Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia)

JINA ŠVABARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: rašytinių šaltinių tarmės analizė, tarmių leksikografija ir leksikologija, sociolingvistika, sintaksė. DOI FONETINĖS IR MORFOLOGINĖS ŽAGARĖS ŠNEKTOS YPATYBĖS (XX a. PABAIGA – XXI a. PRADŽIA) Phonetic and Morphological Peculiarities of Žagarė Local Dialect (End of the 20th Century – Beginning of the 21st Century) ANOTACIJA Autorė tęsia vakarų aukštaičiams šiauliškiams priklausančių Joniškio šnektų tyrimą (aprašą). Straipsnyje aptariamos fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos, paskutinės iš aprašomųjų Joniškio šnektų, ypatybės, atspindėtos tarniniuose įrašuose, darytuose XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje (nuo 199 iki 2003 m.). Aprašomi pastebėti Žagarės šnektos fonetiniai ir morfologiniai reiškiniai, diskutuotini akcentuacijos polinkiai, pateikiamas žvalgomis leksikos savitumo aprašas. ESMINIAI ŽODŽIAI: vakarų aukštaičiai šiauliškiai, Žagarės šnekta, Žagarės šnektos fonetinės ypatybės, Žagarės šnektos morfologinė raiška ir leksikos savitumas. ANOTATION The author continues the study (description) of Joniškis local dialects which belong to the Western Aukštaitian Subdialect of Šiauliai. The article discusses the phonetic and morphological peculiarities of Žagarė local dialect, the last Joniškis local dialect under Straipsniai / Articles 109 JANA ŠVAMBARĖ-VALUŽIENĖ analysis, which are reflected in the dialect records made at the end of the 20th century and the beginning of the 21st century (from 1999 to 2003). The article describes the identified phonetic and morphological phenomena in Žagarė local dialect, the questionable tendencies of accentuation and provides a pilot description of lexical peculiarities. KEYWORDS: Western Aukštaitian Subdialect of Šiaulšiai, Žagarė local dialect, phonetic peculiarities of Žagarė local dialect, morphological expression and lexical peculiarities of Žagarė local dialect. ĮVADAS Autorė yra nu­tačiusi Žagarės šnektos ribas, bet kalbinių reiškinių nėra aptarusi1. Apie artimos Žagarės šnektai – Skaistgirio šnektos – fonetinius ir morfologinius reiškinius publikaciją yra paskelbusi kalbininkė Aušra Kikutytė2. Pavienius fonetinius ir morfologinius Žagarės šnektos savitumus yra aptarę dialektologai Aldona Jonaite, Aleksas Girdenis, Genovaitė Kačiūskienė, Juozas Pabrėža3. Remiantis tarminių darbuose išsaky­tomis mintimis ir autorės įžvalgomis, pastebėtomis klausantis įrašų, siekiama pateikti kiek ne kiek apibendrintą Žagarės šnektos vaizdą ir numatyti tolimesnio tiriamojo darbo gaires. Straipsnio medžiaga – Žagarės šnektos įrašai, saugomi Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyve4. Tiriami tarminiai įrašai apima XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios (1998–2003 m.) laikotarpį5. Apklaus­ti vyriausiosios kartos respondentai, gimę nuo 1901 iki 1936 m. Įrašyta 16 kasečių tarminių įrašų, sudarančių apie 140 val. teksto. Įrašai daryti nevienodą respondentų apklausos ir tarminės 1 Žr. Švambarė 2018: 135–148. 2 Žr. Kikutytė 2015: 150–173. 3 Autorė atsižvelgia į A. Kikutytės ir kitų dialektologų darbuose išryškintus Žagarės šnektos savitumus; derinasi prie paskelbtų straipsnių struktūros apie Joniškio ir Skaistgirio šnektas; cituoja (o ne perpasakoja) tyrėjų mintis, kad būtų galima arba pagrįsti, arba išsakyti savo abejones dėl moksliniuose darbuose išsakytų teiginių. Autorė specialiai nerinko pavyzdžių iš Žagarės šnektos tekstų teiginiams iliustruoti, o aptarė vis (ir nesisteminius) šnektos fonetinius, akcentacinius, morfologinius raiškos atvejus. 4 Tiriamoji medžiaga detaliau aprašyta autorės straipsnyje 2018 m. 5 LKI TA saugoma ir vėlesnių metų įrašai, pavyzdžiui, daryti 2011–2013 m., bet jais straipsnio autorė nesiremia dėl vienos priežasties – respondentų amžiaus. Vyriausioji karta geriausiai atspindi tradicinę tarmę, o tokių respondentų tarminių įrašų daugiausia padaryta nurodtais metais. 110 Acta Linguistica Lithuanica LXX Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) kalbos įrašymo patirtį turinčių moksleivių, studentų ir doktorantų6. Respondentų kalbamasis temas galima būtų suskirstyti į penkias grupes: a) Žagarės istorija ir jos interpretacija (legendos apie Žagarės vardo atsiradimą; apie žiemgalius ir jų kunigaikščius; apie Naryškino dvarą ir jo miškų prižiūrėtojas (eigulius); b) pramonė ir pramonės įmonių veikla (apie Žagarėje veikiąs pieninę, sagų fabriką; apie vykusią prekybą ir prekybinį kelią į Rygą; apie kontrabandą, klestėjusią pasienyje; apie amatininkus, įsikūrusius Žagarėje ir pan.); c) religija ir šventieji (apie įvairių religinių konfesijų žmonių sugyvenimą; apie Senosios ir Naujosios Žagarės bažnyčias; apie Barborą Umiastauskaitę); d) mokslas ir raštija (apie kalbas, raštiją ir knygas); e) kasdieniai darbai (apie įvairius kasdienius darbus, pvz.: duonos kepimą, daržų priežiūrą, vaikų auklėjimą ir pan.; apie įvairias šventes, pvz.: vestuves, laidotuves, atlaidus ir pan.). Kodėl taip svarbu išryškinti temas? Tai daroma dėl to, kad kiekvienas kūrinys ar tekstas yra proto kūrinys, visa esme susijęs su gyvenimo patirtimi, vedančia į žmogų, į kūrybą7. Įrašinėtojo profesionalumas (gebėjimas netraukti klausinėjant ir minimalus įsikišimas) leidžia atsiskleisti gyvenimo detalėms, kuriose išryškėja respondento asmenybė (vertybinės nuostatos, istorinė išgyvento laiko pajauta, vertinamieji kriterijai ir jų raida, kasdienio gyvenimo kūrybinė poetika). Perpasakodamas respondentas kuria (ne tik atkuria, bet ir perkuria, prikuria, sukuria). Tuomet iš pasakojimo sugrįžta kalbos raiškos (garsų ir formų) įvairovė (žodžio vaizdas, atspindėtas mikrokontekste). Žagarės šnektos įrašai labai nevienodi: vienuose įrašytas ištisinis pasakojimas, kituose daug įvairių ir skirtingų įrašinėtojų klausimų, kuriais išbalansuojama rimtis ir respondentas negali laisvai pasakoti (kurti teksto), o tik keliais sakiniais atsako į klausimą. Todėl straipsnio teiginiams pagrįsti yra pateikta nevienodi pavyzdžiai (nuo vieno iki kelių pavienių žodžių ar žodžių sakiniuose). 6 1998 m. A. Kaikartė apklausė vyrą (g. 1928 m.) ir moterį (g. 1928 m.), o lietuvių studijų studentės S. Mickutė ir S. Raicevičiūtė – vyrą (g. 1930 m.) ir dvi moteris (g. 1914 ir 1936 m.). 1999 m. įrašyti šešiolikos respondentų (g. 1901, 1902, 1909, 1911, 1912, 1914, 1915, 1918, 1920, 1921, 1923, 1926, 1927, 1928, 1929, 1934 m.) ir respondento (g. 1924 m.) tekstai, kurių įrašus padarė A. Laurikė, B. Balutė, R. Vidmantaitė, J. Norkienė, S. Raicevičiūtė. 2003 m. Joniškio „Aušros“ gimnazijos moksleiviai užrašė 1923 ir 1925 m. gimusių respondentų ir respondento pasakojimus. 7 Apie tai plačiau žr. Daujotė 1998: 69, 269. Straipsniai / Articles 111 JANA ŠVAMBARĖ-VALUŽIENĖ Straipsnio tikslas – aprašyti pastebėtas Žagarės šnektos akcentuacines, fonetines, morfologines ir leksines ypatybes8. Tikslui įgyvendinti išsikelti šie uždaviniai: a) sifruoti tarmingus Žagarės ekspedicijos įrašus ir rinkti medžiagą; b) aprašyti pastebėtas tarmes ypatybes ir lyginti (kur galima ir kiek galima) su kitų Joniškio šnektų (Skaistgiro, Joniškio) arba artimų tarmių (žemaičių, šiaurės panevėžiškių) ypatybėmis; c) pateikti kalbų kontaktų (latvių ir lietuvių) atspindžius Žagarės šnektoje (kiek pastebėta įrašuose). Straipsnyje taikomi aprašomasis ir lyginamasis metodai. Dėl kai kurių kalbinių reiškinių išsakomi hipotetiniai teiginiai, skatinantys atlikti tolesnių jų raidos ir / ar kaitos tyrimų. ŽAGARĖS ŠNEKTOS FONETIKA IR AKCENTUACIJA: TYRĖJŲ ŽVILGSNIS IR TEIGINIAI Akcentuacija. Žagarės šnekta yra pašalibė, kur vyrauja visuotinės kirčio atitraukimas, anot A. Kaikarės, „žagariečiai kirtį atitraukia ir iš trumpos, ir iš ilgos galūnės į bet kokio ilgumo skiemenį“ (Kaikarė 2015: 150). Pastebimas polinkis atitraukti kirtį į pirmą skiemenį, pvz.: vi.rìškis (vyriškis); *žàgarė (Žagarė), piò.ks (pijokas), didèsni (didesni), sū.pi.ne (supynė), aðgal (atgal), á.t-mintis (atmintis). Dėl kontaktų su latvių kalba kirčio atitraukimas turėtų būti dar ryškesnis, bet dialektologai J. Pabrėža ir A. Kaikarė teigia, kad Žagarės šnektoje kirtis nėra taip dažnai atitraukiamas kaip Skaistgiro šnektoje, kur jis neša į skiemenį, kirčiuojamą atmetine forma. Tarmine įrašų medžiaga leidžia daryti prielaidą, kad atskirų respondentų kalba kiek ne kiek skiriasi: Žagarės miesto gyventojų akcentuacijos sistema paremta kalbininku išsakytą mintį, o aplinkiniuose kaimuose (į Skaistgirio, Raistų, Juodeikių pusę) kirčio atitraukimas yra dar ryškesnis, pvz.: gerì / gẽri (Veršiai); i(ž)_žmò.nū. / i(ž)_žmò.nū; vùs (Žg) / vùs; grù.du. / gru.dù (Žvelgaičiai). Minėtų kalbininkų teigimu, Žagarės šnektoje ypač dažnai kirtis atitraukiamas iš veiksmažodžių ir dalyvių, padalyvių, pusdalyvių formų galinio skiemens į priedėlius (Pabrėža 1998a: 782; Kaikarė 2015: 152). Tokią mintį paremia ir Žagarės šnektos pavyzdžiai, plg.: nežinau, užtenk, pasirink žagarų, vál(d)iojei pašikriti (Žg). Jei veiksmažodis turi du ar daugiau priedėlių, pastebi A. Kaikarė, kirčiuojamas arba priedėlis, einantis prieš šaknį, arba tas žodis skiemuo, 8 Dėl pernelyg didelės šio straipsnio apimties Žagarės šnektos morfofonetinės, sintaksinės, frazeologinės ir stabilių junginių ypatybės atskleisti autorės rengiamas atskiras straipsnis. 