Žagarės šnektos sintaksinės ypatybės (remiamasi 1998–2003 metų įrašais)

S aipsniai / A icles 71 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Di ecciones de in es igaciones cien í icas: esc i inas uen es a mės análisisė, a mių leksicog a ija y leksikologija, socioling is ica, sin aksė. DOI: h psdoi.o g/10.35321all8482/:// ŽAGARS ŠNEKTOS SINTAKSINS YPATYBS (REMIAMASI 19982003 MET ĮRAŠAIS) Syn ac ic Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec (Based on he Reco ds o 1998–2003) ANOTACIJA Es e a ículo au o é e mina la desc ipción de Žaga ės šnek os. A ipsnyje analizándose sin aksi a minė sen ini del suje o, obje o, iempo, luga , azón de aiška. Apa ece niai šios šnek os eiškiniai, ap a iamos mo osin aksinės kons ukcijos (pe icien y as, ei- kiamybės, sąlygos aiška, a oidas), būdingos i ki ai bal ų kalbai – la iams. Ap ašoma un is azo a las cons ucciones p idū iciales y šnek oje a ojamų sudė inių sakinių jung is. Basándonos F azeologías ocín y Palyginimų ocín, desc údinama šnek os azeologija ( adiciniai azeologizmai i s abilieji žodžių junginiai), compa aimai, a k epiamas a ención a įž algiai aplicada šnek os exp esi a aiška. ESMINIAI VOODŽIAI: šnek os sin aksė, mo osin aksiniai eiškiniai, azeologija, palyginimai, exp esión del lenguaje. ANNOTATION By his a icle he au ho inishes he desc ip ion o Žaga ė local dialec . The a icle analyzes i s syn ac ic phenomena and discusses mo phosyn ac ic cons uc ions (pe icien i e, exp ession o necessi y and condi ion, a h oid), which can also be ound in ano he Bal ic language, i.e. La ian. The a icle desc ibes he dialec al exp ession o he subjec , objec , ime, place and cause in he sen ence. I e iews he linking wo ds o dangling ĮVADAS Žaga ės JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII cons uc ions and complex sen ences used in he dialec . Based on Ph aseological Dic iona y and Dic iona y o Compa isons, he a icle desc ibes he dialec s ph aseology ( adi ional ph aseological uni s and s able wo d ph ases) and compa isons and d aws a en ion o he insigh ully applied exp essi e con en in he dialec . KEYWORDS: dialec syn ax, mo phosyn ac ic phenomena, ph aseology, compa isons, language exp ession. šnek os pa ieniai mo osin aksiniai y sin aksiniai eiškiniai son paski iasi desde es ánda sin aksės abajosos (LKG II, Jono Balke ičiaus, Vi o Labučio) desc i os sin aksinių s ebė i i ap ašy i dialek ologų Aldonos Jonai y ės, Auš os Kaika y ės s aips- niuose a ba bend uose Alekso Gi denio i Geno ai ės Kačiuškienės, Alekso Gi denio i Juozo Pab ėžos publikacijose. A k eip i dėmesį ai, kas aiškiausiai kons ukcijų o eiškinių ue habi ual dialek ologijos moksle, saky ume al mada ue. Desde es a adición (mados) ninguna pa e no bėgo y a ículo au o ė. Dona as Sauka, e lexionando Vic o ia Daujo y ės lib o ex as y abajos (1998), ci a la idea de que el ex o es un azon cons uuk as, que lo decida la expe iencia de ida, elacionada con las esenciales cues iones de se de la pe sonalidad: quién soy yo, como yo eo el mundo, como y qué oigo, po qué y muchas p egun as (ci ado del lib o Sauka 2019: 182). Žaga ės šnek os į ašuas e lejada del país on e ío humano sa i a y ie a (ka ais ka ego iška) nuos a a di e sas cues iones de ida, išsiugdy a s ebin , alinan , apmąs an , compa igan , p iešpas a an . Responden os insg alos son bas an e p ecisos y mode nos, y sus sin aksinė aiška sub ili. In es igadoji ma e ial, obje i o, mé odos. El a ículo es á p epa ado de Žaga ės šnek os g abaciones, gua dados ins i u o de la lengua Lie u ių Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e (LKI GCTA)1. Las g abaciones in e minables in es igadas son hace a inales del siglo XX y p incipios del siglo XXI sandū oje (19982003 años)2. De la mayo ísima gene ación esponden á, nacidos desde 1901 m. has a 1936 m., g abada 16 kasečių a minių į ašų. Regis ado ajos 1 Ti iamoji ma e ial en de alle desc i o en au o és a ículo, c . Š amba y ė-Valužienė 2018: 135148. 2 LKI GCTA se gua dan 20112013 m. hace g abaciones de la gene ación senio sía y jaunesniò ia. Jais au o a del a ículo nesi emia po una azón esponden os edad. Gobie noioja gene ación mejo e leja la adicional a mę, y ales esponden os de a míns g abaciones p incipalmen e pada y a mencionados años. Au o ė no pone obje i o compa a , como kin a šnek os sin aksė. A ski ų sin aksės eiškinių s a ika o kai a, au o ės opinión, no iene sen ido, has a Žaga ės šnek os sin aksės peculia idades no es án desc i as. Raidos y kai os p oblemas elieka obje o de in es igaciones y pascua o os a es e ema a ículos de as is, basado con enido del a ículo. A ículos A icles 73 / Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės ( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais) (desde alumnos de p ima ia has a es udian es y doc o andos) poseída he e oda expe iencia de los esponden es de la encues a y de la g abación de la in e locuencia se e leja en las espues as de los esponden es a las p egun as o en sucesi as his o ias3. El a ículo obje i o po p ime a ez desc ibi Žaga ės šnek os (mo o)sin axiñas peculia idades, compa aamuosius y azeologinius compuños y šnek os exp esina aišką. Con el in de alcanza los e os escogidos: a) Sob e la base de Žaga ės šnek os į ašų ma e ial, desc ibi (mo o)sin axinius palyginimus i azeologizmus; c) pi mą ka ą a k eip i