S aipsniai / A icles 109
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: ašy inių šal inių a mės
análisisé, a mių lexicog a ía y lexicologija, socioling is ica,
sin aksė.
DOI
FONETINS IR
MORFOLOGINS ŽAGARS
ŠNEKTOS YPATYBS
(XX a. PALAIGA XXI a.
PRADŽIA)
Phone ic and Mo phological Peculia i ies
o Žaga ė Local Dialec (End o he 20 h
Cen u y – Beginning o he 21s Cen u y)
ANOTACIÓN el
Au o ė ęsia aka ų aukš aičiams šiauliškiams pe enecien es Joniškio šnek ų y imą
(ap ašą). S aipsnyje ap a iamos one inės i mo ologinės Žaga ės šnek os, pasku inės iš
ap ašomųjų Joniškio šnek ų, peculia idades, e lejadas en a miniuose į ašuose, da y uose
XX a. inales y XXI a. a p incipios (nuo 1999 has a 2003 m.). Desc íbense obse ados Žaga ės
šnek os one iniai y mo ologiniai eiškiniai, disku uo ini akcen uacijos polinkiai, se p esen a la ž al-
gomasis leksikos sa i umo ap ašas.
ESMINIAI VOODŽIAI: aka os aukš aičiai šiauliškiai, Žaga ės šnek a, Žaga ės šnek os
one ines peculia idades, Žaga ės šnek os mo ologinė aiška y lexicikos
peculia umas.
ANNOTATION
The au ho con inues he s udy (desc ip ion) o Joniškis local dialec s which belong o he
Wes e n Aukš ai ian Subdialec o Šiauliškiai. El a ículo discu e he phone ic and mo phological
peculia i ies o Žaga ė local dialec , he las Joniškis local dialec unde analysis, which a e
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
e lec ed in he dialec al eco ds made a he end o he 20 h cen u y and he beginning o he
21s cen u y (desde 1999 a 2003). The a icle desc ibes he iden i ied phone ic and mo phological
phenomena in Žaga ė local dialec , he ques ionable endenKEYWORDS: Wes e n Aukš ai ian
cies o accen ua ion and p o ides a pilo desc ip ion o lexical peculia i ies.
Subdialec o Šiauliškiai, Žaga ė local dialec , phone ic peculia i ies o Žaga ė local dialec ,
mo phological exp ession and lexical peculia i ies o Žaga ė local dialec .
ĮVADAS
Au o ė y a nus ačiusi Žaga ės šnek os ibas, be kalbinių eiškinių nė a ap-
a usi1. Sob e a imos Žaga ės šnek ai Skais gi io šnek os one inius y
ologinius eiškinius publikaciją y a paskelbusi kalbininkė Auš a Kaika y ė2.
Pa ienius one inius i mo ologinius Žaga ės šnek os sa i umus y a ap a ę dia-
lek ologai Aldona Jonai y ė, Aleksas Gi denis, Geno ai ė Kačiuškienė, Juozas
Pab ėža3. Remian is a mė y ininkų da buose išsaky omis min imis i au o ės
mo įž algmas, obse ė omas escuchando g abaciones, se p e ende p opo ciona
cuan o no cuan o desc end in ą Žaga ės šnek os imagená y p e e un olimesnio
es udia i o de abajo gai es. Ma e ial del a ículo G abaciones de Žaga ės
šnek os, conse adas del Ins i u o de la Lengua Li uania Ta mių a chy e4. Los
egis os in e minables in es igados aba can el pe íodo de inales de s. XX y
comienzos de s. XXI (19982003 m.). Aplausus i mayo ías gene aciones esponden es,
nacidas desde 1901 has a 1936 m. Į ašy a 16 kasečių a minių į ašų, suda ančių apie 1440 al. ex o. En adas hace desiguodà esponden as encues as y in e minés
1 Ž . Š amba y ė 2018: 135148. El núme o de mue os en el a aque a la ciudad de Š amba y ė es de 135.
2 Ž . Kaika y ė 2015: 150173.
3 Au o ė iene en cuen a a A. Kaika y ės y o os dialek ologos en sus abajos exp esiski us Žaga ės
umus; de inasi p ie paskelb ų s aipsnių s uk ū os apie Joniškio i Skais gi io šnek as; ci uoja (o
šnek os sa ine pe pasakoja) los pensamien os de los in es igado es, que ue a posible ya jus i ica ,
o exp esa sus dudas sob e los abajos cien í icos enunciados. Au o é especialmen e no chose
ejemplos de desde Žaga ės šnek os ex os ex os eiginiams ilus a , y ap a ė odos (i
nesis eminius) šnek os one inius, accen uacinius, mo ologinius aiškos casos.
4In es imoji ma e ial de allado desc i o en a ículo au o és 2018 m.
5
LKI TA se conse a y g abaciones de años más a díos, po ejemplo, hace 20112013 m., pe o ellos
au o ė a ículo noi emia po una azón esponden ų amžiaus. Gobie noioja gene ación mejo
e leja la adicional a mę, y ales esponden os de a míns g abaciones p incipalmen e pada y a mencionados años.
A ículos A icles 111 /
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
de la expe iencia de g abación del idioma, alumnos, es udian es y doc o andos6.
Los emas hablados de los esponden es pod ían di idi se en cinco g upos: a)
Žaga ės his o ia y su in e p e ación (legendas sob e la apa ición del nomb e
Žaga ės; sob e ziemgalios y sus kunigaikščius; sob e Na yškino d a ą y sus
boscos cuidado es (eigulius); áb ica; sob e el come cio ealizado y el camino
b) p amonė i p amonės įmonių eikla (apie Žaga ėje eikusias pieninę, sagų
come cial a Rygą; sob e con abanda, que p ospe eėjusa en la on e a; sob e
a esanos, es ablecidos en Žaga ėje, e c.); c) eligión y š en ieji (apie a ias
eligiosas con esiones pe sonas co i ením; d) ciencia y aš ija (apie lengbas,
apie Senosios i Naujosios Žaga ės bažnyčias; apie Ba bo ą Umias auskai ę);
aš iją y lib os); e) abajos co idianos (sob e di e sos abajos cas ienius, ej.:
panonos kepimą, da žų p iežiū ą, aikų auklėjimą, e c.; sob e di e sos he ences,
ej.: bodues, unido u es, a laidus, e c.).
Kodėl aip s a bu iš yškin i emas? Tai da oma dėl o, kad kiek ienas ku ia-
mas eks as y a p o o kū inys, isa esme susijęs su gy enimo pa i imi, edančia
į žmogų, į kū ybą7. Į ašinė ojo p o esionalumas (gebėjimas nepe auk i klausi-
nėjan i minimalus įsikišimas) leidžia a siskleis i gy enimo de alėms, ku iose
exhibe en el esponden e pe sonalidad ( alybinės nuos a os, his o inė išgy eno iempo pajau a,
e aluables c i e ios y su desa ollida, co idiana ida kū ybinė poe ika). Pe espondiendo el
esponden e c ea (no solo econs uye, sino ambién pe ku ia, p iku ia, suku ia). Tu o en onces
de pasąmoni eg įž a de la lengua aiškos (ga sų i o mų) į ai o ė (la imagen del e bo,
e lejado mic ocon eks e). Las g abaciones de Žaga ės šnek os muy desiguodos: en una
g abada ín eg a na ación, en o as muchas de di e sas y di e en es g abinė ojos p egun as,
con las cuales se equilib a se i is y esponden e no puede lib emen e con a (c e i ex o), y sólo
cuan as ases con es a a p egun a. Po lo an o las a i maciones del a ículo undamen adas
es dada desiguodai ejemplos de (nuo uno has a a ios pa o enios de palab as o palab as en
sen encias). 6 1998 m. A. Kaika y ė encues ó homb e (g. 1928 m.) y muje (g. 1928 m.), o li uanis inių
s udijų s uden ės S. Micku ė y S. Raice ičiū ė homb e (g. 1930 m.) y dos muje es (g. 1914 y 1936 m.).
1999 m. g abi i seisšiolikos espondenčių (g. 1901, 1902, 1909, 1911, 1912, 1914, 1918, 1915, 1920, 1921, 1926,
1927, 1928, 1929, 1934 m.) y esponden o (g. 1924 m.) ex ai, cuyos egis os hizo A. Lau ik Baly ė, B.
Balė u y ė, R. Vidman ai ė, J. No kienė, S. Raice ičiū ė. 2003 m. Joniškio Auš os gimnasías
mokslei iai записала 1923 y 1925 m. nacidos espondenčių y esponden e his o iasjimas.
7 Apie ai plačiau ž . Daujo y ė 1998: 69, 269.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
El obje i o del a ículo desc ibi obse adas peculia idades acen uacinas,
one inas, mo ológicas y léxicas del šnek de Žaga ė8. Con el in de ealiza
susci ados los siguien es obje i os: a) ci a minos egis os de Žaga ės
expedición y ecopila ma e ial; b) desc ibi obse ado pa icula idades a mines
y compa a (donde sea posible y cuan o sea posible) con o os Joniškio šnek ų
(Skais gi io, Joniškio) o a imų a mių (zemaičių, šiau ės pane ėžiškių)
pa icula idades; c) inclui idiomas de con ac os (la ios y lie u ios) e lejžius
S aipsnyje aikomi ap ašomasis i lyginamasis me odai. Dėl kai ku ių kalbi-
Žaga ės šnek oje (kiek pas ebė a į ašuose). nių enómenos exacomi hipo e iniai
eiginías, ominsian es ealiza olesnį su pa idos y o kai os in es igación. /
ŽAGARS ŠNEKTOS FONETIKA IR
ACCENTRACIÓN: TIRJ LIVILGSNIS
IRIGINIAI
Akcen uacija. Žaga ės šnek a y a aš pa ibyje, ku y auja isuo inis ki čio
a i aukimas, ano A. Kaika y ės, žaga iečiai ki į a i aukia y de umpos, y mas polinkis a i auk i
iš ilgos galūnės į be kokio ilgumo skiemenį“ (Kaika y ė 2015: 150). Pas ebi-
ki į en p ime a skiemenį, ej.: . iškis ( y škis); *žàga e (Žagã ė), po.ks (pijõkas), ddesni (didesn),
s.pi.ne (supỹnė), àdgal (a ga), . šnek oje ki is no es an e ac ado a menudo como Skais gi io
min is (a min s). Dėl kon ak ų su la ių kalba ki čio a i aukimas u ė ų bū i
da yškesnis, be dialek ologai J. Pab ėža i A. Kaika y ė eigia, kad Žaga ės
šnek oje, donde él nuxoka en skiemenį, ki čiuojamą a aminėse o mas. El con enido de Ta minių
g abaciones pe mi e hace suposición, que sepa ado de los esponden esos lengua poco no mucho
di ie en: Žaga ės ciudad sis ema de acen uación pa emia kalbininkų exsaky ą min į, y al ededo en los
caimien os (į Skais gi io, Rais ų, Juodeikių pusę) ki čio / a i aukimas es aún más b isk, ej.: ge α gè α
(Ve šiai); i(ž)žm.. i(ž)žmo.ũ·; / sùs (Žg) isùs / g .d. g u.dũ· (Ž elgaičiai). Menė ų kalbininkų a i mación,
Žaga ės šnek oje pa icula men e a menudo ki is a aída de accionesmažodžių y pa icipan es,
padaly ių, pusdaly ių o masų galino skiemens en p iešdėlius (Pab ėža 1998a: 782; Kaika y ė 2015: 152).