112 Acta Linguistica Lithuanica LXX Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) kuris gauna kirtį asmenuojant. J. Pabrėžos nuomone, „kirtis prieš žodžio šaknį gali būti atsiradęs dėl analogijos su veiksmažodžiais, kurių priešdėliai turi dė-ningą morfologinį kirtį, pvz.: nebepakaba, nebepàmen“ (Pabrėža 1998a: 782; Kaikarytė 2015: 153). Pastebėta, kad „tarmėje literatūroje [...] apie Skais-girį (taip pat Žagarę, Gaižaičius), kaip ir gretimame žemaičių plote, labiau pa-brėžiamas pirmas tvirtagalių dvigarsių dėmuo (LKT chr.: 63)“ (Kaikarytė 2015: 156–157). Tą mintį parem ia ir pavyzdžiai iš žagariškių tekstų, pvz.: pė.lns, par ta. gã.ira, pamĩ.klas9. Apie akcentuacijos sudėtingumą A. Kaikarytė yra rašiusi taip: „Ypač sumi-šęs Skaistgirio šnektos kirčiavimas – jame susipynusios ir vadinamojo aukš-taitiškojo, ir žemaitiškojo visuotin io kirčio atitraukimo ypatybės. Tvirtagalės priegaidės pus dvigarsiuose koncentruojamas nen uosekliai – ir ant pirmojo dėmens, kaip Žagarės šnektoje, ir ant antrojo dėmens, kaip Joniškio šnektoje“ (Kaikarytė 2015: 170–171). Tai rody tū ir pavyzdys iš Žagarės: nu_tai_tėn [šo-kuose] ka pri-eidava / vīsa *žagare būdava (Žg). Vis dėlto galima kelti hipotezę, kad dvigarsiuose tvirtagalės priegaidės pūdis pasiskirsto per abu dėmenis, pvz.: bã.isei, gã.ira, krã.uje, nukū.lst, skã.lbes, suĩ.rče. (Versiai, Žg). Taigi Žagarės šnekta kalbančių respondentų akcentuaciją yra keblu aprašyti. Prim intina, kad ją iki dabar tebeveikia ne tik kalbiniai kontaktai, bet ir du kal-biniai standartai – latvių ir lietuvių radijas bei televizija. Fonetika. Svarbiausios ypač fonetinės ypatybės, kurias išskiria dialektologai, yra sveikų mišriųjų dvibalsių an, am, en, em, nosinių balsių ą, ę išlaikymas ir l kietinimas prieš e, ė, ei, ę tipo balsius. Žagarės šnektos tekstuose šių ypatybių laikomasi: sami.dau, tām sklēpē jām, samdīt, su.nam, izgādina ta.cansā.mbl.; žēmgalu, rand, ūland, isigāda labai, i.vairū. gandū, tēn, uždēgdavau, šventes ruōdau, rajona centrās; sod.bētas (Žg, Versiai, Žvelgaičiai, Žiūriai). Dialek-tologai J. Pabrėža ir A. Kaikarytė yra pastebėję, kad apie Žagarę „gan desnin-gai kietinamos junginių grupės le, le, lę, lei nekirčiuotose galūnėse ar galūnėse, iš kurių atitrauktas kirtis, ypač žodžiuose ir formose, padarytose iš veiksma-žodžio leisti“ (Pabrėža 1998a: 786; Kaikarytė 2015: 163). Kaip yra pastebėjęsi 9 Tradiciškai nuo 1970 m. publikuotuose tarnuose tekstuose iš Žagarės tvirtagal iškai kirčiuo-nių dvibalsių ir dvigarsių skirtinas kirčio ženklas (riestiniu ar dešininiu) žymimas tik pirmasis dvigarsio ar dvibalsio dėmuo, plg.: lāka, nusiāndas (Lkt 1970: 149); vā.ika, kė.lmai (Lk tch 2004: 68–69). Skaistgirio šnektos aprašo pavyzdžiose vartojami abu kirčio ženklai: plg.: bā.isei, plē.nta, septīnta (Kaikarytė 2015: 151–152). Autorė, šifruodama tekstus, pastebėjo, kad pirmasis dvibalsių ir dvigarsių dėmuo yra ryškesnis, bet ir antrasis dėmuo turi kirtį. Todėl pavyzdžiuose tvirtagalė priegaidė kirčiuojamų dvibalsių ir dvigarsių dėmuo žymimas kaip pusilgis ir kirčiuojamas riestiniu kirčio ženklu. Antrasis dėmuo taip pat kirčiuojamas riestiniu, bet nežymimas pusilgis. Straipsniai / Articles 113 J A N I N A Š V A M B A R Y T Ė - V A L U Ž I E N Ė A. Kaikarytė, Žagarės šnektoje kietinamas tik junginys le, tik jis, kaip ir skaist- giričių, žodžio viduryje nekietinamas (Kaikarytė 2010: 12; 2015: 164)10. Atrodo, kad kalbininkų teiginiai yra pernelyg kategoriški. Polinkis kietinti le grupės junginį galūnėse tikrai dažnesnis, plg.: dabar nelōrȧčie nūšlȧve tuōs / rė.iše / visā(s) soi.bėlas (Žg); gatvēla tōi šēura / su_arkleis važiuodava / pri-pūstīdava (Žg); di.rbau / kaūtā(s) šērau / ka.rves mi.žau (Daukšiai); pasūdava kelinėlas (Žiūrai); aš tōi mergelėta ar būvau (Žg); palika ar tei(p)_pat_va našla (Žg); ātnešu duonas rieklą. (Žg). Pavienis atvejais / kietinamas ir žodžio šak-nyje, plg.: palāstuvai (Žg); an_toke taŋkė i.šlanke srūogas (Žg). Tamterinė A. Kaikarytė, aprašiusi Skaistgirių šnektą, yra paminėjusi ir keletą Žagarės šnektos ypatybių, kurios sietinos ir su Joniškio šnektos ypatybė-mis (Kaikarytė 2010; 2015). Pirmiausia minėtina žemaičio galūnių reduk-cija: „Žagariečiai netaria prielietuviškų trumpųjų balsių tose linksnių ir asme-nų galūnėse, kurios niekada nekirčiuojamos, išskyrus tuos atvejus, kai balsui iškritus susidaro sunkiai ištariama priebalsių samplaika“ (Kaikarytė 2015: 150). Teiginį paremia įrašuose girdimi kāms, brāvas, viens, vē.lns ir pan. Kalbininkės teigimu, „vietoj prielietuvių ilgųjų *-a, *-as, *-e, *-es žagariečiai nekirčiuotose galūnėse turi trumpuosius balsius [-a], [-as], [-e], [-es]“ (Kaikarytė 2015: 150). Minėtų kalbininkų pastebėta, kad kirčiuoti pagrindinių kirčių balsiai a, e nepailgėja, o tariami trumpi, plg. Žagarės šnektoje: vėšt, uždėt, an, brāsta, mā-na. Trumpumas čia galėjo atsirasti dėl kalbų kontaktų, manoma, kad dėl latvių kalbos įtakos (Pabrėža 1998a: 783; Kaikarytė 2015: 157). Balsiai i, u pailginami iki pusilgių. J. Pabrėža yra pastebėjęs, kad Žagarės šnektoje tokios pozicijos i, u savo kokybe „daugiau primena rytiečių pusilgius, negu suvalkiečių trumpuosius“ (Pabrėža 1998a: 784; Kaikarytė 2015: 158). Teiginys taip pat koreguotinas, nes minėtu balsius respondentai linkę denginai pailginti tik mišriuosiuose dvibalsiuose ir dvigarsiuose (pvz.: nebedī.rp̄t, ši.ma, bū.keri., ižd.rava). Kitais atvejais trumpųjų i, u tarimas įvairuoja: gali ir pailgėti (pvz.: netū.r ; virš_tri.zdėsim mėtų.; pasku.nėis), ir nepailgėti (plg.: mišus [sulaukusi tridesimties metų]; pinigus; pri_rūsū; medines (medines); mišk; palāstuvai; palika [tapo]; apatini aukštai; rūdė). Žagariškiai veiksmažodžio ei šaknyse e keičia a, todėl sakoma ain. Tais atve-jais, kai veiksmažodis vartojamas su priešdėliu nu-, su-, besibaigiančiu balsiu, išpraudžiamas v, pvz.: nuvēin (Žg); o_daba ta_mām(a) an_to_duonas kvepēi-ma nuvēin (Žiūrai); dāb jau_nuvē.inam an(t)_to_sūarta lā.ika (Žiūrai); i_grī-bas māmē nuvė.dava (Žvelgaičiai); kaiminai suēin ten / gimines [į metines] suvažiūo (Žg); dāb viens pas_ki.ta. nė / [seniau] sueidava / pavakarōj (Žg). 10 Apie junginio le kietinimą tarmėse plačiau žr.: Kardelis 2002: 107–114; 2002: 215–222; 2008: 485–494. 114 A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a L X X Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) Su į desnìngai tariamas žodis ilgas, plg.: ta(i)_jū [avių] vī.na ir ī.lga (Versiai); i_ta_kā.rtis ī.lga / prikiši nagus į_supas (Žg). Į priebalsių samplaikas rz, lt įterpiamas a arba e, plg.: ū.dava tokes karaj-kas keturampukės / jā (Versiai); i_*_rīga. nuvažiuos / tai_suknėlė. nupī.rus / tai_pāleta. (Žg), panašiai kaip užrašytas dar M. Slančiausko katonas SŽ ar kazalėkas KrŽ¹¹. Žodyje gelžis, šulinys ir jo vediniuose išmetamas balsis e arba i, plg.: prikā.l-dava tokus ge.žius su_ski.lėm pri_tu_mėžu. (Versiai); par_ta_dežete. ge.žis ėie vienām galė / i_kitam (Žg); del_tō / ka_jis [alus] pradės ge.žė smirdėt (Versiai); šu.lin as_an_to_kampa bu.va (Žg); su_gežinu [samčiu] negalima [alus maišyt / jā (Versiai). Nūjai atejusiose į šnektą žodžiuose balsiai gali būti visai netaria-mi [grōdava viens kardāns ir būgnas (Versiai); vė.lėrma / bėgdavau i. kā.ima. (Žg)] arba keičiami kitu balsiu [gi.vulūku (Versiai, Žg); kā.ršt(a.) ā.kmina. ī.ded i_t(a)_ālu. (Versiai); būva acīradu(s) ski.lute. tokī / tai_vā.rai / sūka / mėz-dava(a) akmūna. i.ta_ski.lute. / tē(n) nužange.dava kas_tai (Versiai)]. Jungini-va žagariškai, panašiai kaip žemaičiai, taria kaip dvibalsį uo žodyje apvalus, plg. dilginėle / tokiėlaip apulū.s (Žg). Iš M. Slančiausko užrašytos tautosakos žinomas ir dar tebetariamas dviar-sis in vietoj ilgo balsio į žodyje knyga, plg. tikā.jeu knī.gas nusipīrkt reikēje (Žg)¹². Šleivavimas – ryškusis ne tik Skaistgirio, bet ir artimos, Žagarės, šnektos ypatybė. Apie šleivavimą Skaistgirio ir Žagarės apylinkėse yra rašę dialektolo-gai A. Jonaitė, Zigmas Zinkevičius, A. Girdenis, J. Pabrėža (Jonaitė 1960: 79–86; Zinkevičius 1966: 148; Girdenis, Pabrėža 1978 (= Girdenis 2000: 117–120); 2002: 229–232; Pabrėža 1998: 25–27; 1998a: 781–787). Dėl šios ypatybės minėtų šnektų atstovai mokslinėje literatūroje vadinami šleivais. Kelta minčių, kad aptariamas reiškinys galėjęs būti paplitęs didesniame plote, jo pėdsakų pastebėta ir gretimame Rudiškių šnektos plote (Urniežiūtė 1999: 21–23; Kairytė 2015: 159). Pirmoji, plačiau rašiusi apie šleivavimą, kalbininkė A. Jonaitė senųjų šleivavimo variantų laike priebalsių s ir š, z ir ž, c ir č, dz ir dž nedingančią vartojimą (Jonaitė 1960: 79–86), kai vietoj š, ž, č, dž tariama s, z, c, dz ir išim-tniais atvejais vietoje s, z, c, dz tariama š, ž, č, dž. Disertacijoje „Šaknos tarme“ (1962) A. Jonaitė yra pastebėjusi, „kad Gražaičių ir Domeikių kaimuose vie-toj bendrinės kalbos s, š, z, ž tariami tarpiniai s, š ir z, ž garsai, kurie yra arti-mesni š, ž negu s, z. Bet daroma išvadas kalbininkė liko prie nuomonės, kad 11 Žr.: SŽ 2014: 282; KrŽ (rankraštis). 12 Žr. SŽ 2014: 305. Straipsniai / Articles 115 JANA ŠVAMBARĖ-VALUŽIENĖ senovinis šlekavimo variantas yra tas, kur vietoj bendrinės kalbos š, ž, č, dž tariami s, z, c, dz“ (Kaikarytė 2015: 159). Praėjus dešimtmečiui, po 1975 ir 1992 m. ekspedicijų į Žagarę bei jos apylinkes, A. Girdenis ir J. Pabrėža pradėjo tvirtai teigti, kad „keliuose Žagarės apylinkės kaimuose (Martyniškiai, Brūžas, Žvelgaičiai, Dilbinėliai, Veršiai, Žiūriai, Stungiai, Daukšiai) priebalsiai s, z, č, dž yra nemažomi, o suliejami į vieną tarpinį garsą ś, ź, ć, ǯ“ (Girdenis, Pabrėža, 1978 (= Girdenis 2000: 117–120); 2002: 229–232; Pabrėža 1998: 25–27; 1998a: 781–787). Dažniausiai, rašo A. Kaikarytė, „suliejami į tarpinį s, ś garsą. Rečiau z, ž, c, č ir dz, dž, nes žodžių su šiais priebalsiais yra kur kas mažiau“ (Kaikarytė 2015: 159). A. Girdenio ir J. Pabrėžos jau 1978 m. konstatuota, kad šlekavimas Žagarės apylinkėse gerokai apnykęs (Girdenis, Pabrėža, 1978 (= Girdenis 2000: 120); Kaikarytė 2015: 162). Kalbininkų teigimu, šlekavimas nėra kildintinas iš žemaičių kalbos. Kadangi nėra išlikusių žemaičių rašto paminklų, sunku įrodyti, kad patys žemaičiai neskyrė s tipo nuo žvėrbių (š tipo priebalsių. Be to, neįrodyta, kad lietuvių kalba pati neturėjo tarmių, neskiriančių šių priebalsių (Girdenis, Pabrėža 2000: 231; Garša 2005: 225). Pastarieji kalbininkai yra užsiminę, kad šleku tarpiniai garsai gali būti labai archajiški – „galbūt išlaikyti net iš tų laikų, kai vietoj dabartinių š, ž tebebuvo vartojami guturaliniai priebalsiai“ (Girdenis, Pabrėža, 1978 (= Girdenis 2000: 119); Kaikarytė 2015: 163). Liekančių šlekavimo reiškinių Žagarės šnektoje tebėra, plg.: až gižėus šu_višo.(m) / muš_tėlem (Žg); aški̇rai pasaki̇u̇; o_daba višas kaip į_ne_šava (Žg); anž di̇rba pri̇_stati̇bas (Žg); dȧba šȧke / nebedio(t) tu̇_šilu̇ (Žg); tas mažasis gȧl pėru̇ metu̇ / gȧl dȧ_nė (Žg); kaip apsivėžėu / pradėeu statis (Žg); kai̇pradėe vis_tȧi̇f / ir_nȧ pal̇aide (Žg); gatvȧta toki̇ šȧra / su̇_arkleis važiuoda / pripusi̇dava (Žg); ė̇ju̇ / kur brȧngėns alga. mok (Žg). Pasitaikę pavienių žodžių, kuriuose žvėrbius š visai netariamas, plg.: vȧisna [vaisno] (Žg); šli̇ba [šli̇bo] (Žg). Fonetiškai žodžių kitimai neturi būti nulemti artimos ar tolimesnės asimilacijos, plg.: ru̇škai (Veršiai); apsi̇plȧunu / išsi̇u̇tau čė_ta_virtuve (Žg); nu̇_iṙ_dȧugėu / kṙė̇duvom su̇_sakė / visȧ diena. kṙovėm (Žg); su̇_sude namu̇s / kitus nudėgina (Žg); netȯli pȧrkes atėje su̇_šȧutuvais i̇_nu̇vare [žydelkaitė] (Žg); išsuku̇dava tas_vi̇lnas (Žg). Pastebėta, kad vyresnieji Žagarės šnektos, kaip ir kitų tarmių, atstovai priebalsius ch, f, h taria k, p, g, plg.: ė̇dovom i̇_pė̇rmas (Daukšiai); tuos veršelius pȧvȧsari̇ išvȧre i̇_kitas pė̇rmas (Žg); ki̇lȯgramai bu̇dava tas mė̇ds pabė̇nas (Žg); [Barboros žagarietės kapą] išniekina kaškȯke kuliganai (Žg); dȧba i̇r pu̇dė̇mentai (Žg); pi̇rkau plenė̇lus / pasidȧrė̇u pȯ.rmas / si̇udava / si̇uva(š) šleu̇stinius (Veršiai)13. 13 Apie panašius kitimus Skaistgirio šnektoje žr. Kaikarytė 2015: 164. 