S aipsniai / A icles 109
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: ašy inių šal inių a mės
analizė, a mių leksikog a ija i leksikologija, socioling is ika,
sin aksė.
DOI
FONETINĖS IR
MORFOLOGINĖS ŽAGARĖS
ŠNEKTOS YPATYBĖS
(XX a. PABAIGA – XXI a.
PRADŽIA)
Phone ic and Mo phological Peculia i ies
o Žaga ė Local Dialec (End o he 20 h
Cen u y – Beginning o he 21s Cen u y)
ANOTACIJA
Au o ė ęsia aka ų aukš aičiams šiauliškiams p iklausančių Joniškio šnek ų y imą
(ap ašą). S aipsnyje ap a iamos one inės i mo ologinės Žaga ės šnek os, pasku inės iš
ap ašomųjų Joniškio šnek ų, ypa ybės, a spindė os a miniuose į ašuose, da y uose XX a.
pabaigoje i XXI a. p adžioje (nuo 1999 iki 2003 m.). Ap ašomi pas ebė i Žaga ės šnek os
one iniai i mo ologiniai eiškiniai, disku uo ini akcen uacijos polinkiai, pa eikiamas ž al-
gomasis leksikos sa i umo ap ašas.
ESMINIAI ŽODŽIAI: aka ų aukš aičiai šiauliškiai, Žaga ės šnek a, Žaga ės šnek os o-
ne inės ypa ybės, Žaga ės šnek os mo ologinė aiška i leksikos
sa i umas.
ANNOTATION
The au ho con inues he s udy (desc ip ion) o Joniškis local dialec s which belong o
he Wes e n Aukš ai ian Subdialec o Šiauliškiai. The a icle discusses he phone ic and
mo phological peculia i ies o Žaga ė local dialec , he las Joniškis local dialec unde
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
analysis, which a e e lec ed in he dialec al eco ds made a he end o he 20 h cen u y and
he beginning o he 21s cen u y ( om 1999 o 2003). The a icle desc ibes he iden i ied
phone ic and mo phological phenomena in Žaga ė local dialec , he ques ionable enden-
cies o accen ua ion and p o ides a pilo desc ip ion o lexical peculia i ies.
KEYWORDS: Wes e n Aukš ai ian Subdialec o Šiauliškiai, Žaga ė local dia-
lec , phone ic peculia i ies o Žaga ė local dialec , mo phological
exp ession and lexical peculia i ies o Žaga ė local dialec .
ĮVADAS
Au o ė y a nus ačiusi Žaga ės šnek os ibas, be kalbinių eiškinių nė a ap-
a usi1. Apie a imos Žaga ės šnek ai – Skais gi io šnek os – one inius i mo -
ologinius eiškinius publikaciją y a paskelbusi kalbininkė Auš a Kaika y ė2.
Pa ienius one inius i mo ologinius Žaga ės šnek os sa i umus y a ap a ę dia-
lek ologai Aldona Jonai y ė, Aleksas Gi denis, Geno ai ė Kačiuškienė, Juozas
Pab ėža3. Remian is a mė y ininkų da buose išsaky omis min imis i au o ės
įž algomis, pas ebė omis klausan is į ašų, siekiama pa eik i kiek ne kiek api-
bend in ą Žaga ės šnek os aizdą i numa y i olimesnio i iamojo da bo gai es.
S aipsnio medžiaga – Žaga ės šnek os į ašai, saugomi Lie u ių kalbos ins-
i u o Ta mių a chy e4. Ti iami a miniai į ašai apima XX a. pabaigos i XXI a.
p adžios (1998–2003 m.) laiko a pį5. Apklaus i y iausiosios ka os esponden-
ai, gimę nuo 1901 iki 1936 m. Į ašy a 16 kasečių a minių į ašų, suda ančių
apie 1440 al. eks o. Į ašai da y i ne ienodą esponden ų apklausos i a minės
1 Ž . Š amba y ė 2018: 135–148.
2 Ž . Kaika y ė 2015: 150–173.
3 Au o ė a siž elgia į A. Kaika y ės i ki ų dialek ologų da buose iš yškin us Žaga ės šnek os sa i-
umus; de inasi p ie paskelb ų s aipsnių s uk ū os apie Joniškio i Skais gi io šnek as; ci uoja (o
ne pe pasakoja) y ėjų min is, kad bū ų galima a ba pag įs i, a ba išsaky i sa o abejones dėl moks-
liniuose da buose išsaky ų eiginių. Au o ė specialiai ne inko pa yzdžių iš Žaga ės šnek os eks ų
eiginiams ilius uo i, o ap a ė isus (i nesis eminius) šnek os one inius, akcen uacinius, mo o-
loginius aiškos a ejus.
4 Ti iamoji medžiaga de aliau ap ašy a au o ės s aipsnyje 2018 m.
5
LKI TA saugoma i ėlesnių me ų į ašai, pa yzdžiui, da y i 2011–2013 m., be jais s aipsnio au-
o ė nesi emia dėl ienos p iežas ies – esponden ų amžiaus. Vy iausioji ka a ge iausiai a spindi
adicinę a mę, o okių esponden ų a minių į ašų daugiausia pada y a nu ody ais me ais.
S aipsniai / A icles 111
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
kalbos į ašymo pa i į u inčių mokslei ių, s uden ų i dok o an ų6. Respon-
den ų kalbamąsias emas galima bū ų suski s y i į penkias g upes:
a) Žaga ės is o ija i jos in e p e acija (legendos apie Žaga ės a do a si adi-
mą; apie žiemgalius i jų kunigaikščius; apie Na yškino d a ą i jo miškų p i-
žiū ė ojus (eigulius);
b) p amonė i p amonės įmonių eikla (apie Žaga ėje eikusias pieninę, sagų
ab iką; apie ykusią p ekybą i p ekybinį kelią į Rygą; apie kon abandą, kles-
ėjusią pasienyje; apie ama ininkus, įsikū usius Žaga ėje i pan.);
c) eligija i š en ieji (apie į ai ių eliginių kon esijų žmonių sugy enimą;
apie Senosios i Naujosios Žaga ės bažnyčias; apie Ba bo ą Umias auskai ę);
d) mokslas i aš ija (apie kalbas, aš iją i knygas);
e) kasdieniai da bai (apie į ai ius kasdienius da bus, p z.: duonos kepimą,
da žų p iežiū ą, aikų auklėjimą i pan.; apie į ai ias š en es, p z.: es u es, lai-
do u es, a laidus i pan.).
Kodėl aip s a bu iš yškin i emas? Tai da oma dėl o, kad kiek ienas ku ia-
mas eks as y a p o o kū inys, isa esme susijęs su gy enimo pa i imi, edančia
į žmogų, į kū ybą7. Į ašinė ojo p o esionalumas (gebėjimas nepe auk i klausi-
nėjan i minimalus įsikišimas) leidžia a siskleis i gy enimo de alėms, ku iose
iš yškėja esponden o asmenybė ( e ybinės nuos a os, is o inė išgy en o laiko
pajau a, e inamieji k i e ijai i jų aida, kasdienio gy enimo kū ybinė poe i-
ka). Pe pasakodamas esponden as ku ia (ne ik a ku ia, be i pe ku ia, p iku-
ia, suku ia). Tuome iš pasąmonės sug įž a kalbos aiškos (ga sų i o mų) į ai-
o ė (žodžio aizdas, a spindė as mik okon eks e). Žaga ės šnek os į ašai labai
ne ienodi: ienuose į ašy as iš isinis pasakojimas, ki uose daug į ai ių i ski -
ingų į ašinė ojų klausimų, ku iais išbalansuojama im is i esponden as nega-
li lais ai pasako i (ku i eks o), o ik keliais sakiniais a sako į klausimą. Todėl
s aipsnio eiginiams pag įs i y a pa eik a ne ienodai pa yzdžių (nuo ieno iki
kelių pa ienių žodžių a žodžių sakiniuose).
6 1998 m. A. Kaika y ė apklausė y ą (g. 1928 m.) i mo e į (g. 1928 m.), o li uanis inių s udijų
s uden ės S. Micku ė i S. Raice ičiū ė – y ą (g. 1930 m.) i d i mo e is (g. 1914 i 1936 m.).
1999 m. į ašy i šešiolikos espondenčių (g. 1901, 1902, 1909, 1911, 1912, 1914, 1915, 1918, 1920,
1921, 1923, 1926, 1927, 1928, 1929, 1934 m.) i esponden o (g. 1924 m.) eks ai, ku ių į ašus
pada ė A. Lau ikė y ė, B. Balu y ė, R. Vidman ai ė, J. No kienė, S. Raice ičiū ė. 2003 m. Joniš-
kio „Auš os“ gimnazijos mokslei iai už ašė 1923 i 1925 m. gimusių espondenčių i esponden o
pasakojimus.
7 Apie ai plačiau ž . Daujo y ė 1998: 69, 269.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
S aipsnio ikslas – ap ašy i pas ebė as Žaga ės šnek os akcen uacines, one-
ines, mo ologines i leksines ypa ybes8. Tikslui įgy endin i išsikel i šie užda-
iniai: a) ši uo i a minius Žaga ės ekspedicijos į ašus i ink i medžiagą; b) ap-
ašy i pas ebė as a mines ypa ybes i lygin i (ku galima i kiek galima) su ki ų
Joniškio šnek ų (Skais gi io, Joniškio) a ba a imų a mių (žemaičių, šiau ės
pane ėžiškių) ypa ybėmis; c) pa eik i kalbų kon ak ų (la ių i lie u ių) a spin-
džius Žaga ės šnek oje (kiek pas ebė a į ašuose).
S aipsnyje aikomi ap ašomasis i lyginamasis me odai. Dėl kai ku ių kalbi-
nių eiškinių išsakomi hipo e iniai eiginiai, ska insian ys a lik i olesnį jų aidos
i / a kai os y imą.
ŽAGARĖS ŠNEKTOS FONETIKA IR
AKCENTUACIJA: TYRĖJŲ ŽVILGSNIS
IR TEIGINIAI
Akcen uacija. Žaga ės šnek a y a aš pa ibyje, ku y auja isuo inis ki čio
a i aukimas, ano A. Kaika y ės, „žaga iečiai ki į a i aukia i iš umpos, i
iš ilgos galūnės į be kokio ilgumo skiemenį“ (Kaika y ė 2015: 150). Pas ebi-
mas polinkis a i auk i ki į į pi mą skiemenį, p z.: . iškis ( y škis);*žàga e
(Žagã ė), po.ks (pijõkas), ddesni (didesn), s.pi.ne (supỹnė), àdgal (a ga), . -
min is (a min s). Dėl kon ak ų su la ių kalba ki čio a i aukimas u ė ų bū i
da yškesnis, be dialek ologai J. Pab ėža i A. Kaika y ė eigia, kad Žaga ės
šnek oje ki is nė a aip dažnai a i aukiamas kaip Skais gi io šnek oje, ku jis
nušoka į skiemenį, ki čiuojamą a aminėse o mose. Ta minių į ašų medžiaga
leidžia da y i p ielaidą, kad a ski ų esponden ų kalba kiek ne kiek ski iasi: Ža-
ga ės mies o gy en ojų akcen uacijos sis ema pa emia kalbininkų išsaky ą min į,
o aplinkiniuose kaimuose (į Skais gi io, Rais ų, Juodeikių pusę) ki čio a i au-
kimas y a da yškesnis, p z.: ge α / gè α (Ve šiai); i(ž)‿žm.. / i(ž)‿žmo.ũ·;
sùs (Žg) / isùs; g .d. / g u.dũ· (Ž elgaičiai).
