Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia)

S aipsniai / A icles 109 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: ašy inių šal inių a mės analizė, a mių leksikog a ija i leksikologija, socioling is ika, sin aksė. DOI FONETINĖS IR MORFOLOGINĖS ŽAGARĖS ŠNEKTOS YPATYBĖS (XX a. PABAIGA – XXI a. PRADŽIA) Phone ic and Mo phological Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec (End o he 20 h Cen u y – Beginning o he 21s Cen u y) ANOTACIJA Au o ė ęsia aka ų aukš aičiams šiauliškiams p iklausančių Joniškio šnek ų y imą (ap ašą). S aipsnyje ap a iamos one inės i mo ologinės Žaga ės šnek os, pasku inės iš ap ašomųjų Joniškio šnek ų, ypa ybės, a spindė os a miniuose į ašuose, da y uose XX a. pabaigoje i XXI a. p adžioje (nuo 1999 iki 2003 m.). Ap ašomi pas ebė i Žaga ės šnek os one iniai i mo ologiniai eiškiniai, disku uo ini akcen uacijos polinkiai, pa eikiamas ž al- gomasis leksikos sa i umo ap ašas. ESMINIAI ŽODŽIAI: aka ų aukš aičiai šiauliškiai, Žaga ės šnek a, Žaga ės šnek os o- ne inės ypa ybės, Žaga ės šnek os mo ologinė aiška i leksikos sa i umas. ANNOTATION The au ho con inues he s udy (desc ip ion) o Joniškis local dialec s which belong o he Wes e n Aukš ai ian Subdialec o Šiauliškiai. The a icle discusses he phone ic and mo phological peculia i ies o Žaga ė local dialec , he las Joniškis local dialec unde JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX analysis, which a e e lec ed in he dialec al eco ds made a he end o he 20 h cen u y and he beginning o he 21s cen u y ( om 1999 o 2003). The a icle desc ibes he iden i ied phone ic and mo phological phenomena in Žaga ė local dialec , he ques ionable enden- cies o accen ua ion and p o ides a pilo desc ip ion o lexical peculia i ies. KEYWORDS: Wes e n Aukš ai ian Subdialec o Šiauliškiai, Žaga ė local dia- lec , phone ic peculia i ies o Žaga ė local dialec , mo phological exp ession and lexical peculia i ies o Žaga ė local dialec . ĮVADAS Au o ė y a nus ačiusi Žaga ės šnek os ibas, be kalbinių eiškinių nė a ap- a usi1. Apie a imos Žaga ės šnek ai – Skais gi io šnek os – one inius i mo - ologinius eiškinius publikaciją y a paskelbusi kalbininkė Auš a Kaika y ė2. Pa ienius one inius i mo ologinius Žaga ės šnek os sa i umus y a ap a ę dia- lek ologai Aldona Jonai y ė, Aleksas Gi denis, Geno ai ė Kačiuškienė, Juozas Pab ėža3. Remian is a mė y ininkų da buose išsaky omis min imis i au o ės įž algomis, pas ebė omis klausan is į ašų, siekiama pa eik i kiek ne kiek api- bend in ą Žaga ės šnek os aizdą i numa y i olimesnio i iamojo da bo gai es. S aipsnio medžiaga – Žaga ės šnek os į ašai, saugomi Lie u ių kalbos ins- i u o Ta mių a chy e4. Ti iami a miniai į ašai apima XX a. pabaigos i XXI a. p adžios (1998–2003 m.) laiko a pį5. Apklaus i y iausiosios ka os esponden- ai, gimę nuo 1901 iki 1936 m. Į ašy a 16 kasečių a minių į ašų, suda ančių apie 1440 al. eks o. Į ašai da y i ne ienodą esponden ų apklausos i a minės 1 Ž . Š amba y ė 2018: 135–148. 2 Ž . Kaika y ė 2015: 150–173. 3 Au o ė a siž elgia į A. Kaika y ės i ki ų dialek ologų da buose iš yškin us Žaga ės šnek os sa i- umus; de inasi p ie paskelb ų s aipsnių s uk ū os apie Joniškio i Skais gi io šnek as; ci uoja (o ne pe pasakoja) y ėjų min is, kad bū ų galima a ba pag įs i, a ba išsaky i sa o abejones dėl moks- liniuose da buose išsaky ų eiginių. Au o ė specialiai ne inko pa yzdžių iš Žaga ės šnek os eks ų eiginiams ilius uo i, o ap a ė isus (i nesis eminius) šnek os one inius, akcen uacinius, mo o- loginius aiškos a ejus. 4 Ti iamoji medžiaga de aliau ap ašy a au o ės s aipsnyje 2018 m. 5 LKI TA saugoma i ėlesnių me ų į ašai, pa yzdžiui, da y i 2011–2013 m., be jais s aipsnio au- o ė nesi emia dėl ienos p iežas ies – esponden ų amžiaus. Vy iausioji ka a ge iausiai a spindi adicinę a mę, o okių esponden ų a minių į ašų daugiausia pada y a nu ody ais me ais. S aipsniai / A icles 111 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) kalbos į ašymo pa i į u inčių mokslei ių, s uden ų i dok o an ų6. Respon- den ų kalbamąsias emas galima bū ų suski s y i į penkias g upes: a) Žaga ės is o ija i jos in e p e acija (legendos apie Žaga ės a do a si adi- mą; apie žiemgalius i jų kunigaikščius; apie Na yškino d a ą i jo miškų p i- žiū ė ojus (eigulius); b) p amonė i p amonės įmonių eikla (apie Žaga ėje eikusias pieninę, sagų ab iką; apie ykusią p ekybą i p ekybinį kelią į Rygą; apie kon abandą, kles- ėjusią pasienyje; apie ama ininkus, įsikū usius Žaga ėje i pan.); c) eligija i š en ieji (apie į ai ių eliginių kon esijų žmonių sugy enimą; apie Senosios i Naujosios Žaga ės bažnyčias; apie Ba bo ą Umias auskai ę); d) mokslas i aš ija (apie kalbas, aš iją i knygas); e) kasdieniai da bai (apie į ai ius kasdienius da bus, p z.: duonos kepimą, da žų p iežiū ą, aikų auklėjimą i pan.; apie į ai ias š en es, p z.: es u es, lai- do u es, a laidus i pan.). Kodėl aip s a bu iš yškin i emas? Tai da oma dėl o, kad kiek ienas ku ia- mas eks as y a p o o kū inys, isa esme susijęs su gy enimo pa i imi, edančia į žmogų, į kū ybą7. Į ašinė ojo p o esionalumas (gebėjimas nepe auk i klausi- nėjan i minimalus įsikišimas) leidžia a siskleis i gy enimo de alėms, ku iose iš yškėja esponden o asmenybė ( e ybinės nuos a os, is o inė išgy en o laiko pajau a, e inamieji k i e ijai i jų aida, kasdienio gy enimo kū ybinė poe i- ka). Pe pasakodamas esponden as ku ia (ne ik a ku ia, be i pe ku ia, p iku- ia, suku ia). Tuome iš pasąmonės sug įž a kalbos aiškos (ga sų i o mų) į ai- o ė (žodžio aizdas, a spindė as mik okon eks e). Žaga ės šnek os į ašai labai ne ienodi: ienuose į ašy as iš isinis pasakojimas, ki uose daug į ai ių i ski - ingų į ašinė ojų klausimų, ku iais išbalansuojama im is i esponden as nega- li lais ai pasako i (ku i eks o), o ik keliais sakiniais a sako į klausimą. Todėl s aipsnio eiginiams pag įs i y a pa eik a ne ienodai pa yzdžių (nuo ieno iki kelių pa ienių žodžių a žodžių sakiniuose). 6 1998 m. A. Kaika y ė apklausė y ą (g. 1928 m.) i mo e į (g. 1928 m.), o li uanis inių s udijų s uden ės S. Micku ė i S. Raice ičiū ė – y ą (g. 1930 m.) i d i mo e is (g. 1914 i 1936 m.). 1999 m. į ašy i šešiolikos espondenčių (g. 1901, 1902, 1909, 1911, 1912, 1914, 1915, 1918, 1920, 1921, 1923, 1926, 1927, 1928, 1929, 1934 m.) i esponden o (g. 1924 m.) eks ai, ku ių į ašus pada ė A. Lau ikė y ė, B. Balu y ė, R. Vidman ai ė, J. No kienė, S. Raice ičiū ė. 2003 m. Joniš- kio „Auš os“ gimnazijos mokslei iai už ašė 1923 i 1925 m. gimusių espondenčių i esponden o pasakojimus. 7 Apie ai plačiau ž . Daujo y ė 1998: 69, 269. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX S aipsnio ikslas – ap ašy i pas ebė as Žaga ės šnek os akcen uacines, one- ines, mo ologines i leksines ypa ybes8. Tikslui įgy endin i išsikel i šie užda- iniai: a) ši uo i a minius Žaga ės ekspedicijos į ašus i ink i medžiagą; b) ap- ašy i pas ebė as a mines ypa ybes i lygin i (ku galima i kiek galima) su ki ų Joniškio šnek ų (Skais gi io, Joniškio) a ba a imų a mių (žemaičių, šiau ės pane ėžiškių) ypa ybėmis; c) pa eik i kalbų kon ak ų (la ių i lie u ių) a spin- džius Žaga ės šnek oje (kiek pas ebė a į ašuose). S aipsnyje aikomi ap ašomasis i lyginamasis me odai. Dėl kai ku ių kalbi- nių eiškinių išsakomi hipo e iniai eiginiai, ska insian ys a lik i olesnį jų aidos i / a kai os y imą. ŽAGARĖS ŠNEKTOS FONETIKA IR AKCENTUACIJA: TYRĖJŲ ŽVILGSNIS IR TEIGINIAI Akcen uacija. Žaga ės šnek a y a aš pa ibyje, ku y auja isuo inis ki čio a i aukimas, ano A. Kaika y ės, „žaga iečiai ki į a i aukia i iš umpos, i iš ilgos galūnės į be kokio ilgumo skiemenį“ (Kaika y ė 2015: 150). Pas ebi- mas polinkis a i auk i ki į į pi mą skiemenį, p z.: . iškis ( y škis);*žàga e (Žagã ė), po.ks (pijõkas), ddesni (didesn), s.pi.ne (supỹnė), àdgal (a ga), . - min is (a min s). Dėl kon ak ų su la ių kalba ki čio a i aukimas u ė ų bū i da yškesnis, be dialek ologai J. Pab ėža i A. Kaika y ė eigia, kad Žaga ės šnek oje ki is nė a aip dažnai a i aukiamas kaip Skais gi io šnek oje, ku jis nušoka į skiemenį, ki čiuojamą a aminėse o mose. Ta minių į ašų medžiaga leidžia da y i p ielaidą, kad a ski ų esponden ų kalba kiek ne kiek ski iasi: Ža- ga ės mies o gy en ojų akcen uacijos sis ema pa emia kalbininkų išsaky ą min į, o aplinkiniuose kaimuose (į Skais gi io, Rais ų, Juodeikių pusę) ki čio a i au- kimas y a da yškesnis, p z.: ge α / gè α (Ve šiai); i(ž)‿žm.. / i(ž)‿žmo.ũ·; sùs (Žg) / isùs; g .d. / g u.dũ· (Ž elgaičiai). Minė ų kalbininkų eigimu, Žaga ės šnek oje ypač dažnai ki is a i aukia- mas iš eiksmažodžių i daly ių, padaly ių, pusdaly ių o mų galinio skiemens į p iešdėlius (Pab ėža 1998a: 782; Kaika y ė 2015: 152). Tokią min į pa emia i Žaga ės šnek os pa yzdžiai, plg.: nèžina, ùš ek, pàsi iŋ žàga ., αd· oe pàskiȓ i (Žg). Jei eiksmažodis u i du a daugiau p iešdėlių, pas ebi A. Kaika- y ė, ki čiuojamas a ba p iešdėlis, einan is p ieš šaknį, a ba as žodžio skiemuo, 8 Dėl pe nelyg didelės šio s aipsnio apim ies Žaga ės šnek os mo osin aksinėms, sin aksinėms, azeologinėms i s abiliųjų junginių ypa ybėms a skleis i au o ės engiamas a ski as s aipsnis. S aipsniai / A icles 113 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) ku is gauna ki į asmenuojan . J. Pab ėžos nuomone, „ki is p ieš žodžio šaknį gali bū i a si adęs dėl analogijos su eiksmažodžiais, ku ių p iešdėliai u i dės- ningą mo ologinį ki į, p z.: nebpàkalba, nebpàmenu“ (Pab ėža 1998a: 782; Kaika y ė 2015: 153). Pas ebė a, kad „ a minėje li e a ū oje [...] apie Skais - gi į ( aip pa Žaga ę, Gaižaičius), kaip i g e imame žemaičių plo e, labiau pa- b ėžiamas pi masis i agalių d iga sių dėmuo (LKT ch .: 63)“ (Kaika y ė 2015: 156–157). Tą min į pa emia i pa yzdžiai iš žaga iškių eks ų, p z.: pẽ.ns, pα ‿ a.‿gã.s a., pam.klαs9. Apie akcen uacijos sudė ingumą A. Kaika y ė y a ašiusi aip: „Ypač sumi- šęs Skais gi io šnek os ki čia imas – jame susipynusios i adinamojo aukš- ai iškojo, i žemai iškojo isuo inio ki čio a i aukimo ypa ybės. T i agalės p iegaidės spūdis d iga siuose koncen uojamas nenuosekliai – i an pi mojo dėmens, kaip Žaga ės šnek oje, i an an ojo dėmens, kaip Joniškio šnek oje“ (Kaika y ė 2015: 170–171). Tai ody ų i pa yzdys iš Žaga ės: nu‿ αi‿ én [šo- kiuose] ka‿p i-eda a / sà *žàga è bú·da a (Žg). Vis dėl o galima kel i hipo ezę, kad d iga siuose i agalės p iegaidės spūdis pasiski s o pe abu dėmenis, p z.: bã.sei, gã.s a, k ã.ũje, nukũ.s , skã.bes, s .e. (Ve šiai, Žg). Taigi Žaga ės šnek a kalbančiųjų esponden ų akcen uaciją y a keblu ap ašy i. P imin ina, kad ją iki daba ebe eikia ne ik kalbiniai kon ak ai, be i du kal- biniai s anda ai – la ių i lie u ių adijas bei ele izija. Fone ika. S a biausios aš one inės ypa ybės, ku ias išski ia dialek ologai, y a s eikų miš iųjų d ibalsių an, am, en, em, nosinių balsių ą, ę išlaikymas i l kie inimas p ieš e, ė, ei, ę ipo balsius. Žaga ės šnek os eks uose šių ypa ybių laikomasi: sαmd·dαa, ám sklèpè, jám, sαmd·, s.na, ižgadna a·‿αnsá.mbli.; žegau., αñd, ã·lαnda, isigαñda labα, i. αȓ. gαd; én, uždegdαa, š eñ es úoždαa, ajòna ceñ αs; sodi.b·łas (Žg, Ve šiai, Ž elgaičiai, Žiu iai). Dialek- ologai J. Pab ėža i A. Kaika y ė y a pas ebėję, kad apie Žaga ę „gana dėsnin- gai kie inamos junginių g upės lė, le, lę, lei neki čiuo ose galūnėse a galūnėse, iš ku ių a i auk as ki is, ypač žodžiuose i o mose, pada y ose iš eiksma- žodžio leis i“ (Pab ėža 1998a: 786; Kaika y ė 2015: 163). Kaip y a pas ebėjusi 9 T adiciškai nuo 1970 m. publikuo uose a miniuose eks uose iš Žaga ės i agališkai ki čiuo i- nų d ibalsių i d iga sių ski ingais ki čio ženklais ( ies iniu a dešininiu) žymimas ik pi masis d iga sio a d ibalsio dėmuo, plg.: lãika, nusigãndus (Lk 1970: 149); á.ika, ké.lmαi (Lk ch 2004: 68–69). Skais gi io šnek os ap ašo pa yzdžiuose a ojami abu ki čio ženklai; plg.: bã.isẹi, pl.n a, sẹp .n a (Kaika y ė 2015: 151–152). Au o ė, ši uodama eks us, pas ebėjo, kad pi masis d ibalsių i d iga sių dėmuo y a yškesnis, be i an asis dėmuo u i ki į. Todėl pa yzdžiuose i agale p iegaide ki čiuojamų d ibalsių i d iga sių dėmuo žymimas kaip pusilgis i ki čiuojamas ies i- niu ki čio ženklu. An asis dėmuo aip pa ki čiuojamas ies iniu, be nežymimas pusilgumas. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 114 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX A. Kaika y ė, Žaga ės šnek oje kie inamas ik junginys le, ik jis, kaip i skais - gi iečių, žodžio idu yje nekie inamas (Kaika y ė 2010: 12; 2015: 164)10. A odo, kad kalbininkų eiginiai y a pe nelyg ka ego iški. Polinkis kie in i le g upės junginį galūnėse ik ai dažnesnis, plg.: daba meo ã·cie nùšla e us / é.iške / sà(s) sodi.b·łas (Žg); ga ·ła òk śæũ a / su‿αkles aúodα a / p i- puś ·dα a (Žg); d. bau / kæłà(š) š·ȓæu / ká. es m.lžau (Daukšiai); paú·dα a kelin·łas (Žiu iai); àš òk me gelk·ła α bù a (Žg); palka α ei(p)‿pà ‿ a nàšła (Žg); à nešu dúonas iekẽ·ła. (Žg). Pa ieniais a ejais l kie inamas i žodžio šak- nyje, plg.: palαis ù αi(Žg); αn‿ óke łαče .šłαŋke s úogas (Žg). Ta mė y ininkė A. Kaika y ė, ap ašiusi Skais gi io šnek ą, y a paminėjusi i kele ą Žaga ės šnek os ypa ybių, ku ios sie inos i su Joniškio šnek os ypa ybė- mis (Kaika y ė 2010; 2015). Pi miausia minė ina žemai iškoji galūnių eduk- cija: „Žaga iečiai ne a ia p alie u iškų umpųjų balsių ose linksnių i asme- nų galūnėse, ku ios niekada neki čiuojamos, išsky us uos a ejus, kai balsiui išk i us susida o sunkiai iš a iama p iebalsių samplaika“ (Kaika y ė 2015: 150). Teiginį pa emia į ašuose gi dimi káims, b ã· o s, ens, é.s i pan. Kalbininkės eigimu, „ ie oj p alie u ių ilgųjų *-a, *-as, *-e, *-es žaga iečiai neki čiuo ose galūnėse u i umpuosius balsius [-a], [-as], [-e], [-es]“ (Kaika y ė 2015: 150). Minė ų kalbininkų pas ebė a, kad ki čiuo i pag indiniu ki čiu balsiai a, e ne- pailgėja, o a iami umpi, plg. Žaga ės šnek oje: è, uždè, anà, b às a, mà- na. T umpumas čia galėjo a si as i dėl kalbų kon ak ų, manoma, kad dėl la ių kalbos į akos (Pab ėža 1998a: 783; Kaika y ė 2015: 157). Balsiai i, u pailginami iki pusilgių. J. Pab ėža y a pas ebėjęs, kad Žaga ės šnek oje okios pozicijos i, u sa o kokybe „daugiau p imena y iečių pusilgius, negu su alkiečių umpuosius“ (Pab ėža 1998a: 784; Kaika y ė 2015: 158). Tei- ginys aip pa ko eguo inas, nes minė us balsius esponden ai linkę dėsningai pailgin i ik miš iuosiuose d ibalsiuose i d iga siuose (p z.: nebed. , š.m a, bú.ŋke i., iždú. dα a). Ki ais a ejais umpųjų i, u a imas į ai uoja: gali i pa- ilgė i (p z.: ne .