S aipsniai / A icles 79
ARANKA LACZHÁZI
Lo ando ėšo uni e si à
Mokslinių y imų di ezioni: bal ų i ki ų kalbų kon ak ai,
leksiniai skoliniai.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-04
KELETAS GALIM HUNGAR
TALBOS SKOLINI LIETUVI
TALBOGE
Some Po en ial Bo owings om Hunga ian
in o Li huanian
ANOTATIA
S aipsnyje s isi ano le lekseme della lingua Li uania, che sono eng ų o igine o sono s a e
p es a e da al i linguaggi pe eng ų kalbą. La maggio pa e di ques i leksemì in lingue
li uanee en ò XVIXVIII seczii, spesso indi e amen e, in e medianincaujando polkų, ečiau
okiečių, bal a usių o usų lingue. Pascoli i pa ole cos i uiscono ema iche g uppi, che
i le ono di quel me o Veng ijos e Li uania Didžiosios Kunigaikš ys ės s o ici-cul ū inius
išius. Tali g uppi, pe esempio, appa engono a ecnica mili a e, abbigliamen o dei mili a i
e mini, da ex egno Veng ijos in LDK aspo a i de e mina i p odo i, denominazioni. In
mol i casi cons a a a iazione del signi ica o del debile. Fa no a e che solo nonmolè pa e di
ques i leksemų issi ica nella a uale comun inè dei li aui in disco so, pe ché ques i e mini
no malmen e sono pas enée, non a ojami pa ole oppu e dialek izmai. ESMINIAI VODŽIAI: LDK
dei, eng ai LDK, kalbų kon ak ai, leksiniai skoliniai, skolinys iš eng ų kalbos.
ANNOTATION
The a icle aims o o e iew he Li huanian wo ds ha a e supposed o be o Hunga ian
o igin o may be linked o Hunga ian in an indi ec way. Mos o hese lexemes ha e been
bo owed h ough Polish, less o en h ough Ge man, Bela usian o Russian du ing he 1618 h
cen u ies. They belong o speci ic hema ic g oups like mili a y e ms, names o mili a y
uni o m de ails o names o p oduc s ha we e impo ed in o he G and Duchy o
ARANKA LACZHÁZI
80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Li huania om he o me Kingdom o Hunga y. In many cases a signi ican change in he
seman ic o he lexemes can be obse ed.
I is wo h no icing ha only a small numbe o hese lexemes is being known and used in
con empo a y S anda d Li huanian, as hese wo ds belong a he o dialec al o his o ical
lexicon.
KEY WORDS: G and Duchy o Li huania, Hunga ians in he G and Duchy o
Li huania, language con ac s, lexical bo owings, bo owings om
Hunga ian.
ĮVADAS
Negli anni 2016 pubblicuo ame Rolando K egždžio Lie u ių kalbos polonizmų žodyne
( oliau PŽ) au o iaus indica i 28 eng ų kalbos žodžiai (p. 286), quali a ii modi si
possono lega e con co ispondammi leksem della lie u ių kalbos, . y. y. eng ų
žodžiai iksuojami come po imi polonizmų šal iniai. Ques o diziona io, come è no o,
p imo app o ondi o diziona io e imologico della lingua li uani, nel quale ampiamen e
discussi ali casi e nel quale leksemom della lingua li uani eng ų o igine o pe eng ų
lingua paskolin om iene assegna o g ande a enzione. Dall'al a pa e, la
di usione di pa ole del eng ì nelle lingue bal ì è s a a esamina a nei la o i dei
eng ì kalbininkų (Hollós 1998; Laczházi 2003; Tó h 2003, 2007, 2016a, 2018). Inol e è
mol o sc i a sugli elemen i lessico di o igine eng ų lenkų (Wołosz 1989, 19911992),
usų (Hollós 1996) e bal a usių (Zol án 2005, 2006) nelle lingue. Susci a o con u e
menziona e le conclusioni delle ice che, si può no a e, che esaminamen o di pa ole
di o igine eng ì nei lingui li uani daoda in e essan ii isul a i, ma e ia apž alga
pe me e esiliškin i ques a lessica speci ica, a pa e con e mano, in pa e e
papildo, e iscino gli s udi dei lingwinis i li uani e eng ì al i. In ques o a icolo
iene compa a o e sommendoni da i dei eng ų y ėjų e PŽ nonché al i dizionini
e imologici della lingua Li uania. Leksemów dominancych igua do impo an i di
ques i sono i leksiką dei ecchie Li u iške ašy inių paminklų app esen ojan is
Al li auisches e ymologisches Wö e buch (ALEW) e con i più ecen i da i
comple a o Słownik e ymologiczny języka li ewskiego (SEJLe). Lie u ių, anche e
la ians lingue si o a nemažai in e nazionale dei pa ole, kilusių da eng ų kalbos.
Si a a sop a u o culina ijos o al i con eng ų e nine cul u a ela i i nomiimi,
ad esempio, guliašas, okajus, ča dašas (la . gulašs, okajie is, ča dašs) e pan.
Šiuos skolinius-in e nacionalismus plačiai ap a ia eng ų kalbininkai A ila Hološas
(Hollós 1998) e Sila das To as (Tó h 2003), quindi in ques o a icolo essi
nenag inėjami. Dėmesys iene assegna o XIVXVII a. LDK s o ico, cul u ale con es o
nulem am eng iškos o igine pa ole di pli imui.