Minė ų kalbininkų eigimu, Žaga ės šnek oje ypač dažnai ki is a i aukia-
mas iš eiksmažodžių i daly ių, padaly ių, pusdaly ių o mų galinio skiemens
į p iešdėlius (Pab ėža 1998a: 782; Kaika y ė 2015: 152). Tokią min į pa emia
i Žaga ės šnek os pa yzdžiai, plg.: nèžina, ùš ek, pàsi iŋ žàga ., αd· oe
pàskiȓ i (Žg). Jei eiksmažodis u i du a daugiau p iešdėlių, pas ebi A. Kaika-
y ė, ki čiuojamas a ba p iešdėlis, einan is p ieš šaknį, a ba as žodžio skiemuo,
8 Dėl pe nelyg didelės šio s aipsnio apim ies Žaga ės šnek os mo osin aksinėms, sin aksinėms,
azeologinėms i s abiliųjų junginių ypa ybėms a skleis i au o ės engiamas a ski as s aipsnis.
S aipsniai / A icles 113
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
ku is gauna ki į asmenuojan . J. Pab ėžos nuomone, „ki is p ieš žodžio šaknį
gali bū i a si adęs dėl analogijos su eiksmažodžiais, ku ių p iešdėliai u i dės-
ningą mo ologinį ki į, p z.: nebpàkalba, nebpàmenu“ (Pab ėža 1998a: 782;
Kaika y ė 2015: 153). Pas ebė a, kad „ a minėje li e a ū oje [...] apie Skais -
gi į ( aip pa Žaga ę, Gaižaičius), kaip i g e imame žemaičių plo e, labiau pa-
b ėžiamas pi masis i agalių d iga sių dėmuo (LKT ch .: 63)“ (Kaika y ė
2015: 156–157). Tą min į pa emia i pa yzdžiai iš žaga iškių eks ų, p z.: pẽ.ns,
pα ‿ a.‿gã.s a., pam.klαs9.
Apie akcen uacijos sudė ingumą A. Kaika y ė y a ašiusi aip: „Ypač sumi-
šęs Skais gi io šnek os ki čia imas – jame susipynusios i adinamojo aukš-
ai iškojo, i žemai iškojo isuo inio ki čio a i aukimo ypa ybės. T i agalės
p iegaidės spūdis d iga siuose koncen uojamas nenuosekliai – i an pi mojo
dėmens, kaip Žaga ės šnek oje, i an an ojo dėmens, kaip Joniškio šnek oje“
(Kaika y ė 2015: 170–171). Tai ody ų i pa yzdys iš Žaga ės: nu‿ αi‿ én [šo-
kiuose] ka‿p i-eda a / sà *žàga è bú·da a (Žg). Vis dėl o galima kel i hipo ezę,
kad d iga siuose i agalės p iegaidės spūdis pasiski s o pe abu dėmenis, p z.:
bã.sei, gã.s a, k ã.ũje, nukũ.s , skã.bes, s .e. (Ve šiai, Žg).
Taigi Žaga ės šnek a kalbančiųjų esponden ų akcen uaciją y a keblu ap ašy i.
P imin ina, kad ją iki daba ebe eikia ne ik kalbiniai kon ak ai, be i du kal-
biniai s anda ai – la ių i lie u ių adijas bei ele izija.
Fone ika. S a biausios aš one inės ypa ybės, ku ias išski ia dialek ologai,
y a s eikų miš iųjų d ibalsių an, am, en, em, nosinių balsių ą, ę išlaikymas i l
kie inimas p ieš e, ė, ei, ę ipo balsius. Žaga ės šnek os eks uose šių ypa ybių
laikomasi: sαmd·dαa, ám sklèpè, jám, sαmd·, s.na, ižgadna a·‿αnsá.mbli.;
žegau., αñd, ã·lαnda, isigαñda labα, i. αȓ. gαd; én, uždegdαa, š eñ es
úoždαa, ajòna ceñ αs; sodi.b·łas (Žg, Ve šiai, Ž elgaičiai, Žiu iai). Dialek-
ologai J. Pab ėža i A. Kaika y ė y a pas ebėję, kad apie Žaga ę „gana dėsnin-
gai kie inamos junginių g upės lė, le, lę, lei neki čiuo ose galūnėse a galūnėse,
iš ku ių a i auk as ki is, ypač žodžiuose i o mose, pada y ose iš eiksma-
žodžio leis i“ (Pab ėža 1998a: 786; Kaika y ė 2015: 163). Kaip y a pas ebėjusi
9 T adiciškai nuo 1970 m. publikuo uose a miniuose eks uose iš Žaga ės i agališkai ki čiuo i-
nų d ibalsių i d iga sių ski ingais ki čio ženklais ( ies iniu a dešininiu) žymimas ik pi masis
d iga sio a d ibalsio dėmuo, plg.: lãika, nusigãndus (Lk 1970: 149); á.ika, ké.lmαi (Lk ch 2004:
68–69). Skais gi io šnek os ap ašo pa yzdžiuose a ojami abu ki čio ženklai; plg.: bã.isẹi, pl.n a,
sẹp .n a (Kaika y ė 2015: 151–152). Au o ė, ši uodama eks us, pas ebėjo, kad pi masis d ibalsių
i d iga sių dėmuo y a yškesnis, be i an asis dėmuo u i ki į. Todėl pa yzdžiuose i agale
p iegaide ki čiuojamų d ibalsių i d iga sių dėmuo žymimas kaip pusilgis i ki čiuojamas ies i-
niu ki čio ženklu. An asis dėmuo aip pa ki čiuojamas ies iniu, be nežymimas pusilgumas.

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
114 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
A. Kaika y ė, Žaga ės šnek oje kie inamas ik junginys le, ik jis, kaip i skais -
gi iečių, žodžio idu yje nekie inamas (Kaika y ė 2010: 12; 2015: 164)10.
A odo, kad kalbininkų eiginiai y a pe nelyg ka ego iški. Polinkis kie in i
le g upės junginį galūnėse ik ai dažnesnis, plg.: daba meo ã·cie nùšla e us /
é.iške / sà(s) sodi.b·łas (Žg); ga ·ła òk śæũ a / su‿αkles aúodα a / p i-
puś ·dα a (Žg); d. bau / kæłà(š) š·ȓæu / ká. es m.lžau (Daukšiai); paú·dα a
kelin·łas (Žiu iai); àš òk me gelk·ła α bù a (Žg); palka α ei(p)‿pà ‿ a nàšła
(Žg); à nešu dúonas iekẽ·ła. (Žg). Pa ieniais a ejais l kie inamas i žodžio šak-
nyje, plg.: palαis ù αi(Žg); αn‿ óke łαče .šłαŋke s úogas (Žg).
Ta mė y ininkė A. Kaika y ė, ap ašiusi Skais gi io šnek ą, y a paminėjusi i
kele ą Žaga ės šnek os ypa ybių, ku ios sie inos i su Joniškio šnek os ypa ybė-
mis (Kaika y ė 2010; 2015). Pi miausia minė ina žemai iškoji galūnių eduk-
cija: „Žaga iečiai ne a ia p alie u iškų umpųjų balsių ose linksnių i asme-
nų galūnėse, ku ios niekada neki čiuojamos, išsky us uos a ejus, kai balsiui
išk i us susida o sunkiai iš a iama p iebalsių samplaika“ (Kaika y ė 2015: 150).
Teiginį pa emia į ašuose gi dimi káims, b ã· o s, ens, é.s i pan. Kalbininkės
eigimu, „ ie oj p alie u ių ilgųjų *-a, *-as, *-e, *-es žaga iečiai neki čiuo ose
galūnėse u i umpuosius balsius [-a], [-as], [-e], [-es]“ (Kaika y ė 2015: 150).
Minė ų kalbininkų pas ebė a, kad ki čiuo i pag indiniu ki čiu balsiai a, e ne-
pailgėja, o a iami umpi, plg. Žaga ės šnek oje: è, uždè, anà, b às a, mà-
na. T umpumas čia galėjo a si as i dėl kalbų kon ak ų, manoma, kad dėl la ių
kalbos į akos (Pab ėža 1998a: 783; Kaika y ė 2015: 157).
Balsiai i, u pailginami iki pusilgių. J. Pab ėža y a pas ebėjęs, kad Žaga ės
šnek oje okios pozicijos i, u sa o kokybe „daugiau p imena y iečių pusilgius,
negu su alkiečių umpuosius“ (Pab ėža 1998a: 784; Kaika y ė 2015: 158). Tei-
ginys aip pa ko eguo inas, nes minė us balsius esponden ai linkę dėsningai
pailgin i ik miš iuosiuose d ibalsiuose i d iga siuose (p z.: nebed. , š.m a,
bú.ŋke i., iždú. dα a). Ki ais a ejais umpųjų i, u a imas į ai uoja: gali i pa-
ilgė i (p z.: ne .ȓ ; i š‿ .zdešim mẽ· u.; pasku .neis), i nepailgė i (plg.: m-
us [sulaukusi isdešim ies me ų]; pnigus; p i‿ ùsu; mednes (medinės); mšks;
palαis ù αi; palka [ apo]; apa nei aũkš αi; ùdeni.).
Žaga iškiai eiksmažodžio ei i šaknyse e keičia a, odėl sakoma ain. Tais a e-
jais, kai eiksmažodis a ojamas su p iešdėliu nu-, su-, besibaigiančiu balsiu,
įsp audžiamas , p z.: nu enù (Žg); o‿dàbà a‿màm(a) αn‿ o‿dúonas k epi-
ma nù en (Žiu ia); dàba jau‿nu ẽ.nαm an( )‿ o‿sù α a lã.ka (Žiu ia); i.‿g ·-
bas mamã· e nu ẽ.dα a (Ž elgaičiai); kαim·nαi sù en én / gmines [į me ines]
su aúoj (Žg); dàbà ens pas‿k. a. nè / [seniau] su edα a / pa aka ó·j (Žg).
10 Apie junginio le kie inimą a mėse plačiau ž .: Ka delis 2002: 107–114; 2002: 215–222; 2008:
485–494.
