scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Keletas galimų vengrų kalbos skolinių lietuvių kalboje

Abstract

    Straipsnyje apžvelgiamos lietuvių kalbos leksemos, kurios yra vengrų kilmės arba buvo paskolintos iš kitų kalbų per vengrų kalbą. Dauguma šių leksemų į lietuvių kalbą pateko XVI–XVIII amžiais, dažniausiai netiesiogiai, tarpininkaujant lenkų, rečiau vokiečių, baltarusių arba rusų kalboms. Pasiskolinti žodžiai sudaro temines grupes, kurios atspindi to meto Vengrijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinius-kultūrinius ryšius. Tokioms grupėms, pavyzdžiui, priklauso karinės technikos, kareivių aprangos terminai, iš buvusios Vengrijos karalystės į LDK vežamų tam tikrų produktų, prekių pavadinimai. Daugeliu atvejų konstatuojamas skolinio reikšmės pakitimas.    Pažymėtina, kad tik nedidelė šių leksemų dalis fiksuojama dabartinėje bendrinėje lietuvių kalboje, nes šie terminai paprastai yra pasenę, nebevartojami žodžiai arba dialektizmai.

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Keletas galimų vengrų kalbos skolinių lietuvių kalboje

Author: Aranka Laczházi
Year: 2020
DOI: 10.35321/all83-04
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2043/2142
S aipsniai / A icles 79
ARANKA LACZHÁZI
Lo ando ėšo uni e sidad
Los di ecciones de in es igaciones académicas: bal os y
o os idiomas con ac os, leksiniai skoliniai.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-04 El Consejo de Segu idad de las Naciones Unidas ha adop ado una decisión po la que se es ablece la adopción de la Di ec i a de la Unión Eu opea sob e la p o ección de los de echos de au o en el sec o de los anspo es aé eos.
KELETAS GALIM HUNGR
KALBOS SKOLINI LIETUVI
LABORE
Some Po en ial Bo owings om Hunga ian
in o Li huanian
ANOTACIÓN el
S aipsnyje se esumen las leksemas de la lengua li uanas, que son eng ų o igen o ue on
p es adas de o os idiomas pe eng ų kalbą. La mayo ía de es os leksemú a la lengua
li uanas en ó en XVIXVIII segmen os, gene almen e indi ec amen e, in e mediinincaujando
polkų, ečiau okiečių, bal a usių o usų lenguas. Pasolin i palab as o man emá icas g upos,
las cuales e lejan de ese me o Veng ijos y Li uania Didžiosios Kunigaikš ys ės
his o icos-cul ū inius yšius. Tales g upos, po ejemplo, pe enecen a écnica mili a ,
é minos de es imen a de soldados, de la ex ex ex- eino de Veng ía al LDK anspo ados
cie os p oduc os, denominaciones. En muchos casos se obse a cambio de signi icado del
debín. Ha de no a se que sólo insigni icé pa e de es os leksemų ixejada en la ac ual
comun iné de los li uanos habló, po que es os é minos suelen son pasadas, deja a ojami
palab as ó dialek izmai. ESMINIAI VOODŽIAI: LDK de idiomas, eng ai LDK, lengua de con ac os,
leksiniai skoliniai, skolinys de eng ų kalbos.
ANNOTATION
The a icle aims o o e iew he Li huanian wo ds ha a e supposed o be o Hunga ian
o igin o may be linked o Hunga ian in an indi ec way. Mos o hese lexemes ha e been
bo owed h ough Polish, less o en h ough Ge man, Bela usian o Russian du ing he 1618 h
cen u ies. They belong o speci ic hema ic g oups like mili a y e ms, names o mili a y
uni o m de ails o names o p oduc s ha we e impo ed in o he G and Duchy o
ARANKA LACZHÁZI
80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Li huania om he o me Kingdom o Hunga y. In many cases a signi ican change in he
seman ic o he lexemes can be obse ed.
I is wo h no icing ha only a small numbe o hese lexemes is being known and used in
con empo a y S anda d Li huanian, as hese wo ds belong a he o dialec al o his o ical
lexicon.
KEY WORDS: G and Duchy o Li huania, Hunga ians in he G and Duchy o
Li huania, language con ac s, lexical bo owings, bo owings om
Hunga ian.
ĮVADAS
En 2016 años publicuo ame Rolando K egždžio Lie u ių kalbos polonizmų žodyne
( oliau PŽ) au o io se indican 28 eng ų kalbos palab as (p. 286), los cuales a iadas
mane as se pueden incula con co espondiammos leksem de lie u ių kalbos, . y. y.
eng ų palab as ixiá onse como posibles polonizmų uen es. Es e dicciona io,
como es conocido, el p ime comple o dicciona io e imológico de la lengua li uanas,
en el que ampliamen e se discu en ales casos y en el que leksemos de la lengua
li uanas eng ų o igen o po eng ų lengua pasillin om se asigna una g an a ención.
Po el o o lado, la pli amien o de palab as del eng ón en lenguas bal as ha sido
analizado en abajos de eng ón kalbininkų (Hollós 1998; Laczházi 2003; Tó h 2003,
2007, 2016a, 2018). También es á mucho esc i a sob e elemen os lexicicos de o igen
eng ų lenkų (Wołosz 1989, 19911992), usų (Hollós 1996) y bal a usių (Zol án 2005, 2006)
en lenguas. Conscien es con odos los mencionados hallazgos de in es igación,
puede no a se que el examen de palab as de o igen eng ų en lenguas li uanas da da
in e esan es esul ados, ma e ial abz alga pe mi e esc yškin i es a lexicica
speci iką, a pa e con i man, de pa e y apildo, e isclin unos o os es udios de
lenguas li uanas y eng ų. En es e a ículo se compa a y esume ni los
in es igado es eng os y PŽ así o os da os de dicciona ios e imologicos de la
lengua li uanas. Leksemų dominančių é minos los más impo an es de ellos son los
iejos Li u iškos ašy inių paminklų leksiką ep esen ajan e Al li auisches
e ymologisches Wö e buch (ALEW) y con los úl imos da os complemen ado
Słownik e ymologiczny języka li ewskiego (SEJLe). Lie u ių, ambién y la ios
lenguas se encuen a no pocas palab as in e nacionales, kilusių de eng ų kalbos.
