S aipsniai / A icles 71
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Di ezioni di ice che scien i iche: sc i i iche on i a mės
analizė, a mių leksikog a ija i leksikologija, socioling is ica,
sin aksė.
DOI: h psdoi.o g/10.35321all8482/://
ŽAGARS ŠNEKTOS
SINTAKSINS YPATYBS
(REMIAMASI 19982003 MET
ĮRAŠAIS)
Syn ac ic Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec
(Based on he Reco ds o 1998–2003)
ANOTACIJA Ques o a icolo au o ė e mina Žaga ės šnek os ap ašą. A icipsnyje analizza iami
sin aksi a minė sen inio sogge o, ogge o, empo, luogo, agione aiška. App ezzagia a
niai šios šnek os eiškiniai, ap a iamos mo osin aksinės kons ukcijos (pe icien y as, ei-
kiamybės, sąlygos aiška, a oidas), būdingos i ki ai bal ų kalbai – la iams. Ap ašoma
p idū iabili cos uzioni e šnek oje a ojamų sudė inių sakinių jung is. Sulla base
F azeologijos žodynu e Palyginimų žodynu, desc údinama šnek os azeologija ( adiciniai
azeologizmai i s abilieji žodžių junginiai), palyginimai, a epiamo a enzione alla įž algiai
applica a šnek os eksp esinę aišką.
ESMINIAI VODŽIAI: šnek os sin aksė, mo osin aksiniai eiškiniai, azeologija,
palyginimai, lingua esp essija.
ANNOTATION
By his a icle he au ho inishes he desc ip ion o Žaga ė local dialec . The a icle analyzes
i s syn ac ic phenomena and discusses mo phosyn ac ic cons uc ions (pe icien i e,
exp ession o necessi y and condi ion, a h oid), which can also be ound in ano he Bal ic
language, i.e. La ian. The a icle desc i es he dialec al exp ession o he subjec , objec ,
ime, place and cause in he sen ence. I e iews he linking wo ds o dangling ĮVADAS Žaga ės
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII cons uc ions and complex sen ences used in he dialec .
Based on Ph aseological Dic iona y and Dic iona y o Compa isons, he a icle desc ibes he
dialec s ph aseology ( adi ional ph aseological uni s and s able wo d ph ases) and
compa isons and d aws a en ion o he insigh ully applied exp essi e con en in he dialec .
KEYWORDS: dialec syn ax, mo phosyn ac ic phenomena, ph aseology, compa isons, language
exp ession.
šnek os pa ieniai mo osin aksiniai i sin aksiniai eiškiniai sono paski iasi dagli s anda dinės
sin aksės da buose (LKG II, Jono Balke ičiaus, Vi o Labučio) desc i i sin aksinių kons ukcijų
s ebė i i ap ašy i dialek ologų Aldonos Jonai y ės, Auš os Kaika y ės s aips-
niuose a ba bend uose Alekso Gi denio i Geno ai ės Kačiuškienės, Alekso
Gi denio i Juozo Pab ėžos publikacijose. A k eip i dėmesį ai, kas aiškiausiai
a eiškinių bu o įp as a dialek ologijos moksle, saky ume okia mada bu o. Da ques a
adizione (mados) nonù nonebėgo e a icolo au o ė. Dona as Sauka, i le endo Vic o ia
Daujo y ės lib o Texs as i kū inys (1998), ci a l'idea sul a o che il es o sia p o o
kons uk as, che iene de e mina o l'espe ienza della i a, lega o con le essenziali ques ioni di
esse e della pe sonali à: chi sono io, come io edo il mondo, come e cosa sen o, pe ché e mol e
domande (ci a a o lib o Sauka 2019: 182). Žaga ės šnek os į ašuose ispecchia a del paese
on ie o umano sa i a e i a (ka ais ka ego iška) disposizione a ii in e oga i i di i a,
išsiugdy a osse in , alu ando, apmąs an , liginando, p iešpas a an . Responden ì insgazzi
sono abbas anza accu a i e mode niškos, e le lo o sin assinė aiška sub ili.
S udiabile ma e iale, scopo, me odi. A icolo p epa a o da Žaga ės šnek os į ašų, cus odi i dell'is i u o
della lingua Lie u ių Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e (LKI GCTA)1. Le egis azioni in e minabili
s udia e sono a e XX. ine e XXI a. inizio sandū oje (19982003 anni)2. Dalla più anziana gene azione
esponden ì, na i dal 1901 m. ino al 1936 m., egis a a 16 kasečių a minių į ašų. Į ašinė ojų 1 Ti iamoji
ma e iale in de aglio desc i o nell'a icolo au o ės, c . Š amba y ė-Valužienė 2018: 135148. 2 LKI GCTA
conse a i 20112013 m. a e egis azioni della gene azione anziani e gio anni. Jais au o e dell'a icolo
noni emia pe una agione esponden ų amžiaus. Il go e noioji gene azione meglio i le e la adizionale
a mę, e ali esponden ò a mini egis azioni p incipalmen e a i a a indica i anni. Au o ė non solle o
obie i o pa agona e, come kin a šnek os sin aksė. A ski ų sin aksės eiškinių s a ika o kai a, au o ės
opinione, non ha senso, inché Žaga ės šnek os sin aksės peculia i à non sono desc i e. Raidos e kai os
p oblemi elieka ogge o di ice che e pas ica al i a ques o ema a icoli di as is, sulla base a icolo
con enu o.
A icoli A icles 73 /
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
(dai scola i ino agli s uden i e do o an i) a u a espe ienza he e oda degli
in e is a i e della egis azione del linguaggio in e p e ae si i le e nelle
ispos e degli in e is a i alle domande o in consecu i i accon i3. Obie i o
dell'a icolo pe la p ima ol a desc i e e Žaga ės šnek os (mo o)sin axine
peculia i à, compa aamuosius e azeologinius compouni e šnek os esp essi a
aišką. Al ine di aggiunge e si scelgono i compi i: a) sulla base Žaga ės šnek os
į ašų ma e iale, desc i e e (mo o)sin axinius enomini; b) discu i me odi
palyginimus i azeologizmus; c) pi mą ka ą a k eip i dėmesį į esponden ų
ku iamo eks o a minės eksp esijos būdus. Au o ės pasi elkiami ap ašomasis i
pa agona i i usa i dei esponden i. Si spe a che nell'a icolo osse a e sin aksiniai
ska ins olesnį dialek ologų dėmesį, s ebin jų aidą i / a kai ą.
enominkinie ŽAGARS ŠNEKTOS MORFOSINTAKSINS
IR SINTAKSINS YPATYBS
Esplemina sin assica Žaga ės šnek os sis ema desc i e e au o ė non può pe di e se
agioni: apsib ėž ų i i es i di non piccola po a a, pačių eks ų kokybės ( esponden ų
klausinėjimo i iš isinio, ku iamojo eks o ūkumo, esponden ų pasakojimo s uk ū os
(pasacojamųjų emų ibo umo)), u o ques o e nulemia sin aksinė aiškos agmen iškumą.
