S aipsniai / A icles 71
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Di ecciones de in es igaciones cien í icas: esc i inas uen es
a mės análisisė, a mių leksicog a ija y leksikologija,
socioling is ica, sin aksė.
DOI: h psdoi.o g/10.35321all8482/://
ŽAGARS ŠNEKTOS
SINTAKSINS YPATYBS
(REMIAMASI 19982003 MET
ĮRAŠAIS)
Syn ac ic Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec
(Based on he Reco ds o 1998–2003)
ANOTACIJA Es e a ículo au o é e mina la desc ipción de Žaga ės šnek os. A ipsnyje
analizándose sin aksi a minė sen ini del suje o, obje o, iempo, luga , azón de aiška. Apa ece
niai šios šnek os eiškiniai, ap a iamos mo osin aksinės kons ukcijos (pe icien y as, ei-
kiamybės, sąlygos aiška, a oidas), būdingos i ki ai bal ų kalbai – la iams. Ap ašoma
un is azo a las cons ucciones p idū iciales y šnek oje a ojamų sudė inių sakinių jung is.
Basándonos F azeologías ocín y Palyginimų ocín, desc údinama šnek os azeologija
( adiciniai azeologizmai i s abilieji žodžių junginiai), compa aimai, a k epiamas a ención a
įž algiai aplicada šnek os exp esi a aiška.
ESMINIAI VOODŽIAI: šnek os sin aksė, mo osin aksiniai eiškiniai, azeologija,
palyginimai, exp esión del lenguaje.
ANNOTATION
By his a icle he au ho inishes he desc ip ion o Žaga ė local dialec . The a icle analyzes
i s syn ac ic phenomena and discusses mo phosyn ac ic cons uc ions (pe icien i e,
exp ession o necessi y and condi ion, a h oid), which can also be ound in ano he Bal ic
language, i.e. La ian. The a icle desc ibes he dialec al exp ession o he subjec , objec ,
ime, place and cause in he sen ence. I e iews he linking wo ds o dangling ĮVADAS Žaga ės
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII cons uc ions and complex sen ences used in he dialec .
Based on Ph aseological Dic iona y and Dic iona y o Compa isons, he a icle desc ibes he
dialec s ph aseology ( adi ional ph aseological uni s and s able wo d ph ases) and
compa isons and d aws a en ion o he insigh ully applied exp essi e con en in he dialec .
KEYWORDS: dialec syn ax, mo phosyn ac ic phenomena, ph aseology, compa isons, language
exp ession.
šnek os pa ieniai mo osin aksiniai y sin aksiniai eiškiniai son paski iasi desde es ánda
sin aksės abajosos (LKG II, Jono Balke ičiaus, Vi o Labučio) desc i os sin aksinių
s ebė i i ap ašy i dialek ologų Aldonos Jonai y ės, Auš os Kaika y ės s aips-
niuose a ba bend uose Alekso Gi denio i Geno ai ės Kačiuškienės, Alekso
Gi denio i Juozo Pab ėžos publikacijose. A k eip i dėmesį ai, kas aiškiausiai
kons ukcijų o eiškinių ue habi ual dialek ologijos moksle, saky ume al mada ue. Desde
es a adición (mados) ninguna pa e no bėgo y a ículo au o ė. Dona as Sauka, e lexionando
Vic o ia Daujo y ės lib o ex as y abajos (1998), ci a la idea de que el ex o es un azon
cons uuk as, que lo decida la expe iencia de ida, elacionada con las esenciales cues iones de
se de la pe sonalidad: quién soy yo, como yo eo el mundo, como y qué oigo, po qué y muchas
p egun as (ci ado del lib o Sauka 2019: 182). Žaga ės šnek os į ašuas e lejada del país
on e ío humano sa i a y ie a (ka ais ka ego iška) nuos a a di e sas cues iones de ida,
išsiugdy a s ebin , alinan , apmąs an , compa igan , p iešpas a an . Responden os insg alos
son bas an e p ecisos y mode nos, y sus sin aksinė aiška sub ili.
In es igadoji ma e ial, obje i o, mé odos. El a ículo es á p epa ado de Žaga ės šnek os g abaciones,
gua dados ins i u o de la lengua Lie u ių Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e (LKI GCTA)1. Las
g abaciones in e minables in es igadas son hace a inales del siglo XX y p incipios del siglo XXI
sandū oje (19982003 años)2. De la mayo ísima gene ación esponden á, nacidos desde 1901 m. has a 1936
m., g abada 16 kasečių a minių į ašų. Regis ado ajos 1 Ti iamoji ma e ial en de alle desc i o en
au o és a ículo, c . Š amba y ė-Valužienė 2018: 135148. 2 LKI GCTA se gua dan 20112013 m. hace
g abaciones de la gene ación senio sía y jaunesniò ia. Jais au o a del a ículo nesi emia po una azón
esponden os edad. Gobie noioja gene ación mejo e leja la adicional a mę, y ales esponden os
de a míns g abaciones p incipalmen e pada y a mencionados años. Au o ė no pone obje i o compa a ,
como kin a šnek os sin aksė. A ski ų sin aksės eiškinių s a ika o kai a, au o ės opinión, no iene
sen ido, has a Žaga ės šnek os sin aksės peculia idades no es án desc i as. Raidos y kai os p oblemas
elieka obje o de in es igaciones y pascua o os a es e ema a ículos de as is, basado con enido del
a ículo.
A ículos A icles 73 /
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
(desde alumnos de p ima ia has a es udian es y doc o andos) poseída he e oda
expe iencia de los esponden es de la encues a y de la g abación de la
in e locuencia se e leja en las espues as de los esponden es a las p egun as o
en sucesi as his o ias3. El a ículo obje i o po p ime a ez desc ibi Žaga ės
šnek os (mo o)sin axiñas peculia idades, compa aamuosius y azeologinius
compuños y šnek os exp esina aišką. Con el in de alcanza los e os escogidos: a)
Sob e la base de Žaga ės šnek os į ašų ma e ial, desc ibi (mo o)sin axinius
palyginimus i azeologizmus; c) pi mą ka ą a k eip i dėmesį į esponden ų
ku iamo eks o a minės eksp esijos būdus. Au o ės pasi elkiami ap ašomasis i
enominius; b) analiza esponden es usados mé odos compa a i os. Se espe a que
ska ins olesnį dialek ologų dėmesį, s ebin jų aidą i / a kai ą.
en el a ículo obse ados sin aksiniai enóškiniai ŽAGARS ŠNEKTOS MORFOSINTAKSINS
IR SINTAKSINS YPATYBS
Exhaus i a sin ác ica de Žaga ės šnek os sis ema desc ibi au o ė no puede po a ias
azones: apseb ėž ų i i ex os de poco alcance, mis mismos ex os de calidad
( esponden ų klausinėjimo y ín eginio, ku iamojo ex o de la al a, esponden ų na ación
es uc u as (pasakojamųjų emų limi o umo)), odo es o y nulemia sin ác ica aiškos
agmen iškumą. Au o ė sos iene el en oque de que ale desc ibi obse ados
(mo o)sin axiños enómenos, que ayuda á a e ela la sis ema sin ác ica de Žaga ės
šnek os sólo en onces, cuando los ex os de in es igación ( aiškos y pe spec i a de iempo)
end án mayo alcance, adecuamesnės aiškos y a ii esnės esponden ų pa i ies.