dėmesį į esponden ų ku iamo eks o a minės eksp esijos būdus. Au o ės pasi elkiami ap ašomasis i enominius; b) analiza esponden es usados mé odos compa a i os. Se espe a que ska ins olesnį dialek ologų dėmesį, s ebin jų aidą i / a kai ą. en el a ículo obse ados sin aksiniai enóškiniai ŽAGARS ŠNEKTOS MORFOSINTAKSINS IR SINTAKSINS YPATYBS Exhaus i a sin ác ica de Žaga ės šnek os sis ema desc ibi au o ė no puede po a ias azones: apseb ėž ų i i ex os de poco alcance, mis mismos ex os de calidad ( esponden ų klausinėjimo y ín eginio, ku iamojo ex o de la al a, esponden ų na ación es uc u as (pasakojamųjų emų limi o umo)), odo es o y nulemia sin ác ica aiškos agmen iškumą. Au o ė sos iene el en oque de que ale desc ibi obse ados (mo o)sin axiños enómenos, que ayuda á a e ela la sis ema sin ác ica de Žaga ės šnek os sólo en onces, cuando los ex os de in es igación ( aiškos y pe spec i a de iempo) end án mayo alcance, adecuamesnės aiškos y a ii esnės esponden ų pa i ies. Es uc ú icamen e es a pa e del a ículo es íjopa: p ime o abo dan obse ados mo osin aksiniai, as de sin aksiniai eiškiniai y Žaga ės šnek a kalbančiųjų exp esiones aiška. Mo osin aksiniai eiškiniai. Mo osin aksiniai eiškiniai. Mo osin aksiniai eiškiniai. Mo osin aksiniai eiškiniai. Mo osin aksiniai eiškiniai. Mo osin aksiniai eiškiniai. Mo osin aksiniai eiškiniai. Mo osin aksiniai eiškiniai. Mo osin aksiniai eiškiniai. Mo osin aksiniai eiškiniai. Mo osin aksiniai eiškiniai. De las peculia idades mo osin axiñas de Žaga ės šnek oje no able el enómeno del sis ema e na inės e bo […] pe icien y o consumo (Gi denis, Kačiuškienė, 1986 = Gi denis 2000: 307314; Jšp 2001: 39; Lipa e 3 1998 m. A. Kaika y ė apklausė y ą (g. 1928 m.) y mo e ą (g. 1928), y li uanis ės s udijų s uden ės S. Micku ė y S. Raice iči […] (g. 1930) y 1914 m. y 1936 m.). 1999 m. g abi i seisšiolikos espondenčių, nacusių 1901 m., 1902 m., 1911 m., 1909 m., 1914 m., 1915 m., 1918 m., 1920 m., 1926 m., 1921 m., 1923 m., 1927 m., 1928 m., 1929 m., 1934 m., y esponden o (g. 1924 m.) ex ai, los cuales hicie on g abaus A. Lau ik Vidė y ė, B. Balu y ė, R. No man ai ė, J. No kienė, S. Rau še iči 2003 m. Joniškio Auš os gimnasios mokslei iai zap ašė 1923 m. y 1925 m. gimusių espondenčių y esponden e his o iasjimas. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII 2000: 144152; 2000a: 151179; Kaika y ė 2010: 26)4. La Comisión conside a que la ayuda es a al en cues ión no cons i uye ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado. Rolandas Mikulskas, basándose en Li uanian Language Ins i u e gua dadas Li uanian Language dicciona io ka o eca da os, nub ėžia y ikslią Lie u os šiau inėse šnek ose a ojamų pe icien y inių kons ukcijų papli imo liniją. De ella se puede e que al a eal de p opagación de cons ucciones pe icien y o aún hay que inse i nó dinos kupiškėnus y u eniškius (Mikulskas 2003: 7576; Kaika y ė 2010: 27; 2015: 169). A. Kaika y ės obse ada, que skais gi iečiai, es p obable, y žaga iškiai, pe icien y o kons ukcika y ė 2015: 169)5. joms suda y i dažniausiai a oja pos e bus lauka ‘laukanʼ, žemė ‘žemėnʼ“ (Kai- Kalbininkés obse ación in uj algus: žaga iškiai pe icien y o kons ukciju endę o ma cuan o más a menudo con pos e bu lauka ‘laukanʼ o laukan, p z.: paspá.udei ó·ki. knòpki. jegu pa š .pi. en p ded j(š) š αien gã· s laũka ai d jeugã· palé.i sùs s ù kajs [dampis] comienzo· u / /. sù a.mašna. quedaæma. (V š); ella [ẽžydai] de . ·ga laũka neb kajiẽ nè i [kad okiečiai los suculi án] (V š /); jegu akose je kalá.užes laũka p ižẽ·mes ašakù e ai ẽ · à anduõ (V š /); [ulys] sã·kaeig eki laũka desdemška (Žg); a a·ji a a· a g ei ó e nè laũka [se gan į kaimyną] (Dkš); i.silé.idi [į e bas su a kuo us su. kocsmùšk žẽ·m [ned ąsu] (Žg); ·lin [alų] sã nuinusã·lin ã·jeu nuilé.i žẽ·m nó· kab .nz bú· u / /. αiuškã. in adonα ã·kminus d·d i. a.ã·lu /. én i. du /. àdà b .nz [alus] g àžùs (Žg /); ã.k(s) sló·ps žẽ·mn (Ž lg); àle pagá. e nedúodα a gα à nud .kusi žẽ·mn (Žg)/7. obuolius] i‿su laũka (Žg); idα a lã.ũkαn a(s)‿s·menαs (Ž lg)6. Kiek ečiau žaga iškiai a ojo pos e bą žemė ‘žemėnʼ a ba žemėn, p z.: nègaù i.e klebon- Žaga ės šnek oje exis e y pe icien y o cons ucción de a ian es, po ejemplo, apelinksnio a y daik a a džio žemė kilmininko linksnio o ma a la ie a se u iliza como pos e bas y se pe cibe en signi icado ‘zemėnʼ, plg.: ó·gz g· ims kanù isk p iežẽ·mes (Žg)/8. Inciden almen e, pa ece que el pos e bo campo más a menudo usa aquellos žaga iškiai, cuyos pad es o 4 Pe icien y u ( yks ančiuoju) A. Gi denis y G. Kačiuškienė į a dija a piną eigmažodžio y į ykio del sis ema del e bo, median e la cual se denuncia la acción a hacia el inal (o en gene al a un cie o lími e), plg. la ių impe ek ī u ‘muš i, pe ek ī u sis is ą nuosmuš iʼ y pe icien is ą sis nuôs (zem) ‘muš i Kaš inai (Gi denis, 1986: 307314; J. 39; 2001: 15; 2004: 144a; 2005: 151a; 2010: 26y ė). 5 Sob e pe icien y o cons ucciones más ampliamen e é. Lipa e 2000: 144152; 2000: 151179; 2005: 50. 6 Debido Žaga ės šnek os d ibalsių y d iga sių ki čio señales é Š amba y ė-Valužienė 2018: 113. 