S aipsniai / A icles 9
ILJA LEMEŠKIN
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: senoji bal ų li e a ū a i aš ija,
lyginamoji olklo is ika, leksikog a ija, bal is ikos is o ija.
SENOJI BALT
LEXICOGRAPHIE HANZOS Il es à no e que
POCLI SERVICE.
RANKRAŠTINI MONDYN
PASKIRTIS BEI SUDARYMO Il es
LAIKAS
Old Bal ic Lexicog aphy in he Se ice o
Hansa Me chan s. Pu pose o Manusc ip
Vocabula ies and he Time o Compiling
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme.
L'a iclenyje o me une nou elle app oche aux plus anciens monumen s lexicog aphiques des
langues bal es: Elbingo dic ionnai e e le di e Simon G ūna o dicynėlį. Budu manusc i s sou ces
elien a ec u ili a ine d ikalbe Hanzos lexicog aphie adi ion e app o ondnemen g a inés
a ec les di sosies Rusiškomi knjigami, i.e. a ec okiečių žemaičių usų kalbų žodynų bei
pasikalbėjimų ado nuo ašais, lesquels le business p a ique du langage e sume imais
suda inė jauno amžiaus hanziečiai sp akele e e. P ie accessible de conclusion, que
okiensp ūsų langues des ocodynes e des pasikalbėjimai pasida é ak ualūs esp. on é é
c éés peu de emps ap ès, quand Elbing on é é acco dés Liubeko d oi s, e dans un nou eau
ma ché pasipelny i a i è en okiečių me klie e colonis ai. A ec Elbingu é oi emen lié es
e le dic ionnai e d'Elbingo, e S. G ūna o dicynėlis; L'in luence de la lexicog aphie Hanzo
s'inspi e e Lenkųjo ingių žodynėly. Ve icalus S. G ūna o dicynêli lec u e pe me de
econs ui e pi klių apikalbėjimus, . i. bal ų kalbų eks yne jusqu šiol neapčiuop ą unkcinį
s ilių XIII a. midu ioan osios pusės okiečiųp ūsų pi klių sociolek ą. Des p ésupposés
co espondan s lexicog aphie se o me au ondemen des langues Li uanies XIII a. n'é ai (dû
limi ées Hanza épandi ion géog aphiques). ESMINIAI VOODŽIAI: Hanzos leksikog a ija, Elbingo
dic ionynas, Simono G ūna o mo synėlis, pasikalbėjimų ado ėliai, okiečiųp ūsų pi klių sociolek as.
ILJA LEMEŠKIN
10 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
ANNOTATION
The a icle shapes a new app oach owa ds he oldes lexicog aphic monumen s o he Bal ic
languages: Elbing ocabula y and he so called Simon G unaus ocabula y. Bo h manusc ip
sou ces a e associa ed wi h Hansea ic u ili a ian bilingual lexicog aphic adi ion and a e
ho oughly compa ed wi h he so called Russian books, i.e. ansc ip s o Low Ge man-Russian
ocabula ies and ph ase-books compiled by young Hansa men, he so called sp akele e e, o
p ac ical language lea ning and business pu poses. A conclusion is compiled, soon a e Elbing
made ha Ge man-P ussian ocabula ies and ph ase-books became ele an , i.e. hey we e
was g an ed Lübeck law and Ge man me chan s and colonis s he Polish-Yo ingian ocabula y.
a i ed a he new ma ke o make p o i . The Elbing ocabula y and G unau’s ocabula y
a e closely linked wi h Elbing; he in luence o he Hansea ic lexicog aphy is also seen in
The e ical eading o G unaus ocabula y enables us o econs uc he me can ile
ph ase-book, i.e. he unc ional s yle which has no ye been g asped in he Bal ic co pus he
Ge man-P ussian me can ile sociolec o he second hal o he 13 h cen u y. The e we e no
espec i e p econdi ions o he o ma ion o lexicog aphy on he basis o he Li huanian
language in he 13 h cen u y (due o he limi ed geog a-
phy o he sp ead o Hansa me chan s).
KEYWORDS: Hansea ic lexicog aphy, Elbing ocabula y, G unaus ocabula y,
ph ase-book, Ge man-P ussian me can ile sociolec .
Lyginamasis ž ilgsnis į senus ašy inius šal inius pa odo ieną ski umą: i-
du amžių lexicog aphiques monumen lais dispose seulemen une pa ie des
bal es p ūsa e jo ingiai1. Kyla ques ion: pou quoi ils ne son émoudi s pa mi
d'au es bal es? Baselio e C e os pėdsakai (Dini 2014: 331332, 553558) se a liés a ec
des éc š ingais p ūsais, qui, (nu)éc isan des li es, kolo ones posi ionnemen
laissaien la ma que co espondan e su eux e nuo aissons de l'appa i ion ou
leu s i an s en i onnemen s. Ne pou aien pas ces mêmes gens éduqués
con ibue e en composan des dic ionnai es? A in de épond e à ces ques ions,
il es nécessai e de dé ini le lexiquog aphiques monumen s des ina ion, i. i. dé e mine , quelles causes déclinaien les dicynes appa i ion e à qui, où, à qui ils é aien u iles.
1.1. Le plus ancien e le plus g and dic ionnai e d'allemandsp usses langues appelé
Elbinge Vokabula ( oliau ma qué ab é a EŽ) nos emps a a ein comme pa ie Codex
Neumannianus, qui jusqu'à la Seconde Gue e mondiale a é é conse é à la biblio hèque de la ille
d'Elbingo (sign. Q 84). Le mo yn, qua ième pa ie en ligne du code, é ai le de nie ; lui e ou li eu
cou onnai le kolo on, qui glus ai 1 Žodyno Pogańske gwa y z Na ewu (Zinke ičius 1985) éc i u e
ends ama le e dans k yžiuočių laikus. Son jo ingiškumu doejojama (Schmid 1986; plus loin: Dini
2014: 304307). Le mo ne péné ée maišy a langue, dans laquelle ema quée jidiš langue en a,
bal ųug o inų izoglosos (Chelimskij 1985; Орел, Хелимский 1987; O ël 1986), y ų bal ų bei p ūsų kalbų
leksinių iš eklių kompilacija.
A icles A icles A icles 11 /
Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje.
Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas
in o mai su le dic ion nuo ašo e ou le codex kū ėją: Explici pe manus Pe i
Holc ǁ weʃche De maienbu g (185 p.). Sk ip o iaus an oponimas i nu ašymo
e eu s, don appau oi en p ūsiškoje pa ie du dic ion, indiquen que de
Mayenbu g2 p o enès Pe as Holcwesche is é ai p obablemen okie is. Jusqu'à
p ésen nep įs as es e la gemen épandus aiguignemen , que le même ocyny, .
y. P. Holcwesche io pe ašy ą p o og a ą, cons i uée okiečių o dino moine. La
nuo leksikog a inio paminklo ūšies esp. žodyno paski ies p oblemos, ku i iki
šiol lieka neišsp ęs a. Be šios p oblemos išsamaus ap a imo kalbos apie ienuolį
ques ion au o is ique dépend di ec emen ou au e social s a u à eni une
pe sonne es opelyg p écipi ée. On pense que le manusc i ine li e P.
wesche is nu ašė XIV a. pabaigoje a XV a. p a-
džioje. Tiksliau da uo i a ei yje bus pa anku a -
Holcsiž elgian en Hein icho Niewöhne ie 1912 m. pe pieš ą andens ženklą3, don la
da a ion col qui es keblus. Il se ca ac é ise spéci iquemen b uožu apa inės pailgo
jaučio snukio pa ie (jaučio nas ų) a ondie pla la inom, qui complique a ibua ion
à des ac uellemen connus de p écisémen da és signes d'eau a ian es e leu s
ypes. Dans la collec ion de Ge ha do Picca do Ochsenkop Ohne
Gesich sme kmale Da übe S ange Da übe K euz Einkon u iges K euz son un
couple imagesd que
iš olo i ik sąlygiškai galima lygin i su Elbingo
kodekse bu usiu andens ženklu. Jie (N . 56698–
56700, 56695) da és 1427, 1433, 1435 e
En 1464 année. Šiek iek panašus ma que d'eau našiai zalenk ų agų), da é 1434 m., igu eoja Nikolajaus
(su am ik u jaučio nas ų ap alaus išpla inimo
požymiu, ačiau i su akimis bei ž aigžde a p pa-
Lichače o eikale No. 511 (plg. enco e 1427 m. ma que d'eau No. 541: Lihače I 43, 46; III LXXXVIII). Tu in à
l'esp i g aduelle du ype ma que d'eau en ques ion, la p oduc ion du papie du codex d'Elbingo se ai
signi ica i e pajauni i. Il semble que le codex a pu ê e c éé XV a. second qua ième ou même XV a. milieu.
1.2. P. Holcwesche is nu ašė collec ion, dans lequel dominai des éc i s de ca ac è e ju idique.
Ini ialemen il copiai Elbingu acco dée Liubeko eisę Lübisches 2 In e p é an ly į maienbu g da oma
ienu ne jus i iee e ne equilainga konjek ū a: Ma ienbu g. 3 H. Niewöhne 's 1912 le ecensemen es
disponible dans la base de données Handsch i encensus: h p:// sisches Rech (100120 p.)5. Pa la sui e
polkų eisyną Polnisches Rech (120 168 p.)6 e en in okiečių p ūsų kalbų žodyną (169185 p.). Clai emen
isible la lapine a é é en egis ée commune i aš ė Buch da ihn de Lübeschen Rech e besch iben [...],
www.bbaw.de/ o schung/d m/HSA/Elbing_700330290000.h ml.
ILJA LEMEŠKIN
12 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
Rech ü Elbing (1–100 p.)4. An ąjį sk ip o ius nu ašė p ūsų eisyną – P eus-
aussi bien iskalbinga sen encija Fia jus icia & pe ea mud[us] ( elaimi eisė umas i unz ež [no s i
žū ų] ou pasaulis). Nu ašy ų sou ces combina ion aux p emie s che cheu s du code a donné lieu à
polinkis į eisinius dalykus bu o pas ebė as XVI a. Tada audonu ašalu p ieš-
c oi e que le sens de la loi ci ile é ai u ilisé pa hau es Elbinge ésidan adminis a eu d'o dino
kom ū as, auquel é aien subo donnés Elbingo mies iečiai e ous les locaux, i.e. os kom ū ijos p ūsai,
En aison décla amos eisinės le ocabulai e de la onc ion suédois James Ma chandasMa ch (and 1970:
112). En éali é p é endamoji eisinė unkcija p as ai de a a ec okiečiųp ūsų langues concep okų
žodyn. D'une pa , il manque specialisée, c'es -à-di e de na u e ju idique, lexique, de l'au e il es
beaucoup de els mo s (i i is des chapi es) qui son séman iquemen di icile à lie a ec des suje s
okiečiai bei lenkai. Šios nuomonės laikėsi Fe dinandas Neumannas i Edwi-
nas Volckmannas (Volckmann 1869: 4). Vėliau p ak inę eisinę paski į ( ü den
p ac ischen ech sgeb auch) s a s ė Adalbe as Bezzenbe ge is bei Reinholdas
T au mannas (Bezzenbe ge 1874: 1225; T au mann 1910: XXIV–XXV).
ju idiques (pi ys, abalai, décision de oyeu Wol amas Eule is, selon lequel le dic ionnai e sa onc ion
co espond aux li es de pa lan des ou is es (Eule 1988: 9). Comme umpą paskalbėjimų ado ėlį
(ku ze Sp ach üh e ), acili an la communica ion a ec les p ūsais di e s hèmes domes iques, le mo
a in e p é é e F ied ich Benningho ens: Einem Deu schen die Möglichkei zu geben, sich mi de
p ußischen Landbe ölke ung schnell übe die Beg i e des äglichen Lebens zu e s ändigen
ž aigždynas i pan.). Šiuolaikišką, . y. žiū ėdamas pe mode niųjų laikų p izmę,
(Benningho en 1990: 106).
