S aipsniai / A icles 71
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Les di ec ions de eche ches scien i iques: éc i ines sou ces
analysée, lexicog aphie e lexikologie, socioling is ique,
syn axé.
DOI: h psdoi.o g/10.35321all82-04/://
ŽAGARS ŠNEKTOS
SINTAKSINS YPATYBS
(REMIAMASI 19982003 MET
ĮRAŠAIS)
Syn ac ic Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec
(Based on he Reco ds o 1998–2003)
ANOTATIJA Ce a icle au o ée e mine le desc ip de Žaga ės šnek os. A ipnyje analysés
synaksi a minée ph ase du suje , obje , emps, lieu, aison de aiška. Examine gien des
niai šios šnek os eiškiniai, ap a iamos mo osin aksinės kons ukcijos (pe icien y as, ei-
kiamybės, sąlygos aiška, a oidas), būdingos i ki ai bal ų kalbai – la iams. Ap ašoma
addū iables cons uc ions e shnek oje a ojamų composi ai es sakinių jung is. S'appuyan
F azeologijos mo syn e Palyginimų mo syn, déc üdinama šnek os azeologija ( adiciniai
azeologizmai e s abilieji žodžių junginiai), compa aimai, a eipiamas a en ion à įž algiai
appliquée šnek os exp essi e aišką.
ESMINIAI VOODŽIAI: šnek os sin aksė, mo osin aksiniai eiškiniai, azeologija,
palyginimai, kalbos eksp essija.
ANNOTATION
By his a icle he au ho inishes he desc ip ion o Žaga ė local dialec . The a icle analyzes
i s syn ac ic phenomena and discusses mo phosyn ac ic cons uc ions (pe icien i e,
exp ession o necessi y and condi ion, a h oid), which can also be ound in ano he Bal ic
language, i.e. La ian. The a icle déc i he dialec al exp ession o he subjec , objec , ime,
place and cause in he sen ence. I e iews he linking wo ds o dangling ĮVADAS Žaga ės
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII cons uc ions and complex sen ences used in he dialec .
Based on Ph aseological Dic iona y and Dic iona y o Compa isons, he a icle desc ibes he
dialec s ph aseology ( adi ional ph aseological uni s and s able wo d ph ases) and
compa isons and d aws a en ion o he insigh ully applied exp essi e con en in he dialec .
KEYWORDS: dialec syn ax, mo phosyn ac ic phenomena, ph aseology, compa isons, language
exp ession.
šnek os pa iennie mo osin aksiniai e sin aksiniai eiškiniai son paski iasi depuis
s anda dinės sin aksės a auxos (LKG II, Jono Balke ičiaus, Vi o Labučio) déc i s synaksinių
s ebė i i ap ašy i dialek ologų Aldonos Jonai y ės, Auš os Kaika y ės s aips-
niuose a ba bend uose Alekso Gi denio i Geno ai ės Kačiuškienės, Alekso
Gi denio i Juozo Pab ėžos publikacijose. A k eip i dėmesį ai, kas aiškiausiai
kons ukcijų ou eiškinių é ai habi uelle dialek ologijos moksle, saky ume elle mada é ai .
Depuis ce e adi ion (mados) nulle pa ne bėgo e a icle au o ée. Dona as Sauka,
é léchissan à Vik o ijos Daujo y ės li e Tex as i kū inys (1998), ci e l'idée su le ai que le
ex e es p o o kons uk as, qui es dé e miné pa l'expé ience de ie, liée à des ques ions
essen ielles de l'ê e de la pe sonnali é: qui suis je, commen je ois le monde, commen e quoi
j'en ends, pou quoi e beaucoup de ques ions (ci é du li e Sauka 2019: 182). Žaga ės šnek os
į ašuose e lé ée du pays on iè e homme sa i a e i a (ka ais ka ego iška) nuos a a
di e ses ques ions de ie, išsiugdy a s ebin , é aluan , apmąs an , compa igan ,
p iešpas a an . Responden es insj algos son assez p écislios e con empo iques, e leu s
synaksinė aiška sub ili.
Subs ance é udiée, objec i , mé hodes. L'a icle es p épa é à pa i de Žaga ės šnek os į ašų,
conse és Ins i u de la langue Lie u ių Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e (LKI GCTA)1. Les
insc ip ions in e minables é udiées son ai e in du XX s. e débu du XXI s. sandū oje (19982003
années)2. Pa mi la plus âgée géné a ion esponden es, nées en e 1901 m. e 1936 m., en egis ée 16
kasečių a minių į ašų. Insc ip oi es 1 Le ma é iel Ti iamoji es déc i en dé ail dans l'a icle de au eu ,
oi . Š amba y ė-Valužienė 2018: 135148. 2 LKI GCTA conse és 20112013 m. ai e en egis es de géné a ion
senio s e jaunesnio s. Jais au eu ée de l'a icle nei emia pou une aison esponden es âge. Gla ioji
géné a ion e lè e le mieux la adi ionnelle a mę, e de els épondan s de a miniens
en egis emen s p incipalemen ai e indiquées années. Au o ė ne pose bu de compa e , comme kin a
šnek os synaksė. A ski ų sin aksės eiškinių s a ika ou kai a, au o ės opinion, n'a sensmes, an que
Žaga ės šnek os synaksės pa icula i és n'es pas déc i es. Raidos e kai os p oblèmes elieka l'obje
de eche ches e pousse d'au es à ce hème des a icles ou is, su base du con enu de l'a icle.
A icles A icles a icles 73 /
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
(des écolie s jusqu'aux é udian s e doc o an s) possédée une a ié é des
expé iences des épondan s d'enquê e e de l'en egis emen de la langue
in e p é ée se e lè e dans les éponses des épondan s aux ques ions ou dans
des éci s consécu i s3. L'objec i de l'a icle p emiè e ois déc i e Žaga ės
šnek os (mo o)syn axines pa icula i és, compa aamuosius e azeologinius
compounds e šnek os exp essi e aišką. Au bu d'a eind e les dé is so is: a)
basé su Žaga ės šnek os į ašų ma é iau, déc i e (mo o)syn axinius phénominius;
palyginimus i azeologizmus; c) pi mą ka ą a k eip i dėmesį į esponden ų
ku iamo eks o a minės eksp esijos būdus. Au o ės pasi elkiami ap ašomasis i
b) discu e des mé hodes compa a i es u ilisées des épondan s. On s'a end à ce
ska ins olesnį dialek ologų dėmesį, s ebin jų aidą i / a kai ą.
que dans l'a icle ema qués synaksiniai phénomškiniai ŽAGARS ŠNEKTOS MORFOSINTAKSINS
IR SINTAKSINS YPATYBS
Exhaus i e syn ac ique Žaga ės šnek os sys ème déc i e au o ė ne peu pou plusieu s
aisons: apsib ėž ų i i ex ų nedidelės apim ies, même ex ų kokybės ( esponden ų
klausinėjimo i iš isinio, ku iamojo eks o ūkumo, esponden ų pasakojimo s uk ū os
(pasakojamųjų emų ibo umo)), ou cela e nulemia syn axinės aiškos agmen iškumą.