ȓ ; i š‿ .zdešim mẽ· u.; pasku .neis), i nepailgė i (plg.: m- us [sulaukusi isdešim ies me ų]; pnigus; p i‿ ùsu; mednes (medinės); mšks; palαis ù αi; palka [ apo]; apa nei aũkš αi; ùdeni.). Žaga iškiai eiksmažodžio ei i šaknyse e keičia a, odėl sakoma ain. Tais a e- jais, kai eiksmažodis a ojamas su p iešdėliu nu-, su-, besibaigiančiu balsiu, įsp audžiamas , p z.: nu enù (Žg); o‿dàbà a‿màm(a) αn‿ o‿dúonas k epi- ma nù en (Žiu ia); dàba jau‿nu ẽ.nαm an( )‿ o‿sù α a lã.ka (Žiu ia); i.‿g ·- bas mamã· e nu ẽ.dα a (Ž elgaičiai); kαim·nαi sù en én / gmines [į me ines] su aúoj (Žg); dàbà ens pas‿k. a. nè / [seniau] su edα a / pa aka ó·j (Žg). 10 Apie junginio le kie inimą a mėse plačiau ž .: Ka delis 2002: 107–114; 2002: 215–222; 2008: 485–494. S aipsniai / A icles 115 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) Su j dėsningai a iamas žodis ilgas, plg.: a()‿jũ· [a ių] .lna  à .ga (Ve šia); i‿ a‿ká.ȓ is .ga / p kiši nàgùs i‿sùpas (Žg). Į p iebalsių samplaikas z, l į e piamas a a ba e, plg.: bú·dα a ókes ka azŋ- kas ke u kαmùke / jà (Ve šia); i.‿* ·ga. nu aus / αi‿suknẽ·le. nup.kus / αi‿pã·le a. (Žg), panašiai kaip už ašy as da Ma o Slančiausko ka anas SŽ a kazalėkas K Ž11. Žodyje geležis, šulinys i jo ediniuose išme amas balsis e a ba i, plg.: p iká.l - dα a óuz gé.u su‿sk.lm p i‿ u.‿mẽ·u. (Ve šia); pα ‿ a.‿džù e. gẽ.žis ·e inα gàlè / i‿k α (Žg); d‿ · / ka‿js [alus] p ad·z gẽ.že smi d· (Ve šia); šú.lnis αn‿ o.‿kαpa b. a (Žg); su‿gelžu [samčiu] negã·lim [alaus maišy i] / jà (Ve šia). Naujai a ėjusiuose į šnek ą žodžiuose balsiai gali bū i isai ne a ia- mi [g ódα a ens ka dijóns i ‿bú·gnas (Ve šia); · lé. ma / b·gdα au i.‿ká.ima. (Žg)] a ba keičiami ki u balsiu [gi. aùku (Ve šiai, Žg); ká. š (a.) ã·kmina. ·ded i‿ (a·)‿ã·lu. (Ve šiai); bù a aci ã·du(s) ski.lù e. òki / ai‿ ã.kαi / sã·ka / mèz- dα (a) akmiùka. i.‿ a.‿ski.lù e. / é(n) nuž aŋg·dα a kàs‿ αi (Ve šia)]. Junginį a žaga iškiai, panašiai kaip žemaičiai, a ia kaip d ibalsį uo žodyje ap alus, plg. dilgin·le / òki lã·pαi apulu.s (Žg). Iš M. Slančiausko už ašy os au osakos žinomas i daba ebe a iamas d iga - sis in ie oj ilgojo balsio į žodyje knyga, plg. k α‿jeu kn.ɳgas nusipȓ eik·e (Žg)12. Šlekia imas – yškiausia ne ik Skais gi io, be i a imos, Žaga ės, šnek os ypa ybė. Apie šlekia imą Skais gi io i Žaga ės apylinkėse y a ašę dialek olo- gai A. Jonai y ė, Zigmas Zinke ičius, A. Gi denis, J. Pab ėža (Jonai y ė 1960: 79–86; Zinke ičius 1966: 148; Gi denis, Pab ėža 1978 (= Gi denis 2000: 117– 120); 2002: 229–232; Pab ėža 1998: 25–27; 1998a: 781–787). Dėl šios ypa ybės minė ų šnek ų a s o ai mokslinėje li e a ū oje adinami šlekiais. Kel a minčių, kad ap a iamas eiškinys galėjęs bū i papli ęs didesniame plo e, jo pėdsakų pa- s ebė a i g e imame Rudiškių šnek os plo e (U nėžiū ė 1999: 21–23; Kaika y ė 2015: 159). Pi moji, plačiau ašiusi apie šlekia imą, kalbininkė A. Jonai y ė senuoju šle- kia imo a ian u laikė p iebalsių s i š, z i ž, c i č, dz i dž nedėsningą a o- jimą (Jonai y ė 1960: 79–86), kai ie oj š, ž, č, dž a iama s, z, c, dz i išim i- niais a ejais ie oje s, z, c, dz a iama š, ž, č, dž. Dise acijoje „Šakynos a mė“ (1962) A. Jonai y ė y a pas ebėjusi, „kad G ažáičių i Domekių kaimuose ie- oje bend inės kalbos s, š, z, ž a iami a piniai s, š i z, ž ga sai, ku ie y a a i- mesni š, ž negu s, z. Be da ydama iš adas kalbininkė liko p ie nuomonės, kad 11 Ž .: SŽ 2014: 282; K Ž ( ank aš is). 12 Ž . SŽ 2014: 305. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX seno inis šlekia imo a ian as y a as, ku ie oje bend inės kalbos š, ž, č, dž a iami s, z, c, dz“ (Kaika y ė 2015: 159). P aėjus dešim mečiui, po 1975 i 1992 m. ekspedicijų į Žaga ę bei jos apy- linkes, A. Gi denis i J. Pab ėža p adėjo i ai eig i, kad „keliuose Žaga ės apy- linkės kaimuose (Ma yniškiai, B ùžas, Ž elgáičiai, Dilbinliai, Ve šia, Žiù iai, S ungia, Daukšia) p iebalsiai s:š, z:ž, č:c, dz:dž y a nemaišomi, o suliejami į ieną a pinį ga są ś, ź, ć, “ (Gi denis, Pab ėža, 1978 (= Gi denis 2000: 117– 120); 2002: 229–232; Pab ėža 1998: 25–27; 1998a: 781–787). Dažniausiai, ašo A. Kaika y ė, „suliejami į a pinį s, š ga sai. Rečiau z, ž, c, č i dz, dž, nes žodžių su šiais p iebalsiais y a ku kas mažiau“ (Kaika y ė 2015: 159). A. Gi denio i J. Pab ėžos jau 1978 m. kons a uo a, kad šlekia imas Žaga ės apylinkėse ge okai apnykęs (Gi denis, Pab ėža, 1978 (= Gi denis 2000: 120); Kaika y ė 2015: 162). Kalbininkų eigimu, šlekia imas nė a kildin inas iš žiemgalių kalbos. Kadangi nė a išlikusių žiemgalių aš o paminklų, sunku į ody i, kad pa ys žiemgaliai ne- sky ė sa giųjų (s ipo) nuo ž a biųjų (š ipo) p iebalsių. Be o, neį ody a, kad lie- u ių kalba pa i ne u ėjo a mių, neski iančių šių p iebalsių (Gi denis, Pab ėža 2000: 231; Ga š a 2005: 225). Pas a ieji kalbininkai y a užsiminę, kad šlekių a - piniai ga sai gali bū i labai a chajiški – „galbū išlaiky i ne iš ų laikų, kai ie oj daba inių š, ž ebebu o a ojami gu u aliniai p iebalsiai“ (Gi denis, Pab ėža, 1978 (= Gi denis 2000: 119); Kaika y ė 2015: 163). Liekamųjų šlekia imo eiš- kinių Žaga ės šnek oje ebesama, plg.: aź g·euś śu‿ iś.(m) / muś ẽ·lm (Žg); àćśki αi pasak·śu (Žg); o‿dàbà śkaś kap i‿ne‿śà a (Žg); añź d. ba p i‿ś a ·- baś (Žg); dàbà śã·ke / nebedúo( ) u.‿ũ·lu. (Žg); aś‿maźàśiś gá. pe mẽ· u. / gá. da.‿n· (Žg); kαp apś eeu / p ad·eu ś a · iś (Žg); kαi‿p ad·e śuś łá.i / i ‿àn. pałá.ide (Žg); ga ·ła òk śæũ a / su‿αkles aúodα a / p ipuś ·dα a (Žg); e / ku ‿b αŋgèśne. αga. mók (Žg). Pasi aikė pa ienių žodžių, ku iuo- se ž a busis š isai ne a iamas, plg.: á.isina [ aišino] (Žg); ũ·ba [šliūbo] (Žg). Fone iniai žodžio ki imai ne e ai būna nulem i a imosios a olimosios asi- miliacijos, plg.: ùšiškai (Ve šiai); apśiplá.unu / iśiślúos au če‿ a·‿ . u e. (Žg); nu‿i ‿daæ / ȓǽ.udα om śu‿śàkè / sa. dena. ȓó· m (Žg); šušá.ude nàmùs / k ùs nudẽ·gina (Žg); ne .l pá. ks a ·e šu‿šá.u u αis i‿nu ã· e [žydelkai ę] (Žg); išišukúodα a as‿ .lnas (Žg). Pas ebė a, kad y esnieji Žaga ės šnek os, kaip i ki ų a mių, a s o ai p ie- balsius ch, , h a ia k, p, g, plg.: eda om i.‿pẽ.mas (Daukšiai); uos‿ eȓšèùs pa ã·sa i. iš ã· e i.‿k às pẽ.mas (Žg); kil.g amαiz bú·dα a as‿mèdùs pab čnas (Žg); [Ba bo os žaga ie ės kapą] išnekina kaškòki kuligànα (Žg); dàbà · pu- dã·men αi (Žg); pika plenèùs / pasidàȓæ pó. mas / údα au / u aũ(š) šæuš- inùkus (Ve šia)13. 13 Apie panašius ki imus Skais gi io šnek oje ž . Kaika y ė 2015: 164. S aipsniai / A icles 117 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) 1 DIAGRAMA. Žaga ės šnek os one inių ki imų nuo odos Žaga iškiai i p iebalsius a jų samplaikas linkę keis i, p z.: l a ia b [màna dùk  / i‿*blàdas an·ks  à mẽ· αis‿ ik jeunẽ·nis (Žg)], o p ie ž a biųjų šž p i- deda k [bαčei skàne iš i  (Žg)]. Kaip i ki i Joniškio šnek ų a s o ai, žaga iškiai linkę numes i nekai omų žo- džių pasku inius p iebalsius l, n, , p z.: mã (man), dã· (da ), · ( ėl), ẽ· ( en)14. Tačiau eig i, kad isi esponden ai dėsningai nume a minė us p iebalsius, ne- leidžia iena aplinkybė. Dėl nenuoseklaus pasakojimo (nuola inio į ašinė ojų klausinėjimo i pasakojimo pe aukinėjimo) esponden as negali a sipalaiduo i i aikosi p ie s anda inės kalbos no mų. A. Kaika y ės eigimu, žaga iečiai „išlaiko su umpėjusių žodžių p iebal- sių minkš umą žodžio gale“ (Kaika y ė 2015: 164). Tai yks a labai nedės- ningai i galė ume saky i, kad ik pa ienių esponden ų kalboje. A odo, kad minkš inimas dažnesnis žodžio šaknyje a idu yje, plg.: màmà bù a laim.