S aipsniai / A icles 79
ARANKA LACZHÁZI
Lo ando ėšo uni e sidad
Los di ecciones de in es igaciones académicas: bal os y
o os idiomas con ac os, leksiniai skoliniai.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-04 El Consejo de Segu idad de las Naciones Unidas ha adop ado una decisión po la que se es ablece la adopción de la Di ec i a de la Unión Eu opea sob e la p o ección de los de echos de au o en el sec o de los anspo es aé eos.
KELETAS GALIM HUNGR
KALBOS SKOLINI LIETUVI
LABORE
Some Po en ial Bo owings om Hunga ian
in o Li huanian
ANOTACIÓN el
S aipsnyje se esumen las leksemas de la lengua li uanas, que son eng ų o igen o ue on
p es adas de o os idiomas pe eng ų kalbą. La mayo ía de es os leksemú a la lengua
li uanas en ó en XVIXVIII segmen os, gene almen e indi ec amen e, in e mediinincaujando
polkų, ečiau okiečių, bal a usių o usų lenguas. Pasolin i palab as o man emá icas g upos,
las cuales e lejan de ese me o Veng ijos y Li uania Didžiosios Kunigaikš ys ės
his o icos-cul ū inius yšius. Tales g upos, po ejemplo, pe enecen a écnica mili a ,
é minos de es imen a de soldados, de la ex ex ex- eino de Veng ía al LDK anspo ados
cie os p oduc os, denominaciones. En muchos casos se obse a cambio de signi icado del
debín. Ha de no a se que sólo insigni icé pa e de es os leksemų ixejada en la ac ual
comun iné de los li uanos habló, po que es os é minos suelen son pasadas, deja a ojami
palab as ó dialek izmai. ESMINIAI VOODŽIAI: LDK de idiomas, eng ai LDK, lengua de con ac os,
leksiniai skoliniai, skolinys de eng ų kalbos.
ANNOTATION
The a icle aims o o e iew he Li huanian wo ds ha a e supposed o be o Hunga ian
o igin o may be linked o Hunga ian in an indi ec way. Mos o hese lexemes ha e been
bo owed h ough Polish, less o en h ough Ge man, Bela usian o Russian du ing he 1618 h
cen u ies. They belong o speci ic hema ic g oups like mili a y e ms, names o mili a y
uni o m de ails o names o p oduc s ha we e impo ed in o he G and Duchy o
ARANKA LACZHÁZI
80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Li huania om he o me Kingdom o Hunga y. In many cases a signi ican change in he
seman ic o he lexemes can be obse ed.
I is wo h no icing ha only a small numbe o hese lexemes is being known and used in
con empo a y S anda d Li huanian, as hese wo ds belong a he o dialec al o his o ical
lexicon.
KEY WORDS: G and Duchy o Li huania, Hunga ians in he G and Duchy o
Li huania, language con ac s, lexical bo owings, bo owings om
Hunga ian.
ĮVADAS
En 2016 años publicuo ame Rolando K egždžio Lie u ių kalbos polonizmų žodyne
( oliau PŽ) au o io se indican 28 eng ų kalbos palab as (p. 286), los cuales a iadas
mane as se pueden incula con co espondiammos leksem de lie u ių kalbos, . y. y.
eng ų palab as ixiá onse como posibles polonizmų uen es. Es e dicciona io,
como es conocido, el p ime comple o dicciona io e imológico de la lengua li uanas,
en el que ampliamen e se discu en ales casos y en el que leksemos de la lengua
li uanas eng ų o igen o po eng ų lengua pasillin om se asigna una g an a ención.
Po el o o lado, la pli amien o de palab as del eng ón en lenguas bal as ha sido
analizado en abajos de eng ón kalbininkų (Hollós 1998; Laczházi 2003; Tó h 2003,
2007, 2016a, 2018). También es á mucho esc i a sob e elemen os lexicicos de o igen
eng ų lenkų (Wołosz 1989, 19911992), usų (Hollós 1996) y bal a usių (Zol án 2005, 2006)
en lenguas. Conscien es con odos los mencionados hallazgos de in es igación,
puede no a se que el examen de palab as de o igen eng ų en lenguas li uanas da da
in e esan es esul ados, ma e ial abz alga pe mi e esc yškin i es a lexicica
speci iką, a pa e con i man, de pa e y apildo, e isclin unos o os es udios de
lenguas li uanas y eng ų. En es e a ículo se compa a y esume ni los
in es igado es eng os y PŽ así o os da os de dicciona ios e imologicos de la
lengua li uanas. Leksemų dominančių é minos los más impo an es de ellos son los
iejos Li u iškos ašy inių paminklų leksiką ep esen ajan e Al li auisches
e ymologisches Wö e buch (ALEW) y con los úl imos da os complemen ado
Słownik e ymologiczny języka li ewskiego (SEJLe). Lie u ių, ambién y la ios
lenguas se encuen a no pocas palab as in e nacionales, kilusių de eng ų kalbos.
Es o mayo men e culina ías u o os con eng ų e nine cul u a elacionados
nomb es, po ejemplo, guliašas, okajus, ča dašas (la . gulašs, okajie is,
ča dašs) y pan. Šiuos skolinius-in e nacionalizmos plačiai ap a ia eng ų kalbininkai
A ila Hološas (Hollós 1998) y Sila das To as (Tó h 2003), po lo que en es e a ículo
ellos nenag inėjami. Dėmesys asignado XIVXVII a. LDK his ó ico, cul u al con ex o nulem am eng iškos o igen pli im de palab as.