Au o ée ien de l'app oche, qu'il con ien de déc i e ema qués (mo o)syn axiques
phénomènes, qui aide on à é éle Žaga ės šnek os sys ème syn ac ique seulemen alo s,
quand les olumes des ex es eche chés ( aiškos e poin de ue du emps) se on d'une
plus g ande po ée, adap amesnės aiškos e a ii esnės esponden ų gy enimo pa i ies.
S uc u iellemen ce e pa ie de l'a icle es ijopa: p emiè emen discu e en
ema qués mo osin aksiniai, ap ès de sin aksiniai eiškiniai e Žaga ės šnek a le aiška des
exp essions des locu eu s. Mo osin aksiniai eiškiniai. Pa mi les ca ac é is iques
mo osyn axées de Žaga ės šnek e ema quable phénomène du sys ème e na inės eikslo
[…] pe icien y o u ilisa ion (Gi denis, Kačiuškienė, 1986 = Gi denis 2000: 307314; Jšp 2001: 39;
Lipa e 3 1998 m. A. Kaika y ė apklausė y ą (g. 1928 m.) e mo e ą (g. 1928), e les é udian es
li uanis ines S. Micku ė e S. Raice iči y ą (g. 1930) e 1914 (g. m. 1914 e 1936 m.). 1999 m.
en egis e sixsiolikos espondenčių, nés 1909 m., 1902 m., 1911 m., 1914 m., 1915 m., 1918 m., 1920
m., 1926 m., 1921 m., 1923 m., 1912 m., 1927 m., 1928 m., 1929 m., 1934 m., e esponden (g. 1924 m.) des
ex s ai, don on ai des en egis us A. Lau ik Vidy y ė, B. Balu y ė, R. No man ai ė, J.
No kienė, S. Rau še iči 2003 m. Joniškio Auš os gymnasies mokslei iai записала 1923 m. e 1925
m. gimusių espondenčių e esponden des éci s.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
2000: 144152; 2000a: 151179; Kaika y ė 2010: 26)4. La Commission a es imé que l'aide à l'indus ie pé oliè e é ai
compa ible a ec le ma ché in é ieu dans les e mes de l'a icle 107, pa ag aphe 1, du TFUE. Rolandas
Mikulskas, se basan su les données des a chi es du dic ionnai e de la langue Li uanienne conse ées
ins i u e de la langue Li uanienne, nub ėžia e ikslią Lie u os šiau inėse šnek ose a ojamų
pe icien y inių kons ukcijų papli imo liniją. Elle en mon e que dans le pe icien y o cons uc ions
épandue a ealą il au enco e in odui e les no dinius kupiškėnus e u eniškius (Mikulskas 2003: 7576;
Kaika y ė 2010: 27; 2015: 169). A. Kaika y ės ema quée que skais gi iečiai, il es p obable, e žaga iškiai,
joms suda y i dažniausiai a oja pos e bus lauka ‘laukanʼ, žemė ‘žemėnʼ“ (Kai-
pe icien y o kons ukcika y ė 2015: 169)5. Kalbininkée ema quemen insj algus: žaga iškiai
pe icien y o kons ukciju endę suda y i combien plus sou en a ec pos e bu lauka ‘laukanʼ ou
laukan, exemple.: paspá.udei ó·ki. knòpki. jegu pa š .pi. en p ded j(š) sh αien gã· s laũka ai d jeugã·
palé.i sùs s ù kajs [dampis] débu · u / /. sù a.mašna. es eæma. (V š); elle [ẽžydai] de . ·ga laũka neb kajiẽ
nè i [kad okiečiai les suce a] (V š /); jegu akose je kalá.užes laũka p ižẽ·mes ašakù e ai ẽ · à
anduõ (V š /); [ulys] sã·kaeig eki laũka ismška (Žg); a a·ji a a· a g ei ó e nè laũka [se gan kaimynu]
(Dkš); i.silé.idi [į e bas su a kuo us lui. kocsmùšk žẽ·m [ned ąsu] (Žg); ·lin [alų] sã nuinusã·lin ã·jeu nuilé.i
žẽ·m nó· kab .nz bú· u / /. αiuškã. in adonα ã·kminus d·d i. a.ã·lu /. én i. du /. àdà b .nz [alus] g àžùs (Žg /);
obuolius] i‿su laũka (Žg); idα a lã.ũkαn a(s)‿s·menαs (Ž lg)6. Kiek ečiau
žaga iškiai a ojo pos e bą žemė ‘žemėnʼ a ba žemėn, p z.: nègaù i.e klebon-
ã.k(s) sló·ps žẽ·mn (Ž lg); àle pagá. e nedúodα a gα à nud .kusi žẽ·mn (Žg)/7. Žaga ės šnek e exis e e
pe icien y o cons uc ion de a ian es, pa exemple, apelinxnie à e d'adik a a džio žemė kilmininko
linksnie o me à la e e es u ilisé comme pos e bes e pe çu dans le sens ‘zemėnʼ, plg.: ó·gz g· ims
kanù isk p iežẽ·mes / (Žg)8. D'ailleu s, il semble que le pos e be champ soi plus équemmen u ilisé ceux
žaga iškiai, don les pa en s ou 4 Pe icien y u ( yks ančiuoju) A. Gi denis e G. Kačiuškienė į a dija
a piną eigmažodžio i į ykio eiksmoga sis ema ka ego iją, laquelle déliškiamas ac ion a e s la in (ou
en géné al à une ce aine limi e), plg. la ių impe ek ī u ‘muš i, sis is į nuosmuš iʼ e pe icien sis ́
nuš į (zem) ‘muš įmuš inai (Gi denis, Kačiuškienė 2006: 307314; J. 39; 2001: 15; 2004: 144a; 2005: 151a; 2009: 26). 5 À
p opos pe icien y o cons uc ions plus la gemen oi . Lipa e 2000: 144152; 2000: 151179; 2005: 50. Il es à
no e que le aux d'impô s su les biens immobilie s es éle é. 6 Pou Žaga ės šnek os d ibalsių e
d iga sių ki čio signes oi Š amba y ė-Valužienė 2018: 113. 7 Tik uoju pe icien y u, ano R. Mikulsko,
laiky inas junginys a ec e eėn. Plačiau ž . Mikulskas
2003: 71–96. L'au eu de l'a icle a ec el a i mine n'es pas d'acco d e pense que les aisons au
join ini a ec pos e be lauka(n) exis e o son deux: cela peu ê e une des langues
uni e salijų (plg. la ių e es ų kalbų panašius eiškinius) e des dé eloppemen s in é ieu s de
la langue Li uanien, sou en es aiškos konk e ėjimu, sa as is.
8 Pos e bes peu ê e p elinksnius dans e daik a a džio galininko linksnio žemė junginys, oi .
2003: 71–96.
S aipsniai / A icles 75
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
seneliai y a lie u ių kilmės, o la ių kilmės a ba žemai iškų šaknų u in ys ža-
Mikulskas ga iškiai enkas la pos e be e eėn. Puisque le phénomène ema qué Janis Endzelynas
(Jānis Endzelīns1961) des exemples inko de F yd icho Ku šaičio (F yd ich Ku sza 18061884),
Augus o Leskyno (Augus kien Les 18401916) e Ka lo B ugman (Ka l B ugmann 1849187319 a aux,
kel ina hypo hesé, ou jus e abo deamosios kons ukcijas aiška lie u ių a mėse nebu usi dažnes
su lauka(n) plu ô que su zemė(n).