116 Acta Linguistica Lithuanica LXX Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) 1 DIAGRAMA. Žagarės šnektos fonetinių kitimų nuorodos Žagariškiai ir priebalsius ar jų samplaikas linkę keisti, pvz.: vl̥ taria b [mana dutė / i̯ *blādas an̄ks irā mēt̄as tik jaunē̇snis (Žg)], o prie žvarbiųjų šž prideda k [bārkšči skānē išvīrti (Žg)]. Kaip ir kiti Joniškio šnektų atstovai, žagariškiai linkę numesti nekaitomų žodžių paskutinius priebalsius l, n, r, pvz.: mā (man), dā (dar), vē̇ (vėl), tē̇ (ten)14. Tačiau teigti, kad visi respondentai dėsningai numeta minėtus priebalsius, neleidžia viena aplinkybė. Dėl nenusakomo pasakojimo (nuolatinio įsiterinėjų klausinejimo ir pasakojimo pertraukinėjimo) respondentas negali atsipalaiduoti ir taikosi prie standartinės kalbos normų. A. Kaikarytės teigimu, žagariečiai „išlaiko sutrumpėjusių žodžių priebalsių minkštumą žodžio gale“ (Kaikarytė 2015: 164). Tai vyksta labai nenuosekliai ir galėtume sakyti, kad tik pavienių respondentų kalboje. Atrodo, kad minkštinimas dažnesnis žodžio šaknyje ar viduryje, plg.: māma būva laimīga / kad anā pā.nēse vaika.ms ta.pļta. (Žūrai); [žyd] visas krātuves būva (Žg); nu kur če visi susigrāusim [kartu gyvensim (Žg); i̇ra i̇toki diduma žūvis / i̇toki (Veršiai); prikrāus / arba naštēle. uždēs an̄pė. / eini [su mal kom] (Žūrai); pakilōji kēpala. / ka_leṅgve.nis / išimdavom (Daukšai); išmokau i̇pjē.ut / i̇vežimus krēut (Žagarė); krāutuvė būva *juodeikos pas *arl̄auka. (Žg; [rūgius] sukrāun tokies (Žg); galėjai laisvei važiuot i. *rīga. (Žg). Naujai į šnektą atėję žodžiai pritaikomi ir fonetiškai: grindis įdāžītas / i̇lē̇nms išklōcs (Žg); tādā dā nebūva tokū. pāmperu. (Žg); mān balsā stīgu. 14 Ten pat. Straipsniai / Articles 117 JANA ŠVAMBARĖ-VALUŽIENĖ matarãcie būva (Žiūriai). Yra pavienių žodžių, kuriuose t neverčiamas č. Panašiai kaip žemaičiai, senuosiuose skolin[uose?] žagariškiai išlaiko priešabį t, plg.: *kūtes labēu švēzdava (Žiūriai); nēkina bažnītes [prie ruso] (Žiūriai). Pagrindiniai fonetiniai žagarės šnektos kitimai nurodyti 1 diagramoje. ŽAGARĖS ŠNEKTOS MORFOLOGIJA IR ŽODŽIŲ DARYBA: ĮŽVALGOS IR POLINKIAI Aprašomosios Žagarės šnektos gramatikos kategorijos plačiau aptariamos pagal savarankiškas kalbos dalis – vardžodžius ir veiksmažodžius. Tik iš dalies panirimos tarnybinės kalbos dalys, nes, autorės nuomone, preliminines konstrukcijas, dalelyčių vartojimą ir pan. dėl reikšminių ypatybių tikslingiau aprašyti nutomame straipsnyje apie žagariškių sintaksę. Žagarės šnektos daiktavardis aptariamas morfologinių formų ir kategorijų bei darybos atžvilgiu. Terminuose įrašuose pastebimas kiek gausesnis -i ir -(i)u kamieno daiktavardžių vartojimas, pvz.: tik_rūdenis [pjūdo kailę] (Žvelgaičiai); i_tadà pradē(i)e ēit juni.ms / mēškėrus usidēie ant_pėčų (Žg); jis ēdava palē pasēnu. (Žiūriai); kabinam kur i_palēpus (Žvelgaičiai); ragaĩsaus jau nēkap niēns (Žg). Pavieniui tikrinu daiktavardžių taip pat vartojamos -(i)u kamieno formos, plg. *stāsus (Žg). Pastebėta, kad atskiri daiktavardžiai (kinē, sēna, cukras) yra -ė ir -a kamieno formos, plg.: par_ta_kinēs apčē [pagego] (Žiūriai); cūkra dēdam (Žvelgaičiai); imdav lā.ūkan tą(s)_sēmēnas (Žvelgaičiai). Savita yra Žagarės šnektos daiktavardžių giminės kategorija. Antai religinių švenčių pavadinimai, kiek pastebėta, yra vyriškosios giminės, pvz.: Šėtnis, Sekminis, Devintinis. Pavienės vietovardžių formos taip pat vartojamos vyriškąja gimine, ypač vietų, esančių toliau nuo Lietuvos (Amerikas, Argentinas), pvz.: *amērikē būva dēši(m) mētu. (Žg); brōle sū.nus parēies iš *argentina būva (Žg). Dar iki dabar tebevartojama moteriškosios giminės forma Joniškē, nes prasagos -iškė vedinių Joniškio krašte itin daug, plg.: viena. šī. tai *jōniškēi esū gulēius [ligoninėje] (Žg); iš_to.s *jōniškēs parsikēlem (Žg); už *jōniškēs tē.n da_devini kilometrai (Žg); išvažēves i. *jōniškē pri daktarų (Žg)¹⁵. Kaip vieno respondent[o] pasakojime taikoma prie bendrinės kalbos vietovardžio formos, rodo sakin[iai], plg.: i nu-ēi i. ta. *jōniškē. (Žg); nuēdavom iki *jōniškēs / nuo *jōniškēs / i. *meitēne. / i_aplinkui (Žg)¹⁶. Tarminės ir kitos vardyno formos, pvz.: čē 15 Žr. Bartkutė 2008: 36; 48; 90; 128; 158; 159; 171, 224. 16 Apie vardo formų Joniškė ir Joniškė svyravimą žr. Įpt, 2001: 37. 118 Acta Linguistica Lithuanica LXX Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) mū:su. *švė:dlauke [oficiali – Švedlukis] (Žg); iš *pakruojes [oficiali – Pakruojis] ran(a) atkėlė čė (Žg); *rōkėi būva / *miknacėi / daugā *riklācėi būva [Mikniačiai, R(e)iklačiai] (Žg); daugā paz_dėde. *gražāčuos pri_vaihe. būvau du metu [oficialiai – Gražaičiai] (Žg). Ir vardo forma Ignas vartojama moteriška gimine: inėse mūmis tas *brōn(u)s su tuo *igne i. lōva. (Žg). Kaip yra pastebėta Joniškio šnektų tyrėjų, giminės suvarimai dar ryškesni vartojant bendrinius daiktavardžius. Jie pareiškia pasakomi ir vyriškai, ir moteriškąja gimine: alyva ir alyvas, saldainis ir saldainė (Išpt, 2001: 37). Žagarės šnektoje dar ryškesni bendrinių daiktavardžių moteriškosios ir vyriškosios giminės opozicija. Taigi, daiktavardžiai brogė, pakė, gubė, gryba, sukė, pakulės yra moteriškosios giminės, pvz.: kas_mėta. papūždeva naujōm sukem (Žg); lėdava tu. atlėkė. / brogės tos (Žg); i. su ta broge [...] i. tuoz gi.vulus pėdėva (Žg); čė pa.kei suvažodava iš *joniškė m:šnos / kiek čė žmōnū. būva (Žg); netōli pã.rkės atėję su ša.tuvais i. nuvėre [žvėldakelė] (Žg); i. gribas mamāte nuvėdava (Žvelgačiai); pėžukus tokū(s) surišam / sustātom i. gu.bes (Žg); pakulės (Žg). Daiktavardžiai knõpis, cukras, pagulīs, pamīkis yra vyriškosios giminės, pvz.: paspū.dė tokī. knōpi. / jeigu par_šlīpi. ein / pradėji(s) švėlpīt / tai_ein gārs laikā / tai_tādā jau gāl palėit visus rātus / ka_jis [dampis] pra_dėfu. šūk ta_māna. kūlėma. (Versiai); nūri labai stipras [alus] / gali čikra i.māisi(d)_dar (Daukšiai); alieu. dēd / ka_būtu. jis [sauganis] trupēnis / čikra. gali dēt_va (Versiai); sėnēi kilo.grams čikra būva lis (Žg); ale pagalve neduodava (Žg); mū.m tē.n pamīkis / reigdava parēit (Žg). Kaip respondentės renkausi daiktavardžio giminę, galima pastebėti sakiniuose, kuriuose daiktavardis yra neseniai atėjęs, t. y. naujažodis, plg. daiktavardžio karjeras giminės suvarimą vieno žmogaus pasakojime: tē.n karjeras kāse / tai čė pasita.tem (Žvelgačiai); karjerus kaip iškase / mūm ju nieks nepreklausa / nebe-atmōk (Žvelgačiai). Vis dėlto žagarškiai respondentai naujažodžius linkę vartoti moteriškosios giminės (pvz., mopedą), plg.: tie_vā.ikāi turēdava tokes mopedas¹⁷ (Žg). A. Kaikartė, tyrusi Joniškio šnektas, yra pastebėjusi daiktavardžių linksniavimo polinkį paprastėti¹⁸. Šie procesai būdingi ir Žagarės šnektai: „Tendencija pereiti nuo trijų linksniavimo tipų prie dviejų susijusi su dauguma fleksinių kalbų būdingu polinkiu diferencijuoti fleksines klases pagal gimines“ (Kaikartė 2010: 118). Perėjimas bendras daiktavardžio daugiskaitos formas, pvz.: 17 Jei žodis turi šalutinį kirtį, dvibalsio abu dėmenys kirčiuojami vidurine priegaide. 18 A. Kaikartė, palyginusi Joniškio šnektos fleksinių formų paradigmas, pastebėjo, kad „Joniškio šnektoje yra 1) daugiau negu bendrinėje kalboje sincretizuotų linksnių formų; 2) mažesnis gramatinių morfemų alomorfų skaičius; 3) daugiau niekokių formų negu bendrinėje kalboje; 4) ryški tendencija nuo trijų (vyriškojo, moteriškojo ir mišriojo) linksniavimo tipų pereiti į du (vyriškąjį ir moteriškąjį) linksniavimo tipus“ (Kaikartė 2010: 118). Straipsniai / Articles 119 JĀNINA ŠVAMBAR YTĖ-VALUŽIENĖ sų pã.mainom tai turė.dava bũt keturi žmõni.s ant maşina (Versiái); o aštúo- ni žmõni.z dúodava i.mašina. iš.nãn pusės (Versiái); du sũ.nai (Žg); jau tas * nar iš.ins senė.li.ta gėrbė / i.su.nãm / i.žentãm / visi beveik palika igulei (Žg); tai nėž dava i.dã.rba. tãsė tŏk(ž) žmõni.m / vá.lgidava [ob u lūs] (Žg); tuoz belãivos vókeči bũva žmõni.m [at idavė] / ka.dīrpu. (Žg); mašinėris pašãke žmõni.m su vėšã.krùs / tiẽ blã.un / k(a).šãrėm bũ(s) sũnu vėš [dampi] su.va.n- denu (Versiái); vã.ndene prip le žmõni.m nusipraũst / nusilúost.t (Versiái); su su-ã.ugei(ž) žmõni.m di.rba (Žiurai); ka.jeu.pietai / pavã.lgidava (Žvelgai- čiai); pėtom dauga.use srũba bũdava (Žvelgaičiai). Žagarės šnektòje, kaip ir kitose lietuvių kalbos tarmėse, svyruoja ir daik- tavardžių skaičius. Pavyzdžiui, minėtas daugiskaitines formas daiktavardžio šienai vartojimas, būdingas ir pietų žemaičiams, reikšmės ‘šienavimas’ arba ‘nupjauta žolė’, plg.: visã pãkraštis pagal *tīrelį tė.n bũva šienai (Žg); [kolko- zel tu. šienu. nebũva / tos kã.rves pũse metų bũdava uštrukes (Žg); gi.vėnz bũa gẽr igulėm / neblõz / galėi i.gi.vus laikīt / i šienus pė.út kiek nori tė.n (Žg). Respondentai vartojo vienaskaitine daiktavardžio formą vestuvė, plg.: dvì savã.te(š) švėzdava vestù.ve (Versiái); aš tik_sava vestùvei [dariau alų] (Versiái). Vienaskaitinės daiktavardžių formos kartais pasirenkamos apibendrinimui nusakyti, plg.: drabũžį tai reikė pįrkt / o_mãsta pas pasidárdavi (Žiurai); kitõ.niska. tã.ka. gãli dėf / tiktaĩ ne gi.vulini. tã.ka. (Versiái). Respondentų pasakojimuose pramaišiui ir itin stilistiškai motyvuotai vartojamos ir vienaskaitinės, ir daugiskaitinės formos. Vienais atvejais galima įžvelgti apibendrinamąją reikšmę ir priešpriešą su kitu, įvardijamą reikšmę turinčiu, žodžiu, plg. mãl- ka / ti.ęu ne_mã.lka / žãbi (Žiurai). Kitais atvejais įvardijamieji žodžiai, galima būtų manyti, derinami vienas prie kito, plg. a.žvės tukai / margalinai / tãs_je nebė_i.gi.volė (Versiái). Pagaliau ir daugiskaitinėmis formomis respondentai gali nusakyti apibendrinimą, plg.: vienos moteriškos gi.vėnom / nebũva alù. dãroma (Versiái); vìrai devėdava liniùs / tai_tuos išviridava tuose šãrmuose (Žvelgaičiai). Įrašuose pastebėtas įnagininko linksnio trumpinimas ir paradigminis santy- kių išlyginimas, plg. jã / su_svi.rčė [šulinį būdavo] (Žg). Žagarės šnektos priešaginių daiktavardžių vedinių dažniausiai daromasi su priesagomis -atis, -ėjas, -elis, -ietis, -tojas. Priesagos -atis (greičiausiai trumpinys iš -aitis) vediniai (tikriniais žodžiais) nusako vietų pavadinimai (vietovardžiai), plg.: *gražũos nė. parduotùvės (Versiái); *rõ.čei bũva / *miknã- čei / daugėi *riklã.čei bũva [oficialiai – Miknaičiai, R(e)ikliai] (Žg); daugėi paz_dėdė. *gražũos pri_vai.kų. bũvai du metų [oficialiai – Gražičiai] (Žg). Tos pačios -atis vediniai (bendriniai žodžiai) įvardija asmenį pagal giminystę, pvz.: mã.mė vė.rbdava tiem_ūkininkam (Žvelgaičiai); mã.mė čė su_sėse gi.vė- na (Žg); tai_da_mã.mė mė.nesi. gi.vėna (Žg); mã.mė pali.dėję (Žvelgaičiai). 120 Acta Linguistica Lithuanica LXX Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) Galima įžvelgti minėtų priesaginių vedinių mažybinę-maloninę reikšmę, kuri pateikiama gausiais vediniais su kitomis priesagomis, tokiomis kaip: -ėlis, -ičkas, -(i)ukas, -utis. Priesaginio diktavardžio reikšmė išryškėja iš mikro konteksto – sakinio. Priesagą -ėlis respondentai pasirenka emociškai paveikiamam vaizdui ar nemalonius prisiminimus keliančiam objektui nusakyti, plg.: sėubėlei / kaip sunku buvo (Žiūriai); tada pā.davem ta.laužėli. [tėvų sodybą] (Žg). Įvardijimu pagal amžių, brandą vartojamas priesagos -ičkas vedinys, pvz.: tōkez grāže(ž) ži.diekas / su_kasō.m / kai_lėtuvės / jā (Žg). Gausiausiai įrašuose maloninių diktavardžių su priesaga -(i)ukas vedinių, pvz.: jis [kombainas] pagā.un tuos_vīš grū.