Es o mayo men e culina ías u o os con eng ų e nine cul u a elacionados
nomb es, po ejemplo, guliašas, okajus, ča dašas (la . gulašs, okajie is,
ča dašs) y pan. Šiuos skolinius-in e nacionalizmos plačiai ap a ia eng ų kalbininkai
A ila Hološas (Hollós 1998) y Sila das To as (Tó h 2003), po lo que en es e a ículo
ellos nenag inėjami. Dėmesys asignado XIVXVII a. LDK his ó ico, cul u al con ex o nulem am eng iškos o igen pli im de palab as.
A ículos A icles 81 /
Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje
Basándonos his o iikės Raimondos Ragauskienės in es igamien os (Ragauskienė
2008; Ragauskas, Ragauskienė 2018)1, mencionė u pe íodo hong a Li uania
cons i uía es able mino ía, según núme os ocupando la 5 o 6 luga en e
aka iečių. Ellos a LDK inie on po azones polí icas o económicas, po
in ensi iones (y pa icula men e suin ensi ėjusių en iempos del gobie no
S epono Ba o o) de las elaciones cul u ales, come ciales (Ragauskienė 2008: 29).
Sin emba go, sob e di ec os con ac os ung ų y lie u ių lenguas puede sólo
mų leksemų aip pa y a papli usios lenkų i (a ) bal a usių kalbose (ž . Wołosz
cau elosamen e espėlia se. Mayo ía en es e a ículo analiza1989, 19911992;
Zol án 2005), aigi a la lengua li u ias ellas podían en a y de es os idiomas, o pa alelamen e de ambos.
HANGR KILMS ARBA PER HANGR
KALB PASCOLINTI VOZJAI LIETUVI
LABORE
A con inuación abėcėline o den se discu en sepa ados skoliniai. Pa e de ellos son de o igen eng ų,
con neabejo ina eng iška e imología. Ki i ue on apode a se de o os idiomas po eng ų lengua. En
ales casos sob e eng ų lengua in e mediininka imą gene almen e es imonia speci ic iniai
one iniai o más ecuen iai seman iniai, pokyčiai. Leksemų one iniai-mo ologiniai a ian es y
signi icados se indican según da os del dicciona io elec ónico a ian e (LKŽe) de la lengua Li uania. En
aquellos casos, cuando la e imología de la palab a no plan ea dudas, los da os de dicciona ios de la
lengua li uanas se p esen an b e emen e, indicando las p incipales o mas de la palab a lie u iškas,
signi icados, bo inimosi kelią así como de allnij uen e de desc ipción. Donde posible, se indica leksema
más emp ania conocido del es iudío en uen es esc i as iempo (me ai, amžius). Ampliamen e
comen oyanse sólo aquellas e imologías, a las que es necesa io apilá selas da os de la lengua eng ų,
pe mi ienčiais conside a se al e na i a de la e imología a ian e. El signo klaus uko se esc ibe
an es aquellos palab as, cuya conexión con eng ų lengua, aunque y suponido de algunos au o es,
plan ea dudas. aidùkas ‘pono sa gybinis, se nas < le. ajduk hajduk 1564; 1. ‘heng ų pěs ininkų opa de
soldado; 2. ‘heng ų policininkas; 3. ‘plėšikas < eng . hajdú, [pl.] hajdúk ( eiksmajo idad haj ‘gany i
o ma pa icipi é; pi minė eikšmė eng ų 1 Be R. Ragauskienės y imo, lie u ių i lenkų
is o iog a ijoje ue on discu idas sepa adas eng ų aidmens LDK cues iones, po ejemplo, algunos
eng ų pa icipación Li uania DK ka iuomenėje momen ai, eng ų mados į aka, eng iškasis pe iodo
XVI a. pab. a XVII. p . Bi š ono alsčiuje, pa a g a ías. Lee más. Ragauskienė 2008: 21.
ik ų asmenų, kaip an ai, S epono Ba o o, Kaspa o Bekešo, liu nininko Valen ino Bak a ko bio-
ARANKA LACZHÁZI
82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII en el idioma e a ‘gany ojas); eidukas ‘ oks
pės ininkų delinio ka ei is, a ile is a. La palab a paludi o y compa aciones, po
ejemplo, Ein como eidukas, lek como ai a as; ein kai eiduk (g ei ai), s o kai
s iebas (Vosyly ė 1985: 68). Voiciechas Smočinskis aquí islumb a los signi icados
‘del diablo, maliciosa espí i us (SEJLe: 9). LKŽe la palab a se conside a p es inio
de o igen esla iškos, y ALEW o ma eidukas se elaciona con eiksmažodžiu ei i
(ALEW I: 260). Es a úl ima e imología, manoman, es poco iable debido pa alelos
lenkų, bal a usių idiomas en despaisamien o, plg. bl . гайдук 1568, . Liтовскiе
гайдуки 1582, гeйдук 1745, uk . gayduqui 1582. Comunas de es as palab as mas
eikšmės y a: 1. ‘samdomas ka ei is S epono Ba o o ka iuomenėje’; 2. ‘samdo-
ka ei is; 3. ‘ eng iška uni o ma ap iengęs a n. En polaco y usas lenguas
ambién señala ‘plėšiką (Hollós 1996: 24), en usas lenguas ‘aukš ą žmogų,
‘akiplėšą, begėdį y ‘ne amų gy ulį (Аникин 321 2015:323). an ãlikas ‘nedidelė
s a inė alui koš i < le. an ałek < eng . án alag < á alag, an alag ‘s a inė, aso de
made a; 1030, a eces 75 li ų s a inė inui. En polacos hablados desde XVII c.
paludido la palab a an ałek ‘nedidelė s a inė inui a ba alui y aún an es
pa a dėse Jan ułek 1608, An ałkowicz 1683 (Wołosz 1989: 226). S. bl . an eloкъ ‘ .
p. 1583 años kildinado di ec amen e de eng ų kalbos (Булыка 1980: 155), pe o
debido a one inių nesu apimų es a o ma no puede se in e p e ada como
uen e del lie u iško palab a (PŽ: 19; SEJLe: 37).