A icoli A icles 81 /
Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje
Sulla base s o ikės Raimondos Ragauskienės s udi (Ragauskienė 2008; Ragauskas,
Ragauskienė 2018)1, menziona o pe iodo ung i in Li uania cos i uì s abilią
mino umą, secondo nume i occupan i 5 o 6 pos o a aka iečių. Essi sono
a i a i in LDK pe agioni poli iche o economiche, pe in ensi (e pa icola men e
suin ensi ėjusių ai empi di S e ano Ba o o) cul u ali, comme ciali di legami
(Ragauskienė 2008: 29). Tu a ia, su di e i con a i ung ì e Li uanei si possono
solo cau amen e spėlia e. Mol a in ques o a icolo a a 1989, 19911992; Zol án
mų leksemų aip pa y a papli usios lenkų i (a ) bal a usių kalbose (ž . Wołosz
2005), aigi nella lingua li a ians essi po e ano en a e e da ques i linguaggi, o
pa allelamen e da ambo.
HUNGAR KILMS ARBA PER HUNGAR
KALB PASCOLINTI LOGŽAI LIETUVI
TALBOGE
Di segui o abėcėline o dine discussiamo singoli skoliniai. Pa e di lo o sono di o igini eng ì, con
neabejo ina eng iška e imologia. Ki i sono s a i si p es a i da al i linguaggi pe eng ų lingua. In ali
casi sul eng ų lingua in e mediininka imą gene almen e es imonia speci ici iai one iniai o più
spesso seman iniai, cambiamen i. Leksemų one iniai-mo ologiniai a ian i e signi ica i indica i sulla
base del diziona io ele onico a ian e (LKŽe) della lingua Li uania. In quei casi, quando la pa ola
e imologija non solle a dubbi, i da i dei dizionì della lingua Li uaniana engono p esen a i b e emen e,
indicando p incipali o me, signi ica i, ia di p es inimosi e più de agli on e di desc izione. Do e
possibile, si indica leksemo più an ica conosciu a es imoniimen e nelle on i sc i e empo (me ai,
amžius). Più ampiamen e commen a e solo quelle e imologie, che è necessa io sopplode e da i della
lingua ung ì, pe me en ici conside a si una a ian e di e imologia al e na i a. Il segno klaus uko
sc i o da an i quei pa ole, il cui legame con eng ų lingua, sebbene e supponu o da alcuni au o i, solle a
dubbi. aidùkas ‘pono sa gybinis, se nas < le. ajduk hajduk 1564; 1. ‘ eng ų pěs ininkų ko pus solda o; 2.
‘ eng ų policininkas; 3. ‘plėšikas < eng . hajdú, [pl.] hajdúk ( eiksmažodžio haj ‘gany i o ma
pa ecipi ė; pi minė eikšmė eng ų 1 Be R. Ragauskienės y imo, lie u ių i lenkų is o iog a ijoje
bu o ap a i a ski i eng ų aidmens LDK ques ioni, ad esempio, alcuni eng ų daly a imo Lie u os DK
ka iuomenėje momen ai, eng ų mados į aka, eng iškasis pe iodo XVI a. pab. a XVII. p . Bi š ono
alsčiuje, am g a iji. Pičiau ž . Ragauskienė 2008: 21.
ik ų asmenų, kaip an ai, S epono Ba o o, Kaspa o Bekešo, liu nininko Valen ino Bak a ko bio-
ARANKA LACZHÁZI
82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII nel linguaggio e a ‘gany ojas); eidukas
‘ oks pės ininkai dalinio ka ei is, a ile is a. La pa ola paludi o e pa agoni, ad
esempio, Ein come eidukas, lek come ai a as; ein kai eiduk (g ei ai), s o kai
s iebas (Vosyly ė 1985: 68). Voiciechas Smočinskis qui in a ede i signi ica i ‘del
dia olo, malignea spi i i (SEJLe: 9). LKŽe pa ola è conside a a debi o e di o igine
sla iška, e ALEW o ma eidukas si collega con eiksmažodžiu ei i (ALEW I: 260).
Ques 'ul ima e imologia, manomene, è ina idabile a causa pa allelių lenkų,
bal a usių nelle lingue nonpaisimo, plg. bl . гайдук 1568, . Литовскiе гайдуки 1582,
гейдук 1745, uk . gayduki 1582. Comune di ques e pa ole mas ka ei is; 3. ‘ eng iška
eikšmės y a: 1. ‘samdomas ka ei is S epono Ba o o ka iuomenėje’; 2. ‘samdo-
uni o ma a isa o se o. In polacco e ussi lingue lo segna anche ‘plėšiką (Hollós
1996: 24), in ussi lingue ‘aukš ą žmogų, ‘akiplėšą, begėdį e ‘ne amų gy ulį (Аникин
321 2015:323). an ãlikas ‘nedidelė s a inė alui koš i < le. an ałek < eng . án alag <
á alag, an alag ‘s a inė, aso di legno; 1030, a ol e 75 li ų s a inė inui. Nel
linguaggio polacco dal XVII sec. paludi o il e bo an ałek ‘nedidelė s a inė inui
oppu e alui e anco a p ima pa a dėse Jan ułek 1608, An ałkowicz 1683 (Wołosz
1989: 226). S. bl . an eloкъ ‘ . p. Nel 1583 kildinamas di e amen e dal eng ų
kalbos (Булыка 1980: 155), pe ò a causa di one inių nesu apimų ques a o ma non
può esse e alu a a come on e del lie u iško pa ola (PŽ: 19; SEJLe: 37).
P i imo della pa ola sie ino con in ensi ia comme cio eng išku ynu Ry ų
Eu opoje, e signi icazioni (s a inės paski ies) ki imas indicano ada azione
e mine dei lie u ių kalboje.