Žaga iškiai, comme le ema que A. Kaika y ė, déc i an Skais gi io šnek ą, labai u ilisai
les deux espèces daly ius (Jšp 2001: 38; Kaika y ė 2015: 169). Les conjunc ions dans les
ph ases a ec connec eu si e lindée eikiamības aiška comme jus e e nuspoma
ac emajodžio be ojo équen du emps 3 pe sonne o me e nonekiamosios ūšies
daly iu (įp as a eikš i eiksmažodžiu eikėda o so bend a imi i a dažodžio galininku),
plg.: jegu bú·dα a pje.nαm jè ā pjó· e jè ùs nup· e jegu bù a žαm žeè (Žg) / jegu. Abi
aiškos o me pa a o es dans la sen ence kàz bù a d. bαms ã· d. bαi ojamas
kαip‿i‿dàbà / g. en αnc‿sà .s / kã· e / ã· d. bi (Žg). Paski čiai nusaky i a -
neekiamosios ūšies daly is, a kel es a an l'obje ( a dažodį) ou ap ès l'obje , plg.:
bú·dα a dú kẽ·pamαs pẽ·us ogonaszddelis / (Žg.); jé.uez bú·dα a òkes ku. ẽ·namαs (Žg).
Joniškio šnek oms ca ac é isan eikiamybės aišką ne eikiamosios ūšies daly iu es
éc i e (Jšp 2001: 38; Š amba y ė 2002: 6669; Š amba y ė 2003: 197 […]199). Ce e bal es
langues synaksinė bend ybė es es ée de Žaga ės šnek oje [plg. ena. kã. a. ã.soms
pjùge pj.nam . à (Žg)], mais main enan aki aizdžiai épiée des no mes de la Li uanie
bend inée, plg. očè ùge pj.nam /
ek pj.u (Žg).
À p opos de la saga e de Žaga ė, on a men ionné un usage du p ésumée séda ion de 3
pe sonnes, di e séda ion de geidžiam, aišką dalely ėmis lai lei a ec la séda ion di ec e
du emps p ésen de 3 pe sonnes (Š amba y ė 2019: 125). Il pa aî que su Žaga ę
ečiau u ilisé men ionné combininys a ec lai, plg.: za á.ugdà au púoda. ilαipu ó·j (Žg); /
lα k iepeñciniŋkαi ne ·k pα daũk (Žg). Quel que soi populai ei es les dalely ės lei e le
p ésen emps 3 o me de pe sonne combininys, jus e à poin d'a en ion que dans la
cons uc ion oujou s insé ées au es pa ies du sen ence (dažiausiai eiksnys su
dépendomuoju dėmeniu), plg.: geæũ lei à a .kα pasi ažin·j (Žg); leiiñ pà en śkú·ś iś
p i α.s (Žg); leiànà ena pà en (Žg); leiẽ śp é.n kαp jiẽ nó· lejẽ s ùde o [aiškinasi] (Ž lg /).
On pou ai se end e comp e que lei y empli e modi ieojamosios nusakomosios
(ska inamosios) dalely ės onc ion9. Mo osin aksinai es phénomènes
appa ene aien e p ijungiamieji junginiai ka(d) a ec du p ésen ou du u u emps
des uneaskai os 2 ou 3 asmeniu, signiin ys p é endu ac e, exemple.: be signi ian
kanepaguda da·i.ligó·nine. [bijau, que neaguldissen en 9 Plaî e oi Valeckienė 1998:
190193.

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
ligoninę]10 (Žg); m.m eik·da a p iu. · uos‿á. us / ka‿kas‿kcs ne-iš aúo
[mums allai su eille ces che aux, que qui d'au e ne ažiuen ; (le i es pa lé de
la iens, a i és dans Žaga ės u gų, che aux saugojimą)] (Žg); nb as αke úoždα a
nib ùškas // epjeu neb. a kanenu-eu [nib as aupa a an p épa e ai , nib uškas.
Taip déjà n'é ai , que nenueičiau] (Žg). / En déc i an Skais gi io šnek ą, A. Kaika y ė
es no ée que Skais gi io šnek ai, comme e aux oisins Žaga ės, Joniškio šnek om,
ès ca ac é is ique appelé a h oides odomasis con enomis celui, e ec uan le
ma queimojo a ikio unkciju (Rosinas 1988: 5967; Kaika y ė 2015: 168). Žaga iškiai
a oidą a oja mànà sèsu gi. ẽ·na // skα os jaupokã· a [...] ipa ã·sa eiz bαsu.s
ik nuoseklaus pasakojimo ( eks o), pap as ai ku iamo ien isiniais sakiniais,
kulminacijoje, p z.: pe ‿ a·‿l·guma. ẽ·k / anà nes an . à // i ‿k a α žèm //
pó· i. búnei·da a k a . n· a*liẽlupe k a . neb. a // aiisileda a // déjà àka è bã· ai
ma pakla // as adu pak·le uozbà ùs [...] ip isig· e iebã· ai (Žg). Pa ois e en
/ sùlig pàma as // [...] nã·k i. jau‿k.ls d·‿ .sa p.k a e pasid· ž èj. bà ùs //
pabùda / b ã· / a‿ ó·ba ša à / òki kaškòki // g aba js ma( )‿ uoz‿bà ùs // ie‿-
pai iènes sen ences ema qué excessklinis celui usage du p é a dieu, le plus sou en
ésend inan con ejimą, mais elle aiška où cas a esnė, plg. i ep aži.dé.lka ižgé.b.e
a.gi. ·be. (Žg).
Du mo osyn aksinių eiškinių Žaga ės šnek oje é ospec i e on oi qu'ils son
p op es aux ca égo ies g amma icales de daik a a džio (ou lui subs i u an un
p énom) e e bmewodka e on des co espondances en la ies langage11.
Sin aksiniai eiškiniai. Responden es con ejemen s sa i a ( a minė) subjec i e,
obje ine, du emps e du lieu, būdo ou aison de aiška. Žaga ės šnek oje
p o agonis e, p incipale pa ie de la ph ase, épliquée a iémen : suje
adi ionnellemen in oqué du daik a a džio ou le nom de l'in odui qui le emplace
(ka ais dans a džių samplaikos) nom leisniu, plg.: i aka ·leiininko išs i às [būda o]
(Žg); mẽ·s s pàmeu ẽ·sαm (Ž lg); αk ikš ·nαs/ αkàs p ikèbdα a ž.s. (Žg). Subjek iniai
kiai žaga iškių gali bū i nusakomi naudininku: dàbà giù / i(š)‿šaũ / kiẽk
san yuž ú.ŋkeus n· a gã e.pnig nuišku a.mžmõ·gui e(g) gi. é.? (Žg); deux bakš ·sis
dàbà ni á.i bùs kõ d ni á.i (Ž /). Jono Jablonskio exclusi ase ac nebu ėlis es
égalemen u ilisé Žaga ės šnek oje, plg.: n· a ká.m a e [nė a kas a eina] (Žg).