Es uc ú icamen e es a pa e del a ículo es íjopa: p ime o abo dan obse ados
mo osin aksiniai, as de sin aksiniai eiškiniai y Žaga ės šnek a kalbančiųjų exp esiones
aiška. Mo osin aksiniai eiškiniai. Mo osin aksiniai eiškiniai. Mo osin aksiniai eiškiniai.
Mo osin aksiniai eiškiniai. Mo osin aksiniai eiškiniai. Mo osin aksiniai eiškiniai.
Mo osin aksiniai eiškiniai. Mo osin aksiniai eiškiniai. Mo osin aksiniai eiškiniai.
Mo osin aksiniai eiškiniai. Mo osin aksiniai eiškiniai. De las peculia idades
mo osin axiñas de Žaga ės šnek oje no able el enómeno del sis ema e na inės e bo […]
pe icien y o consumo (Gi denis, Kačiuškienė, 1986 = Gi denis 2000: 307314; Jšp 2001: 39; Lipa e
3 1998 m. A. Kaika y ė apklausė y ą (g. 1928 m.) y mo e ą (g. 1928), y li uanis ės s udijų
s uden ės S. Micku ė y S. Raice iči […] (g. 1930) y 1914 m. y 1936 m.). 1999 m. g abi i seisšiolikos
espondenčių, nacusių 1901 m., 1902 m., 1911 m., 1909 m., 1914 m., 1915 m., 1918 m., 1920 m., 1926 m.,
1921 m., 1923 m., 1927 m., 1928 m., 1929 m., 1934 m., y esponden o (g. 1924 m.) ex ai, los cuales
hicie on g abaus A. Lau ik Vidė y ė, B. Balu y ė, R. No man ai ė, J. No kienė, S. Rau še iči 2003 m. Joniškio Auš os gimnasios mokslei iai zap ašė 1923 m. y 1925 m. gimusių espondenčių y esponden e his o iasjimas.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
2000: 144152; 2000a: 151179; Kaika y ė 2010: 26)4. La Comisión conside a que la ayuda es a al en cues ión no
cons i uye ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado. Rolandas Mikulskas,
basándose en Li uanian Language Ins i u e gua dadas Li uanian Language dicciona io ka o eca da os,
nub ėžia y ikslią Lie u os šiau inėse šnek ose a ojamų pe icien y inių kons ukcijų papli imo liniją.
De ella se puede e que al a eal de p opagación de cons ucciones pe icien y o aún hay que inse i
nó dinos kupiškėnus y u eniškius (Mikulskas 2003: 7576; Kaika y ė 2010: 27; 2015: 169). A. Kaika y ės
obse ada, que skais gi iečiai, es p obable, y žaga iškiai, pe icien y o kons ukcika y ė 2015: 169)5.
joms suda y i dažniausiai a oja pos e bus lauka ‘laukanʼ, žemė ‘žemėnʼ“ (Kai-
Kalbininkés obse ación in uj algus: žaga iškiai pe icien y o kons ukciju endę o ma cuan o más a
menudo con pos e bu lauka ‘laukanʼ o laukan, p z.: paspá.udei ó·ki. knòpki. jegu pa š .pi. en p ded j(š) š
αien gã· s laũka ai d jeugã· palé.i sùs s ù kajs [dampis] comienzo· u / /. sù a.mašna. quedaæma. (V š);
ella [ẽžydai] de . ·ga laũka neb kajiẽ nè i [kad okiečiai los suculi án] (V š /); jegu akose je kalá.užes laũka
p ižẽ·mes ašakù e ai ẽ · à anduõ (V š /); [ulys] sã·kaeig eki laũka desdemška (Žg); a a·ji a a· a g ei ó
e nè laũka [se gan į kaimyną] (Dkš); i.silé.idi [į e bas su a kuo us su. kocsmùšk žẽ·m [ned ąsu] (Žg); ·lin
[alų] sã nuinusã·lin ã·jeu nuilé.i žẽ·m nó· kab .nz bú· u / /. αiuškã. in adonα ã·kminus d·d i. a.ã·lu /. én i. du /.
àdà b .nz [alus] g àžùs (Žg /); ã.k(s) sló·ps žẽ·mn (Ž lg); àle pagá. e nedúodα a gα à nud .kusi žẽ·mn (Žg)/7.
obuolius] i‿su laũka (Žg); idα a lã.ũkαn a(s)‿s·menαs (Ž lg)6. Kiek ečiau
žaga iškiai a ojo pos e bą žemė ‘žemėnʼ a ba žemėn, p z.: nègaù i.e klebon-
Žaga ės šnek oje exis e y pe icien y o cons ucción de a ian es, po ejemplo, apelinksnio a y
daik a a džio žemė kilmininko linksnio o ma a la ie a se u iliza como pos e bas y se pe cibe en
signi icado ‘zemėnʼ, plg.: ó·gz g· ims kanù isk p iežẽ·mes (Žg)/8. Inciden almen e, pa ece que el
pos e bo campo más a menudo usa aquellos žaga iškiai, cuyos pad es o 4 Pe icien y u ( yks ančiuoju) A.
Gi denis y G. Kačiuškienė į a dija a piną eigmažodžio y į ykio del sis ema del e bo, median e la cual se
denuncia la acción a hacia el inal (o en gene al a un cie o lími e), plg. la ių impe ek ī u ‘muš i,
pe ek ī u sis is ą nuosmuš iʼ y pe icien is ą sis nuôs (zem) ‘muš i Kaš inai (Gi denis, 1986: 307314; J.
39; 2001: 15; 2004: 144a; 2005: 151a; 2010: 26y ė). 5 Sob e pe icien y o cons ucciones más ampliamen e é.
Lipa e 2000: 144152; 2000: 151179; 2005: 50. 6 Debido Žaga ės šnek os d ibalsių y d iga sių ki čio señales é
Š amba y ė-Valužienė 2018: 113. 7 Tik uoju pe icien y u, ano R. Mikulsko, laiky inas junginys con zemėn.
Lee más. Mikulskas
2003: 71–96. A ículo au o ė con al a i mación no es á de acue do y c ee que las azones
conjuncionui con pos e bu lauka(n) exis uo i son d i: es o puede se una de lenguaje
uni e salijų (plg. la ių y es ų kalbų panašius eiškinius) y desa ollos in e nos de la lengua
Li uania, apoy as aiškos konk e ėjimu, sa as is.
8 Pos e bs puede se p elinksnio en y daik a a džio galininko aleg nio ie a conjuninys, c .
2003: 71–96.