M. 2003 Ral as Päsle is émi une é ude dé aillée Deu schsp achige Sachli e a u im P eußenland bis 1500.
Un e suchungen zu ih e Übe lie e ung, dans laquelle bon nomb e 4 A an le p incipal ex e de sou ce, le
ansc ip eu a ou ni dé aillés egis e a ec ougeona an ach e: Das is das lubichs ech nd de
sack (1 p.). Regis o commença ici même, 1 p., a é é dis inguée inicija: Das e s e is on ech ischa I [...].
Regis o ekscipi as es 11 p.: De on sinnen is Komen CCXXXIIX. Po egis o 1113 p. donnée la yniška
p a a mė. Le sou ce lui commença 13 p.: Von ech escha . Wo eyn man sinen son adi sine ch s gebe
[...]; se paigaigée 100 p. mo s: dij[...] en mogen Keyn gu weg gebin daz is s e e sie nd daz is yman gewe e
sie amen.
5
Spal o ą i aš ę e ex e commencią Von wunden bewysunge. Ca[pi ulu]m 1. Eyn man de do
gewund wi sal syne wunden bewisen dem Keme e [...] (100 p.) e ex e pabaigą: [...] we dy sune
b ich de is des geldes bes andn 120 p. 6 Au débu du sou ce de celui-ci, 120123 p., a é é donnée
eiliuo a p a a mė.
A icles A icles A icles 13 /
Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje.
Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas
dėmesio sky ė Elbingo kodeksui. Remdamasis gausia Cen inės i Vaka ų Eu o-
pos biblio ekose, a chy uose bei muziejuose saugoma medžiaga, y ėjas pasiūlė
in é essan s de nou eaux insj alg de. Ne s'acco dan a ec décla ée du code
na u ine légale, R. Päsle is apčiuopia ki okią manus aščio unkciju. Leksikog a inis
kū inys, son monimu, enkino edukacijos besoins: Dahe is es unwah scheinlich, que
ein Deu sche es mi sich üh e, um sich mi dessen Hil e mi einheimischen P ußen
e s ändigen zu können. Zielsp ache is nich das P ußische, sonde n das Deu sche.
De P uße le n die deu sche Sp ache und mi ih le n e das ch is lich gep äg e
Wel bild de Kolonialhe en kennen. De P uße le n die deu sche Sp ache und mi ih
le n e das ch is lich gep äg e Wel bild de Kolonialhe en kennen. De P uße le n
Die Funk ion des Vokabula s is somi im Umk eis des Sp achun e ich s zu su-
die deu sche Sp ache und mi ih le n e das ch is lich gep äg e Wel bild de
Sa o min is mokslininkas bando pag įs i ipologiniu g e inimu su ki ais ži-
Kolonialhe en kennen. Le z e es e schließ sich dem Le nenden, also einem Schüle ,
ynų– okiečių kalbų žodynu, ku į jis žymi san umpa Königsbe g, SUB: 901 –
Päsle 2003: 213, 304, 306) bei išsamesne žodyną suda ančių eminių sky ių
abe e s du ch e klä ende Zusä ze eines Leh e s. chen, also im Umk eis on Ausbildung und Schule (Päsle 2003: 307). nomais L'o igine P ussienne o ien ale lexikog a iniais a auxis (pa yçons, a ec XV a. loanalize. Ces de nie s il lis e en un ableau sépa é Wo g uppen des ‚Elbinge
Vokabula s‘ (Päsle 2003: 305306):
L d.
N .
1. Wo d.
G uppe
Vokabel-
N .
Anzahl
de s. Cha ak e is ik de G uppe
1Go 1–11 11 Himmel(sgewölbe)
2Jo 12–23 12 Jah eszei en und Wochen age
3E de 2432 9 die
ie Elemen e
4Vüe 3344 12
5L 4558 14
6Wasse 5966 8
7Mensch 67168 102 de Mensch om Schei el bis zu Sohle
8Va e 169192 24 Ve wand scha sbezeichnungen
9Hüs 193235 43 Haus und
Ho
10 Acke man 236293 58
11 Wayn 294315 22 Wagen
12 Möle 316328 9Mühle
13 Becke 329346 18 Bäcke
14 Ga b e e 347381 35 Ga koch
15 K eczem 382403 22 Schankwi scha
16 He e 404428 25 Rango dnung de wel lichen F eien;
K iegswessen (no d de l'Allemagne du No d)
17 Ros 429439 11 P e de
18 Se ele 440453 14 Sa e handwe k
19 Webe 454472 19 Webe handwe k Il es à no e que le
20 Sch e e 473495 23 Schneide handwe k

ILJA LEMEŠKIN
14 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
L d.
N .
1. Wo d.
G uppe
Vokabel-
N .
Anzahl
de s. Cha ak e is ik de G uppe
21 Schuwe 496–512 17 Schuhmache handwe k
22 Smy 513549 37 Schmiedehandwe k Il es à no e que le
23 Bede 550559 10 Bade handwe k
24 Vysch 560585 26 Fische
25 Wal 586646 61 Wald
26 Tye 647670 24 Tie e
27 Va e 671686 16 Vieh
28 Milch 687695 9 Milch und de en P oduk e (P odui s à base de lai e de lai )
29 Joge 696705 10 Jagd
30 Vogel 706773 68 Vogelnamen
31 Slange 774791 18 Schlangen, Wü me und Insek en (Schlangen, Wü me und Insek en) es si ué dans le cen e de l'Allemagne du No d.
32 We ld 792802 11 Die Wel , in de wi leben Ty éas penché à en isage une ce aine dèsningueu de
p ésen a ion des g oupes héma iques sub ilies schemą (einzelnen G uppen einem bes imm en
Schema olgen): Die Sachg uppen geben ein Abbild des Kosmos, in dessen himmlische , zei liche
und wel liche Ein eilung, also eine g obe Skizze des Lebenswel des ch is lichen Einwande e ,
dessen Schwe punk au den Bichnungen ü die di ek e lieg (G uppe 731); die G uppen 16 bie en
den kosmologischen Übe bau, e gänz du ch G uppe 32, in de mi den Beg i en We ld, Lan ,
K is enhei , Heidenscha , S a und Do e allgemeine nde Bezeichnungen ü Fo men des
Zusammenlebens in abs eigende Folge gelie e we den. Da on lassen sich Lan , S a und Do
ohne wei e es mi dem Rech in Ve bindung b ingen, denn sie weisen eine Ve assung au , sind
ju is isch de inie . Ebenso weisen die Beg i e K is enhei und Heidenscha eine
ju is isch-kanonis ische Konno a ion zumal im P eußenland au . G uppe und 16 zeig mi den
Vokabeln König, Ri e , Leman (Lehensmann), V ie , Gebue eine soziale Rang olge au , die
ju is isch du chaus on Belang is (Päsle 2003: 237). Il s'agi d'une sé ie de g oupes qui se son
éunis pou discu e de la ques ion de la esponsabili é sociale. géné al esp. nespecialiséo o ( . y.
non é u ai ju idique) na u e lexikog a inis kū inys pou ai appa aî e Heilsbe ge ou
F auenbu ge. Vyskupo ezidencije Heilsbe ge p ūsų école, son a i ma ion, onc ionnai depuis le
Žodyno unkciona imą susiejęs su „mokykline s e a“ y ėjas eigia, kad oks
milieu XIV a., e seize F auenbu g ka ed os (Ecclesia Wa miensis) canauninkų dans leu maison
de ai main eni e éle e po un jeuneolį p ūsą7. R. Päsle is a égalemen ema qué que el 7
Ty ėjas Päsle is (2003: 237) ci e Klausą Nei manną: Auch jede de sechzehn Domhe en des
e mländischen Domkapi els zu F auenbu g ha e einen Jungen p ußische Zunge in seinem Hause
zu un e hal en und ihn ü die spä e e Seelso ge un e seinem Volke zu e ziehen. Unžodynas
pou ai ê e nécessai e e Ma ienbu ge, où, selon lui, aussi p ūsų é udiée.
e ich e hiel en die Jungen an de do igen Ka hed alschule. Einige S ammp ußen sind im 14.
A icles A icles a icles 15 /
Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje.
Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas
En aison de la compila ion du codex d'Elbingo, le che cheu du lieu d ejoja. P. Holcwesche is son
a ail pou ai e ec ue Elbinge ü den Elbinge Deu scho denskon en . D'au e pa , l'au eu
ne eje e pas la possibili é que la compila ion des sou ces p i ilégées chez eux sain die
o iškas a chy a imas į yko Ma ienbu ge: „Die Handsch i wü de sich dann
Bes ebungen zu Ve wal ungs e o m eino dnen lassen und als eine A kommen (Päsle 2003:
„Belegexempla “ e schiedene Tex e in de Ma ienbu g „gelage “ wo den sein;
nach Elbing wä e die Handsch i womöglich nach Au gabe de Ma ienbu g ge-
237). Mais quel cas la compila ion du code che cheu , selon une longue adi ion susiklosčiusią, lien
o emen a ec Vokiečių o dino ins adminis a i s: In beiden Fällen jedoch wä e die Handsch i
ü Ve wal ungszwecke des Deu schen O dens he ges ell wo den (Päsle 2003: 237). Le de nie
énoncé la gemen épandu 1.3. semble opélg ka ego ique e limi an . Es aimen le
onc ionnemen a emen du ecueil possible de mo i e seulemen l'o iciu o dino allemand
adminis a ion? Es aimen le p o og aphe con enan d oi ynes aucunemen impossible à
ha monise a ec le dic ionnai e? Il nous semble que elle possibili é exis e. Faud ai a oi à
l'esp i que ous ois dans Elbingo kodeksą inclus d oi s sou adai app o ondniai eglemen aien
les ela ions économiques, e une a en ion pa iculiè e en elles é ai acco dée aux ques ions
comme ciales. Essen iellemen ce son les d oi s comme ciaux, qui au long du emps
pa iculiè emen Le d oi de Liubek on assu é dynamique la p a u a ion e le dé eloppemen
des illes de la égion bal ique. Ainsi, dans di é en es uni és adminis a i es (Pamedę, Elbingą,
Lenkų eise aldomą e i o iją) di igés juges é aien nécessai es non seulemen kommo ui,
p ocu eu s e quelques au es adminis a o iams, mais e puissammen Han zos sąjungai
ep ésen an des pi kliams. Sans de elles sou ces peine si ils pou aien éussi à engage leu s
ac i i és. Cependan aux ma chés a ai es comme ciales é aien nécessai es e d'au es
éc i ines sou ces, pa mi lesquelles é aien e auxbinai es é is enco e ne pa lan habi an s
locaux. émoy ų comme cinés besoinsikiais cons i uen les lexicog aphies a aux de.
ling is inių p iemonių, paleng inančių komunikaciją esp. de ybas su nobiliais,
ama ininkais, als iečiais, u gininkais, palydo ais i ki ais okiškai menkai a
L'in é essan e le plus p oche de elles sou ces linguis iques lizd es cons i uée de la soi-disan e
S a bu pab ėž i, kad ai nė a ien eo inė galimybė. Hanzos egione y a pa-
Rusiškos knygos (Einn Russisch Buch; Ein Rusch Boeck; acc. sg. 8sk8jo knigjo usche boek).
Rusų okiečių langues de dic ionne ies e des con e sbėjimai, quelque ois Nauga do und 15.
Jah hunde in ih e e olg eichen Lau bahn bis au die Bischo ss ühle on Samland und
Pomesanien gelang (ž . Nei mann 1996: 64).
ak o ijoje ealizuojami „Hanzos okiečių žemaičių kalba“ (apie są okas Han-
sesp ache a ba Lübecke Ausgleichssp ache ž . Sande s 1982; Pe e s 1973), y a
ILJA LEMEŠKIN
16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
impo an dans l'examen co espondan e P ūsišką knygą, . y. Elbingo lexique, ca
d'un poin de ue gén ique explique ce ou age lexicog aphique, son sanda à e
paski ( . y. ypologinį yšį). À nous p éoccupemen s Rusiques li es enco e
eîshons, mais d'abo d l'oublie ons, de laquelle sou ce le dic ionnai e d'Elbingo a
é é e es kildiné jusqu šiol.