Au o ė iene l'app occio che ale desc i e e osse a i (mo o)sin axini enomeni, che
aiu e anno a i ela e Žaga ės šnek os sis ema sin assino solo allo a, quando la po a a dei
es i s udiabili ( aiškos e pun o di is a empo ale) sa à di maggio i dimensioni, adicamesnės
aiškos e a ii esnės esponden ų gy enimo pa i ies pasakojimai. S u u almen e ques a
pa e dell'a icolo è ejopa: p ima discussi osse a i mo osin aksiniai, dopo di sin aksiniai
eiškiniai e Žaga ės šnek a pa bančiųjų eksp esijos aiška. Mo osin aksiniai eiškiniai. T a
le peculia i à mo osin assiche Žaga ės šnek oje si no a il enomeno del sis ema del e bo
e na inės […] pe icien y o (Gi denis, Kačiuškienė, 1986 = Gi denis 2000: 307314; Jšp 2001: 39;
Lipa e 3 1998 m. A. Kaika y ė apklausė y ą (g. 1928 m.) e mo e ą (g. 1928), e s uden ė
li uanis inių s udijų S. Micku ė i S. Raice iči […] (g. 1930) e 1914 m. (g. m. 1936 m.). 1999 m.
egis a e seišiolikos espondenčių, na i 1909 m., 1902 m., 1911 m., 1914 m., 1915 m., 1918 m., 1920 m.,
1926 m., 1921 m., 1923 m., 1927 m., 1928 m., 1929 m., 1934 m., e esponden o (g. 1924 m.) es is ai, i
quali ece egis i A. Lau ik Vidė y ė, B. Balu y ė, R. No man ai ė, J. No kienė, S. Rau še ičius
2003 m. Joniškio Auš os gimnasie mokslei ii записали 1923 m. e 1925 m. gimusių espondenčių e
esponden o acconjimi.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
2000: 144152; 2000a: 151179; Kaika y ė 2010: 26)4. Rolandas Mikulskas, basandosi sull'is i u o della lingua Li uana
cus odi e Li uanian lingua dizodino ka o eca da i, nub ėžia e ikslią Lie u os šiau inėse šnek ose
a ojami pe icien i inių kons ukcijų papli imo liniją. Da essa si ede che all'a ealò di di usione
pe icien y o cos uzioni anco a bisogna inse i e i no dini kupiškėnus e u eniškius (Mikulskas 2003: 7576;
Kaika y ė 2010: 27; 2015: 169). A. Kaika y ės no a a, che skais gi iečiai, ci semb a, e žaga iškiai,
pe icien y o kons ukcika y ė 2015: 169)5. Kalbininkės osse azione in už algus: žaga iškiai
pe icien y o kons ukciju endę o ma e quan o più spesso con pos e bu lauka ‘laukanʼ o laukan, p z.:
joms suda y i dažniausiai a oja pos e bus lauka ‘laukanʼ, žemė ‘žemėnʼ“ (Kai-
paspá.udei ó·ki. knòpki. jegu pa š .pi. en p ded j(š) š αien gã· s laũka ai d jeugã· palé.i sùs s ù kajs
[dampis] p ad· u / /. sù a.mašna. kùæma. (V š); lei [ẽžydai] de . ·ga laũka neb kajiẽ nè i [kad okiečiai li
sguade à] (V š /); jegu akose je kalá.užes laũka p ižẽ·mes ašakù e ai ẽ · à anduõ (V š /); [ulys]
sã·kaeig eki laũka izmška (Žg); a a·ji a a· a g ei ó e nè laũka [se gen e kaimynu] (Dkš); i.silé.idi [į e bas
su a kuo us lo. kocsmùšk žẽ·m [ned ąsu] (Žg); ·lin [alų] sã nuinusã·lin ã·jeu nuilé.i žẽ·m nó· kab .nz bú· u / /.
αiuškã. in adonα ã·kminus d·d i. a.ã·lu /. én i. du /. àdà b .nz [alus] g àžùs (Žg /); ã.k(s) sló·ps žẽ·mn
(Ž lg); àle pagá. e nedúodα a gα à nud .kusi žẽ·mn (Žg)/7. Žaga ės šnek e esis e e pe icien y o
cos uzione a ian i, ad esempio, p elinksnio a e daik a a džio žemė kilmininko linksnio o ma alla e a
obuolius] i‿su laũka (Žg); idα a lã.ũkαn a(s)‿s·menαs (Ž lg)6. Kiek ečiau
žaga iškiai a ojo pos e bą žemė ‘žemėnʼ a ba žemėn, p z.: nègaù i.e klebon-
iene usa o come pos e bo e pe cepi o nel signi ica o ‘zemėnʼ, plg.: ó·gz g· ims kanù isk p iežẽ·mes
(Žg)/8. Inciden almen e, semb a che il pos e bo campo sia più spesso usa o quei žaga iškiai, i cui geni o i o
4 Pe icien y u ( yks ančiuoju) A. Gi denis e G. Kačiuškienė į a dija a pinę eigʼos del e bo e dell'e en o
ca ego ia del sis ema del e bo, che deno iamo l'azione a e so la ine (o in gene ale a un ce o con ine),
plg. la ių impe ek ī u ‘muš i, pe ek ī u sis is ą nuosmuš iʼ e pe icien sis ė nuôs ė (zem) ‘muš i
muš inaiʼ (Gi denis, Kačiuškienė, 2006: 307314; J. 39; 2001: 15; 2004: 144a; 2005: 151a; 2010: 26). 5 Ci ca pe icien y o
cos uzioni più ampi c. Lipa e 2000: 144152; 2000: 151179; 2005: 50. 6 Pe Žaga ės šnek os d ibalsių i d iga sių
ki čio segnali c. Š amba y ė-Valužienė 2018: 113. 7 Tik uoju pe icien y u, ano R. Mikulsko, laiky inas
junginys su zemėn. Pičiau ž . Mikulskas
2003: 71–96. A icolo au o ė con ale a e mazione non è d'acco do e i iene che le agioni unioni
con pos e bu lauka(n) esis is o i sono due: ques o può esse e una delle lingue uni e salijų (plg.
la ių e es ų kalbų panašius eiškinius) e delle lingue li e is e in e ne aidas, suppo e aiškos
konk e ėjimu, sa as is.
8 Pos e be può esse e p elinksnio in e daik a a džio galininko aleg nio zemė junginys, c .
2003: 71–96.
S aipsniai / A icles 75
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
seneliai y a lie u ių kilmės, o la ių kilmės a ba žemai iškų šaknų u in ys ža-
Mikulskas ga iškiai enkasi pos e bą žemėn. Poiché il eiškinį osse a o Janis Endzelynas (Jānis
Endzelīns1961) esempla i inko da F yd icho Ku šaičio (F yd ich Ku sza 18061884), Augus o Leskyno
(Augus kien Les 18401916) e Ka lo B ugman (Ka l B ugmann 1849187319), kel ina ipo ezė, o solo di
discussiamosios kons ukcijos aiška lie u ių a mėse nebu usi dažnesė su la lauka(n) piu os o
che su zemė(n).