P i imo de la palab a sie inas con in ensi ia come cio eng išku ynu Ry ų
Eu opoje, y signi icaciones (s a inės paski ies) ki imas mues an adap ació del
é mino lie u ių kalboje.
? a endà ‘nuoma ( ambién a enda o i ‘nuomo i, a endõ ius, a eñdo ius
‘nuomininkas) < s. le. a enda ‘nuoma, a endować ‘nuomo i, a enda z ‘nuomininkas
< eng . á enda ‘nuoma < s. p anc. a ende , a en e ‘nuomo i, sacomo i < lo .
a enda e ‘nuomo i, enda, en a ‘nuoma. Paludi a en las lenguas Lie u ių leksema
desde 1600 año, ella pudo se p es in a ambién de eas e n sla ų kalbų (donde en ó
de lenkų kalbos), plg. s. . аренда, bl . a énda ‘nuoma, a énda ъ ‘nuomininkas XVI a.
(ALEW I: 54). Andžejaus Banko skio opina que es a palab a como e minón ju ídico
Veng ijoje, y más a de y Polonia, usaba y pla ino de o igen ancūzų Anžu (Anjou)
dinas ía, egnan es Veng ijá desde 1301 has a 1399 años, y Polonia desde 1370 años,
adminis acia (BES I: 15). ? ba dšius 1. ‘ki is con ilgu ko u (a mas de gue a) 1620;
du u as 1870; 2. ‘a šipęs algún ins umen o (ki is, cuilis, dalgė); 3. ‘ne en luga
a ikišęs daik as (pagalys o cual o o); 4. ‘g an homb e; 5. ‘mal animalil; ba šius
‘ki is con ilgu ko u (LKŽe; ALEW I: 18), plg. eng . bá d ‘ki is con ilgu ko u.
A ículos A icles 83 /
Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje
La palab a pa ece simila en signi icado paludi o lenkų (ba dysz ‘ki is su ilgu
ko u), usų (bé dш, бaрдыш ‘ . p.), bal a usių (бардышъ, бардишъ [бердышъ] ‘ . p.)
en las lenguas. La palab a Li u ias po el c ucio luga ALEW y SEJLe (SEJLe: 116)
kildinamas de eas e n Sla s lenguas. PŽ él se conside a polonismo y se asocia con
le. ba dysz (be dysz) ‘dalgiaki is, seno inis ginklas, desusiu o de lo . ba ducium
‘ko inis ki is < g . βαρδούκιον ‘lazda, špaga < p. sl. *bo dy ‘ki is< ge m.
*ba de ‘ . p., o desde eng . bá d 1272 ‘ki is < s. . a. ba a ‘ki is, ko inis ki is
(EWUng I: 82). Lenkų ba dysz (be dysz) de eng ų kalbos kildina y o os au o es
(plg. BES I: 41; S achowski 2002: 47). O oip que menė osios e siones, Aleksand as
nas palaiko eng ų kalbininko And ašo Zol ano e imologijos aiškinimą, ku is
Anikile. ba dysz (be dysz) kildina desde . baрдыш <? ge m. ba de y eche a la
palab a asociamien o con eng . bá d (Aniquin 2003: 107108; Zol án 1978)2. bèkešas
‘šil os supe io ado no de in ie no, más co o que apsiaus ą (LKŽe), plg. eng .
bekecs Bekes /
El nomb e de la opa su gió de S epón Ba o o aliados Kaspa o Bekešo pa a dės
( eng . Bekes o Békés, le. Kaspe Bekiesz) en lengua polkų: bekieszka 1586 > bekiesza
(dėl da ybos plg. le. ba o ówka ‘ am ik a šoblė; am ik a kepu ė de Ba o o
pa a dės, le. węgie ka ‘ okia s iukė de Węgie ‘ eng as). Del polkų lengua
p es ado bl . békeška 1599, . бекéш 1789, бекéша, бекéшка 1854 (Аникин 2003: 5657).
Veng ų bekecs < bekes ‘ umpas, ape u ía supe io paludi ado sólo desde el siglo
XVIII, él al signi icado p es ado de polkų kalbos (EWUng I: 92; Kiš 1963: 4852; Hollós 1996:
1617; Boj á 2015). Li u ias bèkešas puede se p es ado de lenkų (le. dial. bekiesz; PŽ:
230) o de bal a usių idiomas. Dado que el luga de la palab a de Li uania coincide con
polkų y con eng ų, y no con eas e n sla ų kalbų žodžių ki čiuo omis o momomis, en
es e a ículo más inclins ama es e palab a kildin i p ecisamen e de lenkų kalbos.
luga Ki cio pudo de e min i eng ų idioma í aka (pa a dės Bekešas eng iškas
a imas ki čiuo as p ime skiemuo), sin emba go el nacimien o de la palab a
comúnino de ik inio, sin abejo, sie inas con lenkų kalba.
2 A. Zol ano p incipales a gumen os son es os: 1. desde s. eng . o mas bá dos szeke ce
(pažodžiui: ki is con ba dišiumi), de algunas au o es de conside adas le. ba dysz uen e,
oné icamen e imposible explica el adjec i o eng ų būd a džių -os cambio á lenkų -ysz (plg. eng .