Tokiá idea apoyan y Žaga ės šnek os ejemplos, plg.: nèžina, ùš ek, pàsi iŋ žàga ., αd· oe pàski i (Žg).
Si accionesmajo idad iene dos o más p e ipues os, no eb A. Kaika y ė, ki čiuojamas o p iešdėlis,
yendo an es šaknį, o ese palab a skiemuo, 8 Debido demasiadog g ande del olumen de es e a ículo
Žaga ės šnek os mo osin aksinėms, sin aksinėms, azeologinėms y jung s abilinių
peculia idadesam a skleis i au o ė p epa an un a ículo sepa ado.
A ículos A icles 113 /
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
que ob iene ki į pe sona p o egido. J. Pab ėžas opina, ki is an e la palab a
gali bū i a si adęs dėl analogijos su eiksmažodžiais, ku ių p iešdėliai u i dės-
ningą mo ologinį ki į, p z.: nebpàkalba, nebpàmenu“ (Pab ėža 1998a: 782;
Kaika y ė 2015: 153). Pas ebė a, kad „ a minėje li e a ū oje [...] apie Skais -
gi į ( aip pa Žaga ę, Gaižaičius), kaip i g e imame žemaičių plo e, labiau pa-
b ėžiamas pi masis i agalių d iga sių dėmuo (LKT ch .: 63)“ (Kaika y ė
šaknį 2015: 156157). Tą idea á ame y ejemplos de žaga iškių eks ų, ej.: pẽ.ns,
pα a.gã.s a., pam.klαs9.
accen uación complexidad A. Kaika y ė es haciusi así: Ace ca Ypač sumišęs Skais gi io šnek os
ki čia anje en él susipynusios y adinamojo aukš ai iškojo, y žemai iškojo uni e sominio ki čio
a áuimo peculia idades. T i agalės p iegaidės spūdis doblea siuose concen ado nenuosekliai y en
el p ime yo kiuses] kap i-eda a sà *žàga è bú·da a (Žg). Sin emba go se puede le an a hipo esía,
dėmens, kaip Žaga ės šnek oje, i an an ojo dėmens, kaip Joniškio šnek oje“
(Kaika y ė 2015: 170–171). Tai ody ų i pa yzdys iš Žaga ės: nu‿ αi‿ én [šo-
bã.sei, gã.s a, k ã.ũje, nukũ.s , skã.bes, s .e. (Ve šiai, Žg). Así Žaga ės šnek a hablančiųjų
kad d iga siuose i agalės p iegaidės spūdis pasiski s o pe abu dėmenis, p z.:
esponden os acen uación es keblu desc ibi . binías es ánda es la ios y Li u ios adijas y
ele isión. Foné ica. Impo biusios os ca ac e ís icas one icas, las cuales dis inguen
P imin ina, kad ją iki daba ebe eikia ne ik kalbiniai kon ak ai, be i du kal-
dialec ólogos, son saludos mez iųjų d ibalsių an, am, en, em, nosinių balsių ą, ę man enimien o y l kie
p iešinimas e, ė, ei, ę ipo balsius. Žaga ės šnek os en los ex os de es as peculia idades cumplenasi:
sαmd·dαa, ám sklèpè, jám, sαmd·, s.na, ižgadna a·αnsá.mbli. ; žegau., αñd, ã·lαnda, isigαñda labα,
i. α. gαd; én, zaddegdαa, š eñ es úoždαa, ajòna ceñ αs; sodi.b·łas (Žg, Ve šiai, Ž elgaičiai,
Žiu iai). Los dialec ólogos J. Pab ėža y A. Kaika y ė son obse ėję, que sob e Žaga ė gana dėsningai
kie inamos conjun os de g upos lė, le, lę, lei neki čiuo ose galūnėse o galūnėse, de los cuales
pa icula men e a abuk as ki is, en palab as y o mas, hechos en acciones del é mino pe mi i
(Pab ėža 1998a: 786; Kai a ė 2015: 163). Como es á obse ada 9 T adicialmen e desde 1970 s. publicados
en ex os a mís icos de Žaga ė i agališkai ki čiuo inų d ibalsių i d iga sių di e en es signos
del ki čio ( ies iniu o dešininiu) señalamien o sólo el p ime lãsio o d ibalsio, plg.: dėika, nusigãndus
(Lk 1970: 149); á.ika, ké.lmαi (Lk ch 2004: 6869). Skais gi io šnek os en los ejemplos de desc ipción se
usan ambas señales de c uz; plg.: bã.isẹi, pl.n a, sẹp .n a (Kaika y ė 2015: 151152). Au o ė, ci ando
ex os, no ó que el p ime d ibalsių y d iga sių dėmeno es más b ilhan e, pe o y el segundo dėmeno
iene ki į. Po lo an o ejemplos en i agale p iegaide ki chiuojamų d ibalsių y d iga sių dėmuo
ma cado como semilgis y ki chiuojamas ies iniu ki čio ženklu. El segundo dėmio ambién
ki chiuojado ies iniu, pe o no nemima semilgumas.

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
114 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
A. Kaika y ė, Žaga ės šnek oje kie inamas ik junginys le, ik jis, kaip i skais -
gi iečių, žodžio idu yje nekie inamas (Kaika y ė 2010: 12; 2015: 164)10.
Pa ece que kalbininkų eiginías son demasiadog ka ego iški. Polinkis kie in i le g upo
compuño galūnėse ealmen e más ecuen e, plg.: daba meo ã·cie nùšla e us é.iške
sà(s) sodi.b·łas (Žg); ga ·la òk śæũ a suαkles aúodα a p ipuś ·dα a (Žg /); d bau
kæłà(š) š·æu ká. es m.lžau (Daukšiai); / / paú·dα a kelin·łas (Žiu iai); à òšk me gelk·la α
bù a (Žg); palka α ei(p)pà a nàšła (Žg); à nešu dúonas iekẽ·la. (Žg). En cie os casos
l kie inado y del palab a šaknyje, plg.: palαis ù αi(Žg); αn óke łače .šłαŋke s úogas
(Žg). Ta mė y ininkė A. Kaika y ė, desc ibiusi Skais gi io šnek ą, es mencionėjusi y
nų galūnėse, las cuales nunca neki čiuojamas, excep o los casos en los que balsiui
kele ą Žaga ės šnek os ypa ybių, ku ios sie inos i su Joniškio šnek os ypa ybė-
mis (Kaika y ė 2010; 2015). Pi miausia minė ina žemai iškoji galūnių eduk-
cija: „Žaga iečiai ne a ia p alie u iškų umpųjų balsių ose linksnių i asme-
ausc i us o ma di ícilmen e p onunciada p iebalsių samplaika (Kaika y ė 2015: 150).
eigim, ie oj p alie u ių ilgųjų *-a, *-as, *-e, *-es žaga iečiai neki čiuo ose galūnėse
Teiginį pa emia į ašuose gi dimi káims, b ã· o s, ens, é.s i pan. Kalbininkės
iene umpuosius balsius [-a], [-as], [-e], [-es] (Kaika y ė 2015: 150).
Menė ų kalbininkų obse ado, que ki čiuo i p incipalinio ki čiu ociai a, e nena.
pailgėja, o a iami umpi, plg. Žaga ės šnek oje: è, uždè, anà, b às a, mà-
T umpum aquí pudo habe su gido debido a lenguas con ac os, se c ee que po la
lengua la ias in luencia (Pab ėža 1998a: 783; Kaika y ė 2015: 157). Balesiai i, u pailginan
has a semilgios. J. Pab ėža es no ado que Žaga ės šnek oje ales posiciones i, u su
cualybe daugiau ecena i iečių pusilgius, negu su alkiečių umpuosius (Pab ėža
1998a: 784; Kaika y ė 2015: 158). Asunción ambién co eguo ina, ya que mencionė us
balsius esponden es endé dėsningia a ala ga solo mix iuosios d ibalsios y
d iga sias (p.ej.: nebed. , š.m a, us [solaukusi de ein a años]; pnigus; p i ùsu;
bú.ŋke i., iždú. dα a). Ki ais a ejais umpųjų i, u a imas į ai uoja: gali i pa-
ilgė i (p z.: ne .ȓ ; i š‿ .zdešim mẽ· u.; pasku .neis), i nepailgė i (plg.: m-
madnes (medinas); mšks; palαis ù αi; palka [ apo]; apa nei aũkš αi; ùdeni.).
Žaga iškiai eiksmažodžio ei i šaknyse e keičia a, po lo que se dice ain. Tais
a eįsp audizado , ej.: nu enù (Žg); odàbà amàm(a) αn odúonas k epima nù en
jais, kai eiksmažodis a ojamas su p iešdėliu nu-, su-, besibaigiančiu balsiu,
(Žiu ia); dàba yanu ẽ.nαm an( ) osù α lã a.ka (Žiu ia); i.g ·bas mamã· e nu ẽ.dα a
(Ž elgaičiai); kim·nαi sù en énα gmines [į me ines] su aúoj (Žg); dàbà ens pask. a. nè
[seniau] su edα a pa aka ó·j (Žg /).