žukus (Veršiai); pa(r) radiuke. girdēju (Žagarė); pežukus tōkū(s) širām / sustātom i. gūbės (Žg); bužukė, šaknikės, tarpūnu, karčūkės, mėžku (Veršiai); i.negiė ta_žāžuke / i.negi.ē (Žg); leknimuose isikasem duobūke. (Žg); su_mašinuku sumalēdau tuos_ōbuolus (Žg); palika sēris vaigž dveju. meču. (Žg); senuks (Veršiai); mokinutė iš_mokiklos (Žg). Mažybiniu -ukas diktavardžio vediniu žagarškiai kreipiasi ir į asmenį, plg. nū / tēvokai / kāno. bārkšči i skanēsi / a_marčės / a_jūsu? (Žg). Vardažodinę ypatybę žyminčios priesagos -ienė diktavardžiais nusakomi valgių (srubų) pavadinimai, pvz., šēnau bū.dava pū.sri.ti.(s) stiprē.usis / pietai irgi / vakariene / baltā sruba / kruopas / a_kleckiene / a_bulbiene (Žg). Priesaginiai veiksmažodinės ypatybės turėtojus įvardijantys diktavardžiai su priesaga -ėjas, nusakantys asmens veiklą, pomėgius ir pan., turi galūnę /-is/ ir /-as/, plg.: tas pirkēis visiem skōlu. palika / dēi *vokētie / ir izdēie (Žiūriai); vīru. suvēi(s) sū.dava kōstumus (Žg); megēis tōks paplepēt (Žg); dā.pri *lietu-vos / *strāliz būva vedējis / ži.dēlis (Veršiai). Diktavardžių vediniai iš vietovardžio su priesaga -ietis žagariškai, kaip ir kitos Joniškio šnektos, įvardija asmenis pagal jų kilimo ar gyvenamąją vietą, plg.: āidava mūsu. žagarēi i. *lātvie. (Žg); būva kēles žagarētes (Žg). Dažniausiai tokiais diktavardžiais nusakoma neapibrėžta vieta, plg.: pārsėlėv čē / i._žagarēčius (Veršiai); nē / ā i. *lātvie nēieu / āš po_žagarēčius (Žg); mān tētā būva *šupīluose / grudiēn. parāpioi (Žg); tada išēu i._tuos joniškiēčius [dirbti] (Žg). Žagarės šnektoje priesagos -(t)oj- vediniai, įvardijantys asmenis pagal profesiją, kur kas dažniau vartojami su galūnėmis /-is/ arba /-as/¹⁹, pvz.: sū.nuž gī.di.tojs (Žg); mō.ki.tojs atvaži.odava (Žiūriai); būva tōks *kuprevīčuz gī.di.tojs (Žg); ir_paz_gī.di.toj būdava tē.pat (Žg); pri_*smētōna susirga / a_tu. tarnā.tojis / a_netarnā.tojis / a_tū nieka neturēi / vistiek tū turēi sumokēt 19 A. Kaikarites pastebėjimu, „priesagos -(t)oj- vediniai Joniškio šnektoje, tikėtina, ir Žagarės, turi trečią galūnę – /-as/, /-is/ ir /-us/“ (Kaikaraitė 2010: 43). Straipsniai / Articles 121 JANA ŠVAMBARĖ-VALUŽIENĖ pȧżgi̇di.toji. nuvėje.s (Žg). Matyt, yra vartota ir galūnė -us, bet tokių pavyzdžių iš rašose tik vienas – prašik mȯki.toje.s / lei palėi.ži.į.ū.ogas (Žg). Įrašose aptiktas ir kažkada buvusios darios (M. Slančiausko bei jo pagalbininkų pasakojamojoje tautosakoje dažniau vartotos) vardžodinės ypatybės turėtojo priesagos -utis vedinys [tóks vaikū.tis neblóks (Žg). Kaip respondentai saitai pasirenką priesaginį daiktavardį, atspindi daiktavardis gyvulys, kuris žagariečių vartojamas ir kaip gyvuolys [nūdėse kożgi̇-vuolis / nemėdava i.duobe. (Žg), ir kaip gyalys [g̃valem nepasakisi/ turi priėnt [buroklapių, nors ir lya] (Daukšiai); iš ūkininkų atėme visus gyvulius (Žiūrai); su.gi.vales mėgau (Žg). Daiktavardį linkę pavieniai priesaginį būdvardžiai ar įvardžiuotinės jų formos. Iš priesaginių, ypatybę nusakančių, minėtini sudėtinėje marginukai ir vyriškas, pvz.: tokie marginukai būdava [sijonai] (Žg); ką.rei reik turėt i.virska namūse / o.mės neturėjom (Žiūrai). Sudėtinėje įvardžiuotinės būdvardžių ar įvardžių formos, pvz.: svárbė.use / ka jauniesiem dárba nė (Žg); visi didiej iėom tarnáūt (Žvelgčiai); tėte kaip númire / tai mamà mažą-ses išmóke / tos mažózes tris (Žg); i.*ri̇ga. nuvažu̇os / tai suknėle. nupi.rkus / tai_pálėta. / tai_kó̇jines nupi.rkus / rė̇g dižósom (Žg). Žagares šnektoje dūriniai sudaryti be jungiamojo balsio iš daiktavardžių [nu_būda tó.kie ku.linai didel / ne.róžes / erškėčei / erškėtrožei / krūmai (Žg); kur.lė.lėdūri pal.eide žmónis / tai_tėn tikrai būva baisu (Žg)] arba iš daiktavardžio ir veiksmažodžio [nu_dā tos_kártmės / aš_nenóru tókū (Žvelgčiai); daugė̇u samdava lį.nšluoti. [kas linus išmiṅkstina, paruošia] (Žvelgčiai); pas_tos_gaspadines sėserė. / tai_tė. grini skū.rupė (Žg)]. Žodžiuose, kur susidaro sunkiai ištariamų priebalsių samplaika, dažniausiai įterpiamas jungiamasis balsis a, pvz.: jeigu á.vi.s i.ra tubines / tókes juodburnes / juodgalves / ta(i) jū.vi.lna irá i̇.lga / o_tos ka(i)i.ra o.šavi.lnes / tai_trumpavi.lnes (Versiai). Būdvardžiai Žagarės šnektoje dažniau vartojami priesaginiai nei priešdėliniai. Priesaginiu -ingas, -a iš būdvardžio baus išryškinama stiprinamoji, pabrėžiamoji reikšmė ir siekiama vaizdo efektingumo, plg. baisingi skėplai iš móle / u.viršū būva medinis / nu i.padeg (Žg). Pastebėta priesagos -inis, -ė vedinių iš pamatinių žodžių einančių daiktavardžių ar veiksmažodžių, nusakančių daikto išskirtinumą, vartojimas: būva veini / vandenei mulūnai (Žg); būva i.veini̇u. [malūnų] kaip_kur (Žvelgčiai); tókus kalós taisidava lietinis (Žg); u.viršū [pasto] būva medinis (Žg); apatinei aukštai būva mūra (Žg). Panašumo ir būdingos ypatybės reikšmėmis vartojami būdvardžių -iškas vediniai iš daiktavardžių milžinas ir senovė, pvz.: būva mė.žiniški tvartai akmeninē (Žg); ižginda senóviška t(a)_ansā.mblė (Žg). Ir daiktavardžių, ir būdvardžių mažybinės-maloninės formos sudaromos su priesaga -utis, pvz.: mažutis (Versiai); čiuplutis (Žvelgčiai). 122 Acta Linguistica Lithuanica LXX Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) Žagarės šnektoje, kaip ir rytų aukštaičių šnektose, vartojami priešdelio po- / pa- vediniai, žymintys ypatybės kiekį, pvz.: pàšars vànduo (Žg); viši pójeni / pá̇jeni (Žg). Pastebėta, kad Žagarės šnektos įrašuose vartojami kokybiniai būdvardžiai su galūne -us, pvz.: di̇rbom / li̇ŋkmu.s / smágu.s (Daukšiai); su̇ŋku.(s) *smė́na láikai búva / nebúva lẽŋvu.s (Žg); nebúva lẽŋvu / sė́se pàklù.va i.kalė́i.ma (Žg). Būdvardžių dūriniai, kaip ir daiktavardžių dūriniai, sudaromi be jungiamojo balsio, pvz., bú·dava toks mẽ·li·mà·ris mùls (Žg). Ypatybės kiekio skirtumams išreikšti Žagarės šnektoje vartojamas būdvardžių aukščiausiasis laipsnis, turintis galūnę -is, pvz.: sveikè·usi(ž) žmó·gus ėsu (Daukšiai); senù bú·dava pù·ri.ti.(s) stiprẽ·usi / pėtái rìgi / vakarìne / baltà srùba / krùopas / a_kleckiene / a_bulbiene (Žg); tẽ·n vẽl bã·luz dižẽ·us (Žg); jæ·utis dižẽ·iz búva (Žg); vaiks tók(s) sunkẽ·us vienó· rankó· (Žg). Aukščiausiasis laipsnis gali būti įvardžio pats ir įvardžiuotines būdvardžio formos junginys, plg.: pàcs tas_baĩsus laik̃s ẽje / kàd žìdu(s) šáude (Žg); màtinga pàti mažóji i.rà (Žg); tai_tà [senu] irà pàti mažóji (Žiūriai). Žagarės šnektoje plačiai vartojamos įvardžiuotinės būdvardžio formos. Vienomis jų respondentai siekia ką išskirti pagal ypatybę, pvz.: brólis karúomenėj búva / tai_búvai taz_dìdžis dà·rbì·ks (Žg); i_mà búva blogàsis kà·nis i_sunkà·siz dà·rbz búva (Žg); ta_mèrgà dižóji bã·ige devines (Žg); mù·su dižóji švẽnte va_*pė·tri / *pó·nai (Žg); jeu_tie mažiei bról.kai / tai_tie pagaĩdava kẽtures tas_klasės (Žvelgaičiai); viši tie jeu jaunie / pà-(a)udė / jeu_pasėne (Žiūriai). Kitais atvejais įvardžiuotinės būdvardžio formos vartojamos nurodant rūšį, amžių, pvz.: o_kìti turėdava / nežinau / a_báltoje glùšne / a_raudò·na glùšne šakė· tokė. nusipjó·vi / ir_eidava tep và·ikščiòdami và (Versiai); selėnkes i.rà smùlkos / stamboses (Versiai); nežinau kur pàika mana vi.resnó·ses / sesù / pùsere (Žg); da_vaikus mažùsos reikėdava prižùrėt (Žg). Respondentai linkę derinti būdvardį prie daiktavardžio, todėl būdvardžio linksnio galūnė gali būti nesteminė, plg. pùsere / tai an ažìž didelòs šeimòz búva (Žg). Kartais, jei pasakomas respondentas dar pauzę, derinimo gali ir nebūti, plg. búva brañgu.ž | dúona_ta (Žg). Kiekiniai sudurtiniai skaitvardžiai Žagarės šnektoje sudaromi su sandu -leka, plg.: aštuonõ·leka [tūkstančių davė] / uštėmse (Žg); já·nz da·búva / sėpti.nóle·ka mẽ·tu (Žg). Diskurse pastebimas kiekinio skaitvardžio derinimas su daiktavardžio linksnio galūne [mà·n dà·ve peñkus litùs (Žg); tãna·udava čė šešùs mẽ·nesus (Žg)] arba tokio derinimo, manytina dėl bendrinės kalbos įtakos, nėra [tri(s) šimtùz gã·nu / nu_kas tas i·rà (Žiūriai)]. Kelintinių skaitvardžių įvardžiuotinės formos nėra dažnos, bet jos neretai atliepia sakinėje daiktavardį, t. y. žymi subjektą [o_tretẽsis / jeu_jẽm gẽ·žis / Straipsniai / Articles 123 JANA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ suraki̇ntas rȧnkas (Žg)], arba atlieka atributinę funkciją, t. y. pavaduoja būdvardį [pi̇rmȧ.čia tȧ.opėraci̇ja. / tȧ.di̇žė / sȧka / blȯ.gai / greit užmigau (Žg)]. Žagariškiai tebėrtoja viskaitą. Įrašuo pastėta skaitvardžių viskaitos akuzatyvo forma, plg. [penčios] gã.unu dū šimtų septynedešim (Žg). Dažniausios viskaitos galininko formos su daugiskaitiniais daiktavardžiais metai, mene­siai arba vienaskaitinėmis formomis litas, karas, pvz.: įkabina jau šimtą. / devynedėsim(d) dū mė (Žg); tė būva dauk senėnis už mamą. / par dvidešim(d) dū mė (Žg); daugėjo dū mė tam pačiam kaimeli. pri vaikų būvai (Žg); tai dū mėnesu mokina (Žg); jau až dū karu pa.rigėnau (Žg); duodu dū litų par mėnesi. ką.rta. (Žg). Šnektȯs įrašuo­se aptinkamas atskirų įvardžių (ypač parodomojo tas, ta) dvejopas vartojimas: vienais atvejais minėtas įvardis atlieka savo funkciją, kitais atvejais jis vartojamas kaip artikelis (artroidas), plg. i̇.tėp tȧ.ži̇.dėka ižgė.lebie tȧ.gi.vi̇be. (Žg)²⁰. Žagarės šnektoje vartojama įvardžių samplaikų. Pavyzdžiui, turėjimų, nuosavybei išreikšti sakoma dviejų įvardžių (asmeninio savinio savas ir pabrėžiamojo pats) junginys, plg. mãs turėjom kėles kã.rve(s) savą patį (Veršiai). Vietoj parodomojo tas, ta respondentas pavartoja daiktavardžio ir parodomojo įvardžio pats su stiprinamąja dalele jau samplaiką, plg. ȯ.i̇.ūdi̇ri. stȯ́ taṡ.mȧnis pȧṡ.jau (Veršiai)²¹. Žagarės šnektos tekstuose pastebėta parodomojo įvardžio anas, -a įvardžiuotinė forma: anais / tàs bernūks (Žg). Joniškio šnektų, kurioms priklauso ir Žagarės šnekta, veiksmažodžiai yra kito kamieno ir asmenavimo paradigmos, plg.: ji̇e šė́ / ir_ȧš aisėdau šāle (Žg); tā(s) šė́.ṡa.u isiplėte.s (Žg); kãṫra. sekmėni. nórėm [šokių] / grįžam / kȧ.gróji (Žg); nevãg / nevãg / nesigriž kȧ.vóktu. [čigonai] (Žg); kaip jūs nesigė̇rėt nēgrai kalbėt? (Žg); kiek aš norėu / tiek aš rišū [karves dobiluoje] (Veršiai); aš ūginau / vargāu / daba palikėt / išvažiuosėt / gaila mamās palika / acisākėu kavalierės (Žg). Kartais respondentams pasakojant prasprūsta gana netikėtos veiksmažodžių formos išsigąsti, išsiganda, išsigando arba budėti, budėja, budėjo, pvz.: mojienes žolėles nuo įžagės būva / nu.va kad įsigandi / nu.va tėp / kad už_nu̇garos / suduok par nugar. / įsigasti (Žg); apė.ngi / dėdi į.graba / i budėi (Žg). Žagariškiai, kaip ir kaimynai žemaičiai, sangražos dalelytę nukelia į žodžio galą, pvz.: tū neklaužis (Žg); vis_tiek nemātos / kūṙnz dīnga [apie vyrą] (Žg); aš_tai nekė_igdavaus (Daukšiai); mūštis nemūšomės / o_ten_žožėli pasisakėt / visi 20 Apie artroidą plačiau žr. Rosinas 1988: 59–67. 21 Įvardžių samplaikos – stabilūs žodžių junginiai – nutolę plačiu aptari negiamę sintaksės skyriuje. 