A ículos A icles 81 /
Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje
Basándonos his o iikės Raimondos Ragauskienės in es igamien os (Ragauskienė
2008; Ragauskas, Ragauskienė 2018)1, mencionė u pe íodo hong a Li uania
cons i uía es able mino ía, según núme os ocupando la 5 o 6 luga en e
aka iečių. Ellos a LDK inie on po azones polí icas o económicas, po
in ensi iones (y pa icula men e suin ensi ėjusių en iempos del gobie no
S epono Ba o o) de las elaciones cul u ales, come ciales (Ragauskienė 2008: 29).
Sin emba go, sob e di ec os con ac os ung ų y lie u ių lenguas puede sólo
mų leksemų aip pa y a papli usios lenkų i (a ) bal a usių kalbose (ž . Wołosz
cau elosamen e espėlia se. Mayo ía en es e a ículo analiza1989, 19911992;
Zol án 2005), aigi a la lengua li u ias ellas podían en a y de es os idiomas, o pa alelamen e de ambos.
HANGR KILMS ARBA PER HANGR
KALB PASCOLINTI VOZJAI LIETUVI
LABORE
A con inuación abėcėline o den se discu en sepa ados skoliniai. Pa e de ellos son de o igen eng ų,
con neabejo ina eng iška e imología. Ki i ue on apode a se de o os idiomas po eng ų lengua. En
ales casos sob e eng ų lengua in e mediininka imą gene almen e es imonia speci ic iniai
one iniai o más ecuen iai seman iniai, pokyčiai. Leksemų one iniai-mo ologiniai a ian es y
signi icados se indican según da os del dicciona io elec ónico a ian e (LKŽe) de la lengua Li uania. En
aquellos casos, cuando la e imología de la palab a no plan ea dudas, los da os de dicciona ios de la
lengua li uanas se p esen an b e emen e, indicando las p incipales o mas de la palab a lie u iškas,
signi icados, bo inimosi kelią así como de allnij uen e de desc ipción. Donde posible, se indica leksema
más emp ania conocido del es iudío en uen es esc i as iempo (me ai, amžius). Ampliamen e
comen oyanse sólo aquellas e imologías, a las que es necesa io apilá selas da os de la lengua eng ų,
pe mi ienčiais conside a se al e na i a de la e imología a ian e. El signo klaus uko se esc ibe
an es aquellos palab as, cuya conexión con eng ų lengua, aunque y suponido de algunos au o es,
plan ea dudas. aidùkas ‘pono sa gybinis, se nas < le. ajduk hajduk 1564; 1. ‘heng ų pěs ininkų opa de
soldado; 2. ‘heng ų policininkas; 3. ‘plėšikas < eng . hajdú, [pl.] hajdúk ( eiksmajo idad haj ‘gany i
o ma pa icipi é; pi minė eikšmė eng ų 1 Be R. Ragauskienės y imo, lie u ių i lenkų
is o iog a ijoje ue on discu idas sepa adas eng ų aidmens LDK cues iones, po ejemplo, algunos
eng ų pa icipación Li uania DK ka iuomenėje momen ai, eng ų mados į aka, eng iškasis pe iodo
XVI a. pab. a XVII. p . Bi š ono alsčiuje, pa a g a ías. Lee más. Ragauskienė 2008: 21.
ik ų asmenų, kaip an ai, S epono Ba o o, Kaspa o Bekešo, liu nininko Valen ino Bak a ko bio-
ARANKA LACZHÁZI
82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII en el idioma e a ‘gany ojas); eidukas ‘ oks
pės ininkų delinio ka ei is, a ile is a. La palab a paludi o y compa aciones, po
ejemplo, Ein como eidukas, lek como ai a as; ein kai eiduk (g ei ai), s o kai
s iebas (Vosyly ė 1985: 68). Voiciechas Smočinskis aquí islumb a los signi icados
‘del diablo, maliciosa espí i us (SEJLe: 9). LKŽe la palab a se conside a p es inio
de o igen esla iškos, y ALEW o ma eidukas se elaciona con eiksmažodžiu ei i
(ALEW I: 260). Es a úl ima e imología, manoman, es poco iable debido pa alelos
lenkų, bal a usių idiomas en despaisamien o, plg. bl . гайдук 1568, . Liтовскiе
гайдуки 1582, гeйдук 1745, uk . gayduqui 1582. Comunas de es as palab as mas
eikšmės y a: 1. ‘samdomas ka ei is S epono Ba o o ka iuomenėje’; 2. ‘samdo-
ka ei is; 3. ‘ eng iška uni o ma ap iengęs a n. En polaco y usas lenguas
ambién señala ‘plėšiką (Hollós 1996: 24), en usas lenguas ‘aukš ą žmogų,
‘akiplėšą, begėdį y ‘ne amų gy ulį (Аникин 321 2015:323). an ãlikas ‘nedidelė
s a inė alui koš i < le. an ałek < eng . án alag < á alag, an alag ‘s a inė, aso de
made a; 1030, a eces 75 li ų s a inė inui. En polacos hablados desde XVII c.
paludido la palab a an ałek ‘nedidelė s a inė inui a ba alui y aún an es
pa a dėse Jan ułek 1608, An ałkowicz 1683 (Wołosz 1989: 226). S. bl . an eloкъ ‘ .
p. 1583 años kildinado di ec amen e de eng ų kalbos (Булыка 1980: 155), pe o
debido a one inių nesu apimų es a o ma no puede se in e p e ada como
uen e del lie u iško palab a (PŽ: 19; SEJLe: 37).
P i imo de la palab a sie inas con in ensi ia come cio eng išku ynu Ry ų
Eu opoje, y signi icaciones (s a inės paski ies) ki imas mues an adap ació del
é mino lie u ių kalboje.