10 Apie junginio le kie inimą a mėse plačiau ž .: Ka delis 2002: 107–114; 2002: 215–222; 2008:
485–494.
S aipsniai / A icles 115
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
Su j dėsningai a iamas žodis ilgas, plg.: a()‿jũ· [a ių] .lna  à .ga (Ve šia);
i aká. is .ga p kiši nàgùs isùpas (Žg). Į p iebalsių pa yzdikas z, l į e piamas a
a ba e, plg.: bú·dα a ókes ka azŋkas ke u kαmùke jà (Ve šia); i.* ·ga. nu aus
αisuknẽ·le. .kus α nupipã·le a /. (g), simila men e a como es á insc i o ambién
Ma o Slančiausko ka ana SŽ o kazalėkas K Ž11.
En la palab a e oca is, šulinys y sus ediniuose emi ido ozis e o i, plg.: p iká.l dα a
óuz gé.u susk.lm p i u.mẽ·u. (Ve šia); pα a.džù e. gẽ.žis ·e inα gàlè ik α (Žg); d · kajs
[alus] p ad·z gẽ.že smi d· (Ve šia /); šú.lnis αn o.kαpa b. a (Žg); sugelžu [samčiu] negã·lim
[alaus maišy i] jà (Ve šia). En las nue as en adas a šnek ą palab as, los oces pueden
se oda ne a ia- (Žg)] o cambia se a o o sonido [gi. aùku (Ve šiai, Žg); ká. š (a.)
mi [g ódα a ens ka dijóns i ‿bú·gnas (Ve šia); · lé. ma / b·gdα au i.‿ká.ima.
ã·kmina. d·ed i (a·)ã·lu. (Ve šiai); bù a aci ã·du(s) ski.lù e. òki ai ã.kαi sã·ka mèzdα (a)
akmiùka. / / i. a.ski.lù e. é(n) nuž aŋg·dα a kàs αi (Ve šia)]. Junginį a žaga iškiai,
simila men e como žemaičiai, a ia como d ibalsį uo en la palab a ap alus, plg. dilgin·le
òki lã·pαi apulu.s / (Žg).
M. Slančiausko Ishika esc i as de lau osakos conocido y aho a aúnbe a iado d iga sis
in luga ilgojo balsio en el e odyje lib o, plg. k αjeu kn.gas nusip eik·e
(Žg)12.
Šlekiación b iskiausia no sólo Skais gi io, pe o y a imos, Žaga ės, šnek os
peculia idad. ace ca de šlekia imą Skais gi io y Žaga ės apellinkėse es ašę
gai A. Jonai y ė, Zigmas Zinke ičius, A. Gi denis, J. Pab ėža (Jonai y ė 1960:
79–86; Zinke ičius 1966: 148; Gi denis, Pab ėža 1978 (= Gi denis 2000: 117–
dialek olo120); 2002: 229232; Pab ėža 1998: 2527; 1998a: 781787). Debido a es a peculia idad
mencionados šnek os ep esen an es en la li e a u a cien í ica llaman šlekiais.
Kel a micios, que abo da un enómeno que puede habe di undido en una mayo á ea,
sus pis as de obse ada y ade imame Rudiškių šnek os plo e (U nėžiū ė dž: 199923;
2015: 159).
Pi moji, plačiau ašiusi apie šlekia imą, kalbininkė A. Jonai y ė senuoju šle-
Kaika y ė kia imo a ian u laikė p iebalsių s i š, z i ž, c i č, dz i nedėsningą dž
a ojimą (Jonai y ė 1960: 7986), cuando a i en luga š, ž, č, dzama s, z, c, dz y
šim iniais casos a iama s, z, c, č, dz. Dise ación Šakynos a mė aquella comun inés
(1962) A. Jonai y ė y a pas ebėjusi, „kad G ažáičių i Domekių kaimuose ie-
de la lengua s, š, z, ž supiami in e pinías s, š y z, ž sonsa, que son a imesni š, ž negu s,
z. Pe o haciéndolas conclusiones kalbininkė quedó a la opinión, que 11 Ž . : SŽ 2014: 282;
K Ž (manusc ip os).
12 Ž . SŽ 2014: 305.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
seno inis šlekia imo a ian as y a as, ku ie oje bend inės kalbos š, ž, č, dž
a iami s, z, c, dz“ (Kaika y ė 2015: 159).
Pasėjus decenioci, después de 1975 y 1992 m. expediciones a Žaga ė y sus a edindes, A.
Gi denis y J. Pab ėža empeza on a a i ma con i meza que cualcos en los kaimas del
apellinkės Žaga ė (Ma yniškiai, B ùžas, Ž elgáičiai, Dilbinliai, Ve šia, Žiù iai, S ungia,
Daukšia) p ibalsiai s:š, z:ž, č:c, č:dž son nemaišomi, o ćiejami 120, ś, 117, 1978 (Gi denis,
Pab ėža, Gi denis = 2000: dz); 2002: 229232; Pab ėža 1998: 2527; 1998a: 781787). Más a menudo,
ašo A. Kaika y ė, suliejami en a pinį s, š ga sai. Rečiau z, ž, c, č y dz, dž, ya que
palab as de con es os p ibalsías hay muchás menos (Kaika y ė 2015: 159). A. Gi denio y J.
Pab ėžos ya 1978 m. cons a ado que šlekiación Žaga ės apylinkėse ge okai apnykęs
(Gi denis, Pab ėža, (= 1978 Gi denis 2000: 120); Kaika y ė 2015: 162). Kalbininkų a i mación,
šlekiación no kildin inas de la lengua ziemgalių. Dado no hay sob e i ien es ziemgales de
la esc i u a monumen ales, es di ícil e idencia , que los mismos ziemgales no
dis ingie on sa giųjų (s ipo) de ž a biųjų (š ipo) p iebalsių. Además, ampoco se ha
demos ado que la lengua li uánica misma no u ie a a minos, neski icien es es os
p iebalsios (Gi denis, Pab ėža 2000: 231; Ga š a 2005: 225). Los úl imos lingüis as son
zásiminę, que šlekių in e minables sonidos pueden se muy a chajiški galbū man ene
incluso de esos iempos, cuando en luga de ac uales š, ž ebebo habían sido u ilizados
gu u alinos p ebalsia (Gi denis, Pab ėža, baś (Žg); dàbà śã·ke no bedúo( ) u.ũ·lu. (Žg);
1978 (= Gi denis 2000: 119); Kaika y ė 2015: 163). Liekamųjų šlekia imo eiš-
kinių Žaga ės šnek oje ebesama, plg.: aź g·euś śu‿ iś.(m) / muś ẽ·lm (Žg);
àćśki αi pasak·śu (Žg); o‿dàbà śkaś kap i‿ne‿śà a (Žg); añź d. ba p i‿ś a ·-
aśmaźàśiś gá. pe mẽ· u. gá. da.n· (Žg); kαp apś eeu p ad·eu ś a · iś (Žg); kip ad·e śuś
łá.i i àn. pałá.ide (Žg); ga ·la òk śæũ a suαkles aúodα a p ipuś ·dα a (Žg /); e
ku b αŋgèśne /. αga. mók (Žg). Pasóida pa ienios de palab as, en los cuales ž a busis š
isai noa iamas, plg.: á.isina [ aišino] (Žg); ũ·ba [šliūbo] (Žg). Fone iniai de la palab a
e imai no a as eces ocu e nulem i inmediosios o olimosios asimiliaciones, plg.:
ùšiškai (Ve šiai); apśiplá.unu iśiślúos au če a· . u e. (Žg); k ùs nudẽ·gina (Žg); ne .l
pá. ks a ·e šušá.u u αis inu ã· e [žydelkai ę] (Žg); isischukúodα a as .lnas (Žg).
nu‿i ‿daæ / ȓǽ.udα om śu‿śàkè / sa. dena. ȓó· m (Žg); šušá.ude nàmùs /
No ado que los mayo es Žaga ės šnek os, como y o os a minos, ep esen an es
p iebalsius ch, , h a ia k, p, g, plg.: eda om i.pẽ.mas (Daukšiai); esos esèùs pa ã·sa i.
iš ã· e i.k às pẽ.mas (Žg); kil.g amαiz bú·dα a asmèdùs ab čnas dã·men αi (Žg); pika
(Žg); [Ba bo os žaga ie ės kapą] išnekina kaškòki kuligànα (Žg); dàbà · pu-
plenèùs pasidàæ pó. mas údα au u aũ(š) šæuš- / /
inùkus (Ve šia)13.
13 Sob e semejan es o os de Skais gi io šnek oje é. Kaika y ė 2015: 164.
A ículos A icles 117 /
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
1 Diag ama. Žaga ės šnek os one icos de o as e e encias Žaga iškiai y
p iebalsius o sus samplaikas endę keis i, ej.: l a ia b [màna dùk i*blàdas an·ks
à s ong· αis ik jeunẽ·nis (Žg)], y a los ža biųjų šž añade k [bαčei skàne iš i (Žg)].
Como y o os ep esen an es Joniškio šnek ų, žaga iškiai endę umes i
nekai omų palab as los úl imos p iebalsius l, n, , ej.: mã (man), dã· (da ), · ( ėl), ẽ·
( en)14. Sin emba go, alega que odos los esponden es dėsningia nume a
menė us p iebalsius, no pe mi e una ci cuns ancia. Debido a nenuoseklaus
na ación (nuola inio g abinė ojų klausinėjimo i na ación pe aukinėjimo)
esponden e no puede elajaidua se y aplicosi á las no mas de la lengua es ánda .
A. Kaika y ė a i mación, žaga iečiai išlaiko su umpėjusių palab as de p iebalsių
minkš umą gala de la palab a (Kaika y ė 2015: 164). Es o ocu e muy nedėsningamen e
y pod íamos deci que sólo pau ienios esponden es en el lenguaje. Pa ece que el
ablandamien o más ecuen e de la palab a šaknyje o mediodie, plg.: màmà bù a
eliz.ŋga kadànà pã.neše aiká.ms a·pù a /. (Žiu ia); [žydų] sas u u es bù a (Žg);
nukuče s susiusim [ka u gy ensim] (Žg); . à i òki didùma ù is i òi ežmus é.u (Žaga ė
ki (Ve šia); p iȓæũs / a ba‿naš ẽ·le. užds an‿pè. / en [su malkom] (Žiu-
ia); pakióji kẽ·pala. / ka‿leηg .snis / išidα om (Daukšiai); išmó·kau i‿pjé.u /
/); .u u e bù a *juodeuos pas*α lá.ucka. (Žg); [ uŠnek os į ašuas de ec ado
gius] su ȓǽ.un òkes (Žg); gal·ei lαei aúo i.‿* ·ga. (Žg).