S aipsniai / A icles 115
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
Su j dėsningai a iamas žodis ilgas, plg.: a()‿jũ· [a ių] .lna  à .ga (Ve šia);
i‿ a‿ká.ȓ is .ga / p kiši nàgùs i‿sùpas (Žg).
Į p iebalsių samplaikas z, l į e piamas a a ba e, plg.: bú·dα a ókes ka azŋ-
kas ke u kαmùke / jà (Ve šia); i.‿* ·ga. nu aus / αi‿suknẽ·le. nup.kus /
αi‿pã·le a. (Žg), panašiai kaip už ašy as da Ma o Slančiausko ka anas SŽ a
kazalėkas K Ž11.
Žodyje geležis, šulinys i jo ediniuose išme amas balsis e a ba i, plg.: p iká.l -
dα a óuz gé.u su‿sk.lm p i‿ u.‿mẽ·u. (Ve šia); pα ‿ a.‿džù e. gẽ.žis ·e
inα gàlè / i‿k α (Žg); d‿ · / ka‿js [alus] p ad·z gẽ.že smi d· (Ve šia);
šú.lnis αn‿ o.‿kαpa b. a (Žg); su‿gelžu [samčiu] negã·lim [alaus maišy i] / jà
(Ve šia). Naujai a ėjusiuose į šnek ą žodžiuose balsiai gali bū i isai ne a ia-
mi [g ódα a ens ka dijóns i ‿bú·gnas (Ve šia); · lé. ma / b·gdα au i.‿ká.ima.
(Žg)] a ba keičiami ki u balsiu [gi. aùku (Ve šiai, Žg); ká. š (a.) ã·kmina. ·ded
i‿ (a·)‿ã·lu. (Ve šiai); bù a aci ã·du(s) ski.lù e. òki / ai‿ ã.kαi / sã·ka / mèz-
dα (a) akmiùka. i.‿ a.‿ski.lù e. / é(n) nuž aŋg·dα a kàs‿ αi (Ve šia)]. Junginį
a žaga iškiai, panašiai kaip žemaičiai, a ia kaip d ibalsį uo žodyje ap alus, plg.
dilgin·le / òki lã·pαi apulu.s (Žg).
Iš M. Slančiausko už ašy os au osakos žinomas i daba ebe a iamas d iga -
sis in ie oj ilgojo balsio į žodyje knyga, plg. k α‿jeu kn.ɳgas nusipȓ eik·e
(Žg)12.
Šlekia imas – yškiausia ne ik Skais gi io, be i a imos, Žaga ės, šnek os
ypa ybė. Apie šlekia imą Skais gi io i Žaga ės apylinkėse y a ašę dialek olo-
gai A. Jonai y ė, Zigmas Zinke ičius, A. Gi denis, J. Pab ėža (Jonai y ė 1960:
79–86; Zinke ičius 1966: 148; Gi denis, Pab ėža 1978 (= Gi denis 2000: 117–
120); 2002: 229–232; Pab ėža 1998: 25–27; 1998a: 781–787). Dėl šios ypa ybės
minė ų šnek ų a s o ai mokslinėje li e a ū oje adinami šlekiais. Kel a minčių,
kad ap a iamas eiškinys galėjęs bū i papli ęs didesniame plo e, jo pėdsakų pa-
s ebė a i g e imame Rudiškių šnek os plo e (U nėžiū ė 1999: 21–23; Kaika y ė
2015: 159).
Pi moji, plačiau ašiusi apie šlekia imą, kalbininkė A. Jonai y ė senuoju šle-
kia imo a ian u laikė p iebalsių s i š, z i ž, c i č, dz i dž nedėsningą a o-
jimą (Jonai y ė 1960: 79–86), kai ie oj š, ž, č, dž a iama s, z, c, dz i išim i-
niais a ejais ie oje s, z, c, dz a iama š, ž, č, dž. Dise acijoje „Šakynos a mė“
(1962) A. Jonai y ė y a pas ebėjusi, „kad G ažáičių i Domekių kaimuose ie-
oje bend inės kalbos s, š, z, ž a iami a piniai s, š i z, ž ga sai, ku ie y a a i-
mesni š, ž negu s, z. Be da ydama iš adas kalbininkė liko p ie nuomonės, kad
11 Ž .: SŽ 2014: 282; K Ž ( ank aš is).
12 Ž . SŽ 2014: 305.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
seno inis šlekia imo a ian as y a as, ku ie oje bend inės kalbos š, ž, č, dž
a iami s, z, c, dz“ (Kaika y ė 2015: 159).
P aėjus dešim mečiui, po 1975 i 1992 m. ekspedicijų į Žaga ę bei jos apy-
linkes, A. Gi denis i J. Pab ėža p adėjo i ai eig i, kad „keliuose Žaga ės apy-
linkės kaimuose (Ma yniškiai, B ùžas, Ž elgáičiai, Dilbinliai, Ve šia, Žiù iai,
S ungia, Daukšia) p iebalsiai s:š, z:ž, č:c, dz:dž y a nemaišomi, o suliejami į
ieną a pinį ga są ś, ź, ć, “ (Gi denis, Pab ėža, 1978 (= Gi denis 2000: 117–
120); 2002: 229–232; Pab ėža 1998: 25–27; 1998a: 781–787). Dažniausiai, ašo
A. Kaika y ė, „suliejami į a pinį s, š ga sai. Rečiau z, ž, c, č i dz, dž, nes žodžių
su šiais p iebalsiais y a ku kas mažiau“ (Kaika y ė 2015: 159). A. Gi denio i
J. Pab ėžos jau 1978 m. kons a uo a, kad šlekia imas Žaga ės apylinkėse ge okai
apnykęs (Gi denis, Pab ėža, 1978 (= Gi denis 2000: 120); Kaika y ė 2015: 162).
Kalbininkų eigimu, šlekia imas nė a kildin inas iš žiemgalių kalbos. Kadangi
nė a išlikusių žiemgalių aš o paminklų, sunku į ody i, kad pa ys žiemgaliai ne-
sky ė sa giųjų (s ipo) nuo ž a biųjų (š ipo) p iebalsių. Be o, neį ody a, kad lie-
u ių kalba pa i ne u ėjo a mių, neski iančių šių p iebalsių (Gi denis, Pab ėža
2000: 231; Ga š a 2005: 225). Pas a ieji kalbininkai y a užsiminę, kad šlekių a -
piniai ga sai gali bū i labai a chajiški – „galbū išlaiky i ne iš ų laikų, kai ie oj
daba inių š, ž ebebu o a ojami gu u aliniai p iebalsiai“ (Gi denis, Pab ėža,
1978 (= Gi denis 2000: 119); Kaika y ė 2015: 163). Liekamųjų šlekia imo eiš-
kinių Žaga ės šnek oje ebesama, plg.: aź g·euś śu‿ iś.(m) / muś ẽ·lm (Žg);
àćśki αi pasak·śu (Žg); o‿dàbà śkaś kap i‿ne‿śà a (Žg); añź d. ba p i‿ś a ·-
baś (Žg); dàbà śã·ke / nebedúo( ) u.‿ũ·lu. (Žg); aś‿maźàśiś gá. pe mẽ· u. /
gá. da.‿n· (Žg); kαp apś eeu / p ad·eu ś a · iś (Žg); kαi‿p ad·e śuś łá.i /
i ‿àn. pałá.ide (Žg); ga ·ła òk śæũ a / su‿αkles aúodα a / p ipuś ·dα a
(Žg); e / ku ‿b αŋgèśne. αga. mók (Žg). Pasi aikė pa ienių žodžių, ku iuo-
se ž a busis š isai ne a iamas, plg.: á.isina [ aišino] (Žg); ũ·ba [šliūbo] (Žg).
Fone iniai žodžio ki imai ne e ai būna nulem i a imosios a olimosios asi-
miliacijos, plg.: ùšiškai (Ve šiai); apśiplá.unu / iśiślúos au če‿ a·‿ . u e. (Žg);
nu‿i ‿daæ / ȓǽ.udα om śu‿śàkè / sa. dena. ȓó· m (Žg); šušá.ude nàmùs /
k ùs nudẽ·gina (Žg); ne .l pá. ks a ·e šu‿šá.u u αis i‿nu ã· e [žydelkai ę] (Žg);
išišukúodα a as‿ .lnas (Žg).
Pas ebė a, kad y esnieji Žaga ės šnek os, kaip i ki ų a mių, a s o ai p ie-
balsius ch, , h a ia k, p, g, plg.: eda om i.‿pẽ.mas (Daukšiai); uos‿ eȓšèùs
pa ã·sa i. iš ã· e i.‿k às pẽ.mas (Žg); kil.g amαiz bú·dα a as‿mèdùs pab čnas
(Žg); [Ba bo os žaga ie ės kapą] išnekina kaškòki kuligànα (Žg); dàbà · pu-
dã·men αi (Žg); pika plenèùs / pasidàȓæ pó. mas / údα au / u aũ(š) šæuš-
inùkus (Ve šia)13.
13 Apie panašius ki imus Skais gi io šnek oje ž . Kaika y ė 2015: 164.
S aipsniai / A icles 117
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
1 DIAGRAMA. Žaga ės šnek os one inių ki imų nuo odos
Žaga iškiai i p iebalsius a jų samplaikas linkę keis i, p z.: l a ia b [màna
dùk  / i‿*blàdas an·ks  à mẽ· αis‿ ik jeunẽ·nis (Žg)], o p ie ž a biųjų šž p i-
deda k [bαčei skàne iš i  (Žg)].
Kaip i ki i Joniškio šnek ų a s o ai, žaga iškiai linkę numes i nekai omų žo-
džių pasku inius p iebalsius l, n, , p z.: mã (man), dã· (da ), · ( ėl), ẽ· ( en)14.
Tačiau eig i, kad isi esponden ai dėsningai nume a minė us p iebalsius, ne-
leidžia iena aplinkybė. Dėl nenuoseklaus pasakojimo (nuola inio į ašinė ojų
klausinėjimo i pasakojimo pe aukinėjimo) esponden as negali a sipalaiduo i
i aikosi p ie s anda inės kalbos no mų.
A. Kaika y ės eigimu, žaga iečiai „išlaiko su umpėjusių žodžių p iebal-
sių minkš umą žodžio gale“ (Kaika y ė 2015: 164). Tai yks a labai nedės-
ningai i galė ume saky i, kad ik pa ienių esponden ų kalboje. A odo, kad
minkš inimas dažnesnis žodžio šaknyje a idu yje, plg.: màmà bù a laim.ŋga /
kad‿ànà pã.neše aiká.ms a·‿pù a. (Žiu ia); [žydų] sas ȓǽu u es bù a (Žg);
nu‿ku‿če s susiȓǽusim [ka u gy ensim] (Žg); . à i‿ òki didùma ù is / i‿ ò-
ki (Ve šia); p iȓæũs / a ba‿naš ẽ·le. užds an‿pè. / en [su malkom] (Žiu-
ia); pakióji kẽ·pala. / ka‿leηg .snis / išidα om (Daukšiai); išmó·kau i‿pjé.u /
i‿ ežmus ȓé.u (Žaga ė); ȓǽ.u u e bù a *juodeuos pas‿*α lá.ucka. (Žg); [ u-
gius] su ȓǽ.un òkes (Žg); gal·ei lαei aúo i.‿* ·ga. (Žg).