124 Acta Linguistica Lithuanica LXX Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) pasìsąka (Žg); reĩ(g) gi.vẽ.nf / niekur nedẽsies (Žg). Kartais pavartojamos dvi sangrąžos dalelytės – po priešdėlio prieš šaknį ir žodžio gale, pvz.: apsivedęs / i̇tiek jė vãrkt / kol jė pradėd gi.vẽ.nf (Žg); kitą kaimìnę šąka / tū nesikìšis (Žg); nesigrįžes nei_tokų plėṡkų / nieka (Žg); pìrkt šenavėj nebesimòkas / ją (Žg). Žagarės šnektoje dar pavartojamos senosios atematinio asmenavimo formos, pvz.: mamà paliek jau tą duonę, sukramtìta su sakarìn (Žiūriai); nãkti ne-mìgtu (Žg); užmìgti / tãdà pasìlsi žmõ.gus / ir_às tãdà užmìgtu (Žg); atróda / k(a)_anc mìeti / i_ganà (Žg); [linus] pàsėãu jau juõs kū.lst / nukū.lst su_tõ.kɔ.(m) medìnem / nu_jau sukū.oj (Žg). Būtojo dažninio laiko 3 asmens forma turi baigmenį -ai: užplìkdavai su_vã.n-dėnu / dėdavai kvìnų / išpladavai gerai (Žg); sakìdavai (Žvelgčiai); švėrì labài šluodavai tan_pėcų (Žvelgčiai); pìrma eidavai į_mokìklą ir kùngai (Žg); tai nèždavai i_dárba. tàsès tėk(ž) žmõnìm / vãlgydava [obuolius] (Žg); tìgi išeidavai i_lauką (Žg); pareidavai namìe / vãlgì.t tã.u nìeks neduos (Žg); ái / kaip grãžei šõgdavai! (Žg)²². Išlaikytos ir senosios veiksmažodžio būsimojo laiko daugiskaitos trečiojo asmens formos, aptinkamos kone visose lietuvių kalbos tarmėse, plg.: kà jau prašai / tai atvažiuosme (Veršiai); nu_i_dàbà jau_di.rpsme ālu. (Veršiai); jis [žydas] usiràšė an_póperę / ji(ž) žina / ka_mãs atiduõsme tuos pinigus / kiek i_kaunuo / ją (Žg); paskãldi.ste kelmù. / i_susimã.lste greičiù / nereiks pagal numenì. ẽ.lės lą.ki_tadà (Veršiai); ą_jūs visada tokie būste / kad_jūs neinat i_bażnìčę.? (Žg); nuveĩme iki gãlą / i_eĩsme pagal par_žõlę. (Žg); nu_i_dàbà mẽs jau visi važiuosme (Žg); o_ta_mẽle / vã.kai / rãste / i_tu_šẽimù pri-augìnte / i_tu_vìru. / i_ãčb.s / kai_žali barščei (Žg). Žagarės šnektoje geidžiamąją nuosaką reiškia esamojo laiko trečiasis asmuo ir dalelytė lai (rečiau le), pvz., lai jūn ne-uži.rba tiek / par pūmetį, jau_jūn pràktika(š) šiek tiek i.gìe (Veršiai)²³. Įrašuose iš Žagarės šnektos pastebimas veiksmažodžio bendraties trumpinimas, ypatybė būdinga ir kitoms lietuvių kalbos tarmėms, o bendratis kamiengalis dažnesnis su -yti nei -inti, pvz., ją / àvis augìdavom / linus augìdava / augìdava kvìnus (Veršiai). Tranzityvus priesaginis -uoti vedinys iš mėsas žymi aktyvaus veiksmo nulemtą priežastinį veiksmažodį, plg. reikėję mėsla. vėšt mėsłot ant laukų. (Žg). 22 Apie jas plačiau žr. Grinaveckienė 1962: 147–169. 23 Išsamiau apie šį reiškinį bus rašoma sintaksės skyriuje (straipsnis rengiamas). Straipsniai / Articles 125 JANA ŠVAM-BARŲĖ-VALUŽIENĖ Savaiminis priesagos -telėti intranzityvus veiksmažodis atinka priešdėlinį pažaugą, pažėjȧ, pvz., dugė́ á.uktelė́ju / jėu̇ pradė́ju ant_ mȧšiną. di̇ṙpt (Žiūriai). Priešdėliniais veiksmažodžių vediniais Žagares šnektoje itin subtiliai nusakomas patikslintas veiksmažodžiu reiškiamo veiksmo pobūdis. Priešdėlinio ap- vedinių žymimas veiksmo kartotinumas, plg. kita. pá.rtie gali vė́l apsalint / vė́l nutė́kint (Veršiai). Vedinys su at- vartojamas to paties veiksmo atkartojimui (po kurio laiko) nusakyti ir sudaro pa-/at- santykinę dermę, plg. jie visi po vieną atraša / o_má.n visiem atrašė (Žg). Priešdėlinis at- vedinys sudarytu reikšmę derme su už- vediniu, plg. karjerus kaip iškasė / mum jų_nieks neipreklausė / ne-atmók (Žvelčiai). Priešdėlinis įdomus įgyja reikšmę ‘domėtis’, pvz., kas į.dàvos / tai_tas ir_šendie mók ta_darba. di̇ṙpt / ką_mámà di̇ṙbdava / o_katras ne-i.domàvos / o_gál jam lá.ika nebuva / jis ir_šendien nežina / ką_ta mamá di̇ṙba / kaip jin képe / aš toks vãizg bùvau / ka_aš į.domavau / kȧtėjai tūr / kaip jie (Veršiai). Priešdėlinis iš- sakinys nuo ri̇t(a) aṅkšč̇u̇se(i) iškeltȧv̇i (Žg) atinka pa- vedinio reikšmę. Priešdėliniai veiksmažodiniai vediniai išryškina kalbančiojo akcentuojamų veiksmažodžių reikšminius niuansus. Kontaminacijos pavyzdys galėtų būti toks: jin neėṙpus / ir_ne-á.udos [nėra ver- pus ir nėra audus] (Veršiai). Žagares šnektoje itin dažni priešdėlio nu- vediniai. Kartais tokie priešdėliniai vediniai atinka priešdėlinio su- vedinio reikšmę, plg. nùdege / pupìf / užligina vi̇ṡka. / išgàdina senóvi̇ška ta_ansámblį (Žg); šùlpi. pasáude / nùsipe / ka_jaũ_darbs baiks (Veršiai); tas_ja.utiz bùva tik nušà.udics / bet_nušà.ucs (Žg); pì.ris nebuva nudėgita mùsu (Žg); šùlàde namùs / kitùs nudėgina (Žg); tie_litai jau dãbà labai nuprastėję [menka prekine vertė] (Žg). Nu- vediniai gali atliepti pri- vedinių reikšmę, plg.: [karvė] pardàuk nurisé.z bùvai / par_tóli (Veršiai). Jie gali paduoti pa- vedinius, plg.: dã žãdi i.*šėũls nurašit [laišką] (Žg); kiek až dàba nusiklausù / až pasipiktinus esù (Žg). Kartais tokie vediniai atstoja kelių priešdėlinių vedinių reikšmę, pvz.: ap(i)-, iš-, pa-, su- plg.: nupàsakoje / kòkes pàsekmes gal bùti (Žiūriai); kėls kai éidava / tē gróvei nùkasti (Žg). Nu- vediniai gali atitikti per- vedinių reikšmę, plg. i_ta_bùta nuràše [vaikams] (Žg). Sakinyje dàba nusmì.rdi dùmais / gėr (Žg) nu- vedinys vartojamas su- ar per- vedinių reikšmėmis. Kaip subtiliai parenkamas priešdėlinis vedinys, rodo ir sakinys su dviem nu- vediniais, kurių pirmasis atitiktų per- vedinį, o kitas būtų vartojamas tikrąją nu- reikšme, plg. tóki grãži bùva kumelėke / nùsóve visàs kė́tures kójes vàršėi / o_gì.va / màmà da_pràša to_kareive / nùsáukit / ką_áns kã.pkinaz dàbà (Žg). Priešdėlinis nu- vartojamas veiksmo intensyvumui nusakyti: u_viršù bùva medìnis // nu_i_pàdege // nùdege (Žg); kita. pá.rtie gali vė́l apsalint / vė́l nutė́kint (Veršiai). Minėti priešdėliniai vediniai gali atitikti su- arba pa- vedinių reikšmes, 126 Acta Linguistica Lithuanica LXX Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) plg.: nùslęg [obulũ sīrį] (Žg); taĩb dã.lei nudãra [nugudina suformuotą duonos kepalą] (Žg). Sagrąžinė veiksmažodžio su priešdėliu nu- forma reiškiamas veiksmo intensyvumas: [sūnus] tēg būva nusĩ.rgęs / i̇̄tȧ.dã.kare būva kaškũr išvaži̇̄vęs (Žg); òbulũ [vynas] / kȧ.nugivė.n / kȧ.gi̇.nėras (Žg). Nu- veiksmažodžiais vediniais nusakoma veiksmo trukmė: ãš vėl nukẽnči [kurį laiką patyli] (Žg) arba [vags] televizorū. spalvōta. išnẽ / dã.kitus nurĩ.ka (Žg). Priešdėliniai nu- vediniai vartojami vietoj kitų priešdėlinių (iš-, pa-, per-, pri-, su- ir pan.) veiksmažodžių (žr. 2 diagramą). 2 DIAGRAMA. Priešdėlių nu- veiksmažodžio vedinių atitikmenys Priešdėlinis pa- vedinys Žagarės šnektoje atitiktų veiksmažodinių iš- vedinių reikšmę, plg.: sułà̇pinam / ir_pã.temam an(t)_pievos [audeklą] (Daukšiai); ãš / kad_i̇vĩ.ris / dūona. išmõ.keu kẽpt / dã.pakẽpė (Versiai). Plačiai respondenų vartojamas par- kaip veiksmažodžio priešdėlis gali atliepti at- ir iš- priešdėlinių vedinių reikšmes, plg.: pĩ.rma. lã.ška. kat nùrašeu / tãĩ pã.rsunče pinigũ. (Žg); sũ vĩ.ru parsĩkĩrė (Žg). Priešdėlius pri- veiksmažodinius vedinius žagariškiai vartoja mažine reikšme vietoj už-, plg. biškẽli pripikdáva tu̇.mi̇.lu. (Versiai). Sagrąžinės priešdėlio pri- veiksmažodžių vedinių reikšmė veiksmo baigmei nusakyti atitiktų priešdėlinių nu-, pa-, su-, už- veiksmažodžių reikšmes, pvz.: įsimirša Straipsniai / Articles 127 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ [pavardės] (Žg); aš_pristebėj[e]u ar (Versija); banda. ganėu / prisilė ka.res mi.lšt / i_ka.res mi.lždavau (Žvelgaičiai). Intensyvesnį veiksmą spindi vedinys prisukti, reikšme ‘prisimti’: kūbus vā.dėne prisugdavom i(š)_šū.ne (Žg). Per-keltine reikšme igyja priknyti – ‘paskirti dirbti: dã.u.gą prikįkė pri_veršėlu (Žg). Vartojami ir su- priedėlio vediniai, pvz., sangrąžinis subjekto atliekamas veiksmas susiubagauti reikšme ‘prisirinkti, susirinkti’: susi-ubagāva tu.pingų dė̃im tūkstančių. (Daukšiai). Priedėlinu už- vediniu atliekama pa- vedinio reikšmė, plg.: i_tas_vā.iks uskū.ne tai motinai / ka mani vā.gin (Žg); uistāčius i_namūs / paskutinę sveikata. dė̃us i_da. mán reik išeit iš namų (Žg). Sakinyje negalūstis [mais-tu] (Žg) už- vedinys atliepia ‘nusiskųsti’ reikšmę. Kitu atveju už- vedinys atlie-pia iš- arba sinonimiško prižiūrėti žodžio reikšmę, plg. reikėję tas_māms / ta.gi- vėnima. užlaiki [sodybą] (Žiūrai). Žagarės šnektoje gausu dalyvinių formų. Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai nusakoma reiškiamybės raiška, plg.: viska pe.rkam / aš jau_negalu išmaitint (Žiūrai); nu_kaip ji tur? / dvi ka.res mė.lėmas / telė / trįs pašai (Žiūrai); tas visas pāgrinds ta_būve neperkam i.ra (Žiūrai). Kitais atvejais esamojo laiko dalyviu nusakomas galimas atlikti veiksmas, plg.: būva māsins pė.unams (Žg); kėlė tie ne-išvažuojmi (Žg); *lietuvo.s laike būdava mū.la / kokė tik norė / būdava i.dražu. skalbėma / ir burno.z būva (Žg). Būtojo laiko dalyviais nusakomi sudėtiniai neveikiamosios rūšies laikai su būtojo karti-nio laiko neveikiamuoju dalyviu, pvz.: i_nelėde lā.idot an_to.kalnuka / kur tō-giminė būva lā.idota (Žg); duobė būva / kur dū.rpes iškasta (Žg); mana manītė i_kā.pus [duona] / amžinātis (Versija). Atributinės reikšmės esamojo laiko dalyvis derinamas su daiktavardžiu pana-šiai kaip būvardis, plg. ne-išvėgami ka.ru reik bū (Žg). Prieveiksmio funkciją Žagarės šnektoje dažnai atlieka sutabarėję (suprieveiksmėję) daiktavardžių linksniai, dažniausiai vietininkas, pvz.: pā.rvažavū namė (Žg); pārvėž namė / nū.kuli [linų galveles] (Daukšiai); ganėu āvis / pietū. pareidavau namė (Žg); važiuo namė iš_tu. *mineču. išlė.idus piena. (Žg); kiek tu. bernūku. mū.m būdava namė (Žg); palikė namė / tiė jau pasidāra jaunā-sis / piršlės (Žg). Suprieveiksmėja ir kitų daiktavardžių (pvz., kaimynai) vietininkas, plg.: čė / kaiminuose tokį gal nesutūpėta biški. [mergina yra] (Žg); nelabai tō.li / kaimi-nuose tie_jė.vai (Žg); tē / kaiminuos / tarnava graži mergā (Žg); kaiminuose tokė ži.dėlė gi.vėna (Žg). Neapibrėžtos vietos reikšmę vartojami žodžių joniškiečiai, žagariečiai vietininkai, plg.: tēn / joniškiečios / dāve kėlė. (Žg); va_ža-gariečios / *žagārė gimsi (Žg). Suprieveiksmėjusiu vietininku nusakomas ir 128 Acta Linguistica Lithuanica LXX Fonētinēs ir morfologinēs Žagarēs šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) laikas, plg. nuo_ri̇ta atōbusas ēn / i̇piētusē / jēgu piētusē nē / tai̇k *pāne-vēžē [tegal atvažiuoti] (Žg). Žagarēs šnektoje pabrėžiama reikšmė vartojami būdiniai, sudaryti su priesaga –tain, pvz.: kā(s) sū galōtinai gi̇vē.n / tāz gi̇vē.n (Žg); dābā nėštinai nėš / o_dās nesidēžu nėšām (Žg); o_ta_mamā užpīle piltnai / sū.ksta. pasēme cīkraus / užpīle piltnai / ir_stō (als) (Žg). Iš Žagarēs šnektos įrašų matyti, kad pastebimi morfologijos ir žodžių darybos polinkiai atspindi ir savitą, ir lietuvių kalbos tarmėms būdingų kabinių ypatybių atlieptį. ŽAGARĖS ŠNEKTOS LEKSIKA: ŽVALGOMASIS PŪVIS Geriausiai tarmių, patarmių, šnektų ir pašnekių leksiką atspindi terminai žodynai, bet kol Joniškio šnektų žodynas tebėra rankraštinis, tiksliau, parengtas