Naujai į šnek ą a ėję žodžiai p i aikomi i one iškai: g iñdas iždaž· as /
i‿lènùms iškló·cs (Žg); àdà dã· nebù a ò. pámpe u. (Žg); mán basa s ·gu.
14 Ten pa .
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXX su ak.n as αkas (Žg)], o desempeña a ibu inę
unkcję, i. e. subaduoja būd a dį [p. ma.e a.ope ã·cie.ẽ a·d sã /·e.·ka blgα g e
zamga (Žg)]. 124 Žaga iškiai ebe a oja diskai ą. Į ašuas obse ada nume a džių
d iskai os akuza i i o o ma, plg. [pencijos] gá.unu dù ši ù sep ·nezd.šim (Žg).
F eniausios d iskai os galininko o mas con plu iskai inías daik a a džiais me ai,
mėnedù mè ù (Žg); daæ dù mè ù αmpàče kαimẽ·li. p i ã.ku. bù a (Žg); αidù
siai a ba ienaskai inėmis o momis li as, ka as, p z.: i.kabna jeu‿ši a. / de ·-
nezdẽ·šim(d) dù mè ù (Žg); è è bù a daũk senènis už‿màm. / pα ‿d dešim(d)
m·neu mokna (Žg); jeu‿àž dù kà ù pá. gi. enau (Žg); dúodu dù l ù pα ‿m·nesi.
kã. a. (Žg).
sepa adoų į a džių (especi pa odomojo as, a) d ea ejais él se u iliza como
jopas a ojimas: ienais a ejais minė as į a dis a lieka sa o unkciją, ki ais
a ikelis (a oidas), plg. i ep aži.dé.lka ižgé.lbe a.gi. ·be. (Žg)20.
Žaga ės šnek oje se u iliza į a džių samplaikų. Po ejemplo, u ėjimui, nuosa ybei
exp esš i sakoma d iejų į a džių (pe sonal au ybinio sa as y pab ėžiamojo pa s)
junginys, plg. mã·s u ·om kèlès ká. e(s) sà a pà is (Ve šia). En ezoj pa odomoyo
es e, ese esponden e pa a ojo daik a a džio y pa odomoyo į a džio él mismo con
o alinamąja dalely e ya samplaiką, plg. oi. du i. s ó· asmašns pàcsjau (Ve šia)21.
Žaga ės šnek os en ex os obse ada pa adomojo į a džio anas, -a
į a džiuo inė o ma: anàsis àz beùks (Žg /).
Joniškio šnek ų, a las que pe enece y Žaga ės šnek a, accionesmažodžiai son o o
kamien y asmenación pa adigmos, plg.: jiẽ s· iàš acis·dau šàlè (Žg); à(s) s·sa.u isipl· e.s
(Žg); kà . sekmã·dieni. nó· æm [shokių] giæm ka g ó· (Žg /); na a na a nesigi ka ó·k u /.
[čigonai] (Žg); kαp jũ·s nesig·e nèg aže kαb·? (Žg); kiẽk àš no ·eu iẽk àš e [ka es
dobilienoje] (Ve šia /); aš agina à αga dàbà palkse iz aúose gàla màmàs palka acisàæ
ka aleeus (Žg) (/ /).
Ka a as con ando a los esponden es p asp ūs a bas an e inespe adas o mas de acciónmajodžių
issigąs i, issiganda, issigando o budė i, budėja, budėjo, ej.: moje nes zolẽ·les desdežga bùšče a
nu akadisigañdi nu a ep kadužnùga s. sudúok pα nùga a. / / isga.s (Žg); ap é.ŋgi dèd i.g ã·ba. ibud·i
(Žg). àš αi neké.igdα aus (Daukšiai); m is nemùšomsù o enžoẽ·li. pasisak· s 20 Sob e a oidá más en
Žaga iškiai, kaip i kaimynai žemaičiai, sang ąžos dalely ę nukelia į žodžio
galą, p z.: ù neklaus·kis (Žg); is‿ ek nemã· os / ku añz d.ga [apie yną] (Žg);
de alle éase / Rosina 1988: 5967. 21 Į a džių pa yzdikos s abilieji žodžių junginiai p e is os más
ampliamen e discu i en el p epa ado capí ulo sin aksės.

S aipsniai / A icles 125
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
pasisã·ka (Žg); e(g) gi. é. / niẽku ned·sies (Žg). Ka ais pa a ojamos d i
sang ąžos delely es po an esdėlio an es šaknį y al inal de la palab a, ej.:
aps edas i ek jiẽ αks koljiẽ p àdèd gi. é. (Žg /); k à kαim·ne śã·ka ù nesikśkiś
(Žg); nogies ni o. pl.šk. niẽka (Žg); p. śenã· j nebesim·kas jà /
(Žg).
Žaga ės šnek oje aún pa o ojamas iejas a ema inio o mas de asmenación, ej.:
màmà palẽk jau a·duon· e. suk αm · a. susaka nù (Žiu ia); nã· i. nemiẽg u (Žg);
zamiẽg i àdà pas.si žm.gùs i àš àdà zammiẽg u (Žg /); a ·da k(a)añc miẽk / igànà (Žg);
[linus] paæũ jeujus kú.ls nukú.ls su ò.(m) làbα šlúodα αi αnpẽ·u. / (Ž elgaičiai); p ma
mednm / nù‿jæu šukú.oj (Žg).
Bū ojo dažninio laiko 3 asmens o ma u i baigmenį -ai: ušplik·dα αi su‿ á.-
deu / d·dα αi  ·nu. / išplàgdα αi gè α (Žg); sak·dα αi (Ž elgaičiai); š à e
edα αi i.mok·kla. i kùniŋgα (Žg); αinèždα αi i.dá. ba. àšès òkè(ž) muje .m á.gi·dα a
[obuolius] (Žg); kαb g àže šó·gdα αi! (Žg)22.
g išedα αi i.‿laũka. (Žg); pa edα αi nàmi / á.gi. á.u niẽks nedus (Žg); ái /
Išlaiki as y iejas o mas de e ce a pe sona plu al del e bo u u o, que se
encuen an casi en odas las lenguas li uanas, plg.: kàjau usi ã·ša anpó·pe e j(ž) žna
p àšα / a a aúome (Ve šiai); nu‿i‿dàbà jæu‿d. me ã·lu. (Ve šia); js [žydas]
kamã·s a idúome uos / pnigus kek i.ka. jào (Žg); paská.di. e kem. isusimá. e g ee ne eks
segúnnùme i. / els lá.u àdà (Ve šia); αjũ·s sadà òki bũ·ś e kadjũ·s nena niibažn·če.? /
(Žg); nu eme has agã·la ieme àdga pα ž·le. (Žg); nuidàbà mẽ·sjeu s aúome
(Žg); o a.mé.ile. .kα à e i. u.š.m. p i-aug.n e i. u. · u / iàcib.s kαižàl bαčei (Žg). /
Žaga ės šnek oje geidžiamąją nuosaką signi ica p esen e del iempo e ce a
i dalely ė lai ( ečiau lei), p z., la iñ ne-užd. ba iẽk / pa ‿pùsme i. jau‿jiñ p àk-
ika(š) šiẽk iẽk i.ge (Ve šia)23.
pe sona En Į ašuose de Žaga ės šnek os no able conjuga io e bmajo
educción, peculia idad ca ac e ís ica y a o as lenguas li uanas, a la ez que
kamiengalis conjuga io más ecuen e con -y i que -in i, ej., à à s aug·dā om jà lnus aug·dā a au- /
g·dα a k ·nus (Ve šia).
T anzi y usis p eesaginis -ou i edinys iz mėšlas ma can ac i os eiksmo nulem ą
p iežas inį eiksmažodį, plg. eik·e m·šla. è mšlúo αn lak. (Žg). 22 Pa a ellas más
de all éase. G ina eckienė 1962: 147169. 23Más de alladamen e sob e es e
enómeno se esc ibi á en la sección sin aksés (pá a o en p epa ación).
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Sa aiminis p iesagos - elė i in anzi y usis eiksmažodis a i inka p iešdėli-
nį paaugau, paūgėjau, p z., dauæũ á.uk eleu / jeu‿p ad·eu an ‿mašna. d.ȓ
(Žiu ia).
P iešdėliniais eiksmažodžių ediniais Žaga ės šnek oje i in sub iliai nusa-
comas e islinado accionesmajodžiu eiškiamo acción pobúdis. An esdėliniu
ap ediniu ma cado acción epe o inumas, plg. k a. pá. ie gàl · apsã·li · nu ẽ·ki
(Ve šiai /). Vedinys con ab a ojamo al mismo ac o a ka ojimui (po cuyo iempo)
unsaki i y cons i uye pa-/a san ykinę de mę, plg. jiẽ s po ena. a ã·ša omá.n
odosẽm a aš· (Žg). An esdėlinis a edinys suda ían signi icminę de mę con
za ediniu, plg. kα jè us kαipškase mùm jeuniẽks nebep iklaũsa nebe-a mó·k /
(Ž elgaičiai). An esdėlinis įdomau is adqui e signi icado ‘domė is, ej., kàs i.domã· os
αi às i šeñdie mó·k a·dá. ba /. d. kã· màmà d. bdα a okà às ne-i.domã· os ogá
jám lã.ka nebù a js i šeñdien nežna kã· amàmà d. baške kap jiñ kẽ·pe àš óks àgz
bù a kaàš i.domà as kã· à Ž (g) co esponde al signi icado del mandamien o / /
ùkαi ùȓ / kαp jiẽ (Ve šia). P iešdėlinis iš- sakinyje nuo‿ · (a) αŋčé.use(i)
co esponden. An edėlinos accionmajodiniai ediniai iz yškina kalbančiojo
acen uojados accionmajodžių signi icminius niuansus. Ejemplo de con aminación
pod ía se es e: jiñ ne epus i ne-á.udus [nė a e pusi y no hay ecusi] (Ve šia).