Naujai į šnek ą a ėję žodžiai p i aikomi i one iškai: g iñdas iždaž· as /
i‿lènùms iškló·cs (Žg); àdà dã· nebù a ò. pámpe u. (Žg); mán basa s ·gu.
14 Ten pa .
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
su ak.n as αkas (Žg)], a ba a lieka a ibu inę unkciją, . y. pa aduoja būd-
a dį [p. ma.e a.‿ope ã·cie. / a·‿dẽ·e / sã·ka / bl.gα / g e užmga (Žg)].
Žaga iškiai ebe a oja d iskai ą. Į ašuose pas ebė a skai a džių d iskai os
akuza y o o ma, plg. [pencijos] gá.unu dù ši ù sep ·nezd.šim (Žg). Dažniau-
sios d iskai os galininko o mos su daugiskai iniais daik a a džiais me ai, mėne-
siai a ba ienaskai inėmis o momis li as, ka as, p z.: i.kabna jeu‿ši a. / de ·-
nezdẽ·šim(d) dù mè ù (Žg); è è bù a daũk senènis už‿màm. / pα ‿d dešim(d)
dù mè ù (Žg); daæ dù mè ù αm‿pàče kαimẽ·li. p i‿ ã.ku. bù a (Žg); αi‿dù
m·neu mokna (Žg); jeu‿àž dù kà ù pá. gi. enau (Žg); dúodu dù l ù pα ‿m·nesi.
kã. a. (Žg).
Šnek os į ašuose ap inkamas a ski ų į a džių (ypač pa odomojo as, a) d e-
jopas a ojimas: ienais a ejais minė as į a dis a lieka sa o unkciją, ki ais
a ejais jis a ojamas kaip a ikelis (a oidas), plg. i‿ ep a‿ži.dé.lka ižgé.lbe
a.‿gi. ·be. (Žg)20.
Žaga ės šnek oje a ojama į a džių samplaikų. Pa yzdžiui, u ėjimui, nuo-
sa ybei iš eikš i sakoma d iejų į a džių (asmeninio sa ybinio sa as i pab ėžia-
mojo pa s) junginys, plg. mã·s u ·om kèlès ká.ȓ e(s) sà a pà is (Ve šia). Vie oj
pa odomojo as, a esponden as pa a ojo daik a a džio i pa odomojo į a -
džio pa s su s ip inamąja dalely e jau samplaiką, plg. o‿i.‿ du i. s ó· as‿mašns
pàcs‿jau (Ve šia)21.
Žaga ės šnek os eks uose pas ebė a pa odomojo į a džio anas, -a į a džiuo-
inė o ma: anàsis / àz beȓùks (Žg).
Joniškio šnek ų, ku ioms p iklauso i Žaga ės šnek a, eiksmažodžiai y a ki o
kamieno i asmena imo pa adigmos, plg.: jiẽ s· / i ‿àš acis·dau šàlè (Žg); à(s)
s·‿sa.u isipl· e.s (Žg); kà . sekmã·dieni. nó· æm [šokių] / giæm / ka‿ g ó·
(Žg); nè a / nè a / nesigi ka‿ ó·k u. [čigonai] (Žg); kαp jũ·s nesig·e nè-
g aže kαb·? (Žg); kiẽk àš no ·eu / iẽk àš e [ka es dobilienoje] (Ve šia);
àš agina / αga / dàbà palkse / iš aúose / gαla màmàs palka / acisàæ
ka aleȓeus (Žg).
Ka ais esponden ams pasakojan p asp ūs a gana ne ikė os eiksmažodžių
o mos išsigąs i, išsiganda, išsigando a ba budė i, budėja, budėjo, p z.: moje nes
žolẽ·les nuo‿žgašče bù a / nu‿ a‿kad‿isigañdi / nu‿ a‿ ep / kad‿už‿nùga .s /
sudúok pα ‿nùga a. / isga.s  (Žg); ap é.ŋgi / dèd i.‿g ã·ba. / i‿bud·i (Žg).
Žaga iškiai, kaip i kaimynai žemaičiai, sang ąžos dalely ę nukelia į žodžio
galą, p z.: ù neklaus·kis (Žg); is‿ ek nemã· os / ku añz d.ga [apie yną] (Žg);
àš‿ αi neké.igdα aus (Daukšiai); mù is nemùšoms / o‿ en‿žoẽ·li. pasisak· / s
20 Apie a oidą plačiau ž . Rosinas 1988: 59–67.
21 Į a džių samplaikos – s abilieji žodžių junginiai – numa omi plačiau ap a i engiamame sin aksės
sky iuje.

S aipsniai / A icles 125
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
pasisã·ka (Žg); e(g) gi. é. / niẽku ned·sies (Žg). Ka ais pa a ojamos d i
sang ąžos dalely es – po p iešdėlio p ieš šaknį i žodžio gale, p z.: aps edas /
i‿ ek jiẽ αks / kol‿jiẽ p àdèd gi. é. (Žg); k à kαim·ne śã·ka / ù nesikśkiś
(Žg); nesigies nei‿ o. pl.šk. / niẽka (Žg); p. śenã· j nebesim·kas / jà
(Žg).
Žaga ės šnek oje da pa a ojamos senosios a ema inio asmena imo o mos,
p z.: màmà paliẽk ‿jau a·‿duon· e. suk αm · a. su‿saka nù (Žiu ia); nã· i. ne-
miẽg u (Žg); užmiẽg i / àdà pas.si žm.gùs / i ‿àš àdà užmiẽg u (Žg); a ó·da /
k(a)‿añc miẽk / i‿gànà (Žg); [linus] paæũ jeu‿jus kú.ls / nukú.ls su‿ ò.(m)
mednm / nù‿jæu šukú.oj (Žg).
Bū ojo dažninio laiko 3 asmens o ma u i baigmenį -ai: ušplik·dα αi su‿ á.-
deu / d·dα αi  ·nu. / išplàgdα αi gè α (Žg); sak·dα αi (Ž elgaičiai); š à e
làbα šlúodα αi αn‿pẽ·u. (Ž elgaičiai); p. ma edα αi i.‿mok·kla. i ‿kùniŋgα
(Žg); αi‿nèždα αi i.‿dá. ba. àšès òkè(ž) žmon.m / á.gi·dα a [obuolius] (Žg);
g išedα αi i.‿laũka. (Žg); pa edα αi nàmi / á.gi. á.u niẽks nedus (Žg); ái /
kαb g àže šó·gdα αi! (Žg)22.
Išlaiky os i senosios eiksmažodžio būsimojo laiko daugiskai os ečiojo
asmens o mos, ap inkamos kone isose lie u ių kalbos a mėse, plg.: kà‿jau
p àšα / a a aúome (Ve šiai); nu‿i‿dàbà jæu‿d. me ã·lu. (Ve šia); js [žydas]
usi ã·ša an‿pó·pe e / j(ž) žna / ka‿mã·s a idúome uos‿pnigus / kek i.kainúo /
jà (Žg); paská.di. e kem. / i‿susimá. e g ee / ne eks pagal‿nùme i. els
lá.u àdà (Ve šia); α‿jũ·s sadà òki bũ·ś e / kad‿jũ·s nena ni‿i‿bažn·če.? (Žg);
nu eme iki‿gã·la / i‿eme àdga pα ‿ž·le. (Žg); nu‿i‿dàbà mẽ·s‿jeu s aúome
(Žg); o‿ a.‿mé.ile. / .kα / à e / i.‿ u.‿š.m. p i-aug.n e / i.‿  u.‿ · u. /
i‿àcib.s / kαi‿žàl bαčei (Žg).
Žaga ės šnek oje geidžiamąją nuosaką eiškia esamojo laiko ečiasis asmuo
i dalely ė lai ( ečiau lei), p z., la iñ ne-užd. ba iẽk / pa ‿pùsme i. jau‿jiñ p àk-
ika(š) šiẽk iẽk i.ge (Ve šia)23.
Į ašuose iš Žaga ės šnek os pas ebimas eiksmažodžio bend a ies umpini-
mas, ypa ybė būdinga i ki oms lie u ių kalbos a mėms, o bend a ies kamien-
galis dažnesnis su -y i nei -in i, p z., jà / à s aug·dα om / lnus aug·dα a / au-
g·dα a k ·nus (Ve šia).
T anzi y usis p iesaginis -uo i edinys iš mėšlas žymi ak y aus eiksmo nu-
lem ą p iežas inį eiksmažodį, plg. eik·e m·šla. è mšlúo αn ‿lak. (Žg).
22 Apie jas plačiau ž . G ina eckienė 1962: 147–169.
23 Išsamiau apie šį eiškinį bus ašoma sin aksės sky iuje (s aipsnis engiamas).
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Sa aiminis p iesagos - elė i in anzi y usis eiksmažodis a i inka p iešdėli-
nį paaugau, paūgėjau, p z., dauæũ á.uk eleu / jeu‿p ad·eu an ‿mašna. d.ȓ
(Žiu ia).
P iešdėliniais eiksmažodžių ediniais Žaga ės šnek oje i in sub iliai nusa-
komas pa ikslin as eiksmažodžiu eiškiamo eiksmo pobūdis. P iešdėliniu ap-
ediniu žymimas eiksmo ka o inumas, plg. k a. pá. ie gàl · apsã·li / ·
nu ẽ·ki (Ve šiai). Vedinys su a - a ojamas o pa ies eiksmo a ka ojimui (po
ku io laiko) nusaky i i suda o pa-/a - san ykinę de mę, plg. jiẽ s po‿ ena.
a ã·ša / o‿má.n isiẽm a aš· (Žg). P iešdėlinis a - edinys suda y ų eikšmi-
nę de mę su už- ediniu, plg. kα jè us kαip‿škase / mùm jeu‿niẽks nebep iklaũ-
sa / nebe-a mó·k (Ž elgaičiai). P iešdėlinis įdomau is įgyja eikšmę ‘domė is’,
p z., kàs i.domã· os / αi‿ às i ‿šeñdie mó·k a·‿dá. ba. d.  / kã· màmà d. b-
dα a / o‿kà às ne-i.domã· os / o‿gá jám lã.ka nebù a / js i ‿šeñdien nežna /
kã· a‿màmà d. ba / kap jiñ kẽ·pe / àš óks αgz bù a / ka‿àš i.domà as / kã·
ùkαi ùȓ / kαp jiẽ (Ve šia). P iešdėlinis iš- sakinyje nuo‿ · (a) αŋčé.use(i)
ške à  (Žg) a i inka pa- edinio eikšmę. P iešdėliniai eiksmažodiniai edi-
niai iš yškina kalbančiojo akcen uojamų eiksmažodžių eikšminius niuansus.