7 Tik uoju pe icien y u, ano R. Mikulsko, laiky inas junginys con zemėn. Lee más. Mikulskas 2003: 71–96. A ículo au o ė con al a i mación no es á de acue do y c ee que las azones conjuncionui con pos e bu lauka(n) exis uo i son d i: es o puede se una de lenguaje uni e salijų (plg. la ių y es ų kalbų panašius eiškinius) y desa ollos in e nos de la lengua Li uania, apoy as aiškos konk e ėjimu, sa as is. 8 Pos e bs puede se p elinksnio en y daik a a džio galininko aleg nio ie a conjuninys, c . 2003: 71–96. S aipsniai / A icles 75 Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės ( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais) seneliai y a lie u ių kilmės, o la ių kilmės a ba žemai iškų šaknų u in ys ža- Mikulskas ga iškiai enkasi pos e bio ie aėn. Dado eiškinį obse ėjęs Janis Endzelynas (Jānis Endzelīns1961) ejemplos inko de F yd icho Ku šaičio (F yd ich Ku sza 18061884), Augus o Leskyno (Augus kien Les 18401916) y Ka lo B ugman (Ka l B ugmann 1849187319 abajos, kel ina hipó esé, o sólo abo da iamosios kons ukcijos aiška lie u ių a mėse nebu usi suces más con la lauka(n) que con la ie a(n). Žaga iškiai, como señala A. Kaika y ė, desc ibiendo Skais gi io šnek ą, labai consumía ambos ipos daly ius (Jšp 2001: 38; Kaika y ė 2015: 169). Las conjunciones en las o aciones con conjun uku si e indída eikiamybės aiška como an y nosacoma accionmajodio del bu ojo ecuen e iempo 3 pe sona o ma y noekiamosios ūšies daly iu (įp as a eikš i eiksmažodžiu eikėda o con bend a imi y a dažodžio galininku), plg.: jegu bú·dā a pje.nαm jè ā pjó· e jè ùs nup· e jegu bù a žām žeè (Žg) /. Abi aiškos o mas pa a o as en la ase kàz bù a d. bαms ã· d. bαi ojamas noekiamosios ūšies daly is, kαip‿i‿dàbà / g. en αnc‿sà .s / kã· e / ã· d. bi (Žg). Paski čiai nusaky i a - a kel as an es del obje o ( a dažodį) o después del obje o, plg.: bú·dα a dúẽ·pamαs pẽ·us ogonaszddelis / (Žg.); jé.uez bú·dα a òkes ku. ẽ·namαs (Žg). Joniškio šnek oms ca ac e izado eikiamybės aišką ne eikiamosios ūšies daly iu es á esc i a (Jšp 2001: 38; Š amba y ė 2002: 6669; Š amba y ė 2003: 197 关于199). Es a lenguas bal as sin aksinė bend ybė es sob e i iua Žaga ės šnek oje [plg. ena. kã. a. ã.soms pjùge pj.nam . à (Žg)], pe o aho a aki aizdžiai e iquiama no mas de la lengua bend iné li uanas, plg. očè ùge. pjùge.nam / ek pj.u (Žg). Sob e la jaga eya šnek oje us ojamą supuamosios sedacos 3 pe sona, la así llamada geidžiamosios sedacos, aišką dalely ėmis lai lei con di ec a sedacos del p esen e iempo 3 asmeniu ue zazminu a (Š amba y ė 2019: 125). Pa ece que sob e Žaga ę ečiau se u iliza mencionado conjuninys con lai, plg.: za á.ugdà au púoda. ilαipu ó·j (Žg); lα k iepeñciniŋkαi ne ·k pα daũk (Žg). Cuán popula e es delely ės lei y del p esen e iempo 3 o ma de pe sona compuinys, sólo ha de señala se la a ención, que a kons ukciju siemp e į e piamas o as pa es de la o ación (daz eces eiksnys con dependiomuoju dėmeniu), plg.: geæũ lei à a .kα pasi ažin·j (Žg); leiiñ pà en śkú·ś iś p i α.s (Žg); leiànà ena pà en (Žg); leiẽ śp é.n kαp jiẽ nó· lejẽ s ùde o [aiškinasi] (Ž lg /). Se pod ía islumb a que lei aquí desempeña y modi icajomosios nusakomosios (ska inamosios) dalely ės unción9. Mo osin aksónicos enómenos pe enecien es y p ijungiamieji junginiai ka(d) con el p esen e o u u o iempos de unaaskai os 2 o 3 asmeniu, žymin ys supues o ac o, ej.: be kanepaguda da·i.ligó·nine. [bijau, que noaguldy ų en 9 Plačiau z . Valeckienė 1998: 190193. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII ligoninę]10 (Žg); m.m eik·da a p iu. · uos‿á. us / ka‿kas‿kcs ne-iš aúo [mums necesi ía cuida aquellos caballos, que alguien o o no ažiuo ; (se cuen a de la ios, llegža usių a Žaga ės u gų, caballlių saugojimą)] (Žg); nb as αke úoždα a nib ùškas // epjeu neb. a kanenu-eu [nib as an e io men e p epa šda o, nib uškas. Taip ya no había, que nenueičiau] (Žg.) / Desc íbendo Skais gi io šnek ą, A. Kaika y ė es á señalada que Skais gi io šnek ai, como y a los ecinos Žaga ės, Joniškio šnek om, muy ca ac e ís ico llamado a oides odomasis į a dis ese, desempeñando el ma cado io a ikelio unció (Rosinas 1988: 5967; Kaika y ė 2015: 168). Žaga iškiai a oidą a oja mànà sèsu gi. ẽ·na // skα os yapokã· a [...] ipa ã·sa eiz ik nuoseklaus pasakojimo ( eks o), pap as ai ku iamo ien isiniais sakiniais, kulminacijoje, p z.: pe ‿ a·‿l·guma. ẽ·k / anà nes an . à // i ‿k a α žèm // bαsu.s pó· i. búnei·da a k a . n· a*liẽlupe k a . neb. a // aiisileda a // ya àka è bã· ai ma pakla // as adu pak·le uozbà ùs [...] ip isig· e iebã· ai (Žg). A eces y en / sùlig pàma as // [...] nã·k i. jau‿k.ls d·‿ .sa p.k a e pasid· ž èj. bà ùs // pabùda / b ã· / a‿ ó·ba ša à / òki kaškòki // g aba js ma( )‿ uoz‿bà ùs // ie‿- pa o ienes sen encias obse ado excesklino el uso del į a džio ese, gene almen e apibend inando na ajimą, pe o al aiška donde kas e esnė, plg. i ep aži.dé.lka ižgé.b.e a.gi. ·be. (Žg). Desde mo osin aksinių eiškinių Žaga ės šnek oje esumidos se e que son p opios de la daik a a džio (o suju enen e į a džio) y e b a odijo g ama icales ca ego ías y iene co espondien es en la ias habla11. Sin aksiniai eiškiniai. Responden os cuen osimos sa i a ( a minė) subjek inė, objek inė, iempo y luga , modo o azón de aiška. Žaga ės šnek oje ac o , p incipal pa e del enunciado, eiškiama a iedamen e: suje o adicionalmen e į a dijamas daik a a džio o él sus i uyen e į a džio (ka ais į a džių samplaikos) a dniu links, plg.: i aka ·leiininko išs i às [būda o] (Žg); mẽ·s s pàmeu ẽ·sαm (Ž lg); αk ikš ·nαs/ αkàs p ikèbdα a ž.s. (Žg). Subjek iniai san yuž ú.