pirminis kompiuterinis variantas, galima padaryti žvalgomąjį eksperimentą. Autorė sumanė iš Žagarės šnektos įrašų pasirinkti įvairesnes leksikos, atliepiančios savarankiškas kalbos dalis, ir palyginti, kaip ji atspindėta didžiajame Lietuvių kalbos žodyne, iš kurio bendrinė kalba semiasi žodžių, kuriame gausu pavyzdžių iš tarmių, suprantama, turėtų būti pavyzdžių iš Žagarės (Žg) arba Skaistgirio (Sk), Joniškio (Jnš). Žagarės šnektos įrašų pasirinkus žodžius galima vertinti publikavimo žodyne (vartojamo bk), reikšmės naujumo, kalbų kontaktų ir kalbos vartotojo kūrybiškumo kriterijais. Pasirinkti apžvelgti per 80 žodžių, iš kurių 74 yra savarankiškos ir 9 – nesavarankiškos kalbos dalys. Iš Žagarės šnektos įrašų pasirinkti aptarti 32 daiktavardžiai. Lyginta, ar šie daiktavardžiai ir jų reikšmės atspindėtos Lietuvių kalbos žodyne iliustraciniais sakiniais ar nuorodomis. Minėtame leidinyje nurodoma, kad Joniškio šnektose vartojami cicē ‘teta’ (pvz. iš Jnš, Žg), dania ‘daina’ (pvz. iš Jnš), gangis ‘girnų įrengimas’ (pvz. iš Jnš, Žg), manta ‘turtas’ (pvz. iš Jnš), obelys ‘obuolys’ (pvz. iš Jnš, Žg), patangis ‘kas nedarbštus’ (nuoroda Žg), podē ‘krikštamotė’ (pvz. iš Sk ir nuoroda Jnš), ratinis ‘verpimo ratelis’ (nuoroda Jnš, Žg), skraitas ‘prijuostė’ (pvz. iš Jnš ir nuoroda Žg). Taigi Žagarės šnektos ir Joniškio šnektų daiktavardžių atspindys LKŽ sudaro 29,03 %. Yra daiktavardžių, pateikiamų LKŽ be nuorodos apie tai, kad jie vartojami Žagarės šnektoje ar bent apie Joniškį, pvz.: cirškynė ‘medinis barškals, kleketas’; kaledā ‘kunigų ar bažnyčios tarnams, apie Kalėdas apsilankantiems, duodama duoklė’; kirpēs ‘kas trumpai nukirpęs plaukais’ (LKŽ pateikiamas žodis kirpšē, bet žinant, kaip svyruoja giminių Žagarės šnektoje, galima juos gretinti); lupatas ‘sudėti, suplėšyti drabužiai’; mergē ‘samdinė’; promiltis ‘priesmilis, lengva žemė’; sēdyba ‘sodyba’; Straipsniai / Articles 129 JANA ŠVAMBARĖ-VALUŽIENĖ sodžius ‘kaimas’; suiga ‘giminų susiejimas’. Apskaičiavus procentus, matyti, kad 37,5 % daiktavardžių nenurodyti kaip vartojami Žagarės šnektoje (ir kitose Joniškio šnektose). Visai kitomis reikšmėmis vartojami trys daiktavardžiai: kabe ‘plaukų segtukas’ (LKŽ artimesnė būtų tik ‘gatvės reikšmė); pūlys ‘nedidelė mergaitė’ (LKŽ yra tik ‘mažas irbus kūdikis’ reikšmė, bet čia kalbama apie vaikščiojančią mergaitę; taškas ‘vieta, kur pardavinėjamas alkoholis’; trandis ‘sutrūkusios ir plėskanotos kojos’ (LKŽ artimiausia reikšmė – ‘kojos po, kulno ar piršto tinkinys’). Kitomis reikšmėmis Žagarės šnektoje vartojami 12,9 % daiktavardžių. LKŽ visai nėra penkių Žagarės šnektoje vartojamų daiktavardžių, pvz.: autokinis ‘aukojimas, labdara’; drobnes ‘vėjaraupiai’; grīž ‘kas susukas, grįžė’; liespienis ‘pienas be grietinės, liesas pienas’. Vienas žodis – lingačia ‘darželio gėlė’ – leistų suvokti respondentų kūrybiškumą: išvardijęs darželyje augančius augalus, baigia sakinį tarsi apibendrinamuoju žodžiu, nusakydamas ir kitas linguojančias gėles. Dar du žodžiai – palaidnēs ‘pasileidęs’ ir paletis ‘sulatvėjęs lietuvis’ – ludytų baltų tautų ir kalbų kontaktus. Pastarųjų daiktavardžių taip pat nėra LKŽ. Taigi 22,58 % daiktavardžių nėra patekę į LKŽ. Vadinasi, apie 35,5 % žodžių ar jų reikšmių savitumas galėtų papildyti lietuvių kalbos atsargas, kalbos fondą. Atskirai reikėtų paminėti daiktavardžius, kurie, keičiantis gyvenimui ir nykstant atskiriems įrankiams (ar buvusiai technikai), yra pasitraukę iš aktyviosios vartosenos, bet respondentų prisimenami. Iš jų minėtini aznyčia ‘vieta, kur dginamas ar džiovinamas salyklas’ [aznīče būdava tēp / an_pintēs lubu. padarīta nu_toki dēže (Daukšiai)]; branktas ‘skersinis viržiams užkabinti, kinkant arklį’ [māi / būva dēi branktai / stelvogi / kai juo(s) šauk (Veršiai)]; dampis ‘kuli amoji mašina’ [tas_pēčuz būdava dā.mpis / jā (Veršiai)]; drangēs ‘vežimukas su mediniais ratais’ [nupjove nuo_mēže va rikās tōkes kē.tures / i_padare tōkez drangikes (Žiūrai)]; grebtis ‘stambenis šiaudgalas?’ ir pelas ‘smulkus šiaudgalas, akuotas’ [šāuds reikē atmīt / pēlis reikē atmīt / grēpčus reikē atmīt / māi / visōku. tu. darbū. būdava (Veršiai); maņkulis ‘kūlimo laikas, kulė’ [par_maņkulūs [eidavo i_talkas (Veršiai)]; naginēs ‘iš vieno minkštesnio odos gabalo suraukta avalynė su apvarais’ [sā.u nagines pati pasidārdavau (Daukšiai); žēma. tei(p)-pāt su_nagīnēlem dēvādava (Daukšiai); tūkas ‘čiuptukas, žindukas’ [tūka. iz_duonites padarīdava / i.dēdava i.drobin. lupatēli. / jeigu *ulē ve.ēs / tai_tādā tū duok ta.tūkēli. // padarīta. iz_duonites ir_sakina (Žiūrai)]; žvangūčiai ‘diržas su skambaliukais, segamas arkliui po kaklu’ ir pašorkos ‘kinkomas diržas?’ [ārkli paikinti / žvaņgūčei būdava / juodas tōkes pašorkas būdava (Veršiai); ārkli kur uškinkā / juodas / šiknines / pašorkas būdava / i_pri tū pašorku kabidava tōku(ž) žvaņgūčus mažus bāluts (Veršiai)]. Vieni žodžiai, kaip maņkulis (LKŽ maņkulē), nurodo esant apie Žg, 130 Acta Linguistica Lithuanica LXX Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) kti – tūkas ir žvangčiai (LKŽ žvanguliai) – žinomi iš tautosakos (M. Slančiausko) ar M. Katiliškio raštų (grožinių kūrinių). Prie daugumos žodžių nėra nuorodos apie vartojimą apie Žagarę ar Skaistgirį, Joniškį. Iš 11 pateiktų žodžių tik prie 3 LKŽ nurodo, kad jie vartojami Joniškio šnektose, o prie 8 tokių pažymų nėra arba nėra net tokių žodžio LKŽ (dranges, grebis, pašerkos) (žr. 1 lentelę). Į akis krinta Žagarės šnektos įrašuose vartojami būdvardžiai ar būdvardiską reikšmę įgyjantys įvardžiai, kurių sudarė 13, respondentų labai taikliai pasirinkti ir įtaigiai apibūdina daiktą ar reiškinį, arba sudaro stabilių žodžių junginį. Vieni jų, kaip aukštneškas ‘gultis ant nugaros’ ir vijinis ‘likarnos rūšis’, nėra patekę į LKŽ, o kiti, kaip katras ‘kiekvienas’ ir švakas ‘silpnas’, yra LKŽ su pateiktais pavyzdžiais iš Žg. Dauguma tų būdvardžių, prie kurių nenurodyta, kad jie vartojami Žagarės šnektoje (ar Joniškio šnektose), yra: didis karas ‘pirmasis pasaulinis karas’; grynas ‘tuščias’; mattingas ‘saunus’; mažas ‘mažomis’; šarpus ‘darbus’; vienas žodis ‘keiksmas, kalba su keiksmažodžiais’. Visai kita reikšme vartojami būdvardžiai gyvas ‘rūgstantis, rūgštas’; jaukus ‘ramus ir šiltas’. Taigi 61,5 % būdvardžių Žagarės šnektoje vartojami savitai (žr. 2 lentelę). Pasirinkti aptarti 30 veiksmažodžių (ir prieveiksmių). Iš jų 19 veiksmažodžių yra LKŽ bazėje. Tik vieni jų vartojami kitomis (nei LKŽ) reikšmėmis, pvz.: blausti ‘atsikalbinėti’ ir ‘garsiai šaukiant kviesti’; išbraižyti ‘iškūnineti peiliu (margučius)’; išblabėti ‘nukristi putoms’; kvarkėti ‘šnekti’; minkyti ‘ritmiškai kelti kojas’; nusitverti ‘kartą gyventi’; spardytis ‘gerai gyventi’; skosti ‘būti nereikalingam, stoti’; susitverti ‘gimti’; važiuoti ‘būti pašautam į krūnį’. Kitų veiksmažodžių reikšmės sutampa su LKŽ iškartomis reikšmėmis, bet nurodos, kad jie vartojami Žagarės šnektoje ar apie Jn, nėra pateikta, pvz.: išvarti ‘išleisti už vyro’; nudiles ‘neprisimenamas’; nužti ‘skubiai nueiti’; praprus ‘pasimokęs’; pasikviesti ‘pasivadinti gyventi, įkalbėti sugrįžti’; suderėti ‘sulygti, sutarti dėl ko’; sužiuštas ‘nelygaus paviršiaus’; šaukti ‘vadinti’. Kiek kitoks 11 prieveiksmių vaizdas – į LKŽ nepateko formos atgalau ‘atgal’ ir prietarškai ‘tikint burtais’. Visai kitomis reikšmėmis vartojami juodai ‘labai, paklai’ ir laisvai ‘neapgaubtai (stiklu), nestiklinai’. LKŽ nėra nurodyta, kad prieveiksmiai plačiai ‘išsiskirs po pasaulį ar Lietuvą’ ir ‘turtingiau, prabangiau’; laisai ‘neapgaubtai (stiklu)’; prastai ‘silpnai’; tikybiškai ‘religiškai’ ir skurdžiai ‘šiurkščiai’ yra vartojami ir Žagarės šnektoje. Tik prie ropa ‘ropomis’ ir volio ‘atdarai, atidarytos’ LKŽ yra pavyzdžių iš Joniškio, bet ne iš Žagarės. Nors, kaip susidaro įspūdis, veiksmažodis (iš dalies ir prieveiksmis) gerai atspindėtas LKŽ, bet kai kurios jų reikšmės yra būdingos tik žagariškiams (žr. 3 lentelę). Žagarės šnektos įrašuose akis patraukė 11 nesavarankiškų kalbos dalių. Iš tiktukais ir dalelytėmis respondentai siekė suteikti pasakojimo spalvingumo. LKŽ nėra nurodyta, kad ekspresyviosios kalbos dalys, tokios kaip: ar ‘taip Straipsniai / Articles 131 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ pat’; musent ‘turbūt, gal’; musint ‘gal’; plumt ‘kritmui į vandenį nusakyti’; pur ‘burzgimui imituoti, vartojamos ir Žagarės šnektoje. Kitos, pvz.: gan ‘daug, pakankamai’; nemat ‘visai’; mat ‘kyt’, nurodytos kaip žagariški vartojamos. Tik žing ‘skleidžiamam garsui imituoti’ LKŽ nėra, o artimos reikšmės žodžiai žingt ir žingu vartojami kitomis reikšmėmis (žr. 4 lentelę). Pažvelgimas po Žagarės šnektos leksiką dar labiau sustiprina mintį, kad tamti, šnektų, šnektų grupių žodynai yra neišmatuojamas ir neišsemiamas lietuvių kalbos gyvaties lobynas. ŽAGARĖS ŠNEKTA XX A. PABAIGOJE: APIBENDRINAMOSIOS MINTYS Aptarti Žagarės šnektos įrašų, darytų 1998–2003 m., akcentuacijos ir tarminiai gramatiniai pokyčiai vestų prie tiriamųjų XXI a. darbų, stebint šnektos kaitos pokyčius. Akcentuacijos požiūriu Žagarės šnektoje vyrauja visuotinis kirčio atraikimas. Kalbininkų pastebėtos mišrių dvigarsių kirčiavimo ypatybės vertos detalesnio tyrimo ir korekcijos, atsižvelgiant į pateiktą tautinę priklausomybę ir kalbinę savivoką. Kiti turėtų tam tikros fonetinės ypatybės, iš kurių minėtina balsių a, e, i, u ir priebalsių ch, f, h tarimas; priedinių j, v vartojimas; įdomu pastebėti šlekiavimo ir priebalsių minkštinimo / kietinimo raidą. Žagarės šnektos morfologinės ypatybės – skirtingi vardazdžių kamienai, skaičiaus ir giminės svyravimai, dviskaitos vartojimas, vardazodžio formų (įvardžiuotinių, laipsnio, sangrąžos) savitas (ar skolintas iš artimų šnektų) sudaromas, veiksmažodžio kamienų ir formų vartojimo ypatybės – taip pat turėtų pasiduoti kalbinei raidai. Tarminiai įrašai leidžia susidaryti vaizdą, kaip Žagarės šnektoje sudaromi žodžiai. Respondentė dažniausiai vartojo priešaginius, priedėlinius vedinius ir dūrinius. Pastebėta, kad priešaginiai daiktavardžiai sudaromi su priešagomis -atis, -ėjas, -ėlis, -ietis, -tojas, -utis. O būdvardžiams dažnesnės priešagos -ingas, -inis, -utis. Žagarės šnektoje vyrauja priešdėlinė veiksmažodžių daryba, iš kurių minėtini priešdėliai ap-, nu-, pa-, par-, pri- ir kt. Dūrinius žagariškai dažniausiai vartoja be jungiamojo balsio. Žagarės šnektos leksikos pjūvio apžvalga leidžia susidaryti vaizdą apie šnektoje savai vartojamą leksiką. Respondentų subtiliai parenkamas žodis ar jo forma pasakojamiems vaizdiniams ar reiškiniams apibūdinti atspindi prigimtinės kalbos lankstumą ir tinkamumą dabarties mintims išreikšti. Kalbinė aplinka (šiuo atveju – Žagarės šnektos įrašai) rodo, kaip respondentas formuoja ir perteikia kalba savo kūrybinius sumanymus. 