Kon aminacijos pa yzdys galė ų bū i oks: jiñ ne epus / i ‿ne-á.udus [nė a e -
pusi i nė a audusi] (Ve šia).
Žaga ės šnek oje i in dažni p iešdėlio nu- ediniai. Ka ais okie p iešdėliniai
ediniai a i inka p iešdėlinio su- edinio eikšmę, plg. nùdege / pup· / užl·gi-
na .ska. / ižgadna senó· iška. a.‿αnsá.mli. (Žg); š .lpi. paspá.ude / nùš ipe /
ka‿jau‿dá. bz bakcs (Ve šia); as‿jǽ.u iz bù a ek nušá.udi.cs / be ‿nenušá.ucs
(Žg); p. is nebù a nudẽ·gi. a mũ·su. (Žg); šušá.ude nàmùs / k ùs nudẽ·gina (Žg);
ie‿l α jeu‿dàbà làbα nup as ·e [menka p ekinė e ė] (Žg). Nu- ediniai gali
a liep i p i- edinių eikšmę, plg.: [ka ę] pa daũk nu še.z bù α / pa ‿ ó·li (Ve -
šiai). Jie gali pa aduo i pa- edinius, plg.: dã· žàdù i.‿*æùs nu aš· [laišką]
(Žg); kek àž dàbà nusklausa / àš pasipk inus èsù (Žg). Ka ais okie ediniai
a s oja kelių p iešdėlinių edinių eikšmę, p z.: ap(i)-, iš-, pa-, su-, plg.: nupã·-
sakoje / kó·kes pã·sekmez gã bú· i (Žiu iai); ké.ls kαi‿edα a / ẽ· ȓ. e nùkas 
(Žg). Nu- ediniai gali a i ik i pe - edinių eikšmę, plg. i‿ a.‿bù a. nu ã·še [ ai-
kams] (Žg). Sakinyje dàbà nusm. di. dú·mαis / gẽ·ȓ (Žg) nu- edinys a ojamas
su- a pe - edinių eikšmėmis.
Kaip sub iliai pa enkamas p iešdėlinis edinys, ody ų i sakinys su d iem
nu- ediniais, ku ių pi masis a i ik ų pe - edinį, o ki as bū ų a ojamas ik ąja
nu- eikšme, plg. òk g àž bù a kumeùke / nušó· e sàs kẽ· u es kó·jes αšei /
o‿g. à / màmà da.‿p ã·ša o.‿ka ẽe / nušá.uki / kã· añs ká.ŋkinaz dàbà (Žg).
P iešdėlinis nu- a ojamas eiksmo in ensy umui nusaky i: u‿ išuz bù a med. -
nis // nu‿i‿pàdege // nùdege (Žg); k a. pá. ie gàl · apsã·li / · nu ẽ·ki
(Ve šiai). Minė i p iešdėliniai ediniai gali a i ik i su- a ba pa- edinių eikšmes,
S aipsniai / A icles 127
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
plg.: nùle [obuolių sū į] (Žg); αb dã.lei nudã· a [nugludina su o muo ą duo-
nos kepalą] (Žg). Sang ąžinė eiksmažodžio su p iešdėliu nu- o ma eiškiamas
eiksmo in ensy umas: [sūnus] eg bù a nusis.ge.s / i‿ a‿dã·k a e bù a kašku
iš a us (Žg); òbuo [ ynas] / ka‿nugi. é.n / kαi‿g.ñ α s (Žg). Nu- eiksma-
žodiniais ediniais nusakoma eiksmo ukmė: àš  nukeñu [ku į laiką pa yli]
(Žg) a ba [ agys] ele zoȓu. spαl ó· a. šneše / dá.ik us nu .ñka (Žg). P iešdė-
liniai nu- ediniai a ojami ie oj ki ų p iešdėlinių (iš-, pa-, pe -, p i-, su- i
pan.) eiksmažodžių (ž . 2 diag amą).
2 DIAGRAMA. P iešdėlinių nu- eiksmažodžio edinių a i ikmenys
P iešdėlinis pa- edinys Žaga ės šnek oje a i ik ų eiksmažodinių iš- edinių
eikšmę, plg.: sušlã·pinαm / i ‿pã· empæm an( )‿pe os [audeklą] (Daukšiai); àš /
kad‿i‿ · iškis / dúona. išmó·kčeu kè / dã· pakèčeu (Ve šia).
Plačiai esponden ų a ojamas pa - kaip eiksmažodžio p iešdėlis gali
a liep i a - i iš- p iešdėlinių edinių eikšmes, plg.: p. ma. lá.iška. ka ‿nù ae /
αi‿pá. un e pinigũ. (Žg); śu‿ · u pa śiśk· e (Žg).
P iešdėlinius p i- eiksmažodinius edinius žaga iškiai a oja mažybine
eikšme ie oj už-, plg. biškẽ·li p iplik·dα a u.‿m.l u. (Ve šia). Sang ąžinės
p iešdėlio p i- eiksmažodžių edinių eikšmės eiksmo baigmei nusaky i a i-
ik ų p iešdėlinių nu-, pa-, su-, už- eiksmažodžių eikšmes, p z.:  isimiša
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
[pa a dės] (Žg); aš‿ isis eb·eu a (Ve šia); bαñda. gàe /  isil·ga ká. es
m. / i‿ká. es m.lždα au (Ž elgaičiai). In ensy esnį eiksmą a spindi edinys
p isuk i, eikšme ‘p isem i’: kùbilus ã.ñdene  isùgdα om i(š)‿šú.ne (Žg). Pe -
kel inę eikšmę įgyja p ikinky i – ‘paski i di b i’: d.æ  ikike  i‿ eȓšẽ·u.
(Žg).
Va ojami i su- p iešdėlio ediniai, p z., sang ąžinis subjek o a liekamas
eiksmas susiubagau i eikšme ‘p isi ink i, susi ink i’: susi-ubagã· a u.‿pniŋg.
dẽ·šim ú·ks αnu. (Daukšiai).
P iešdėliniu už- ediniu a liepiama pa- edinio eikšmė, plg.: i‿ as‿ ã.ks
uskũ.ñde αi‿mó· inαi / ka‿màn ã·gin (Žg); ui ã·ćus i‿nàmùs / pasku ne.
s eikã· a. d·us i‿da.‿mán ek iše iš‿nàm. (Žg). Sakinyje negá. uskũ· is [mais-
u] (Žg) už- edinys a liepia ‘nusiskųs i’ eikšmę. Ki u a eju už- edinys a lie-
pia iš- a ba sinonimiško p ižiū ė i žodžio eikšmę, plg. eik·e as‿màmàs / a·‿gi. -
ẽnima. užlαik· [sodyba] (Žiu ia).
Žaga ės šnek oje gausu daly inių o mų. Veikiamosios ūšies esamojo laiko
daly iais nusakoma eikiamybės aiška, plg.: skas pẽ.kams / àš jau‿nèbegaù
išmαi .n (Žiu ia); nu‿kαp jiẽ ùȓ? /   ká.ȓ es mé.žemas / el·če /  ·s pašαi
(Žiu ia); às sas pã·g inds a‿bú.l e nèpe kαma . à (Žiu ia). Ki ais a ejais
esamojo laiko daly iu nusakomas galėjimas a lik i eiksmą, plg.: bù a mašns
pǽ.unαms (Žg); kèle iẽ ne-iš aú.ojemi (Žg); *li u .s lαke bú·dα a mũ.la /
kòke‿ ik no ·e / bú·dα a i‿·d abùu. skαbæma / i ‿bu n.z bù a (Žg). Bū ojo
laiko daly iais nusakomi sudė iniai ne eikiamosios ūšies laikai su bū ojo ka i-
nio laiko ne eikiamuoju daly iu, p z.: i‿nelé.ide lá.ido αn‿ o.‿kαùka / ku ·
gmin bù a lá.ido a (Žg); dubez bù a / ku ‿dú. pes škas a (Žg); màna mam· e
· k·pus [duoną] / αmžinã· ilis (Ve šia).
A ibu inės eikšmės esamojo laiko daly is de inamas su daik a a džiu pana-
šiai kaip būd a dis, plg. ne-iš é.ŋgæmui kã· ui ẽ. bú· i (Žg).
P ie eiksmio unkciją Žaga ės šnek oje dažnai a lieka sus aba ėję (sup ie-
eiksmėję) daik a a džių linksniai, dažniausiai ie ininkas, p z.: p. a a
nàmi (Žg); pα ež nàmi / n.kuli [linų gal eles] (Daukšiai); gàæ à s / pi .
pa edα au nàmi (Žg); aúoju nàmi iš‿ u.‿*miknã·u. išlé.idus piẽna. (Žg); kek
u.‿beȓùku. m.m bú·dα a nàmi (Žg); palke. nàmi / iẽ‿eu pasidã· a jeunã.-
seis / p.les (Žg).
Sup ie eiksmėja i ki ų daik a a džių (p z., kaimynai) ie ininkas, plg.: čè /
kαim·nuose òk gã· nesu up· a bški. [me gina y a] (Žg); nelàbα .l / kαim·-
nuose ie‿ . α (Žg); ẽ· / kαim·nuos / α nã· a g àž megà (Žg); kαim·nuośe
òke ži.dẽ·lei gi. ẽ·na (Žg). Neapib ėž os ie os eikšme a ojami žodžių joniš-
kiečiai, žaga iečiai ie ininkai, plg.: é.n / joniškiẽ·uoz / dã· e eũle. (Žg); a‿ža-
ga iẽuos / *žagã· j gmusi (Žg). Sup ie eiksmėjusiu ie ininku nusakomas i
S aipsniai / A icles 129
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
laikas, plg. nuo‿ · a au òbusas en / i‿pi uosè / jegu pi uosè n· / αi‿lik‿*pã·ne-
ẹe [ egali a ažiuo i] (Žg).
Žaga ės šnek oje pab ėžiamąja eikšme a ojami būdiniai, suda y i su p ie-
saga - inai, p z.: kà(s) sá.u gαl ó· inαi gi. é.n / àz gi. é.n (Žg); dàbà nèš inα
nš / o‿àš nesiléiu nèšαmà (Žg); o‿ a‿màmà ušp·le p.l inα / šá.ukš a. pas·me
cùk aus / ušp·le pl inα / i ‿s ó· [alus] (Žg).
Iš Žaga ės šnek os į ašų ma y i, kad pas ebė i mo ologijos i žodžių da ybos
polinkiai a spindi i sa i ą, i lie u ių kalbos a mėms būdingų kalbinių ypa y-
bių a liep į.