ŋga / kad‿ànà pã.neše aiká.ms a·‿pù a. (Žiu ia); [žydų] sas ȓǽu u es bù a (Žg); nu‿ku‿če s susiȓǽusim [ka u gy ensim] (Žg); . à i‿ òki didùma ù is / i‿ ò- ki (Ve šia); p iȓæũs / a ba‿naš ẽ·le. užds an‿pè. / en [su malkom] (Žiu- ia); pakióji kẽ·pala. / ka‿leηg .snis / išidα om (Daukšiai); išmó·kau i‿pjé.u / i‿ ežmus ȓé.u (Žaga ė); ȓǽ.u u e bù a *juodeuos pas‿*α lá.ucka. (Žg); [ u- gius] su ȓǽ.un òkes (Žg); gal·ei lαei aúo i.‿* ·ga. (Žg). Naujai į šnek ą a ėję žodžiai p i aikomi i one iškai: g iñdas iždaž· as / i‿lènùms iškló·cs (Žg); àdà dã· nebù a ò. pámpe u. (Žg); mán basa s ·gu. 14 Ten pa . JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX su ak.n as αkas (Žg)], a ba a lieka a ibu inę unkciją, . y. pa aduoja būd- a dį [p. ma.e a.‿ope ã·cie. / a·‿dẽ·e / sã·ka / bl.gα / g e užmga (Žg)]. Žaga iškiai ebe a oja d iskai ą. Į ašuose pas ebė a skai a džių d iskai os akuza y o o ma, plg. [pencijos] gá.unu dù ši ù sep ·nezd.šim (Žg). Dažniau- sios d iskai os galininko o mos su daugiskai iniais daik a a džiais me ai, mėne- siai a ba ienaskai inėmis o momis li as, ka as, p z.: i.kabna jeu‿ši a. / de ·- nezdẽ·šim(d) dù mè ù (Žg); è è bù a daũk senènis už‿màm. / pα ‿d dešim(d) dù mè ù (Žg); daæ dù mè ù αm‿pàče kαimẽ·li. p i‿ ã.ku. bù a (Žg); αi‿dù m·neu mokna (Žg); jeu‿àž dù kà ù pá. gi. enau (Žg); dúodu dù l ù pα ‿m·nesi. kã. a. (Žg). Šnek os į ašuose ap inkamas a ski ų į a džių (ypač pa odomojo as, a) d e- jopas a ojimas: ienais a ejais minė as į a dis a lieka sa o unkciją, ki ais a ejais jis a ojamas kaip a ikelis (a oidas), plg. i‿ ep a‿ži.dé.lka ižgé.lbe a.‿gi. ·be. (Žg)20. Žaga ės šnek oje a ojama į a džių samplaikų. Pa yzdžiui, u ėjimui, nuo- sa ybei iš eikš i sakoma d iejų į a džių (asmeninio sa ybinio sa as i pab ėžia- mojo pa s) junginys, plg. mã·s u ·om kèlès ká.ȓ e(s) sà a pà is (Ve šia). Vie oj pa odomojo as, a esponden as pa a ojo daik a a džio i pa odomojo į a - džio pa s su s ip inamąja dalely e jau samplaiką, plg. o‿i.‿ du i. s ó· as‿mašns pàcs‿jau (Ve šia)21. Žaga ės šnek os eks uose pas ebė a pa odomojo į a džio anas, -a į a džiuo- inė o ma: anàsis / àz beȓùks (Žg). Joniškio šnek ų, ku ioms p iklauso i Žaga ės šnek a, eiksmažodžiai y a ki o kamieno i asmena imo pa adigmos, plg.: jiẽ s· / i ‿àš acis·dau šàlè (Žg); à(s) s·‿sa.u isipl· e.s (Žg); kà . sekmã·dieni. nó· æm [šokių] / giæm / ka‿ g ó· (Žg); nè a / nè a / nesigi ka‿ ó·k u. [čigonai] (Žg); kαp jũ·s nesig·e nè- g aže kαb·? (Žg); kiẽk àš no ·eu / iẽk àš e [ka es dobilienoje] (Ve šia); àš agina / αga / dàbà palkse / iš aúose / gαla màmàs palka / acisàæ ka aleȓeus (Žg). Ka ais esponden ams pasakojan p asp ūs a gana ne ikė os eiksmažodžių o mos išsigąs i, išsiganda, išsigando a ba budė i, budėja, budėjo, p z.: moje nes žolẽ·les nuo‿žgašče bù a / nu‿ a‿kad‿isigañdi / nu‿ a‿ ep / kad‿už‿nùga .s / sudúok pα ‿nùga a. / isga.s  (Žg); ap é.ŋgi / dèd i.‿g ã·ba. / i‿bud·i (Žg). Žaga iškiai, kaip i kaimynai žemaičiai, sang ąžos dalely ę nukelia į žodžio galą, p z.: ù neklaus·kis (Žg); is‿ ek nemã· os / ku añz d.ga [apie yną] (Žg); àš‿ αi neké.igdα aus (Daukšiai); mù is nemùšoms / o‿ en‿žoẽ·li. pasisak· / s 20 Apie a oidą plačiau ž . Rosinas 1988: 59–67. 21 Į a džių samplaikos – s abilieji žodžių junginiai – numa omi plačiau ap a i engiamame sin aksės sky iuje. S aipsniai / A icles 125 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) pasisã·ka (Žg); e(g) gi. é. / niẽku ned·sies (Žg). Ka ais pa a ojamos d i sang ąžos dalely es – po p iešdėlio p ieš šaknį i žodžio gale, p z.: aps edas / i‿ ek jiẽ αks / kol‿jiẽ p àdèd gi. é. (Žg); k à kαim·ne śã·ka / ù nesikśkiś (Žg); nesigies nei‿ o. pl.šk. / niẽka (Žg); p. śenã· j nebesim·kas / jà (Žg). Žaga ės šnek oje da pa a ojamos senosios a ema inio asmena imo o mos, p z.: màmà paliẽk ‿jau a·‿duon· e. suk αm · a. su‿saka nù (Žiu ia); nã· i. ne- miẽg u (Žg); užmiẽg i / àdà pas.si žm.gùs / i ‿àš àdà užmiẽg u (Žg); a ó·da / k(a)‿añc miẽk / i‿gànà (Žg); [linus] paæũ jeu‿jus kú.ls / nukú.ls su‿ ò.(m) mednm / nù‿jæu šukú.oj (Žg). Bū ojo dažninio laiko 3 asmens o ma u i baigmenį -ai: ušplik·dα αi su‿ á.- deu / d·dα αi  ·nu. / išplàgdα αi gè α (Žg); sak·dα αi (Ž elgaičiai); š à e làbα šlúodα αi αn‿pẽ·u. (Ž elgaičiai); p. ma edα αi i.‿mok·kla. i ‿kùniŋgα (Žg); αi‿nèždα αi i.‿dá. ba. àšès òkè(ž) žmon.m / á.gi·dα a [obuolius] (Žg); g išedα αi i.‿laũka. (Žg); pa edα αi nàmi / á.gi. á.u niẽks nedus (Žg); ái / kαb g àže šó·gdα αi! (Žg)22. Išlaiky os i senosios eiksmažodžio būsimojo laiko daugiskai os ečiojo asmens o mos, ap inkamos kone isose lie u ių kalbos a mėse, plg.: kà‿jau p àšα / a a aúome (Ve šiai); nu‿i‿dàbà jæu‿d. me ã·lu. (Ve šia); js [žydas] usi ã·ša an‿pó·pe e / j(ž) žna / ka‿mã·s a idúome uos‿pnigus / kek i.kainúo / jà (Žg); paská.di. e kem. / i‿susimá. e g ee / ne eks pagal‿nùme i. els lá.u àdà (Ve šia); α‿jũ·s sadà òki bũ·ś e / kad‿jũ·s nena ni‿i‿bažn·če.? (Žg); nu eme iki‿gã·la / i‿eme àdga pα ‿ž·le. (Žg); nu‿i‿dàbà mẽ·s‿jeu s aúome (Žg); o‿ a.‿mé.ile. / .kα / à e / i.‿ u.‿š.m. p i-aug.n e / i.‿  u.‿ · u. / i‿àcib.s / kαi‿žàl bαčei (Žg). Žaga ės šnek oje geidžiamąją nuosaką eiškia esamojo laiko ečiasis asmuo i dalely ė lai ( ečiau lei), p z., la iñ ne-užd. ba iẽk / pa ‿pùsme i. jau‿jiñ p àk- ika(š) šiẽk iẽk i.ge (Ve šia)23. Į ašuose iš Žaga ės šnek os pas ebimas eiksmažodžio bend a ies umpini- mas, ypa ybė būdinga i ki oms lie u ių kalbos a mėms, o bend a ies kamien- galis dažnesnis su -y i nei -in i, p z., jà / à s aug·dα om / lnus aug·dα a / au- g·dα a k ·nus (Ve šia). T anzi y usis p iesaginis -uo i edinys iš mėšlas žymi ak y aus eiksmo nu- lem ą p iežas inį eiksmažodį, plg. eik·e m·šla. è mšlúo αn ‿lak. (Žg). 22 Apie jas plačiau ž . G ina eckienė 1962: 147–169. 23 Išsamiau apie šį eiškinį bus ašoma sin aksės sky iuje (s aipsnis engiamas). JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX Sa aiminis p iesagos - elė i in anzi y usis eiksmažodis a i inka p iešdėli- nį paaugau, paūgėjau, p z., dauæũ á.uk eleu / jeu‿p ad·eu an ‿mašna. d.ȓ (Žiu ia). P iešdėliniais eiksmažodžių ediniais Žaga ės šnek oje i in sub iliai nusa- komas pa ikslin as eiksmažodžiu eiškiamo eiksmo pobūdis. P iešdėliniu ap- ediniu žymimas eiksmo ka o inumas, plg. k a. pá. ie gàl · apsã·li / · nu ẽ·ki (Ve šiai). Vedinys su a - a ojamas o pa ies eiksmo a ka ojimui (po ku io laiko) nusaky i i suda o pa-/a - san ykinę de mę, plg. jiẽ s po‿ ena. a ã·ša / o‿má.n isiẽm a aš· (Žg). P iešdėlinis a - edinys suda y ų eikšmi- nę de mę su už- ediniu, plg. kα jè us kαip‿škase / mùm jeu‿niẽks nebep iklaũ- sa / nebe-a mó·k (Ž elgaičiai). P iešdėlinis įdomau is įgyja eikšmę ‘domė is’, p z., kàs i.domã· os / αi‿ às i ‿šeñdie mó·k a·‿dá. ba. d.  / kã· màmà d. b- dα a / o‿kà às ne-i.domã· os / o‿gá jám lã.ka nebù a / js i ‿šeñdien nežna / kã· a‿màmà d. ba / kap jiñ kẽ·pe / àš óks αgz bù a / ka‿àš i.domà as / kã· ùkαi ùȓ / kαp jiẽ (Ve šia). P iešdėlinis iš- sakinyje nuo‿ · (a) αŋčé.use(i) ške à  (Žg) a i inka pa- edinio eikšmę. P iešdėliniai eiksmažodiniai edi- niai iš yškina kalbančiojo akcen uojamų eiksmažodžių eikšminius niuansus. Kon aminacijos pa yzdys galė ų bū i oks: jiñ ne epus / i ‿ne-á.udus [nė a e - pusi i nė a audusi] (Ve šia). Žaga ės šnek oje i in dažni p iešdėlio nu- ediniai. Ka ais okie p iešdėliniai ediniai a i inka p iešdėlinio su- edinio eikšmę, plg. nùdege / pup· / užl·gi- na .ska. / ižgadna senó· iška. a.