1.4. Elbingo okiečiųp ūsų langues dic ionnai e adi ionnellemen lié a ec les
médié ies épandues okiečiųla ynų langues dic ionėliu (Mažiulis 1966: 28), cependan
elles lingubines sanda es dic ionnai es P ūsijoje e ailleu s du ou n'es ouchée. Il
exis e connues la ynų okiečių langues de dicynų nuo ašai (Päsle 2003: 213), mais leu
des ina ion ou ki oniška. Jais on é é u ilisés app enan des lexiques de langue
mokiniai sėkmingai įžengda o pe „a i as du is kalboms i isiems mokslams“
(J. A. Comenius: Janua lingua um ese a a si e Semina ium lingua um e scien ia-
la ynes. Taip um omnium = Dwéře Jayků odewřené To ae K á ký a nadný půob
k e éhokoli Gaykaspolu y s ača ky wech wměnj / wobodných pochopenj). A i kščiai
o ien uo i (iš okiečių į lo ynų kalbą) žodynai ap a iamuoju laiko a piu ne u-
ėjo p asmės ( a o ojų), dėl o jų hipo e inis egzis a imas, apie ku į sa o laiku
s a s ė Wal he is Zieseme is (Zieseme 1920: 139140), pose beaucoup de dou es.
Théo iquemen possible considé e un modèle al e na i , que okiečiųp ūsų langues
le dic ionnai e suda y ojas du dic ionnai e scolai e ô a le la in des langues egis o
lemas, e à leu place u ilisai okiškais a i ikmenimi:... d ik. le dic ionnai e des
langues g eiquesla yns la yns okieux le dic ionnai e des langues okiequesp usses le
⇩
dic ionnai e des langues
Indiqués dicyns de ela ions mu uelles schéma adhè e Rolando Fe i, qui es
de enu le p emie che cheu , apsiėmusiu décla ée la ela ion base
2018). Elbingo žodyną jis nuodugniai g e ina su XIV a. pabaigos lo ynų– o-
kiečių žemaičių Libe o dinis e um, ku į spaudai pa engė i 1983 m. Tübingene
išleido Pe e is Schmi as. I alų mokslininkas įž elgia „didelį a umą“ (signi i-
can closeness) a p eminių sky ių i pama inių žodžių, ku ie ampa pa ienių
exologiquemen (Fe i iden i ian s de champs héma iques (Fe i 2018: 129130).
G e ina ion lui donna ce ésul a -là:
Libe o dinis e um Elbing ocabula y
1. De deo e sanc is 1. (1) Go Deywis 2. De
mundo celo e s ellis 2. Jo Me an 3. (12) De
empo e (annus ja ) 3. (24) E de Same 4. De
igne (=EV4) 4. (33) Vüe Panno 5. De ae e
(=EV5) 5. (45) Lu Wins
A icles A icles
Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje.
Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas
Libe o dinis e um Elbing ocabula y
6. De aquis (=EV6) 6. (59) Wasse Wundan
A icles 17 / 7. De e a
De mon ibus (=EV26)
(=EV3) 7. (67) Mensch Smonenawi(n)s
8. De dis inccione e locis nemo um 8. Va e Towis (169)
9. De uiis in e
De aedi iciis (=EV9)
e as 9. (193) Hüs Bu an
10. De cogna ionibus hominis 10. (236) Acke man A oys
11. De o icialibus (=EV16)11. (294). Wayn Abasus
12. De his qui p esun ic ui 12. (316) Möle
De panium p epa a o ibus 13. (329) Becke
Malunis (ag es is acke man, ena o jege ) 13.
Pecco e (mola mol; o na ius becke ) Il es à
les ése oi s es ès éle é.
(=EV 12, EV E13)
no e que le nomb e d'espèces p ésen es dans
14. De ciba io um
(cocus koch)
p epa a ione 14. (347) Ga b e e Aubi go
15. De diue sis gene ibus cibo um 15.
(lac milch)
(382) K e zem Ka czemo (384 malcz
Piwamal an)
16. De di e sis gene ibus po uum 16.
b asium malcz) 17. Elle es
(404) He e Rikis (b asia o melcze ,
égalemen connue sous le nom de
( ex o webe )
He e Rikis (b asia o melcze , b asium malcz) 17. De a i icibus p o es i u 17. (429) Ros Russis
18. De p aepa a o ibus
(sa o sch ade )
ues ium 18. (440) Se ele Balgninix
19. De p epa a o ibus
(su o schowo )
co ei 19. Webe (454) Tucko is
De a i icibus p o edi iciis 20. 20. (473) Sch o e Sc u ele
21. De ins umen is ad commu a iones 21. (496) Schuwe
(sella o sa lä )
Schuwikis e um necessa iis (=EV 11, 17, 18)
22. De emunda o ibus (balnea o , bade )22. (513) Smy Wu is
23. De b u is e eo um gene ibus
(=EV26)
23. (550) Bede S ubonikis
24. De incomes ibilibus
(=EV17)
domes icis 24. De incomes ibilibus domes icis 24. De incomes ibilibus domes icis 24. De incomes ibilis domes icis 24. De incomes ibilis domes icis 24. De incomes ibilis domes icis 24. De incomes ibilis domes icis 24. De incomes ibilis domes icis 24. De incomes ibilis domes icis 24. De incomes ibilis domes icis 24. Ce qui es ce qui es ce qui es ce qui es ce qui es ce qui es ce qui es ce qui es . (560) Vysch Suckis
25. De e is (=EV26)25. (586) Wal Median 26. De
speciebus a ium (=30)EV26. Il es à no e que (647) Tye
Alue 27. De piscibus (=EV24)27. (671) Va e Lonix 28. De
e mibus enenosis (=EV31)28. (687) Milch Dadan 29. De
pa ibus animalium (=EV7)29. (696) Jege Medies
(70 30.6) Vogel Pepelis
31. (774) Slange Angis
(792) We ld Swe an 32.
ILJA LEMEŠKIN
24 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
Einn Russisch Buch
(1546 m. žodyno edakcija)
Ein Rusch Boeck...
(XVI a. idu ys)
Tönies Fenne
(1607 m., Psko as)
Vonn Rus ungenn zu Van
Penn e d
Seüden Gezeüg Van alle ley lesch
Vonn K iege Vnd Seine
Zubeho unnge
Van wand lacken Van alle ley ged enke
Vonn Tan zen Singenn
Vnnd Sp ingen
Van Alle leie e wenn Van menschen led ma en
Vonn Rauch Wah als
Hie nach Vol
Van mo en nnde
nd gewüch enn nnd Il es à no e que le
Alle lei kau manes wa
Las en Van bekledinge
Vonn alle leÿ wah en
sch i wah enn he nach oll
als Van
Vonn Alle leÿ K eude Van huszge ade Vonn Edlenn
ges einenn Vann ue Vonn golde nnd gol we ck Van
hand we kes eschop
Vonn de
Mun ze
Russischenn Van schepenn
Vonn Seÿdenn gewand Van alle ley pel e ienn
Vonn alle leÿ a ben Van alle ley ledde nd
huden
Vonn Alle leÿ Lackenn Van alle ley du sche wah
Van sol e nd he inge
Van wasze nd allige
Van lasze nd hemp
Van edelges einen es
Van gold nd sulue
Van de uschen mun e (Vanne du uschen mun e) es une mon agne si uée dans le no d de l'Allemagne.
Van k ude n nd gewu ze Il es à no e que la
Van sidengewande
Van linen wande
Van alle ley a ue
an alle ley lakenn
Ap is monumen s di é umaien indiquen que XIVXV a. de ai exis e plus
semblables nuo açons, qui exologiniu éga d déjà alo s cons i uè en painų inklą.
Cela indique g ande Rusiques li es demande e épandemen . Les objec i s
main enan disponibles ois exemplai es ela ionnen di icilemen se a possible
de dé e mine (neben base de l'analyse compa a ionale du dic ionnai e Elbingo).
Gén o p o og aphe econs uc ion es compliquée ce que de ceux-mêmes hèmes
chapi es an aš es di è e. Main enan les i es des chapi es indique ons un je a l'au e sans eni comp e de leu lieu de p ésen a ion dans le dic ionnai e:
Einn Russisch Buch
(1546 m. žodyno edakcija)
Ein Rusch Boeck...
(XVI a. idu ys)
Tönies Fenne
(1607 m., Psko as)
Vonn go nd
Dinngen
Himlischenn Van Go nnd Il es ai que
hemmelschen dingen (Dinngen hemmelschen dingen) es une ille si uée dans l'es de l'Allemagne.

S aipsniai / A icles 25
Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje.
Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas
Einn Russisch Buch
(1546 m. žodyno edakcija)
Ein Rusch Boeck...
(XVI a. idu ys)
Tönies Fenne
(1607 m., Psko as)
Vonn Zei enn Des Jah s Van üden des
dagen we me Auch unden iah es Vonn
Ja s nnd Van den ee iden desz
dem Geis lichenn Van Geüs lüchenn
wesenn Van geis lichen s and nd
S annd
egimen
Vom wel lichenn S ande Van
Obe ügkheü-
weld lücke Van wel lichen s ande nd
egimen
Vonn eunnd nnd
Gesiebscha en an
Hüe wül Ick sch iuen
Vade nnd mode
nd B ode nd
F ünd schap
Van und schop nd
hobeho inge Süs e
De qua uo . Elemen is
Van Alle lei
Van den ee elemen enn Il es à no e que
Wa e Van wa e enn
Van winde nd de mane
Van de e denn es une ille si uée dans l'es de l'Allemagne.
Vann ue
Vonn Mannes Pe sohnenn Van pe sonen nd ges al
de lude
Van geschikeden luden
gude a
Van ngeschick en luden
bose a
Vonn Handwe ckenn Van Alle lei
hand we kenn meis e s
Amp en nd Van alle lei
Vonn S hed enn Van
Vom S ed en Vnnd
Land scha en
S eden nd slo en
Lande nde do pen
Van lende n nd s eden Il a é é c éé en 1995 e es aujou d'hui u ilisé dans de nomb eux domaines.
Vom Gewich e
Vonn gewich e Maß nnd nd
kau manes wa Vonn ischenn Van
Van mo en nnde Las en
gewüch enn nnd Ellen Alle lei
Alle lei üschcken Im Van ischen
Von mah en nd wich enn
nd eh e a wa e
Vonnell Vognn Van Alle lei oegel
Hemmel
nde Von alle ley ögelln wil es égalemen connu sous le nom de
nd am
Vonn Hol z Van Alle lei Hol
büschckenn nnd Ande en qui es égalemen connu sous le nom de Vonn Hol z
bemen
nd Van buschen nd hol e
Vonn Viehe Van
Vonn Wildwe gk od(e )
Wildwah en
wülden ü en nd
Ande en Viehe nd pe denn
Van wilden de enn Il es à no e que le
Van amen de enn
Vonn p e denn Van a wen de p e de Van pe denn
Vonn ge encke Van E en nd d üncken nd Van
Van Schepenn Van schepenn
alle ley ged enke Vonn Vÿ alÿenn beda He o
De no Vonn alle ley i allie Vonn de Sehe nnd
Schie enn
ILJA LEMEŠKIN
26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
Einn Russisch Buch
(1546 m. žodyno edakcija)
Ein Rusch Boeck...
(XVI a. idu ys)
Tönies Fenne
(1607 m., Psko as)
Vonn Hausge ad
De selben
Vonn Haushal unge nd
De selben Zubeho ung
nd Vann Hus nnd
Zubeho unnge
Hus Van huszge ade
Hal ung Van hand we kes eschop
Vonn Sch eÿbwe gk Van
B üe en
Van Bücke en
sch iue s nnd Van sch i wah enn
Vonn Mennschlichenn Van
led ma en
münschen da gan ze
glied massenn lü nd sin wesen
Van menschen
Vonn Mannes Namen Van Alle lei
münschen Vonn Mannes Namen Van Alle lei Namen De Van menschen namen münschen
Namen De Van menschen namen
Vonn Kleÿdunnge Van Kleidungen Van bekledinge
Vonn K iege Vnd Seine Van K üges Lüdenn Van
Zubeho unnge
k iege nd o lichs
gesche enn
Vonn golde nnd gol we ck Van Gold .