ŋkeus n· a gã e.pnig nuišku kiai žaga iškių gali bū i nusakomi naudininku: dàbà giù / i(š)‿šaũ / kiẽk a.mžmõ·gui e(g) gi. é.? (Žg); d bakš ·sis dàbà ni á.i bùs kõ d ni á.i (Ž /). Jono Jablonskio exclusi ás ac o nebu ėlis ambién se u iliza Žaga ės šnek oje, plg.: n· a ká.m a e [nė a kas a eina] (Žg). Subjek iniai elaciones pueden se exp esikiami p ielinksnio pa y daik a a džio acuza i o conjun iu [pα kùniga pα ·skupa pα d asšùs a lé.izdα a [nuodėmes] (Žg /). 10 Lauž iniuose skliaus os se p esen an ansponú ejemplos sólo en onces cuando la es uc u a de la ase o signi icado no es ob ia. 11 Sob e semejan es casos de aiškos lingübinés en lenguas la ias é. LVS 1989; Bei iņa 2009. S aipsniai / A icles 77 Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės ( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais) Žaga ės šnek oje an ininkių la aiška de pa es de la ase ambién bas an e sa i a: no sólo aleg niais, sino y p ielinksninėmis y palab as de cons ucciones conjun as. Obje i os elaciones p esc ibi žaga iškių u ilizada accionmažodžio (ne)bu o y į a džio kas a dininko kons ukcija con esamojo iempo accionmažodžio 3 asmeniu, plg.: jò. mašnu. nebù a kàs nùke p [a į] (Žg); bú·dα a kàsjeu nù e [ eilokus] (Žg); odaæ é.n bú·dα a kàs pin ·ž i.*žagã· e sukànù [pieną] (Ž lg)12. Obje o puede se eiškiamo daik a a džio o į a džio da y u, cuando pasako ojas acen úa obje o, plg.: já.m [dampiui] mà a adu bú·da a du / (V š); azd.žas ss azdl(s) sùgdα a á.m kul·ui [kuliamajai mašinai] (V š); ·u. sú.ka k ã·pa. pé. muš // n· a k ã·pa samagònui jà (V š); / ažmó·na já.m bù a ligó·nin (Žg); jé.i [Umias auskai ei] kú·nz dαlùz g àžùs eip ikkap iù e.s (Žg) /. Žaga iškiai plačiai us oja daik a a džio naudininką13. Šnek oje muy ecuen e posesy o aiška bi i con el apdažodžio da y u, ej.: màna · u() eubù a ·s αkα màmà iz·e zanã·šle (Žg); a*zàloginei màmà nàl. bù a kè u gik ã· α() é· bù a žẽ·mez dù .kα (Ž ); màna · ui bù a šẽ·še(s) i á·se i.s // jiẽ ·z b òle (V š); u bù a sà a žẽ·me (Ž lg). Posesy inėse cons ucciones más ecuen emen e u ilizado pe sonal de los enunciados anas, yo, él, ella, mes da y as, ej.: aná.m bù a d dešimd gek ã· u. žẽ·mes (Ž lg); askαmba ·liš čè má. . à al ededo s ã·la. maù is ape i skas (Žg); má.n bù a dù s.nα (Žg); má.n a ena lo · e bù a àš niẽka ne u ·eu (Žg); / dauæũ má. iesenẽ·lei šmi e (Žg); mán) yaebù a ku d· [a i učių] (Žg); má.n è à *up·uose g uzdiẽu /. pa ã·pijoj (Žg); má.jæu nebù a iskõ· [moky is] má.n ẽ·lei nekαb gi. ẽ·na (Žg); má.n ik ena [duk a] (Ž lg); šeim·nαs má.n màžα bù a a à a ena dùk . (Ž lg); oikek ya.m d à . bù a (Žg); já.m bαsaz g z bú·dα a // dαinúodα a jà au jà au! (Žg); αk jé.m bù a daũk (Ž lg); mm α žẽ·ms · ù ke uó·lika gik ã· u. (Ž lg); p i ždα om á.n u. mùm α bù a pi is (Žg); bù a mùm ok(s)skl·ps i.žẽ·me. za·mú i.cs kinis į a dis kas y sepa adasis o o posesi iniuose junginiuose e esni, plg.: nebù a gã·lima pα mũ. ine. iznè bú·dα a kã·sos ká.m // α(i)iš i.ó·dα a pau. ·dα a kakã· nebú· .suk a (Žg); ká.m dae o.(ž)žẽ·mes · idα a (Žg); bú·da a d  sẽ·nes [a ys] / i‿kòki šèš gȓùkαi / jauniùkαi // ek múm ũ· [a ių] bù a (V š); mm  à k a dù gik ã· αi žẽ·m (V š). Klausiamasis-san y- sαmd·dα a uo(ž)žmõ·nes (Ž lg /); gá. ibù a ká.m daæ o(š)šem.s (Žg); ọ αiki á.i [duk ai] .k. bù a (Žg). Obje ine signi icado se u iliza a dazodio bene icia io en ejemplos: pà kα à gi. ẽ·nimui // gal·eu i apsi è i [pa i kal a po la ida. Galėjau i apsi es i] (Žg); α(i)emá(n) nàmi à α mó·- 13 Sob e panašius aiškos casos en la ias kalboje ž . LVS 1989; Bei iņa 2009. ina / α ‿  s / αi‿mán i ‿ ems e [pa algy i] [ ai jei mano namuose y a a 12 Šis sin aksinis eiškinys p iski iamas ik a mėms, plačiau ž . LKG III 168. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII mad e, o pad e, es a mí y aquellos eik [pa algy i] (Žg); kùbilui śk·le šleŋk a [kubilo skylė išlenk a] (Žg); a . pùs. jé.m bù a da·sod·bos [el o o lado de él había aún sodybos] (Ž lg); unaái[…] mo e škei bù a · s m e.s [ ienos mo e iškės bu o y s mi ęs] (Ž lg); αié. apsùkui .b.z bú·dα a azdα žẽ·lis [ ai apsukui sus obos e a aquel nižel] (Ž lg). Va dažodžio galininkas y galininkas con p ielinksniais žaga iškių ambién se u iliza obje o aiškai. Daik a a džio akuza i u nosakomas epe o inis acción, elacionado y con el can idad sema, plg.: · αi á.ndeni. p inèždα a [homb es del agua p enešda o] (Žg); è è sadà pasida ·dα (a) ã·lu. eši /. nusipigdα a *jó·niki. nuo ugas [ e e siemp e pasidía ce az, e šį nusipi g aba Jonišky desde u gaus] (Žg). El mismo aleg nis man enido y en onces, cuando a dažodžiu eiškiama peculia idad, ej., αnc s p u. [alų] ep neda ·dα a ka ep nusigẽ. u. / [ans ue es [alų] eip noa yda o, ka eip nusige ų] (Žg)14. Obje inius elaciones ma ca i p ielinksnio pa con daik a a džio akuza i u kons ukcija [dúou su uomèks iù pα àks pα gá.l a. (Žg); ep i ·e pα pasá.uli. ku kαmpẽ·li gã· a (Ž lg)]. Incluso compa aimui nusaki i inka pa su daik a a džio galininku, plg. ú·kini.gz d. ba a d·ks nes o ·e nebù a pα põna /. [ūkinykas abajaba ambién, lib e no había, no e a seño u] (Žg). Es a cons ucción puede y di eccion de acción indica , plg. ànà acik·le pα dù s i àš izpàsk.s / (Žg). Pa ap a pa aduo i galininkiniams junginiams su p ielinksniais nuo, iš a ba įnagininkui [pα dá. ba. pα( ) ú·pes i. s ienege ùmαi [is desde abajo, de desde p eocupacio odos esos nege umai] (Žg /); à *lã· io i bαñda. gaæũ i pα bé. na. α na aũ [aš La ijoj i bandą ganiau, e be nu a na au] (Dkš). Kons ukišedaα a idá. baàmà cija po su daik a a džio galininku aip pa žymi objek ą [nu‿mà α / è ùks ens amàmà su αis αkαs ú·pi.dα os ponàmùs]. P ielinksnis p o con daik a a džio galininku coinciden es p ielinksnio sob e signi icado, plg. niẽk(a) ašj.m negàù papã·sako p ojeun.ma. nàmuosè s ó·u // nukã· gàù pasak·? [nieco yo yom no puedo deci le sob e jo enimą. En casa es oy, pues qué puedo decí ?] (Žg). Žaga iškiai di e sas signi icaciones u ilizaba pane ėžiškiams ca ac e ís ico cons ucción con + įnagininkas. T adicialmen e es a cons ucción indica el medio de ealización de la acción, ins umen ois, ej.: suka az.