S aipsniai / A icles 75
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
seneliai y a lie u ių kilmės, o la ių kilmės a ba žemai iškų šaknų u in ys ža-
Mikulskas ga iškiai enkasi pos e bio ie aėn. Dado eiškinį obse ėjęs Janis Endzelynas (Jānis
Endzelīns1961) ejemplos inko de F yd icho Ku šaičio (F yd ich Ku sza 18061884), Augus o Leskyno
(Augus kien Les 18401916) y Ka lo B ugman (Ka l B ugmann 1849187319 abajos, kel ina hipó esé, o
sólo abo da iamosios kons ukcijos aiška lie u ių a mėse nebu usi suces más con la lauka(n) que
con la ie a(n).
Žaga iškiai, como señala A. Kaika y ė, desc ibiendo Skais gi io šnek ą, labai consumía
ambos ipos daly ius (Jšp 2001: 38; Kaika y ė 2015: 169). Las conjunciones en las o aciones
con conjun uku si e indída eikiamybės aiška como an y nosacoma accionmajodio del
bu ojo ecuen e iempo 3 pe sona o ma y noekiamosios ūšies daly iu (įp as a eikš i
eiksmažodžiu eikėda o con bend a imi y a dažodžio galininku), plg.: jegu bú·dā a
pje.nαm jè ā pjó· e jè ùs nup· e jegu bù a žām žeè (Žg) /. Abi aiškos o mas
pa a o as en la ase kàz bù a d. bαms ã· d. bαi ojamas noekiamosios ūšies daly is,
kαip‿i‿dàbà / g. en αnc‿sà .s / kã· e / ã· d. bi (Žg). Paski čiai nusaky i a -
a kel as an es del obje o ( a dažodį) o después del obje o, plg.: bú·dα a dúẽ·pamαs pẽ·us
ogonaszddelis / (Žg.); jé.uez bú·dα a òkes ku. ẽ·namαs (Žg). Joniškio šnek oms
ca ac e izado eikiamybės aišką ne eikiamosios ūšies daly iu es á esc i a (Jšp 2001:
38; Š amba y ė 2002: 6669; Š amba y ė 2003: 197 关于199). Es a lenguas bal as sin aksinė
bend ybė es sob e i iua Žaga ės šnek oje [plg. ena. kã. a. ã.soms pjùge pj.nam . à
(Žg)], pe o aho a aki aizdžiai e iquiama no mas de la lengua bend iné li uanas, plg. očè
ùge. pjùge.nam /
ek pj.u (Žg).
Sob e la jaga eya šnek oje us ojamą supuamosios sedacos 3 pe sona, la así llamada
geidžiamosios sedacos, aišką dalely ėmis lai lei con di ec a sedacos del p esen e
iempo 3 asmeniu ue zazminu a (Š amba y ė 2019: 125). Pa ece que sob e Žaga ę ečiau
se u iliza mencionado conjuninys con lai, plg.: za á.ugdà au púoda. ilαipu ó·j (Žg); lα k
iepeñciniŋkαi ne ·k pα daũk (Žg). Cuán popula e es delely ės lei y del p esen e iempo 3
o ma de pe sona compuinys, sólo ha de señala se la a ención, que a kons ukciju
siemp e į e piamas o as pa es de la o ación (daz eces eiksnys con dependiomuoju
dėmeniu), plg.: geæũ lei à a .kα pasi ažin·j (Žg); leiiñ pà en śkú·ś iś p i α.s (Žg); leiànà
ena pà en (Žg); leiẽ śp é.n kαp jiẽ nó· lejẽ s ùde o [aiškinasi] (Ž lg /). Se pod ía
islumb a que lei aquí desempeña y modi icajomosios nusakomosios (ska inamosios)
dalely ės unción9. Mo osin aksónicos enómenos pe enecien es y p ijungiamieji
junginiai ka(d) con el p esen e o u u o iempos de unaaskai os 2 o 3 asmeniu, žymin ys
supues o ac o, ej.: be kanepaguda da·i.ligó·nine. [bijau, que noaguldy ų en 9 Plačiau z .
Valeckienė 1998: 190193.

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
ligoninę]10 (Žg); m.m eik·da a p iu. · uos‿á. us / ka‿kas‿kcs ne-iš aúo
[mums necesi ía cuida aquellos caballos, que alguien o o no ažiuo ; (se cuen a de
la ios, llegža usių a Žaga ės u gų, caballlių saugojimą)] (Žg); nb as αke úoždα a
nib ùškas // epjeu neb. a kanenu-eu [nib as an e io men e p epa šda o, nib uškas.
Taip ya no había, que nenueičiau] (Žg.) / Desc íbendo Skais gi io šnek ą, A. Kaika y ė
es á señalada que Skais gi io šnek ai, como y a los ecinos Žaga ės, Joniškio
šnek om, muy ca ac e ís ico llamado a oides odomasis į a dis ese,
desempeñando el ma cado io a ikelio unció (Rosinas 1988: 5967; Kaika y ė 2015: 168).
Žaga iškiai a oidą a oja mànà sèsu gi. ẽ·na // skα os yapokã· a [...] ipa ã·sa eiz
ik nuoseklaus pasakojimo ( eks o), pap as ai ku iamo ien isiniais sakiniais,
kulminacijoje, p z.: pe ‿ a·‿l·guma. ẽ·k / anà nes an . à // i ‿k a α žèm //
bαsu.s pó· i. búnei·da a k a . n· a*liẽlupe k a . neb. a // aiisileda a // ya àka è
bã· ai ma pakla // as adu pak·le uozbà ùs [...] ip isig· e iebã· ai (Žg). A eces y en
/ sùlig pàma as // [...] nã·k i. jau‿k.ls d·‿ .sa p.k a e pasid· ž èj. bà ùs //
pabùda / b ã· / a‿ ó·ba ša à / òki kaškòki // g aba js ma( )‿ uoz‿bà ùs // ie‿-
pa o ienes sen encias obse ado excesklino el uso del į a džio ese, gene almen e
apibend inando na ajimą, pe o al aiška donde kas e esnė, plg. i ep aži.dé.lka
ižgé.b.e a.gi. ·be. (Žg).
Desde mo osin aksinių eiškinių Žaga ės šnek oje esumidos se e que son
p opios de la daik a a džio (o suju enen e į a džio) y e b a odijo g ama icales
ca ego ías y iene co espondien es en la ias habla11. Sin aksiniai eiškiniai.
Responden os cuen osimos sa i a ( a minė) subjek inė, objek inė, iempo y luga ,
modo o azón de aiška. Žaga ės šnek oje ac o , p incipal pa e del enunciado,
eiškiama a iedamen e: suje o adicionalmen e į a dijamas daik a a džio o él
sus i uyen e į a džio (ka ais į a džių samplaikos) a dniu links, plg.:
i aka ·leiininko išs i às [būda o] (Žg); mẽ·s s pàmeu ẽ·sαm (Ž lg); αk ikš ·nαs/ αkàs
p ikèbdα a ž.s. (Žg). Subjek iniai san yuž ú.ŋkeus n· a gã e.pnig nuišku
kiai žaga iškių gali bū i nusakomi naudininku: dàbà giù / i(š)‿šaũ / kiẽk
a.mžmõ·gui e(g) gi. é.? (Žg); d bakš ·sis dàbà ni á.i bùs kõ d ni á.i (Ž /). Jono
Jablonskio exclusi ás ac o nebu ėlis ambién se u iliza Žaga ės šnek oje, plg.:
n· a ká.m a e [nė a kas a eina] (Žg). Subjek iniai elaciones pueden se
exp esikiami p ielinksnio pa y daik a a džio acuza i o conjun iu [pα kùniga
pα ·skupa pα d asšùs a lé.izdα a [nuodėmes] (Žg /).