Kope
sülbe . Eüse n. Van gold nd sulue
Vonn Alle leÿ K eude Van Edelen K eü e en Van k ude n nd gewu ze
Vonn Edlenn ges einenn Van Edel Ges eünen Van edelges einen Vonn
Vonn Seÿdenn gewand Van sidengewande
Vonn alle leÿ a ben Van Alle leie e wenn Van alle ley a ue
Alle leÿ Lackenn Van wand lacken Van alle ley lakenn
Vonn de Russischenn
Mun ze
Van Gelde Vnde schede Van de uschen mun e
De 12 Mensibus. De
nd qua uo
Namen de mahn e
Tempo a auiui dage
Vonn Rus ungenn zu Van
P e denn
us ingen hon pe den Il es à no e que le
Van Alle lei E d Be en
nnd Abes Van
Van uch en de e denn
alle ley awe e
Vonn Eÿse we gk Van alle ley du sche wah
Vonn Tan zen Singenn
Vnnd Sp ingen
Van alle ley spellwa k
Pa mi les en e deux chapi es héma iques du dic ionnai e d'Elbingo seulemen
hui ne ou en nominalies co espondances: Ūkis e a aux de e e (dans le
dic ionnai e d'Elbingo il es 10e), Ra ai e ogės (11.ème), Malūnas (13.ème),
Ba siu ys ė (21-ème), Pi is (23.ème), Pien, p odui s lai ie s (28.ème), Medžioklė
(29.ème) e (32 o bis mundi as). Ving ois chy es du dic ionnai e d'Elbingo on
o s des g e imybių dans au moins deux de Rusiques li es nuo ašuos. Un
héma ique chapi e possible de choisi co espondmenie seulemen dans un
d'en e eux: Elbingo ocodino Ropliai i abzdžiai T. Fenne‘ės Van alle ley
gewo m e. Il peu ê e que ce T. Fenne‘ès nuo ache ouchudi é chapi e es
A icles A icles A icles 27 /
Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje.
Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas
enu du usų okiečių langues mo de p o og a e (p oche au dic ionnai e d'Elbingo), cependan d'au es uniqueuses sec ions peu en ê e secondai e, inno acinioi e.
Konk e čiai ce son :
Einn Russisch Buch
(1546 m. žodyno edakcija)
Ein Rusch Boeck...
(XVI a. idu ys)
Tönies Fenne
(1607 m., Psko as)
Vonn Ko nn
Vonn Nehewe gk
Vonn D eschenn Van
Vonn Be en Vnnd
Zubeho unge Van
Vonn Rauch
Hie nach Vol
Vonn alle leÿ wah en
allige he nach oll
Sch e bens
K anckhei en
Alle ley wüne nd
Ih e Van Seüden
Leü en nnd Van na ionen de lude
B ed nd lank
Bie Van alle ley lesch
Gezeüg Van alle ley pel e ienn
alle ley ledde nd
Wah als huden (Vonn Rauch Wah als huden) es un joueu de oo ball amé icain.
Van sol e nd he inge Il es à no e que le
als Van wasze nd
Van lasze nd hemp
Van linen wande
1.5.3. G e imų an aščių į ai a imas leidžia many i, jog usų– okiečių žo-
dynų p o og a as ne u ėjo sky ių pa adinimų, . y. kad jis šiuo a ž ilgiu bu o
panašus į Elbingo žodyną, ku iame a spi ies ašku nusakan eminį bloką bu o
couleu dis ingué ondé mo . De la pa ie cela explique l'appa i ion de ce ains
pe eklinių héma iques blocs. Selon ondemen s ( eminius) mo s su a ky as
su eikda o e d ę am ik am leksiniam klodui a ski i i „pe p o iliuo i“ į a ski-
ex e ą seman ine skil į. Su i ik ai addi ionnellemen nuscol in e ini ia ion e
el chapi es é end e. Ce p océdé pou ai ê e illus é en appa endan au
dic ionnai e d'Elbingo. Pa exemple, ega dons des chapi es héma iques qui se
succèden l'un ap ès l'au e: Homme co ps, san é (EŽ 67168), Šeima, giminės (EŽ
169192), Homes, bâ imen ag icole (EŽ 193235). Sky iaus Šeima, giminės la base
cons i ue les concep s de kininys é, mais chapi es complè e quelques social e emploi des ina ion nuance į
u in ys žodžiai (EŽ 190–192):
Son Wayklis
Knech Gewineis
Juc owe Me go
Les leksemes indiqués cons i uen séman ique passage d'un hème d'un champ à
l'au e, ca a an Namų, ūkio pas a ų chapi es in o me ai su la amille
p ocheą ou la amille en ou an pe sonnel du maison. Dans ce e posi ion
ocabulai e (są okų dic ionnus il au li e e e icalemen , ca en o man les
mo s kaupėsi séman iciniu asociaciniu pag indu) les mo s Wayklis, Gewineis, Me go on ma ke ė i ‘ a nas, be nas (kaip
ILJA LEMEŠKIN
28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII woikello ‘knech se nas (be nas) G G 79 PŽE
IV 213), ‘da bininkas, hi dinys e , espec i emen , ‘me ga, a nai ė. Ainsi
di iamojоje lieu le ocynas lėpè une ce aine po en ie nou eauam héminium blocu
à appa aî e. Le mo Elbingo elle es es ée inexploi ée, ca e lui-même
sus aba ėjęs e neišplė o as ocyns (dėl p ūsų kalbos pasi aukimo iz
a osenos) i o leksikog a inės adicijos akliga iu. Rusų okiečių langues des
ocabulai es, qui issi u ulioien de elle même ou similai e sanda os monumen lo, à
l'in e se, longs siècles son es és ak ualūs, i.e. on é é pe ec ionnés e
é endus (même XVII a.). Men ionnée po en ie en elles a é é ema quée e elle a é é
dûmen exploi ée, pa conséquen ap ès la b anche kininys ée Vonn eunnd nnd
Gesiebscha en dėsningai on Vonn Mannesohn Pe senn e Vonn Handwe ckenn
(T. Sch oue‘ės Einn Russisch Buch edakcija). La même s'ensui , mais sous
d'au es noms les sec ions son p ésen ées anonymiminiame XVI a. Ein Rusch
Boeck... (Hüe wül Ick sch iuen an Vade nnd mode Süs e nd B ode nd
F ünd schap ... Van Alle lei Amp en nd meis e s) e T. Fenne‘ės nuo ache (Van
und schop nd hobeho inge ... Van alle lei handwe k enn). An inė eminė
g andis Apie occupa ions, âches de a ail, qui addi ionnellemen issi u ulio des
chapi es Šeima, giminės e Namai, ūkio buda ai pa ibyje, pou ai nulem i e le ai
que on é é a ac ion d'au es séman iquemen a imi eminiai champs,
p es ižo sume imais p epoziciellemen , . y. a an giminys ės apž algą:
Vonn dem Geis lichenn S annd , Vom wel lichenn S ande (T. Sch oue‘ės apim imi e
Einn Russisch Buch); „Van Geüs lüchenn wesenn“, „Van weld lücke Obe ü-
gkheü “ (XVI a. Ein Rusch Boeck...); „Van geis lichen s and nd egimen “,
„Van wel lichen s ande nd egimen “ (T. Fenne).
Susida o įspūdis, kad „Rusiškų knygų“ p o og a as sa o apipa idalinimu,
sanda a é ai panašus à Elbingo dic ionnai e. La compa aison des œu es
lexicog aphiques é èle quelque pa la ela ion plus é oi e en e le dic ionnai e
d'Elbingo e le milieu du XVIe Ein Rusch Boeck... (ce di ei-je, pa exemple, su le
géné al nomb e des blocs héma iques e leu p ésen a ion seką posi ion de débu
des manusc i s: Van Go nnd hemmelschen dingen EŽ 1; Van Geüs lüch wesennenn;
Van weld lücke Obe ügkheü ; Van üden des Ja s nnd dagen we me Auch
unden EŽ 2; Van Alle lei Wa e , De qua uo . Elemen is EŽ 36; De 12 Mensibus. De
qua uo Tempo a auiui; Van münschen da gan ze lü nd sin wesen mode Süs e
EŽ 7; „Van K üges Lüdenn“ – EŽ 16; „Hüe wül Ick sch iuen an Vade nnd
nd B ode nd F ünd schap EŽ 8 e . .), cependan ailleu s esama cons uisan
panašumo su ki ais nuo ašais. A odo, kad Elbingo žodynas bus naudingas e-
un p o og aphe des mo syns des langues us okieques. ziečiai en me du No d e
Koks bu o Elbingo žodyno i „Rusiškų knygų“ p o og a o yšys, kol kas ga-
lima ik spėlio i. Vidu amžių Hanzos leksikog a ija u ėjo bū i ibo a, ma han-
oua inée de la cô e de la me Bal ique ne s'usidu aien a ec plus g ands p oblèmes
de suscalbemen . Pou les langues kininiali é e diglosie chioses ac o ijose. Quelle
S aipsniai / A icles 29
Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje.
Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas
jiems nebu o sunku di b i sa o da bą Nyde landuose i Skandina ijoje esan-
complexe si ua ion é ai en Angle e e, où en aison de l'in luence de la ancūzų
langue mişy a e balinė komunikacija ( okiečių žemaičių kalbos pag indu) é ai
komplikuo esnė. Dans ce espace, po en iellemen déjà on peu espé e auxbins de
manusc i s, qui aux débu an s Hanzos pi kliens palé indaien l'o ien a ion linguiniu
poin de ue. En allan e s L'Eu ope de l'Es , d ikalbių dicyns po eikis
iné i ablemen augmen ai , ca les ma chkles de plus en plus encon aien a ec
s e imis langues. En aison de ce Ey uos, il es possible de p édi e di é en ieux
de okieć zemaičiųsla ų (pa yš ine, usų ou lenkų), okieć zemaičiųbal ų (p ūsų,
la ių), okieć zemaičių inoug ų (es ų, ly ių) langues de l'œu e lexicog aphique. Bien
sû , ce n'es que la possibili é héo ique, qui ne signi ie pas que de ous ces dicynes
alo s a en éali é é é p éc i e. Tenan comp e de la Hanse egiono kalbinę speci iką
(plačiau: Сквайрс, Фердинанд 2002: 7880), se ai possible hypo hé iquemen
considé e su nos emps un exemple de ocabulai e bílingubi n'a ein pas, pa
exemple, okiečiųanglų kalbų, qui a ensui e é é u ilisé cons i uan okiečiųp ūsų e
(ou) okiečių usų langues dic ionnai es. D'au e pa , le ocabulai e d'Elbingo peu
ê e kildina ion de l'o igin des langues g eeceques uses, duquel le long du emps
s'es si u ulio aujou d'hui a i ées considé ablemen é endues
Rusiques li es. Il a pu ê e e in e se: XIII a. okiečiųp ūsų langues dic ionn a pu
aide la base Rusiquemen li esgai appa aî e. Quel que bebū ų la di ec ion du
dé eloppemen , nous impo an cul u el his o ique con ex e e p a iqueininges
onc ionna ion des mo syns, qui lėmė leu sanda ą e con enu.
1.6. L'analogie a ec les ci cons ances d'appa i ion des ocabulai es des
unkciona imu padeda ge iau sup as i Elbingo žodyno iš akas i ipologiją. P ak-
langues usesge menaises e leu inį Hanzos pi klių app oche à des langues
é angè es a ap emen déc i Ca he ine Squi es e S e lana Fe dinand: P imuissances, qui donne possession langues
партнера, ганзейцы осознали рано. Именно в источниках, касающихся
Russi, men ionnen sp akele e e é udian usse langue купеческие
сыновья […]. Овладение иностранным языком являлось обязательным
poin p og amme de o ma ion débu an s des ma chands hanseiques
[B uchhäuse 1989, 99, 118]. Ce aisan , au an que pe me en de juge les sou ces,
подход к обучению языку был сугубо практическим: ганзейские «ученики»
приобретали знания в устном общении с русскими хозяевами во время
пребывания на боярских дворах. Уже в проекте договора 1268–1269 гг.