ŋka gá.udi.dα au [žu is] (V š); sudαgeis pjé.un (Žg); i en(s) supeù p ad ó·š u. ·s αneišmẽ·e pad. p a bo os Umias auskai ės palaikus] (Žg); su αkom / k à su‿dα i kã·zdα a / αi‿ àdà padã· e ùždα a. kαs a. [kalbama apie Ba - śka. d bdα om (Žg); kelès enšé. dα a supèlαs (Žg). En o os casos mencionada cons ucción desc ibim ales elaciones obje i as, que ienen unciones adicionales o causa de signi icmínicos a spal ios, plg.: sùs pã·snikus u ·dα (a) a lαik· susikè (Ž ); jà sus .če [šuliniai būda o] (Žg); gà pa á.iši. sukà? à gá. ne á.uses? / (Žg); ké.z bù a isma úocs isuž · u u ·e ž i. úo (Ž lg); k. .ndα om sumá.lkom (Ž lg); 14 Reiškinys es á i ado y desc i o, más ex ensamen e é. Š amba y ė 1996; Vasiliauskienė 2008. A ículos A icles 79 desdekapeku. gi. ẽ·nom sukapekom ažin·om [apie dine o alę] Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės ( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais) (Ž ); isdà suu mù usi-·musà nebù a n.nó o nlαko [į aka uškas ei i] (Žg) /. Luga es aiška Žaga ės šnek oje iene sa i ų aiškos o mų. An i la palab a campo de kilmininko con p elinksniu an kons ukcija se u iliza oda o a ienkiemio ( iensėdžio) signi icado, ej., an lak. [ i ido en unkiemyje] gal· um jem [žydams] i. αis· a i uùke. akã· (V š). Locación žaga iškių žymima e kilmininko con p ielinksniais p i a ba a p kons ukcija [jũ·s j.unas me gčkas jegu apsi è e p i . . negi. é.ŋkilg àcki α gi. é.ŋki (Žg); imẽ·s α bžm. gi. ẽ·nαmŋ ipa é. i .skās (Ž )]. Cuán que más ecuen emen e luga señalima galininku con p ielinksniais a, pas. P ielinksnine cons ucción en con a dazodio galininku nusakoma luga iene y adicionales seman ines di eccion señamis, plg.: jõ· [b olio] ne-uškabna nii.*sbi a /. ẽ·že nii.kal·ima. kša niẽka (Žg); bù a mùm ok(s)skl·ps i.žẽ·me. заму· i.cs [ u o mum al skleps ie a en zamū y s] (Žg); sda i.á. li. inu aã· a [sėdo en caballo y nu ajó] (Ž lg)]. Apy ik ė luga ma cima pas con daik a a džio galininku, ej.: k ·žkełj pa(s)sà a kiẽma /. kis o ·dα omα αinuobažn·čes a ó·da òki kαibαga(ž) žmò /. muchos·be su aúodα a is su i. uos*j.deiùs (Ž lg /); pas .l a. ẽ· á.lge (Ž lg). Vie ą žaga iškiai nusako e ečiau u ilizada senesne p ielinksnine kons ukcija sulig + įnagininkas, p z.: a*liẽlupe k a /. neb. a aiisileda a // ya àka è sùlig pàma as (V š /). Vie a nusakoma y adicionalmen e local, ej., nàmuosè s ó·u nukã· gàù pasak·? / (Žg). A. Kaika y ė es ašiusi, que ilia y ą, como y bk, gene almen e a s oja p ielinksninė kons ukcija į + galininkas. Tik no a - ene ak. [leche ce minkyda om, añėda om man equ, aukų] (Žg). Tiempo, iempo a ka pa o cie o pe íodo žaga iškių eiškiami p ielinksninėmis cons ucciones. No malmen e a mėse la du ación del iempo nuscoma p elinksnio na, kad Joniškio šnek oje kalbamąja kons ukcija ka ais eiškiamas i inesy as“ (Kaika y ė 2010: 27). I žaga iškiai minė ą junginį a oja panašiai, p z.: i‿daži- ne. sl·pẹs [da žinėje slėpės] (V č); o‿i.‿ du i. s ó· as‿mašns pcs‿jau [o idu- yje s o as mašins pa s jau] (V š); i.‿pena. užm.ŋki.dα om / p id·da om s es a liga y a dazdá ina del p omminico esque nio cons uccia [jegu lé.izdα a αi k ligisá.kšul.s lαidõs [gegužinėje pabū i] (D); sekmã·dieni. šó·kei bú·dα a ligakè u. a (V š)]. Su umpida p ielinksninės kons ukcijos lik con ci a džiu o daik a a džiu lími e de yksmo nusaky i es pas ip inama dalely e pa , plg.: šó·kei bú·dα a likpà d ·lik αi ã·lαndαi d ·lik a /. jeup as.ded ga ·ne (Žg). La du ación del iempo puede se nusakoma y p ielinksniu pa con ci a djio y daik a a djio kilmininku o galininku, plg.: màna · z bù a daũk śenèśniś pα śeó·lika be ek s ong· u. (Žg); izłá.izdα a [ūkininkas] pα d sa á.i es a edα au i.*žagã· e. / [pas pad es] (Žg). Tiempo indica se u iliza y p ielinksnio po con įnagininku kons ukcija, ej., *li u à ka susi · e pokà ù làbα bl.gα b. a. // Žaga iškiai pag ečiui a oja y lichinamąjį žodį kaip, be ku kas ečiau, ej.: da.mã·šina. a. pasis àe kαipke ·bla. kòke. [apie la cos ume ía máquina] (Žg); dàbà nèb. ò. pù. kαipsèe (Ž lg /); é·n .ždα biz ge .nis nèkαp *li. u . JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII domes iciai paukščiai, gy uliai (gaidys, leñas de aca), medžiai (liepa), enóškiniai (bangos) de la na u aleza, o os países habi an es (ame ikonas), cie a a būsena (sueño). menkai eco damanus asun os se dice [bški. àsu gi d·es kaipa sã·pna. (Ž lg)], y la empe a u a medida se muy ne ikė u palyginimu [lá.u Sob e kapalk u /. [alus] kaiká. .s pen(š) šil ùma (V š)]. Responden ai es adosená o cons ucį desa a así: ip ag·dau kαi azg.d.s p ad·eu .u / (Žg); d .psa kαimαšas (Dkš). Poé icamen e con ie e en imp esūdis de ablaidos [k ·žkełj pa(s)sà a kiẽma. kαis o ·dα om αinuobažn·čes a ó·da òki kαibαga(ž) muje ò. su aúod·be su aúodα iz a g i. uos*j.deis (Ž su)] o palinkamien o [* αi ekú·n bùz duk ·k a kǎili̱pa a a a/ akàs ·lg g az (Ž)]. Sob e lujosamen e i iancios se dice: gi. ẽ·na kαiame ikó·ns (Ž lg). (Žg)]22. La exp esión del lenguaje. Los Responden es no e adia di e sos de la es é ica, exp esiones o į aigumo posabios. Po ejemplo, p ocu ando al oyen e o ma nubiesa, e ec o busená y nomb a epe o inio acción, žaga iškiai escoge a ian es del núme o, ej.: benznαi b ã.