? a endà ‘nuoma ( aim anche a enda o i ‘nuomo i, a endõ ius, a eñdo ius
‘nuomininkas) < s. le. a enda ‘nuoma, a endować ‘nuomo i, a enda z ‘nuomininkas
< eng . á enda ‘nuoma < s. p anc. a ende , a en e ‘nuomo i, es enomo i < lo .
a enda e ‘nuomo i, enda, en a ‘nuoma. Kalboje Lie u ių leksema paliudi a dal
1600 anno, lei po e a esse e p es i a anche da y ų sla ų kalbų (do e en a o da
lenkų kalbos), plg. s. . аренда, bl . a énda ‘nuoma, a énda ъ ‘nuomininkas XVI a.
(ALEW I: 54). Andžejaus Banko skio i iene, ques o e mine come giu idico e mą
Veng ijoje, e successi amen e e Polonia, usasse e pla ino di o igine ancūzų Anžu
(Anjou) dinas ia, egna ice Veng iją dal 1301 al 1399 anni, e Lenkiją dal 1370 anni,
adminis acija (BES I: 15). ? ba dšius 1. ‘ki is con ilgu ko u (a mas o di gue a)
1620; du u as 1870; 2. ‘a šipęs qualche a ezzo (ci is, colilis, dalgė); 3. ‘ne in ecej
a ikišęs daik as (pagalys o qual al o); 4. ‘g ale uomo; 5. "b u o animaliul; ba šius
‘ki is su ilgu ko u (LKŽe; ALEW I: 18), plg. eng . bá d ‘ki is con ilgu ko u.
A icoli A icles 83 /
Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje
La pa ola simile signi ica o paludi o lenkų (ba dysz ‘ki is su ilgu ko u), usų
(бéрдш, бaрдыш ‘ . p.), bal a usių (бардышъ, бардишъ [бердышъ] ‘ . p.) nelle lingue.
La pa ola Li uanie pe il c ocio luogo ALEW e SEJLe (SEJLe: 116) kildinamas dal
y ų sla ų kalbų. PŽ egli conside a o polonismo e si collega con le. ba dysz
(be dysz) ‘dalgiaki is, seno inis ginklas, de i usiu o da lo . ba ducium ‘ko inis
ki is < g . βαρδούκιον ‘lazda, špaga < p. sl. *bo dy ‘ki is< ge m. *ba de ‘ . p., o
da eng . bá d 1272 ‘ki is < s. . a. ba a ‘ki is, ko inis ki is (EWUng I: 82).
Lenkų ba dysz (be dysz) da eng ų kalbos kildina e al i au o i (plg. BES I: 41;
S achowski 2002: 47). Di e si che menė osios e sioni, Aleksand as Anikile.
nas palaiko eng ų kalbininko And ašo Zol ano e imologijos aiškinimą, ku is
ba dysz (be dysz) kildina is . baрдыш <? ge m. ba de e espe a la pa ola
collegamen o con eng . bá d possibili à (Aniquin 2003: 107108; Zol án 1978)2.
bèkešas ‘šil as supe io i appe imen o in e nali, più co o pe apsiaus ą (LKŽe),
plg. eng . bekecs Bekes.
Il nome del es i o è de i a o dal S e ano Ba o o allea o e Kaspa o Bekešo
pa a dės ( eng . Bekes o Békés, le. Kaspe Bekiesz) pa lan i polkų: bekieszka 1586 >
bekiesza (dėl da ybos plg. le. ba o ówka ‘ am ik a šoblė; am ik a kepu ė da
Ba o o pa a dės, le. węgie ka ‘ okia s iukė da Węgie ‘ eng as). Dal polkų lingua
p es i o bl . bekeška 1599, . бекéш 1789, бекéша, бекéшка 1854 (Аникин 2003: 5657).
Veng ų bekecs < bekes ‘ umpas, appe i io supe io e paludi o solo dal XVIII sec.,
esso in ale signi ica o è p es a o dal lenkų kalbos (EWUng I: 92; Kiš 1963: 4852; Hollós
1996: 1617; Boj á 2015). Li u ių bèkešas può esse e p es a o da lenkų (le. dial.
bekiesz; PŽ: 230) o da bal a usių kalbos. Poiché del linguaggio li uanio il e mine ki čio
luogo coincide con lenkų e con eng ų, e non con eas e n sla ų kalbų wo dų
ki čiuo omis o momami, in ques o a icolo più ends ama ques o e mine kildin i
p ecisamen e da lenkų kalbos. luogo Ki čio po e a de e min i ing esso del linguaggio
eng ì (pa a dės Bekešas eng iškas a imas ki čiuo as pi masis skiemuo),
u a ia l'appa izione del e mine comune dal ik inio, senza abejo, sie ino con lenkų
kalba.
2 A. Zol ano p incipali a gomen i sono ques i: 1. da s. eng . o me ba ddos szeke ce (pažodžiui:
ki is con ba dišiumi), di alcune au o ių conside a e le. ba dysz šal iniu, one icamen e impossibile
spiega e p e iagga eng ų būd a džių -os sos i uzione in lenkų -ysz (plg. eng . Rák-os > le. ok-osz
e k .); 2. le. ba dysz paliudi o qualcos'al o più a di (XVII a.) negu usų baрдыш (XV a.), ol e a ciò, la
pa ola nel linguaggio polkų deno a p ecisamen e il gunklą usa o dai ka i Russi di Mosca, che, a
l'al o, nella sua o ma e modo di uso di e isce chia amen e dal lo . ba ducium < g . βαρδούκιον 425
426 (Zol án 1978: […]426). Vediasi, il p es inimosi di ezione polkų → usų lingua non, p ocesso a enno
con a ia di ezionemi.