10 Lauž iniuose skliaus os se p esen an ansponú ejemplos sólo en onces cuando la es uc u a
de la ase o signi icado no es ob ia.
11 Sob e semejan es casos de aiškos lingübinés en lenguas la ias é. LVS 1989; Bei iņa 2009.
S aipsniai / A icles 77
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
Žaga ės šnek oje an ininkių la aiška de pa es de la ase ambién bas an e sa i a:
no sólo aleg niais, sino y p ielinksninėmis y palab as de cons ucciones conjun as.
Obje i os elaciones p esc ibi žaga iškių u ilizada accionmažodžio (ne)bu o y į a džio
kas a dininko kons ukcija con esamojo iempo accionmažodžio 3 asmeniu, plg.: jò.
mašnu. nebù a kàs nùke p [a į] (Žg); bú·dα a kàsjeu nù e [ eilokus] (Žg); odaæ é.n
bú·dα a kàs pin ·ž i.*žagã· e sukànù [pieną] (Ž lg)12. Obje o puede se eiškiamo
daik a a džio o į a džio da y u, cuando pasako ojas acen úa obje o, plg.: já.m
[dampiui] mà a adu bú·da a du / (V š); azd.žas ss azdl(s) sùgdα a á.m kul·ui
[kuliamajai mašinai] (V š); ·u. sú.ka k ã·pa. pé. muš // n· a k ã·pa samagònui jà (V š); /
ažmó·na já.m bù a ligó·nin (Žg); jé.i [Umias auskai ei] kú·nz dαlùz g àžùs eip
ikkap iù e.s (Žg) /. Žaga iškiai plačiai us oja daik a a džio naudininką13. Šnek oje muy
ecuen e posesy o aiška bi i con el apdažodžio da y u, ej.: màna · u() eubù a ·s
αkα màmà iz·e zanã·šle (Žg); a*zàloginei màmà nàl. bù a kè u gik ã· α() é· bù a žẽ·mez
dù .kα (Ž ); màna · ui bù a šẽ·še(s) i á·se i.s // jiẽ ·z b òle (V š); u bù a sà a žẽ·me
(Ž lg). Posesy inėse cons ucciones más ecuen emen e u ilizado pe sonal de los
enunciados anas, yo, él, ella, mes da y as, ej.: aná.m bù a d dešimd gek ã· u. žẽ·mes
(Ž lg); askαmba ·liš čè má. . à al ededo s ã·la. maù is ape i skas (Žg); má.n bù a dù s.nα
(Žg); má.n a ena lo · e bù a àš niẽka ne u ·eu (Žg); / dauæũ má. iesenẽ·lei šmi e (Žg);
mán) yaebù a ku d· [a i učių] (Žg); má.n è à *up·uose g uzdiẽu /. pa ã·pijoj (Žg); má.jæu
nebù a iskõ· [moky is] má.n ẽ·lei nekαb gi. ẽ·na (Žg); má.n ik ena [duk a] (Ž lg);
šeim·nαs má.n màžα bù a a à a ena dùk . (Ž lg); oikek ya.m d à . bù a (Žg); já.m bαsaz
g z bú·dα a // dαinúodα a jà au jà au! (Žg); αk jé.m bù a daũk (Ž lg); mm α žẽ·ms · ù
ke uó·lika gik ã· u. (Ž lg); p i ždα om á.n u. mùm α bù a pi is (Žg); bù a mùm
ok(s)skl·ps i.žẽ·me. za·mú i.cs kinis į a dis kas y sepa adasis o o posesi iniuose
junginiuose e esni, plg.: nebù a gã·lima pα mũ. ine. iznè bú·dα a kã·sos ká.m //
α(i)iš i.ó·dα a pau. ·dα a kakã· nebú· .suk a (Žg); ká.m dae o.(ž)žẽ·mes · idα a
(Žg); bú·da a d  sẽ·nes [a ys] / i‿kòki šèš gȓùkαi / jauniùkαi // ek múm ũ·
[a ių] bù a (V š); mm  à k a dù gik ã· αi žẽ·m (V š). Klausiamasis-san y-
sαmd·dα a uo(ž)žmõ·nes (Ž lg /); gá. ibù a ká.m daæ o(š)šem.s (Žg); ọ αiki á.i [duk ai]
.k. bù a (Žg). Obje ine signi icado se u iliza a dazodio bene icia io en ejemplos: pà
kα à gi. ẽ·nimui // gal·eu i apsi è i [pa i kal a po la ida. Galėjau i apsi es i] (Žg);
α(i)emá(n) nàmi à α mó·- 13 Sob e panašius aiškos casos en la ias kalboje ž . LVS
1989; Bei iņa 2009.