ñgu.s è α kàdà a aúoj (Žg); dagæ i.màsk às ã·še (Žg); mà α kòkes mũ·su. jeun·s ez bù a jà (Žg). Joniškio šnek om ex emadamen e ca ac e ís ico e o p inamas e pelmininkas sob e Žaga ę no muy popula us (Jšp 2001: 39 40). Į ašuos obse ado sólo un ejemplo: bú·dα a s úogu. s úogas p i αis· as àdà ebdá om (Žg). In ecuen emen e a la peculia idad de la acción e o za se usa algún an edėlinis accionmajodio ap(si)-, de-, su + se conjuninys, plg.: škã·plie eis isó·keis apsikabin·es / apsibù e.s (Žg); sme gé.łkas izp ie a á.u ès ižbũ·n iecigó·nαi (Žg); izpα dα in·e ska. ižbù a opalé.ide sùz bedαùs [apie p i a ización] (Žg /); *u enõ·s a edα a desde isá.i nuskù e /. nubù e /. čè zad·ka. edα a pas uõs α ná.udα a (Žg); ò. kαš . ká. e dúod idúo pα aś(ś) śuuõdega // dã.ũža śàś aśś pa enù eikα(i)išpi . audó·na sukã /. uś śubù uś (Žg); p.šl.(s) supaž.ndin é.n sùb.njeu (Žg). / Siguendo exp esiones žaga iškiai epi en la misma palab a o pa yškina él añadidamu p ie eiksmiu, ej.: kẽ·palus popẽ·u sùglaudα sùglaudα k ·u /. d p. maèd i aúo i.pẽ·u. (Žg); gi. ẽ·nims kó·ks má. gs kó·gz bαse má. ks (Žg); egdα a kiẽk egdα a [mokė i už g ūdų sumalimą] àle neb· op õ· a nebe-acmenu (Žg /); ka (g) g eæ dàbà čè pàg ibe čè mẽ· e čè pàg ibe čè mẽ· e (Ž / /). A eces ku iamam acción (a imagendui) soconc e iza , e isi amin pa enkamas sinónimo, 22 La ių dialek ologų compue ame Sinolės šnek os (pe einamosios šnek os en e Vidu inės (Vidžemės) y Augšžemės a mių) compa aciones dicciona io p edomina compa aciones con kâ, co espondien es a lie . kai(p). Lee más. Pu niņa, Timuška 2001. S aipsniai / A icles 87 Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės ( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais) ejemplo.: [B aškes] nuplá.unu nù ala (Žg); imã·žaź bù a làbα ·kus àmùs (Žg); jz bú· u. p ad·es ó· i.u (Ž ); čè ma α p i ubẽ·eus iežmó·ni.s òki ne klei à sula ·e òæ òki do èsni š en èsn žmõ·ni.s (Žg); / / d bau kæłà(š) šé·eu ká. es m.lžau αkα klàpa α mó·kslαi (Žg) / / /. Žaga iškiai man iene y cie a de la lengua es é ica de no mas (gali se , que sólo habiendo con ex año pašneko u), ej., dã· ká. e p de( ) u.kepaùku. u.bl·nu. sulenũ·gu kαipen inèš à i žol· paliẽk (Vš /). Sob e Žaga ę un homb e, incapaz de mos a espe o a o o o nusihumi , llamado s o žie iu: αn õ bù a s o išaugin as da žo es] (Žg); òki mα giùkαi bú·dα a [sijonai] gá. ibú·dα a pα duo ù .j àle ku u.pnig žiẽ e [negali pabučiuo i kunigui ankos] (Žg). Responden ai pasakojimą nuspal- ina i e o iniais klausimais, plg.: ku ù às ep / kαip‿sà a? [apie sa o da že /. iẽ(g) gá.usi? (Žg). Ta minė eksp esija apsk i ai nė a i a, be ji pasakojime a spindi esponden- o kalbinės sa i aiškos išgales. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS Žaga ės šnek os a minas g abaciones de inales del XX a. y p incipios del XXI a. hace , 19982003 años, no hay consis en es ex ai, po que g abinė ojai au o inį pasakojimą in e umukda o klausinėdami, po lo que y sin aksiniai eiškiniai, desc i os en el a ículo, nea spindi pe ulos sis ema. Sin emba go se pueden islumb a cie os Žaga ės šnek os sin aksinės aiškos polinkius. Mo osin aksiniams Žaga ės šnek os enomeniem a ibui ini pe icien y as, eikiamybės o paski ies aiška, geidžiamosios nuosakos y p ijungiamųjų, supues amen e acción a nusakančių, junginių, a oido consumo. Menėdas cons ucciones sin ác icas son y cuan o no cuan o sa i as, ej., ecunesnės pe icien y inės o mas con pos e bu lauka(n), ni zemė(n) [neš i lauka(n) ‘išneš iʼ, pe mi i zemė(n) ‘išleis iʼ] o geidžiamosios nuosakos aiška dalely e lei y es iempo 3 asmeniu, ni lai + es. l. 3 a. [lei ein(a) ‘ egul ein(a), eeinieʼ; lai ėk(ia) ‘ egul Ki os mo osin aksinės ypa ybės y a būdingos Joniškio šnek oms, jų a ojimas ėkia, e ėkieʼ]. sos enomas idiomas de con ac os: semejan es cons ucciones esama y la ians en el idioma. Žaga ės šnek os į ašuose, . y. disku se, como y se podía habe espe ado, es sa i ų suje o y obje o, de di e sas ci cuns ancias (luga , iempo, modo, azones) aiškos casos. Sin aksialmen e menė as pa es del enunciado eiškiamas di e sas aleg nias o p ielinksninėmis cons ucciones. Más ecuen emen e u ilizado a dažodžių naudininkas o naudininkas con p ielinksniu ligi o galininkas y p ielinksninės sob e, a, según, pa , pas, po, p o cons ucciones. Qué a as son los apellidos kilmininko o kilmininko con p ielinksniais en, po , ligi, p i, en e junginiai. Sa i os p ielinksninės įnagininko kons ukciones con p ielinksniais po, con, JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII p idu iamąsias kons ukcijas i gan(a), i iskas. Vien isinius sakinius papildo sulig. Žaga iškiai usaba iena ūšėmis la ase pa ims, p ijung omis conjun ukas a( ), i( ). Esos mismos in e up ukes unia y compues os sujungiamuosius sen in. P