? a endà ‘nuoma ( ambién a enda o i ‘nuomo i, a endõ ius, a eñdo ius
‘nuomininkas) < s. le. a enda ‘nuoma, a endować ‘nuomo i, a enda z ‘nuomininkas
< eng . á enda ‘nuoma < s. p anc. a ende , a en e ‘nuomo i, sacomo i < lo .
a enda e ‘nuomo i, enda, en a ‘nuoma. Paludi a en las lenguas Lie u ių leksema
desde 1600 año, ella pudo se p es in a ambién de eas e n sla ų kalbų (donde en ó
de lenkų kalbos), plg. s. . аренда, bl . a énda ‘nuoma, a énda ъ ‘nuomininkas XVI a.
(ALEW I: 54). Andžejaus Banko skio opina que es a palab a como e minón ju ídico
Veng ijoje, y más a de y Polonia, usaba y pla ino de o igen ancūzų Anžu (Anjou)
dinas ía, egnan es Veng ijá desde 1301 has a 1399 años, y Polonia desde 1370 años,
adminis acia (BES I: 15). ? ba dšius 1. ‘ki is con ilgu ko u (a mas de gue a) 1620;
du u as 1870; 2. ‘a šipęs algún ins umen o (ki is, cuilis, dalgė); 3. ‘ne en luga
a ikišęs daik as (pagalys o cual o o); 4. ‘g an homb e; 5. ‘mal animalil; ba šius
‘ki is con ilgu ko u (LKŽe; ALEW I: 18), plg. eng . bá d ‘ki is con ilgu ko u.
A ículos A icles 83 /
Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje
La palab a pa ece simila en signi icado paludi o lenkų (ba dysz ‘ki is su ilgu
ko u), usų (bé dш, бaрдыш ‘ . p.), bal a usių (бардышъ, бардишъ [бердышъ] ‘ . p.)
en las lenguas. La palab a Li u ias po el c ucio luga ALEW y SEJLe (SEJLe: 116)
kildinamas de eas e n Sla s lenguas. PŽ él se conside a polonismo y se asocia con
le. ba dysz (be dysz) ‘dalgiaki is, seno inis ginklas, desusiu o de lo . ba ducium
‘ko inis ki is < g . βαρδούκιον ‘lazda, špaga < p. sl. *bo dy ‘ki is< ge m.
*ba de ‘ . p., o desde eng . bá d 1272 ‘ki is < s. . a. ba a ‘ki is, ko inis ki is
(EWUng I: 82). Lenkų ba dysz (be dysz) de eng ų kalbos kildina y o os au o es
(plg. BES I: 41; S achowski 2002: 47). O oip que menė osios e siones, Aleksand as
nas palaiko eng ų kalbininko And ašo Zol ano e imologijos aiškinimą, ku is
Anikile. ba dysz (be dysz) kildina desde . baрдыш <? ge m. ba de y eche a la
palab a asociamien o con eng . bá d (Aniquin 2003: 107108; Zol án 1978)2. bèkešas
‘šil os supe io ado no de in ie no, más co o que apsiaus ą (LKŽe), plg. eng .
bekecs Bekes /
El nomb e de la opa su gió de S epón Ba o o aliados Kaspa o Bekešo pa a dės
( eng . Bekes o Békés, le. Kaspe Bekiesz) en lengua polkų: bekieszka 1586 > bekiesza
(dėl da ybos plg. le. ba o ówka ‘ am ik a šoblė; am ik a kepu ė de Ba o o
pa a dės, le. węgie ka ‘ okia s iukė de Węgie ‘ eng as). Del polkų lengua
p es ado bl . békeška 1599, . бекéш 1789, бекéша, бекéшка 1854 (Аникин 2003: 5657).
Veng ų bekecs < bekes ‘ umpas, ape u ía supe io paludi ado sólo desde el siglo
XVIII, él al signi icado p es ado de polkų kalbos (EWUng I: 92; Kiš 1963: 4852; Hollós 1996:
1617; Boj á 2015). Li u ias bèkešas puede se p es ado de lenkų (le. dial. bekiesz; PŽ:
230) o de bal a usių idiomas. Dado que el luga de la palab a de Li uania coincide con
polkų y con eng ų, y no con eas e n sla ų kalbų žodžių ki čiuo omis o momomis, en
es e a ículo más inclins ama es e palab a kildin i p ecisamen e de lenkų kalbos.
luga Ki cio pudo de e min i eng ų idioma í aka (pa a dės Bekešas eng iškas
a imas ki čiuo as p ime skiemuo), sin emba go el nacimien o de la palab a
comúnino de ik inio, sin abejo, sie inas con lenkų kalba.
2 A. Zol ano p incipales a gumen os son es os: 1. desde s. eng . o mas bá dos szeke ce
(pažodžiui: ki is con ba dišiumi), de algunas au o es de conside adas le. ba dysz uen e,
oné icamen e imposible explica el adjec i o eng ų būd a džių -os cambio á lenkų -ysz (plg. eng .
Rák-os > le. ok-osz y k .); 2. le. ba dysz paliudi ado cuan os que más a de (XVII a.) negu usų baрдыш
(XV a.), además, la palab a en lengua polkų deno a p ecisamen e el uso de los ka ios de Moscú Rusia,
que, po cie o, su o ma y modo cla amen e di ie e del lo . ba ducium < g . βαρδούκιον 425 uso de
un ginklo lige o (Zol án 1978: <426). Higieneci, el p és amo di ección polkų → usų lengua no, p oceso
yko opues a di eccimi.