ŽAGARĖS ŠNEKTOS LEKSIKA:
ŽVALGOMASIS PJŪVIS
Ge iausiai a mių, pa a mių, šnek ų i pašnekčių leksiką a spindi a miniai
žodynai, be kol Joniškio šnek ų žodynas ebė a ank aš inis, iksliau, pa eng as
pi minis kompiu e inis a ian as, galima pada y i ž algomąjį ekspe imen ą. Au-
o ė sumanė iš Žaga ės šnek os į ašų pasi ink i į ai esnės leksikos, a liepiančios
sa a ankiškas kalbos dalis, i palygin i, kaip ji a spindė a didžiajame Lie u ių
kalbos žodyne, iš ku io bend inė kalba semiasi žodžių, ku iame gausu pa yzdžių
iš a mių, sup an ama, u ė ų bū i pa yzdžių iš Žaga ės (Žg) a ba Skais gi io
(Sk), Joniškio (Jnš). Žaga ės šnek os į ašų pasi ink us žodžius galima e in i
publika imo žodyne ( a ojamumo bk), eikšmės naujumo, kalbų kon ak ų i
kalbos a o ojo kū ybiškumo k i e ijais. Pasi ink i apž elg i pe 80 žodžių, iš
ku ių 74 y a sa a ankiškos i 9 – nesa a ankiškos kalbos dalys.
Iš Žaga ės šnek os į ašų pasi ink i ap a i 32 daik a a džiai. Lygin a, a šie
daik a a džiai i jų eikšmės a spindė os Lie u ių kalbos žodyne ilius aciniais
sakiniais a nuo odomis. Minė ame leidinyje nu odoma, kad Joniškio šnek o-
se a ojami ciocė ‘ e a’ (p z. iš Jnš, Žg), da iniai ‘dažai’ (p z. iš Jnš), gangis
‘gi nų į engimas’ (p z. iš Jnš, Žg), man a ‘ u as’ (p z. iš Jnš), obelys ‘obuolys’
(p z. iš Jnš, Žg), pa inginys ‘kas neda bš us’ (nuo oda Žg), podė ‘k ikš amo ė’
(p z. iš Sk i nuo oda Jnš), a inis ‘ e pimo a elis’ (nuo oda Jnš, Žg), sk ais as
‘p ijuos ė’ (p z. iš Jnš i nuo oda Žg). Taigi Žaga ės šnek os i Joniškio šnek ų
daik a a džių a spindys LKŽ suda y ų 29,03 %. Y a daik a a džių, pa eikiamų
LKŽ be nuo odos apie ai, kad jie a ojami Žaga ės šnek oje a ben apie Jo-
niškį, p z.: či škynė ‘medinis ba škalas, kleke as’; kalėda ‘kunigui a bažnyčios
a nams, apie Kalėdas apsilankan iems, duodama duoklė’; ki pšas ‘kas umpai
nuki p ais plaukais’ (LKŽ pa eikiamas žodis ki pšė, be žinan , kaip s y uoja
giminė Žaga ės šnek oje, galima juos g e in i); lupa as ‘sudė ė i, suplyšę d a-
bužiai’; me gė ‘samdinė’; p osmil is ‘p iesmėlis, leng a žemė’; sėdyba ‘sodyba’;

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
sodžius ‘kaimas’; sueiga ‘giminių susiėjimas’. Apskaičia us p ocen us, ma y i,
kad 37,5 % daik a a džių nenu ody i kaip a ojami Žaga ės šnek oje (i ki ose
Joniškio šnek ose).
Visai ki omis eikšmėmis a ojami ys daik a a džiai: kabė ‘plaukų seg ukas’
(LKŽ a imesnė bū ų ik ‘sag ies’ eikšmė); pūslys ‘nedidelė me gai ė’ (LKŽ y a
ik ‘mažas iebus kūdikis’ eikšme, be čia kalbama apie aikščiojančią me gai-
ę); aškas ‘ ie a, ku pe pa da inėjamas alkoholis’; andis ‘su ūkusios i plei-
skano os kojos’ (LKŽ a imiausia eikšmė – ‘kojos pado, kulno a pi š o in-
kinys’). Ki omis eikšmėmis Žaga ės šnek oje a ojami 12,9 % daik a a džių.
LKŽ isai nė a penkių Žaga ės šnek oje a ojamų daik a a džių, p z.: au-
ko inis ‘aukojimas, labda a’; d obnės ‘ ėja aupiai’; g ižas ‘kas susuk as, g įž ė’;
liespienis ‘pienas be g ie inės, liesas pienas’. Vienas žodis – lingacija ‘da želio
gėlė’ – leis ų su ok i esponden o kū ybiškumą: iš a dijęs da želyje augančius
augalus, baigia sakinį a si apibend inamuoju žodžiu, nusakydamas i ki as lin-
guojančias gėles. Da du žodžiai – palaidnieks ‘pasileidėlis’ i palie is ‘sula ėjęs
lie u is’ – liudy ų bal ų au ų i kalbų kon ak us. Pas a ųjų daik a a džių aip
pa nė a LKŽ. Taigi 22,58 % daik a a džių nė a pa ekę į LKŽ. Vadinasi, apie
35,5 % žodžių a jų eikšmių sa i umas galė ų papildy i lie u ių kalbos a sa gas,
kalbos ondą.
A ski ai eikė ų paminė i daik a a džius, ku ie, keičian is gy enimui i nyks-
an a ski iems į ankiams (a bu usiai echnikai), y a pasi aukę iš ak y iosios
a osenos, be esponden ų p isimenami. Iš jų minė ini aznyčia ‘ ie a, ku dai-
ginamas a džio inamas salyklas’ [azn·če bú·dα a ep / an‿pi iẽs lùbu. pada · a
nu‿ òki d·že (Daukšiai)]; b ank as ‘ske sinis i žiams užkabin i, kinkan a klį’
[mà α / bù a d èi b añk αi / s el ógαi / ka ju(š) šaũ (Ve šia)]; dampis ‘ku-
liamoji mašina’ [ as‿pẽ·uz bú·dα a dã.pis / jà (Ve šia)]; d angės ‘ ežimukas
su mediniais a ais?’ [nupjó· e nuo‿mẽ·e‿ a pkàs ó·kes kẽ· u es / i‿padã· e ó·kez
d αŋùkes (Žiu ia)]; g ėb is ‘s ambesnis šiaudagalys?’ i pelas ‘smulkus šiau-
dagalys, akuo as’ [šũdus eke a i / pèlùs eke a i / g ·us eke a i /
mà α / isó·u. u.‿dαb. bú·dα a (Ve šia)]; mašinkūlis ‘kūlimo laikas, kūlė’
[pa ‿mašῃkuus [eida o į alkas] (Ve šia)]; naginės ‘iš ieno minkš esnio odos
gabalo su auk a a alynė su api a ais’ [sá.u nã·gines pà  pasida ·dα au (Dauk-
šiai); žiẽma. ei(p)‿pà su‿nagin·lm d ·dα au (Daukšiai)]; učkas ‘čiulp ukas,
žindukas’ [ ùka. iž‿duon· es pada ·dα a / i.d·dα a i.‿d obni. lupa ·li. / jegu
*ul· e ẽ.ks / ai‿ àdà ù dúok a.‿ ukẽ·li. // pada · a. iž‿duon· es i ‿saka na
(Žiu ia)]; ž angučiai ‘di žas su skambaliukais, segamas a kliui po kaklu’ i pa-
šo kos ‘kinkomasis di žas?’ [ale pakiŋk· i / ž aῃgùčei bú·dα a / júodas ó·kes
pašó· kaz bú·dα a (Ve šia); á. li. ku uškiῇka / júodas / šikšnnes / pašó· kaz
bú·dα a / i‿p i‿ ũ· pašó· ku. kab·dα a ó·u(ž) ž αŋgùùs maùus bá.l us (Ve -
šia)]. Vieni žodžiai, kaip mašinkūlis (LKŽ mašinkūlė), nu ody i esan apie Žg,
S aipsniai / A icles 131
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
ki i – učkas i ž angučiai (LKŽ ž anguliai) – žinomi iš au osakos (M. Slan-
čiausko) a M. Ka iliškio aš ų (g ožinių kū inių). P ie daugumos žodžių nė a
nuo odos apie a ojimą apie Žaga ę a Skais gi į, Joniškį. Iš 11 pa eik ų žo-
džių ik p ie 3 LKŽ nu ody a, kad jie a ojami Joniškio šnek ose, o p ie 8 o-
kių pažymų nė a a ba nė a ne okio žodžio LKŽ (d angės, g ėb is, pašo kos) (ž .
1 len elę).
Į akis k i ę Žaga ės šnek os į ašuose a ojami būd a džiai a būd a dišką
eikšmę įgyjan ys į a džiai, ku ių susida ė 13, esponden ų labai aikliai pasi-
ink i i į aigiai apibūdina daik ą a eiškinį, a ba suda o s abilųjį žodžių junginį.
Vieni jų, kaip aukš ynelkas ‘gulin is an nuga os’ i ijinis ‘lik a nos ūšis’, nė-
a pa ekę į LKŽ, o ki i, kaip ka as ‘kiek ienas’ i š akas ‘silpnas’, y a LKŽ su
pa eik ais pa yzdžiais iš Žg. Daugiausia ų būd a džių, p ie ku ių nenu ody a,
kad jie a ojami Žaga ės šnek oje (a Joniškio šnek ose), y a: didysis ka as ‘pi -
masis pasaulinis ka as’; g ynas ‘ uščias’; mak ingas ‘šaunus’; mažas ‘mažažemis’;
ša pus ‘da bš us’; ienišas žodis ‘keiksmas, kalba su keiksmažodžiais’. Visai ki a
eikšme a ojami būd a džiai gy as ‘ ūgs an is, ūgs ąs’; jaukus ‘ amus i šil-
as’. Taigi 61,5 % būd a džių Žaga ės šnek oje a ojami sa i ai (ž . 2 len elę).