Rák-os > le. ok-osz y k .); 2. le. ba dysz paliudi ado cuan os que más a de (XVII a.) negu usų baрдыш
(XV a.), además, la palab a en lengua polkų deno a p ecisamen e el uso de los ka ios de Moscú Rusia,
que, po cie o, su o ma y modo cla amen e di ie e del lo . ba ducium < g . βαρδούκιον 425 uso de
un ginklo lige o (Zol án 1978: <426). Higieneci, el p és amo di ección polkų → usų lengua no, p oceso
yko opues a di eccimi.

ARANKA LACZHÁZI
84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
čižmà ‘ y iška kojinė < le. ciżma, czyżma ‘ okia a alynės ūšis, pusbačiai < eng .
csizma ‘aulinis ba as < se b.-k . čzma ‘ba as < u k. çizme ‘ba as (PŽ: de ẽšis
46).
‘sa ų ( audų) y bal ų plaídos cabklys, d yžos colo de animales; de ẽšas, de ẽšius
‘ . p. < le. (dial.) de esz, de eś 1. ‘ oudas cabklys; 2. ‘žils elėjęs žmogus; 3. ‘ alpnas
bebida (alus, midus, ino) < eng . de es 1. ‘pažilés, zils elėjęs homb e 1291; 2. ‘sa ų
( audų) y blancos cabellos caballys1591 (Wołosz 1989: 247 248; PŽ: 275; EWUng I: 254). Plg.
da bl . дэраш (Zol án 2006: 500). dalmõnas ‘kišenė, delmõnas 1. ‘kišenė; 2. ‘piiginė,
delmonnis ‘kišeninis, delmõnpiningiai ‘kišenpinigai, delmõn agis ‘kišen agis (LKŽe).
Plg. aún XX a. uen es: con huščiu delmonu pa ažiuosi; esá él pasiglemžęs į delmoną
subsume a o ių pinigus (DLKT).
La palab a es de u kiškos o igen, plg. dolama XIV a., dolaman XIVXVI a., dolman
15541555, doloman 1615 ‘ oks u kų ka ei ių ūbas, pla us apsiaus as (Hollós 1996:
29). En es e signi icado se di undió en muchos idiomas eu opeos, po ejemplo, ok.
Dolman al ededo 1500 año, Doliman, ang. Dolyman 1585, Doliman 1872 ‘ma e iškas
ap isaus as ab igo con amplias mango ėmis, . doloman 1658 ‘la gas ap isaus as,
ab igo /; amplius d abužis emeniniška, le. dołoman 1543, dołman, dołaman
‘mo e iškas apsiaus as ab igo con anchas mano ėmis, bl / dolomanъ 1516 ‘ . p.
Reikšmė ‘husa ų š a kas su gió eng ų lenguaje y ambién paludi o ya
mencionado en lenguas: ang. Doliman 1883, . dolman 1741, le. dołman, dołaman
‘ eng iškas š a kas, bl . dolomanъ 1516 (Hollós 1996: 2831; Wołosz:
248–249).
Lie u iškas palab a kildinamas de le. dołman o bl . dolman (LKŽe; PŽ: 49), o desde .
dolman, doloman (SEJLe: 241). Fone iicamen e-mo ológicamen e es as
e imologías comple amen e acep ables, sin emba go dudas plan ea la semán ica
no coincidencia. Dado que lie u iškas delmonas dalmonas paliudi ado Mažosios
Lie u os šal iniuose (žodynuose) así egiono a mėse, posible que él a lie u ių
jo pa ek i iš okiečių kalbos, i seman ikos ki imas galėjo į yk i bū en Mažio-
kalbą galėsios Lie u os a mėse. Vokiečių lengua in luencia mues an y menė i
sudu iniai palab as kalkės: delmõnpiningiai, plg. ok. Taschengeld, delmõn agis,
plg. ok. Taschendieb. Se c ee que la e olución semán ica pe mi e en ende los
da os e nog á icos: delmonas dalmonas es de alle de la es imen a emenina
Majiosios Li uania: puošni (išsiu inė a, con ka oliukais, a menudo papuoš a
sa ininkės inicialais) kišenė, quien išama an e el yos os. Panašią kišenę nešiojo y es ų, suomių, no egų, š edų mo e ys,
jos pa adinimas šiose kalbose y a ‘kišenė’ a ba ‘maišelis’ (Ma ulionienė 2015).
A ículos A icles 85 /
Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje
Así es a ealidad geog á ica y su di usión ambién pe mi e a a la palab a más
con okiečių kalba que con sla ų lenguas.
Vokiečių lenguaje p ūsiškoje a mėje Dolman paliudido sólo como husa ų š a ko
el nomb e (PW: 1171). Veng ų lig osios ca ale ías, husa ų pulkai XVI XVIII a. se ían
en di e sos Es ados eu opeos ka iuomenėse, ambién y P ūsijoje. En el
ex anje o se na ę eng ų husa ai siemp e lle aba a ellos ca ac e ís ico
puošnią eng išką uni o má. Es a uni o me impo an e de alleé e a en el cin u o
kaban is abundan emen e deco š as maišelis-kišenė, sob e la cual o iginalmen e
es aban siu inėjami pulko dueño, más a de gobe nado , iniciales (Bá i Be kó: 26).
Es e husa ų maišelio y Li uanies delmono apipa idalinimas muy simila es. Po lo
an o, aunque la misma en la cin a išamas kišenės nošiojimo moda ue di undida
en oda Eu opa, aigi y Bal ijas egione, sin emba go es as kišenės lie u iškas
nomb e, manoman, puede se asociado con husa ų uni o ma. Husa ai su kišenę
lle aban jun o con especialu husa išku š a ku dalmonu ( eng . dolmány, ok.