Žaga ės šnek oje i in ecuni an esdėlio nu ediniai. A eces ales an esdėlinos
ediniai co esponde al signi icado del su edinio del an esdélinio, plg. nùdege pup·
zal·gina .ska. ižgadna senó· iška. a.αnsá.mli. (Žg); š .lpi. paspá.ude nùš ipe
kajaudá. bz bakcs (Ve šia); / asj.u iz bù a ek nušá.udi.cs be nenušá.ucs (Žg /); p is
nebù a nudẽ·gi. a mũ·su. (Žg); šušá.ude nàmùs k ùs nudẽ·gina (Žg); iel α jeudàbà làbα
nup as ·e [menka p ekinė e ė] (Žg). Nu ediniai puede (Žg); kek àž dàbà nusklausa àš
a liep i p i- edinių eikšmę, plg.: [ka ę] pa daũk nu še.z bù α / pa ‿ ó·li (Ve -
šiai). Jie gali pa aduo i pa- edinius, plg.: dã· žàdù i.‿*æùs nu aš· [laišką]
pasipk inus èsù (Žg). / A eces ales ediniai de es a a ios p e ichėlinių edinių
signi icado, ej.: ap(i)-, de-, pa-, su-, plg.: nupã·sakoje kó·kes pã·sekmez gã bú· i (Žiu iai);
kéls kαiedα a ẽ· . e nùkas (Žg). / Nu ediniai puede co esponde al signi icado de
pe edinių, plg. i a.bù a. nu ã·še [chicams] (Žg). Sakinyje dàbà nusm. di. dú·mαis gẽ· (Žg)
nu edinys consumido /
su- a pe - edinių eikšmėmis.
Como su ilmen e pa enkamos an esdėlinis edinys, mos y ų y o aciones con dos
nu ediniais,cuyo p ime o co espon ía pe edinį, y o o ue a u ilizado sólo ąja
nu eikšme, plg. òk g àž bù a kumeùke nušó· e sẽ k· u es kó·jes αšeidėlinis con a
o‿g. à / màmà da.‿p ã·ša o.‿ka ẽe / nušá.uki / kã· añs ká.ŋkinaz dàbà (Žg).
el nu a ojamo de in ensi idad de acción. nusak: u išuz bù a // nis nuipàdege // nùdege
(Žg); k a. pá. ie gàl · apsã·li · nu ẽ·ki (Ve šiai /). Minė i an esdėliniai ediniai puede
co esponde sua ba pa edinių signi icados, in ensidad de acción: [sūnus] eg bù a
A ículos A icles 127 /
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
plg.: nùle [obuolių sū į] (Žg); αb dã.lei nudã· a [nugludina su o muo ą duo-
nos kepalą] (Žg). Sang ąžinė eiksmažodžio su p iešdėliu nu- o ma eiškiamas
nusis.ge.s i adã·k a e bù a kašku iz a us (Žg); òbuo [ ynas] kanugi. é.n kαig.ñ α s (Žg
/). Nu eiksmažodiniais ediniais nosakoma acción du ación: àš nukeñu [ku į laiką
pa yli] (Žg) o [ agys] ele zou. spαl ó· a. šneše dá.ik us nu .ñka (Žg /). An esdėlinos
nu ediniai se u ilizan en luga de o os an esdėlinių (iš-, pa-, pe -, p i-, sui pan.)
eiksmažodžių (ž . 2 diag amą). 2 Diag ama. An edélinos nu eiksmajodies edines
co espondimenis pa edinys Žaga ės šnek oje co espondik ų eiksmažodinių
iš edinių eikšmę, plg.: sušlã·pinαme os i pã· empæm an( )p [audeklą] (Daukšiai); áš
kadi · iškis dúona. / Ve ó·kčeu kè ap ende dã· pakèčeu (Ve šia). Ampliamen e
esponden es de u ilizado pa kaip accionmajo del p e idélis puede a liep i a i
dep iešdėlinių edinių signi icmes, plg.: p. ma. lá.iška. ka nù ae αipá. un e pinigũ. (Žg);
śu · u pa śiśk· e (Žg). P eddélinos p i eiksmažodinius edinius žaga iškiai us aba
mažybine signi icado en luga de za-, plg. biškẽ·li p iplik·dα a u.m.l u. (Ve šia).
Sang ąžinės p e iéndilo p i eiksmajodžių edinių signi icaciones del ac o acabmei
unsaki i co espondiik ų p iešdėlinių nu-, pa-, su-, za eiksmajodžių signi icados, ej.:
isimiša
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
[pa a dės] (Žg); aš‿ isis eb·eu a (Ve šia); bαñda. gàe /  isil·ga ká. es
m. iká. es m.lždα au (Ž elgaičiai /). In ensy esnij e ec o e leja edinys p isuk i,
signi icadome ‘p isem i: kùbilus ã.ñdene isùgdα om i(š)šú.ne (Žg). Pe kel ina
signi icado adqui ió p ikink i ‘paski i работать: d.æ ikike i ešẽ·u.
(Žg).
Va ojami e sup iešdėlio ediniai, ejemplo., sang ąžinis suje o e ec uado acción
susiubagau i signi icadome ‘p isi ink i, susi ink i: susi-ubagã· a u.pniŋg.
dẽ·šim ú·ks αnu. (Daukšiai).
P iešdėliniu už- ediniu a liepiama pa- edinio eikšmė, plg.: i‿ as‿ ã.ks
uskũ.ñde αimó· inαi kamàn ã·gin (Žg); ui ã·ćus inàmùs úl imone. saludã· a. d·us ida.mán
ek sali isnàm. (Žg). Sakinyje negá. uskũ· is [mais u] (Žg) za edinys a liepia
‘nusiskųs i signi icado. caso Ki u za edinys a liepia isa ba sinonimiško p ižiū ė i la
palab a signi icado, plg. eik·e asmàmàs a·gi /. dibnima. zaαik· [sodyba] (Žiu ia).
Žaga ės šnek oje gausu daly inių o mų. Veikiamosios ūšies esamojo laiko
los pa icipan es nosakoma eikiamybės aiška, plg.: skas pẽ.kams àš yanèbegaù
išmαi .n (Žiu ia); nu‿kαp jiẽ ùȓ? /   ká.ȓ es mé.žemas / el·če /  ·s pašαi
(Žiu ia /); às sas pã·g inds abú.l e nèpe kαma . à (Žiu ia). En o os casos el
pa icipio del iempo p esen e nosakomas gale ación ealiza acción, plg.: bù a
pǽ.unαms (Žg); kèle iẽ ne-iš aú.ojemi (Žg); *li u .s lαke bú·dα a mũ.la /
kòke‿ ik no ·e / bú·dα a i‿·d abùu. skαbæma / i ‿bu n.z bù a (Žg). Bū ojo
mašns iempo pa icipan es nosakomi compues os noekiamosios ūšies laikai con
es ado del iempo ca inio noekiamuoju pa icipio, ej.: inelé.ide lá. αido n o.kαùka
ku · gmin bù a láido a (Žg.). dubez bù a ku dú. pes škas a (Žg /); màna mam· e ·
k·pus [duoną] αmžinã· ilis (Ve šia /).
A ibu inas signi icanzas del iempo p esen e pa icipi combinado con
daik a a džiu simila men e como būd a dis, plg. ne-iš é.ŋgæmui kã· ui ẽ. bú· i
(Žg). P ie eiksmio unción en Žaga ės šnek oje a menudo hace sus aba ėję
(sup ie eiksmėję) daik a a džių linksniai, gene almen e icininkas, ej.: p. a a
nàmi (Žg); p ež nàmiα n.kuli [linų gal eles] (Daukšiai); gàæ à s pi . pa edα au nàmi
(Žg); aúoju nàmi is u.*miknã·u. izlé.idus leẽna. (Žg); kek u.beùku. m.m bú·dα a nàmi
(Žg); palke. nmià iẽeu pasidã· a jeunã.seis p.les (Žg /).
Sup ie eiksmėja y o os daik a a džių (p z., kaimynai) ie ininkas, plg.: čè
kαim·nuose òk gã· nesu up· a bški /. [me gina es] (Žg); nelábα .l kαim·nuose ie . α
(Žg); ẽ· kαim·nuos α nã· a g àž megà (Žg); kαim·nuośe òke ži.dẽ·lei gi. ẽ·na (Žg). En
el signi icado de luga no delimi ado se u ilizan palab as de jonišsaga - inai, ej.:
kiečiai, žaga iečiai ie ininkai, plg.: é.n / joniškiẽ·uoz / dã· e eũle. (Žg); a‿ža-
ga iẽuos / *žagã· j gmusi (Žg). Sup ie eiksmėjusiu ie ininku nusakomas i
A ículos A icles 129 /
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
laikas, plg. nuo‿ · a au òbusas en / i‿pi uosè / jegu pi uosè n· / αi‿lik‿*pã·ne-
ẹe [ egali a ažiuo i] (Žg).
Žaga ės šnek oje pab ėžiamąja eikšme a ojami būdiniai, suda y i su p ie-
kà(s) sá.u gαl ó· inαi gi. é.n àz gi. é.n (Žg); dà nèš inα nšbà oàš nesiléiu nèšαmà (Žg);
o amàmà ušp·le p.l inα šá.ukš a. me cùk aus pas ušp·le pl inα i s ó· [alus] (Žg) / /.
Desde Žaga ės šnek os egis os de e , que no a ė i mo ologías y palab as
da ybos polinkiai e leja y sa i ą, y lie u ių kalbos a mėms ca ac e ís icos
lingüinių pa icula idades a liep į.