Pasi ink i ap a i 30 eiksmažodžių (i p ie eiksmių). Visi 19 eiksmažodžių
y a LKŽ bazėje. Tik ieni jų a ojami ki omis (nei LKŽ) eikšmėmis, p z.:
bliau i ‘a sikalbinė i’ i ‘ga siai šaukian k ies i’; išb aižy i ‘išsku inė i peiliuku
(ma gučius)’; išsiblai ė i ‘nuk is i pu oms’; k a ksė i ‘šnekė i’; minky i ‘ i miš-
kai kel i kojas’; nusi e i ‘ka u gy en i’; spa dy is ‘ge ai gy en i’; s okso i ‘bū i
ne eikalingam, s o ė i’; susi e i ‘gim i’; ažiuo i ‘bū i pašau am į k osnį’. Ki ų
eiksmažodžių eikšmės su ampa su LKŽ išski omis eikšmėmis, be nuo odos,
kad jie a ojami Žaga ės šnek oje a apie Jnš, nė a paminė a, p z.: iš a o i ‘iš-
leis i už y o’; nudilęs ‘nebep isimenamas’; nuūž i ‘skubiai nuei i’; p ap usęs
‘pasimokęs’; pa sik ies i ‘pa si adin i gy en i, įkalbė i sug įž i’; sude ė i ‘sulyg-
i, su a i dėl ko’; sušiauš as ‘nelygaus pa i šiaus’; šauk i ‘ adin i’. Kiek ki oks
11 p ie eiksmių aizdas – į LKŽ nepa eko o mos a galiau ‘a gal’ i p ie a iš-
kai ‘ ikin bu ais’. Visai ki omis eikšmėmis a ojami juodai ‘labai, pa ikliai’ i
lais ai ‘neapgaub ai s iklu, neįs iklin ai’. LKŽ nė a nu ody a, kad p ie eiksmiai
plačiai ‘išsiski sčius po pasaulį a Lie u ą’ i ‘ u ingiau, p abangiau’; lais ai ‘ne-
apgaub ai (s iklu)’; p as ai ‘silpnai’; ikybiškai ‘ eligiškai’ i skaudžiai ‘šiu kščiai’
y a a ojami i Žaga ės šnek oje. Tik p ie opa ‘ opomis’ i alioj ‘a da ai, a i-
da y os’ LKŽ y a pa yzdžių iš Joniškio, be ne iš Žaga ės. No s, kaip susida o
įspūdis, eiksmažodis (iš dalies i p ie eiksmis) ge ai a spindė as LKŽ, be kai
ku ios jų eikšmės y a būdingos ik žaga iškiams (ž . 3 len elę).
Žaga ės šnek os į ašuose akis pa aukė 11 nesa a ankiškų kalbos dalių. Iš-
ik ukais i dalely ėmis esponden ai siekė san ū aus pasakojimo spal ingu-
mo. LKŽ nė a nu ody a, kad eksp esy iosios kalbos dalys, okios kaip: a ‘ aip
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
pa ’; musėn ‘ u bū , gal’; musin ‘gal’; pliump ‘k i imui į andenį nusaky i’;
pu ‘bu zgimui imi uo i’, a ojamos i Žaga ės šnek oje. Ki os, p z.: gan ‘daug,
pakankamai’; nėmaž ‘ isai’; mak ‘kyš ’, nu ody os kaip žaga iškių a ojamos.
Tik džing ‘skleidžiamam ga sui imi uo i’ LKŽ nė a, o a imos eikšmės žodžiai
džing i džingu a ojami ki omis eikšmėmis (ž . 4 len elę).
Pasiž algymas po Žaga ės šnek os leksiką da labiau sus ip ina min į, kad
a mių, šnek ų, šnek ų g upių žodynai y a neišma uojamas i neišsemiamas lie-
u ių kalbos gy as ies lobynas.
ŽAGARĖS ŠNEKTA XX A. PABAIGOJE:
APIBENDRINAMOSIOS MINTYS
Ap a i Žaga ės šnek os į ašų, da y ų 1998–2003 m., akcen uacijos i a mi-
niai g ama iniai polinkiai es ų p ie i iamųjų XXI a. da bų, s ebin šnek os kai-
os polinkius. Akcen uacijos požiū iu Žaga ės šnek oje y auja isuo inis ki -
čio a i aukimas. Kalbininkų pas ebė os miš iųjų d iga sių ki čia imo ypa ybės
e os de alesnio y imo i ko ekcijos, a siž elgian į pa eikėjo au inę p iklau-
somybę i kalbinę sa i oką. Kis i u ė ų am ik os one inės ypa ybės, iš ku ių
minė ina balsių a, e, i, u i p iebalsių ch, , h a imas; p idė inių j, a ojimas;
įdomu pasek i šlekia imo i p iebalsių minkš inimo / kie inimo aidą.
Žaga ės šnek os mo ologinės ypa ybės – ski ingi a dažodžių kamienai,
skaičiaus i giminės s y a imai, d iskai os a ojimas, a dažodžio o mų (į a -
džiuo inių, laipsnio, sang ąžos) sa i as (a skolin as iš a imų šnek ų) suda ymas,
eiksmažodžio kamienų i o mų a ojimo ypa ybės – aip pa u ė ų pasiduo i
kalbinei aidai.
Ta miniai į ašai leidžia susida y i aizdą, kaip Žaga ės šnek oje suda omi žo-
džiai. Responden ai dažniausiai a ojo p iesaginius, p iešdėlinius edinius i
dū inius. Pas ebė a, kad p iesaginiai daik a a džiai suda omi su p iesagomis
-a is, -ėjas, -elis, -ie is, - ojas, -ui is. O būd a džiams dažnesnės p iesagos -ingas,
-inis, -u is. Žaga ės šnek oje y auja p iešdėlinė eiksmažodžių da yba, iš ku ių
minė ini p iešdėliai ap-, nu-, pa-, pa -, p i- i k . Dū inius žaga iškiai dažniau-
siai a oja be jungiamojo balsio.
Žaga ės šnek os leksikos pjū io apž alga leidžia susida y i aizdą apie šnek-
oje sa i ai a ojamą leksiką. Responden ų sub iliai pa enkamas žodis a jo o -
ma pasakojamiems aizdiniams a eiškiniams apibūdin i a spindi p igim inės
kalbos lanks umą i inkamumą daba ies min ims iš eikš i. Kalbinė aplinka
(šiuo a eju – Žaga ės šnek os į ašai) odo, kaip esponden as o muoja i pe -
eikia kalba sa o kū ybinius sumanymus.
S aipsniai / A icles 133
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
LITERATŪRA
Ba ku ė Ne ija 2008: Joniškio ajono e i o ijos oponimija: da yba i aidos polinkiai.
Dak a o dise acija. Šiauliai.
Daujo y ė Vik o ija 1998: Teks as i kū inys. Vilnius: Kul ū a.
Ga š a Kazimie as 2005: Lie u ių kalbos pa ibio šnek os ( onologija). Vilnius: Lie u-
ių kalbos ins i u as.
Gi denis Aleksas, Juozas Pab ėža 1978: Nauji šlekia imo s ebėjimai Žaga ės
apylinkėse. – Bal is ica 14(2), 127–129.
Gi denis Aleksas, Geno ai ė Kačiuškienė 2000: Pa aleliniai eiškiniai la ių
i šiau inių lie u ių eiksmažodžio sis emose. – Kalbo y a 37(1), 21–27 [= Gi denis
Aleksas 2000: Kalbo y os da bai 2. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
307–314].
Gi denis Aleksas, Juozas Pab ėža 2000: Nauji šlekia imo s ebėjimai Žaga ės
apylinkėse. – Bal is ica 14(2), 127 i . [= Gi denis Aleksas 2000: Kalbo y os da bai. Vil-
nius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 117–120].
Gi denis Aleksas, Juozas Pab ėža 2003: Sa giųjų i ž a biųjų p iebalsių s y a-
imai XX a. p adžios žaga iečio eks uose. – Bal is ica 37(2), 229–232.
G ina eckienė Elena 1962: Kai ku ios lie u ių kalbos a mių ypa ybės (iš 1961 me-
ų dialek ologinių ekspedicijų). – Lie u ių kalbo y os klausimai 5, 147–169.
Jonai y ė Aldona 1967: La ių kalbos po eikis pala ės aka ų aukš aičių šnek ų
g ama inei sanda ai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 9, 171–182.
Jonai y ė Aldona 1960: Nauji duomenys apie Skais gi io a mės konsonan izmą. –
Lie u ių kalbo y os klausimai 3, 79–86.
Jonai y ė Aldona 1972: Pala ės aka ų aukš aičių nedėsningos one ikos žodžiai i
jų kilmė. – Lie u ių kalbo y os klausimai 13, 31–41.
Jonai y ė Aldona 1969: Pala ės aka ų aukš aičių šnek ų būd a dis, skai a dis,
į a dis. – Lie u ių kalbo y os klausimai 11, 183–221.
Jšp 2001 – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, a s. ed. J. Š amba y ė. Šiauliai: J. K. Va-
siliausko įmonė.
Kaika y ė Auš a 2015: Skais gi io šnek os ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek olo-
gijos p oblemos 3, 150–173.
Kaika y ė Auš a 2010: Joniškio šnek os daik a a džio linksnia imo sis ema. Dak a o
dise acija. Vilnius.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
140 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
3 LENTELĖ. Žaga ės šnek os eiksmažodžiai i jų o mos (daly iai, p ie eiksmiai)
Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e).
Reikšmė
a galiau a gal jiñ g ·ža àd(à) àdgaæ (Žiu ia) LKŽ nė a.
bliau i a sikalbi-
nė i
ga siai
šaukian
k ies i
mašiniẽ is pasã·ke žmon.m su è
á. us / iẽ ǽ.un / k(a)‿ae
bù(s) sukù è [dampį] su‿ á.ndeu
(Ve šia)
giù / ka‿ǽ.un bαisǽ.usei / kazé. i-
ka / kazé.ika [šeimininke, šeiminin-
ke] (Žg)
Žodis LKŽ y a, be
nė a pa yzdžių iš Žg
a Jnš okiomis eikš-
mėmis.
ei i ęs is,
uk i ž·dai sup.gdα a liẽsuz g· uus /
jé.uus / ká.ȓ es / isó·us / ùdeni. /
kó. à(s) sezó·ns / nù ¦ maždaũg ¦
apie‿ s m·neus edα a a(s)‿sè-
zons / é.n iž‿búlu. / iž‿g ú·du.
da ·dα a / (Žg)
4. Slink i (apie laiką).
Pa yzdžių iš Žg nė a.
išb aižy i išsku inė-
i peiliu-
ku (ma -
gučius)
kcs mok·dα a [kiaušinius] ižb á.iži.
(Žg)
Iš dalies ik ų 3. Iš-
pieš i, išb ėž i.
Pa yzdžių iš Žg nė a.
išsiblai ė i nuk is i
pu oms isiblαi · os‿pù as / neb· a jũ· [apie
alaus da ymą] (Ve šia)
Žodis y a ki omis
eikšmėmis.
iš a o i išleis i už
y o dùk  bù a iš α ó· a / nu‿ αi‿ iem‿
s. n.m žẽ·me (Žg); iš α ó·dα a /
apžé. n di.dα a / o‿s.n.m a.‿žẽ·me
palgdα a / jà (Žg)
Išleis i už y o.
Pa yzdys iš Sk.
juodai a sida u-
siai àš kin i / be ‿ka‿ eip‿judα / αi‿α
nè (Žiu iai)
Žodis y a, be nė a
okios eikšmės.
k a ksė i šnekė i nẽ·kin màn / i‿àš k á.ȓu i‿k á.ȓ -
u (Žg)
Iš dalies ik ų 3. P k.
mu mė i, bambė i;
pik ai, s ačiai kalbė i.