Subjek iniai ela ions peu en ê e éškiami p élinksnio pa e daik a a džio
akuza i i conjiniu [pα kùniga pα ·skupa pα d asšùs a lé.izdα a [nuodėmes] (Žg) /.
10 Lauž iniuose skliaus os ne ou nissen ansponue des exemples que lo sque la s uc u e de la
ph ase ou signi ica ion n'es pas éclai chies.
11 Pou des semblables cas de langbines aiškos dans les langues le u es oi LVS 1989; Bei iņa 2009.
S aipsniai / A icles 77
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
Žaga ės šnek oje an ininkių aiška des pa ies de la ph ase es égalemen assez
sa i a: non seulemen humo niais, mais e p elinksninėmis e mo s de junginių
cons uc ions. Objec i s ela ions nousaki e žaga iškių u ilisée ac ionmažodžio
(ne)bu o e į a džio kas a dininko kons ukcija a ec esamojo emps ac ionmažodžio 3
asmeniu, plg.: jò. mašnu. nebù a kàs nùke p [a į] (Žg); bú·dα a kàsjeu nù e [ eilokus] (Žg);
odaæ é.n bú·dα a kàs ẽ·ž i.*žagã· e sukànù [pieną] (Ž lg)12. L'obje peu ê e signi ié
daik a a džio ou į a džio da y u, quand pasako ojas accen uen l'obje , plg.: já.m
[dampiui] mà a adu bú·da a du / (V š); azd.žas ss azdl(s) sùgdα a á.m kul·ui
[kuliamajai mašinai] (V š); ·u. sú.ka k ã·pa. pé. muš // n· a k ã·pa samagònui jà (V š); /
ažmó·na já.m bù a ligó·nin (Žg); jé.i [Umias auskai ei] kú·nz dαlùz g àžùs eip
ikkap iù e.s (Žg) / . Žaga iškiai plačiai pa oja daik a a džio naudininką13. Šnek oje
ès équen e posesy o aiška bi i a ec le p dažodžio da y u, exemple: màna · u()
eubù a ·s αkα màmà is·e zanã·šle (Žg); a*zàloginei màmà nàl. bù a kè u gik ã· α() é·
bù a žẽ·mez dù .kα (Ž ); / màna · ui bù a šẽ·še(s) se a·se i.s // jiẽ ·z b òle (V š); u
bù a sà a žẽ·me (Ž lg). Posesy inėse cons uc ions plus équemmen u ilisé
pe sonnels des en ées anas, je, il, elle, mes da y as, exemple.: aná.m bù a d dešimd
gek ã· u. žẽ·mes (Ž lg); askαmba ·liš čè má. . à au ou s ã·la. maù is ape i skas (Žg);
má.n bù a dù s.nα (Žg); má.n a ena lo · e bù a àš niẽka ne u ·eu (Žg); / dauæũ má.
iesenẽ·lei šmi e (Žg); mán) nebù a ku d· [a i učių] (Žg); má.n è à *up·uses g uzdiẽu /.
pa ã·pijoj (Žg); má.jæu nebù a iskõ· [moky is] má.n ẽ·lei nekαb gi. ẽ·na (Žg); má.n
ik ena [duk a] (Ž lg); šeim·nαs má.n màžα bù a a à a ena dùk . (Ž lg); oikek ja.m
d à . bù a (Žg); já.m bαsaz g z bú·dα a // dαinúodα a jà au jà au! (Žg); αk jé.m bù a
daũk (Ž lg); mm α žẽ·ms · ù ke uó·lika gik ã· u. (Ž lg); p i ždα om á.n u. mùm α bù a
pi is (Žg); bù a mùm ok(s)skl·ps i.žẽ·me. за·мури.cs kinis į a dis qui e sépa ésamasis
au e posesi iniuose junginiuose e esni, plg.: nebù a gã·lima pα mũ. ine. isnè bú·dα a
kã·sos ká.m // α(i)iš i.ó·dα a pau. ·dα a kakã· nebú· .suk a (Žg); ká.m dae o.(ž)žẽ·mes ·
(Žg); bú·da a d  sẽ·nes [a ys] / i‿kòki šèš gȓùkαi / jauniùkαi // ek múm ũ·
[a ių] bù a (V š); mm  à k a dù gik ã· αi žẽ·m (V š). Klausiamasis-san y-
idα a sαmd·dα a uo(ž)žmõ·nes (Ž lg /); gá. ibù a ká.m daæ o(š)šem.s (Žg); ọ αiki á.i
[duk ai] .k. bù a (Žg). Objek ine signi ica ion u ilisé pa dažodžio naudininkas dans les
exemples: pà kα à gi. ẽ·nimui // gal·eu i apsi è i [pa i kal a pou la ie. Galėjau i
apsi es i] (Žg); α(i)emá(n) nàmi à α mó·- 13 À p opos panašius aiškos cas dans le
langage le onien m . LVS 1989; Bei iņa 2009.
ina / α ‿  s / αi‿mán i ‿ ems e [pa algy i] [ ai jei mano namuose y a a
12 Šis sin aksinis eiškinys p iski iamas ik a mėms, plačiau ž . LKG III 168.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII mè e, ou pè e, c'es moi e ceux eik [pa algy i]
(Žg); kùbilui śk·le šleŋk a [kubilo skylė išlenk a] (Žg); a . pùs. jé.m bù a da·sod·bos [de
l'au e cô é il y a ai enco e sodybos] (Ž lg); uneái mo e škei bù a · s m e.s [ ienes
mo e iškės bu o y s mi ęs] (Ž lg); αié. apsùkui .b.z bú·dα a azdα žẽ·lis [ ai apsukui
ses obos é ai ce nu sel] (Ž lg). Va dažodžio galininkas e galininkas a ec
p ielinksniais žaga iškių es égalemen u ilisé obje o aiškai. Daik a a džio
akuza y u nusakomas épo inis ac e, lié e a ec quan i é sema, plg.: · αi á.ndeni.
p inèždα a [hommes de l'eau p enešda o] (Žg); è è sadà pasida ·dα (a) ã·lu. eši /.