ŽAGARĖS ŠNEKTOS LEKSIKA:
ŽVALGOMASIS PJŪVIS
Muje amen e a mių, ada mios, šnek ų y pašnekčių leksiką e leja a minamen e
žodynai, be kol Joniškio šnek ų žodynas ebė a ank aš inis, iksliau, pa eng as
p imo is a ian e compu ado ino, se puede hace ž algomąjį expe imen o. Au o ė
sumané de Žaga ės šnek os egis osų elegi di e sai esnės leksikos, a liepiančios
sa a ankiškas kalbos dalis, i palygin i, kaip ji a spindė a didžiajame Lie u ių
kalbos žodine, de cual bend inė kalba semiasi palab as, que con iene gausu ejemplos
de a minos, en endama, debe ía se ejemplos de Žaga ės (Žg) o Skais gi io (Sk),
Joniškio (Jnš). Žaga ės šnek os g abaciones seleccionadas palab as se pueden
e alua dicciona io de publicación ( a ojamumo bk), signi icado no edad, lengua de
con ac os y c i e ios de c ea i idad del usua io de lengua. Opcion i abs ac i se
po 80 palab as, de los cuales 74 son sa a ankiškos y 9 nesa a ankiškos pa es del
lenguaje. En e Žaga ės šnek os egis os de elegi discu i i 32 daik a a džiai.
Liguen a, si es os daik a o džiai y sus signi icados e lejadas de la lengua Li uania
ocodyne ilius aciniais ases o e e odías. En la mencionada publicación se indica
que en Joniškio šnek os se u ilizan ciocė ‘ e a (p.j. de Jnš, Žg), da iniai ‘dažai (p.j.
de Jnš), gangis ‘gi nų į engimas (p.j. de Jnš, Žg), man a ‘ u as (p.j. de Jnš), obelys
‘š olys (p.j. de Jnš, nedg), pa inginys ‘kas Ska bus (Žo oda Žg), podnu k ikš amo
(p.j.j. y e e encia Jnš), a ‘ e pimo a elis (p.j.j., Žg.), sk aš .
‘p ijuos ė (p z. de Jnš y e e encia Žg). Así Žaga ės šnek os y Joniškio šnek ų
daik a a džių e lejo LKŽ cons i ui ían 29,03 %. Hay daik a a dos, p esen ados
LKŽ sin indicación de que se usan en Žaga ės šnek oje o al menos sob e Joniškį,
ej.: či škynė ‘medinis ba škalas, kleke as; kalėda ‘kunigui o se os de la iglesia,
de Kalėdas apascudan es, dadoodama duoklė; ki pšas ‘cas co amen e co p os
cabellos (LKŽ se p esen a la palab a ki pšė, pe o sabiendo, como s y uoja giminė
Žaga ės šnek oje, se puede jun a los); lupa as ‘sudė ė i, suplyšę d abužiai;
me gė ‘samdinė; p osmil is ‘p iesmėlis, ácil ie a; sídyba ‘sodyba;

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
sodžius ‘kaimas’; sueiga ‘giminių susiėjimas’. Apskaičia us p ocen us, ma y i,
kad 37,5 % daik a a džių nenu ody i kaip a ojami Žaga ės šnek oje (i ki ose
Joniškio šnek ose).
Pa a odas o as signi icaciones se u ilizan es obik a u zos: kabė ‘haukų
seg ukas (LKŽ a imesnė se ía sólo ‘sag ies signi icado); pūslys ‘nedidelė
me gai ė (LKŽ es sólo ‘mažas iebus kūdikis en signi icado, pe o aquí se habla de la
caminando gi li ę); aškas ‘luga , donde eeda inėjase alcohol; andis
‘su ūkusios y pleiskano os piés (LKŽ más ce cano signi icado ‘piedo sodo, obno o
dedo winkinys). En o os signi icados Žaga ės šnek oje se u ilizan 12,9 % de
daik a a džių. LKŽ en absolu o exis e cinco de los daik a a dos que se usan en la
ko inis ‘aukojimas, labda a’; d obnės ‘ ėja aupiai’; g ižas ‘kas susuk as, g įž ė’;
liespienis ‘pienas be g ie inės, liesas pienas’. Vienas žodis – lingacija ‘da želio
gėlė’ – leis ų su ok i esponden o kū ybiškumą: iš a dijęs da želyje augančius
Žaga ės šnek oje, ej.: auaugalus, e mina la sen encia con una palab a
apibend inamuoju, nosakydamas y o as linguojancias lo es. O os dos palab as
lie u is’ – liudy ų bal ų au ų i kalbų kon ak us. Pas a ųjų daik a a džių aip
palaidnieks ‘pasileidėlis y palie is ‘sula ėjęs ni exis e LKŽ. Así 22,58 % de
daik a a džių no es á en ekę en LKŽ. Teniendo en cuen a es o, al ededo de 35,5 %
de palab as o sus signi icanzas peculia idad pod ían apildy i las ese as de lengua li uanas, lenguaje ondą.
A ski ai eikė ų paminė i daik a a džius, ku ie, keičian is gy enimui i nyks-
an sepa ados ins umen oskiam (a bu isiai écnicai), es pasi aukę de ac i osios
a osenes, pe o esponden ų eco daban. De ellos menė ini aznyčia ‘pie a, donde
daiginado o d io ido salyklas [azn·če bú·dα a ep anpi iẽs lùbu. pada · a nu òki d·že
(Daukšiai)]; b ank as ‘ske sinis a los iños a aponin i, kinkan a klį [mà α bù a d èi
b añk αi s el ógαi ša ka ju(š)ũ / (Ve šia)]; dampis ‘kuliamoji mašina [ aspẽ·uz bú·dα a
dã.pis jà (Ve šia) /]; d angés ‘ ežimuk con mediniais a ais? [nupjó· e nuomẽ·e a pkàs
ó·kes kẽ· u es ipadã· e ó·kez mà α isó·u. u.dαb. bú·dα a / (Ve šia)]; mašinkūlis ‘kūlimo
d αŋùkes (Žiu ia)]; g ėb is ‘s ambesnis šiaudagalys?’ i pelas ‘smulkus šiau-
dagalys, akuo as’ [šũdus eke a i / pèlùs eke a i / g ·us eke a i /
iempo, kūlė [pa maškuus [eida o en alkas] (Ve šia)]; naginas ‘del uno suqns eneo pedalo
de piel su auk a a alynė con api a ais [sá.u nã·gines pà pasida ·daa au (Daukžindukas
[ ùka. ižduon· es pada ·dα a i.du ia·dα a i.d obni. lupa ·li. jegu *ul· e. ks pain . ai à ù
šiai); žiẽma. ei(p)‿pà su‿nagin·lm d ·dα au (Daukšiai)]; učkas ‘čiulp ukas,
dúok a uk·li. // iž·daon· es i saka na (Žiu ia); ž angučiai ‘di žas con zambaliukas,
segamos al cabli po el cuello y pašo kos ‘kinkomasis di žas? [ale pakiŋk· i ž agùčei
bú·dα a júodas ó·kes bú·dα a paš ip i ũ·ó· ku. / ip i ũ· ku. kab·dα a ó·u(ž) ž αŋgùùs
maùus bá.l us (Ve ki i učkas y ž angučiai (LKŽ ž anguliai) conocomi de au osakos (M.
pašó· kaz bú·dα a (Ve šia); á. li. ku uškiῇka / júodas / šikšnnes / pašó· kaz
Slančiausko) o M. Ka iliškio aš ų (g ožinių kū inių). An e la mayo ía de palab as no hay
šia)]. Vieni žodžiai, kaip mašinkūlis (LKŽ mašinkūlė), nu ody i esan apie Žg,
S aipsniai / A icles 131
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
e e encia sob e el uso sob e Žaga ę o Skais gi į, Joniškį. De 11 mencionadas palab as
sólo a 3 LKŽ se indica que ellos se u ilizan Joniškio šnek os, y a 8 ales conocymų no hay o
no hay incluso al palab a LKŽ (d angės, g ėb is, pašo kos) (ž .
1 abla).
En los ojos k i ę Žaga ės šnek os en adasas se usan ad e bios o būd a dišką
signi icado adqujan es in oducciones, de los cuales susida ė 13, esponden ų muy
ap lamen e elegi y į aigía desc ibe una cosa o eiškinį, o o ma s ableųjį conjun os
de palab as. Algunos de ellos, como al oynelkas ‘gulin is en la espalda y ijinis
a pa ekę į LKŽ, o ki i, kaip ka as ‘kiek ienas’ i š akas ‘silpnas’, y a LKŽ su
‘lik a nos especieis, nėpa eik ais ejemplos desde Žg. La mayo ía de esos adje i os,
a los que no se ha indicado que ellos se usan Žaga ės šnek oje (o Joniškio šnek ose),
son: la g an gue a ‘p ime as mundial gue a; pu o ‘cuščias; mag ingas ‘šaunus;
pequeño ‘mažažemis; ša pus ‘da bš us; solas palab a ‘keiksmas, habla con
keiksmažodžiais. A odo o o sen ido se u ilizan los adje i os i as ‘ ūgs an is,
ūgs ąs; jaukus ‘ amus y cálido. Así 61,5 % de los a ibu os Žaga ės šnek oje se
u ilizan sa i ai (ž . abelę 2). Elegi discu i 30 accionesmajodžių (i p ie eiksmių).
Todos 19 accionmažodžių es án LKŽ base en. Sólo unos de ellos se u ilizan en o os (no
LKŽ) signi icados, ej.: bliau i ‘a sikalbinė i y ‘llo amen e g i ando k ies i; desb ija
‘išsku inė i peiliuku (ma gučius); escapi a se ‘nuk is i ooms; k a ksė i ‘šnekė i;
kai kel i kojas’; nusi e i ‘ka u gy en i’; spa dy is ‘ge ai gy en i’; s okso i ‘bū i
ne eikalingam, s o ė i’; susi e i ‘gim i’; ažiuo i ‘bū i pašau am į k osnį’. Ki ų
minky i ‘ i miš eiksmažodžių signi icados coincide con LKŽ exclusos signi icados,
pe o las e e encias que ellos se u ilizan Žaga ės šnek oje o sob e Jnš, no se
menciona, e. g.: des a o i ‘išleis i za muža; nudilęs ‘nebecue dosado; nuūz i
‘hu biamen e nuei i; p ap usęs ‘pasimokęs; pa sik ies i ‘pa si adin i i i , įkalbė i
sug įž i; aco da se ‘suligu i, aco da sob e qué; sušiauš as ‘nubega de supe icie;
11 p ie eiksmių aizdas – į LKŽ nepa eko o mos a galiau ‘a gal’ i p ie a iš-
g i a ‘labin i. Qué di e en eoks kai ‘ ikin bu ais. Po odas o as signi icaciones
se usan los neg os ‘labai, pa ikliai y lib emen e ‘neapgaub ai idlu, neįs iklin ai. LKŽ
no indica que p ie eiksmiai plačiai ‘išsiski sčius po pasaulį a Lie u ą y ‘ u ingiau,
apgaub ai (s iklu)’; p as ai ‘silpnai’; ikybiškai ‘ eligiškai’ i skaudžiai ‘šiu kščiai’
p abangiau; lib emen e ‘ney a se u ilizan y Žaga ės šnek oje. Sólo an e opa
‘ opomis y alioj ‘a da ai, abie i as LKŽ son ejemplos de Joniškio, pe o no de
Žaga ės. Aunque, como se o ma imp esúdis, accionesmajodis (del pa e y
p ie eiksmis) bien e lejado LKŽ, pe o algunos de sus signi icados son ca ac e ís icos sólo žaga iškiem (ž . 3 abelę).