ARANKA LACZHÁZI
84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
čižmà ‘ y iška kojinė < le. ciżma, czyżma ‘ okia a alynės ūšis, pusbačiai < eng .
csizma ‘aulinis ba as < se b.-k . čzma ‘ba as < u k. çizme ‘ba as (PŽ: de ẽšis
46).
‘sa ų ( audų) e bal ų plaukų a klys, d yžos colo ed gy ulys; de ẽšas, de ẽšius ‘ .
p. < le. (dial.) de esz, de eś 1. ‘ audas ho klys; 2. ‘žils elėjęs žmogus; 3. ‘ alpnos
be andimen o (alus, midus, ino) < eng . de es 1. ‘pažilęs, žils elėjęs žmogus 1291;
2. ‘sa ų ( audų) e bal ų plaukų a klys1591 (Wołosz 1989: 247 248; PŽ: 275; EWUng I: 254).
Plg. da bl . дэраш (Zol án 2006: 500). dalmõnas ‘kišenė, delmõnas 1. ‘kišenė; 2. ‘piiginė,
delmonnis ‘kišeninis, delmõnpiningiai ‘kišenpinigai, delmõn agis ‘kišen agis (LKŽe).
Plg. da XX a. on i: con uščiu delmonu pa ažiuosi; esą egli pasiglemžęs į delmoną
subsume a o ių pinigus (DLKT).
La pa ola è di u kiškos o igine, plg. dolama XIV a., dolaman XIVXVI a., dolman
15541555, doloman 1615 ‘ oks u kų ka ei ių ūbas, pla us apsiaus as (Hollós 1996:
29). In ques o signi ica o è di uso in mol e lingue eu opee, ad esempio, ok. Dolman
ci ca 1500 anno, Doliman, ang. Dolyman 1585, Doliman 1872 ‘ma e iškas apsiaus as
pal o con la ghe manio ėmis, . doloman 1658 ‘lgas apsiaus as, pal o /; la go
d abužis emminili, le. dołoman 1543, dołman, dołaman ‘mo e iškas apsiaus as
cappo o con la ghe mano ėmis, bl / dolomanъ 1516 ‘ . p. Reikšmė ‘husa ų
š a kas è appa so nel linguaggio eng ų e anche paludi o in già menziona e lingue:
ang. Doliman 1883, . dolman 1741, le. dołman, dołaman ‘ eng iškas š a kas, bl .
dolomanъ 1516 (Hollós 1996: 2831; Wołosz:
248–249).
Lie u iškas pa ola kildinamas da le. dołman o bl . dolman (LKŽe; PŽ: 49), o da .
dolman, doloman (SEJLe: 241). Fone icamen e-mo ologicamen e ques e
e imologie comple amen e acce abili, u a ia dubbi solle a la seman ica non
somiglianza. Poiché lie u iškas delmonas dalmonas paliudi o Mažosios Lie u os
šal iniuose (žodynuose) bei egiono a mėse, possibile che egli in lie u ių kalbą
jo pa ek i iš okiečių kalbos, i seman ikos ki imas galėjo į yk i bū en Mažio-
galėsios Lie u os a mėse. L'in luenza dei Vokiecchi indica e menė i sudu ini
pa ole kalkės: delmõnpiningiai, plg. ok. Taschengeld, delmõn agis, plg. ok.
Taschendieb. Si i iene che l'e oluzione seman ica pe me a capi e i da i
e nog a ici: delmonas dalmonas è de agli della abbigliamen o emminile Majiosios
Li uania: puošni (išsiu inė a, con ka oliukais, spesso papuoš a sa ininkės
inicialais) kišenė, che iene išama p esso i nas os os. Panašią kišenę nešiojo e es ų, suomių, no egų, s edų mo e ys,
jos pa adinimas šiose kalbose y a ‘kišenė’ a ba ‘maišelis’ (Ma ulionienė 2015).
A icoli A icles 85 /
Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje
Quindi ques a eal à geog a ica di usione pe me e anche di lega e la pa ola più
con okiečių kalba che con sla ų lingue.
Vokiečių lingua p ūsiškoje a mėje Dolman paliudi o solo come husa ų š a ko
nome (PW: 1171). Veng ų leng osios ka ale ijos, husa ų pulkai XVI XVIII a. se i o nei
a i S a i eu opei ka iuomenėse, anche e P ūsijoje. All'es e o se na ę eng ų
husa ai semp e indossa ano lo o ca a e is ichino puošnią eng išką uni o mà.
Ques e uni o mi impo an e de agliè e a sul cin u o kaban is icen emen e
apposís maišelis-kišenė, sulla quale inizialmen e e ano siu inėjami il p op ie a io
del pulko, in segui o del so ano, iniziali (Bá i Be kó: 26). Ques o husa ų maišelio e
lie u ių delmono apipa idalinimai mol o similiūs. Pe an o, sebbene la s essa su un
nas o išama kišenės nešiojimo moda osse di usa in u a Eu opa, aigi e
Bal ije egione, u a ia ques a kišenės li e iškas nome, manoma, può esse e
collega o con husa ų uni o ma. Husa ai la lo o kišenę po i a insieme con speciale
husa išku š a ku dalmonu ( eng . dolmány, ok. Dolman), quindi a causa del
pe manen e uso di en ambi ealijie insieme š a ko nomeamen o po e a esse e
as e i o pošenei chiamini. ge mkas ‘ginklanešys < le. gie mek 1500 ‘ . p. < eng .
gye mekka (ALEW I: 315; PŽ: 310). Ginklanešio signi ica o la pa ola è s a o anche
p es a o e in bal a usių lingua: kge meкъ 1567, kge moкъ dallo XVII a. inizi (Wołosz
1989: 254). In linguaggi Li uanei egli paliudi o solo XVIXVII a. sc i u (Bezzenbe ge
1877: 284; LKŽe).
eid ž ukas. aidùkas
? kabõ as ‘ oks d abužis; kóbo as ‘be anko is, scel as mo e iškas d abužis, liemenė.