ARANKA LACZHÁZI
84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
čižmà ‘ y iška kojinė < le. ciżma, czyżma ‘ okia a alynės ūšis, pusbačiai < eng .
csizma ‘aulinis ba as < se b.-k . čzma ‘ba as < u k. çizme ‘ba as (PŽ: de ẽšis
46).
‘sa ų ( audų) y bal ų plaídos cabklys, d yžos colo de animales; de ẽšas, de ẽšius
‘ . p. < le. (dial.) de esz, de eś 1. ‘ oudas cabklys; 2. ‘žils elėjęs žmogus; 3. ‘ alpnas
bebida (alus, midus, ino) < eng . de es 1. ‘pažilés, zils elėjęs homb e 1291; 2. ‘sa ų
( audų) y blancos cabellos caballys1591 (Wołosz 1989: 247 248; PŽ: 275; EWUng I: 254). Plg.
da bl . дэраш (Zol án 2006: 500). dalmõnas ‘kišenė, delmõnas 1. ‘kišenė; 2. ‘piiginė,
delmonnis ‘kišeninis, delmõnpiningiai ‘kišenpinigai, delmõn agis ‘kišen agis (LKŽe).
Plg. aún XX a. uen es: con huščiu delmonu pa ažiuosi; esá él pasiglemžęs į delmoną
subsume a o ių pinigus (DLKT).
La palab a es de u kiškos o igen, plg. dolama XIV a., dolaman XIVXVI a., dolman
15541555, doloman 1615 ‘ oks u kų ka ei ių ūbas, pla us apsiaus as (Hollós 1996:
29). En es e signi icado se di undió en muchos idiomas eu opeos, po ejemplo, ok.
Dolman al ededo 1500 año, Doliman, ang. Dolyman 1585, Doliman 1872 ‘ma e iškas
ap isaus as ab igo con amplias mango ėmis, . doloman 1658 ‘la gas ap isaus as,
ab igo /; amplius d abužis emeniniška, le. dołoman 1543, dołman, dołaman
‘mo e iškas apsiaus as ab igo con anchas mano ėmis, bl / dolomanъ 1516 ‘ . p.
Reikšmė ‘husa ų š a kas su gió eng ų lenguaje y ambién paludi o ya
mencionado en lenguas: ang. Doliman 1883, . dolman 1741, le. dołman, dołaman
‘ eng iškas š a kas, bl . dolomanъ 1516 (Hollós 1996: 2831; Wołosz:
248–249).
Lie u iškas palab a kildinamas de le. dołman o bl . dolman (LKŽe; PŽ: 49), o desde .
dolman, doloman (SEJLe: 241). Fone iicamen e-mo ológicamen e es as
e imologías comple amen e acep ables, sin emba go dudas plan ea la semán ica
no coincidencia. Dado que lie u iškas delmonas dalmonas paliudi ado Mažosios
Lie u os šal iniuose (žodynuose) así egiono a mėse, posible que él a lie u ių
jo pa ek i iš okiečių kalbos, i seman ikos ki imas galėjo į yk i bū en Mažio-
kalbą galėsios Lie u os a mėse. Vokiečių lengua in luencia mues an y menė i
sudu iniai palab as kalkės: delmõnpiningiai, plg. ok. Taschengeld, delmõn agis,
plg. ok. Taschendieb. Se c ee que la e olución semán ica pe mi e en ende los
da os e nog á icos: delmonas dalmonas es de alle de la es imen a emenina
Majiosios Li uania: puošni (išsiu inė a, con ka oliukais, a menudo papuoš a
sa ininkės inicialais) kišenė, quien išama an e el yos os. Panašią kišenę nešiojo y es ų, suomių, no egų, š edų mo e ys,
jos pa adinimas šiose kalbose y a ‘kišenė’ a ba ‘maišelis’ (Ma ulionienė 2015).
A ículos A icles 85 /
Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje
Así es a ealidad geog á ica y su di usión ambién pe mi e a a la palab a más
con okiečių kalba que con sla ų lenguas.
Vokiečių lenguaje p ūsiškoje a mėje Dolman paliudido sólo como husa ų š a ko
el nomb e (PW: 1171). Veng ų lig osios ca ale ías, husa ų pulkai XVI XVIII a. se ían
en di e sos Es ados eu opeos ka iuomenėse, ambién y P ūsijoje. En el
ex anje o se na ę eng ų husa ai siemp e lle aba a ellos ca ac e ís ico
puošnią eng išką uni o má. Es a uni o me impo an e de alleé e a en el cin u o
kaban is abundan emen e deco š as maišelis-kišenė, sob e la cual o iginalmen e
es aban siu inėjami pulko dueño, más a de gobe nado , iniciales (Bá i Be kó: 26).
Es e husa ų maišelio y Li uanies delmono apipa idalinimas muy simila es. Po lo
an o, aunque la misma en la cin a išamas kišenės nošiojimo moda ue di undida
en oda Eu opa, aigi y Bal ijas egione, sin emba go es as kišenės lie u iškas
nomb e, manoman, puede se asociado con husa ų uni o ma. Husa ai su kišenę
lle aban jun o con especialu husa išku š a ku dalmonu ( eng . dolmány, ok.
Dolman), po lo que debido al pe manen e uso de ambos ealijos jun o š a ko
nomb e pudo se asladado a pocheni nomb ini. ge mkas ‘ginklanešys < le.
gie mek 1500 ‘ . p. < eng . gye mekka (ALEW I: 315; PŽ: 310). Ginklanešio
signi icadome la palab a ambién ue p es ada y en bal a usių lengua: кгермекъ
1567, кгермокъ desde XVII a. comienzos (Wołosz 1989: 254). En lenguas Li u ias él paludi ado sólo XVIXVII a. esc i os (Bezzenbe ge
1877: 284; LKŽe).
eid ž ukas. aidùkas
? kabõ as ‘ oks d abužis; kóbo as ‘be anko is, šil as mo e iškas d abužis, liemenė.