132 Acta Linguistica Lithuanica LXX Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) LITERATŪRA Bartkutė Nerija 2008: Joniškio rajono teritorijos toponimija: darbai ir raidos polinkiai. Daktaro disertacija. Šiauliai. Daujotytė Viktorija 1998: Tekstas ir kūrinys. Vilnius: Kultūra. Garšva Kazimieras 2005: Lietuvių kalbos paribio šnektos (fonologija). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Girdenis Alekas, Juozas Pabrėža 1978: Naujì šleivėjimo stebėjimai Žagarės apylinkėse. – Baltistica 14(2), 127–129. Girdenis Alekas, Genovaitė Kačiškienė 2000: Paraleliniai reiškiniai latvių ir šiaurinių lietuvių veiksmažodžio sistemose. – Kalbotyra 37(1), 21–27 [= Girdenis Alekas 2000: Kalbotyros darbai 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 307–314]. Girdenis Alekas, Juozas Pabrėža 2000: Naujì šleivėjimo stebėjimai Žagarės apylinkėse. – Baltistica 14(2), 127 it. [= Girdenis Alekas 2000: Kalbotyros darbai 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 117–120]. Girdenis Alekas, Juozas Pabrėža 2003: Sąjūgių ir žvarbių prieblasis svyravimai XX a. pradžios žagariečio tekstuose. – Baltistica 37(2), 229–232. Grinaveckienė Elena 1962: Kai kurios lietuvių kalbos tarmių ypatybės (iš 1961 metų dialektologinių ekspedicijų). – Lietuvių kalbotyros klausimai 5, 147–169. Jonaitė Aldona 1967: Latvių kalbos poveikis palatvės vakarų aukštaičių šnektų gramatinei sandarai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 9, 171–182. Jonaitė Aldona 1960: Nauji duomenys apie Skaistgirio tarmės konsonantizmą. – Lietuvių kalbotyros klausimai 3, 79–86. Jonaitė Aldona 1972: Palatvės vakarų aukštaičių nedingos fonetikos žodžiai ir jų kilmė. – Lietuvių kalbotyros klausimai 13, 31–41. Jonaitė Aldona 1969: Palatvės vakarų aukštaičių šnektų būdvardis, skaitvardis, įvardis. – Lietuvių kalbotyros klausimai 11, 183–221. Įspt 2001 – Joniškio šnektų pratimai ir tekstai, ats. red. J. Švambarytė. Šiauliai: J. K. Vasiliausko įmonė. Kaikartė Aušra 2015: Skaistgirio šnektos ypatybės. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 3, 150–173. Kaikartė Aušra 2010: Joniškio šnektos daiktavardžio linksniavimo sistema. Daktaro disertacija. Vilnius. Straipsniai / Articles 133 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Kardelis Vytautas 2008: Dėl junginių *lė, *rė, *sė Mielagėnų areale. – Baltistica XLIII(3), 485–494. Kardelis Vytautas 2002: Dėl galinių le junginių raidos šiaurės rytų vilniškių šnekto­se. – Baltistica XXXVII(2), 215–222. Kardelis Vytautas 2002: Dėl junginių la, lė raidos šiaurės rytų vilniškių šnektose. – Baltistica XXXVII(1), 107–114. Lipartė Eivja 2000: Iliatyvo resp. prieveiksmio laukan reikšmės ir galimi sinonimai lietuvių kalbos tarmėse. – Lietuvių kalbotyros klausimai 43, 144–152. Lipartė Eivja 2000: La. not vs. mal vs. žem un lie. žemė vs. šalin semantikas atliečias literatūrā valdā un izloksnēs. – Linguistica Lettica 8, 151–179. LKŽ I 1965 – Lietuvių kalbos gramatika 1. Fonetika ir morfologija, red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis. LKŽ II 1971 – Lietuvių kalbos gramatika 2. Morfologija, red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis. Lkt 1970 – Lietuvių kalbos tarmės. Vilnius: Mintis. Lktch 2004 – Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sudarė R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė, E. Trumpa, mok. red. L. Grumadienė. Vilnius: LKI. Pabrėža Juozas 1998b: Žagarės šnektos fonetinės ypatybės. – Žagarė. Vilnius: Versmė, 781–787. Pabrėža Juozas 1998a: Ar besama šleivimo pėdsakų Žagarės šnektoje? – Tarmės: tyrimas ir perspektyva (pranešimų tezės). Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 25–27. Rosinas Albertas 1998: Baltų kalbų įvardžiai. Vilnius: Mokslas. Švambarytė Janina 2001: Šiaurės Lietuvos paribio šnektų ištakų: struktūra ir reikšmė. – Linguistica Lettica 9, 73–84. Švambarytė-Valužienė Janina 2018: Žagarės šnektos ribos. – Acta Linguistica Li-thuanica LXVII, 135–148. Urnėžiūtė Rita 1999: Tolimosios asimilacijos reiškiniai Rudiškių (Joniškio raj.) šnektoje. – Tarmės: jaunųjų kalbininkų darbai (pranešimų tezės). Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 21–23. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis. SANTRUMPOS: Jñš – Joniškis KrŽ – Katiliškio raštų žodynas 134 Acta Linguistica Lithuanica LXXX Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) LKG I – Lietuvių kalbos gramatika, t. 1. Fonetika ir morfologija LKG II – Lietuvių kalbos gramatika, t. 2. Morfologija Lkt – Lietuvių kalbos tarmės Ltch – Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija Sk – Skaistgirys Sn – Mato Slančiausko ir jo pagalbininkų pasakojamosios tautosakos rinkinių leksika. Žodynas va – vakarų aukštaičiai šiauliečiai Žg – Žagarė PRIEDAI 1 LENTELĖ. Žagarės šnektos daiktavardžiai Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ ir LKŽ(e). Reikšmė abrė duonos rūšis? ã·bre adìnos tòki dúona (Žg) 1. Didelė gelda duonai maišyti. Nurodo Žg. Sakiniai tik iš Jnš. aukotinis labdara dã·gãu padã·da tòki aukó·tini. / ka_be_bilietų [būdavo šokiai] (Versiai); tiẽ / kur su-akó·je pinigų / tai tiẽ visi bû·davo muzikántam / jã (Versiai) LKŽ nėra ciočė teta šã·kem *julijã·na / côce / ta_mãna pó·de (Žg) Ciočė 1. Teta. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. čirškynė medinis barškalas, kleketas o_*velėkas ka_bû·dava manã·ugume / tai_žinai pasidirbdava tokẽs čìrški-nes medìnės / nu ir trrrr pù kìema. / kad eidavom tos čìrškines (Žg) 1. Medinis barškalas, kleketas, klekučiai. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. dariniai dažai i_dã·rinius i_dã·dom [kiaušinius] / darinėi / skaitos / kur_sūlus dã·ža (Žg) 1. Dažai. Pavyzdys iš Jnš. drobnė vėjaraupiai suĩ·gom drõbnėm / vẽ·raupais / kaip jãs vadina (Žg) LKŽ nėra. gangis girnų įrengimas keturį gangėi maldova giulėm (Versiai) 2. Vienerių girnų įrengimas. Pavyzdys iš Jnš ir Žg. Straipsniai / Articles 135 JANA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ ir LKŽ(e). Reikšmė grįžas kas susuktas [lin] reik padirb grįžą (Žg) LKŽ nėra. kabė seguką plaukim plá.uku(s) supine / su_kà.bem sūsege (Žg) Tokios reikšmės nėra, yra sąties reikšmė. kalėda duoklė bažnyčiai ta._kalė.da galėjęi par pakluones atvėst (Žg) 3. Kunigui ar bažnyčios tarnams, apie Kalėdas apsilankantiems, duodama duoklė. Pavyzdžių iš Žg nėra. kirpšas kas nedil iakirp tas, trumpplaukis tòkù. kirpšu. nèmačiau / kai_mana dùktė. [trumpai kirpti plaukai](Žg) Kas su trumpai nukirptais plaukais, bet žodis kirpšė. Reikšmė nefiksuota apie Žg. liespienis liesas pienas, pienas be grietinės jìs negàl tòke piẽna / lìespiene [gerti] (Žg) LKŽ nėra. lingacija darželio gėlė bùva nastùkas / serèti.s / daugėũ lingàcies tò.kes (Žg) LKŽ nėra. lupatas skuduras [tėvas] añ(s) supìrgdava senùs lupatus / ódas (Žvelgčiai) 1. Pr. Pl. sudėvi, suplėšė drabužiai. Pavyzdžių iš Žg nėra. manta turtas išvežė žmònis / ãtėme má.ntas / i._kolkòzus tas_má.nta(s) suvežė / ją (Žg) 1. Manta – turtas. Nurodytas tik Jnš. mergė samdinė às par_mẽrgę. mažai tã.rnavau (Žvelgčiai) 2. Psn. ūkininko, buožės samdoma mergina darbininkė, samdė, tarnaitė. Nenurodė, kad vartojamas Žg. obelis obuolys žì.dai pìrgdava i(ž)_žmóniù só.dnus / targà.udavo(s) su_òbelės / su_visakù (Žg) 1. Obelies vaisius. Pavyzdžiai iš Jnš ir Žg. palaidnieks pasileidėlis àn nẽ.kòs palaidnieks / a_kà. (Žg) LKŽ nėra. 136 Acta Linguistica Lithuanica LXX Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ ir LKŽ(e). Reikšmė palietis sulatvėjęs lietuvis (pr. likęs gyventi Latvijoje) jė tas v̇īrz būva palietis / lietuvis / bet *latvijō: tarnāva / jīz būva iš tēvų. ižbē:gis / bet *latvijō: tarnāva / i pri- sirāšė / palika par *latvijes pilieti. (Žg) LKŽ nėra. patinginas ar –is nedarbštus o_kitai tai_būva patinginē / tai_praštai gi.vēna / pas_tōkūs iš_nedavau (Žg) Tingokas, ap tingis žmogus. Nuroda Žg. podė krikštamotė pas_pō:dė / sakā / būvav (Žg); šā́kēm *julijāna / čōce / ta_mana pō:dė (Žg) 1. Krikštamotė. Nuroda Jnš, o pavydys iš Sk. promitis lengva žemė tē:n gēra žē:me / prō:smiltis / nepīger nieks (Žg) Smiltinga žemė, priemėlis. Nėra pvz. iš Žg ar Jnš. pūlys maža mergaitė i_pasita.kiauš / toks_pūlis i.eit (Žg) 3. Mažas niebus kūdikis. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. Nesutampa reikšmės. ratinis verpimo ratelis manāte vė.rūbava tiem_ūkininkam su_tuo_ratinu kaip_būdava (Žvelgačiai) Ratelis, naminis verpimo prietaisas. 1 ratinis. Nuroda Žg, Jnš. sėdba sodba sē:bo. kā.rves i.ra (Žūriai) 1. Žemė apie namus su visais trobesiais. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. skraistas sterblė pripi.le skraista. saldā.nu. / tik_nēvērk (Žg); daug labai rādom rēšūt / prisidējem i_skraistus / i_tārbs (Žg) 1. Skraitas prijuostės, sijono ar marškinių priekinė dalis, siūta kam įdėti, sterblė. Nuroda Žg, o pavydys iš Jnš. sodnas sodas mū:su. sō:dnaz būva (Žg) 1. Sodas, žemės plotas, kuriame auga vaismedžiai ir vaiskrūmiai; pats tame plote augantys vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Yra nuoroda Sk. Straipsniai / Articles 137 JANA ŠVAMBARĖ-VALUŽIENĖ Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ ir LKŽ(e). Reikšmė sodžius kaimas ėdava kūldami par visą sožų. (Žg) 1. Sodžius, kaimas. Pavyzdžių nei iš Žg, nei iš Jnš nėra. sueiga susėjimas *pėtrai / su-eiga tu_gimini būdava (Žg) 1. Sueimas, subūri-mas, sambūris. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. taškas bet kokia vieta, kur galima nusipirkti svaigiųjų gėrimų dabā tie_taškai / ein tie_žmōni.s / gėr (Daukšiai) Žodis yra, bet vartojamas kitomis reikšmėmis. trandis skaudulys kōjos ap.ugava tōkom trandin / ne-bėgį pa-eit (Žg) 6. Kojos pado, kulno ar piršto tin(k)inys. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. varnuogė mėlynė ėdavam į_vā.nuogų. nuo *žolines (Daukšiai) 5. Mėlynė. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. 2 LENTELĖ. Žagarės šnektos būdvardžiai Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė aukštynel-kas, -a gulintis ant nugaros vā.ka. pagūdom aukštynelka. / i_važuojem (Žvelgaičiai) LKŽ nėra. didysis [kas] Pirmasis pasaulinis karas 1914–1918 gi.vė.na tōks nuo_didžeje kāra daktars / *bėrtulis (Žagarė) 1. Svarbus, žymus. Pavyzdžio iš Žagarės nėra. gyvas, -a rūgštinis, rūgštas dėi mėles / ir_jis [alus] pradėd gi.vėnti / jau_gėrus ans ir (Daukšiai) Iš dalies tiktų 1. Turintis gyvybę, bet nėra nurodyta perkeltinė reikšmė. grynas, -a tuščias dabā nieka nebė. / grini / grini lā.uki (Žvelgaičiai) 10. Tuščias. Pavyzdžio iš Žg nėra. 138 Acta Linguistica Lithuanica LXX Fonetinės ir morfologinės žagarės šnek tos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė katras kiekvienas o_teṗ_tai katra. pav̇asari. tv̇i.na *daugava (Žg) 2. Kiekvienas. Pavyzdžiai iš Žg ir iš Šln. j aukus, -i ramus ir šiltas v̇asara. / v̇akarai jėku.s / ateidava žmõnū. daugībes (Žvelgčiai) 3. Malonus, meilus, už brūkšnio pateikti pavyzdžiai rodytų perkeltinę reikšmę. Nėra pavyzdžių iš gyvosios kalbos, tik iš Daukanto raštų. makingas, -a šąnus màkinga pàti mažoji irà (Žg); vìrs màna bùva tok(s)_stàmbus / màtings / d.