nusipigdα a *jó·niki. nuo ugas [ e e oujou s pasidi ai biè e, e šį nusipi gdai
Jonišky depuis u gaus] (Žg). Ce même humo nis main enu e alo s, quand a dažodžiu
eiškiama pa icula i é, مثلاً., αnc s p u. [alų] ep neda ·dα a ka ep nusigẽ. u. / [ans
o s [alų] eip nea yda o, ka eip nusige ų] (Žg)14. Objec i s ela ionsus ma que e
p elinksnio pa a ec daik a a džio akuza i kons ukcija [dúou su uomèks iù pα àks
pα gá.l a. (Žg); ep i ·e pα pasá.uli. ku kαmpẽ·li gã· a (Ž lg)]. Même compa aissemen
nous di e inka pa a ec daik a a džio galininku, plg. ú·kini.gz d. ba a d·ks nes o ·e
nebù a pα põna /. [ūkinykas a aillai aussi, lib e n'é ai , n'é ai monsieu ] (Žg). Ce e
cons uc ion es possible e di ec ion d'ac ion indique , plg. ànà acik·le pα dù s i àš
ispàsk.s /
(Žg). Pa inka pa aduo i galininkiniams compoiniams a ec p ielinksniais nuo, de ou
įnagininkui [pα dá. ba. pα( ) ú·pes i. s ienege ùmαi [ish du a ail, is du soinpescio
ous hose nege umai] (Žg /); à *lã· io i bαñda. gaæũ i pα bé. na. α na aũ [aš La ijoj
i bandą ganiau, e be nu a na au] (Dkš). Kons ukišedaα a idá. baàmà amàmà
cija po su daik a a džio galininku aip pa žymi objek ą [nu‿mà α / è ùks ens
su αis αkαs ú·pi.dα os ponàmùs]. P ielinksnis p o a ec daik a a džio galininku
co espond aien p ielinksnio su signi ica ion, plg. niẽk(a) ašj.m negàù papã·sako
p ojeun.ma. nàmuosè s ó·u // nukã· gàù pasak·? [nique je ous ne peux di e su le jeune.
À la maison suis-je, bien que puis-je di e?] (Žg). Žaga iškiai di e ses signi ica ions u ilise
pane ėžiškiams ca ac é is ique cons uc ion a ec + įnagininkas. T adi ionciellemen
ce e cons uc ion indique le moyen d'exécu ion de l'ac ion, ou ilis, pa exemple:
suka az.ŋka gá.udi.dα au [žu is] (V š); sudαgeis pjé.un (Žg); i en(s) supeù p ad ó·š u. ·s
αneišmẽ·e pad. p a bo os Umias auskai ės palaikus] (Žg); / su αkom śka. d bdα om
/ k à su‿dα i kã·zdα a / αi‿ àdà padã· e ùždα a. kαs a. [kalbama apie Ba -
(Žg); kelès enshé. dα a supèlαs (Žg). Dans d'au es cas men ionnée cons uc ion
déc i e ces ela ions objec i es, qui on des onc ions supplémen ai es ou aison des
signi ic ins e lal ies, plg.: sùs pã·snikus u ·dα (a) a lαik· susikè (Ž ); jà sus .če
[šuliniai būda o] (Žg); gà pa á.iši. sukà à? gá. ne á.uses? / (Žg); ké.z bù a isma úocs
isuž · u u ·e ž i. úo (Ž lg);/ k. .ndα om sumá.lkom (Ž lg); 14 Reiškinys es i as e
déc i , plus la gemen oi . Š amba y ė 1996; Vasiliauskienė 2008.
Les a icles A icles 79 dekapeku. gi. ẽ·nom sukapekom ažin·om [apie de l'a gen
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
aleu ] (Ž /); isdà suu mù usi-·musà nebù a n.nó o nlαko [į aka uškas ei i] (Žg) /. Les
lieux aiška Žaga ės šnek oje a sa i ų aiškos o mų. An ai du mo champs kilmininko
a ec p élinksniu su kons ukcija u ilisée ou e au e ienkiemio ( iensėdžio)
signi ica ion, exemple., an lak. [ i an unkiemyje] gal· um jem [žydams] i. αis·
a i uùke. akã· (V š). Locaison žaga iškių žymima e kilmininko a ec p elinksniais p i
ou en e kons ukcija [jũ·s j.unas me gčkas jegu apsi è e p i . . negi. é.ŋkilg
àcki α gi. é.ŋki (Žg); imẽ·s α bžm. gi. ẽ·nαmŋ ipa é. i i .skàs (Ž )]. Ku qui plus sou en
place ma quée galininku a ec p elinksniais à, pas. P ielinksnine cons uc ion dans
a ec a dažodžio galininku nusakoma place a e supplémen ai es seman inių
k yp ies signes de, plg.: jõ· [b olio] ne-uškabna nii.*sbi a /. ẽ·že nii.kal·ima. / kša niẽka
(Žg); bù a mùm ok(s)skl·ps i.žẽ·me. заму· i.cs [é ai mum un el skleps e e su la
zamū y s] (Žg); sda i.á. li. inu aã· a [sėda su che al e nu aža a] (Ž lg)]. Apy ik ė
place ma queima pas a ec daik a a džio galininku, exemple.: k ·žkełj pa(s)sà a kiẽma
/. kis o ·dα omα αinuobažn·čes a ó·da òki kαibαga(ž) žmò /. beaucoup·be
su aúodα a is su i. uos*j.deiùs (Ž lg /); pas .l a. ẽ· á.lge (Ž lg). Vie ą žaga iškiai
nusako e ečiau u ilisée senesne p ielinksnine kons ukcija sulig + įnagininkas,
exemple.: a*liẽlupe k a /. neb. a aiisileda a // déjà àka è sùlig pàma as (V š /).
Vie a nusakoma e adi ionnel local, exemple, nàmuosè s ó·u nukã· gàù pasak·? / (Žg).
A. Kaika y ė es éc isusi, que ilia y ą, comme e bk, géné alemen a s oja
p ielinksninė kons ukcija į + galininkas. Tik ema qué- ak /. [le lai zamminkyda om,
ajėda om beu e, aukų] (Žg). Le emps, le emps a ka pa ou un ce ain pé iode
žaga iškių eiškiami p ielinksninėmis cons uc ions. Habi uellemen a mėse la
na, kad Joniškio šnek oje kalbamąja kons ukcija ka ais eiškiamas i inesy as“
(Kaika y ė 2010: 27). I žaga iškiai minė ą junginį a oja panašiai, p z.: i‿daži-
ne. sl·pẹs [da žinėje slėpės] (V č); o‿i.‿ du i. s ó· as‿mašns pcs‿jau [o idu-
yje s o as mašins pa s jau] (V š); i.‿pena. užm.ŋki.dα om / p id·da om s es a
du ée du emps nsoi p elinksnio liga e a dažodžio p mininko linksnio kons ukcija
[jegu lé.izdα a αi k ligisá.kšul.s lαidõs [gegužinėje pabū i] (D); sekmã·dieni. šó·kei
bú·dα a ligkè u. a (V š)]. Ré é ie p ielinksninės kons ukcijos lik a ec
chi es a džiu ou daik a a džiu limi es du yksmo nusaky i es en o cée dalely e
pa , plg.: šó·kei bú·dα a likpà d ·lik αi ã·lαndαi d ·lik a /. jeup as.ded ga ·ne (Žg). La
du ée du emps peu ê e nusakoma e p elinksniu pa a ec chi a djio e
daik a a djio kilmininku ou galininku, plg.: màna · z bù a daũk śenèśniś pα śeó·lika
be ek s ong· u. (Žg); isłá.izdα a [ūkininkas] pα d sa á.i es a edα au i.*žagã· e. /
[pas pè e us] (Žg). Le emps indique es u ilisé e p elinksnio po a ec įnagininku
kons ukcija, exemple., *li u à ka susi · e pokà ù làbα bl.gα b. a. // Žaga iškiai
pag ečiui a oja i compa igamojį žodį kaip, be ku kas ečiau, p z.: da.mã·šina. a.
pasis àe kαipke ·bla. kòke. [apie la machine à coud e] (Žg); dàbà nèb. ò. pù. kαipsèe
(Ž lg /); é·n .ždα biz ge .nis nèkαp *li. u .