LKŽe es a palab a ilus uojama XVIII a. Mažosios Lie u os žodynų y XVIIXIX a. aš ų
da os y cali icado como polonizmas. Polonismo él conside ado y PŽ, plg. le. kaba XV a. 1.
‘menús y muje es de opa de a iba, palaidino; 2. ‘ amdomieji ma škiniai; 3.
‘Ma škinjas con las que se p epa aban los condenados a se quemados en la laja; 4.
"ka iškio palaidinė; i k . ; lie . kabãčikas 1. ‘be anko is d abužis; 2. ‘nusinešiojęs,
nebenaujas, palaikis sijonas < le. dial. kabacik kabaćīk ‘palaidinis /; mo e iška palaidinė;
mo e iški puskailinukai (PŽ: y eng iška: eng . kabá ‘apsiaus as; š a kas; s iukė;
83). Dėl lenkų žodžio kilmės PŽ nu odomos ys galimos e imologijos, a p jų
umpas supe io el muje es š a kelis. Sin emba go ung ų lengua en la palab a
paludido sólo desde 1751 año (EWUng I: 654), y p ime a paludijción de la palab a Li u iško
da acionada 1747 años en Pilypo Ruigio dicody (Ruhig 1747). Po lo an o la posibilidad de
que eng iškas palab a ue le. kaba → lie . kabo as uen e, pa ece ne eal. Veng .
kabá eng ų e imologų kildinamas de una aka ų sla ų kalbų, p obablemen e de
slo akų, kabá ‘apsiaus as, palaidinė, š a kas. Así queda nomes os d i PŽ p opues as
e imologías:
ARANKA LACZHÁZI
86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
1. s. č. kabá ‘ umpes ceñido has a la cin u a; al p enda de es i de ca io;
š a kas < bulg. ka àd, ka à ‘seno inis opa de muje es; apsiaus as sin mano ias i
k . < g . καβάδιo ‘ y iškas d abužis < pe s. qabāh ‘ i šu inis d abužis,
apsiaus as y 2. lo. cap[p]a ‘apsiaus as con gob u u, capa us ‘apsi ilkęs apsiaus ą
(PŽ: 338). kañ a as, kañ a is ‘apynas is, b izgilas; pa adis. Palab as Li u ias de
algunos e imologos conside ado polonizmu (LKŽe): le. kan a 1607 < eng . kan á
1571 < u k. kan a (LKŽe; Wołosz 1989: 263). Dado que es e é mino es gene alizado
en muchos idiomas, la uen e de la palab a Li u iško ambién pudo se bl . kan a ъ
1616 (Hollós 1996: 35). PŽ de es e palab a como polonismo noap a ia, y es o
indi ec amen e con i ma bal a usišką e imologiją. ka bãčius, ka bõčius ‘ oks
bo agas, bizūnas < le. (dial.) ka bacz, le. ko bacz ‘bo agas < eng . ko bács ‘ . p. <
se b.-k . kò bāč ‘ . p. < osm. kı baç ‘ . p. (LKŽe; PŽ: 359; EWUng II: 796). Robe as
Vološas (Wołosz 19911992: 270) y Voiciechas Smočinskis eng ų lengua
in e mediininkación no conside a necesidadinu. Lenkų kalbininkas lie u išką žodį
kildina desde s. bl . ka bachъ < osm. kı baç (SEJLe: 574). El hecho de que p és inys
paludido sólo Pequeñas Li uanias okiečiųlie u ių lenguas en dicciona ios así
olklo e, sin emba go más con i ma lenkišką e imologiją (con posible okiečių
kalbos a pininka imu, plg. . dial. p . Ka ba sch (ALEW I: 453)). ka ãšas, ka ãšis,
ka õšius ‘a lenk as handogalis < le. ka wasz 1641 1. ‘apy ankė de cana dos; 2.
‘ ankogalis< eng . aca 1539 ‘apy ankė de ska dos (PŽ: 364), plg. ka ‘ anka y as
‘geležis. La pa e de la opa signi icado su gió polkų habla. Pi minė signi icado no
pauludi o ni de Li uania, ni bal a usių lenguas, plg. bl . ka ваш 1689 ‘ ankogalis
(HSBM 14: 284; Zol án 2006: 499). ? kašã ai (pl.) ‘d a o abajado es i iamieji namai,
kume ynas < le. kosza inės (< um. căşă ie ‘a idė; sū iné ←? eng . kosá ‘laida ;
a, kosza , kosza y (pl.) 1. ‘ap a as a ims gany i miške’; 2. ‘kalėjimas’; 3. ‘ka ei-
a idė; kašã i- ‘ap a as, donde pas omas a ys es en muchas lenguas ex endido
nis ‘kume is’ (PŽ: 365). Veng ų e imologų i inama, kad eng . kosá 1313
alachų piemenų a ininkys ės é mino, que en eng ų lengua pudo en a de
umunų kalbos, pe o pa alelamen e ambién pudo en a de slo akų y uk ainiečių
lenguas (EWUng II: 805). R. Vološas c ee que al polkų lengua se pudo habe p es ado o
desde eng ų, o desde umunų kalbos (Wołosz 1989: 271272). Nebaški queda queda
Li u iško palab a semán ica o igen, po que ella no paulu a ni en uno de
mencionados lenguas, pe o, sin duda, es más ce cana le. ‘kalėjimo, ‘ka ei inės
signi icados, de los cuales y pudo exsi u ulio i, sin emba go a es e asunciones
basa da os no bas a.