Dolman), po lo que debido al pe manen e uso de ambos ealijos jun o š a ko
nomb e pudo se asladado a pocheni nomb ini. ge mkas ‘ginklanešys < le.
gie mek 1500 ‘ . p. < eng . gye mekka (ALEW I: 315; PŽ: 310). Ginklanešio
signi icadome la palab a ambién ue p es ada y en bal a usių lengua: кгермекъ
1567, кгермокъ desde XVII a. comienzos (Wołosz 1989: 254). En lenguas Li u ias él paludi ado sólo XVIXVII a. esc i os (Bezzenbe ge
1877: 284; LKŽe).
eid ž ukas. aidùkas
? kabõ as ‘ oks d abužis; kóbo as ‘be anko is, šil as mo e iškas d abužis, liemenė.
LKŽe es a palab a ilus uojama XVIII a. Mažosios Lie u os žodynų y XVIIXIX a. aš ų
da os y cali icado como polonizmas. Polonismo él conside ado y PŽ, plg. le. kaba XV a. 1.
‘menús y muje es de opa de a iba, palaidino; 2. ‘ amdomieji ma škiniai; 3.
‘Ma škinjas con las que se p epa aban los condenados a se quemados en la laja; 4.
"ka iškio palaidinė; i k . ; lie . kabãčikas 1. ‘be anko is d abužis; 2. ‘nusinešiojęs,
nebenaujas, palaikis sijonas < le. dial. kabacik kabaćīk ‘palaidinis /; mo e iška palaidinė;
mo e iški puskailinukai (PŽ: y eng iška: eng . kabá ‘apsiaus as; š a kas; s iukė;
83). Dėl lenkų žodžio kilmės PŽ nu odomos ys galimos e imologijos, a p jų
umpas supe io el muje es š a kelis. Sin emba go ung ų lengua en la palab a
paludido sólo desde 1751 año (EWUng I: 654), y p ime a paludijción de la palab a Li u iško
da acionada 1747 años en Pilypo Ruigio dicody (Ruhig 1747). Po lo an o la posibilidad de
que eng iškas palab a ue le. kaba → lie . kabo as uen e, pa ece ne eal. Veng .
kabá eng ų e imologų kildinamas de una aka ų sla ų kalbų, p obablemen e de
slo akų, kabá ‘apsiaus as, palaidinė, š a kas. Así queda nomes os d i PŽ p opues as
e imologías:
ARANKA LACZHÁZI
86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
1. s. č. kabá ‘ umpes ceñido has a la cin u a; al p enda de es i de ca io;
š a kas < bulg. ka àd, ka à ‘seno inis opa de muje es; apsiaus as sin mano ias i
k . < g . καβάδιo ‘ y iškas d abužis < pe s. qabāh ‘ i šu inis d abužis,
apsiaus as y 2. lo. cap[p]a ‘apsiaus as con gob u u, capa us ‘apsi ilkęs apsiaus ą
(PŽ: 338). kañ a as, kañ a is ‘apynas is, b izgilas; pa adis. Palab as Li u ias de
algunos e imologos conside ado polonizmu (LKŽe): le. kan a 1607 < eng . kan á
1571 < u k. kan a (LKŽe; Wołosz 1989: 263). Dado que es e é mino es gene alizado
en muchos idiomas, la uen e de la palab a Li u iško ambién pudo se bl . kan a ъ
1616 (Hollós 1996: 35). PŽ de es e palab a como polonismo noap a ia, y es o
indi ec amen e con i ma bal a usišką e imologiją. ka bãčius, ka bõčius ‘ oks
bo agas, bizūnas < le. (dial.) ka bacz, le. ko bacz ‘bo agas < eng . ko bács ‘ . p. <
se b.-k . kò bāč ‘ . p. < osm. kı baç ‘ . p. (LKŽe; PŽ: 359; EWUng II: 796). Robe as
Vološas (Wołosz 19911992: 270) y Voiciechas Smočinskis eng ų lengua
in e mediininkación no conside a necesidadinu. Lenkų kalbininkas lie u išką žodį
kildina desde s. bl . ka bachъ < osm. kı baç (SEJLe: 574). El hecho de que p és inys
paludido sólo Pequeñas Li uanias okiečiųlie u ių lenguas en dicciona ios así
olklo e, sin emba go más con i ma lenkišką e imologiją (con posible okiečių
kalbos a pininka imu, plg. . dial. p . Ka ba sch (ALEW I: 453)). ka ãšas, ka ãšis,
ka õšius ‘a lenk as handogalis < le. ka wasz 1641 1. ‘apy ankė de cana dos; 2.
‘ ankogalis< eng . aca 1539 ‘apy ankė de ska dos (PŽ: 364), plg. ka ‘ anka y as
‘geležis. La pa e de la opa signi icado su gió polkų habla. Pi minė signi icado no
pauludi o ni de Li uania, ni bal a usių lenguas, plg. bl . ka ваш 1689 ‘ ankogalis
(HSBM 14: 284; Zol án 2006: 499). ? kašã ai (pl.) ‘d a o abajado es i iamieji namai,
kume ynas < le. kosza inės (< um. căşă ie ‘a idė; sū iné ←? eng . kosá ‘laida ;
a, kosza , kosza y (pl.) 1. ‘ap a as a ims gany i miške’; 2. ‘kalėjimas’; 3. ‘ka ei-
a idė; kašã i- ‘ap a as, donde pas omas a ys es en muchas lenguas ex endido
nis ‘kume is’ (PŽ: 365). Veng ų e imologų i inama, kad eng . kosá 1313
alachų piemenų a ininkys ės é mino, que en eng ų lengua pudo en a de
umunų kalbos, pe o pa alelamen e ambién pudo en a de slo akų y uk ainiečių
lenguas (EWUng II: 805). R. Vološas c ee que al polkų lengua se pudo habe p es ado o
desde eng ų, o desde umunų kalbos (Wołosz 1989: 271272). Nebaški queda queda
Li u iško palab a semán ica o igen, po que ella no paulu a ni en uno de
mencionados lenguas, pe o, sin duda, es más ce cana le. ‘kalėjimo, ‘ka ei inės
signi icados, de los cuales y pudo exsi u ulio i, sin emba go a es e asunciones
basa da os no bas a.