ina / α ‿  s / αi‿mán i ‿ ems e [pa algy i] [ ai jei mano namuose y a a
12 Šis sin aksinis eiškinys p iski iamas ik a mėms, plačiau ž . LKG III 168.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII mad e, o pad e, es a mí y aquellos eik [pa algy i]
(Žg); kùbilui śk·le šleŋk a [kubilo skylė išlenk a] (Žg); a . pùs. jé.m bù a da·sod·bos [el
o o lado de él había aún sodybos] (Ž lg); unaái[…] mo e škei bù a · s m e.s [ ienos
mo e iškės bu o y s mi ęs] (Ž lg); αié. apsùkui .b.z bú·dα a azdα žẽ·lis [ ai apsukui
sus obos e a aquel nižel] (Ž lg). Va dažodžio galininkas y galininkas con p ielinksniais
žaga iškių ambién se u iliza obje o aiškai. Daik a a džio akuza i u nosakomas
epe o inis acción, elacionado y con el can idad sema, plg.: · αi á.ndeni. p inèždα a
[homb es del agua p enešda o] (Žg); è è sadà pasida ·dα (a) ã·lu. eši /. nusipigdα a
*jó·niki. nuo ugas [ e e siemp e pasidía ce az, e šį nusipi g aba Jonišky desde
u gaus] (Žg). El mismo aleg nis man enido y en onces, cuando a dažodžiu eiškiama
peculia idad, ej., αnc s p u. [alų] ep neda ·dα a ka ep nusigẽ. u. / [ans ue es [alų]
eip noa yda o, ka eip nusige ų] (Žg)14. Obje inius elaciones ma ca i p ielinksnio pa
con daik a a džio akuza i u kons ukcija [dúou su uomèks iù pα àks pα gá.l a. (Žg);
ep i ·e pα pasá.uli. ku kαmpẽ·li gã· a (Ž lg)]. Incluso compa aimui nusaki i inka pa su
daik a a džio galininku, plg. ú·kini.gz d. ba a d·ks nes o ·e nebù a pα põna /. [ūkinykas
abajaba ambién, lib e no había, no e a seño u] (Žg). Es a cons ucción puede y
di eccion de acción indica , plg. ànà acik·le pα dù s i àš izpàsk.s /
(Žg). Pa ap a pa aduo i galininkiniams junginiams su p ielinksniais nuo, iš a ba
įnagininkui [pα dá. ba. pα( ) ú·pes i. s ienege ùmαi [is desde abajo, de desde
p eocupacio odos esos nege umai] (Žg /); à *lã· io i bαñda. gaæũ i pα bé. na. α na aũ
[aš La ijoj i bandą ganiau, e be nu a na au] (Dkš). Kons ukišedaα a idá. baàmà
cija po su daik a a džio galininku aip pa žymi objek ą [nu‿mà α / è ùks ens
amàmà su αis αkαs ú·pi.dα os ponàmùs]. P ielinksnis p o con daik a a džio galininku
coinciden es p ielinksnio sob e signi icado, plg. niẽk(a) ašj.m negàù papã·sako
p ojeun.ma. nàmuosè s ó·u // nukã· gàù pasak·? [nieco yo yom no puedo deci le sob e
jo enimą. En casa es oy, pues qué puedo decí ?] (Žg). Žaga iškiai di e sas
signi icaciones u ilizaba pane ėžiškiams ca ac e ís ico cons ucción con +
įnagininkas. T adicialmen e es a cons ucción indica el medio de ealización de la acción,
ins umen ois, ej.: suka az.ŋka gá.udi.dα au [žu is] (V š); sudαgeis pjé.un (Žg); i en(s)
supeù p ad ó·š u. ·s αneišmẽ·e pad. p a bo os Umias auskai ės palaikus] (Žg); su αkom
/ k à su‿dα i kã·zdα a / αi‿ àdà padã· e ùždα a. kαs a. [kalbama apie Ba -
śka. d bdα om (Žg); kelès enšé. dα a supèlαs (Žg). En o os casos mencionada
cons ucción desc ibim ales elaciones obje i as, que ienen unciones adicionales o
causa de signi icmínicos a spal ios, plg.: sùs pã·snikus u ·dα (a) a lαik· susikè (Ž ); jà
sus .če [šuliniai būda o] (Žg); gà pa á.iši. sukà? à gá. ne á.uses? / (Žg); ké.z bù a
isma úocs isuž · u u ·e ž i. úo (Ž lg); k. .ndα om sumá.lkom (Ž lg); 14 Reiškinys es á
i ado y desc i o, más ex ensamen e é. Š amba y ė 1996; Vasiliauskienė 2008.
A ículos A icles 79 desdekapeku. gi. ẽ·nom sukapekom ažin·om [apie dine o alę]
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
(Ž ); isdà suu mù usi-·musà nebù a n.nó o nlαko [į aka uškas ei i] (Žg) /. Luga es
aiška Žaga ės šnek oje iene sa i ų aiškos o mų. An i la palab a campo de
kilmininko con p elinksniu an kons ukcija se u iliza oda o a ienkiemio
( iensėdžio) signi icado, ej., an lak. [ i ido en unkiemyje] gal· um jem [žydams] i. αis·
a i uùke. akã· (V š). Locación žaga iškių žymima e kilmininko con p ielinksniais p i
a ba a p kons ukcija [jũ·s j.unas me gčkas jegu apsi è e p i . . negi. é.ŋkilg
àcki α gi. é.ŋki (Žg); imẽ·s α bžm. gi. ẽ·nαmŋ ipa é. i .skās (Ž )]. Cuán que más
ecuen emen e luga señalima galininku con p ielinksniais a, pas. P ielinksnine
cons ucción en con a dazodio galininku nusakoma luga iene y adicionales
seman ines di eccion señamis, plg.: jõ· [b olio] ne-uškabna nii.*sbi a /. ẽ·že nii.kal·ima.
kša niẽka (Žg); bù a mùm ok(s)skl·ps i.žẽ·me. заму· i.cs [ u o mum al skleps ie a en
zamū y s] (Žg); sda i.á. li. inu aã· a [sėdo en caballo y nu ajó] (Ž lg)]. Apy ik ė luga
ma cima pas con daik a a džio galininku, ej.: k ·žkełj pa(s)sà a kiẽma /.
kis o ·dα omα αinuobažn·čes a ó·da òki kαibαga(ž) žmò /. muchos·be su aúodα a
is su i. uos*j.deiùs (Ž lg /); pas .l a. ẽ· á.lge (Ž lg). Vie ą žaga iškiai nusako e ečiau
u ilizada senesne p ielinksnine kons ukcija sulig + įnagininkas, p z.: a*liẽlupe k a /.
neb. a aiisileda a // ya àka è sùlig pàma as (V š /). Vie a nusakoma y
adicionalmen e local, ej., nàmuosè s ó·u nukã· gàù pasak·? / (Žg). A. Kaika y ė es
ašiusi, que ilia y ą, como y bk, gene almen e a s oja p ielinksninė kons ukcija į +
galininkas. Tik no a - ene ak. [leche ce minkyda om, añėda om man equ, aukų]
(Žg). Tiempo, iempo a ka pa o cie o pe íodo žaga iškių eiškiami p ielinksninėmis
cons ucciones. No malmen e a mėse la du ación del iempo nuscoma p elinksnio
na, kad Joniškio šnek oje kalbamąja kons ukcija ka ais eiškiamas i inesy as“
(Kaika y ė 2010: 27). I žaga iškiai minė ą junginį a oja panašiai, p z.: i‿daži-
ne. sl·pẹs [da žinėje slėpės] (V č); o‿i.‿ du i. s ó· as‿mašns pcs‿jau [o idu-
yje s o as mašins pa s jau] (V š); i.‿pena. užm.ŋki.dα om / p id·da om s es a
liga y a dazdá ina del p omminico esque nio cons uccia [jegu lé.izdα a αi k
ligisá.kšul.s lαidõs [gegužinėje pabū i] (D); sekmã·dieni. šó·kei bú·dα a ligakè u. a
(V š)]. Su umpida p ielinksninės kons ukcijos lik con ci a džiu o daik a a džiu
lími e de yksmo nusaky i es pas ip inama dalely e pa , plg.: šó·kei bú·dα a likpà
d ·lik αi ã·lαndαi d ·lik a /. jeup as.ded ga ·ne (Žg). La du ación del iempo puede se
nusakoma y p ielinksniu pa con ci a djio y daik a a djio kilmininku o galininku, plg.:
màna · z bù a daũk śenèśniś pα śeó·lika be ek s ong· u. (Žg); izłá.izdα a [ūkininkas]
pα d sa á.i es a edα au i.*žagã· e. / [pas pad es] (Žg). Tiempo indica se u iliza y
p ielinksnio po con įnagininku kons ukcija, ej., *li u à ka susi · e pokà ù làbα bl.gα
b. a. // Žaga iškiai pag ečiui a oja y lichinamąjį žodį kaip, be ku kas ečiau, ej.:
da.mã·šina. a. pasis àe kαipke ·bla. kòke. [apie la cos ume ía máquina] (Žg); dàbà nèb.