Žaga iškiai, come a no a e A. Kaika y ė, desc i endo Skais gi io šnek ą, labai usa a
abbia specie daly ius (Jšp 2001: 38; Kaika y ė 2015: 169). Le conjun izioni in asi con
colleg uku se i inde a eikiamybės aiška come ik e nsacoma azionemažodžio bu ojo
equen e del empo 3 pe sona o ma e nonekiamosios ūšies daly iu (įp as a eikš i
eiksmažodžiu eikėda o con bend a imi e a dažodžio galininku), plg.: jegu bú·dα a
pje.nαm jè à pjó· e jè ùs nup· e jegu bù a žαm žeè (Žg) / jegu. Abi ai o me
pa u o e nel ase o kàz bù a d. bαms ã· d. bαi ojamas nonekiamosios ūšies
kαip‿i‿dàbà / g. en αnc‿sà .s / kã· e / ã· d. bi (Žg). Paski čiai nusaky i a -
daly is, a kel as be o e objek ą ( a dažodį) oppu e po objek o, plg.: bú·dα a dú
kẽ·pamαs pẽ·us ogonzddelis / (Žg.); jé.uez bú·dα a òkes ku. ẽ·namαs (Žg). Joniškio
šnek om ca a e is iingo eikiamybės aišką ne eikiamosios ūšies daly iu è sc i a
(Jšp 2001: 38; Š amba y ė 2002: 6669; Š amba y ė 2003: 197 […]199). Ques a sin aksina delle
lingue bal e è sop a issu a a Žaga ės šnek oje [plg. ena. kã. a. ã.soms pjùge pj.nam
. à (Žg)], ma o a aki aizdamen e echia a no m della lingua bend inė Li uania, plg. očè ùge
pj.nam /
ek pj.u (Žg).
Nella žaga ės šnek oje a ojamą supposamosios nuosakos 3 asmens, cosidde a
geidžiamosios nuosakos, Raišką dalely ėmis lai lei con di e a nuosakos del p esen e
empo 3 osmeniu è s a a zazminu a (Š amba y ė 2019: 125). Semb a che su Žaga ę čiau
usa o menziona o combininys con lai, plg.: za á.ugdà au púoda. ilαipu ó·j (Žg); lα k
iepeñciniŋkαi ne ·k pα daũk (Žg). Qual è popula esissimo dalely ės lei e del p esen e
empo 3 o ma pe sona combininys, solo appun o di a enzione, che in cos uzione
semp e inse i e al e pa i della ase (dažniausiai eiksnys su dipendenuoju dėmeniu),
plg.: geæũ lei à a .kα pasi ažin·j (Žg); leiiñ pà en śkú·ś iś p i α.s (Žg); leiànà ena pà en
(Žg); leiẽ śp é.n kαp jiẽ nó· lejẽ s ùde o [aiškinasi] (Ž lg /). Si po ebbe in a ede e che
lei qui s olge e modi ichiojamosios nusakomosios (ska inamosios) dalely ės unzione9.
Mo osin aksiniams eiškiniams p iklausy ų i p ijungiamieji junginiai ka(d) su es imo
o u u o empių ienaskai os 2 o 3 asmeniu, žymin ys a iamo eiksmą, p z.: be
kanepaguda da·i.ligó·nine. [bijau, che nonaguldiscono in 9 Plačiau s . Valeckienė 1998:
190193.

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
ligoninę]10 (Žg); m.m eik·da a p iu. · uos‿á. us / ka‿kas‿kcs ne-iš aúo
[mums bisogna a so eglia e quei ca alli, che qualcuno al o non ažiuo ; (si accon a
di la ians, a i aj usius a Žaga ės u gų, ca lių saugojimą)] (Žg); nb as αke úoždα a
nib ùškas // epjeu neb. a kanenu-eu [nib as an e io men e p epa ašda o,
nib uškas. Taip già non c'e a che nenueičiau] (Žg). / Desc i endo Skais gi io šnek ą, A.
Kaika y ė è no a a che Skais gi io šnek ai, come e ice im Žaga ės, Joniškio
šnek om, mol o ca a e is ico chiama o a oides odomasis į a dis as, s olgen e
ma ke imojo a ikelio unkciju (Rosinas 1988: 5967; Kaika y ė 2015: 168). Žaga iškiai
a oidą a oja mànà sèsu gi. ẽ·na // skα os jaupokã· a [...] ipa ã·sa eiz bαsu.s
ik nuoseklaus pasakojimo ( eks o), pap as ai ku iamo ien isiniais sakiniais,
kulminacijoje, p z.: pe ‿ a·‿l·guma. ẽ·k / anà nes an . à // i ‿k a α žèm //
pó· i. búnei·da a k a . n· a*liẽlupe k a . neb. a // aiisileda a // già àka è bã· ai
ma pakla // as adu pak·le uozbà ùs [...] ip isig· e iebã· ai (Žg). Tal ol a e in pa ilioni
/ sùlig pàma as // [...] nã·k i. jau‿k.ls d·‿ .sa p.k a e pasid· ž èj. bà ùs //
pabùda / b ã· / a‿ ó·ba ša à / òki kaškòki // g aba js ma( )‿ uoz‿bà ùs // ie‿-
asziali osse a o eccessi o į a džio quel u ilizzo, spesso sommend inando
acconjimen o, ma ale aiška kun kas e esnė, plg. i ep aži.dé.lka ižgé.b.e a.gi. ·be.
(Žg).
Dalla mo osin aksinių eiškinių Žaga ės šnek oje iconside azione si ede che
essi sono ca a e is ici del daik a a džio (o il suo sos i uen ì į a džio) e
dell'azione e bodì g amma icali e ha co isponden i in la iu lingua11. Sin aksiniai
eiškiniai. Responden ì acconjimen i sa i a ( a minė) subjek inė, objekinė,
empo e luoghi, būdo o p iežas ies aiška. Žaga ės šnek oje a o e, p incipale
pa e della ase, eiškiama a iamen e: sogge o adizionalmen e a icina o
daik a a džio o lo sos i uen e į a džio (ka ais į a džių pa yzdikos) nomi linksniu,
plg.: i aka ·leiininko išs i às [būda o] (Žg); ig·s s pàmeu ẽ·sαm (Ž lg); αk ikš ·nαs/
αkàs p ikèbdα a ž.s. (Žg). Subjek iniai san yuž ú.ŋkeus n· a gã e.pnig nuišku
kiai žaga iškių gali bū i nusakomi naudininku: dàbà giù / i(š)‿šaũ / kiẽk
a.mžmõ·gui e(g) gi. é.? (Žg); due bakš ·sis dàbà ni á.i bùs kõ d ni á.i (Ž /). Jono
Jablonskio esclusi asis a o e nebu ėlis è anche u ilizza o Žaga ės šnek oje, plg.:
n· a ká.m a e [nė a kas a eina] (Žg). Subjek iniai appo i possono esse e esp imi i
p ielinksnio pa e daik a a džio acuza i o combininiu [pα kùniga pα ·skupa
pα d asšùs a lé.izdα a [nuodėmes] (Žg) /.