ùkšts (Žg) 2. Turintis visus reikalingus ypatumus, tinkamas, šaunus, darbštus. Pavyzdžių iš Žg nėra. mažas, -a turintis mažai žemės, mažažemis kàtras mažaz bùva / kà.ive. / á.rkli. là.ike [mažazemis] (Žvelgčiai) Iš dalies tiktų 6. Nežymios padėties visuomenėje, prastas, neturtingas. Pavyzdžių iš Žg nėra. šarpus, -i darštus tète bùva šarpus / mú.m reikė dį.rp̃t naziem (Žvelgčiai) 1 šarpus 1. Darbštus, guvus, gyvas, mitrus. Pavyzdžių iš Žg ar Iñš nėra. švakas, -a silpnas [sesuo] ar švaka i. (Žg) 1. Turintis mažai fizinės jėgos ar sveikatos. Yra 2 p vz. iš Žg, bet su prieveiksmiu švakiau ir švakýn. vienias, -a [žodis] paauglių keiksmažodis ir kalba su keiksmažodžiais istrà.uke cigaretės / blèd blèd / vienìsi tokie žõ.žei (Žvelgčiai) 2 vienias 1. // neįeinantis į daugianarę sistemą. Pavyzdžių iš gyvosios kalbos nėra, iš raštų yra. vijinis liktarnos rūšis tòkes liktà.rnas bù.dava / vìjines (Žg) LKŽ nėra. Straipsniai / Articles 139 JANINA ŠVAMBARytĖ-VALUŽIENĖ 3 LENTELĖ. Žagarės šnektos veiksmažodžiai ir jų formos (dalyviai, prieveiksmiai) Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė atgaliau atgal jį grįža tad(ą) adgalāu (Žiūriai) LKŽ nėra. bliauti atsikalbinėti mašinēris pasāke žmōnīm suvest ā.rklus / tiē blā.un / k(a)_ārklēm bū(s) sunku vest [damp] su_vā.ndenu (Veršiai) Žodis LKŽ yra, bet nėra pavyzdžių iš Žg ar Jns tokiomis reikšmėmis. garsiai šaukiant kviesti grīžū / ka_blā.un baisā.usei / kazē.i-ka / kazē.ika [šeimininkė, šeiminin-kė] (Žg) eiti tęsti, trukti ži:dai supī.rgdava liesų grī.vulus / jē.učus / kā.rves / visō.kus / rūdeni. / kōl tā(s) sezonas / nū | māždaug | apie_tris mėnesus ēdava ta(s)_še-zons / tē.n iz_būlbu. / iz_grūdu. darīdava (Žg) 4. Slinkti (apie laiką). Pavyzdžių iš Žg nėra. išbraižyti iškutinėti peiliuku (margučius) kis mokē.dava [kiaušinius] izbrā.ži.t (Žg) Iš dalies tiktų 3. Išpiešti, išbraižyti. Pavyzdžių iš Žg nėra. išsiblavėti nukristi putoms isiblavē.j tos_putas / nebē.ra jū [apie alaus darymą] (Veršiai) Žodis yra kitomis reikšmėmis. išvarto­ti išleisti už vyro dūktē būva išvarto.ta / nu_tai_tiem sū.nām žēme / išvarto.dava / apžē.ndidava / o_sū.nām ta.žēme paligdava / jā (Žg) Išleisti už vyro. Pavyzdys iš Sk. juodai atsidavusiai aš tīkin­ti / bet_ka_teip_juodai / tai_ār ne (Žiūriai) Žodis yra, bet nėra tokios reikšmės. kvarseti šnėkti šnē.kim mani / i_ã kvā.rfēsu i_kvā.rk-su (Žg) Iš dalies tiktų 3. Pr. murmëti, bambëti; piktai, stačiai kalbėti. Pavyzdžio iš Žg nėra. laisvai neap-gautai (stiklu) iš_prāžos jin būva pašarvōta teip_laisvai / o_paskum stiklinem grābe [apie Barborą Umiauskaitę] (Žg) Žodis yra, bet kitomis reikšmėmis. 140 Acta Linguistica Lithuanica LXX Fonетinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė minkyti ritmiškai kelti kojas aš teĩb gražei á.uščė / kójes mí.nki.čė (Žiūriai) Iš dalies tiktų 1. prk. mindyti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. nudilęs, -usi nebepisimėnamas o_*küpiškis tai_ļė / dabà nudile.s īr [nebepisimena] (Žg) 2. Pranykti, pradingti, prapulti; Yra nuoroda prk. Pavyzdžių iš Žg nėra. nusitverti kartu gyventi čè_jeu nebe_pirmóji / kita. mó.teriška. tūrū nusitvė.re.s / jā (Veršiai) Iš dalies tiktų 2. Tverti. 2. Kibti, kabintis, norint išsilaikyti ar sulaikyti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. nuužti skubiai nueiti mā.s / visà kẹ̇.bra nù_u.žem (Žg) 8. Greitai kur nuvykti, nubėgti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. plačiai išsiskirščius po pasaulį ir Lietuvą turtingiau màna vā.ikai gi.vė.n plačei (Žiūriai) plačēu žmó.ni.s gi.vė.n (Žiūriai) Iš dalies tiktų 2. Į visas puses nusitęsęs. 9. Nesaikingas, išlaidu s. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. praprusęs, -usi pasimokęs kur prapruše. / tai_dā kaip_nó.rs ver-čes (Žiūriai) 1. Praprūsti 1. Išprūsti, prasilavinti. Pavyzdžių iš Žg nėra. prastai silpnai kita. karta. lābai prāstai bū-n / skaud visūr (Žg) 6. Silpnas, nestiprus. Pavyzdžių iš Žg nėra. prietariškai tikint burtais prietariškai nė / nė / nebūdava [burtais netikėjo] (Žiūriai) LKŽ nėra. Straipsniai / Articles 141 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė parsikviesti įkalbėti sugrįžti, parsivadinti gyventi jìn turė́je namė́li. / mùm parsikvietė (Veršiai) Paprašyti, pavadinti, pašaukti ką kur atvykti, dalyvauti. Nėra pavyzdžių iš gyvosios kalbos, tik iš raštų. ropa ropomis aĩn paṙ darža. ró·pa / kai_reĩk ravė́t (Veršiai) 3. Ropa, ropomis, keturpėsčias. Yra du pavyzdžiai iš Įnš. skaudžiai šiurkščiai mànes tevė́lis nẽra nẽ_subaṙe.(s) skraužeĩ / nei_mùše.s (Daukšiai) 4. Šiurkštus, įžeidžiantis, užgaulus. Pavyzdžių iš Žg nėra. spardytis prabangiai gyventi kõl již di.rba / až dà spá.r̃žaus (Žiūriai) Žodis LKŽ yra, bet ne tokia reikšme. stoksoti būti nereikalingam, stovėti di.rba tas_malù·ns iki_dvidėšimt šeštu. mė·tu. // mà.le té.n su_vėju // o_paškæu stoksó·je; (Žg) Artimiausia žodžio stūksoti reikšmė 1. Būti, stovėti iškilusiam iš aplinkos. Tik čia ne tokia reikšmė. Žodis stoksoti LKŽ yra, bet pavyzdžiai tik iš raštų. sulygti suderėti nu_bet_neeĩlgai tas_kà.rs / sulí·ga tã.ĩ-ka. (Žg); kàc jau sulí·gdava / tã turė·dava dúot tam_že·nui [jauniklui] (Žg) 1 Sulygti 1. Suderėti. Pavyzdžių iš Žg ar Įnš nėra. susitverti gimti vaikai susitvė·re / užá.uga lik_septi.nù. mė·tu. / i_vužã·vom lauka [iš Latvijos] (Veršiai) Iš dalies tiktų 10. Padaryti, kad būtų, egzistuotų. Pavyzdžių iš Žg ar Įnš nėra. sušiauštas, –a nelygaus paviršiaus tõ·pùse. *vėntà / lėdù. sùšąšta (Veršiai) 1. // padaryti nelygų, neglotną, pasišiaušusį. Pavyzdžių iš Žg nėra. šaukti vadinti kaĩp kàs norė́·je / kaĩp ká.m patika / tẽ.ip šã.uke (Žg) 16. Vadinti (vardu, pavadinimu, pravarde). Pavyzdžių iš Žg ar Įnš nėra. 142 Acta Linguistica Lithuanica LXXX Fonетinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė tikibiškai religiškai būvom tiki.biškai á.uklėjami (Žiūriai) Būdingas tikybai, religiškas. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. valioj pravirai, atidarytos išeinu / visoz dùri.s vã-loj (Žg) Apie ką atvertą, atvirą, atdarą (ppr. apie duris, langus, vartus). Pavyzdys iš Jnš, o iš Žg nėra. važiuoti būti pašautam į duonkepę krosnį važúoji į_pę.čių. / pé.mpe. iškėbda-vom / kuõdu(s) sutaisì.davom vaikám (Žg) Iš dalies tiktų 21. Slinkti, slysti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra viršuj sudedamasis perficientyvo dėmuo šùnis užlė.izdava viršùj (Žiūriai) LKŽ yra žodis viršuje. 4 LENTELĖ. Žagarės šnektos nesavaranķiškos kalbos dalys Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė ar taip pat *daũgava ãr baĩsei skẽnda (Žg); sme-tó:ninei lītai ti_ar būva vẽrti.ngi (Žg); senẽ:lis ar visko būva mã:tes (Žg) 3. Ar taip pat, irgi, ir. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. dui bėgimui nusakyti ãž greitai dù.i pro_dùris (Žg) Skubiam veiksmui, ppr. bėgimui, nusakyti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. džing skeidžiamam garsui imituoti džĩ.ng / džĩ.ng / džĩ.ng / džĩ.ng / ka_bė.k tie_arklei (Veršiai) LKŽ nėra. Straipsniai / Articles 143 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė gan daug, pa- kankamai vienu mó.mentu gañ būva / pi̇́rmi- ningz būva nev.ė.de.s / agrõnoms ne- vė.des / pienininks (Žg) 1. Pakanka, užtenka pakankamai, užtek- tinai. LKŽ yra žodis gana, bet pavyzdžių iš Žg nėra. makt kyšt atė:ie viéns / mã:kt su_revó:lveru i._gė.rkle. (Žg) 1. Staigiam veiksmui žymėti c) kyšt, durst. Pavyzdys iš Žg. musent turbūt, gal mùsė.nt jeu_dabà bū̀s ta_tikrã *lietuva (Žg) Įterptinis žodis. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. musint gal mùsint toz_gegužinės tó:kos ir_į.rà (Žg) Įterptinis žodis. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. nėmaž visai màma nėmaž nemokė́ie / lã.ìkrašti. paskaĩti:dava (Žvelgaičiai) Nė kiek, visai. Pavyzdys iš Žg. pliumpt kritimui į vandenį nusakyti su_visaiž drabužukais plùmp̃p̃t [į Šve- tę] kai_silke / ir_įkrent (Žg) Kritimui į vandenį reikšti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. pur burzgimui imituoti iš_tó:la iżgìrsim / ka_pur pūr pūr / mó:ki.tojes kaškõks turė́ie motòcikla. (Žg) 3. Burzgimui žymėti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. Phonetic and Morphological Peculiarities of Žagarė Local Dialect (End of the 20th Century – Beginning of the 21st Century) SUMMARY In this article the author presents the continued research on Žagarė local dialect. This time the article is dedicated to the accentual, phonetic, morphological phenomena found in Žagarė local dialect and its peculiar lexical characteristics. According to the author, the accentual tendencies and dialectal grammatical phenomena apparent in the records of Žagarė 144 Acta Linguistica Lithuanica LXXX Fonетinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) local dialect made between 1998 and 2003 lead to the works of the 21st century – the study on the change of the dialect. Dialectologists attribute Žagarė local dialect to the area of universal stress retraction. The peculiarities of accentuation of mixed diphthongs observed by linguists Juozas Pabrėža and Aušra Kaikarytė deserve a more detailed study and correction with regard to the informant’s national belonging and linguistic identity. Certain phonetic peculiarities, such as the pronunciation of vowels a, e, i, u and consonants ch, f, h, the use of additive j, v, the so called phenomenon of šlekiavimas and the softening/ hardening of consonants, reflect the dialect’s phonetic system. They can still be found in the dialectal records of the late 20th century. The morphological peculiarities of Žagarė local dialect, such as stem alteration in nominal words, number and gender variations, use of the dual number, peculiar (or borrowed from close local dialects) formation of nominal word forms (pronominal, degree, reflexive), as well as the peculiarities of the usage of verb stems and forms are still viable and satisfy the respondents’ needs for linguistic expression. Dialectal records enable us to understand how words are formed in Žagarė local dialect. The respondents mainly used suffixal and prefixal derivatives and compounds. Noun derivatives were formed with suffixes –atis, –ėjas, –elis, –ietis, –tojas, –uitis, –ingas, –inis, –utis were more common adjectival suffixes. Prefixal verb formation with prefixes ap-, nu-, pa-, par-, pri- took the lead. The speakers of Žagarė local dialect used to form compounds without a connecting vowel. The review of the lexical cross-section of Žagarė local dialect provides us with an insight into the peculiar lexis used in the dialect. The word or its form subtly selected by the respondents to describe images or phenomena shows the flexibility of the mother tongue and its suitability to express thoughts under contemporary conditions. Įteikta 2019 m. gegužės 17 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vilešio g. 5, LT- 10308 Vilnius, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 145