ò. pù. kαipsèe (Ž lg /); é·n .ždα biz ge .nis nèkαp *li. u .
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII domes iciai paukščiai, gy uliai (gaidys, leñas de
aca), medžiai (liepa), enóškiniai (bangos) de la na u aleza, o os países habi an es
(ame ikonas), cie a a būsena (sueño). menkai eco damanus asun os se dice [bški.
àsu gi d·es kaipa sã·pna. (Ž lg)], y la empe a u a medida se muy ne ikė u palyginimu
[lá.u Sob e kapalk u /. [alus] kaiká. .s pen(š) šil ùma (V š)]. Responden ai es adosená
o cons ucį desa a así: ip ag·dau kαi azg.d.s p ad·eu .u / (Žg); d .psa kαimαšas (Dkš).
Poé icamen e con ie e en imp esūdis de ablaidos [k ·žkełj pa(s)sà a kiẽma.
kαis o ·dα om αinuobažn·čes a ó·da òki kαibαga(ž) muje ò. su aúod·be su aúodα
iz a g i. uos*j.deis (Ž su)] o palinkamien o [* αi ekú·n bùz duk ·k a kǎili̱pa a a a/
akàs ·lg g az (Ž)]. Sob e lujosamen e i iancios se dice: gi. ẽ·na kαiame ikó·ns (Ž lg).
(Žg)]22.
La exp esión del lenguaje. Los Responden es no e adia di e sos de la es é ica, exp esiones o
į aigumo posabios. Po ejemplo, p ocu ando al oyen e o ma nubiesa, e ec o busená y nomb a
epe o inio acción, žaga iškiai escoge a ian es del núme o, ej.: benznαi b ã.ñgu.s è α kàdà
a aúoj (Žg); dagæ i.màsk às ã·še (Žg); mà α kòkes mũ·su. jeun·s ez bù a jà (Žg). Joniškio šnek om
ex emadamen e ca ac e ís ico e o p inamas e pelmininkas sob e Žaga ę no muy popula us
(Jšp 2001: 39 40). Į ašuos obse ado sólo un ejemplo: bú·dα a s úogu. s úogas p i αis· as àdà
ebdá om (Žg). In ecuen emen e a la peculia idad de la acción e o za se usa algún an edėlinis
accionmajodio ap(si)-, de-, su + se conjuninys, plg.: škã·plie eis isó·keis apsikabin·es / apsibù e.s
(Žg); sme gé.łkas izp ie a á.u ès ižbũ·n iecigó·nαi (Žg); izpα dα in·e ska. ižbù a opalé.ide sùz
bedαùs [apie p i a ización] (Žg /); *u enõ·s a edα a desde isá.i nuskù e /. nubù e /. čè zad·ka. edα a
pas uõs α ná.udα a (Žg); ò. kαš . ká. e dúod idúo pα aś(ś) śuuõdega // dã.ũža śàś aśś pa enù
eikα(i)išpi . audó·na sukã /. uś śubù uś (Žg); p.šl.(s) supaž.ndin é.n sùb.njeu (Žg). / Siguendo
exp esiones žaga iškiai epi en la misma palab a o pa yškina él añadidamu p ie eiksmiu, ej.: kẽ·palus
popẽ·u sùglaudα sùglaudα k ·u /. d p. maèd i aúo i.pẽ·u. (Žg); gi. ẽ·nims kó·ks má. gs kó·gz bαse má. ks
(Žg); egdα a kiẽk egdα a [mokė i už g ūdų sumalimą] àle neb· op õ· a nebe-acmenu (Žg /); ka (g)
g eæ dàbà čè pàg ibe čè mẽ· e čè pàg ibe čè mẽ· e (Ž / /). A eces ku iamam acción (a imagendui)
soconc e iza , e isi amin pa enkamas sinónimo, 22 La ių dialek ologų compue ame Sinolės
šnek os (pe einamosios šnek os en e Vidu inės (Vidžemės) y Augšžemės a mių) compa aciones
dicciona io p edomina compa aciones con kâ, co espondien es a lie . kai(p).
Lee más. Pu niņa, Timuška 2001.

S aipsniai / A icles 87
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
ejemplo.: [B aškes] nuplá.unu nù ala (Žg); imã·žaź bù a làbα ·kus àmùs (Žg); jz bú· u.
p ad·es ó· i.u (Ž ); čè ma α p i ubẽ·eus iežmó·ni.s òki ne klei à sula ·e òæ òki
do èsni š en èsn žmõ·ni.s (Žg); / / d bau kæłà(š) šé·eu ká. es m.lžau αkα klàpa α
mó·kslαi (Žg) / / /. Žaga iškiai man iene y cie a de la lengua es é ica de no mas (gali
se , que sólo habiendo con ex año pašneko u), ej., dã· ká. e p de( ) u.kepaùku.
u.bl·nu. sulenũ·gu kαipen inèš à i žol· paliẽk (Vš /). Sob e Žaga ę un homb e, incapaz de
mos a espe o a o o o nusihumi , llamado s o žie iu: αn õ bù a s o išaugin as
da žo es] (Žg); òki mα giùkαi bú·dα a [sijonai] gá. ibú·dα a pα duo ù .j àle ku u.pnig
žiẽ e [negali pabučiuo i kunigui ankos] (Žg). Responden ai pasakojimą nuspal-
ina i e o iniais klausimais, plg.: ku ù às ep / kαip‿sà a? [apie sa o da že
/. iẽ(g) gá.usi? (Žg).
Ta minė eksp esija apsk i ai nė a i a, be ji pasakojime a spindi esponden-
o kalbinės sa i aiškos išgales.
APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS Žaga ės šnek os a minas g abaciones de inales
del XX a. y p incipios del XXI a. hace , 19982003 años, no hay consis en es ex ai,
po que g abinė ojai au o inį pasakojimą in e umukda o klausinėdami, po lo que y
sin aksiniai eiškiniai, desc i os en el a ículo, nea spindi pe ulos sis ema. Sin
emba go se pueden islumb a cie os Žaga ės šnek os sin aksinės aiškos
polinkius.