10 Lauž iniuose schliaus i o niscono asponu i esempi solo allo a, quando la s u u a della ase
o signi ica o non è chiškio.
11 Pe simili casi di lingubinessa aiška in lingua la ia c . LVS 1989; Bei iņa 2009.
S aipsniai / A icles 77
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
Žaga ės šnek oje an ininkių la aiška delle pa i della ase è anche abbas anza
sa i a: non solo humo niai, ma e p ielinksninėmis e pa ole di combinini cos uzioni.
Objek iniams appo iam unsaki e žaga iškių u ilizza a eiksmažodžio (ne)bu o e
į a džio kas a dininko kons ukcija su esamojo laiko eiksmažodžio 3 asmeniu, plg.: jò.
mašnu. nebù a kàs nùke p [a į] (Žg); bú·dα a kàsjeu nù e [ eilokus] (Žg); odaæ é.n
bú·dα a kàs ẽ·ž i.*žagã· e sukànù [pieną] (Ž lg)12. Ogge o può esse e eiškia o
daik a a džio o į a džio da y u, quando pasako ojas accen a l'ogge o, plg.: já.m
[dampiui] mà a adu bú·da a du (V š /); azd.žas ss azdl(s) sùgdα a á.m kul·ui
[kuliamajai mašinai] (V š); ·u. sú.ka k ã·pa. pé. muš // n· a k ã·pa samagònui jà (V š);
ažmó·na já.m bù a ligó·nin (Žg); jé.i [Umias auskai ei] kú·nz dαlùz g àžùs eip
ikkap iù e.s (Žg) /. Žaga iškiai plačiai us oja daik a a džio naudininką13. Šnek oje
mol o equen e posesy o aiška bi i con il su dažodžio da y u, ecc.: màna · u()
eubù a ·s αkα màmà iz·e zanã·šle (Žg); a*zàloginei màmà nàl. bù a kè u gik ã· α() é·
bù a žẽ·mez dù .kα (Ž ); màna · ui bù a šẽ·še(s) sẽ·se i.s // jiẽ ·z b òle (V š); u bù a
sà a žẽ·me (Ž lg). Posesy inėse cos uzioni più spesso usa o usa o pe sonali į a džių
anas, я, он, она, mes da y as, например.: aná.m bù a d dešimd gek ã· u. žẽ·mes (Ž lg);
askαmba ·liš čè má. . à in o nos ã·la. maù is ape i skas (Žg); má.n bù a dù s.nα (Žg);
má.n a ena lo · e bù a àš niẽka ne u ·eu (Žg); dauæũ má. iesenẽ·lei šmi e (Žg); mán) non
ebù a ku d· [a i učių] (Žg); má.n è à *up·uose g uzdiẽu /. pa ã·pijoj (Žg); má.jæu nebù a
iskõ· [moky is] má.n ẽ·lei nekαb gi. ẽ·na (Žg); má.n ik ena [duk a] (Ž lg); šeim·nαs má.n
màžα bù a a à a ena dùk . (Ž lg); oikek já.m d à . bù a (Žg); já.m bαsaz g z bú·dα a //
dαinúodα a jà au jà au! (Žg); αk jé.m bù a daũk (Ž lg); mm α žẽ·ms ù· ke uó·lika
gik ã· u. (Ž lg); p i ždα om á.n u. mùm α bù a pi is (Žg); bù a mùm ok(s)skl·ps i.žẽ·me.
za·mú i.cs kinis į a dis kas e sepa abilis al o posesi iniuose junginiuose e esni, plg.:
nebù a gã·lima pα mũ. ine. isnè bú·dα a kã·sos ká.m // α(i)iš i.ó·dα a pau. ·dα a kakã·
nebú· .suk a (Žg); ká.m dae o.(ž)žẽ·mes · idα a sαmd·dα a uo(ž)žmõ·nes (Ž lg /); gá.
(Žg); bú·da a d  sẽ·nes [a ys] / i‿kòki šèš gȓùkαi / jauniùkαi // ek múm ũ·
[a ių] bù a (V š); mm  à k a dù gik ã· αi žẽ·m (V š). Klausiamasis-san y-
ibù a ká.m daæ o(š)šem.s (Žg); ọ αiki á.i [duk ai] .k. bù a (Žg). Objek ine signi ica o
iene usa o il a dazggio naudininkas in esempi: pà kα à gi. ẽ·nimui // gal·eu i apsi è i
[pa i kal a pe la i a. Galėjau i apsi es i] (Žg); α(i)emá(n) nàmi à α mó·- 13 Sob e
panašius aiškos a ejus la ių kalboje ž . LVS 1989; Bei iņa 2009.
ina / α ‿  s / αi‿mán i ‿ ems e [pa algy i] [ ai jei mano namuose y a a
12 Šis sin aksinis eiškinys p iski iamas ik a mėms, plačiau ž . LKG III 168.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII mad e, o pad e, ques o a me e a quei eik
[pa algy i] (Žg); kùbilui śk·le šleŋk a [kubilo skylė išlenk a] (Žg); a . pùs. jé.m bù a
da·sod·bos [all'al a pa e di esso c'e a anco a sodybos] (Ž lg); ienái mo e škei bù a
· s m e.s [ ienos mo e iškės bu o y s mi ęs] (Ž lg); αié. apsùkui .b.z bú·dα a
azdα žẽ·lis [ ai apsukui le sue obos e a s a o quel nu se y] (Ž lg). Va dažodžio
galininkas e galininkas con p ielinksniai žaga iškių anche usa o ogge o aiškai.