‿αnsá.mli. (Žg); š .lpi. paspá.ude / nùš ipe / ka‿jau‿dá. bz bakcs (Ve šia); as‿jǽ.u iz bù a ek nušá.udi.cs / be ‿nenušá.ucs (Žg); p. is nebù a nudẽ·gi. a mũ·su. (Žg); šušá.ude nàmùs / k ùs nudẽ·gina (Žg); ie‿l α jeu‿dàbà làbα nup as ·e [menka p ekinė e ė] (Žg). Nu- ediniai gali a liep i p i- edinių eikšmę, plg.: [ka ę] pa daũk nu še.z bù α / pa ‿ ó·li (Ve - šiai). Jie gali pa aduo i pa- edinius, plg.: dã· žàdù i.‿*æùs nu aš· [laišką] (Žg); kek àž dàbà nusklausa / àš pasipk inus èsù (Žg). Ka ais okie ediniai a s oja kelių p iešdėlinių edinių eikšmę, p z.: ap(i)-, iš-, pa-, su-, plg.: nupã·- sakoje / kó·kes pã·sekmez gã bú· i (Žiu iai); ké.ls kαi‿edα a / ẽ· ȓ. e nùkas  (Žg). Nu- ediniai gali a i ik i pe - edinių eikšmę, plg. i‿ a.‿bù a. nu ã·še [ ai- kams] (Žg). Sakinyje dàbà nusm. di. dú·mαis / gẽ·ȓ (Žg) nu- edinys a ojamas su- a pe - edinių eikšmėmis. Kaip sub iliai pa enkamas p iešdėlinis edinys, ody ų i sakinys su d iem nu- ediniais, ku ių pi masis a i ik ų pe - edinį, o ki as bū ų a ojamas ik ąja nu- eikšme, plg. òk g àž bù a kumeùke / nušó· e sàs kẽ· u es kó·jes αšei / o‿g. à / màmà da.‿p ã·ša o.‿ka ẽe / nušá.uki / kã· añs ká.ŋkinaz dàbà (Žg). P iešdėlinis nu- a ojamas eiksmo in ensy umui nusaky i: u‿ išuz bù a med. - nis // nu‿i‿pàdege // nùdege (Žg); k a. pá. ie gàl · apsã·li / · nu ẽ·ki (Ve šiai). Minė i p iešdėliniai ediniai gali a i ik i su- a ba pa- edinių eikšmes, S aipsniai / A icles 127 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) plg.: nùle [obuolių sū į] (Žg); αb dã.lei nudã· a [nugludina su o muo ą duo- nos kepalą] (Žg). Sang ąžinė eiksmažodžio su p iešdėliu nu- o ma eiškiamas eiksmo in ensy umas: [sūnus] eg bù a nusis.ge.s / i‿ a‿dã·k a e bù a kašku iš a us (Žg); òbuo [ ynas] / ka‿nugi. é.n / kαi‿g.ñ α s (Žg). Nu- eiksma- žodiniais ediniais nusakoma eiksmo ukmė: àš  nukeñu [ku į laiką pa yli] (Žg) a ba [ agys] ele zoȓu. spαl ó· a. šneše / dá.ik us nu .ñka (Žg). P iešdė- liniai nu- ediniai a ojami ie oj ki ų p iešdėlinių (iš-, pa-, pe -, p i-, su- i pan.) eiksmažodžių (ž . 2 diag amą). 2 DIAGRAMA. P iešdėlinių nu- eiksmažodžio edinių a i ikmenys P iešdėlinis pa- edinys Žaga ės šnek oje a i ik ų eiksmažodinių iš- edinių eikšmę, plg.: sušlã·pinαm / i ‿pã· empæm an( )‿pe os [audeklą] (Daukšiai); àš / kad‿i‿ · iškis / dúona. išmó·kčeu kè / dã· pakèčeu (Ve šia). Plačiai esponden ų a ojamas pa - kaip eiksmažodžio p iešdėlis gali a liep i a - i iš- p iešdėlinių edinių eikšmes, plg.: p. ma. lá.iška. ka ‿nù ae / αi‿pá. un e pinigũ. (Žg); śu‿ · u pa śiśk· e (Žg). P iešdėlinius p i- eiksmažodinius edinius žaga iškiai a oja mažybine eikšme ie oj už-, plg. biškẽ·li p iplik·dα a u.‿m.l u. (Ve šia). Sang ąžinės p iešdėlio p i- eiksmažodžių edinių eikšmės eiksmo baigmei nusaky i a i- ik ų p iešdėlinių nu-, pa-, su-, už- eiksmažodžių eikšmes, p z.:  isimiša JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX [pa a dės] (Žg); aš‿ isis eb·eu a (Ve šia); bαñda. gàe /  isil·ga ká. es m. / i‿ká. es m.lždα au (Ž elgaičiai). In ensy esnį eiksmą a spindi edinys p isuk i, eikšme ‘p isem i’: kùbilus ã.ñdene  isùgdα om i(š)‿šú.ne (Žg). Pe - kel inę eikšmę įgyja p ikinky i – ‘paski i di b i’: d.æ  ikike  i‿ eȓšẽ·u. (Žg). Va ojami i su- p iešdėlio ediniai, p z., sang ąžinis subjek o a liekamas eiksmas susiubagau i eikšme ‘p isi ink i, susi ink i’: susi-ubagã· a u.‿pniŋg. dẽ·šim ú·ks αnu. (Daukšiai). P iešdėliniu už- ediniu a liepiama pa- edinio eikšmė, plg.: i‿ as‿ ã.ks uskũ.ñde αi‿mó· inαi / ka‿màn ã·gin (Žg); ui ã·ćus i‿nàmùs / pasku ne. s eikã· a. d·us i‿da.‿mán ek iše iš‿nàm. (Žg). Sakinyje negá. uskũ· is [mais- u] (Žg) už- edinys a liepia ‘nusiskųs i’ eikšmę. Ki u a eju už- edinys a lie- pia iš- a ba sinonimiško p ižiū ė i žodžio eikšmę, plg. eik·e as‿màmàs / a·‿gi. - ẽnima. užlαik· [sodyba] (Žiu ia). Žaga ės šnek oje gausu daly inių o mų. Veikiamosios ūšies esamojo laiko daly iais nusakoma eikiamybės aiška, plg.: skas pẽ.kams / àš jau‿nèbegaù išmαi .n (Žiu ia); nu‿kαp jiẽ ùȓ? /   ká.ȓ es mé.žemas / el·če /  ·s pašαi (Žiu ia); às sas pã·g inds a‿bú.l e nèpe kαma . à (Žiu ia). Ki ais a ejais esamojo laiko daly iu nusakomas galėjimas a lik i eiksmą, plg.: bù a mašns pǽ.unαms (Žg); kèle iẽ ne-iš aú.ojemi (Žg); *li u .s lαke bú·dα a mũ.la / kòke‿ ik no ·e / bú·dα a i‿·d abùu. skαbæma / i ‿bu n.z bù a (Žg). Bū ojo laiko daly iais nusakomi sudė iniai ne eikiamosios ūšies laikai su bū ojo ka i- nio laiko ne eikiamuoju daly iu, p z.: i‿nelé.ide lá.ido αn‿ o.‿kαùka / ku · gmin bù a lá.ido a (Žg); dubez bù a / ku ‿dú. pes škas a (Žg); màna mam· e · k·pus [duoną] / αmžinã· ilis (Ve šia). A ibu inės eikšmės esamojo laiko daly is de inamas su daik a a džiu pana- šiai kaip būd a dis, plg. ne-iš é.ŋgæmui kã· ui ẽ. bú· i (Žg). P ie eiksmio unkciją Žaga ės šnek oje dažnai a lieka sus aba ėję (sup ie- eiksmėję) daik a a džių linksniai, dažniausiai ie ininkas, p z.: p. a a nàmi (Žg); pα ež nàmi / n.kuli [linų gal eles] (Daukšiai); gàæ à s / pi . pa edα au nàmi (Žg); aúoju nàmi iš‿ u.‿*miknã·u. išlé.idus piẽna. (Žg); kek u.‿beȓùku. m.m bú·dα a nàmi (Žg); palke. nàmi / iẽ‿eu pasidã· a jeunã.- seis / p.les (Žg). Sup ie eiksmėja i ki ų daik a a džių (p z., kaimynai) ie ininkas, plg.: čè / kαim·nuose òk gã· nesu up· a bški. [me gina y a] (Žg); nelàbα .l / kαim·- nuose ie‿ . α (Žg); ẽ· / kαim·nuos / α nã· a g àž megà (Žg); kαim·nuośe òke ži.dẽ·lei gi. ẽ·na (Žg). Neapib ėž os ie os eikšme a ojami žodžių joniš- kiečiai, žaga iečiai ie ininkai, plg.: é.n / joniškiẽ·uoz / dã· e eũle. (Žg); a‿ža- ga iẽuos / *žagã· j gmusi (Žg). Sup ie eiksmėjusiu ie ininku nusakomas i S aipsniai / A icles 129 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) laikas, plg. nuo‿ · a au òbusas en / i‿pi uosè / jegu pi uosè n· / αi‿lik‿*pã·ne- ẹe [ egali a ažiuo i] (Žg). Žaga ės šnek oje pab ėžiamąja eikšme a ojami būdiniai, suda y i su p ie- saga - inai, p z.: kà(s) sá.u gαl ó· inαi gi. é.n / àz gi. é.n (Žg); dàbà nèš inα nš / o‿àš nesiléiu nèšαmà (Žg); o‿ a‿màmà ušp·le p.l inα / šá.ukš a. pas·me cùk aus / ušp·le pl inα / i ‿s ó· [alus] (Žg). Iš Žaga ės šnek os į ašų ma y i, kad pas ebė i mo ologijos i žodžių da ybos polinkiai a spindi i sa i ą, i lie u ių kalbos a mėms būdingų kalbinių ypa y- bių a liep į. ŽAGARĖS ŠNEKTOS LEKSIKA: ŽVALGOMASIS PJŪVIS Ge iausiai a mių, pa a mių, šnek ų i pašnekčių leksiką a spindi a miniai žodynai, be kol Joniškio šnek ų žodynas ebė a ank aš inis, iksliau, pa eng as pi minis kompiu e inis a ian as, galima pada y i ž algomąjį ekspe imen ą. Au- o ė sumanė iš Žaga ės šnek os į ašų pasi ink i į ai esnės leksikos, a liepiančios sa a ankiškas kalbos dalis, i palygin i, kaip ji a spindė a didžiajame Lie u ių kalbos žodyne, iš ku io bend inė kalba semiasi žodžių, ku iame gausu pa yzdžių iš a mių, sup an ama, u ė ų bū i pa yzdžių iš Žaga ės (Žg) a ba Skais gi io (Sk), Joniškio (Jnš). Žaga ės šnek os į ašų pasi ink us žodžius galima e in i publika imo žodyne ( a ojamumo bk), eikšmės naujumo, kalbų kon ak ų i kalbos a o ojo kū ybiškumo k i e ijais. Pasi ink i apž elg i pe 