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII domes iques oukščiai, animauxuliai (gaidys,
au es laines), méžiai (liepa), na u es eiškiniai (bangos), des au es pays habi an s
(ame ikonas), une ce aine būsena (sonna). menkai sou enams suje sus es di [bški.
àsu hea d·es kaipa sã·pna. (Ž lg)], e empé a u e mesu ée ès ne ikė u
compa aimu [lá.u À p opos de kapalk u /. [alus] kaiká. .s pen(š) šil ùma (V š)]. /
Responden ais būseną ou bū į déc i en ainsi: ip ag·dau kαi azg.d.s p ad·eu .u / (Žg);
d psa kαimαšas (Dkš). Poé iquemen en a ié es l'imp essionūdis [k ·žkełj
pa(s)sà a kiẽma. kαis o ·dα om αinuobažn·čes a ó·da òki kαibαga(ž) žmò.·be
su aúodà is a i. uos*j.deis (Ž su)] ou palinkissemen [ * αi ekú·n bùz duk ·liëa k k
ailiëpa / aa aks ·lg g az (Ž)]. Su les luxambiai i an ans di : gi. ẽ·na kαiame ikó·ns
(Ž lg).
(Žg)]22.
Des exp essions. Les Responden s n'é i en di e s discou s de langue es hé iques, exp ession ou
en a aigume. Pa exemple, che chan à l'audi eu cons i ue de n'hési a ion, e ek o būseną e
in odui e épo inį eiksmą, žaga iškiai choisi des a ian es de nomb e, exemple: benznαi b ã.ñgu.s
è α kàdà a aúoj (Žg); dagæ i.màsk às ã·še (Žg); mà α kòkes mũ·su. jeun·s ez bù a jà (Žg). Joniškio
šnek om pa iculiè emen ca ac é is ique en o p inamasse alminink su Žaga ę n'es pas ès
populaa us (Jšp 2001: 39 40). Į ašues ema qué seulemen un exemple: bú·dα a s úogu. s úogas
p i αis· as àdà ebdá om (Žg). Ra emen à l'ac ion pa iculiè e en o ce es u ilisé quelque
a an dėlinis eiksmažodio ap(si)-, из-, su + быть junginys, plg.: škã·plie eis isó·keis apsikabin·es /
apsibù e.s (Žg); sme gé.łkas isp ie a á.u ès ižbũ·n iecigó·nαi (Žg); ispα dα in·e ska. ižbù a
opalé.ide sùz bedαùs [apie p i a isa ion] (Žg /); de*u enõ·s a edα a isá.i nuskù e. nubù e. čè
pou d·ka. edα a pas uõs α ná.udα a (Žg); ò. kαš . . e dúod idúo pα aś(ś) śuuõdega // dã.ũža śàś
aśś pa enù eikα(i)išpi . audó·na sukã. uś śubù uś (Žg) ká / / uś śubù uś (Žg); p.šl.(s) supaž.ndin é.n
sùb.njeu (Žg). / En s'e o çan d'exp ession jagaga iškiai épè en le même mo ou pa yškina le
ajou an p é eiksmiu, exemple.: kẽ·palus popẽ·u sùglaudα sùglaudα k ·u /. d p. maèd i aúo i.pẽ·u /. (Žg);
gi. ẽ·nims kó·ks má. gs kó·gz bαse má. ks (Žg); egdα a kiẽk egdα a [mokė i už g ūdų sumalimą] àle
neb· op õ· a nebe-acmenu (Žg /); ka (g) g eæ dàbà čè pàg ibe čè mẽ· e čè pàg ibe čè mẽ· e (Ž / /).
Pa ois c éamam ac e (a imagedui) succonc e ise , ec i ie pa enkamas synonyme, 22 La ians
dialek ologų cons i uy ame Sinolės šnek os (pe einamosios šnek os en e Vidu inės (Vidžemės) e
Augšžemės a mių) compa aisons ocabulai e p édomine compa aimai a ec kâ, co espondan s.
kai(p).
Plačiau ž . Pu niņa, Timuška 2001.

S aipsniai / A icles 87
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
exemple.: [B aškes] nuplá.unu nù ala (Žg); / imã·žaź bù a làbα ·kus àmùs (Žg); jz bú· u.
commen·es ó· i.u (Ž ); čè ma α p i ubẽ·eus iežmó·ni.s òki ne klei à sula ·e òæ òki
do èsni š en èsn žmõ·ni.s (Žg); / / d bau kæłà(š) šé·eu ká. es m.lžau αkα klàpa α
mó·kslαi (Žg) / / /. Žaga iškiai adhè e e à ce aine langue es hé ique des no mes (gali
ê e, que seulemen en pa lan a ec é ange s pašneko u), exemple., dã· ká. e
p de( ) u.kepaùku. u.bl·nu. sulenũ·gu kαipen inèš à i žol· paliẽk (Vš /). À p opos de
Žaga ę un homme, incapable de mon e du espec à l'au e ou n'se humilie , appelé
s o žie iu: αn õ bù a s o išaugin as da žo es] (Žg); òki mα giùkαi bú·dα a [sijonai]
žiẽ e [negali pabučiuo i kunigui ankos] (Žg). Responden ai pasakojimą nuspal-
ina i e o iniais klausimais, plg.: ku ù às ep / kαip‿sà a? [apie sa o da že
gá. ibú·dα a pα duo ù .j àle ku u.pnig/. iẽ(g) gá.usi? (Žg).
Ta minė eksp esija apsk i ai nė a i a, be ji pasakojime a spindi esponden-
o kalbinės sa i aiškos išgales.
APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS Žaga ės šnek os des e minaux de la in du XX a. e
du débu du XXI a. à ai e, 19982003 années, n'y a pas de ex s ai cohé en s, ca les
en egis an es in e ompuen le na a ion au o isé en ques ionnan , donc e les
phénoméniai sin aksiniai, déc i s dans l'a icle, nea spindien pe ulos sys ème.
Néanmoins, il es possible en e oi ce ains polinkies de aiques syn axis iques de
Žaga ės šnek os.