Daik a a džio akuza i u nsakomas ipe o inis a o, ela i o e con quan i à sema, plg.:
· αi á.ndeni. p inèždα a [uomini dell'acqua p enešda o] (Žg); è è sadà pasida ·dα (a)
ã·lu. eši /. nusipigdα a *jó·niki. nuo ugas [ e e semp e pasida ia a bi as, e šį
nusipi gda o Jonišky nuo u gaus] (Žg). Lo s esso gionis man enu o e allo a, quando
a dažodžiu eiškiama ca a e is ica, ecc., αnc s p u. [alų] ep neda ·dα a ka ep
nusigẽ. u. / [ans s ip ų [alų] eip neda yda o, ka eip nusige ų] (Žg)14. Ogge i i
appo ius ma chi e p elinksnio pa su daik a a džio akuza i u kons ukcija [dúou
su uomèks iù pα àks pα gá.l a. (Žg); ep i ·e pα pasá.uli. ku kαmpẽ·li gã· a (Ž lg)]. Ne
pa agioni nusaki i inka pa su daik a a džio galininku, plg. ú·kini.gz d. ba a d·ks
nes o ·e nebù a pα põna /. [ūkinykas la o a a anche, libe o non c'e a, non c'e a signu]
(Žg). Ques a cos uzione è possibile e di ezione dell'azione indica e, plg. ànà acik·le
pα dù s i àš izpàsk.s /
(Žg). Pa inka pa aduo i galininkiniams junginiams su p ielinksniais nuo, iš a ba
įnagininkui [pα dá. ba. pα( ) ú·pes i /. s ienege ùmαi [is da la o o, is da cu apescio
u i hose nege umai] (Žg /); àš *lã· io i bαñda. gaæũ i pα bé /. na. α na aũ [aš
La ijoj i bandą ganiau, i be nu a na au] (Dkš). Kons ukišedaα a idá. baàmà amàmà
cija po su daik a a džio galininku aip pa žymi objek ą [nu‿mà α / è ùks ens
su αis αkαs ú·pi.dα os ponàmùs]. P ielinksnis p o su daik a a džio galininku
co ispond ebbe o p ielinksnio su signi ica o, plg. niẽk(a) ašj.m negàù papã·sako
p ojeun.ma. nàmuosè s ó·u // nukã· gàù pasak·? / [nien e io ju non posso accon a i di
gio ani. A casa sono, ben cosa posso di u ?] (Žg). Žaga iškiai a ie signi icazioni
u ilizza a pane ėžiškiam ca a e is ico cos uzione con + įnagininkas.
T adizionalmen e ques a cos uzione indica un mezzo di esecuzione dell'azione,
a ezzo, ecc.: suka az.ŋka gá.udi.dα au [žu is] (V š); sudαgeis pjé.un (Žg); i en(s)
supeù p ad ó·š u. ·s αneišmẽ·e pad. p a bo os Umias auskai ės palaikus] (Žg); su αkom
/ k à su‿dα i kã·zdα a / αi‿ àdà padã· e ùždα a. kαs a. [kalbama apie Ba -
śka. d bdα om (Žg); kelès enšé. dα a supèlαs (Žg). In al i casi menziona a
cos uzione desc i eni ali elazioni ogge i e, che hanno ul e io i uso o agione
signi icmnici a spal ių, plg.: sùs pã·snikus u ·dα (a) a lαik· susikè (Ž ); jà sus .če
[šuliniai būda o] (Žg); gà pa á.iši. sukà à? gá. ne á.uses? / (Žg); ké.z bù a isma úocs
isuž · u u ·e ž i. úo (Ž lg); k. .ndα om sumá.lkom (Ž lg); 14 Reiškinys è i a e
desc i o, più ampiamen e c . Š amba y ė 1996; Vasiliauskienė 2008.
A icoli A icles 79 dakapeku. gi. ẽ·nom sukapekom ažin·om [apie dena o alę] (Ž );
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
isdà suu mù usi-·musà nebù a n.nó o nlαko [į aka uškas ei i] (Žg) /. Luogo aiška
Žaga ės šnek oje ha sa i ų aiškos o mų. An i la pa ola campoas kilmininko con
p elinksniu an kons ukcija u ilizza a u a al a ienkiemio ( iensėdžio)
signi ica o, ecc., an lak. [ i endo unkiemyje] gal· um jem [žydams] i. αis· a i uùke.
akã· (V š /). Locazione žaga iškių žymima e kilmininko con p ielinksniais p i oppu e a
kons ukcija [jũ·s j.unas me gčkas jegu apsi è e p i . . negi. é.ŋkilg àcki α gi. é.ŋki
(Žg); imẽ·s α bžm. gi. ẽ·nαmŋ ipa é. i i. .skās (Ž )]. Ku che più spesso luogo segnalima
galininku con p ielinksniai in, pas. P ielinksnine cos uzione in con a dazodio galininku
nusakoma luogo ha e aggiun i i seman inių k yp ies požymių, plg.: jõ· [b olio]
ne-uškabna nii.*sbi a /. ẽ·že nii.kal·ima. kša niẽka (Žg); bù a mùm ok(s)skl·ps i.žẽ·me.
заму· i.cs [ u o mum oks skleps zemėje заmū y s] (Žg); sda i.á. li. inu aã· a [sede a
su ca allo e nuo žia a] (Ž lg)]. Apy ik ė luogo segnalima pas con daik a a džio
galininku, ecc.: k ·žkełj pa(s)sà a kiẽma /. kis o ·dα omα αinuobažn·čes a ó·da òki
kαibαga(ž) žmò /. mol i·be su aúodα a is su i. uos*j.deiùs (Ž lg /); pas .l a. ẽ· á.lge
(Ž lg). Vie ą žaga iškiai nusako e ečiau u ilizza a senesne p ielinksnine kons ukcija
sulig + įnagininkas, p z.: a*liẽlupe k a /. neb. a aiisileda a // già àka è sùlig pàma as
(V š /). Vie a nusakoma e adizionale locale, ecc., nàmuosè s ó·u nukã· gàù pasak·? /
(Žg). A. Kaika y ė è sc isi che ilia y ą, come e bk, no malmen e a s oja p ielinksninė
kons ukcija į + galininkas. Tik no a o- ak /. [milene zaminkyda om, aggiėda om
bu o, aukų] (Žg). Tempo, empo a ka pa o un ce o pe iodo žaga iškių eiškiami
p ielinksninėmis kons ukcijama. No malmen e a messe la du a a del empo
nsecoma p elinksnio liga e a dazo dine o igininko sinis a cos uzione [jegu
na, kad Joniškio šnek oje kalbamąja kons ukcija ka ais eiškiamas i inesy as“
(Kaika y ė 2010: 27). I žaga iškiai minė ą junginį a oja panašiai, p z.: i‿daži-
ne. sl·pẹs [da žinėje slėpės] (V č); o‿i.‿ du i. s ó· as‿mašns pcs‿jau [o idu-
yje s o as mašins pa s jau] (V š); i.‿pena. užm.ŋki.dα om / p id·da om s es a
lé.izdα a αi k ligisá.kšul.s lαidõs [gegužinėje pabū i] (D); sekmã·dieni. šó·kei bú·dα a
ligikè u. a (V š)]. Su umpi a p ielinksninės kons ukcijos lik su nume a džiu o
daik a a džiu limi i yksmo dell'azione nusaky i è pas ip inama dalely e pa , plg.:
šó·kei bú·dα a likpà d ·lik αi ã·lαndαi d ·lik a /. jeup as.ded ga ·ne (Žg). La du a a del
empo può esse e nusakoma e p ielinksniu pa su nume a džio e daik a a džio
kilmininku o galininku, plg.: màna · z bù a daũk śenèśniś pα śeó·lika be ek s ong· u.
(Žg); isłá.izdα a [ūkininkas] pα d sa á.i es a edα au i.*žagã· e /. [pas ė us] (Žg). Il
empo indica o iene usa o e p ielinksnio po su įnagininku kons ukcija, ecc., *li u à
ka susi · e pokà ù làbα bl.gα b. a // Žaga iškiai pag ečiui a oja e lichinamąjį žodį
kaip, be ku kas ečiau, p z.: da.mã·šina. a. pasis àe kαipke ·bla. kòke. [apie la
macchinazione] (Žg); dàbà nèb. ò. pù. kαipsèe (Ž lg /); é·n .ždα biz ge .nis nèkαp
*li. u .