A ículos A icles 87 /
Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje
ka ánka ‘ umpas camisujis, ka énka ‘liemenė con aukiniais, klos ėmis nuga oje
(LKŽe). Fo ma ka ánka li e a u a en la mayo ía kildinama de le. (dial.?) ka anka
‘ umpas d abužis, s iukė, udinė, milinė. De es a palab a de i ę ambién y .
ka a anka ‘ . p. 1664, bl . ca anca 1602. Así ka énka puede se en lenguas li uanas
su gida segunda o ma (ki aip mano Smočinskis: lie . ka énka < bl . dial. ka ánka < le.
ka anka < ka ana (SEJLe: 594)). Debido a semema ‘d abužis ausencia semán ica, PŽ
nega i o le. ka anka conexión con eng . ka ona ‘ka ys (< i al. ca ano ‘pilies
šeimininkas, smulkus asalas (EWUng I: 712)) y p opues a la palab a sie i con i al.
ca ana ‘medjio ojo s iukė (PŽ: 368369). Sin emba go d abujo signi icación pudo
o igina se polkų hablaba (Hollós 1996: 34), plg. le. ka ona ya en 1562 años ka an(a) ‘ka ys
XVI a. (< eng . ka ana ‘ka io ginkluo as se nas; ginkluo as ai as 1273), en la cual al
modelis de daybos (nomb amien o de la opa de pe sona indicincio dak a a džio con
apésaga -ka) son i inus p oduc os, plg. bekieszka ‘ okiaukė < < pa a dė Bekiesz,
ba o ówka ‘ am ik a kepu ė< p> pa a dė Ba o y, ma yna ka ‘ okiauk < s i < <
ma zyna jū inė. Po lo an o semán ica como jus y pe mi e Li u išką palab a a a
con eng . ka ona. ? kiepas ‘žioplys, épla. Es e palab a eng išką e imologiją con
p es inio pe lenkų kalbą suponuoja PŽ: le. dial. kiep 1. ‘žioplys; 2. ‘nekal ybės plė ė,
cunnus; cli o is; 3. ‘( isoc.) muje ; 4. ‘k ailys, mulkis, ne ykėlis (< eng . kép
‘a aizdas; eidas, iz aizda); plg. ambién bl . кеп(ъ), s. bl . кепъ 1. ‘k ailys; 2.
‘pe dimien o, jugando ca as (PŽ: 375376); ‘k ailio en signi icado la palab a paliudi ado
y en las lenguas uk ainiečius (ЕSUМ II: 423). Así signi icado ‘k ailys, mulkis en lenguas
li uanas, polkų, bal a usių y uk ainiečių coincide, pe o noaiškus su conexión con
eng ų kép. En los dicciona ios e imologicos de la lengua polaca encuen a y más
da os: kiep 1. ‘k ailys; 2. pasen. ‘cunnus (Linde II: 994; SJP VIII: 665) y kiep 1. ‘k ailys; 2.
‘penis XV a. (B ück ne 1927: 228). Aleksand as B ukne is la palab a kiep kildina de
an e io es oz-kiep o oz-skiep, y es as o mas elaciona con le. oszczep ‘ie is, s. .
ockepъ ‘ . p. y o os idiomas leksemos semán ica di e encia. Veng ų kalbos
e imologiniai ocodynai ixa du homoniminius palab as: u kiškos kilmės kép (1) 1138
S aipsnio au o ės nuomone, bū en ši e imologija i leidžia paaiškin i eng ų
‘a aizdas, eidas, eidas, iz aizda y ya 1138 años paliudy ą, pe o sólo has a XVI a.
a o ą, kép (2) ‘ okia ie is. An ojo palab a e imología es neaiški. EWUng minima
posible palab a sla iška o igen y, de es e modo, su conexión con eng . copja ‘ie is.
EWUng au o es admi en que al e imología no es á basada, aunque y no desca a la
posibilidad de que kép (2) pudo habe su gido eng ų en lengua como copia de o igen
esla iškos
‘ie is a ian e oné ica (EWUng II: 730731). Independien emen e de es a
e imología, se c ee que lie . kiepą se puede kildin i de eng . pasen. (2) kép ‘ie is
ARANKA LACZHÁZI
94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Hollós A ila 1998: Венгерские элементы литовского словаря. A Li án Nagy ejedelemség és
a mai Középés Kele -Eu ópa nyel ei: Analógiák és oly onosság kon e encia anyaga, sze k. A.
Laczházi, E. Szmolinka, A. Zol án, az 1998 mayo 2526, Budapes :
ELTE, 34.
HSBM His ó ico dicciona io de lengua española 137, edi . A. I. Жураўский, Minsk:
Навука і тэхніка, 1982–2017.
KEWT S achowski Ma ek, Ku zge aβ es e ymologisches Wö e buch de ü kischen
Sp ache, K aków: Księga nia Akademicka, 2019. Kocsis Mihály 2018: A szlá nazálisok és a
huszá . Magya Nyel 114, 6877. DOI:
10.18349Magya Nyel .2018.1.77.
K egždys Rolandas 2018: Onyms and Appella i es o Onomas ic O igin o he Dic iona y
o Polish Loanwo ds in Li huanian. Onomas yka neohumanis yka nauki społeczne, ed.