LKŽe ques o e mine illus uojamo XVIII a. Mažosios Lie u os žodynų e XVIIXIX a. aš ų
da i e quali ica o come polonizmas. Polonismo egli conside a o e PŽ, plg. le. kaba XV a. 1.
‘males e donne's uppe ga men , palaidino; 2. " amdomieji ma škiniai; 3. ‘Ma škinie
con cui e ano p epa a i i condanna i a b ucia i sulla lauga; 4. "ka iškio palaidinė; i k . ;
lie . kabãčikas 1. ‘be anko is d abužis; 2. ‘nusinešiojęs, nebenaujas, palaikis sijonas <
le. dial. kabacik kabaćīk ‘palaidinis / made iška palaidinė; mo e iški puskailinukai (PŽ: e
eng iška: eng . kabá ‘apsiaus as; schiacco; s iukė; umpas supe io e emminile
83). Dėl lenkų žodžio kilmės PŽ nu odomos ys galimos e imologijos, a p jų
š a kelis. Tu a ia ung ų lingua in pa ola paludi o solo dal 1751 anno (EWUng I: 654),
men e p ima paludijazione di pa ola li a iško da a a nel 1747 Pilypo Ruigio dizodyne
(Ruhig 1747). Pe an o la possibili à che ung iškas pa ola e a le. kaba → lie . kabo as
on e, semb a ne eale. Veng . kabá eng ų e imologų kildinamas da una occiden ali
sla ų kalbų, p obabilmen e da slo akų, kabá ‘apsiaus as, palaidinė, š a kas. Pe an o
imangono nonmessi due PŽ p opos e e imologie:
ARANKA LACZHÁZI
86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
1. s. č. kabá ‘ uppe a ol o ino alla cin u a; ale abbigliamen o ca io; š a kas <
bulg. ka àd, ka à ‘seno inis es i i emminili; apsiaus as senza mano i e k . < g .
καβάδιo ‘ y iškas d abužis < pe s. qabāh ‘ i šu inis d abužis, apsiaus as e 2. lo.
cap[p]a ‘apsiaus as con gob u u, capa us ‘apsi ilkęs apsiaus ą (PŽ: 338). kañ a as,
kañ a is ‘apynas is, b izgilas; pa adis. pa liamo Li uanei di alcuni e imologų
conside a o polonizmu (LKŽe): le. kan a 1607 < eng . kan á 1571 < u k. kan a
(LKŽe; Wołosz 1989: 263). Poiché ques o e mine è di uso in mol e lingue, la on e
della pa ola li e iško ha anche po u o esse e bl . kan a ъ 1616 (Hollós 1996: 35). PŽ di
ques o pa ola come polonismo nonap a ia, e ques o indi e amen e con e ma
bal a usišką e imologiją. ka bãčius, ka bõčius ‘ oks bo agas, bizūnas < le. (dial.)
ka bacz, le. ko bacz ‘bo agas < eng . ko bács ‘ . p. < se b.-k . kò bāč ‘ . p. <
osm. kı baç ‘ . p. (LKŽe; PŽ: 359; EWUng II: 796). Robe as Vološas (Wołosz 19911992:
270) e Voiciechas Smočinskis eng ų lingua in e mediininkazione non conside a
necessa iamen e. Lenkų kalbininkas lie u išką žodį kildina da s. bl . ka baчъ < osm.
kı baç (SEJLe: 574). Il a o che il p es inys paludi o solo Majiosios Lie u os
okiečiųlie u ių linguų žodynuose bei olklo e, nonos an e maggio men e
con e ma lenkišką e imologiją (con un possibile okiečių kalbos a pininka imu, plg.
. dial. p . Ka ba sch (ALEW I: 453)). ka ãšas, ka ãšis, ka õšius ‘a lenk as
handogalis < le. ka wasz 1641 1. ‘apy ankė da cana dos; 2. ‘ ankogalis< eng .
ac as 1539 ‘apy ankė om ska dos (PŽ: 364), plg. ka ‘ anka e as ‘geležis. Il
signi ica o della pa e di abbigliamen o nacque polkų linguaggio. Pi minė signi ica o
non pauli a né dei Li uanei, né bal a usių lingue, plg. bl . ka ваш 1689 ‘ ankogalis
(HSBM 14: 284; Zol án 2006: 499). ? kašã ai (pl.) ‘d a o la o a o i la o a o i
abi amieji namai, kume ynas < le. kosza inės (< um. căşă ie ‘a idă; sū inė ←?
a, kosza , kosza y (pl.) 1. ‘ap a as a ims gany i miške’; 2. ‘kalėjimas’; 3. ‘ka ei-
eng . kosá ‘laida ; a idė; kašã i- ‘ap a as, do e pascola e a ys è in mol i
nis ‘kume is’ (PŽ: 365). Veng ų e imologų i inama, kad eng . kosá 1313
linguaggi di uso alachų piemenų a ininkys ės e mine, che in ung ų lingua
po ebbe esse e en a o dal umunų kalbos, ma pa alleli po ebbe anche esse e
en a o da slo akų e uk ainiečių kalbų (EWUng II: 805). R. Vološas i iene che in polkų
lingua sia po u o esse e p es a o o da ung ų, o da umunų kalbos (Wołosz 1989:
271272). Nebaški imanga Li u iško pa ola seman ica o igine, pe ché essa non
pauli a nien e in uno dei menziona i linguà, ma, senza dubbio, è icina le. ‘kalėjimo,
‘ka ei inės signi ica i, dai quali e po e a issi u ulio i, u a ia a ques 'assunzioni
onda e da i non bas ano.