Mo osin aksiniams Žaga ės šnek os enomeniem a ibui ini pe icien y as,
eikiamybės o paski ies aiška, geidžiamosios nuosakos y p ijungiamųjų,
supues amen e acción a nusakančių, junginių, a oido consumo. Menėdas
cons ucciones sin ác icas son y cuan o no cuan o sa i as, ej., ecunesnės
pe icien y inės o mas con pos e bu lauka(n), ni zemė(n) [neš i lauka(n)
‘išneš iʼ, pe mi i zemė(n) ‘išleis iʼ] o geidžiamosios nuosakos aiška dalely e lei y
es iempo 3 asmeniu, ni lai + es. l. 3 a. [lei ein(a) ‘ egul ein(a), eeinieʼ; lai ėk(ia) ‘ egul
Ki os mo osin aksinės ypa ybės y a būdingos Joniškio šnek oms, jų a ojimas
ėkia, e ėkieʼ]. sos enomas idiomas de con ac os: semejan es cons ucciones
esama y la ians en el idioma. Žaga ės šnek os į ašuose, . y. disku se, como y se
podía habe espe ado, es sa i ų suje o y obje o, de di e sas ci cuns ancias
(luga , iempo, modo, azones) aiškos casos. Sin aksialmen e menė as pa es del
enunciado eiškiamas di e sas aleg nias o p ielinksninėmis cons ucciones. Más
ecuen emen e u ilizado a dažodžių naudininkas o naudininkas con p ielinksniu
ligi o galininkas y p ielinksninės sob e, a, según, pa , pas, po, p o cons ucciones. Qué
a as son los apellidos kilmininko o kilmininko con p ielinksniais en, po , ligi, p i, en e
junginiai. Sa i os p ielinksninės įnagininko kons ukciones con p ielinksniais po, con,
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
p idu iamąsias kons ukcijas i gan(a), i iskas. Vien isinius sakinius papildo
sulig. Žaga iškiai usaba iena ūšėmis la ase pa ims, p ijung omis conjun ukas
a( ), i( ). Esos mismos in e up ukes unia y compues os sujungiamuosius sen in.
P ijungiamieji sakiniai suelen p ijungia se li uáneos al idioma ca ac e inguing
jung uku ka(d). De o os menė ini p ijungiamieji palab as cuando, qué, cuán, cuál,
dónde. Be accion, pažyminio, luga , iempo y k . ci cuns ancias šalu inių sakinių,
a miniuose į ašuose y auja suplemen inio šalu iniai sakiniai.
Žaga ės šnek os exp esiones aiška azeologiniais y s abiliųjų palab as
junginiais, como y de cada šnek os, es bas an e sa i a, e lejin i esponden os
na u ali as expe iencias, ismonės, nuo okos y lengbines c eabas izgales. De
adicionales šnek os azeologismos, de los cuales discu a 21, incluso 15 son
sa i i, nepa ekę al dicciona io F azeologijos. Tenieniendo en cuen a, incluso 71,4%
azeologismos u ilizados sólo žaga iškių. S abiliųjų palab as de conjunciones,
que dis ingui se en indi idualiuosius y comunesosius, gausa (yas discu a incluso 39)
ambién indica šnek os gy ybiškumu. Palyginimams, que se o man con
compa aamuoju kai(p), del compa a i o pag un o colcomasi las cosas del cí culo
domés ico, paukščiai, animales y pan. O a sin aksinė exp esía se basa cambio de
núme o o giminés, palab as ca ojimu, sinónimos paieška. Du an e siglosmeios
su o mada na u alís ica šnek os sin aksinė aiška p opo cionan al indi iduo
sa i aiškos libe ad. No en ano se habla sob e e binguosos c eado es de li e a u a li uanas Ma ių Ka iliškį (Albiną Vai kų), Juozą Žlabį-Žengę, o igina ios de Žaga ės apylinkių.
SANTRUMPOS
Dkš Daukšiai
LKI GCTA Ins i u o de la lengua Li uania Geoling is ikos cen o
Ta mių a chi o
V š Ve šiai
V č Vy aučiai
Žg Žaga ė
Ž – Žiu iai
Ž lg – Ž elgaičiai
LITERATŪRA
FŽ – F azeologijos žodynas, engė I. E many ė, O. Kažukauskai ė, G. Nak inienė,
J. Paulauskas, Z. Šimėnai ė, A. Vilu y ė, edaga o J. Paulauskas, Vilnius: Lie u ių kal-
bos ins i u as, 2001.
Galkus Juozas 2018: Šimkūnuos gy en i nenuobodu..., Vilnius: Joniškiečių d augija
„Sidab a“.
S aipsniai / A icles 89
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
Gi denis Aleksas, Kačiuškienė Geno ai ė 2000: Pa aleliniai eiškiniai la-
ių i šiau inių lie u ių eiksmažodžio sis emose. – Kalbo y a 37(1), 21–27 [= Gi de-
nis A. 2000: Kalbo y os da bai 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
307–314].
Jonai y ė Aldona 1967: La ių kalbos po eikis pala ės aka ų aukš aičių šnek ų
g ama inei sanda ai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 9, 171–182.
Jonai y ė Aldona 1969: Pala ės aka ų aukš aičių šnek ų būd a dis, skai a dis,
į a dis. – Lie u ių kalbo y os klausimai 11, 183–221.
JŠPT – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, a s. ed. J. Š amba y ė, Šiauliai: J. K. Vasiliaus-
ko įmonė, 2001.
Kaika y ė Auš a 2015: Skais gi io šnek os ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek ologi-
jos p oblemos 3, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 150–173.
LFV 1–2 – La iešu azeoloģijas ā dnīca 1 (A–M), 2 (N–Ž), ed. A. Laua, S. Veinbe ga,
A. Eze iņa, Rīga: A o s, 1996.
Lipa e E ija 2000: Ilia y o esp. p ie eiksmio laukan eikšmės i galimi sinonimai
lie u ių kalbos a mėse. – Lie u ių kalbo y os klausimai 43, 144–152.
Lipa e E ija 2000a: La. nos s. malā s. zemē un lie. žemėn s. šalin seman iskās
a iecības li e ā ajā alodā un izloksnēs. – Linguis ica Le ica 8, 151–179.
Lipa e E ija 2005: Dėl okiečių kalbos sakinio ėmelio kons ukcijos a i ikmenų
bal ų i Pabal ijo inų kalbose. – 10-ojo a p au inio bal is ų kong eso „Bal ų kalbų is o ija
i ipologija“ p anešimų ezės, 2005 m. ugsėjo 23–24 d., Vilnius: Vilniaus uni e si e o
leidykla, 50.
LKG III – Lie u ių kalbos g ama ika 3: Sin aksė, ed. K. Ul ydas, Vilnius: Mokslas, 1976.
LKT – Lie u ių kalbos a mės: Ch es oma ija, sud. E. G ina eckienė, A. Jonai y ė,
K. Mo kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Min is, 1970.
LKTCH – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A.
Leskauskai ė, E. T umpa, moks. ed. L. G umadienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
as, 2004.
LLV – Lie u iešu-la iešu ā dnīca, J. Balke ičs, L. Balode, A. Bojā e, V. Suba nieks, A.
Sa kanis, Rīga: Zinā ne, 1995.
LVS – La iešu alodas sin akse, L. Ceplī is, J. Rozenbe gs, J. Valdmanis, ed. L. Ceplī-
is, Rīga: Z aigzne, 1989.
Maigone Bei iņa 2009: Mūsdienu la iešu li e ā ās alodas sin akse, Liepāja: LiePA.
Ma cinke ičiene Rū a 2010: Lie u ių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU leidykla.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
Mikulskas Rolandas 2003: Pos e bų pa eikimo p oblema Li uu ių kalbos žodyne.