U. Bijak, H. Gó ny, M. Magda-Czekaj, K aków: Polska Akademia Nauk, Ins y u Języka
Polskiego, 271285. DOI: 10.17651/onomas 2018.21. Lo que es lo más impo an e es que no se
haya p oducido ningún ipo de iolación de los de echos humanos. Laczházi A anka 2003.
Венгерские элементы в лексике литовского языка. Венгерские элементы в лексике
литовского языка. Miscellanea Co iniana. Köszön őköny Hollós A ila 70,
szüle ésnapjá a, Budapes , 236243. acceso en In e ne : h pszla in eze .el e.hu://publica ions/sze k.sh ml [žiū ė a 2020-05-30].
Linde Samuel Bogumił 1855: Słownik języka polskiego 2, wyd. pop 2; Słownik
jes języka polskiego 2, wyd. pop ; Linde Samuel Bogumił 1855: Słownik języka polskiego 2, wyd. pop ; Linde Samuel Bogumił 1855: Słownik języka polskiego 2, wyd. pop ; Słownik języka polskiego 2, wyd. pop ; Linde Samuel Bogumił 1855: Słownik języka polskiego 2, wyd. i pomnożone, Lwów: Zaklad Na odowy im. Ossolińskich.
LKŽe Lie u ių kalbos žodynas 120 (19412002), y . ed. G. Nak inienė; e. a ian as, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sión, 2017). Acceso en In e ne :
www.lkz.l .
Ma ulionienė Elena 2015: El aje nacional de la egión Bál ica kišenių o namen ika.
Res Humani a iae 17, 187220. DOI: 10.15181/ h. 17i1.1157. Lo que ocu e es que no hay
ninguna azón pa a que la Comisión no lo haga. Acceso en In e ne :
h pjou nals.ku.l index.php/RH://a icle/ iew/1157/pd _1 [ isualizado 2019-12-10]. Miežinis Mikolas 1894: Lie u iszkai-la iszkai-lenkiszkai- usiszkas Dic iona y, Tilsi :
M. No eskis.
Nesselmann Geo g Hein ich Fe dinand 1851: Wö e buch de Li auischen Sp ache,
Königsbe g: Geb üde Bo n äge . PŽ K egždys Rolandas, Lie u os kalbos polonizmų
žodynas. Słownik polonizmów w języku li ewskim. S udia E ymologica Bal ica 2, Vilnius:
Ins i u o de la lengua Li uania, 2016. PW P eussisches Wö e buch. Deu sche Munda en
Os -und Wes p eussens, H sg. on R. Gol z, Bd. 1, Mainz: Akademie de Wissenscha en und
de Li e a u Wachholz
Ve lag, 2005.

S aipsniai / A icles 95
Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje
Ragauskienė Raimonda 2008: Hunga ians S a us in he G and Duchy o Li huania unde
he Rule o Jagiello and S ephen (sic!) Ba o a (14921586). Heng ai Li uania Maggiojoje
Kunigaikš ys ėje Aleksand o Jogailaičio y S epono Ba o o iempos (14921586 m.).
His o ia 72, 2131.
Ragauskienė Raimonda, Ragauskas Ai as 2018: Tolimos be a imos. Li uania y Veng ijos
elaciones his ó icas, Vilnius. Acceso en in e ne : ile/C:/Use s/Use /Downloads/://
TOLIMOS_BET_ARTIMOS_LIETUVOS_IR_VENGRIJOS_ISTORINIAI_RY%-
C5%A0IAI_LIT_2019.12%20(11).pd [ isualizado 2019-10-30]. Ruhig Philipp 1747:
Li auisch-Deu sches und Deu sch-Li auisches Lexicon, Königsbe g: J. H. Ha ung.
SD Dic iona ium ium ling a um, In usum S udiosae Iu en u is, A c o e ...
Cons an ino Szy wid ... Vilnae, 1620 c.
SEJL Smoczyński Wojciech, Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Wilno:
Uniwe sy e Wileński, Wydział Filologiczny, 2007.
SEJLe Smoczyński Wojciech, Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, współp aca
edakcyjna M. Osłon. Acceso en in e ne : h ps: omanes.o g/pubalii/Smoczy://
C5%84ski%20W.%20S%C5%82ownik%20e ymologiczny%20j%C4%99zyka%20li ewskiego.pd
[ isualizado 2019-2-073].
SJP Słownik języka polskiego111, ed. W. Do oszewski, Wa szawa: Polska Akademia
Nauk, 195869.
S achowski Ma ek 2002: Uwagi o wyb anych e ymologiach węgie skich w języku polskim. S udia
Sla ica Academiae Scien ia um Hunga icae 47, 4552. Tó h Szilá d 2003: Unga isches im le ischen
Wo scha z (mi besonde e Be ücksich igung des Wo es okajie is ‘Tokaje ). Miscellanea
Co iniana: Köszön ő köny Hollós A ila 70. szüle ésnapjá a, Budapes : ELTE BTK, 344348.
accesible en In e ne : h pszla in eze .el e.hu/publica ions/sze k.sh ml [žiū ė a 2019-07-23].
Tó h Szilá d 2007: Ismé a lecsó- ól. Magya Nyel 103, 206−208. Tó h Szilá d 2016: Esщё раз к
вопросу опосредованных венгеризмов латышскoго nals. a.l /index.php/LATG/a icle iew/227253
[ isualizado 2019-07-23]. Tó h Szilá d 2016a. Ungā u cilmes pe son ā di en la iešu. Akadēmiķa
языка – латгальское kun uži. – Via La galica 8, 30–36. P ieiga in e ne e: h p://jou -
Jāņa Endzelīna 143. cumpleaños días a ce es in e nacionaliskā zinā niskā kon e ence
Sugas ā di un īpaš ā di alodā un alodniecībā, ēzes, 2016. gada 22.23. eb e ois, Rīga: La ijas
Uni e si ā e, 38−41. Acceso a In e ne :
h pwww.lula i.l /media/upload/ iny:// iles/Endzelins_abs ac s_2016.pd .