ijungiamieji sakiniai suelen p ijungia se li uáneos al idioma ca ac e inguing jung uku ka(d). De o os menė ini p ijungiamieji palab as cuando, qué, cuán, cuál, dónde. Be accion, pažyminio, luga , iempo y k . ci cuns ancias šalu inių sakinių, a miniuose į ašuose y auja suplemen inio šalu iniai sakiniai. Žaga ės šnek os exp esiones aiška azeologiniais y s abiliųjų palab as junginiais, como y de cada šnek os, es bas an e sa i a, e lejin i esponden os na u ali as expe iencias, ismonės, nuo okos y lengbines c eabas izgales. De adicionales šnek os azeologismos, de los cuales discu a 21, incluso 15 son sa i i, nepa ekę al dicciona io F azeologijos. Tenieniendo en cuen a, incluso 71,4% azeologismos u ilizados sólo žaga iškių. S abiliųjų palab as de conjunciones, que dis ingui se en indi idualiuosius y comunesosius, gausa (yas discu a incluso 39) ambién indica šnek os gy ybiškumu. Palyginimams, que se o man con compa aamuoju kai(p), del compa a i o pag un o colcomasi las cosas del cí culo domés ico, paukščiai, animales y pan. O a sin aksinė exp esía se basa cambio de núme o o giminés, palab as ca ojimu, sinónimos paieška. Du an e siglosmeios su o mada na u alís ica šnek os sin aksinė aiška p opo cionan al indi iduo sa i aiškos libe ad. No en ano se habla sob e e binguosos c eado es de li e a u a li uanas Ma ių Ka iliškį (Albiną Vai kų), Juozą Žlabį-Žengę, o igina ios de Žaga ės apylinkių. SANTRUMPOS Dkš Daukšiai LKI GCTA Ins i u o de la lengua Li uania Geoling is ikos cen o Ta mių a chi o V š Ve šiai V č Vy aučiai Žg Žaga ė Ž – Žiu iai Ž lg – Ž elgaičiai LITERATŪRA FŽ – F azeologijos žodynas, engė I. E many ė, O. Kažukauskai ė, G. Nak inienė, J. Paulauskas, Z. Šimėnai ė, A. Vilu y ė, edaga o J. Paulauskas, Vilnius: Lie u ių kal- bos ins i u as, 2001. Galkus Juozas 2018: Šimkūnuos gy en i nenuobodu..., Vilnius: Joniškiečių d augija „Sidab a“. S aipsniai / A icles 89 Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės ( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais) Gi denis Aleksas, Kačiuškienė Geno ai ė 2000: Pa aleliniai eiškiniai la- ių i šiau inių lie u ių eiksmažodžio sis emose. – Kalbo y a 37(1), 21–27 [= Gi de- nis A. 2000: Kalbo y os da bai 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 307–314]. Jonai y ė Aldona 1967: La ių kalbos po eikis pala ės aka ų aukš aičių šnek ų g ama inei sanda ai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 9, 171–182. Jonai y ė Aldona 1969: Pala ės aka ų aukš aičių šnek ų būd a dis, skai a dis, į a dis. – Lie u ių kalbo y os klausimai 11, 183–221. JŠPT – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, a s. ed. J. Š amba y ė, Šiauliai: J. K. Vasiliaus- ko įmonė, 2001. Kaika y ė Auš a 2015: Skais gi io šnek os ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek ologi- jos p oblemos 3, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 150–173. LFV 1–2 – La iešu azeoloģijas ā dnīca 1 (A–M), 2 (N–Ž), ed. A. Laua, S. Veinbe ga, A. Eze iņa, Rīga: A o s, 1996. Lipa e E ija 2000: Ilia y o esp. p ie eiksmio laukan eikšmės i galimi sinonimai lie u ių kalbos a mėse. – Lie u ių kalbo y os klausimai 43, 144–152. Lipa e E ija 2000a: La. nos s. malā s. zemē un lie. žemėn s. šalin seman iskās a iecības li e ā ajā alodā un izloksnēs. – Linguis ica Le ica 8, 151–179. Lipa e E ija 2005: Dėl okiečių kalbos sakinio ėmelio kons ukcijos a i ikmenų bal ų i Pabal ijo inų kalbose. – 10-ojo a p au inio bal is ų kong eso „Bal ų kalbų is o ija i ipologija“ p anešimų ezės, 2005 m. ugsėjo 23–24 d., Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 50. LKG III – Lie u ių kalbos g ama ika 3: Sin aksė, ed. K. Ul ydas, Vilnius: Mokslas, 1976. LKT – Lie u ių kalbos a mės: Ch es oma ija, sud. E. G ina eckienė, A. Jonai y ė, K. Mo kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Min is, 1970. LKTCH – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, moks. ed. L. G umadienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u- as, 2004. LLV – Lie u iešu-la iešu ā dnīca, J. Balke ičs, L. Balode, A. Bojā e, V. Suba nieks, A. Sa kanis, Rīga: Zinā ne, 1995. LVS – La iešu alodas sin akse, L. Ceplī is, J. Rozenbe gs, J. Valdmanis, ed. L. Ceplī- is, Rīga: Z aigzne, 1989. Maigone Bei iņa 2009: Mūsdienu la iešu li e ā ās alodas sin akse, Liepāja: LiePA. Ma cinke ičiene Rū a 2010: Lie u ių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU leidykla. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII Mikulskas Rolandas 2003: Pos e bų pa eikimo p oblema Li uu ių kalbos žodyne. Ac a Linguis ica Li huanica 48, 7196. Pu niņa Maiga, Timuška Ag is 2001: Sinoles izloksnes salīdzinākumu ā dnīca, Rīga: La iešu alodas ins i ū s. LU: La iešu alodas ins i ū s. PŽ Palyginimų dicynas, sud. K. Vosyly ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o, 2014. Rosinas Albe as 1998: Bal os lengua de į a džiai, Vilnius: Mokslas. Sauka Dona as 2019: Sob e iempo y sí mismo, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. Š amba y ė Janina 1996: Apib ėž o i neapib ėž o kiekio aiška, Šiauliai: Šiaulių uni- e si e o imp en a. Š amba y ė Janina 2002: Debido a ios casos aiškos de eikiamedad Joniškio šnek ose. Valoda 2002. Lingoda de di e sas cul u as en con ex o 1, Dauga pils, 6669. Š amba y ė Janina 2003: Abou he Sys em o Syn ax in Subdialec s (Joniškis, No h Li huania). 