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII domes iiai uccellai, animali (gaidys, cow ei
la enas), medžiai (lipa), na u ales i eiškiniai (bangos), al i paesi abi an i
(ame ikonas), una ce a būsena (sogna). menkai ico damanus a gomen i de o [bški.
àsu gi d·es kaipa sã·pna. (Ž lg)], e la empe a u a misu a a mol o non aspe a u
pa agimu [lá.u Abou kapalk u /. [alus] kaiká. .s pen(š) šil ùma (V š)]. Responden i
būseną o bū į desc i ono così: ip ag·dau kαi azg.d.s p ad·eu .u / (Žg); d .psa kαimαšas
(Dkš). Poe iciamen e a icina o imp essūdis [k ·žkełj pa(s)sà a kiẽma.
kαis o ·dα om αinuobažn·čes a ó·da òki kαibαga(ž) žmò.·be su aúodà is a g
i. uos*j.deis (Ž su)] o palinkamen o [* αi ekú·n bùz duk · kǎili̱pa a/l g a g a g aa
a/aks ·lgž (Ž)]. Dei lusinghiamen e i ančius si dice: gi. ẽ·na kαiame ikó·ns (Ž lg).
(Žg)]22.
L'esp essione del linguaggio. Responden i non e adono a i linguis i es e ici, esp essioni o
inse igumo posaki. Ad esempio, ce cando di all'ascol a o e cos i ui e nobilo, e e o būseną e
innomina e ipo i i o eiksmą, žaga iškiai sceglia a ian i di nume o, ecc.: benznαi b ã.ñgu.s è α
kàdà a aúoj (Žg); dagæ i.màsk às ã·še (Žg); mà α kòkes mũ·su. jeun·s ez bù a jà (Žg). Joniškio
šnek om pa icola men e ca a e is ico acc inamassi kelmininkas su Žaga ę non mol o populia us
(Jšp 2001: 39 40). Į ašue no a o solo un esempio: bú·dα a s úogu. s úogas p i αis· as àdà ebdá om
(Žg). Ra amen e a pa icola i à dell'azione in ensi ica e iene usa o qualche p ededėlinis
eiksmažodio ap(si)-, iz-, su + esse e combininys, plg.: škã·plie eis isó·keis apsikabin·es / apsibù e.s
(Žg); sme gé.łkas isp ie a á.u ès ižbũ·n iecigó·nαi (Žg); ispα dα in·e ska. ižbù a opalé.ide sùz
bedαùs [apie p i a izazione] (Žg /); *u enõ·s a edα a is isá.i nuskù e. nubù e. čè zad·ka. edα a
pas uõs α ná.udα a (Žg); ò. kαš . ká. e dúod idúo pà aś(ś) śuuõdega // dã.ũža śàś aśś pa enù
eikα(i)išpi . audó·na sukã /. uś śubù uś (Žg); p.šl.(s) supaž.ndin é.n sùb.njeu (Žg). Segui endo
esp essioni žaga iškiai ipe ono la s essa pa ola o pa yškina lo addedamu p ie eiksmiu, ecc.:
kẽ·palus popẽ·u sùglaudα sùglaudα k ·u /. d p. maèd i aúo i.pẽ·u /. (Žg); gi. ẽ·nims kó·ks má. gs kó·gz
bαse má. ks (Žg); egdα a kiẽk egdα a [mokė i už g ūdų sumalimą] àle neb· op õ· a nebe-acmenu
(Žg /); ka (g) g eæ dàbà čè pàg ibe čè mẽ· e čè pàg ibe čè mẽ· e (Ž //). Tal ol a ku iamam azione (a
immaginii) socconc e izza e, p ecisa e pa enkamas sinonimo, 22 La ių dialek ologų cos i ui ame
Sinolės šnek os (pe einamosios šnek os a Vidu inės (Vidžemės) e Augšžemės a mių) pa agioni
dizionne p e ale compa aimi con kâ, co isponden i lie . kai(p).
Pičiau ž . Pu niņa, Timuška 2001.

S aipsniai / A icles 87
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
ecc.: [B aškes] nuplá.unu nù ala (Žg); imã·žaź bù a làbα ·kus àmùs (Žg); jz bú· u.
inizi·es ó· i.u (Ž ); čè ma α p i ubẽ·eus iežmó·ni.s òki ne klei à sula ·e òæ òki
do èsni š en èsn žmõ·ni.s (Žg); / / d bau kæłà(š) šé·eu ká. es m.lžau αkα klàpa α
mó·kslαi (Žg) / / /. Žaga iškiai iene e ce e a no me es e iche della lingua (gali esse e,
che solo pa lando con s aniimu pašneko u), ecc., dã· ká. e p de( ) u.kepaùku.
u.bl·nu. sulenũ·gu kαipen inèš à i žol· paliẽk (Vš /). Di Zaga a un uomo, incapace di
mos a e ispe o all'al o o nidiumi e, chiama o s o žie iu: αn õ bù a
s o išaugin as da žo es] (Žg); òki mα giùkαi bú·dα a [sijonai] gá. ibú·dα a
žiẽ e [negali pabučiuo i kunigui ankos] (Žg). Responden ai pasakojimą nuspal-
ina i e o iniais klausimais, plg.: ku ù às ep / kαip‿sà a? [apie sa o da že
pα duo ù .j àle ku u.pnig/. iẽ(g) gá.usi? (Žg).
Ta minė eksp esija apsk i ai nė a i a, be ji pasakojime a spindi esponden-
o kalbinės sa i aiškos išgales.
APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS Žaga ės šnek os a minie egis azioni della ine
XX a. e XXI a. inizi, 19982003 anni, non esis ono consis en i es i, pe ché le egis a e
anno in e o u ano il acconjimen o au o i a io klausinėdami, quindi e
sin aksiniai eiškiniai, desc i i nell'a icolo, nea spindi pe ulos sis ema. Tu a ia
si possono in a ede e de e mina i Žaga ės šnek os sin aksinės aiškos polinkius.
Mo osin aksiniams Žaga ės šnek os eiškiniams a ibui ini pe icien y as,
eikiamybės a paski ies aiška, geidžiamosios nuosakos i p ijungiančių, allema o
eiksmą nusakančių, junginių, a oido a ojimas. Menziona e cos uzioni
sin assiche sono e quan o non quan o sa i o, eg., equnesnè pe icien y inės
o me con pos e bu campo(n), ni zemė(n) [neš i campo(n) ‘išneš iʼ, pe me e e
zemė(n) ‘išleis iʼ] o geidžiamosios nuosakos aiška dalely e lei e es empo 3 smeniu,
ni lai + es. l. 3 a. [lei ein(a) ‘ egul ein(a), eeinieʼ; lai ėk(ia) ‘ egul ėkia, e ėkieʼ].