Mo osin aksinai es Žaga ės šnek os phénomènes a ibuésni pe icien y as,
eikiamybės ou paski ies aiška, geidžiamosios nuosakos e p ijungiančių,
p é endu ac ion à nusakančių, junginių, a oido usage. Men ionnées
cons uc ions syn axiques son e combien pas combien sa i os, eg., équnesnès
pe icien y inées o mes a ec pos e bu lauka(n), ni zemė(n) [neš i lauka(n)
‘išneš iʼ, pe me e zemė(n) ‘išleis iʼ] ou geijamosios nuosakos aiška dalely e lei
e es emps 3 smeniu, ni lai + es. l. 3 a. [lei ein(a) ‘ egul ein(a), eeinieʼ; lai ėk(ia)
Ki os mo osin aksinės ypa ybės y a būdingos Joniškio šnek oms, jų a ojimas
‘ egul ėkia, e ėkieʼ]. sou enomas langues de con ac s: similai es cons uc ions
esama e des la ies pa langue. Žaga ės šnek os į ašuose, . y. disku se, comme e
possible a é é espé e , es sa i ų suje e obje , de di e ses ci cons ances (lieu,
emps, mode, aisons) aiškos casos. Sin aksiquemen men ionnées les pa ies de
la ph ase éiskien di e ses ame sniais ou p elinksnines cons uc ions. Le plus
sou en u ilisé a dažodžių naudininkas ou naudininkas a ec p ielinksniu ligi ou
galininkas e p ielinksninės apie, į, pagal, pa , pas, po, p o kons ukcijas. Quelle
a esni su dajodis kilmininko ou kilmininko a ec p ielinksniais su , pou , ligi, p i,
en e junginiai. Sa i os p elinksninės įnagininko kons ukcijas a ec p elinksniais
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
p idu iamąsias kons ukcijas i gan(a), i iskas. Vien isinius sakinius papildo
po, a ec, sulig. Žaga iškiai u ilise unea ūšėmis le e be dalimis, p ijung omis les
jonc u es a( ), i( ). Ces mêmes bou uks connec en e composi i s
sujungiamuosius sen ins. P ijungiamieji sakiniai son le plus sou en p ijungius
aux langues li huaniennes ca ac é ingu jung uku ka(d). Des au es menė ini
p ijungiamieji mo s quand, qui, combien, quel, où. Be ac ion, pažyminio, lieu, emps e
k . ci cons ances šalu inių sakinių, a miniuose į ašuose y auja supplemen inio šalu iniai sakiniai.
Žaga ės šnek os exp essions aiška azeologiniais e s abiliųjų mo s junginiais,
comme e chaque šnek os, es assez sa i a, e lé an esponden ų na u i inės
pa i ies, ismonės, nuo okos e kalbinės kū ybos išgales. Des adi ionnels
šnek os azeologismes, don abo dée 21, même 15 son sa i i, nepa eké dans
F azeologijos dic ionnai e. Hencezi, même 71,4% de ph ezeologismus u ilisés
seulemen žaga iškių. S abilie s mo s de combinaines, qui dis ingués en
indi idualiuosius e communausius, gausa (eux discu a même 39) indique égalemen
šnek os i ybiškumu. Palyginimams, qui son cons i ués a ec compa aamuoju
kai(p), du compa isonneg und on collkomsi des obje s de ci cula ion domes ique,
poukščiai, animaux e pan. Une au e exp ession syn ac ique epose nomb eus ou
giminès kai a, mo s de ép ojim, synonymes paieška. Au cou s des siècles o mée
na u elle šnek os sin aksinė aiška ou nissen à la pe sonne sa i aiškos libe é.
Ne au -il pas pa le su les e balingues c éa eu s de li é a u e Li uanies Ma ių Ka iliškį (Albiną Vai kų), Juozą Žlabį-Žengę, o iginai es de Žaga ės apylinkių.
SANTRUMPOS
Dkš Daukšiai
LKI GCTA Ins i u de langue Li uanien Geoling is ikos cen o Ta mių
a chi e
V š Ve šiai
V č Vy aučiai
Žg Žaga ė
Ž – Žiu iai
Ž lg – Ž elgaičiai
LITERATŪRA
FŽ – F azeologijos žodynas, engė I. E many ė, O. Kažukauskai ė, G. Nak inienė,
J. Paulauskas, Z. Šimėnai ė, A. Vilu y ė, edaga o J. Paulauskas, Vilnius: Lie u ių kal-
bos ins i u as, 2001.
Galkus Juozas 2018: Šimkūnuos gy en i nenuobodu..., Vilnius: Joniškiečių d augija
„Sidab a“.
S aipsniai / A icles 89
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
Gi denis Aleksas, Kačiuškienė Geno ai ė 2000: Pa aleliniai eiškiniai la-
ių i šiau inių lie u ių eiksmažodžio sis emose. – Kalbo y a 37(1), 21–27 [= Gi de-
nis A. 2000: Kalbo y os da bai 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
307–314].
Jonai y ė Aldona 1967: La ių kalbos po eikis pala ės aka ų aukš aičių šnek ų
g ama inei sanda ai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 9, 171–182.
Jonai y ė Aldona 1969: Pala ės aka ų aukš aičių šnek ų būd a dis, skai a dis,
į a dis. – Lie u ių kalbo y os klausimai 11, 183–221.
JŠPT – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, a s. ed. J. Š amba y ė, Šiauliai: J. K. Vasiliaus-
ko įmonė, 2001.
Kaika y ė Auš a 2015: Skais gi io šnek os ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek ologi-
jos p oblemos 3, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 150–173.
LFV 1–2 – La iešu azeoloģijas ā dnīca 1 (A–M), 2 (N–Ž), ed. A. Laua, S. Veinbe ga,
A. Eze iņa, Rīga: A o s, 1996.
Lipa e E ija 2000: Ilia y o esp. p ie eiksmio laukan eikšmės i galimi sinonimai
lie u ių kalbos a mėse. – Lie u ių kalbo y os klausimai 43, 144–152.
Lipa e E ija 2000a: La. nos s. malā s. zemē un lie. žemėn s. šalin seman iskās
a iecības li e ā ajā alodā un izloksnēs. – Linguis ica Le ica 8, 151–179.
Lipa e E ija 2005: Dėl okiečių kalbos sakinio ėmelio kons ukcijos a i ikmenų
bal ų i Pabal ijo inų kalbose. – 10-ojo a p au inio bal is ų kong eso „Bal ų kalbų is o ija
i ipologija“ p anešimų ezės, 2005 m. ugsėjo 23–24 d., Vilnius: Vilniaus uni e si e o
leidykla, 50.
LKG III – Lie u ių kalbos g ama ika 3: Sin aksė, ed. K. Ul ydas, Vilnius: Mokslas, 1976.
LKT – Lie u ių kalbos a mės: Ch es oma ija, sud. E. G ina eckienė, A. Jonai y ė,
K. Mo kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Min is, 1970.
LKTCH – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A.
Leskauskai ė, E. T umpa, moks. ed. L. G umadienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
as, 2004.
LLV – Lie u iešu-la iešu ā dnīca, J. Balke ičs, L. Balode, A. Bojā e, V. Suba nieks, A.
Sa kanis, Rīga: Zinā ne, 1995.
LVS – La iešu alodas sin akse, L. Ceplī is, J. Rozenbe gs, J. Valdmanis, ed. L. Ceplī-
is, Rīga: Z aigzne, 1989.
Maigone Bei iņa 2009: Mūsdienu la iešu li e ā ās alodas sin akse, Liepāja: LiePA.
Ma cinke ičiene Rū a 2010: Lie u ių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU leidykla.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
Mikulskas Rolandas 2003: Pos e bų pa eikimo p oblema Li uu ių kalbos žodyne.
Ac a Linguis ica Li huanica 48, 7196.
Pu niņa Maiga, Timuška Ag is 2001: Sinoles izloksnes salīdzinākumu ā dnīca,
Rīga: La iešu alodas ins i ū s. LU: La iešu alodas ins i ū s. Pu niņa Maiga, Timuška Ag is 2001: Sinoles izloksnes salīdzinākumu ā dnīca, Rīga: La iešu alodas ins i ū s.