4 h In e nacional Cong ess o Dialec ologis s and Geolinguis s, Rīga, Š amba y ė-Valužienė 197–199. Janina 2015: Ma o Slančiausko y sus ayudbininkų pasakojamosios au os inkinių leksika: Žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Š amba y ė-Valužienė Janina 2017: Ma iaus Ka iliškio aš ų palyginimai: kalbinė e pė i nauja p asmė. Ac a Linguis ica Li huanica 77, 129143. Š amba y ė-Valužienė Janina 2017a: Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai. Ac a Linguis ica Li huanica 76, 155172. Š amba y ė-Valužienė Janina 2018: Žaga ės šnek os lími es. Ac a Linguis ica Li huanica 78, 135148. Š amba y ė-Valužienė Janina 2019: Fone icas y mo ologicas Žaga ės šnek os peculia idades (XX a. pabaigaXXI a. comienzo). Ac a Linguis ica Li huanica 80, 109145. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidybos ins i u as. Vasiliauskienė Vi ginija 2008: Li u ias palab as de palab as o den XVIXIX a. A ibu inės azės, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija, Vilnius: Min is. A ículos A icles 91 / Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės ( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais) Syn ac ic Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec (Based on he Reco ds o 1998–2003) SUMARY The hi d a icle dedica ed o Žaga ė local dialec discusses i s mo phosyn ac ic and syn ac ic peculia i ies. The o he a icles published in his jou nal es ablished he bounda ies o Žaga ė local dialec (Š amba y ė-Valužienė 135 2018:148) and desc ibed he peculia i ies o mo phology and wo d- o ma ion; a en ion was also paid o he peculia p ope ies o ocabula y (Š amba y ė-Valužienė 2019: 109145). The s udy add essing he syn ax o Žaga ė local dialec was conduc ed on he basis o he dialec al eco ds da ing o he end o he 20 h cen u y and he beginning o he 21s cen u y, which we e made du ing he pe iod 19982003 in Žaga ė and i s en i ons. The mo phosyn ac ic phenomena ound in Žaga ė local dialec include pe icien i e (neš i lauka(n) ‘ o ake ou ʼ, pe mi i žemė(n) ‘ o le ou ʼ), he exp ession o necessi y o pu pose ( ugiai pjaunami ‘ ye needs o be eapedʼ), he use o he op a i e mood (lei ein(a) ‘may he goʼ; lai ėk(ia) ‘may he sc eamʼ), subo dina e clauses exp essing an imagined ac ion (bijau, ka p onoun as). The abo e peculia i ies o he dialec a e o a ce ain ex en o iginal and also cha ac e is ic nepaguldo į ligoninę ‘I am a aid ha I may be pu o hospi alʼ) and a h oid (demons a i e o o he local dialec s o Joniškis. Thei usage is suppo ed by language con ac s: simila cons uc ions can also be ound in La ian. As i can be expec ed, he eco ds o Žaga ė local dialec , i.e. discou se, demons a e he o iginal cases o exp ession o he subjec , he objec and a ious ad e bial modi ie s (place, ime, manne , cause). Syn ac ically, he abo emen ioned pa s o he sen ence a e exp essed by a ious cases o p eposi ional cons uc ions. The nominal da i e o he da i e wi h he p eposi ion ligi o he accusa i e and he p eposi ional cons uc ions sob e, į, pagal, pa , pas, po, p o a e mos commonly used. The nominal geni i e o he combina ions o he geni i e and he p eposi ions an, debido, liga, p i, en e a e sligh ly less common. Peculia p eposi ional ins umen al cons uc ions wi h he p eposi ions po, su, sulig a e used. The speake s o Žaga ė local dialec also use dangling cons uc ions (i gan(a), e odo). Simple sen ences a e supplemen ed wi h he homogeneous pa s o he sen ence linked by he conjunc ions a( ), i( ). The same conjunc ions a e also used in case o coo dina e sen ences. Subo dina e sen ences a e usually linked by he ypical Li huanian conjunc ion ka(d). O he subo dina o s a e cuando, qué, cuán, cuál, dónde. Subo dina e objec clauses p e ail; subo dina e subjec and a ibu i e clauses as well as subo dina e clauses o place, ime, e c. a e sligh ly less common. Like in e e y o he dialec , he exp essi e con en o Žaga ė local dialec mani es ing i sel h ough ph aseological uni s and s able wo d ph ases is a he o iginal as i e lec s he capaci ies o he esponden s na u al expe ience, wi , unde s anding and linguis ic c ea ion (už auk i como en maišą ‘no allow, p ohibi , como maišą p a ijus ‘ o eel unheal hy, JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII e c.). Conce ning he adi ional ph aseological uni s used in he dialec , 21 o which we e discussed, as many as 15 a e o iginal and no ound in he Ph aseological Dic iona y. I means ha as many as 71.4% o he ph aseological uni s a e used by he speake s o Žaga ė dialec only. The high numbe o s able wo d ph ases (as many as 39 we e discussed), which a e subdi ided in o indi idual and gene al, also shows he dialec s iabili y. As ega ds compa isons o med wi h compa a i e kai(p), household i ems, bi ds, animals, e c. se e as he basis o compa ison. Ye ano he ype o syn ac ic exp ession is based on he shi o numbe o gende , epe i ion o wo ds, sea ch o synonyms. The dialec s inhe en syn ac ic exp ession o med h ough cen u ies p o ides an indi idual wi h he eedom o o igina ed in he en i ons sel -exp ession. I is no wi hou eason ha people speak abou he eloquen au ho s o Li huanian li e a u e Ma ius Ka iliškis (Albinas Vai kus) and Juozas Žlabys-Žengė, who o Žaga ė. Į eik a 2019 m. diciemb e 17 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Li uania janina. alu[email p o ec ed]om