Ki os mo osin aksinės ypa ybės y a būdingos Joniškio šnek oms, jų a ojimas
sos enomas linguų kon ak ų: simili cos uzioni esama e la ių pa oje. Žaga ės
šnek os į ašuose, . y. disku se, come e possibile è s a o aspe a si, è sa i ų
subjek o e objek o, di a ie ci cos anze (luogo, empo, būdo, p iežas ies) aiškos
casi. Sin aksialmen e menė e pa i del ascio eiškiamo a ieuia aleg niai o
p ielinksninėmis cos uzioni. Più spesso usa o a dažodžių naudininkas o
naudininkas con p ielinksniu ligi o galininkas e p ielinksninės apie, į, pagal, pa , pas, po,
p o kons ukcijos. Quan o a eesni su dazudio kilmininko o kilmininko con
p ielinksniais su, pe , ligi, p i, a junginiai. Sa i os p ielinksninės įnagininko
kons ukcijos su p ielinksniais po, su, sulig. Žaga iškiai usa iena ūšėmis deli o
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
p idu iamąsias kons ukcijas i gan(a), i iskas. Vien isinius sakinius papildo
pa iim, p ijung omi giun ukai a( ), i( ). Gli s essi colleg uki collegano e composi i i
coniungiamuosius asi. P ijungiamieji sakiniai più spesso p ijungia i lie u ians
linguaba ca a e ingu jung uku ka(d). Da al i menė ini p ijungiamieji pa ole
quando, chi, quan o, qual, do e. Senza eiksnio, pažyminio, luogo, empo e k .
ci cos anze šalu inių sakinių, a miniuose į ašuose y auja supplemen inio
šalu iniai sakiniai.
Žaga ės šnek os esp essioni aiška azeologiniais e s abiliųjų pa ole junginiais,
come e di ogni šnek os, è abbas anza sa i a, i lin i i esponden ų p igim inės
pa i ies, išmonės, nuo okos e lingbinės kū ybos išgales. Dal adizionali šnek os
azeologizmì, dei quali discussa 21, pe sino 15 sono sa i i, non pa ekę nel
diziona io F azeologijos. Hen izi, anche 71,4% azeologismų u ilizza i solo
žaga iškių. S abiliųjų pa ole di combinini, che dis ingui i in indi idualiuosi e
comuniosius, gausa (jih ap a a anche 39) anche indica šnek os gi biškumą.
Palyginimams, che engono cos i ui i con pa agamuoju kai(p), del pa agono
pag imu colleggasi ogge i di ci colazione domes ica, paukščiai, animali e pan.
Un'al a esp essione sin assica si basa nume ous o giminės kai a, pa ole
epe ojimu, sinonimi paieška. Nel co so secoli o ma a p igionia šnek os
sin aksinė aiška o niscono all'indi iduo sa i aiškos libe à. Non inu ilmen e si
pa la di e binguosi composi o i della le e a u a li uani Ma ių Ka iliškį (Albiną Vai kų), Juozą Žlabį-Žengę, o iginosi da Žaga ės apylinkių.
SANTRUMPOS
Dkš Daukšiai
LKI GCTA Is i u o della Li uania Geoling is ikos cen o Ta mių
a chi io
V š Ve šiai
V č Vy aučiai
Žg Žaga ė
Ž – Žiu iai
Ž lg – Ž elgaičiai
LITERATŪRA
FŽ – F azeologijos žodynas, engė I. E many ė, O. Kažukauskai ė, G. Nak inienė,
J. Paulauskas, Z. Šimėnai ė, A. Vilu y ė, edaga o J. Paulauskas, Vilnius: Lie u ių kal-
bos ins i u as, 2001.
Galkus Juozas 2018: Šimkūnuos gy en i nenuobodu..., Vilnius: Joniškiečių d augija
„Sidab a“.
S aipsniai / A icles 89
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
Gi denis Aleksas, Kačiuškienė Geno ai ė 2000: Pa aleliniai eiškiniai la-
ių i šiau inių lie u ių eiksmažodžio sis emose. – Kalbo y a 37(1), 21–27 [= Gi de-
nis A. 2000: Kalbo y os da bai 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
307–314].
Jonai y ė Aldona 1967: La ių kalbos po eikis pala ės aka ų aukš aičių šnek ų
g ama inei sanda ai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 9, 171–182.
Jonai y ė Aldona 1969: Pala ės aka ų aukš aičių šnek ų būd a dis, skai a dis,
į a dis. – Lie u ių kalbo y os klausimai 11, 183–221.
JŠPT – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, a s. ed. J. Š amba y ė, Šiauliai: J. K. Vasiliaus-
ko įmonė, 2001.
Kaika y ė Auš a 2015: Skais gi io šnek os ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek ologi-
jos p oblemos 3, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 150–173.
LFV 1–2 – La iešu azeoloģijas ā dnīca 1 (A–M), 2 (N–Ž), ed. A. Laua, S. Veinbe ga,
A. Eze iņa, Rīga: A o s, 1996.
Lipa e E ija 2000: Ilia y o esp. p ie eiksmio laukan eikšmės i galimi sinonimai
lie u ių kalbos a mėse. – Lie u ių kalbo y os klausimai 43, 144–152.
Lipa e E ija 2000a: La. nos s. malā s. zemē un lie. žemėn s. šalin seman iskās
a iecības li e ā ajā alodā un izloksnēs. – Linguis ica Le ica 8, 151–179.
Lipa e E ija 2005: Dėl okiečių kalbos sakinio ėmelio kons ukcijos a i ikmenų
bal ų i Pabal ijo inų kalbose. – 10-ojo a p au inio bal is ų kong eso „Bal ų kalbų is o ija
i ipologija“ p anešimų ezės, 2005 m. ugsėjo 23–24 d., Vilnius: Vilniaus uni e si e o
leidykla, 50.
LKG III – Lie u ių kalbos g ama ika 3: Sin aksė, ed. K. Ul ydas, Vilnius: Mokslas, 1976.
LKT – Lie u ių kalbos a mės: Ch es oma ija, sud. E. G ina eckienė, A. Jonai y ė,
K. Mo kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Min is, 1970.
LKTCH – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A.
Leskauskai ė, E. T umpa, moks. ed. L. G umadienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
as, 2004.
LLV – Lie u iešu-la iešu ā dnīca, J. Balke ičs, L. Balode, A. Bojā e, V. Suba nieks, A.
Sa kanis, Rīga: Zinā ne, 1995.
LVS – La iešu alodas sin akse, L. Ceplī is, J. Rozenbe gs, J. Valdmanis, ed. L. Ceplī-
is, Rīga: Z aigzne, 1989.
Maigone Bei iņa 2009: Mūsdienu la iešu li e ā ās alodas sin akse, Liepāja: LiePA.
Ma cinke ičiene Rū a 2010: Lie u ių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU leidykla.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
Mikulskas Rolandas 2003: Pos e bų pa eikimo p oblema Li uu ių kalbos žodyne.