80 žodžių, iš ku ių 74 y a sa a ankiškos i 9 – nesa a ankiškos kalbos dalys. Iš Žaga ės šnek os į ašų pasi ink i ap a i 32 daik a a džiai. Lygin a, a šie daik a a džiai i jų eikšmės a spindė os Lie u ių kalbos žodyne ilius aciniais sakiniais a nuo odomis. Minė ame leidinyje nu odoma, kad Joniškio šnek o- se a ojami ciocė ‘ e a’ (p z. iš Jnš, Žg), da iniai ‘dažai’ (p z. iš Jnš), gangis ‘gi nų į engimas’ (p z. iš Jnš, Žg), man a ‘ u as’ (p z. iš Jnš), obelys ‘obuolys’ (p z. iš Jnš, Žg), pa inginys ‘kas neda bš us’ (nuo oda Žg), podė ‘k ikš amo ė’ (p z. iš Sk i nuo oda Jnš), a inis ‘ e pimo a elis’ (nuo oda Jnš, Žg), sk ais as ‘p ijuos ė’ (p z. iš Jnš i nuo oda Žg). Taigi Žaga ės šnek os i Joniškio šnek ų daik a a džių a spindys LKŽ suda y ų 29,03 %. Y a daik a a džių, pa eikiamų LKŽ be nuo odos apie ai, kad jie a ojami Žaga ės šnek oje a ben apie Jo- niškį, p z.: či škynė ‘medinis ba škalas, kleke as’; kalėda ‘kunigui a bažnyčios a nams, apie Kalėdas apsilankan iems, duodama duoklė’; ki pšas ‘kas umpai nuki p ais plaukais’ (LKŽ pa eikiamas žodis ki pšė, be žinan , kaip s y uoja giminė Žaga ės šnek oje, galima juos g e in i); lupa as ‘sudė ė i, suplyšę d a- bužiai’; me gė ‘samdinė’; p osmil is ‘p iesmėlis, leng a žemė’; sėdyba ‘sodyba’; JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX sodžius ‘kaimas’; sueiga ‘giminių susiėjimas’. Apskaičia us p ocen us, ma y i, kad 37,5 % daik a a džių nenu ody i kaip a ojami Žaga ės šnek oje (i ki ose Joniškio šnek ose). Visai ki omis eikšmėmis a ojami ys daik a a džiai: kabė ‘plaukų seg ukas’ (LKŽ a imesnė bū ų ik ‘sag ies’ eikšmė); pūslys ‘nedidelė me gai ė’ (LKŽ y a ik ‘mažas iebus kūdikis’ eikšme, be čia kalbama apie aikščiojančią me gai- ę); aškas ‘ ie a, ku pe pa da inėjamas alkoholis’; andis ‘su ūkusios i plei- skano os kojos’ (LKŽ a imiausia eikšmė – ‘kojos pado, kulno a pi š o in- kinys’). Ki omis eikšmėmis Žaga ės šnek oje a ojami 12,9 % daik a a džių. LKŽ isai nė a penkių Žaga ės šnek oje a ojamų daik a a džių, p z.: au- ko inis ‘aukojimas, labda a’; d obnės ‘ ėja aupiai’; g ižas ‘kas susuk as, g įž ė’; liespienis ‘pienas be g ie inės, liesas pienas’. Vienas žodis – lingacija ‘da želio gėlė’ – leis ų su ok i esponden o kū ybiškumą: iš a dijęs da želyje augančius augalus, baigia sakinį a si apibend inamuoju žodžiu, nusakydamas i ki as lin- guojančias gėles. Da du žodžiai – palaidnieks ‘pasileidėlis’ i palie is ‘sula ėjęs lie u is’ – liudy ų bal ų au ų i kalbų kon ak us. Pas a ųjų daik a a džių aip pa nė a LKŽ. Taigi 22,58 % daik a a džių nė a pa ekę į LKŽ. Vadinasi, apie 35,5 % žodžių a jų eikšmių sa i umas galė ų papildy i lie u ių kalbos a sa gas, kalbos ondą. A ski ai eikė ų paminė i daik a a džius, ku ie, keičian is gy enimui i nyks- an a ski iems į ankiams (a bu usiai echnikai), y a pasi aukę iš ak y iosios a osenos, be esponden ų p isimenami. Iš jų minė ini aznyčia ‘ ie a, ku dai- ginamas a džio inamas salyklas’ [azn·če bú·dα a ep / an‿pi iẽs lùbu. pada · a nu‿ òki d·že (Daukšiai)]; b ank as ‘ske sinis i žiams užkabin i, kinkan a klį’ [mà α / bù a d èi b añk αi / s el ógαi / ka ju(š) šaũ (Ve šia)]; dampis ‘ku- liamoji mašina’ [ as‿pẽ·uz bú·dα a dã.pis / jà (Ve šia)]; d angės ‘ ežimukas su mediniais a ais?’ [nupjó· e nuo‿mẽ·e‿ a pkàs ó·kes kẽ· u es / i‿padã· e ó·kez d αŋùkes (Žiu ia)]; g ėb is ‘s ambesnis šiaudagalys?’ i pelas ‘smulkus šiau- dagalys, akuo as’ [šũdus eke a i / pèlùs eke a i / g ·us eke a i / mà α / isó·u. u.‿dαb. bú·dα a (Ve šia)]; mašinkūlis ‘kūlimo laikas, kūlė’ [pa ‿mašῃkuus [eida o į alkas] (Ve šia)]; naginės ‘iš ieno minkš esnio odos gabalo su auk a a alynė su api a ais’ [sá.u nã·gines pà  pasida ·dα au (Dauk- šiai); žiẽma. ei(p)‿pà su‿nagin·lm d ·dα au (Daukšiai)]; učkas ‘čiulp ukas, žindukas’ [ ùka. iž‿duon· es pada ·dα a / i.d·dα a i.‿d obni. lupa ·li. / jegu *ul· e ẽ.ks / ai‿ àdà ù dúok a.‿ ukẽ·li. // pada · a. iž‿duon· es i ‿saka na (Žiu ia)]; ž angučiai ‘di žas su skambaliukais, segamas a kliui po kaklu’ i pa- šo kos ‘kinkomasis di žas?’ [ale pakiŋk· i / ž aῃgùčei bú·dα a / júodas ó·kes pašó· kaz bú·dα a (Ve šia); á. li. ku uškiῇka / júodas / šikšnnes / pašó· kaz bú·dα a / i‿p i‿ ũ· pašó· ku. kab·dα a ó·u(ž) ž αŋgùùs maùus bá.l us (Ve - šia)]. Vieni žodžiai, kaip mašinkūlis (LKŽ mašinkūlė), nu ody i esan apie Žg, S aipsniai / A icles 131 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) ki i – učkas i ž angučiai (LKŽ ž anguliai) – žinomi iš au osakos (M. Slan- čiausko) a M. Ka iliškio aš ų (g ožinių kū inių). P ie daugumos žodžių nė a nuo odos apie a ojimą apie Žaga ę a Skais gi į, Joniškį. Iš 11 pa eik ų žo- džių ik p ie 3 LKŽ nu ody a, kad jie a ojami Joniškio šnek ose, o p ie 8 o- kių pažymų nė a a ba nė a ne okio žodžio LKŽ (d angės, g ėb is, pašo kos) (ž . 1 len elę). Į akis k i ę Žaga ės šnek os į ašuose a ojami būd a džiai a būd a dišką eikšmę įgyjan ys į a džiai, ku ių susida ė 13, esponden ų labai aikliai pasi- ink i i į aigiai apibūdina daik ą a eiškinį, a ba suda o s abilųjį žodžių junginį. Vieni jų, kaip aukš ynelkas ‘gulin is an nuga os’ i ijinis ‘lik a nos ūšis’, nė- a pa ekę į LKŽ, o ki i, kaip ka as ‘kiek ienas’ i š akas ‘silpnas’, y a LKŽ su pa eik ais pa yzdžiais iš Žg. Daugiausia ų būd a džių, p ie ku ių nenu ody a, kad jie a ojami Žaga ės šnek oje (a Joniškio šnek ose), y a: didysis ka as ‘pi - masis pasaulinis ka as’; g ynas ‘ uščias’; mak ingas ‘šaunus’; mažas ‘mažažemis’; ša pus ‘da bš us’; ienišas žodis ‘keiksmas, kalba su keiksmažodžiais’. Visai ki a eikšme a ojami būd a džiai gy as ‘ ūgs an is, ūgs ąs’; jaukus ‘ amus i šil- as’. Taigi 61,5 % būd a džių Žaga ės šnek oje a ojami sa i ai (ž . 2 len elę). Pasi ink i ap a i 30 eiksmažodžių (i p ie eiksmių). Visi 19 eiksmažodžių y a LKŽ bazėje. Tik ieni jų a ojami ki omis (nei LKŽ) eikšmėmis, p z.: bliau i ‘a sikalbinė i’ i ‘ga siai šaukian k ies i’; išb aižy i ‘išsku inė i peiliuku (ma gučius)’; išsiblai ė i ‘nuk is i pu oms’; k a ksė i ‘šnekė i’; minky i ‘ i miš- kai kel i kojas’; nusi e i ‘ka u gy en i’; spa dy is ‘ge ai gy en i’; s okso i ‘bū i ne eikalingam, s o ė i’; susi e i ‘gim i’; ažiuo i ‘bū i pašau am į k osnį’. Ki ų eiksmažodžių eikšmės su ampa su LKŽ išski omis eikšmėmis, be nuo odos, kad jie a ojami Žaga ės šnek oje a apie Jnš, nė a paminė a, p z.: iš a o i ‘iš- leis i už y o’; nudilęs ‘nebep isimenamas’; nuūž i ‘skubiai nuei i’; p ap usęs ‘pasimokęs’; pa sik ies i ‘pa si adin i gy en i, įkalbė i sug įž i’; sude ė i ‘sulyg- i, su a i dėl ko’; sušiauš as ‘nelygaus pa i šiaus’; šauk i ‘ adin i’. Kiek ki oks 11 p ie eiksmių aizdas – į LKŽ nepa eko o mos a galiau ‘a gal’ i p ie a iš- kai ‘ ikin bu ais’. Visai ki omis eikšmėmis a ojami juodai ‘labai, pa ikliai’ i lais ai ‘neapgaub ai s iklu, neįs iklin ai’. LKŽ nė a nu ody a, kad p ie eiksmiai plačiai ‘išsiski sčius po pasaulį a Lie u ą’ i ‘ u ingiau, p abangiau’; lais ai ‘ne- apgaub ai (s iklu)’; p as ai ‘silpnai’; ikybiškai ‘ eligiškai’ i skaudžiai ‘šiu kščiai’ y a a ojami i Žaga ės šnek oje. Tik p ie opa ‘ opomis’ i alioj ‘a da ai, a i- da y os’ LKŽ y a pa yzdžių iš Joniškio, be ne iš Žaga ės. No s, kaip susida o įspūdis, eiksmažodis (iš dalies i p ie eiksmis) ge ai a spindė as LKŽ, be kai ku ios jų eikšmės y a būdingos ik žaga iškiams (ž . 