оговаривается возможность направлять немецких и готландских юношей на
Russe pou maî ise langue: Hospi es libe e e sine con adic ione pue os suos
mi an ad descendum loquelam in e am quoqumque uolun (Сквайрс, Фердинанд
2002: 59). Voici pa iculiè emen accen u iines bui inis modèle de paiemen du langage.
Tan le p o og aphe Rusiques li es que le p é acas du dic ionnai e Elbingo de aien
cou i les plus a iés sphè es de la ie quo idienne: de dieu e die iškos na u e des pa

ILJA LEMEŠKIN
30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
į ai ius žmogiškus dalykus iki į ai iausių gy ūnų (o dėl abzdžių i iki pi ies).
Specializuo iems dalykams juose nebu o ie os. Jų pi minė paski is – padė i
bend ai o ien uo is naujoje kalboje, pa ody i, kas kaip adinama naujoje ie o-
es . Pa ailleu s ko, cela de ai dé e nomenkla o inį app oche à la langue, . i.
daik a a džių domina imą. Nomencla o is dic ionnai es peu en je e in a ec des
con empo ains illus iés d ikalbia dic ionnelles débu an s ( okiško egis o lemą
čia a i ik ų ilus acija). Skai a džių, mesu e, exchange, en e e acha sa okų
absence es aussi comp éhensible. C'es déjà un au e ni eau de connaissance du
langage, qui en aison de son ac uali é (būsimų pi klių yeux) peu e ne éclamai
spéciales ixsa ions papie iue, ca de elles choses dans la ê e é aien kalami
mémo inai, e da an age dé eloppés pa calbėjimuose.
On peu pense que le cible u ilisa eu du dicyn é ai un jeuneolis ing šim i
ans pas a ein s homme: Znaenie usskog jezika считалось очень важным
и ценным качеством для купца, ведущего торговые дела с Русью. Русско-
немецкие разговорники Шрове, Фенне и анонимный разговорник 1568 г.,
как показывает их анализ, скорее всего были не единичными трудами
de ce ype, a ep ésen aien ou e une adi ion [Rösle 1990]. Au eu s de ces
разговорников, как правило, бывали молодые купеческие сыновья, так как
людям старше 20 лет считалось уже нецелесообразным начинать поприще,
lié a ec l'é ude d'un el complexe langue, comme usse: Nen le ekin bo en win ich
ja ol scal de sp ake in deme Nauga deschen ich e noch o Nouga den enbinnen, he
se we he si, de in des kopmannes ech e wesen wille(Сквайрс, Фердинанд 2002: 68). La
P ussienne, sans aucune dou e, appa enai à complexes, à cause de cela le
ocabulai e de ype Elbingo de ai ê e o ien é e s une jeune géné a ion de
consomma eu s. La même s a égie comme ciale éussie de la Hanse basée su un
exclusi dėmesiu à la langue locale de ai ê e éalisée e en p usses, e
pa iculiè emen in ensémen au momen où ap ès l'in e en ion mili ai e le Elbingo
i iè e žio yse a é é ondé po (1237 m.). Ap ès dix ies ans (1246 m.) Elbingo colonie a
é é acco dées les d oi s de la ille de Liubeko o d e à nuos olingos, ca oc oyée
p i ilegijų pi klių luomui10. Teisiniuose san ykiuose pi kliai aip įgijo ypa ingą
di e s p i il a es e s a us (įs a ymiquemen le assu ino eisynai), e cela
encou ageai neeiline comme ce plė o é. a. au milieu XIII. ondée e liubeko con ôlée
la ille bien ô de in un impo an cen e in e na ional de comme ce, où Hanso illes
de ligue appa enan s me kles (pa Elbingą conduisan à Nauga dą e en ée) eçu
la possibili é de lib e comme ce. On pense que l'o d e ne pa iculiè emen u iles
d oi s on é é acco dés chisim ie o de, i. i. comme econnaissance pou s a ią
Liubeko pi klių sou ien en conqué an e colonisan p ussus. Il nous impo e que l'excellen e accessibili é de la ille
10 Plus a d su le e i oi e habi é p ussienne ce e spé ines d oi s de ille on é é acco dés à B ane
(1284 m.).
A icles A icles A icles 31 /
Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje.
Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas
Hanzos pi kliams encou ageai la compé i ion, e à cause de cela e
l'in é ê ance locale langue, ce de son ou dėsningai menée à une dis inc e
ca égo ie de gens jeunes hommes sp akele e e appa i ion.
1.7. Hanzos kalbinė poli ika nuolanki de ous les po en iels pa enai es
comme ciaux peu suppose l'idée, que le mo appa i ion le lėmė de ôle a i ée
pi kliai. Tai iesa, ačiau negalima nu e in i i p ekyba užsiimančių ie inių
des colonisa eu s gokie. Dans la pa e g es léudies langue ils ne elgè en
nes jos nesu okda o kaip kliū ies. Tam ik u laiku galėjo bū i ne gi a i kščiai.
Konku encijos sąlygomis ie inės kalbos mokėjimas už ik inda o monopolinę
néga i emen , padė é, laquelle gabūs me cklys oliai u ilisasi. De ce même Nauga d
nous son connues s ic es es ic ions de langue. No in élimine concu us, ici
a é é éalisée conséquekli kalbos blokada, quand usų kalbos paslap is a é é
in e di e déli e aux ansūzams, hollandais, lamandams, wallonams, anglams,
ško ams e au es é ange s. An ai Liubeko soja ime 1423 m. a é é adop ée une
p ohibi ion, di igée con e olandes jeunissemen : da man jennigen
Hollandesschen jungen up de sp ake b inge. Dans le con oyage de Hanso à Valmie o
en 1434. es in odui e une au e es ic ion: Ok en sall man neynes Hollande s,
Zeelande s, Campee s, Vlaminghe noch Engelsche jungen doen noch doen hel en up
de sp ake (apie cela plus loin: Squi es 2009: 38; Рыбина: 2009 228). Dans le cas de la
p ussienne keblių ela ions en e hanziechs e é imųjs n'es pas documen ée,
cependan p ūsų e e pou ai alo s exis e une ce aine ension in e ne en e
elbingiškių e ous au es ep ésen an s des illes Hanzos. Cela es
comp éhensible, ca ce ains a aien du mal ou plus di icilemen accessible
exzo iška langue de enai un ou il impo an , qui su le ma ché local empêchai
s'app op ie une plus g ande pa de p o i s e de ce e maniè e assu e
du ableikę pi klių ge o ę. Ainsi, leu sūnus dans p ūsų kalbos mokslus é aien
in é essés céde an des ep ésen an s des dis an es illes Hanzo, que des
bys ės įsigalėjimo su eikda o konku encinį p anašumą, dėl o bū ų galima sam-
p o au i ne apie ai, kad jų pla inimas i pli imas bu o ibojami a eguliuojami.
locaux Elbingo me kliai (mies iečiai). Vokiečiųp ūsų langues dic ionnai e e
sudė yje, ku ie likda o pi klių nuosa ybė. Šiuo a ž ilgiu e a p isimin i Elbin-
similai es linguinien ca ac è e sou ces jusqu d ikalTai encou agea con ôlée
dicynes nu ašimą p o esiquemen spécialisés ecueils go codekso is o iją.
Jusqu'en 1823 il appa enai à Ab aham G iubna (Ab aham G übnau, 17401823). Le
p emie p op ié ai e qui nous es connu é ai in luen Elbingo pi klys, qui ameai e comme uolus li es e di e s an ien des colleccionie ius. Elbingo kodeksą il pou ai ob eni de ses collègues, i. y. des mêmes pi klis comme
jis, įsigy i iš ki ų p o esijų a s o ų, ačiau labai gali bū i, kad knyga ilgą laiką
p iklausė „šeimai“11.
11 G iubna o giminė kildinama de Ka aliaučiaus. On pense qu'en Elbingą A. G iubna o p o ê iai
déplaikėlė XVII a., cependan cela nep ieš a auja no e samp o a imui. La ille au pou oi de
ILJA LEMEŠKIN
32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
1.8. Il au accen ue que Elbing lui 1246 m. acco dées Liubeko حقوق cons i ue codekso
sign. Q 84 base. Ce aspec codicologique, no e a is, es signi ica i , ca baseja
l'appa enance du ocabulai e des okiečiųp ūsų langues p écédemmen abo d a
u ili a ine Lexicog aphie Hanzo, sou ien elle a ibu ion ondéemen . Il semble que
dans la spécialisée locale codex composi ion, espec i emen dans e slinį p ekybinį
son ca ac è e n'ai pas enco e é é dûmen p ise en comp e. En ep Elbingui
acco dées des bases ju idiques e okiečiųp ūsų langues le ocabulai e,
appa emmen , se a d audus causinis yšis: wi hou Elbinge oidemen é ablisusių
hanziečių ba gu ou jamais au ai appa ue p ūsų leksikog aphija. Tou à au e
si ua ion au ai é é, si codekse igu aien Magdebou g ou Kulmo d oi s. Tokia
ki okių aiškinimų.
P ūsų a ž ilgiu y a pažymė inos i ki os kodeksą suda ančios dalys. Po p a-
combinaison de sou ces exige aien de l'essen iel aincu 12421249 m. é ol e p ūsai,
comme indique Ch is bou g ai é, su ikou is guida lenkų eise: Pos ea dic i neophi i
danam ellen elige e. el que ellen secula ia iudicia obse ua e, habi o in e se
consilio pecie un e elege un legem mundanam e secula ia iudicia Polono-
equisi i a nobis quam legem mun um icino um suo um. E p edic i a es eis
concesse un benigne (K egždys 2012: 45). Cela mo i ue aien Polnisches Rech
inclusion dans kodeksé. Pamedée d oi yno cas s audus liais a ec p ūsais aussi bien
aki aizdus. Comp e enu des abo dés ci cons ances, il es possible le e hypo hèse,
que p ūsiškasis son des ina ion e con enuinum inkinys a é é cons i ué pi klių
e pėje Elbinge. Liubeko dans la deuxième ille con ôlée ou ons les plus
a o ables condi ions, qui mo i en le ocodyne e des d oi s sąwadów de la
conjonc ion sous un seul somme . Ini ialemen el ecueil pou ai cons i ue
Liubeko eisynas, Lenkų eisynas e dic ionnas. Pas plus ô que 1340 m. le ecueil
knyga iš u ė ų šal inių bu o suda y a ik XIV a. idu yje, ačiau i okiu a eju
ją suda an u ė a a siž elg i (iš dalies e ospek y iai) į p ak inius Hanzos pi -
klių in e esus.
1.9. Elbingo žodyno su okimas pe Hanzos kalbos poli ikos p izmę bei han-
l'ancienne ziškosios leksikog a inės p oduc ion (d ikalbės e u ili a inės) con ex e aide à dé ini le
emps, quand pou ai ê e cons i ué le dic ionnai e p o o ype d'Elbingo. P écep es possible jusqu'à
i sąlygos žodynui a si as i susi o ma o XIII a. idu yje. Abejo ina, a ai bu o
la ac o ie d'Elbingo appa i ion. Po eikis a oi d'un el ca ac è e dic ionnai e é olua
aisemblablemen peu de emps ap ès Liubeko d oi s acco da ion de 1246 m., quand dans un nou eau
ma ché pasipelny i plūdo okiečių me kliai e kolonis ai. Tokia si ua ion ęsėsi jusqu an , qu'a ec
(ischsisėmusios) pi klių dynasies залейвали son lieu u ilemen seigiminia us a ec la co espondan e
kapi alą u inčiais non des amilles locales. En aison des ma iages d'a ai es les biens d'une amille
passaien éguliè emen à ki ų mains (ish uoš io žen ui). Cela pou ai ê e e G iubna ų cas. Es impo an pou nous
p iklausymas mies o aldžiai (S ad a h) i pi klių luomui.
S aipsniai / A icles 33
Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje.
Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas
complé a Pamedės eisynas. Bien sû , peu ê e, que manusc i ine di e s
ma chandises ou nisseu s e ache eu s é ai possible de négocie seule
p ūsiquemen . Compa é a ec d'au es p usses e es Pamedée ce pé iode n'é ai
pas longu. Rapidemen ici éme gea o emen le ni eau de consomma ion des polkų
ainsi okiečių langues. Depuis XIV a. commencemen ou milieu on peu pa le su des
i šu inę ibą, . y. laiką, iki kol suda y i nomenkla o inį žodyną da bu o p asmės.
condi ions d ikalbys ées au moins dans ce e speci inée con ac ée communica ion,
dans laquelle on é é inclus Hanzo me klys. Cela nous nub ėžia Ainsi, condi ionginée le
codex d'Elbingo de la composi ion peu (įsi) aisue en de els in e psnia: a) Moins de
12371300 m. pé iode en aison de Hanzo sp akele e e besoins a é é compilé
okiečiųp ūsų ou p ūsų okiečių langues dic ionnai e (s), qui (ie) du P. Holcwesche io
nuo ašo pou ai bienokai di é e (son con enu pou ai ê e pas pa lebemen s, oi . plus loin).
b) Elbingui acco dés Les d oi s de Liubeko, qui cons i uen le code sign. Q 84
ondamen , ep ésen e une édac ion ju idique, appa uusiai pas plus a d que
1300 m. ( edak ions sou ces kildinamos du Liubeko eisių manusc i , qui jusqu'à la
Seconde Gue e mondiale (signa ū a E 135) a é é conse é a chi e de la ille
d'Elbingo Päsle 2003: 234). Ainsi dans la pé iode en i on en e 1300 e 1340 m.
pou ai appa aî e pe gamen ine manusc i ine li e, qui composé en i on du
même ieux Elbingu acco dées Liubeko eisės, Lenkų eisynas e dic ionn. c)
Pamedės eisynas a é é inclus plus a d, ap ès 1340 m. Tokyo's composi ion
collec ion XV a. an ąjį ke i į ou XV a. milieu p obablemen e nu ašė (ne suda ė)
P. Holcwesche is.
2.La econs ui e g aduelškume de la composi ion du codex Elbingo indique que le
ocabulai e des okiečiųp ūsų langues à emps di é en a é é plusieu s ois
ééc i . Il pa aî que en e le XIII a. milieuxdeuxième demi de l'o iginal e P.
Holcwesche io nuo ašo pou ai ê e ai es au moins deux in e mediennes copies.
Saime comp éhensible, cela o čia considé e , comme pa ces âges le a ail de
unkciona o pagal sa o pi minę paski į (XIII a. an oji pusė), jis, ko ge o, bu-
o obulinamas i pildomas, ačiau ėliau, p ekybai pe sio ien a us į okiečių
kalbą, sus aba ėjusio žodyno nuo ašai bu o mechaniškai kopijuojami bei ik ų
ik iausiai i edukuojami. Pas a ąją galimybę emia lyginimas su ki u leksiko-
lexicog aphie au e. ocynas g aphies paminklu (jo sanda a) nedidelės apim ies
mo synėliu a ec pasikalbėjimais, qui adi ionnellemen é oi emen lié a ec
Simono G ūna o (Simon G unau, en i on 14701530 Kol / 37 m.) nom. Il a i e no e
a en ion pou la même égion bal e ouchudi e hanziškosios leksikog a inės
adi ion. 2.1. Bal is ikoje acquisilès déc é ion Simono G ūna o dicynélis n'es pas
ès ykęs, ca nusaka p obabili é, que de Tolkemi os élu moine con ibué à la
cons i u ion du dic ionnai e. Le ai de son ôle, pe haps, se a beaucoup plus
modès e supe iciu inique. S. G ūna o nuopelnas peu p ilyg i P. Holcwesche io
ILJA LEMEŠKIN
40 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
Hanzos ekspo o p ekė, i ai lemia impe a . 2 a. sg. p . pla eys ‘mokėk’ a oji-
indėliu. I mą. De la égion bal ique é ai anspo ée peau, e elle augin i allai
„suki mijusių [ audonos spal os ąžuolo] obuoliukų“ ( o. galöp el = o e ap el,
plg. id. o. aukš . ō ‘ alsch, lis ig’; aisyklingesnis bus G A žodžių junginys
beaucoup djio in ų wa mun wabelcke, dans lequel ad oi isable pažyminiu allan
subs . pl. gen. wa mun ‘ki mėlių, abzdžių (< subs . p . * a mas ‘ki mėlė; abzdys);
IV 263). Ši daug anino u in i p ekė (galai a ba cecidijos, lo. galla), sp endžian
pagal žodynėlį, aip pa igū a o uome inių pi klių pasiūloje: ‘ u ne u i? – duo-
siu au galus’. „Rusiškose knygose“ ją a i inka: ska n6y w áhi – gallen (Fenne
123.14). Ki aip su ok i wa mun wabelcke ne ik ų, nes kas XIII a. pa da inė ų a
plg. PEZ achc en une elle p ekę comme simple à obuolį. Un sen is é èle alo s des
pi klis di inobaimingume ou (i ) missionnie ique ôle. Il es donné au chapi e
Bažnyčia au débu : Beich en Sunde he beis g eki ‘kalbėk (išpažink) nuodėmes (G G
2829). Ly ies g eki lieu lauk ume nom. pl. masc. *g ekoi (PEŽ I 408). L'éc i u e Galūnė
peu e lé e la in luence des usses (acc. pl. galūnę). Des inhabi uelles
pe spec i es communica i es p ūsus nuš iečia aš ūs keiksmai e ulga izmai: de
a ch leck peida pomeleis ‘pas u galis laižyk man (G A 7677), A ch kuen pida pomeleis
‘ . p. (G G 8283) (plg. o. küssen Sie meinen A sch; lie. dans assine pabučiuok, assine
laižy i; če. polib mi p del, yliž si p del e . .); nim ge a e ymays coma e ‘imk
kūma (G A 8081) (plg.: поиметь
куметру; еть твою мать);
G G 86-87 Il es

S aipsniai / A icles 41
Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje.
Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas
e iʃ ein d eck – ieʃ goʃen ‘( ai y a) šūdas’ (G A 99–100) (plg.: o. das is
scheiße).
Ci e des exemples in é essus langbines in e e encijos e keiksmų ni eliacijos
poin de ue. Des données de la langue p ussienne bes ei aujan ( enkan is)
pe sonne, appa emmen , o ien a ase dans keiksms, a ec lesquels déjà é ai
con on u és de ėdamasis a ec d'au es na ions. Ko bon, ce é aien ces mêmes
nauga dieci. On peu le e hypo hèse, que ce aines des exis an s usų okiečių
langues des passages ph ases on é é appliquées à la p ūsų langue, ca pi klys
okie is en e eas e n sla es e p ūsų langues e compo emen linguis ique ape çu une plus g ande simili ude.
La gemen épliqué sla iškas emo i es *( o on) jes go ьno é ai sa aip
pe guldy as dans p ūsų langue, cependan pou cause de négdai me pasiliko
o iginalalo, mais la ynes le es insc i le ac ionmajodis u. ie = es 6 ‘y a20 (plg.
aydi = soudi 7; Dam = dam7 (ž . 17 išnašą); aussi bien ly į aucm (le. bośiań, = u. ais )
‘gand as appeléeime jo ingių žodynėly […] Zinke ičius 1985: 67). Une elle mé hode
de a ail a dé e miné p ūsiques a i ikmenų di b inum, quand, pa exemple, posakį
ymays coma e ‘imk kūma peu ê e comp is uniquemen dans le con enu du
lexique obscen de la langue usse (žod junginys поиметь куму pou la p emiè e ois
ouché Nauga do Rusios paminkle appelée Pi majame Nauga do me oš yje: Иже
поиметь куме себ жен, по закону людскому носа обма ур и разлучить я (Kas людей
имеет половое отношение с кума, по закону abсять носы и nupi i) (НПЛ9) 49).
À la lumiè e des ela ions comme ciales, pa ai emen comp éhensible ph ase: lo ein ich e 21 ky eis
icke s ‘mušk ik as (G A 9495). Ici se a s anda disée des o mulao é d'a i ma ion des acco ds, qui
ha monisé paussadu se ai comme *ky eis ick an ‘ki sk ik ą, où acc. sg. em. ick an signi ie ‘dešinę
( anką) (plg. da . sg. em. ick ay ‘dešinei ( ankai) I 92 PEŽ IV 192193; aussi bien: u. прáвица ‘dešinioji
anka, lie. iesė ‘ . p. e . .). Liepimas *ky eis ick an ‘mušk dešiniąją uku [susi a ian ]
co espond aien : lie. (su)coupse les mains, donne la d oi e; u. manubi ie; če. placnou si imo
si ua ion ca ac é is ique des mains passa ion e sudoužimas sulygus, con enus su ans ak ions
( ukama) = uku na o, p a icu dá i i . . A e a minė i, kad pi kimo-pa da-
igu e éguliè emen dans les con e sba ions des langues usų okiečių, où 20 Ki a e us, o mą ie
(G A 98) po en iellemen li e possible e comme in . es ‘ algy i. Alo s ly is goen se ai imanoma
in e p é e comme sg. acc. p . gosen ‘mėšlą (nom. sg. em. p . *gāzē ‘mėšlas). Kop o agija a ai
séman ic lien (plg. sapnynų aiškinimus) a ec s aigiu e enus ga imu, comme ces sėkme, monigais,
p a u ėjimu. 21 Pou le sexe ich e oi T. Fenne‘ės sakinių po ą: Ko o eu do ogo mnie p æmo
iecha na p aua al leua: Welchen wech sall ich ech eisen p de ech e ode luch e hand (217 p.).
ILJA LEMEŠKIN
42 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Bei: da i sim po ukam, da dai bog am obemæ
mums ūpima pa alelė a ojama kaip obliga o inis e minus echnicus? Kaip
ieną iš daugelio pa yzdžių nu odysime T. Fenne‘ės už iksuo ą azę:
na p ikub. Slae mÿ ehme in de hand , nd god geue beÿde ho wins . (Fenne 394) En
aison d'une ambiguï é si ua ion communica i e es e con o e sa a ph ase zum
i en kom he pi mas eyke e ‘pi mas eik en (G A 9798) signi ica ion. Depuis R.
T au manno emps de ly is eyke e comp e comme lie. eĩki ę ‘eik en (T au mann
1910: 326; PEŽ é onna. Tu gaus espace où où Hanzo me ckles e ec uaien leu
I 246). Ki os kalbos į aka bu o anksčiau ilius uo a keiksmų pag indu, i ji ne-
kalbos p ak iką, Peu ê e de elle maniè e a é é eke ama dans les Li uiniens
susidu da o į ai ios au os, dėl o kaimyninės lenkų i lie u ių kalbos čia ik ai
skambėjo. Kaip nu ody i žodžiai galėjo / u ėjo unkcionuo i, sunku pasaky i.
salinkemen eik elniop. Dans ce cas, le chi a dis p emie se ai p obablemen
l'uni é lexicine de la langue Li uiniens, qui enco e plus é end ai s e imybių g e as.
Ainsi, kū inėlį, don nuo ašai XVI a. es en é dans S. G ūna o P eussische Ch onik,
peu ê e co ec emen pe ce oi hanziškosios u ili a inės leksikog aphijos
con ex e. La pa ie, qui co espond […]Rusiques li es[…] apikalbėjims, ep ésen e
onze schemés de composi ion sakinių. Ce son ceux cas où à cô é du cen e
g amma ical ( eiksmažodžio) son p ésen és pas oujou s ha monisés
complémen s: 1. he beis g eki: *ge bais g ēkans ‘išpažink nuodėmes (G G 2829); 2.
pla eys Sali: *plā eis sālis ‘mokėk saluską (G G 3839); 3. peida pomeleis: *peizdan
pa-mi-leis ‘assiné laižyk man (G A 7677); 4. ymays coma e : *imais kuma e ( . sl.
kъmo ъ) ‘pisk kūmą (G A 8081); 5. Ny hue i hu Dam hoi wa mun wabelcke: *ni
a ez u dam (< damъ) oi a mun ābelkans ‘ u n'as pas? donne ai e ki mėlių
pomoliukus (G G 89
90, G A 83);
6. Pipelko kaya hu: *pipelkā k( )ai - u ‘paukš ės no i u (G G 9394); 7. aydi [ hi
Dewes]: *sudi (< сoудитъ) [ i(n) dei as] ‘[dieu oi] ( e) eisia
(G 95, G A 86); (G 95, G A 86); (G 96); (G 86); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G 96); (G (G 96); (G 96); (G (G 96); (G 96); (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a) (a)
8. Ny koy o [wiʃge] : *Ni k( )ai- u izgis ‘neno i u a ižos’ (G G 100, G A
91–92);
9. ky eis icke s: *ki ais ik an ‘(su)ki sk dešinu ( anką) (G A 9495); 11. ie
10. pi mas eyke e : lie. *pi mas eiki en (G A 97–98);
goen: *jes (< есть) gozes ‘( ai) es šūdas (G A 99100). Ici aussi à a ibue des
essou ces lexiciques, qui acili aien la communica ion a ec šauniaisiais
pa enai es comme ciaux e di e ses p ūsų sukčiais: Di os gin os
A icles A icles A icles 43 /
Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje.
Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas
‘šaunus žmogus (G G 97), Mangos Sones ‘kekšės sūnus (G G 98), Mai e s ‘šelmis
(G G 99). No e que ces po en ia ionalieji k eipiniai son ou nis cons ui e enco e
ka u su: ʃaydi [ hi Dewes] ‘( e) eisia [die as a e]’ (G G 95, G A 86) i Sanday
‘sudie’ (G G 96). Taigi po encialių sin agminių san ykių a ž ilgiu įmanoma e-
les pai es sui an es: Sanday Di os gin os ‘sudie, šaunus žmogau (G G 9697); aydi
[ hi Dewes] Mangos Sones Mai e s ‘( e) eisia [dieu oi], kekšės sūnau šelmi (G G 95,
G A 86, G G 9899 /).
2.3. La plupa des exemples men ionnés son emo i ai e a ec comme ba quelque
pa ou ainsi sie ini posakie, don nonge pa ie a exaclis co espondmenes
Rusiques li es nuo ašues. Sa aše son iden i iées g amma icales, séman iques,
leksiques e idéoma ées é angimi és, e ce no malu, u in à l'esp i possible
in luence des pascalbemen s des langues usų okiečių e hanziškų
leksikog aphijos monumen s p op ié és. Le mo ynèle e les con e sa ions on le
con enu lėmė beaucoupiakalbė u gaus espace, où eu lieu p imi y i exchangeų
cija, ku i eks ui su eikia nepaka ojamą u ga ie ės šnekos kolo i ą, negali bū i
a si ik inė. Tuo galima leng ai įsi ikin i. Daik a a džius už enka pas um i iena
p ekyba22. Ap a a G G e G A eiksmažodžių e a dažodžių sek enpozicija à
dessus ou e s le bas. Tandis indiquée seman inių liaisons sankaupa akimi ksniu dispa aî . Ap ès elle expé ience nous ob iend ons séman iquemen ne conco daien e de
p incipo nesude inamų leksemų inkinį: ‘išpažink’ – ‘d uska’, ‘mokėk’ – ‘pas-
u galis’, ‘palaižyk man’ – ‘kūma’ i . .
Ainsi on peu ai e une conclusion, que discu é lexiquog aphiis sou ce es beaucoup plus ancien
que P ūsijos k onika, à laquelle bienokai plus a d il a é é mechaniquemen inclus. Il peu ê e
Elbingo mo du mo p o og aphe amžininkas, ca d'un el ca ac è e a ail de ai ê e
e ec ué alo s, quand exchangeų p ekyba enco e écois p ūsų kalbos pag indu esp. é aien
pi klių luomo a s o ų (jauno amžiaus okiečių sp akele e e), in é essés au moins
pau eu iniquemen susio ien ie à la langue du ma ché local. Quelques nuo ašues su isés
sou ce XVI a. a é é pe çu comme g ynosios p ūsų exemple de langue. Anų laikų liekana pa aukė
S. G ūna o dėmesį, 22 Na ū inių mainų pobūdis nulėmė seman inių po ų aikymą: ‘(ne)no i
‘(ne) u i ‘duosiu /. Žo-
dyne y a paliudy i i piniginės p ekybos elemen ai: pla eys ‘mokėk’, kal e ‘ma kė’. Pažymė ina,
kad žodynėlis a skleidžia ienpusišką p ekybą – pa da imą (be p ekių įsigijimo). Ne u ėdamas
a i inkamų kompe encijų jaunas pi klys a lieka pla in ojo unkciją: pa duoda, siūlo, ieško pi kėjo.
ILJA LEMEŠKIN
44 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII cependan à peine s'il comp i dans la
ch onique le des in d'une sou ce lexicog aphique pe du ic e, sa ch onique au eu
jo suda ymo p iežas į bei aplinkybes. Niekuo nepag įs ą hipo ezę, jog „P ūsi-
adap é une ce aine guide des pascalbemen s des langues okiequesla ynes
(Rosenk anz 1957), peu e memen eje e . Ainsi, a ec S. G ūna o pe sonnali é le
compila ion d'une sou ce lexicog aphique n'a ien à oi , pou cela e l'appele
G ūna o nom ne con ien pas. à no e a is, il lui con iend ai P ūsiškos knygu ės
concep , qui sans deminu y o s'applique e au même dic ionnai e d'Elbingo. 3. Siūlomi
dénomina ions P ūsiškoji (Elbingo) knjiga e P ūsiška knjigudžia man i, que Elbingo
ė“ – g indžiami analogija su giminiškomis „Rusiškomis knygomis“, ku iose
pasikalbėjimai pa eikiami ka u su žodynu. Tai mus g ąžina p ie anksčiau pa-
lies os p oblemos: koks y a galimas Elbingo žodyno i „Rusiškų knygų“ esp.
jų pi m akų san ykis? Ap a as Hanzos leksikog a inės adicijos kon eks as lei-
mo synas, i. i. XV a. nuo ašas, ko ge o, seulemen de la pa ie e lè e XIII a.
midu ioan oji pusės o iginalą. Kažku iuo emps la sou ce pou ai ê e
essen iellemen ab égée, du nu ašomo ex e en supp iman impo an e P ūsų
li es sudedamąją część pasikalbėjimus. a. XV cela peu ê e comp is, ca à
l'époque de P. Holcwesche , ils n'a aien plus de ac uali é e de sens, puisque
jau seniai bu o pe ėjusi į okiečių kalbą ( aip pa sma kiai paki o p ekybos po-
comme ba būdis: du na u els changeų pe ei a p ie pinigų). Du poin de ue de
l'app en issage de la p ussienne, i. e. de XIII a. pe spec i e, ce e pa ie p a ique
es ès manquan e, ca le ocynas e les pasikalbėjimai kadaise sada yda o une o ali é (ducu décide , laquelle pa ie é ai
pag indinė).
Les p oches pa en ininges P ūsiškų e Rusiškų knygų ela ion, hélas, ainsi e
es e neaiškus. Leu s p o og aphes, comme a déjà é é ema qué, pou aien
p o eni de la oisième sou ce, i. i. du hypo hé ique okiečiųx langues ocabulai e
(pa yりに, peu -ê e okiečiųanglų su pasikalbėjimais). Les élémen s d'Eas e n
Sla s, péné és pa S. G ūna o u ilisé dans P ūsiškoje knygu ē, é èlen ès
aė inaine in luence des pa lan pages des langues usų okiečių, cependan ils
n'on pas de décisiame de p eu e de o ce dé e minan la di ec ion du
dé eloppemen en e usų e p ūsų lexicog aphie. Il au p end e en comp e aux
XIIIXIV a. glaudžius con ac s en e Nauga do, Elbingo e au es Hanza illes. Dans
Nauga do Rusią me klés allaien pa Elbingą, pa ce même Elbingą, anspo an
des ca gaisons, ils pa ažiuodaien chez. Donc pa ce e ille comme ciale allaien
e ici même comme çaien les mêmes gens. É an donné des summes d'a ai es
pa ou a é é appliquée la même p a ique d'app en issage de la langue la gemen
connue, il n'es ien d'é onnan que quelqu'un d'en e eux en aduisan e en
appliquan nu ašė quelque cou e à moyen d'app en issage des langues
usses ocaux (peu -ê e pas adu, mais seulemen lib emen ansmise).
L'e e de ce e de niè e sou ce a pu ê e secondai e, ca peu ê e que la même
ian as, ku is ipologiškai, a odo, y a senesnis negu isi daba žinomi „Rusiškų
S aipsniai / A icles 45
Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje.
Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas
usų okiečių langues leksikog aphija issi u ulioyo de XIII a. P ūsiškos knygos.
P ūsiškąją knygą ep ésen e main enan le dic ionnai e d'Elbingo, i. i. ab égé (sans pasikalbėjimų) P ūsiškos knygos aknygų nuo ašai. In e pusa io ela ionne condi ionnellemen e seulemen apy ic émen on peu en e de ep ésen e de maniè e, comme dé oilé 1 igu e.
Elbingo dic ionno e P ūsiškos knygu ės se iceemen encou age pa quelques
mo s à men ionne le soi-disan Lenkųjo ingių žodynėlį, qui son sanda a, con enu
e po ée appelle hanziškosios lexicog aphijos adi ion. Un coup d'œil
compa a i dans les plus anciens dic ionnai es manusc i s des langues bal es
nous condui à une clai e comp éhension, que dans la pé iode en ques ion d ikalbių
( egionales signi ica ions) l'élabo a ion d'œu es lexicog aphiques, leu
papildymą lėmė g ynai p ak iniai ikslai. Žodynų suda ymas – sunkus da bas,
ansc ip ion, compilila imą e qui de ai ou ni bien apčiuopiées béné ices
dėl abs akčių „pažin inių“ sume imų okių dalykų uome niekas ne ašė. Rei-
p a iques, ca plaisi ou kia pense que Pogańske gwa y z Na ewu unkcionai
ap a i žodynai. G eičiausiai dėl ų pačių kome cinių p iežasčių bu o panaudo-
a a pa i seniai išbandy a kalbos mokymosi me odika. Ski is u ėjo suda ymo
peu -ê e comme e aupa a an e le clien cible polkų pi kliai. Cela explique
sma kes langages mélangé. Jo ingies le ocynèlio langue nous appelle speci inį
me imais a si adusį i p ekiau ojų a pe a ojamą pidžiną, ku is po encialiai
x– o. a ba o.–x kalbų žodynas i (a ba)
pasikalbėjimai
„P ūsiška knyga“:
comme ce su o.p . ou p . o. dic ionnai e de langues e des con e sbėjimes
a XIII. idu ysan . moi ié
Rusiška knjiga: usų o.
dic ionnai e de langues
e des con e sbėjimes
(peu ê e plus ancien que XIIIXIV a.)
P ūsiška knjiga:
Elbingo le
dic ionnai e p o og aphe
P ūsiška knjiga:
Elbingo ocabulai e
P. Holcwesche io nuo .
Einn Russisch Buch
(édak ion jusqu'à 1494 m.)
Ein Rusch
Boeck...
(XVI a. médiu ys)
Tönies Fenne
7 m.,
Psko (160)
P ūsiškos knygu ės
nuo ašai (S. G ūna o)
G A, G G, G C, G F, G H
in e mediinis nuo ašas
ou nuo ašai
Pogańske gwa y
z Na ewu
polkųjo ingiów
?
kalbų žodynas
1 PAV.

ILJA LEMEŠKIN
46 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
galėjo susi o muo i a i Elbingo – Tče e, To unėje a ba Bydgoščiuje. Pas a oji
lokalizacija mums a odo į ikimesnė, nes paaiškina s ip ų jidiš kalbos po eikį.
Taigi, idu amžių bal ų leksikog a iją, ku iai a s o auja okiečių–p ūsų kal-
bų Elbingo dic ionnai e, appelé celui de S. G ūna o dic ionnel e , p obablemen ,
Lenkųjo ingių dic ionnai e, sensueuse y inė i pa Hanzos kalbos poli ikos p izmę
bei hanziškosios leksikog a inės p odukcijos (d ikalbės i u ili a inės) con ex e.