Žaga ės šnek os į ašuose akis pa aukė 11 nesa a ankiškų kalbos dalių. Iš-
ik ukais i dalely ėmis esponden ai siekė san ū aus pasakojimo spal ingu-
mo. LKŽ nė a nu ody a, kad eksp esy iosios kalbos dalys, okios kaip: a ‘ aip
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX pa ; musėn ‘ u bū , gal; musin ‘gal; pliump
‘pa a cae en el agua unsaki i; ‘bu bu zgimui imi ua , u ilizadas y en Žaga ės
šnek oje. O os, ej.: gan ‘daug, su icien e; nėmaž ‘po ai; ‘kyš , indicadas como
jakaga iškių mak u ilizadas. Toca džing ‘skeledžiamam al sonido imi a LKŽ no
exis e, y los ce canos signi icados palab as džing y džingu se u ilizan en o as
signi icados (ž . abelę 4). Pasiž algimien o po Žaga ės šnek os leksiką aún más
e o za idea, que a mių, šnek ų, šnek ų g upių ocodynai es neišma uojamas y
neišsemiamas lie u ių kalbos gy as ies lobynas.
ŽAGARS ŠNEKTA XX A. PABAIGOJE:
APENDRINAMOSIOS MINTYS
Ap a i Žaga ės šnek os g abaciones, da y ų 19982003 m., acen uaciones y
a minamen e g ama iniai polinkiai es ų an e i ia i os XXI a. abajos, obse in
šnek os kai os polinkius. Desde el pun o de is a acen uación Žaga ės šnek oje
p edomina uni e sal ki cio a i ac ionismo. Kalbininkų obse adas peculia idades
de ki chiación mix ios d iga sios me ece de alesne es udio y co ecciones,
eniendo en cuen a a pa eikėjo nau inę p iklausomybę y kalbinę sa i oką. Kis i
minė ina balsių a, e, i, u i p iebalsių ch, , h a imas; p idė inių j, a ojimas;
įdomu pasek i šlekia imo i p iebalsių minkš inimo / kie inimo aidą.
Žaga ės šnek os mo ologinės ypa ybės – ski ingi a dažodžių kamienai,
debe ía cie os ca ac e ís icos one icas, de los cuales núme ous y giminés
s y a imai, d iskai os consumo, a dažodžio o mų (į a džiuo inių, g ado,
sang ąžos) sa i as (o p es in o de a imų šnek ų) cons i ución, accionmažodžio
kamienų y o mas de consumo ambién debe ía posidua lingüinei aidai.
Los e minales g abaciones pe mi e o ma se imageną, como Žaga ės šnek oje
se o man las palab as. Los Responden es más ecuen emen e usaban
accesaginos, an esdélinos edinos y dū inos. Pas ebė a, que p e iesaginiai
-a is, -ėjas, -elis, -ie is, - ojas, -ui is. O būd a džiams dažnesnės p iesagos -ingas,
daik a a džiai o man con p e iesagomis -inis, -u is. Žaga ės šnek oje p e alece
an esdėlinė eiksmažodžių da yba, de los cuales menė ini p e idėliai ap-, nu-, pa-,
pa -, p ii k . Dū inius žaga iškiai gene almen e consumía sin jungiamojo balsio.
Žaga ės šnek os leksikos pjū io o e iew pe mi e o ma se imageną sob e
šnek oje sa i ai a ojamą leksiką. Responden ų su ilmen e se elige la palab a o su
ma pasakojamiems aizdiniams a eiškiniams apibūdin i a spindi p igim inės
o kalba lexibilidad y adecuamidad p esen e de min ims exp esa . Kalbinė aplinka
(šiuo a eju – Žaga ės šnek os į ašai) odo, kaip esponden as o muoja i pe -
p opo ciona habla sus c ea i is sumanymus.
A ículos A icles 133 /
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
LITERATŪRA
Ba ku ė Ne ija 2008: Joniškio ajono e i o ijos oponimija: da yba i aidos polinkiai.
Dak a o dise acija. Šiauliai.
Daujo y ė Vik o ija 1998: Teks as i kū inys. Vilnius: Kul ū a.
Ga š a Kazimie as 2005: Lie u ių kalbos pa ibio šnek os ( onologija). Vilnius: Lie u-
ių kalbos ins i u as.
Gi denis Aleksas, Juozas Pab ėža 1978: Nauji šlekia imo s ebėjimai Žaga ės
apylinkėse. – Bal is ica 14(2), 127–129.
Gi denis Aleksas, Geno ai ė Kačiuškienė 2000: Pa aleliniai eiškiniai la ių
i šiau inių lie u ių eiksmažodžio sis emose. – Kalbo y a 37(1), 21–27 [= Gi denis
Aleksas 2000: Kalbo y os da bai 2. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
307–314].
Gi denis Aleksas, Juozas Pab ėža 2000: Nauji šlekia imo s ebėjimai Žaga ės
apylinkėse. – Bal is ica 14(2), 127 i . [= Gi denis Aleksas 2000: Kalbo y os da bai. Vil-
nius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 117–120].
Gi denis Aleksas, Juozas Pab ėža 2003: Sa giųjų i ž a biųjų p iebalsių s y a-
imai XX a. p adžios žaga iečio eks uose. – Bal is ica 37(2), 229–232.
G ina eckienė Elena 1962: Kai ku ios lie u ių kalbos a mių ypa ybės (iš 1961 me-
ų dialek ologinių ekspedicijų). – Lie u ių kalbo y os klausimai 5, 147–169.
Jonai y ė Aldona 1967: La ių kalbos po eikis pala ės aka ų aukš aičių šnek ų
g ama inei sanda ai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 9, 171–182.
Jonai y ė Aldona 1960: Nauji duomenys apie Skais gi io a mės konsonan izmą. –
Lie u ių kalbo y os klausimai 3, 79–86.
Jonai y ė Aldona 1972: Pala ės aka ų aukš aičių nedėsningos one ikos žodžiai i
jų kilmė. – Lie u ių kalbo y os klausimai 13, 31–41.
Jonai y ė Aldona 1969: Pala ės aka ų aukš aičių šnek ų būd a dis, skai a dis,
į a dis. – Lie u ių kalbo y os klausimai 11, 183–221.
Jšp 2001 – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, a s. ed. J. Š amba y ė. Šiauliai: J. K. Va-
siliausko įmonė.
Kaika y ė Auš a 2015: Skais gi io šnek os ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek olo-
gijos p oblemos 3, 150–173.
Kaika y ė Auš a 2010: Joniškio šnek os daik a a džio linksnia imo sis ema. Dak a o
dise acija. Vilnius.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
140 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
3 LENTEL. Žaga ės šnek os eiksmažodžiai y sus o mas (dili iai, p ie eiksmiai)
Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e).
Reikšmė a galiau a gal jiñ g ·ža àd(à) àdgaæ (Žiu ia) LKŽ no.
bl blica bimašiniẽ is pasã·ke žmon.m su è La palab a LKŽ es,
pe o nė i á. us iẽ .un k(a)ae no exis e ejemplos de Žg
[dampį] su á.ndeu o Jnš signi icados ales /-
sonadamen e giù ka.un bαis.un / bαis.usei kazé. escayando
(Ve šia)
ka kazé.ika [šeimininke, šeiminink ies i ke] (Žg) bù(s) sukù è
mímis.
i p oss is, 4.
uk i ž·dai sup.gdα a liẽsuz
g· uusjé.uus ká. es isó·us ùdeni / /.
sezó·nsũ nù maždag ace ca s
m·neus edα a a(s)sèzons é.n ižbúlu.
/ ižbúlu. ižg ú·du.
da dα a (Žg) exp aižy i
Slink i (apie iempo).
Pa yzdžių desde Žg no hay /. kó. à(s)
išsku inėkcs mok·dα a
peiliu-(Žg) peš i,
ku
gu)čius išsiblai ė i nuk is i
[kiaušinius] ižb á.iži. Del
desdeb ėž i.
pa es ik ų 3. / Iš i
(ma -Pa yzdžių desde Žg no.
La palab a es o os pu oms
[apie aleus da ymą] (Ve šia)
signi icmėmis.
isiblαi · ospù as neb· a jũ·
iš a o i išleis i už
y o dùk  bù a iš α ó· a / nu‿ αi‿ iem‿
s. n.m žẽ·me (Žg); iš α ó·dα a /
apžé. n.dα a os.n.m a.žẽ·me palgdα a
jà (Žg) ju juida uŽodis es, pe o no
Išleis i už y o.
Pa yzdys iš Sk.
es á siai àš kin i be ka eipjudα αiα
k a ksė i šnekė i nẽ·kin màn iàš k á.u
ik á. -Iš pa es ik ų / 3. P k.
nè / / (Žiu iai) ales signi icaciones.
u (Žg) mu mė i,
bambė i; pi ai, s ačiai
habla .
Pa yzdžio de Žg no hay.
lib e ai neapišp à.s jn
o ogaub ai eiplαs α
g àbè [apie Ba bo ą
bù a pašα ó· a La
opàsku s ilnem mis
Umias auskai ę]
(Žg)
palab a es, pe o
signi icmėmis /. (s iklu)

S aipsniai / A icles 141
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e).
Reikšmė minky i i miškai
àš eb g àže á.ušče kó·jes
kel i
Pa yzdžių
m.ki. / če Del pa e ik i 1.
ko-(Žiu i-
p k.
a) mindi i.
desde Žg a las
Jnš no hay.
nudilés, yap isi-2.