A icoli A icles 87 /
Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje
ka ánka ‘ umpas supe io e abi ožis, ka énka ‘liemenė su aukiniais, klos ėmis
nuga oje (LKŽe). Fo ma ka ánka nella le e a u a più spesso kildinama da le. (dial.?)
ka anka ‘ umpas d abužis, s iukė, udinė, milinė. Da ques a pa ola discende anche e
. ka ananka ‘ . p. 1664, bl . ka a anka 1602. Quindi ka énka può esse e in linguaggio
li uanio appa sa una secondina o ma (ki aip mano Smočinskis: lie . ka énka < bl . dial.
ka ánka < le. ka anka < ka ana (SEJLe: 594)). A causa della semema ‘d abužis assenza
seman ikoje, PŽ nega i o le. ka anka connessione con eng . ka ona ‘ka ys (< i al.
ca ano ‘pilies šeimininkas, smulkus asalas (EWUng I: 712)) e sugge i a la pa ola sie i
con i al. ca ana ‘medžio ojo s iukė (PŽ: 368369). Tu a ia il signi ica o del es i o
po ebbe so ge e polkų pa lando (Hollós 1996: 34), plg. le. ka ona già nel 1562 anni
ka an(a) ‘ka ys XVI a. (< eng . ka ana ‘ka io ginkluo as se nas; ginkluo as ai as
1273), nella quale ale abbis modello (nomine del es i o da pe sona il da a a dzio con
p ecessaggio -ka) sono pa icola men e p odo i, plg. bekieszka ‘ okiaukė < s i> <
pa a dė Bekiesz, ba o ówka ‘ am ik a kepu ė< p> pa a dė Ba o y, ma yna ka
‘ okiauk < s i> < ma zyna jū inė. Pe an o la seman ica come jus e pe me e
Li u išką pa ola sie i con eng . ka ona. ? kiepas ‘žioplys, ėpla. Ques a pa ola
eng išką e imologiją con p es i um pe lenkų kalbą suponuoja PŽ: le. dial. kiep 1.
‘žioplys; 2. ‘nekal ybės plė ė, cunnus; cli o is; 3. ‘( ido.) donna; 4. ‘k ailys, mulkis,
ne ykėlis (< eng . kép ‘a aizdas; eidas, iz aizda); plg. anche così bl . кеп(ъ), s. bl .
кепъ 1. ‘k ailys; 2. ‘pe dimen o, giocando ca e (PŽ: 375376); ‘k ailio nel signi ica o la
pa ola paliudi o e in lingua uk ainiečių (ЕSUМ II: 423). Quindi il signi ica o ‘k ailys, mulkis
nelle lingue Li uanie, polkų, bal a usių e uk ainiečių coincide, pe ò nonaiškus il lo o
legame con eng ų kép. Nei diziona i e imologici della lingua polacca si o a e più da i:
kiep 1. ‘k ailys; 2. pasen. ‘cunnus (Linde II: 994; SJP VIII: 665) e kiep 1. ‘k ailys; 2. ‘penis
XV a. (B ück ne 1927: 228). Aleksand as B ukne is pa ola kiep kildina da p eceden i
oz-kiep o oz-skiep, e ques e o me collega con le. oszczep ‘ie is, s. . ockepъ ‘ . p. e
di al e lingue leksemų seman ica di e enza. Veng ų kalbos e imologiniai ocodynai
issano du omonimini pa oležius: u kiškos kilmės kép (1) 1138 ‘a aizdas, eidas,
S aipsnio au o ės nuomone, bū en ši e imologija i leidžia paaiškin i eng ų
eidas, iz aizda e già 1138 anni paliudy ą, ma solo ino al XVI a. a o ą, kép (2) ‘ okia
ie is. An ojo pa ola e imologija è neaiški. EWUng minima possibile pa ola sla iška
o igine e, in ques o modo, la sua connessione con eng . kopja ‘ie is. EWUng au o i
amme ono che ale e imologia non è onda a, sebbene e non sca a la possibili à che
kép (2) possa esse e o igina a eng ų lingua come copia di o igine sla iškos
‘ie is a ian e one ica (EWUng II: 730731). Indipenden emen e da ques a
e imologia, si i iene che lie . kiepą si possa kildin i da eng . pasen. (2) kép ‘ie is
ARANKA LACZHÁZI
94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Hollós A ila 1998: Венгерские элементы литовского словаря. A Li án Nagy ejedelemség és
a mai Középés Kele -Eu ópa nyel ei: Analógiák és oly onosság kon e encia anyaga, sze k. A.
Laczházi, E. Szmolinka, A. Zol án, az 1998 maggio 2526, Budapes :
ELTE, 34.
HSBM Is o ico diziona io di inglese 137, ed. A. I. Жураўский, Minsk:
Навука і тэхніка, 1982–2017.
KEWT S achowski Ma ek, Ku zge aβ es e ymologisches Wö e buch de ü kischen
Sp ache, K aków: Księga nia Akademicka, 2019. Kocsis Mihály 2018: A szlá nazálisok és a
huszá . Magya Nyel 114, 6877. DOI:
10.18349/Magya Nyel .2018.1.77.