PŽ Palyginimų Dic ionynas, sud. K. Vosyly ė, Vilnius: Li u iens ins i u de langue,
2014. Rosinas Albe as 1998: Bal es langues de en ées, Vilnius: Mokslas. Sauka
Dona as 2019: À p opos du emps e soi, Vilnius: Li uiniens li é a u es e
ins i u as.
Š amba y ė Janina 1996: Apib ėž o i neapib ėž o kiekio aiška, Šiauliai: Šiaulių uni-
au osakos e si e o édi eu .
Š amba y ė Janina 2002: En aison de plusieu s eikiamybės aiškos cas Joniškio
šnek ose. Valoda 2002. Langoda di e s cul u es dans con ex e 1, Dauga pils, 6669.
Š amba y ė Janina 2003: Abou he Sys em o Syn ax in Subdialec s (Joniškis, No h
Li huania). 4 h In e nacional Cong ess o Dialec ologis s and Geolinguis s, Rīga,
197–199.
Š amba y ė-Valužienė Janina 2015: Ma o Slančiausko e son aidebininkų pasakojamosios
au os inkinių leksika: Žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Š amba y ė-Valužienė Janina 2017: Ma iaus Ka iliškio a compa é des éc i s: kalbinė e pė
e nou elle sensmė. Ac a Linguis ica Li huanica 77, 129143. Š amba y ė-Valužienė Janina
2017a: Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai. Ac a Linguis ica Li huanica 76, 155172.
Š amba y ė-Valužienė Janina 2018: Žaga ės šnek os limi es. Ac a Linguis ica
Li huanica 78, 135148.
Š amba y ė-Valužienė Janina 2019: Fone ines e mo phologiques Žaga ės
šnek os pa icula i és (XX a. pabaigaXXI a. débu ). Ac a Linguis ica Li huanica 80,
109145. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų leidybos ins i u as.
Vasiliauskienė Vi ginija 2008: O d e des mo s de Li uanie a XVIXIX a. A ibu inės
azės, Vilnius: Li uanien kalbos ins i u as. Zinke ičius Zigmas 1966: Li u iens
dialek ologija, Vilnius: Min is.
A icles A icles a icles 91 /
Žaga ės šnek os sin aksinės ypa ybės
( emiamasi 1998–2003 me ų į ašais)
Syn ac ic Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec
(Based on he Reco ds o 1998–2003)
SUMMARY
The hi d a icle dedica ed o Žaga ė local dialec discusses i s mo phosyn ac ic and syn ac ic
peculia i ies. The o he a icles published in his jou nal es ablished he bounda ies o Žaga ė
local dialec (Š amba y ė-Valužienė 135 2018:148) and desc ibed he peculia i ies o mo phology and
wo d- o ma ion; a en ion was also paid o he peculia p ope ies o ocabula y
(Š amba y ė-Valužienė 2019: 109145). The s udy add essing he syn ax o Žaga ė local dialec was
conduc ed on he basis o he dialec al eco ds da ing o he end o he 20 h cen u y and he
beginning o he 21s cen u y, which we e made du ing he pe iod 19982003 in Žaga ė and i s
en i ons. The mo phosyn ac ic phenomena ound in Žaga ė local dialec include pe icien i e (neš i
lauka(n) ‘ o ake ou ʼ, laisse žemė(n) ‘ o le ou ʼ), he exp ession o necessi y o pu pose ( ugiai
pjaunami ‘ ye needs o be eapedʼ), he use o he op a i e mood (lei ein(a) ‘may he goʼ; lai ėk(ia)
‘may he sc eamʼ), subo dina e clauses exp essing an imagined ac ion (bijau, ka p onoun as). The
abo e peculia i ies o he dialec a e o a ce ain ex en o iginal and also cha ac e is ic o o he
nepaguldo į ligoninę ‘I am a aid ha I may be pu o hospi alʼ) and a h oid (demons a i e
local dialec s o Joniškis. Thei usage is suppo ed by language con ac s: simila cons uc ions can
also be ound in La ian. As i can be expec ed, he eco ds o Žaga ė local dialec , i.e. discou se,
demons a e he o iginal cases o exp ession o he subjec , he objec and a ious ad e bial
modi ie s (place, ime, manne , cause). Syn ac ically, he abo emen ioned pa s o he sen ence
a e exp essed by a ious cases o p eposi ional cons uc ions. The nominal da i e o he da i e
wi h he p eposi ion ligi o he accusa i e and he p eposi ional cons uc ions au, à, selon, pa ,
pas, po, p o a e mos commonly used. The nominal geni i e o he combina ions o he geni i e and
he p eposi ions an, pa ce, ligi, p i, en e a e sligh ly less common. Peculia p eposi ional
ins umen al cons uc ions wi h he p eposi ions po, su, sulig a e used. The speake s o Žaga ė
local dialec also use dangling cons uc ions (i gan(a), e ou ). Simple sen ences a e supplemen ed
wi h he homogeneous pa s o he sen ence linked by he conjunc ions a( ), i( ). The same
conjunc ions a e also used in case o coo dina e sen ences. Subo dina e sen ences a e usually
linked by he ypical Li huanian conjunc ion ka(d). O he subo dina o s a e quand, qui, combien,
quel, où. Subo dina e objec clauses p e ail; subo dina e subjec and a ibu i e clauses as well
as subo dina e clauses o place, ime, e c. a e sligh ly less common.
Like in e e y o he dialec , he exp essi e con en o Žaga ė local dialec mani es ing i sel
h ough ph aseological uni s and s able wo d ph ases is a he o iginal as i e lec s he
capaci ies o he esponden s na u al expe ience, wi , unde s anding and linguis ic c ea ion
(už auk i comme į maišą ‘no allow, p ohibi , comme maišą p a ijus ‘ o eel unheal hy,

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
e c.). Conce ning he adi ional ph aseological uni s used in he dialec , 21 o which we e
discussed, as many as 15 a e o iginal and no ound in he Ph aseological Dic iona y. I means
ha as many as 71.4% o he ph aseological uni s a e used by he speake s o Žaga ė dialec
only. The high numbe o s able wo d ph ases (as many as 39 we e discussed), which a e
subdi ised in o indi idual and gene al, also shows he dialec s iabili y. As ega ds compa isons
o med wi h compa a i e kai(p), household i ems, bi ds, animals, e c. se e as he basis o
compa ison. Ye ano he ype o syn ac ic exp ession is based on he shi o numbe o
gende , epe i ion o wo ds, sea ch o synonyms. The dialec s inhe en syn ac ic exp ession
o med h ough cen u ies p o ides an indi idual wi h he eedom o o igina ed in he en i ons
sel -exp ession. I is no wi hou eason ha people speak abou he eloquen au ho s o
Li huanian li e a u e Ma ius Ka iliškis (Albinas Vai kus) and Juozas Žlabys-Žengė, who
o Žaga ė.
Į eik a 2019 m. décemb e 17 d.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Li uanie
janina. alu[email p o ec ed]om