αiè dabà nudle.s ·
P anyk i, p ading i, -usi
[nebep isimena] (Žg)
p apul i /; Exis e
menamas o*kùpiškis
e e encia p k.
Pa yzdžių iš Žg nė a.
nusi e i ka u gy-
en i čè‿jeu nebe‿pi mó·i / k a. mó· e iška.
ùȓù nusi · e.s / jà (Ve šia)
Iš dalies ik ų
2. T e i. 2. Kib is,
kabin is, pa a
sali ilaiky i o sulaiky i.
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš no hay.
nuj i u gen emen e nuei i mã·s
sà k·b a nù-u.žæm (Žg) 8. Qui ai
dónde no sali , nubei i.
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš no hay.
plačiai išsiski smàna
ik ų 2. En chius po
y mundo
Li uania
u in-9.
isgiau
.ka gi. é.n plàče
plàče žm.n.s gi. é.n (Žiu iai)
(Žiu iai) Del pa e
odas pa es nusi ęs.
Nesaikingas,
laidus.
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš no hay.
p ap usęs,
-p ususi kęs ku
pasimo-1.
p ap ùse. es odã·
comonó· s ečes
P ap us i 1. Ish-
(Žiu ia) i, p asila in i.
Pa yzdžių iš Žg nė a.
p as ai debilpnai k a. kα a. làbα
su (Žg)
p às α bú·n skaũd 6. Debil, nes ip us.
Pa yzdžių desde Žg no.
p ie a iamen-
p ê ais his o icamen e nè bu nè
nebú·dα a [bu ais noikėjo]
e ikin LKŽ no exis e.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e).
Reikšmė
pa sik ies i įkalbė i
sug įž i,
pa si yk i, pa icipa .
(Žiu ia) llami i Nė a ejemplos de
aš ų /.
jiñ u ·e namẽ·li. / mùm pa sk ie e
(Ve šia)
Pap ašy i, pa adin i,
pašauk i ką ku a -
i i de la i a lengua, sólo de
opa opomis an pa daža. ó·pa kai e
(Ve šia)
a · 3. Ropa, opomis, ke-
u pėsčias.
Hay dos ejemplos de
Jnš.
doludamen e šiu kščiai màns
Šiu kš us, skaũei neimùše.s
ẽ·lis n· a nsubã ·e.(s) 4.
(Daukšiai) ensañan e, zagaulus. /
Pa yzdžių iš Žg nė a.
spa dy is p abankó jz
giai gy ia) no al
en i s okso i se
d. ba àž dã spá. æus
signi icado.
(ŽiuŽodis LKŽ es, pe o
d. ba asmalú·ns
palab a ne eikašèš .
signi icación 1. lingam,
iškilus o ė i siam
has ad desmi
mẽ· u. // mã·le é.n
opàæ s oksó·e; (Žg)
A imiausia de la
su ·ju //s ūkso i
Bū i, s o ė i
desde el en o no. Sólo
aquí no esa signi icación.
La palab a escasso i LKŽ es, pe o
ejemplos ka. (Žg); k jæu sul·gdα a ã·
ik iš aš ų.
sulyg i sude ė i nu‿be ‿neigα as‿k. s / sul·ga ã.-
u ·-Pa yzdžių iz Žg a dα a dúo
susi e i nace i αkα susi · e
1 Sulyg i 1. Sude ė i.
amz·nui [jaunikiui] (Žg) Jnš no.
zaá.uga liksep .u. Del pa e ik e 10.
mẽ· u. i a· om laũka [ish
(Ve šia) exis i ían.
La i-Pada y i, que ue a, sus]
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš no hay.
sušiauš as,
supe icie · pùs.
nelygaus 1. // hace
* e à lèd /. sùæš a
(Ve šia) neglo ną,
noiguas, -a la
pašiu usį.
Pa yzdžių iš Žg nė a.
llami i kαp kàs no ·e kαp ká.m
šã.ũke (Žg) nomb amien o,
pa ka16. / Vadin i ( a du, ẽ.p
p a a de). Pa yzdžių desde Žg o
Jnš no.
S aipsniai / A icles 143
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e).
Reikšmė ikybiškai eligiškai bù om ik·biškαi á.ukljαmi (Žiu ia) Būdingas ikybai,
eligiškas. Pa yzdžių desde Žg o Jnš no.
willoj p a i ai, šeinù soz dù i.s
a ia ida y ą, a da ą (pp . sob e
ã·o (Žg) Sob e qué a e ą,
esa pue a, en us, pue as /).
Pa yzdys de Jnš, y
de Žg no hay.
iaja se pa aúo
ik ų 21. šau am en
duonkepę (Žg) Pa yzdžių de Žg o
(Žiu ia) LKŽ es la palab a
i.pẽ·u. pé.mpe. /
om kudu(s)
k osnį Jnš no es á encimauj
dekèbdα-Iš pa es
su αis·dα om αkα Slink i, slys i.
sudedašùnis zalé.izdα a išu
encimauje.
masis
pe icie-
n y o
dėmuo
4 LENTELĖ. Žaga ės šnek os nesa a ankiškos kalbos dalys
Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e).
Reikšmė a ambién *daũgα a a
bαsei skeñda (Žg); sme-3. O ambién,
e .ŋgi (Žg); Pa yzdžių de Žg a
no.
ambién, y. ó·ninei l αi ia bù a
senẽ·lis a sko bù a mã· ẹs (Žg) Jnš
dui bėgimui nusaky i àž g e α d.
p odù s (Žg) U ubiam eiksmui, pp .
bėgimui, unsaci i.
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš no hay.
skeing
mam kab·k ieαle
imi a
džidžiadž.ñg dž.ñg
(Ve šia) al sonido
dž.ñg dž.ñg džLKŽ no exis e / /.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e).
Reikšmė gan
mucho, pa-1.
kankamai enu m.men u gañ bù a / p.ȓmi-
ningz bù a ne ·ẽ·de.s / ag ònoms ne-
ẽ·des / penininks (Žg)
Pakanka, za ka
pakankamai, už ek-
inai.
LKŽ es palab a
bas an e, pe o
ejemplos de Žg no.
kyš a ·e ens mak mã·
gé. le. (Žg) ma ca ė i c) kyš ,
su e ó· eu i. 1. Súgiam e ec oui
du s .
Pa yzdys desde Žg.
musėn u bió,
gal mùs·n jeudàbà
bùs a k à *li u à (Žg)
Į e p inis palab a.
Pa yzdžių de Žg a
Jnš no hay.
musin gal mùsin ozgegužns
(G)
ó·os i . à Į e p inis palab a.
Pa yzdžių de Žg a
Jnš no hay.
nėmaž oda màmà nmàž
paskα·dα a
nemok·e lã.k aš i. Nè mucho, nada.
(Ž elgaičiai) Pa yzdys desde Žg.
plump al caída su isaz
andenį ę] kαisike
nusaky i
d abuùkαis pù [į
i ·k en (Žg) eikš i.
Š ė-K i imui į andenį į
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš nė a.
pu bu zgimui 3.
imi uo i iš‿ ó·la ižgisim / ka‿pu pu pu /
mó·ki. ojes kaškòks u ·e mọ òcikla.
(Žg)
Bu zgimui ma cado.
Pa yzdžių iš Žg a
Jnš nė a.
Phone ic and Mo phological Peculia i ies
o Žaga ė Local Dialec (End o he 20 h
Cen u y – Beginning o he 21s Cen u y)
SUMARY
In his a icle he au ho p esen s he con inued esea ch on Žaga ė local dialec . This ime
he a icle is dedica ed o he accen ual, phone ic, mo phological phenomena ound in Žaga ė
local dialec and i s peculia lexical cha ac e is ics. Acco ding o he au ho , he accen ual
endencies and dialec al g amma ical phenomena appa en in he eco ds o Žaga ė local
A ículos A icles 145 /
Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės
(XX a. pabaiga – XXI a. p adžia)
dialec made be ween 1998 and 2003 lead o he wo ks o he 21s cen u y he s udy
on he change o he dialec .
Dialec ologis s a ibu e Žaga ė local dialec o he a ea o uni e sal s ess e ac ion. The
peculia i ies o accen ua ion o mixed diph hongs obse ed by linguis s Juozas Pab ėža
and Auš a Kaika y ė dese e a mo e de ailed s udy and co ec ion wi h ega d o he in-
o man s na ional belonging and linguis ic iden i y. Ce ain phone ic peculia i ies, such as he
p onuncia ion o owels a, e, i, u and consonan s ch, , h, he use o addi i e j, , he so called
phenomenon o šlekia imas and he so ening/ ha dening o consonan s, e lec he dialec s
phone ic sys em. They can s ill be ound in he dialec al eco ds o he la e 20 h cen u y.
Las peculia idades mo ológicas o Žaga ė local dialec , como as s em al e a ion in nominal
wo ds, numbe and gende a ia ions, use o he dual numbe , peculia (o bo owed om close
local dialec s) o ma ion o nominal wo d o ms (p onominal, deg ee, e lexi e), as well as he
peculia i ies o he usage o e b s ems and o ms a e s ill iable and sa is y he esponden s
needs o linguis ic exp ession. Dialec al eco ds enable us o unde s and how wo ds a e o med
in Žaga ė local dialec . The esponden s mainly used su ixal and p e ixal de i a i es and
compounds. Noun de i a i es we e o med wi h su ixes -a is, -ėjas, -elis, -ie is, - ojas, -ui is,
whe eas -ingas, -inis, -u is we e mo e common adjec i al su ixes. P e ixal e b o ma ion wi h
p e ixes ap-, nu-, pa-, pa -, p i ook he lead. The speake s o Žaga ė local dialec used o o m
compounds wi hou a connec ing owel.
The e iew o he lexical c oss-sec ion o Žaga ė local dialec p o ides us wi h an insigh in o
he peculia lexis used in he dialec . The wo d o i s o m sub ly selec ed by he esponden s
o desc ibe images o phenomena shows he lexibili y o he mo he ongue and i s
sui abili y o exp ess hough s unde con empo a y condi ions.
Į eik a 2019 m. mayo 17 d.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vilešio g. 5, LT10308 Vilnius, Li uania
janina. alu[email p o ec ed]