A ículos A icles 87 /
Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje
ka ánka ‘ umpas camisujis, ka énka ‘liemenė con aukiniais, klos ėmis nuga oje
(LKŽe). Fo ma ka ánka li e a u a en la mayo ía kildinama de le. (dial.?) ka anka
‘ umpas d abužis, s iukė, udinė, milinė. De es a palab a de i ę ambién y .
ka a anka ‘ . p. 1664, bl . ca anca 1602. Así ka énka puede se en lenguas li uanas
su gida segunda o ma (ki aip mano Smočinskis: lie . ka énka < bl . dial. ka ánka < le.
ka anka < ka ana (SEJLe: 594)). Debido a semema ‘d abužis ausencia semán ica, PŽ
nega i o le. ka anka conexión con eng . ka ona ‘ka ys (< i al. ca ano ‘pilies
šeimininkas, smulkus asalas (EWUng I: 712)) y p opues a la palab a sie i con i al.
ca ana ‘medjio ojo s iukė (PŽ: 368369). Sin emba go d abujo signi icación pudo
o igina se polkų hablaba (Hollós 1996: 34), plg. le. ka ona ya en 1562 años ka an(a) ‘ka ys
XVI a. (< eng . ka ana ‘ka io ginkluo as se nas; ginkluo as ai as 1273), en la cual al
modelis de daybos (nomb amien o de la opa de pe sona indicincio dak a a džio con
apésaga -ka) son i inus p oduc os, plg. bekieszka ‘ okiaukė < < pa a dė Bekiesz,
ba o ówka ‘ am ik a kepu ė< p> pa a dė Ba o y, ma yna ka ‘ okiauk < s i < <
ma zyna jū inė. Po lo an o semán ica como jus y pe mi e Li u išką palab a a a
con eng . ka ona. ? kiepas ‘žioplys, épla. Es e palab a eng išką e imologiją con
p es inio pe lenkų kalbą suponuoja PŽ: le. dial. kiep 1. ‘žioplys; 2. ‘nekal ybės plė ė,
cunnus; cli o is; 3. ‘( isoc.) muje ; 4. ‘k ailys, mulkis, ne ykėlis (< eng . kép
‘a aizdas; eidas, iz aizda); plg. ambién bl . кеп(ъ), s. bl . кепъ 1. ‘k ailys; 2.
‘pe dimien o, jugando ca as (PŽ: 375376); ‘k ailio en signi icado la palab a paliudi ado
y en las lenguas uk ainiečius (ЕSUМ II: 423). Así signi icado ‘k ailys, mulkis en lenguas
li uanas, polkų, bal a usių y uk ainiečių coincide, pe o noaiškus su conexión con
eng ų kép. En los dicciona ios e imologicos de la lengua polaca encuen a y más
da os: kiep 1. ‘k ailys; 2. pasen. ‘cunnus (Linde II: 994; SJP VIII: 665) y kiep 1. ‘k ailys; 2.
‘penis XV a. (B ück ne 1927: 228). Aleksand as B ukne is la palab a kiep kildina de
an e io es oz-kiep o oz-skiep, y es as o mas elaciona con le. oszczep ‘ie is, s. .
ockepъ ‘ . p. y o os idiomas leksemos semán ica di e encia. Veng ų kalbos
e imologiniai ocodynai ixa du homoniminius palab as: u kiškos kilmės kép (1) 1138
S aipsnio au o ės nuomone, bū en ši e imologija i leidžia paaiškin i eng ų
‘a aizdas, eidas, eidas, iz aizda y ya 1138 años paliudy ą, pe o sólo has a XVI a.
a o ą, kép (2) ‘ okia ie is. An ojo palab a e imología es neaiški. EWUng minima
posible palab a sla iška o igen y, de es e modo, su conexión con eng . copja ‘ie is.
EWUng au o es admi en que al e imología no es á basada, aunque y no desca a la
posibilidad de que kép (2) pudo habe su gido eng ų en lengua como copia de o igen
esla iškos
‘ie is a ian e oné ica (EWUng II: 730731). Independien emen e de es a
e imología, se c ee que lie . kiepą se puede kildin i de eng . pasen. (2) kép ‘ie is
ARANKA LACZHÁZI
94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Hollós A ila 1998: Венгерские элементы литовского словаря. A Li án Nagy ejedelemség és
a mai Középés Kele -Eu ópa nyel ei: Analógiák és oly onosság kon e encia anyaga, sze k. A.
Laczházi, E. Szmolinka, A. Zol án, az 1998 mayo 2526, Budapes :
ELTE, 34.
HSBM His ó ico dicciona io de lengua española 137, edi . A. I. Жураўский, Minsk:
Навука і тэхніка, 1982–2017.
KEWT S achowski Ma ek, Ku zge aβ es e ymologisches Wö e buch de ü kischen
Sp ache, K aków: Księga nia Akademicka, 2019. Kocsis Mihály 2018: A szlá nazálisok és a
huszá . Magya Nyel 114, 6877. DOI:
10.18349Magya Nyel .2018.1.77.
K egždys Rolandas 2018: Onyms and Appella i es o Onomas ic O igin o he Dic iona y
o Polish Loanwo ds in Li huanian. Onomas yka neohumanis yka nauki społeczne, ed.
U. Bijak, H. Gó ny, M. Magda-Czekaj, K aków: Polska Akademia Nauk, Ins y u Języka
Polskiego, 271285. DOI: 10.17651/onomas 2018.21. Lo que es lo más impo an e es que no se
haya p oducido ningún ipo de iolación de los de echos humanos. Laczházi A anka 2003.