K egždys Rolandas 2018: Onyms and Appella i es o Onomas ic O igin o he Dic iona y
o Polish Loanwo ds in Li huanian. Onomas yka neohumanis yka nauki społeczne, ed.
U. Bijak, H. Gó ny, M. Magda-Czekaj, K aków: Polska Akademia Nauk, Ins y u Języka
Polskiego, 271285. DOI: 10.17651/onomas 2018.21. Laczházi A anka 2003. Венгерские
элементы в лексике литовского языка. Miscellanea Co iniana. Köszön őköny Hollós
A ila 70, szüle ésnapjá a, Budapes , 236243. Accessibile in e ne :
h pszla in eze .el e.hu/publica ions/sze k.sh ml [žiū ė a 2020-05-30].
Linde Samuel Bogumił 1855: Słownik języka polskiego 2, wyd. pop 2; i pomnożone,
Lwów: Zaklad Na odowy im. Ossolińskich.
LKŽe Lie u ių kalbos žodynas 120 (19412002), y . ed. G. Nak inienė; e. a ian as, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sione, 2017). Accedo in e ne : www.lkz.l .
Ma ulionienė Elena 2015: Cos umo e nico della egione Bal ica kišenių o namen ika.
Res Humani a iae 17, 187220. DOI: 10.15181/ h. 17i1.1157. Accesso in e ne :
h p:jou nals.ku.l index.php/RH://a icle/ iew/1157/pd _1 [ edu a 2019-12-10].
Miežinis Mikolas 1894: Lie u iszkai-la iszkai-lenkiszkai- usiszkas ā dynas, Tilsi :
M. No eskis.
Nesselmann Geo g Hein ich Fe dinand 1851: Wö e buch de Li auischen Sp ache,
Königsbe g: Geb üde Bo n äge . PŽ K egždys Rolandas, Li u ias lingua polonizmų
žodynas. Słownik polonizmów w języku li ewskim. S udia E ymologica Bal ica 2, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2016. PW P eussisches Wö e buch. Deu sche Munda en
Os -und Wes p eussens, H sg. on R. Gol z, Bd. 1, Mainz: Akademie de Wissenscha en und
de Li e a u Wachholz
Ve lag, 2005.

S aipsniai / A icles 95
Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje
Ragauskienė Raimonda 2008: Hunga ians S a us in he G and Duchy o Li huania unde
he Rule o Jagiello and S ephen (sic!) Ba o a (14921586). Heng ai Li uania Maggiojoje
Kunigaikš ys ėje Aleksand o Jogailaičio e S epono Ba o o empi (14921586 m.). S o ia
72, 2131.
Ragauskienė Raimonda, Ragauskas Ai as 2018: Tolimos be a imos. Li uania e Veng ijos
s o ici elazioni, Vilnius. Accesso in e ne : ile/C:/Use s/Use /Downloads/://
TOLIMOS_BET_ARTIMOS_LIETUVOS_IR_VENGRIJOS_ISTORINIAI_RY%-
C5%A0IAI_LIT_2019.12%20(11).pd [ edu a 2019-10-30]. Ruhig Philipp 1747:
Li auisch-Deu sches und Deu sch-Li auisches Lexicon, Königsbe g: J. H. Ha ung.
SD Dic iona ium ium ling a um, In usum S udiosae Iu en u is, A c o e ...
Cons an ino Szy wid ... Vilnae, 1620 c.
SEJL Smoczyński Wojciech, Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Wilno:
Uniwe sy e Wileński, Wydział Filologiczny, 2007.
SEJLe Smoczyński Wojciech, Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, współp aca
edakcyjna M. Osłon. Accesso in e ne : h ps: omanes.o g/pubalii/Smoczy%-
C5%84ski%20W.%20S%C5%82ownik%20e ymologiczny%20j%C4%99zyka%20li ewskiego.pd
[ edu a 2019-2-073].
SJP Słownik języka polskiego111, ed. W. Do oszewski, Wa szawa: Polska Akademia
Nauk, 195869.
S achowski Ma ek 2002: Uwagi o wyb anych e ymologiach węgie skich w języku polskim. S udia
Sla ica Academiae Scien ia um Hunga icae 47, 4552. Tó h Szilá d 2003: Unga isches im le ischen
Wo scha z (mi besonde e Be ücksich igung des Wo es okajie is ‘Tokaje ). Miscellanea
Co iniana: Köszön ő köny Hollós A ila 70. szüle ésnapjá a, Budapes : ELTE BTK, 344348. P iega
in e ne : h pszla in eze .el e.hu/publica ions/sze k.sh ml [ edu a 2019-07-23]. Tó h Szilá d
2007: Ismé a lecsó- ól. Magya Nyel 103, 206−208. Tó h Szilá d 2016: Èщё раз к вопросу
опосредованных венгеризмов латышскoго nals. a.l /index.php/LATG/a icle iew/227253 [ edu o
2019-07-23]. Tó h Szilá d 2016a. Ungā u cilmes pe son ā di nella lingua la a. Akadēmiķa Jāņa
языка – латгальское kun uži. – Via La galica 8, 30–36. P ieiga in e ne e: h p://jou -
Endzelīna 143. complezione gio no a ce es s a p au iskā zinā nická kon e ence Sugas ā di un
īpaš ā di alodā un alodniecībā, ēzes, 2016. gada 22.23. ebb aiois, Rīga: La ijas Uni e si ā e,
38−41. Accedo in e ne : h pwww.lula i.l /media/upload/ iny:// iles/Endzelins_abs ac s_2016.pd .