Ac a Linguis ica Li huanica 48, 7196.
Pu niņa Maiga, Timuška Ag is 2001: Sinoles izloksnes salīdzinākumu ā dnīca,
Rīga: La iešu alodas ins i ū s.
PŽ Palyginimų žodynas, sud. K. Vosyly ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014.
Rosinas Albe as 1998: Bal ų kalbų į a džiai, Vilnius: Mokslas. Sauka Dona as 2019:
Su empo e sé, Vilnius: Li u ians li e a u ų i au osakos e si e o edykla.
ins i u as.
Š amba y ė Janina 1996: Apib ėž o i neapib ėž o kiekio aiška, Šiauliai: Šiaulių uni-
Š amba y ė Janina 2002: A causa di di e si eikiamybės aiškos casi Joniškio šnek ose.
Valoda 2002. Deloda di e se cul u e nel con es o 1, Dauga pils, 6669. Š amba y ė Janina
2003: Abou he Sys em o Syn ax in Subdialec s (Joniškis, No h Li huania). 4 h
In e nacional Cong ess o Dialec ologis s and Geolinguis s, Rīga, Š amba y ė-Valužienė
197–199.
Janina 2015: Ma o Slančiausko e i suoi assis en i acconjamosios au os inkinių leksika:
Žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Š amba y ė-Valužienė Janina 2017: Ma iaus
Ka iliškio aš ų palyginimai: kalbinė e pė i nauja p asmė. Ac a Linguis ica Li huanica
77, 129143. Š amba y ė-Valužienė Janina 2017a: Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų
kalbai. Ac a Linguis ica Li huanica 76, 155172.
Š amba y ė-Valužienė Janina 2018: Žaga ės šnek os limi i. Ac a Linguis ica
Li huanica 78, 135148.
Š amba y ė-Valužienė Janina 2019: Fone iche e mo ologiche Žaga ės šnek os
peculia i à (XX a. pabaigaXXI a. inizio). Ac a Linguis ica Li huanica 80, 109145.
Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Vasiliauskienė Vi ginija 2008: O dine delle pa ole della Li uania XVIXIX a.
A ibu inės azės, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius Zigmas 1966:
Lie u ių dialek ologija, Vilnius: Min is.
A icoli A icles 91 /
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
Syn ac ic Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec
(Based on he Reco ds o 1998–2003)
SUMARY
The hi d a icle dedica ed o Žaga ė local dialec discusses i s mo phosyn ac ic and syn ac ic
peculia i ies. The o he a icles published in his jou nal es ablished he bounda ies o Žaga ė
local dialec (Š amba y ė-Valužienė 135 2018:148) and desc ibed he peculia i ies o mo phology and
wo d- o ma ion; a en ion was also paid o he peculia p ope ies o ocabula y
(Š amba y ė-Valužienė 2019: 109145). The s udy add essing he syn ax o Žaga ė local dialec was
conduc ed on he basis o he dialec al eco ds da ing o he end o he 20 h cen u y and he
beginning o he 21s cen u y, which we e made du ing he pe iod 19982003 in Žaga ė and i s
en i ons. The mo phosyn ac ic phenomena ound in Žaga ė local dialec include pe icien i e (neš i
lauka(n) ‘ o ake ou ʼ, pe me e e žemė(n) ‘ o le ou ʼ), he exp ession o necessi y o pu pose
( ugiai pjaunami ‘ ye needs o be eapedʼ), he use o he op a i e mood (lei ein(a) ‘may he goʼ; lai
ėk(ia) ‘may he sc eamʼ), subo dina e clauses exp essing an imagined ac ion (bijau, ka p onoun
as). The abo e peculia i ies o he dialec a e o a ce ain ex en o iginal and also cha ac e is ic
nepaguldo į ligoninę ‘I am a aid ha I may be pu o hospi alʼ) and a h oid (demons a i e
o o he local dialec s o Joniškis. Thei usage is suppo ed by language con ac s: simila
cons uc ions can also be ound in La ian. As i can be expec ed, he eco ds o Žaga ė local
dialec , i.e. discou se, demons a e he o iginal cases o exp ession o he subjec , he objec
and a ious ad e bial modi ie s (place, ime, manne , cause). Syn ac ically, he abo emen ioned
pa s o he sen ence a e exp essed by a ious cases o p eposi ional cons uc ions. The nominal
da i e o he da i e wi h he p eposi ion ligi o he accusa i e and he p eposi ional
cons uc ions igua do, į, pagal, pa , pas, po, p o a e mos commonly used. The nominal geni i e o
he combina ions o he geni i e and he p eposi ions an, dėl, ligi, p i, a p a e sligh ly less common.
Peculia p eposi ional ins umen al cons uc ions wi h he p eposi ions po, su, sulig a e used. The
speake s o Žaga ė local dialec also use dangling cons uc ions (i gan(a), e u o). Simple
sen ences a e supplemen ed wi h he homogeneous pa s o he sen ence linked by he
conjunc ions a( ), i( ). The same conjunc ions a e also used in case o coo dina e sen ences.
Subo dina e sen ences a e usually linked by he ypical Li huanian conjunc ion ka(d). O he
subo dina o s a e quando, chi, quan o, quale, do e. Subo dina e objec clauses p e ail;
subo dina e subjec and a ibu i e clauses as well as subo dina e clauses o place, ime, e c. a e
sligh ly less common.
Like in e e y o he dialec , he exp essi e con en o Žaga ė local dialec mani es ing i sel
h ough ph aseological uni s and s able wo d ph ases is a he o iginal as i e lec s he
capaci ies o he esponden s na u al expe ience, wi , unde s anding and linguis ic c ea ion
(už auk i come į maišą ‘no allow, p ohibi , come maišą p a ijus ‘ o eel unheal hy,

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
e c.). Conce ning he adi ional ph aseological uni s used in he dialec , 21 o which we e
discussed, as many as 15 a e o iginal and no ound in he Ph aseological Dic iona y. I means
ha as many as 71.4% o he ph aseological uni s a e used by he speake s o Žaga ė dialec
only. The high numbe o s able wo d ph ases (as many as 39 we e discussed), which a e
subdi ided in o indi idual and gene al, also shows he dialec s iabili y. As ega ds compa isons
o med wi h compa a i e kai(p), household i ems, bi ds, animals, e c. se e as he basis o
compa ison. Ye ano he ype o syn ac ic exp ession is based on he shi o numbe o
gende , epe i ion o wo ds, sea ch o synonyms. The dialec s inhe en syn ac ic exp ession
o med h ough cen u ies p o ides an indi idual wi h he eedom o o igina ed in he en i ons
sel -exp ession. I is no wi hou eason ha people speak abou he eloquen au ho s o
Li huanian li e a u e Ma ius Ka iliškis (Albinas Vai kus) and Juozas Žlabys-Žengė, who
o Žaga ė.
Į eik a 2019 m. dicemb e 17 d.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Li uania
janina. alu[email p o ec ed]om