Венгерские элементы в лексике литовского языка. Венгерские элементы в лексике
литовского языка. Miscellanea Co iniana. Köszön őköny Hollós A ila 70,
szüle ésnapjá a, Budapes , 236243. acceso en In e ne : h pszla in eze .el e.hu://publica ions/sze k.sh ml [žiū ė a 2020-05-30].
Linde Samuel Bogumił 1855: Słownik języka polskiego 2, wyd. pop 2; Słownik
jes języka polskiego 2, wyd. pop ; Linde Samuel Bogumił 1855: Słownik języka polskiego 2, wyd. pop ; Linde Samuel Bogumił 1855: Słownik języka polskiego 2, wyd. pop ; Słownik języka polskiego 2, wyd. pop ; Linde Samuel Bogumił 1855: Słownik języka polskiego 2, wyd. i pomnożone, Lwów: Zaklad Na odowy im. Ossolińskich.
LKŽe Lie u ių kalbos žodynas 120 (19412002), y . ed. G. Nak inienė; e. a ian as, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sión, 2017). Acceso en In e ne :
www.lkz.l .
Ma ulionienė Elena 2015: El aje nacional de la egión Bál ica kišenių o namen ika.
Res Humani a iae 17, 187220. DOI: 10.15181/ h. 17i1.1157. Lo que ocu e es que no hay
ninguna azón pa a que la Comisión no lo haga. Acceso en In e ne :
h pjou nals.ku.l index.php/RH://a icle/ iew/1157/pd _1 [ isualizado 2019-12-10]. Miežinis Mikolas 1894: Lie u iszkai-la iszkai-lenkiszkai- usiszkas Dic iona y, Tilsi :
M. No eskis.
Nesselmann Geo g Hein ich Fe dinand 1851: Wö e buch de Li auischen Sp ache,
Königsbe g: Geb üde Bo n äge . PŽ K egždys Rolandas, Lie u os kalbos polonizmų
žodynas. Słownik polonizmów w języku li ewskim. S udia E ymologica Bal ica 2, Vilnius:
Ins i u o de la lengua Li uania, 2016. PW P eussisches Wö e buch. Deu sche Munda en
Os -und Wes p eussens, H sg. on R. Gol z, Bd. 1, Mainz: Akademie de Wissenscha en und
de Li e a u Wachholz
Ve lag, 2005.
S aipsniai / A icles 95
Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje
Ragauskienė Raimonda 2008: Hunga ians S a us in he G and Duchy o Li huania unde
he Rule o Jagiello and S ephen (sic!) Ba o a (14921586). Heng ai Li uania Maggiojoje
Kunigaikš ys ėje Aleksand o Jogailaičio y S epono Ba o o iempos (14921586 m.).
His o ia 72, 2131.
Ragauskienė Raimonda, Ragauskas Ai as 2018: Tolimos be a imos. Li uania y Veng ijos
elaciones his ó icas, Vilnius. Acceso en in e ne : ile/C:/Use s/Use /Downloads/://
TOLIMOS_BET_ARTIMOS_LIETUVOS_IR_VENGRIJOS_ISTORINIAI_RY%-
C5%A0IAI_LIT_2019.12%20(11).pd [ isualizado 2019-10-30]. Ruhig Philipp 1747:
Li auisch-Deu sches und Deu sch-Li auisches Lexicon, Königsbe g: J. H. Ha ung.
SD Dic iona ium ium ling a um, In usum S udiosae Iu en u is, A c o e ...
Cons an ino Szy wid ... Vilnae, 1620 c.
SEJL Smoczyński Wojciech, Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Wilno:
Uniwe sy e Wileński, Wydział Filologiczny, 2007.
SEJLe Smoczyński Wojciech, Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, współp aca
edakcyjna M. Osłon. Acceso en in e ne : h ps: omanes.o g/pubalii/Smoczy://
C5%84ski%20W.%20S%C5%82ownik%20e ymologiczny%20j%C4%99zyka%20li ewskiego.pd
[ isualizado 2019-2-073].
SJP Słownik języka polskiego111, ed. W. Do oszewski, Wa szawa: Polska Akademia
Nauk, 195869.
S achowski Ma ek 2002: Uwagi o wyb anych e ymologiach węgie skich w języku polskim. S udia
Sla ica Academiae Scien ia um Hunga icae 47, 4552. Tó h Szilá d 2003: Unga isches im le ischen
Wo scha z (mi besonde e Be ücksich igung des Wo es okajie is ‘Tokaje ). Miscellanea
Co iniana: Köszön ő köny Hollós A ila 70. szüle ésnapjá a, Budapes : ELTE BTK, 344348.
accesible en In e ne : h pszla in eze .el e.hu/publica ions/sze k.sh ml [žiū ė a 2019-07-23].
Tó h Szilá d 2007: Ismé a lecsó- ól. Magya Nyel 103, 206−208. Tó h Szilá d 2016: Esщё раз к
вопросу опосредованных венгеризмов латышскoго nals. a.l /index.php/LATG/a icle iew/227253
[ isualizado 2019-07-23]. Tó h Szilá d 2016a. Ungā u cilmes pe son ā di en la iešu. Akadēmiķa
языка – латгальское kun uži. – Via La galica 8, 30–36. P ieiga in e ne e: h p://jou -
Jāņa Endzelīna 143. cumpleaños días a ce es in e nacionaliskā zinā niskā kon e ence
Sugas ā di un īpaš ā di alodā un alodniecībā, ēzes, 2016. gada 22.23. eb e ois, Rīga: La ijas
Uni e si ā e, 38−41. Acceso a In e ne :
h pwww.lula i.l /media/upload/ iny:// iles/Endzelins_abs ac s_2016.pd .