ARANKA LACZHÁZI
96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
To h Szila d Tibo 2018: Zu den unga isch-le ischen Lehnbeziehungen: übe die
Va ian en des le . haiduks ‘Heiduck; Bedien e , Söldne . Akadēmiķa Jāņa Endzelīna 145.
complezione gio no a ce es s a p au iskā zinā nická kon e ence Valoda daudz eidībā, ēzes,
2018 gada 22.23. ebb aiois, Rīga: La ijas Uni e si ā e, 58−60. Vosyly ė Klemen ina 1985: Lie u ių
kalbos palyginimų žodynas, Vilnius: Mokslas. Wołosz Robe 1989: Wy azy węgie skie w języku
polskim I. S udia Sla ica Hunga ica 35, 215317.
Wołosz Robe 19911992: Wy azy węgie skie w języku polskim II. S udia Sla ica
Hunga ica 37, 327.
Zol án And ás 1978: H. Leeming. Rola lingua polacco w ozwoju leksiky osyjskiej do
oku 1696. Wy azy pochodzenia łacińskiego. (Polska Academia Nauk. Oddział w
K akowie. P ace Komisji Językoznaws wa N . 44). W ocławWa szawaK aków Gdańsk
1976. 118 c . S udia Sla ica Academiae Scien ia um Hunga icae 24, 422426. Zol án
And ás 2005: Węgie sko-polsko-biało uskie związki językowe i kul u alne za czasów
S e ana Ba o ego. Ac a Alba u henica 5, scien i ico сборнiк, so o агульню рэд. M.
Хаустовiча, A. Баршчэвского. С. Запрудского, выпуск 5, Мiнск: Права i
ecaonomica. 279–283.
Zol án And ás 2006: Magya sza ak az ó ehé o oszban. 101 í ás Pusz ai Fe enc
isz ele é e, sze k. A. Má on i, K. Papp, M. Slíz, Budapes : A gumen um, 495500.
Аникин Александр Е. 2003: Русский этимологический словарь, выпуск 3,
Москва: ИРЯ РАН, Ин-т филологии СО РАН.
Аникин Александр Е. 2015: Русский этимологический словарь, выпуск 9,
Москва: ИРЯ РАН, Ин-т филологии СО РАН.
Bullyka Aleksand M. 1980: Lexxične zapзычаннi в белорусском языке XIV
XVIII ст., рэд. A. I. Журавский, Мiнск: Навука i тэхнiка. Киш Лайош 1963:
Происхождение слов bekeша, кучма, шalaш и шишак.
– Этимологические исследования по русскому языку, выпуск 4, Москва, 48–65.
Молдован Александр М. 2011: К этимологии слова мент. – Русский язык в
scien i ico illuminazione 2(22), 4767.
A icoli A icles / 97
Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje
Some Po en ial Bo owings
om Hunga ian in o Li huanian
SUMARY
Mos o he Li huanian lexemes o Hunga ian o igin analyzed in his pape , belong o mili a y
e minology, a e he names o di e en weapons o ools used by Hunga ian hussa s o pa s o
hei uni o m. Una quan i à mino e delle pa ole p ese in p es i o si i e iscono a p odo i
impo a i dall'ex Regno di Unghe ia (che signi ica anche i e i o i me idionali) il ca a e e dei
o con empo a y Slo akia) in o he G and Duchy o Li huania. So, hese bo owings e lec
con a i s o ici e cul u ali a Li uania e Unghe ia nel
1517 h cen u ies.
I is cha ac e is ic, especially o he bo owed mili a y e minology, ha in Li huanian, o in
many cases al eady in Polish, hey ha e unde gone a mo e o less signi ican seman ic change,
de eloping new, me apho ic meanings (e.g. ba dišius ‘halbe d → ‘ all pe son, kun ušas ‘ca an;
jacke → ‘dishe eled hai , mane). This seman ic change means he shi om a speci ic mili a y
e m o a wo d belonging o he common e e yday lexicon (e.g. ka ašas: ‘a mo → ‘cu ,
ka anka ‘soldie s coa → → ‘kind o coa , šoblė ‘sabe ‘scu ching swo d). A clea adap a ion o
seman ics o he local eali y shows he wo d an alikas ‘kind o ba el, used in Hunga y o
wine, bu in Li huania o bee . Mos o he analized lexemes we e bo owed in o Li huanian
h ough Polish. Only in a ew cases, whe e he wo d is egis e ed in Eas e n P ussia, he
in luence o Ge man can be aken in o conside a ion.
The la es esea ch o Li huanian his o ians (Ragauskienė 2008; Ragauskas, Ragauskienė 2018)
ega ding he ole o Hunga ians in he G and Duchy o Li huania, allow us o ise a hypo hesis
abou he di ec in luence o he Hunga ian language (e.g. he accen ed i s syllab in bèkešas).
Howe e , i seems o be impossible o p o e his in luence, as he phone ic adap a ion o
Hunga ian wo ds would heo e ically gi e he same Li huanian o ms as wo ds bo owed om
Sla ic languages (e.g. eplacing Hunga ian labial [] wi h [o], see ka as: ka ošius).
Finally, i has o be emphasised ha lexemes o Hunga ian o igin (wi h a e excep ions like
husa as, eidukas, abo as) a e ex emely a ely o e en no longe used and known in
con empo a y S anda d Li huanian. They a he belong o dialec al lexicon o his o ical
e minology.
Į eik a m. giugno 2020 10 d.
ARANKA LACZHÁZI
Lo ando ėšo uni e si à Filologijos akul e as
Múzeum kö u 4/D, H-1088 Budapeš as, Veng ija
laczhazi.a [email p o ec ed]om