Pa yzdžio iš Žg nė a.
lais ai neap-
gaub ai
(s iklu)
iš‿p à.s jn bù a pašα ó· a
eip‿lαs α / o‿pàsku s ilnem
g àbè [apie Ba bo ą Umias auskai ę]
(Žg)
Žodis y a, be ki o-
mis eikšmėmis.

S aipsniai / A icles 141
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e).
Reikšmė
minky i i miškai
kel i ko-
jas
àš eb g àže á.ušče / kó·jes m.ɳki. če
(Žiu ia)
Iš dalies ik ų 1. p k.
mindy i.
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš nė a.
nudilęs,
-usi
nebep isi-
menamas o‿*kùpiškis αi‿è / dabà nudle.s ·
[nebep isimena] (Žg)
2. P anyk i, p ading i,
p apul i; Y a nuo oda
p k.
Pa yzdžių iš Žg nė a.
nusi e i ka u gy-
en i čè‿jeu nebe‿pi mó·i / k a. mó· e iška.
ùȓù nusi · e.s / jà (Ve šia)
Iš dalies ik ų
2. T e i. 2. Kib is,
kabin is, no in išsi-
laiky i a sulaiky i.
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš nė a.
nuūž i skubiai
nuei i mã·s / sà k·b a nù-u.žæm (Žg) 8. G ei ai ku nu yk-
i, nubėg i.
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš nė a.
plačiai išsiski s-
čius po
pasaulį i
Lie u ą
u in-
giau
màna .ka gi. é.n plàče (Žiu iai)
plàče žm.n.s gi. é.n (Žiu iai)
Iš dalies ik ų 2. Į
isas puses nusi ęsęs.
9. Nesaikingas, iš-
laidus.
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš nė a.
p ap usęs,
-usi
pasimo-
kęs ku p ap ùse. / ai‿dã· kaip‿nó· s e-
čes (Žiu ia)
1. P ap us i 1. Išp us-
i, p asila in i.
Pa yzdžių iš Žg nė a.
p as ai silpnai k a. kα a. làbα p às α bú·n / skaũd
su (Žg)
6. Silpnas, nes ip us.
Pa yzdžių iš Žg nė a.
p ie a iškai ikin
bu ais p iẽ a iškai nè / nè / nebú·dα a [bu -
ais ne ikėjo] (Žiu ia)
LKŽ nė a.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e).
Reikšmė
pa sik ies i įkalbė i
sug įž i,
pa si-
adin i
gy en i
jiñ u ·e namẽ·li. / mùm pa sk ie e
(Ve šia)
Pap ašy i, pa adin i,
pašauk i ką ku a -
yk i, daly au i.
Nė a pa yzdžių iš
gy osios kalbos, ik
iš aš ų.
opa opomis an pa ‿daža. ó·pa / kai‿ e a ·
(Ve šia)
3. Ropa, opomis, ke-
u pėsčias.
Y a du pa yzdžiai iš
Jnš.
skaudžiai šiu kščiai màns  ẽ·lis n· a n‿subã ·e.(s)
skaũei / nei‿mùše.s (Daukšiai)
4. Šiu kš us,
įžeidžian is, užgaulus.
Pa yzdžių iš Žg nė a.
spa dy is p aban-
giai gy-
en i
kó jz d. ba / àž dã spá. æus (Žiu-
ia)
Žodis LKŽ y a, be
ne okia eikšme.
s okso i bū i
ne eika-
lingam,
s o ė i
d. ba as‿malú·ns iki‿d dešim
šèš . mẽ· u. // mã·le é.n su‿ ·ju //
o‿pàæ s oksó·e;(Žg)
A imiausia žodžio
s ūkso i eikšmė 1.
Bū i, s o ė i iškilu-
siam iš aplinkos. Tik
čia ne okia eikšmė.
Žodis s okso i LKŽ
y a, be pa yzdžiai
ik iš aš ų.
sulyg i sude ė i nu‿be ‿neigα as‿k. s / sul·ga ã.-
ka. (Žg); kã‿ jæu sul·gdα a / ã· u ·-
dα a dúo am‿z·nui [jaunikiui] (Žg)
1 Sulyg i 1. Sude ė i.
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš nė a.
susi e i gim i αkα susi · e / užá.uga lik‿sep .u.
mẽ· u. / i‿ a· om laũka [iš La i-
jos] (Ve šia)
Iš dalies ik ų 10.
Pada y i, kad bū ų,
egzis uo ų.
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš nė a.
sušiauš as,
-a
nelygaus
pa i šiaus · pùs. * e à / lèd. sùæš a (Ve -
šia)
1. // pada y i nelygų,
neglo ną, pašiu usį.
Pa yzdžių iš Žg nė a.
šauk i adin i kαp kàs no ·e / kαp ká.m pa ka /
ẽ.p šã.ũke (Žg)
16. Vadin i ( a du,
pa adinimu, p a a -
de). Pa yzdžių iš Žg
a Jnš nė a.
S aipsniai / A icles 143
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e).
Reikšmė
ikybiškai eligiškai bù om ik·biškαi á.ukljαmi (Žiu ia) Būdingas ikybai, e-
ligiškas. Pa yzdžių iš
Žg a Jnš nė a.
alioj p a i ai,
a ida y-
os
šeinù / soz dù i.s ã·o (Žg) Apie ką a e ą, a i-
ą, a da ą (pp . apie
du is, langus, a us).
Pa yzdys iš Jnš, o iš
Žg nė a.
ažiuo i bū i pa-
šau am į
duonkepę
k osnį
aúo i.‿pẽ·u. / pé.mpe. iškèbdα-
om / kudu(s) su αis·dα om αkα
(Žg)
Iš dalies ik ų 21.
Slink i, slys i.
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš nė a
i šuj sudeda-
masis
pe ici-
en y o
dėmuo
šùnis užlé.izdα a išu (Žiu ia) LKŽ y a žodis i šuje.
4 LENTELĖ. Žaga ės šnek os nesa a ankiškos kalbos dalys
Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e).
Reikšmė
a aip pa *daũgα a a bαsei skeñda (Žg); sme-
ó·ninei l αi i‿a bù a eȓ .ŋgi (Žg);
senẽ·lis a sko bù a mã· ẹs (Žg)
3. A aip pa , i gi, i .
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš nė a.
dui bėgimui
nusaky i àž g e α d. p o‿dù s (Žg) Skubiam eiksmui,
pp . bėgimui, nusa-
ky i.
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš nė a.
džing skeidžia-
mam
ga sui
imi uo i
dž.ñg / dž.ñg / dž.ñg / dž.ñg /
ka‿b·k ie‿αle (Ve šia)
LKŽ nė a.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e).
Reikšmė
gan daug, pa-
kankamai enu m.men u gañ bù a / p.ȓmi-
ningz bù a ne ·ẽ·de.s / ag ònoms ne-
ẽ·des / penininks (Žg)
1. Pakanka, už enka
pakankamai, už ek-
inai.
LKŽ y a žodis gana,
be pa yzdžių iš Žg
nė a.
mak kyš a ·e ens / mã· su‿ e ó· eȓu i.‿
gé. le. (Žg)
1. S aigiam eiksmui
žymė i c) kyš , du s .
Pa yzdys iš Žg.
musėn u bū ,
gal mùs·n jeu‿dàbà bùs a‿ k à *li u à
(Žg)
Į e p inis žodis.
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš nė a.
musin gal mùsin oz‿gegužns ó·os i ‿. à
(Žg)
Į e p inis žodis.
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš nė a.
nėmaž isai màmà nmàž nemok·e / lã.k aš i.
paskαi ·dα a (Ž elgaičiai)
Nė kiek, isai.
Pa yzdys iš Žg.
pliump k i imui
į andenį
nusaky i
su‿ isaz d abuùkαis pù [į Š ė-
ę] kαi‿sike / i ‿·k en (Žg)
K i imui į andenį
eikš i.
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš nė a.
pu bu zgimui
imi uo i iš‿ ó·la ižgisim / ka‿pu pu pu /
mó·ki. ojes kaškòks u ·e mọ òcikla.
(Žg)
3. Bu zgimui žymė i.
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš nė a.
Phone ic and Mo phological Peculia i ies
o Žaga ė Local Dialec (End o he 20 h
Cen u y – Beginning o he 21s Cen u y)
SUMMARY
In his a icle he au ho p esen s he con inued esea ch on Žaga ė local dialec . This
ime he a icle is dedica ed o he accen ual, phone ic, mo phological phenomena ound in
Žaga ė local dialec and i s peculia lexical cha ac e is ics. Acco ding o he au ho , he ac-
cen ual endencies and dialec al g amma ical phenomena appa en in he eco ds o Žaga ė
S aipsniai / A icles 145
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
local dialec made be ween 1998 and 2003 lead o he wo ks o he 21s cen u y – he s udy
on he change o he dialec .
Dialec ologis s a ibu e Žaga ė local dialec o he a ea o uni e sal s ess e ac ion.
The peculia i ies o accen ua ion o mixed diph hongs obse ed by linguis s Juozas Pab ėža
and Auš a Kaika y ė dese e a mo e de ailed s udy and co ec ion wi h ega d o he in-
o man ’s na ional belonging and linguis ic iden i y. Ce ain phone ic peculia i ies, such as
he p onuncia ion o owels a, e, i, u and consonan s ch, , h, he use o addi i e j, , he so
called phenomenon o šlekia imas and he so ening/ ha dening o consonan s, e lec he
dialec ’s phone ic sys em. They can s ill be ound in he dialec al eco ds o he la e 20 h
cen u y.
The mo phological peculia i ies o Žaga ė local dialec , such as s em al e a ion in nom-
inal wo ds, numbe and gende a ia ions, use o he dual numbe , peculia (o bo owed
om close local dialec s) o ma ion o nominal wo d o ms (p onominal, deg ee, e lexi e),
as well as he peculia i ies o he usage o e b s ems and o ms a e s ill iable and sa is y
he esponden s’ needs o linguis ic exp ession.
Dialec al eco ds enable us o unde s and how wo ds a e o med in Žaga ė local dialec .
The esponden s mainly used su ixal and p e ixal de i a i es and compounds. Noun de-
i a i es we e o med wi h su ixes -a is, -ėjas, -elis, -ie is, - ojas, -ui is, whe eas -ingas, -inis,
-u is we e mo e common adjec i al su ixes. P e ixal e b o ma ion wi h p e ixes ap-, nu-,
pa-, pa -, p i- ook he lead. The speake s o Žaga ė local dialec used o o m compounds
wi hou a connec ing owel.
The e iew o he lexical c oss-sec ion o Žaga ė local dialec p o ides us wi h an insigh
in o he peculia lexis used in he dialec . The wo d o i s o m sub ly selec ed by he e-
sponden s o desc ibe images o phenomena shows he lexibili y o he mo he ongue and
i s sui abili y o exp ess hough s unde con empo a y condi ions.
Į eik a 2019 m. gegužės 17 d.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vilešio g. 5, LT- 10308 Vilnius, Lie u a
janina. alu[email p o ec ed]