Ac a Linguis ica Li huanica 48, 7196.
Pu niņa Maiga, Timuška Ag is 2001: Sinoles izloksnes salīdzinākumu ā dnīca,
Rīga: La iešu alodas ins i ū s. LU: La iešu alodas ins i ū s.
PŽ Palyginimų dicynas, sud. K. Vosyly ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o, 2014.
Rosinas Albe as 1998: Bal os lengua de į a džiai, Vilnius: Mokslas. Sauka Dona as
2019: Sob e iempo y sí mismo, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos
ins i u as.
Š amba y ė Janina 1996: Apib ėž o i neapib ėž o kiekio aiška, Šiauliai: Šiaulių uni-
e si e o imp en a.
Š amba y ė Janina 2002: Debido a ios casos aiškos de eikiamedad Joniškio šnek ose.
Valoda 2002. Lingoda de di e sas cul u as en con ex o 1, Dauga pils, 6669. Š amba y ė
Janina 2003: Abou he Sys em o Syn ax in Subdialec s (Joniškis, No h Li huania). 4 h
In e nacional Cong ess o Dialec ologis s and Geolinguis s, Rīga, Š amba y ė-Valužienė
197–199.
Janina 2015: Ma o Slančiausko y sus ayudbininkų pasakojamosios au os inkinių leksika:
Žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Š amba y ė-Valužienė Janina 2017: Ma iaus
Ka iliškio aš ų palyginimai: kalbinė e pė i nauja p asmė. Ac a Linguis ica Li huanica
77, 129143. Š amba y ė-Valužienė Janina 2017a: Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų
kalbai. Ac a Linguis ica Li huanica 76, 155172.
Š amba y ė-Valužienė Janina 2018: Žaga ės šnek os lími es. Ac a Linguis ica
Li huanica 78, 135148.
Š amba y ė-Valužienė Janina 2019: Fone icas y mo ologicas Žaga ės šnek os
peculia idades (XX a. pabaigaXXI a. comienzo). Ac a Linguis ica Li huanica 80,
109145. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo y
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Vasiliauskienė Vi ginija 2008: Li u ias palab as de palab as o den XVIXIX a.
A ibu inės azės, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius Zigmas 1966:
Lie u ių dialek ologija, Vilnius: Min is.
A ículos A icles 91 /
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
Syn ac ic Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec
(Based on he Reco ds o 1998–2003)
SUMARY
The hi d a icle dedica ed o Žaga ė local dialec discusses i s mo phosyn ac ic and syn ac ic
peculia i ies. The o he a icles published in his jou nal es ablished he bounda ies o Žaga ė
local dialec (Š amba y ė-Valužienė 135 2018:148) and desc ibed he peculia i ies o mo phology and
wo d- o ma ion; a en ion was also paid o he peculia p ope ies o ocabula y
(Š amba y ė-Valužienė 2019: 109145). The s udy add essing he syn ax o Žaga ė local dialec was
conduc ed on he basis o he dialec al eco ds da ing o he end o he 20 h cen u y and he
beginning o he 21s cen u y, which we e made du ing he pe iod 19982003 in Žaga ė and i s
en i ons. The mo phosyn ac ic phenomena ound in Žaga ė local dialec include pe icien i e (neš i
lauka(n) ‘ o ake ou ʼ, pe mi i žemė(n) ‘ o le ou ʼ), he exp ession o necessi y o pu pose
( ugiai pjaunami ‘ ye needs o be eapedʼ), he use o he op a i e mood (lei ein(a) ‘may he goʼ; lai
ėk(ia) ‘may he sc eamʼ), subo dina e clauses exp essing an imagined ac ion (bijau, ka p onoun
as). The abo e peculia i ies o he dialec a e o a ce ain ex en o iginal and also cha ac e is ic
nepaguldo į ligoninę ‘I am a aid ha I may be pu o hospi alʼ) and a h oid (demons a i e
o o he local dialec s o Joniškis. Thei usage is suppo ed by language con ac s: simila
cons uc ions can also be ound in La ian. As i can be expec ed, he eco ds o Žaga ė local
dialec , i.e. discou se, demons a e he o iginal cases o exp ession o he subjec , he objec
and a ious ad e bial modi ie s (place, ime, manne , cause). Syn ac ically, he abo emen ioned
pa s o he sen ence a e exp essed by a ious cases o p eposi ional cons uc ions. The nominal
da i e o he da i e wi h he p eposi ion ligi o he accusa i e and he p eposi ional
cons uc ions sob e, į, pagal, pa , pas, po, p o a e mos commonly used. The nominal geni i e o he
combina ions o he geni i e and he p eposi ions an, debido, liga, p i, en e a e sligh ly less
common. Peculia p eposi ional ins umen al cons uc ions wi h he p eposi ions po, su, sulig a e
used. The speake s o Žaga ė local dialec also use dangling cons uc ions (i gan(a), e odo). Simple
sen ences a e supplemen ed wi h he homogeneous pa s o he sen ence linked by he
conjunc ions a( ), i( ). The same conjunc ions a e also used in case o coo dina e sen ences.
Subo dina e sen ences a e usually linked by he ypical Li huanian conjunc ion ka(d). O he
subo dina o s a e cuando, qué, cuán, cuál, dónde. Subo dina e objec clauses p e ail; subo dina e
subjec and a ibu i e clauses as well as subo dina e clauses o place, ime, e c. a e sligh ly less
common.
Like in e e y o he dialec , he exp essi e con en o Žaga ė local dialec mani es ing i sel
h ough ph aseological uni s and s able wo d ph ases is a he o iginal as i e lec s he
capaci ies o he esponden s na u al expe ience, wi , unde s anding and linguis ic c ea ion
(už auk i como en maišą ‘no allow, p ohibi , como maišą p a ijus ‘ o eel unheal hy,

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
e c.). Conce ning he adi ional ph aseological uni s used in he dialec , 21 o which we e
discussed, as many as 15 a e o iginal and no ound in he Ph aseological Dic iona y. I means
ha as many as 71.4% o he ph aseological uni s a e used by he speake s o Žaga ė dialec
only. The high numbe o s able wo d ph ases (as many as 39 we e discussed), which a e
subdi ided in o indi idual and gene al, also shows he dialec s iabili y. As ega ds compa isons
o med wi h compa a i e kai(p), household i ems, bi ds, animals, e c. se e as he basis o
compa ison. Ye ano he ype o syn ac ic exp ession is based on he shi o numbe o
gende , epe i ion o wo ds, sea ch o synonyms. The dialec s inhe en syn ac ic exp ession
o med h ough cen u ies p o ides an indi idual wi h he eedom o o igina ed in he en i ons
sel -exp ession. I is no wi hou eason ha people speak abou he eloquen au ho s o
Li huanian li e a u e Ma ius Ka iliškis (Albinas Vai kus) and Juozas Žlabys-Žengė, who
o Žaga ė.
Į eik a 2019 m. diciemb e 17 d.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Li uania
janina. alu[email p o ec ed]om