ARANKA LACZHÁZI
96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
To h Szila d Tibo 2018: Zu den unga isch-le ischen Lehnbeziehungen: übe die
Va ian en des le . haiduks ‘Heiduck; Bedien e , Söldne . Akadēmiķa Jāņa Endzelīna 145.
cumpleaños conmemes la con e encia cien í ica in e nacional Valoda en muchas o mas,
ēzes, 2018 gada 22.23. eb e ois, Rīga: La ijas Uni e si ā e, 58−60. Vosyly ė Klemen ina 1985:
Lie u ių kalbos palyginimų žodynas, Vilnius: Mokslas. Wołosz Robe 1989: Wy azy węgie skie w
języku polskim I. S udia Sla ica Hunga ica 35, 215317.
Wołosz Robe 19911992: Wy azy węgie skie w języku polskim II. S udia Sla ica
Hunga ica 37, 327.
Zol án And ás 1978: H. Leeming. Rola lengua polskiego w ozwoju leksiky osyjskiej do
oku 1696. Wy azy pochodzenia łacińskiego. (Polska Academia Nauk. Oddział w
K akowie. P ace Komisji Językoznaws wa No. 44). W ocławWa szawaK aków Gdańsk
1976. 118 c . S udia Sla ica Academiae Scien ia um Hunga icae 24, 422426. Zol án
And ás 2005: Węgie sko-polsko-biało uskie związki językowe i kul u alne za czasów
S e ana Ba o ego. Ac a Alba u henica 5, cien í ico зборнiк, bajo агульню рэд. M.
Haўстовiча, A. Ba шчэвского. С. Запрудского, выпуск 5, Мiнск: Права i
ecaonomica. 279–283.
Zol án And ás 2006: Magya sza ak az ó ehé o oszban. 101 í ás Pusz ai Fe enc
homenaé e, sze k. A. Má on i, K. Papp, M. Slíz, Budapes : A gumen um, 495500.
Аникин Александр Е. 2003: Русский этимологический словарь, выпуск 3,
Москва: ИРЯ РАН, Ин-т филологии СО РАН.
Аникин Александр Е. 2015: Русский этимологический словарь, выпуск 9,
Москва: ИРЯ РАН, Ин-т филологии СО РАН.
Bullyka Aleksand M. 1980: Lexicí icas запазычаннi en lengua bela usa XIV
XVIII s ., рэд. A. I. Жураўский, Мiнск: Na uca i тэхнiка. Киш Лайош 1963:
Происхождение слов bekeша, кучма, шalaш и шишак.
– Этимологические исследования по русскому языку, выпуск 4, Москва, 48–65.
Молдован Александр М. 2011: К этимологии слова мент. – Русский язык в
alocamien o cien í ico 2(22), 4767.
A ículos A icles / 97
Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje
Some Po en ial Bo owings
om Hunga ian in o Li huanian
SUMARY
Mos o he Li huanian lexemes o Hunga ian o igin analyzed in his pape , belong o mili a y
e minology, a e he names o di e en weapons o ools used by Hunga ian hussa s o pa s o
hei uni o m. Una meno can idad de las palab as p es adas se e ie en a p oduc os impo ados
del an iguo Reino de Hung ía (que signi ica ambién los e i o ios del su el ca ác e de los
o con empo a y Slo akia) in o he G and Duchy o Li huania. So, hese bo owings e lec
con ac os his ó icos y cul u ales en e Li uania y Hung ía en el
1517 h cen u ies.
I is cha ac e is ic, especially o he bo owed mili a y e minology, ha in Li huanian, o in
many cases al eady in Polish, hey ha e unde gone a mo e o less signi ican seman ic change,
de eloping new, me apho ic meanings (e.g. ba dišius ‘halbe d → ‘ all pe son, kun ušas ‘ca an;
jacke → ‘dishe eled hai , mane). This seman ic change means he shi om a speci ic mili a y
e m o a wo d belonging o he common e e yday lexicon (e.g. ka ašas: ‘a mo → ‘cu ,
ka anka ‘soldie s coa → → ‘kind o coa , šoblė ‘sabe ‘scu ching swo d). A clea adap a ion o
seman ics o he local eali y shows he wo d an alikas ‘kind o ba el, used in Hunga y o
wine, bu in Li huania o bee . Mos o he analized lexemes we e bo owed in o Li huanian
h ough Polish. Only in a ew cases, whe e he wo d is egis e ed in Eas e n P ussia, he
in luence o Ge man can be aken in o conside a ion.
The la es esea ch o Li huanian his o ians (Ragauskienė 2008; Ragauskas, Ragauskienė 2018)
ega ding he ole o Hunga ians in he G and Duchy o Li huania, allow us o ise a hypo hesis
abou he di ec in luence o he Hunga ian language (e.g. he accen ed i s syllab in bèkešas).
Howe e , i seems o be impossible o p o e his in luence, as he phone ic adap a ion o
Hunga ian wo ds would heo e ically gi e he same Li huanian o ms as wo ds bo owed om
Sla ic languages (e.g. eplacing Hunga ian labial [] wi h [o], see ka as: ka ošius).
Finally, i has o be emphasised ha lexemes o Hunga ian o igin (wi h a e excep ions like
husa as, eidukas, abo as) a e ex emely a ely o e en no mo e used and known in
con empo a y S anda d Li huanian. They a he belong o dialec al lexicon o his o ical
e minology.
Į eik a 2020 m. junio 10 d.
ARANKA LACZHÁZI
Lo ando ėšo uni e sidad Filologijos akul e as
Múzeum kö u 4/D, H-1088 Budapeš as, Veng ija
laczhazi.a [email p o ec ed]om