Toks aku sas é èle la simili ude de l'é ude les p oches pa en ininges des dicynes
sanda . Vokiečiųp ūsų, p ūsų okiečių e usų okiečių langues dic ionnes
compa a i e analyse mon e que Rusiškų knygų XIIIXIV a. p o og a as (su ou
okiečių žemaičių kalba Nauga do ak o ijoje) son apipa idalinim, olume e sanda a
é ai pa ešus à XIII. de la miu ioan é ieu e moi ié du dic ionnai e Elbingo. Ce e
sou ce se a u ile econs uisan usų okiečių langues ocynų p o og a ą.
Compa ison a ec XIV a. in la ynų okiečių žemaičių Libe o dinis e um au
considé e opélg loin aimu. Con o m analogie a ec les kininiškomis Rusiškomis
knjigami, Elbingo ocabula (Elbinge Vokabula ) e ce qu'on appelle le S. G ūna o
mo synėlį sensu de appele P ūsiškąja (Elbingo) knyga e P ūsiškąja knygele.
P iklausymą médié ales hanziškajai leksikog aphijai sou ie a imas héma iques
champs subdi isemen , égional b ikalbiškumas, u ili a inis pobūdis, po ée
ha monisanums, mais pas seulemen . Non moins impo an e é oi e liaison du ocabulai e a ec Elbing
(įgijusiu Liubeko eises 1246 m.) e elle Elbingo codekso compos composi ion, où
la p incipale place occupe Lübisches Rech ü Elbing.
Rela i ieux cou s de o ma ion du codex Elbingo econs ui pa ces
in e en ions: 1. Maždaug 12371300 m. pé iode. en aison de Hanzos
sp akele e e besoins a é é cons i ué okiečiųp ūsų ou p ūsų okiečių langues
dic ionnai e, qui a pu a oi e des in e locba ions pa ie.
2. Depuis 1300 à 1340 m. a pu appa aî e pe gamen ine manusc i ine li e, qui
composé d'uniodo ancienne é: Elbingu acco dées Liubeko eisės, Lenkų eisynas
e dic ionn.
3. Pamedės eisynas a é é inclus plus a d, ap ès 1340 m. Tokyo's composi ion in-
kinį XV a. idu yje nu ašė P. Holcwesche is.
Le g aduelskume de la composi ion du codex indique que en e le XIII a.
milieuxdeuxième moi ié o iginalalo e P. Holcwesche io nuo ašo pou ai ê e
ai es au moins deux copies in e ines. En ééc an la lexicog aphie, le a ail es
au e. Kol dic ionn a onc ionné selon son pi minę paski į (XIII a. seconde moi ié),
il a é é pe ec ionné e pildomas (Rusiškų knygų cas p ocessus ak ualiza imo
ęsėsi jusqu XVII a.), cependan plus a d, comme bai pe sio ien a us dans
okiečių kalbą, sus aba ėjusio nuo ašai du dic ionnai e on é é mechaniquemen
copiés e ik iausiai e sma kie édui s. T umpinan P ūsiškoji (Elbingo) li e pou ai manque de la pa ie des con e sba ions.
Pasikalbėjimų s a bą a skleidžia į „P ūsijos k oniką“ į auk as leksikog a ijos
A icles A icles A icles 47 /
Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje.
Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas
a ail, don la in son econs ui s (žodyno článnius comp an e icalemen )
sakiniai, impo an s à un succès de comme ce. Re ou nan à la ques ion é oquée
au débu de l'a icle (kodėl le gen e de lexicog aphie es limi é au é oi
geoling is iniu a ealu e qui é ai les p emie s bal iškų žodynų kū ėjai?), il au
cons a e que l'inclusak aš o inclusion des monumen s p ūsų e jo ingių dans la
dimą lėmė ekonominiai san ykiai i mo y ai. Lemiamos eikšmės u ėjo u ė i
zone d'in luence Hanzos, conc è emen la onda ion de la ille Elbingo e nuolių
jo s ip us po eikis iso egiono p ekybai. Hanzos pi klių ekspansija į p ūsų bei
jo ingių apgy endin as žemes su sa imi a nešė hanziečių p ak ikuojamą – jau-
sp akele e e mé hode d'app en issage de la langue locale. Ce mécanisme
d'app en issage de la langue n'es pas paludi é su e i oi e LDK, . i. là, où Hanza
es appa ue ne emen plus a d e où ses ac i i és on é é ai des obs acles.
Pou ce e aison le commencemen des léxicog aphies Li uaniennes da e da ée ne emen d'une pé iode plus a di e.
LITERATŪRA
Baa An onius Hend ikus 1885: Tönnies Fenne’s Low Ge man Manual o Spoken
Russian – Psko 1607. III. Russian-Low Ge man Glossa y. Copenhagen: Royal Danish
Academy o Sciences and Le e s.
Benningho en F ied ich 1990: Un e K euz und Adle . De Deu sche O den im Mi-
elal e . Auss ellung des Geheimen S aa sa chi s P eußische Kul u besi z anläßlich des
800jäh igen Bes ehens des Deu schen O den. Be lin: Geheimes S aa sa chi .
Bezzenbe ge Adalbe 1874: Re iew o Nesselmann 1873. – Gö ingische geleh e
Anzeigen 39, 1221–1250.
B uchhäuse Hanns-Pe e 1989: Kau mannsbildung im Mi elal e . De e minan-
en des Cu iculums deu sche Kau leu e im Spiegel de Fo malisie ung on Quali izie-
ungsp ozessen. Köln; Wien: Böhlau.
Chelimskij E genij 1985: Fenno–Ug ica в ятвяжском словарике? – Ta p au inė
bal is ų kon e encija 85, 234–235.
Dini Pie o Umbe o 2013: A No e on he T adi ion o he Old P ussian G H. –
Res Bal icae 13, 51–59.
Dini Pie o Umbe o 2014: Founda ions o Bal ic Languages. Vilnius: Eug imas.
ILJA LEMEŠKIN
48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
Dwo zaczkowa Jolan a 1958: K onika p uska Szymona G unauna jako z odło
his o yczne (Die Ch onica P ussica des Simon G unau als Geschich squelle). – S udia
Ź ódłoznawcze. Commen a iones 2, 119–146.
Eule Wol am 1988: Das Al p eußische als Volkssp ache im K eise de indoge -
manischen und bal ischen Sp achen. – Innsb ucke Bei äge zu Sp achwissenscha 39.
Fałowski Adam 1992: „Einn Russisch Buch“ by Thomas Sch oue. The 16 h-cen u y
Russian-Ge man dic iona y and ph ase-book. I. In oduc ion. Pho ocopies. C acow.
Fałowski Adam 1994: „Ein Rusch Boeck...“. Ein Russisch-Deu sches anonymes Wö -
e - und Gesp ächsbuch aus dem XVI. Jah hunde . Köln, Weima , Wien: Böhlau.
Fałowski Adam 1996: „Ein Rusch Boeck...“. Rosyjsko-niemiecki anonimowy słownik i
ozmówki z XVI wieku. Analiza językowa. K aków: Uni e si as.
Fałowski Adam 1997: „Einn Russisch Buch“ Thomasa Sch ouego. Słownik i ozmów-
ki osyjsko-niemieckie z XVI wieku. II. T ansli e acja eks u. Indeks wy azów i o m osy-
jskich. K aków: G ell.
Fe i Rolando 2018: A no e on he Elbing Vocabula y in he con ex o he anci-
en and medie al lexicog aphical adi ions. – Incon i Bal is ici in Pisa. S udi e saggi.
II, S udia Bal ica Pisana 3, 123–131.
Ge nen z Hans Joachim 1986: Tönnies Fenne’s Low Ge man Manual o Spoken
Russian – Psko 1607. IV. Mi elniede deu sch-neuhochdeu sches Wö e buch zum Rus-
sisch–niede deu schen Gesp ächsbuch. Copenhagen: Royal Danish Academy o Sciences
and Le e s.
Ge nen z Hans Joachim, Ko ol Tama a, Rösle I m aud 1988: Das
Gesp ächsbuch des Tönnies Fenne in seinem sp ach- und gesellscha shis o ischen Um-
eld. – Un e suchungen zum Russisch- niede deu schen Gesp ächsbuch des Tönnies Fenne,
Psko 1607. Ein Bei ag zu deu schen Sp achgeschich e. Be lin: Akademie–Ve lag.
Hamme ich Louis Leono , Jakobson Roman 1970: Tönnies Fenne’s Low Ge -
man Manual o Spoken Russian – Psko 1607. II. T ansli e a ion and T ansla ion. Copen-
hagen: Royal Danish Academy o Sciences and Le e s.
Hend iks Pepijn, Schaeken Jos 2008: Tönnies Fenne‘s Low Ge man Manual o
Spoken Russian, Psko 1607. An elec onic ex edi ion. Leiden: Opl. Sla is iek.
Hend iks Pepijn 2011: Inno a ion in adi ion. Tönnies Fonne‘s Russian-Ge man
ph asebook (Psko , 1607). Leiden: Leiden Uni e si y.
He mann Edua d 1949: Eine unbeach e e Übe lie e ung des p eussischen Voka-
bula s Simon G unaus. – Nach ich en de Akademie de Wissenscha en in Gö ingen 6,
151–166.
S aipsniai / A icles 49
Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje.
Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas
Jakobson Roman, Schoone eld Elizabe h 1961: Fo ewo d, Tönnies Fenne’s
Low Ge man Manual o Spoken Russian – Psko 1607. I. Facsimile Copy. Copenhagen:
Royal Danish Academy o Sciences and Le e s.
Kipa sky Valen in 1970: Das Schicksal eines al p eußischen Ka echismus (II). –
Bal is ica 6(2), 219–226.
K egždys Rolandas 2012: Bal ų mi ologemų e imologijos žodynas. I. K is bu go su a -
is. Vilnius: Lie u os kul ū os y imų ins i u as.
Lemeškin Ilja 2017: „Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os i-
chai. – Ac a Linguis ica Li huanica 77, 9–52.
Ma chand James 1970: Some ema ks on he Ge man side o he Elbing Vocabula-
y. – Bal ic Linguis ics, 109–117.
Mažiulis Vy au as 1966–1981: P ūsų kalbos paminklai 1–2. Vilnius: Min is.
Nei mann Klaus 1996: Ch is liche Un e weisung on Deu schen und P ußen im
O densland P eußen. – Wes p eußen-Jah buch 46, 57–72.
O ël Vladimi 1986: Ma ginalia o he Polish-‘Ja ingian’ Glossa y. – Indoge ma-
nische Fo schungen 91, 269–272.
Päsle Ral G. 2003: Deu schsp achige Sachli e a u im P eußenland bis 1500. Un-
e suchungen zu ih e Übe lie e ung (Aus A chi en, Biblio heken und Museen Mi el- und
Os eu opas 2). Köln, Weima , Wien: Böhlau Köln.
Pe e s Robe 1973: Mi elniede deu sche Sp ache. – Niede deu sch. Sp ache und Li-
e a u . Eine Ein üh ung. 1. Sp ache. Wachhol z, Neumüns e , 66–115.
PEŽ I–IV – Mažiulis Vy au as. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1–4. Vilnius: Moks-
las, 1988–1997.
Rosenk anz Be nha d 1957: Zu Übe lie e ungsgeschich e des p eussischen Vo-
kabula s Simon G unaus, ΜΝΗΜΗΣ ΧΑΡΙΝ. Gedenksch i P. K e schme II. Wiesba-
den-Wien, Ha assowi z-Hollinek, 113–117.
Rösle I m au 1990: F emdsp achliche Kommunika ion o 450 Jah en. Das us-
sische Buch: ein ussisch-deu sche Sp ach üh e on 1546. – Skamand os. Ge manis-
isches Jah buch de DDR und de Republik Polen. Wa schau.
Sande s Willy 1982: Sachsensp ache, Hansesp ache, Pla deu sch. Sp achgeschich li-
che G undzüge des Niede deu schen. Gö ingen: Vandenhoeck and Rup ech .
Schmid Wol gang Paul 1986: Die ‘Ge manismen’ im sog. Polnisch-Ja ingischen
Glossa . – Indoge manische Fo schungen 91, 273–286.