3 len elę). Žaga ės šnek os į ašuose akis pa aukė 11 nesa a ankiškų kalbos dalių. Iš- ik ukais i dalely ėmis esponden ai siekė san ū aus pasakojimo spal ingu- mo. LKŽ nė a nu ody a, kad eksp esy iosios kalbos dalys, okios kaip: a ‘ aip JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX pa ’; musėn ‘ u bū , gal’; musin ‘gal’; pliump ‘k i imui į andenį nusaky i’; pu ‘bu zgimui imi uo i’, a ojamos i Žaga ės šnek oje. Ki os, p z.: gan ‘daug, pakankamai’; nėmaž ‘ isai’; mak ‘kyš ’, nu ody os kaip žaga iškių a ojamos. Tik džing ‘skleidžiamam ga sui imi uo i’ LKŽ nė a, o a imos eikšmės žodžiai džing i džingu a ojami ki omis eikšmėmis (ž . 4 len elę). Pasiž algymas po Žaga ės šnek os leksiką da labiau sus ip ina min į, kad a mių, šnek ų, šnek ų g upių žodynai y a neišma uojamas i neišsemiamas lie- u ių kalbos gy as ies lobynas. ŽAGARĖS ŠNEKTA XX A. PABAIGOJE: APIBENDRINAMOSIOS MINTYS Ap a i Žaga ės šnek os į ašų, da y ų 1998–2003 m., akcen uacijos i a mi- niai g ama iniai polinkiai es ų p ie i iamųjų XXI a. da bų, s ebin šnek os kai- os polinkius. Akcen uacijos požiū iu Žaga ės šnek oje y auja isuo inis ki - čio a i aukimas. Kalbininkų pas ebė os miš iųjų d iga sių ki čia imo ypa ybės e os de alesnio y imo i ko ekcijos, a siž elgian į pa eikėjo au inę p iklau- somybę i kalbinę sa i oką. Kis i u ė ų am ik os one inės ypa ybės, iš ku ių minė ina balsių a, e, i, u i p iebalsių ch, , h a imas; p idė inių j, a ojimas; įdomu pasek i šlekia imo i p iebalsių minkš inimo / kie inimo aidą. Žaga ės šnek os mo ologinės ypa ybės – ski ingi a dažodžių kamienai, skaičiaus i giminės s y a imai, d iskai os a ojimas, a dažodžio o mų (į a - džiuo inių, laipsnio, sang ąžos) sa i as (a skolin as iš a imų šnek ų) suda ymas, eiksmažodžio kamienų i o mų a ojimo ypa ybės – aip pa u ė ų pasiduo i kalbinei aidai. Ta miniai į ašai leidžia susida y i aizdą, kaip Žaga ės šnek oje suda omi žo- džiai. Responden ai dažniausiai a ojo p iesaginius, p iešdėlinius edinius i dū inius. Pas ebė a, kad p iesaginiai daik a a džiai suda omi su p iesagomis -a is, -ėjas, -elis, -ie is, - ojas, -ui is. O būd a džiams dažnesnės p iesagos -ingas, -inis, -u is. Žaga ės šnek oje y auja p iešdėlinė eiksmažodžių da yba, iš ku ių minė ini p iešdėliai ap-, nu-, pa-, pa -, p i- i k . Dū inius žaga iškiai dažniau- siai a oja be jungiamojo balsio. Žaga ės šnek os leksikos pjū io apž alga leidžia susida y i aizdą apie šnek- oje sa i ai a ojamą leksiką. Responden ų sub iliai pa enkamas žodis a jo o - ma pasakojamiems aizdiniams a eiškiniams apibūdin i a spindi p igim inės kalbos lanks umą i inkamumą daba ies min ims iš eikš i. Kalbinė aplinka (šiuo a eju – Žaga ės šnek os į ašai) odo, kaip esponden as o muoja i pe - eikia kalba sa o kū ybinius sumanymus. S aipsniai / A icles 133 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) LITERATŪRA Ba ku ė Ne ija 2008: Joniškio ajono e i o ijos oponimija: da yba i aidos polinkiai. Dak a o dise acija. Šiauliai. Daujo y ė Vik o ija 1998: Teks as i kū inys. Vilnius: Kul ū a. Ga š a Kazimie as 2005: Lie u ių kalbos pa ibio šnek os ( onologija). Vilnius: Lie u- ių kalbos ins i u as. Gi denis Aleksas, Juozas Pab ėža 1978: Nauji šlekia imo s ebėjimai Žaga ės apylinkėse. – Bal is ica 14(2), 127–129. Gi denis Aleksas, Geno ai ė Kačiuškienė 2000: Pa aleliniai eiškiniai la ių i šiau inių lie u ių eiksmažodžio sis emose. – Kalbo y a 37(1), 21–27 [= Gi denis Aleksas 2000: Kalbo y os da bai 2. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 307–314]. Gi denis Aleksas, Juozas Pab ėža 2000: Nauji šlekia imo s ebėjimai Žaga ės apylinkėse. – Bal is ica 14(2), 127 i . [= Gi denis Aleksas 2000: Kalbo y os da bai. Vil- nius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 117–120]. Gi denis Aleksas, Juozas Pab ėža 2003: Sa giųjų i ž a biųjų p iebalsių s y a- imai XX a. p adžios žaga iečio eks uose. – Bal is ica 37(2), 229–232. G ina eckienė Elena 1962: Kai ku ios lie u ių kalbos a mių ypa ybės (iš 1961 me- ų dialek ologinių ekspedicijų). – Lie u ių kalbo y os klausimai 5, 147–169. Jonai y ė Aldona 1967: La ių kalbos po eikis pala ės aka ų aukš aičių šnek ų g ama inei sanda ai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 9, 171–182. Jonai y ė Aldona 1960: Nauji duomenys apie Skais gi io a mės konsonan izmą. – Lie u ių kalbo y os klausimai 3, 79–86. Jonai y ė Aldona 1972: Pala ės aka ų aukš aičių nedėsningos one ikos žodžiai i jų kilmė. – Lie u ių kalbo y os klausimai 13, 31–41. Jonai y ė Aldona 1969: Pala ės aka ų aukš aičių šnek ų būd a dis, skai a dis, į a dis. – Lie u ių kalbo y os klausimai 11, 183–221. Jšp 2001 – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, a s. ed. J. Š amba y ė. Šiauliai: J. K. Va- siliausko įmonė. Kaika y ė Auš a 2015: Skais gi io šnek os ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek olo- gijos p oblemos 3, 150–173. Kaika y ė Auš a 2010: Joniškio šnek os daik a a džio linksnia imo sis ema. Dak a o dise acija. Vilnius. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 140 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX 3 LENTELĖ. Žaga ės šnek os eiksmažodžiai i jų o mos (daly iai, p ie eiksmiai) Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė a galiau a gal jiñ g ·ža àd(à) àdgaæ (Žiu ia) LKŽ nė a. bliau i a sikalbi- nė i ga siai šaukian k ies i mašiniẽ is pasã·ke žmon.m su è á. us / iẽ ǽ.un / k(a)‿ae bù(s) sukù è [dampį] su‿ á.ndeu (Ve šia) giù / ka‿ǽ.un bαisǽ.usei / kazé. i- ka / kazé.ika [šeimininke, šeiminin- ke] (Žg) Žodis LKŽ y a, be nė a pa yzdžių iš Žg a Jnš okiomis eikš- mėmis. ei i ęs is, uk i ž·dai sup.gdα a liẽsuz g· uus / jé.uus / ká.ȓ es / isó·us / ùdeni. / kó. à(s) sezó·ns / nù ¦ maždaũg ¦ apie‿ s m·neus edα a a(s)‿sè- zons / é.n iž‿búlu. / iž‿g ú·du. da ·dα a / (Žg) 4. Slink i (apie laiką). Pa yzdžių iš Žg nė a. išb aižy i išsku inė- i peiliu- ku (ma - gučius) kcs mok·dα a [kiaušinius] ižb á.iži. (Žg) Iš dalies ik ų 3. Iš- pieš i, išb ėž i. Pa yzdžių iš Žg nė a. išsiblai ė i nuk is i pu oms isiblαi · os‿pù as / neb· a jũ· [apie alaus da ymą] (Ve šia) Žodis y a ki omis eikšmėmis. iš a o i išleis i už y o dùk  bù a iš α ó· a / nu‿ αi‿ iem‿ s. n.m žẽ·me (Žg); iš α ó·dα a / apžé. n di.dα a / o‿s.n.m a.‿žẽ·me palgdα a / jà (Žg) Išleis i už y o. Pa yzdys iš Sk. juodai a sida u- siai àš kin i / be ‿ka‿ eip‿judα / αi‿α nè (Žiu iai) Žodis y a, be nė a okios eikšmės. k a ksė i šnekė i nẽ·kin màn / i‿àš k á.ȓu i‿k á.ȓ - u (Žg) Iš dalies ik ų 3. P k. mu mė i, bambė i; pik ai, s ačiai kalbė i. Pa yzdžio iš Žg nė a. lais ai neap- gaub ai (s iklu) iš‿p à.s jn bù a pašα ó· a eip‿lαs α / o‿pàsku s ilnem g àbè [apie Ba bo ą Umias auskai ę] (Žg) Žodis y a, be ki o- mis eikšmėmis. S aipsniai / A icles 141 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė minky i i miškai kel i ko- jas àš eb g àže á.ušče / kó·jes m.ɳki. če (Žiu ia) Iš dalies ik ų 1. p k. mindy i. Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. nudilęs, -usi nebep isi- menamas o‿*kùpiškis αi‿è / dabà nudle.s · [nebep isimena] (Žg) 2. P anyk i, p ading i, p apul i; Y a nuo oda p k. Pa yzdžių iš Žg nė a. nusi e i ka u gy- en i čè‿jeu nebe‿pi mó·i / k a. mó· e iška. ùȓù nusi · e.s / jà (Ve šia) Iš dalies ik ų 2. T e i. 2. Kib is, kabin is, no in išsi- laiky i a sulaiky i. Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. nuūž i skubiai nuei i mã·s / sà k·b a nù-u.žæm (Žg) 8. G ei ai ku nu yk- i, nubėg i. Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. plačiai išsiski s- čius po pasaulį i Lie u ą u in- giau màna .ka gi. é.n plàče (Žiu iai) plàče žm.n.s gi. é.n (Žiu iai) Iš dalies ik ų 2. Į isas puses nusi ęsęs. 9. Nesaikingas, iš- laidus. Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. p ap usęs, -usi pasimo- kęs ku p ap ùse. / ai‿dã· kaip‿nó· s e- čes (Žiu ia) 1. P ap us i 1. Išp us- i, p asila in i. Pa yzdžių iš Žg nė a. p as ai silpnai k a. kα a. làbα p às α bú·n / skaũd su (Žg) 6. Silpnas, nes ip us. Pa yzdžių iš Žg nė a. p ie a iškai ikin bu ais p iẽ a iškai nè / nè / nebú·dα a [bu - ais ne ikėjo] (Žiu ia) LKŽ nė a. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė pa sik ies i įkalbė i sug įž i, pa si- adin i gy en i jiñ u ·e namẽ·li. / mùm pa sk ie e (Ve šia) Pap ašy i, pa adin i, pašauk i ką ku a - yk i, daly au i. Nė a pa yzdžių iš gy osios kalbos, ik iš aš ų. opa opomis an pa ‿daža. ó·pa / kai‿ e a · (Ve šia) 3. Ropa, opomis, ke- u pėsčias. Y a du pa yzdžiai iš Jnš. skaudžiai šiu kščiai màns  ẽ·lis n· a n‿subã ·e.(s) skaũei / nei‿mùše.s (Daukšiai) 4. Šiu kš us, įžeidžian is, užgaulus. Pa yzdžių iš Žg nė a. spa dy is p aban- giai gy- en i kó jz d. ba / àž dã spá. æus (Žiu- ia) Žodis LKŽ y a, be ne okia eikšme. s okso i bū i ne eika- lingam, s o ė i d. ba as‿malú·ns iki‿d dešim šèš . mẽ· u. // mã·le é.n su‿ ·ju // o‿pàæ s oksó·e;(Žg) A imiausia žodžio s ūkso i eikšmė 1. Bū i, s o ė i iškilu- siam iš aplinkos. Tik čia ne okia eikšmė. Žodis s okso i LKŽ y a, be pa yzdžiai ik iš aš ų. sulyg i sude ė i nu‿be ‿neigα as‿k. s / sul·ga ã.- ka. (Žg); kã‿ jæu sul·gdα a / ã· u ·- dα a dúo am‿z·nui [jaunikiui] (Žg) 1 Sulyg i 1. Sude ė i. Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. susi e i gim i αkα susi · e / užá.uga lik‿sep .u. mẽ· u. / i‿ a· om laũka [iš La i- jos] (Ve šia) Iš dalies ik ų 10. Pada y i, kad bū ų, egzis uo ų. Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. sušiauš as, -a nelygaus pa i šiaus · pùs. * e à / lèd. sùæš a (Ve - šia) 1. // pada y i nelygų, neglo ną, pašiu usį. Pa yzdžių iš Žg nė a. šauk i adin i kαp kàs no ·e / kαp ká.m pa ka / ẽ.p šã.ũke (Žg) 16. Vadin i ( a du, pa adinimu, p a a - de). Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. S aipsniai / A icles 143 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė ikybiškai eligiškai bù om ik·biškαi á.ukljαmi (Žiu ia) Būdingas ikybai, e- ligiškas. Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. alioj p a i ai, a ida y- os šeinù / soz dù i.s ã·o (Žg) Apie ką a e ą, a i- ą, a da ą (pp . apie du is, langus, a us). Pa yzdys iš Jnš, o iš Žg nė a. ažiuo i bū i pa- šau am į duonkepę k osnį aúo i.‿pẽ·u. / pé.mpe. iškèbdα- om / kudu(s) su αis·dα om αkα (Žg) Iš dalies ik ų 21. Slink i, slys i. Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a i šuj sudeda- masis pe ici- en y o dėmuo šùnis užlé.izdα a išu (Žiu ia) LKŽ y a žodis i šuje. 4 LENTELĖ. Žaga ės šnek os nesa a ankiškos kalbos dalys Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė a aip pa *daũgα a a bαsei skeñda (Žg); sme- ó·ninei l αi i‿a bù a eȓ .ŋgi (Žg); senẽ·lis a sko bù a mã· ẹs (Žg) 3. A aip pa , i gi, i . Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. dui bėgimui nusaky i àž g e α d. p o‿dù s (Žg) Skubiam eiksmui, pp . bėgimui, nusa- ky i. Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. džing skeidžia- mam ga sui imi uo i dž.ñg / dž.ñg / dž.ñg / dž.ñg / ka‿b·k ie‿αle (Ve šia) LKŽ nė a. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė gan daug, pa- kankamai enu m.men u gañ bù a / p.ȓmi- ningz bù a ne ·ẽ·de.s / ag ònoms ne- ẽ·des / penininks (Žg) 1. Pakanka, už enka pakankamai, už ek- inai. LKŽ y a žodis gana, be pa yzdžių iš Žg nė a. mak kyš a ·e ens / mã· su‿ e ó· eȓu i.‿ gé. le. (Žg) 1. S aigiam eiksmui žymė i c) kyš , du s . Pa yzdys iš Žg. musėn u bū , gal mùs·n jeu‿dàbà bùs a‿ k à *li u à (Žg) Į e p inis žodis. Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. musin gal mùsin oz‿gegužns ó·os i ‿. à (Žg) Į e p inis žodis. Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. nėmaž isai màmà nmàž nemok·e / lã.k aš i. paskαi ·dα a (Ž elgaičiai) Nė kiek, isai. Pa yzdys iš Žg. pliump k i imui į andenį nusaky i su‿ isaz d abuùkαis pù [į Š ė- ę] kαi‿sike / i ‿·k en (Žg) K i imui į andenį eikš i. Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. pu bu zgimui imi uo i iš‿ ó·la ižgisim / ka‿pu pu pu / mó·ki. ojes kaškòks u ·e mọ òcikla. (Žg) 3. Bu zgimui žymė i. Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. Phone ic and Mo phological Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec (End o he 20 h Cen u y – Beginning o he 21s Cen u y) SUMMARY In his a icle he au ho p esen s he con inued esea ch on Žaga ė local dialec . This ime he a icle is dedica ed o he accen ual, phone ic, mo phological phenomena ound in Žaga ė local dialec and i s peculia lexical cha ac e is ics. Acco ding o he au ho , he ac- cen ual endencies and dialec al g amma ical phenomena appa en in he eco ds o Žaga ė S aipsniai / A icles 145 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) local dialec made be ween 1998 and 2003 lead o he wo ks o he 21s cen u y – he s udy on he change o he dialec . Dialec ologis s a ibu e Žaga ė local dialec o he a ea o uni e sal s ess e ac ion. The peculia i ies o accen ua ion o mixed diph hongs obse ed by linguis s Juozas Pab ėža and Auš a Kaika y ė dese e a mo e de ailed s udy and co ec ion wi h ega d o he in- o man ’s na ional belonging and linguis ic iden i y. Ce ain phone ic peculia i ies, such as he p onuncia ion o owels a, e, i, u and consonan s ch, , h, he use o addi i e j, , he so called phenomenon o šlekia imas and he so ening/ ha dening o consonan s, e lec he dialec ’s phone ic sys em. They can s ill be ound in he dialec al eco ds o he la e 20 h cen u y. The mo phological peculia i ies o Žaga ė local dialec , such as s em al e a ion in nom- inal wo ds, numbe and gende a ia ions, use o he dual numbe , peculia (o bo owed om close local dialec s) o ma ion o nominal wo d o ms (p onominal, deg ee, e lexi e), as well as he peculia i ies o he usage o e b s ems and o ms a e s ill iable and sa is y he esponden s’ needs o linguis ic exp ession. Dialec al eco ds enable us o unde s and how wo ds a e o med in Žaga ė local dialec . The esponden s mainly used su ixal and p e ixal de i a i es and compounds. Noun de- i a i es we e o med wi h su ixes -a is, -ėjas, -elis, -ie is, - ojas, -ui is, whe eas -ingas, -inis, -u is we e mo e common adjec i al su ixes. P e ixal e b o ma ion wi h p e ixes ap-, nu-, pa-, pa -, p i- ook he lead. The speake s o Žaga ė local dialec used o o m compounds wi hou a connec ing owel. The e iew o he lexical c oss-sec ion o Žaga ė local dialec p o ides us wi h an insigh in o he peculia lexis used in he dialec . The wo d o i s o m sub ly selec ed by he e- sponden s o desc ibe images o phenomena shows he lexibili y o he mo he ongue and i s sui abili y o exp ess hough s unde con empo a y condi ions. Į eik a 2019 m. gegužės 17 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vilešio g. 5, LT- 10308 Vilnius, Lie u a janina. alu[email p o ec ed]