ARANKA LACZHÁZI
96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
To h Szila d Tibo 2018: Zu den unga isch-le ischen Lehnbeziehungen: übe die
Va ian en des le . haiduks ‘Heiduck; Bedien e , Söldne . Akadēmiķa Jāņa Endzelīna 145.
cumpleaños conmemes la con e encia cien í ica in e nacional Valoda en muchas o mas,
ēzes, 2018 gada 22.23. eb e ois, Rīga: La ijas Uni e si ā e, 58−60. Vosyly ė Klemen ina 1985:
Lie u ių kalbos palyginimų žodynas, Vilnius: Mokslas. Wołosz Robe 1989: Wy azy węgie skie w
języku polskim I. S udia Sla ica Hunga ica 35, 215317.
Wołosz Robe 19911992: Wy azy węgie skie w języku polskim II. S udia Sla ica
Hunga ica 37, 327.
Zol án And ás 1978: H. Leeming. Rola lengua polskiego w ozwoju leksiky osyjskiej do
oku 1696. Wy azy pochodzenia łacińskiego. (Polska Academia Nauk. Oddział w
K akowie. P ace Komisji Językoznaws wa No. 44). W ocławWa szawaK aków Gdańsk
1976. 118 c . S udia Sla ica Academiae Scien ia um Hunga icae 24, 422426. Zol án
And ás 2005: Węgie sko-polsko-biało uskie związki językowe i kul u alne za czasów
S e ana Ba o ego. Ac a Alba u henica 5, cien í ico зборнiк, bajo агульню рэд. M.
Haўстовiча, A. Ba шчэвского. С. Запрудского, выпуск 5, Мiнск: Права i
ecaonomica. 279–283.
Zol án And ás 2006: Magya sza ak az ó ehé o oszban. 101 í ás Pusz ai Fe enc
homenaé e, sze k. A. Má on i, K. Papp, M. Slíz, Budapes : A gumen um, 495500.
Аникин Александр Е. 2003: Русский этимологический словарь, выпуск 3,
Москва: ИРЯ РАН, Ин-т филологии СО РАН.
Аникин Александр Е. 2015: Русский этимологический словарь, выпуск 9,
Москва: ИРЯ РАН, Ин-т филологии СО РАН.
Bullyka Aleksand M. 1980: Lexicí icas запазычаннi en lengua bela usa XIV
XVIII s ., рэд. A. I. Жураўский, Мiнск: Na uca i тэхнiка. Киш Лайош 1963:
Происхождение слов bekeша, кучма, шalaш и шишак.
– Этимологические исследования по русскому языку, выпуск 4, Москва, 48–65.
Молдован Александр М. 2011: К этимологии слова мент. – Русский язык в
alocamien o cien í ico 2(22), 4767.
A ículos A icles / 97
Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje
Some Po en ial Bo owings
om Hunga ian in o Li huanian
SUMARY
Mos o he Li huanian lexemes o Hunga ian o igin analyzed in his pape , belong o mili a y
e minology, a e he names o di e en weapons o ools used by Hunga ian hussa s o pa s o
hei uni o m. Una meno can idad de las palab as p es adas se e ie en a p oduc os impo ados
del an iguo Reino de Hung ía (que signi ica ambién los e i o ios del su el ca ác e de los
o con empo a y Slo akia) in o he G and Duchy o Li huania. So, hese bo owings e lec
con ac os his ó icos y cul u ales en e Li uania y Hung ía en el
1517 h cen u ies.
I is cha ac e is ic, especially o he bo owed mili a y e minology, ha in Li huanian, o in
many cases al eady in Polish, hey ha e unde gone a mo e o less signi ican seman ic change,
de eloping new, me apho ic meanings (e.g. ba dišius ‘halbe d → ‘ all pe son, kun ušas ‘ca an;
jacke → ‘dishe eled hai , mane). This seman ic change means he shi om a speci ic mili a y
e m o a wo d belonging o he common e e yday lexicon (e.g. ka ašas: ‘a mo → ‘cu ,
ka anka ‘soldie s coa → → ‘kind o coa , šoblė ‘sabe ‘scu ching swo d). A clea adap a ion o
seman ics o he local eali y shows he wo d an alikas ‘kind o ba el, used in Hunga y o
wine, bu in Li huania o bee . Mos o he analized lexemes we e bo owed in o Li huanian
h ough Polish. Only in a ew cases, whe e he wo d is egis e ed in Eas e n P ussia, he
in luence o Ge man can be aken in o conside a ion.
The la es esea ch o Li huanian his o ians (Ragauskienė 2008; Ragauskas, Ragauskienė 2018)
ega ding he ole o Hunga ians in he G and Duchy o Li huania, allow us o ise a hypo hesis
abou he di ec in luence o he Hunga ian language (e.g. he accen ed i s syllab in bèkešas).
Howe e , i seems o be impossible o p o e his in luence, as he phone ic adap a ion o
Hunga ian wo ds would heo e ically gi e he same Li huanian o ms as wo ds bo owed om
Sla ic languages (e.g. eplacing Hunga ian labial [] wi h [o], see ka as: ka ošius).
Finally, i has o be emphasised ha lexemes o Hunga ian o igin (wi h a e excep ions like
husa as, eidukas, abo as) a e ex emely a ely o e en no mo e used and known in
con empo a y S anda d Li huanian. They a he belong o dialec al lexicon o his o ical
e minology.
Į eik a 2020 m. junio 10 d.
ARANKA LACZHÁZI
Lo ando ėšo uni e sidad Filologijos akul e as
Múzeum kö u 4/D, H-1088 Budapeš as, Veng ija
laczhazi.a [email p o ec ed]om