S aipsniai / A icles 145
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0001-7497-7365
Mokslinių pesquisas di eções: dialek ologija, geoling is ica.
DOI: doi.o g/10.35321/all88-07
PRIBALSI QUITANDO
DINAMIKA MARCINKONI
APYLINKSE
The Dynamics o Depala aliza ion
in Ma cinkonys En i ons
ANOTACIA
O a igo a a-se dos sulos alç aiços ca ac e ís ico one inė peculia idade p iebalsios
ene amen o. Objec i o do es udo discu i sulos alç aiços p iebalsios enjeecimen o polinkius
Ma cinkoni apolinkėse obse amen o empo. Nag inėjando de ês ezes do século p iebalsios
endu ecimen o si uação, baseamasi geoling is ine pe spec i a, que se elacionama com dinamškos
espaço samp a a. O a igo ap esen a uma análise do endu ecimen o p iebalsios, apoiada a duas
camadas de ma é ia a minesa: Ins i u o Li uânico de Língua Ta mių a chy e gua damais insc i os
e manusc i os do XX a. 7o década, o a igo au o ês g a ada de ês ezes ma e ial sonine de
Ma cinkoni apylinkių. No es udo desc e e-se qual a co elação de minkš ųjų e kie ųjų p iebalsių (ou a
ausência dela) p e alece em ês ezes a linguagem; o explicamos causas, lemianças des e enómeno
dinamico.
Nunciou-se que XXI a. início Ma cinkoni apylinkių a minis á ea é paki ęs. Os
esul ados ob idos mos am bas an e consequeklas e g aduais do con abalsios
endu ecimen o en aquecimen o. ESMINIAI VOODŽIAI: sulos al š aičių pa a mė,
p iebalsių kie inimas, a minis signosis, obse imis empo.
ANNOTATION
The a icle analyzes depala aliza ion as a dis inguishing phone ic ea u e o Sou he n
Aukš ai ian. The aim o he esea ch is o discuss he endencies o depala aliza ion, which
can be obse ed in he subdialec o Sou he n Aukš ai ian in he en i ons o Ma cinkonys
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII by aking an appa en - ime app oach. The s udy
add essing he si ua ion o depala aliza ion is based on he geolinguis ic pe spec i e, which is
linked wi h he concep o dynamic space. The a icle p esen s he analysis o depala aliza ion
on he basis o wo laye s o dialec al da a: he sound eco dings and manusc ip ex s om
he 1960s kep a he Dialec A chi e made by he au ho o he a icle in he en i ons o
o he Ins i u e o he Li huanian Language and he sound eco dings o h ee gene a ions
Ma cinkonys. The s udy desc ibes wha co ela ion o pala alized and non-pala alized
consonan s (o i s absence) p e ails in he language o h ee gene a ions; he easons
de e mining he dynamics o his phenomenon a e explained.
I was es ablished ha a he s a o he 21s cen u y, he dialec al a ea o he en i ons o
Ma cinkonys demons a es ce ain changes. The indings e eal a a he consis en and
g adual weakening o depala aliza ion.
KEYWORDS: Sou he n Aukš ai ian subdialec , depala aliza ion, dialec al ea u e,
appa en ime.
ĮVADAS
Sul al oš aičių pa a mėje amplamen e espali ęs p iebalsių kie inimas minkš ųjų p iebalsių i imas
kie aisiais kalbininkus domina já há mui o empo. a. na década de se en a a no a classi icação de
a mies da língua li uânica au o es Aleksas Gi denis e Zigmas Zinke ičius ja os al š aičių pa a mės
de alha mais nãoki s ė, mas econheceu desigualy iškumas da á ea a minio de aco do dzūkação e
p iebalsių kie inimo iso ones (Gi denis, Zinke ičius 1966: XX 139147)1. A zona de mais in ensi a
endu ecimen o de p iebalsias é conside ada a pa e sul dos al os- aiços ao sul da
RudaminõsSei jųMe knėsMa cinkoni linha (ž . Fig. 1). Nos abalhos de dialec ologia adicional
a i ma-se que nes a á ea se endu ece p íbalsis [lj], [sj], e p íbalsias [ ], [], [], [], [], [] não êm
minkš ųjų ko elia ų (Zinke ičius: 158170; Lkai 381, 384385; LKA II 101105, map. N . 8587; plg. Leskausė: 2006
35; 2009: 3436[…]). 1 Es a classi icação, basem ą só one iniais (maio men e ocalizmo e ki čiação)
a mių di e enças e comunsumasis, c i icamen e a aliou An anas Salys. Ele alega, ūkumu
conside ay inas e l kie inimo iso onos nãoymėjimas classi icaciniame a mių mapae (Salys 1992: 296).
A. Salys con abalsias enjei amen o aka os dzūkų a mėje amplamen e não nag inhei, só no ou que
kie inančios dzūkų šnek os nó ėje limi a-se com kapsais (Salys 1992: 132).
A igos A icles 147 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
1 PAV. Dėsningesnis balsių i, y (į) suužpakalėjimas po kie inamų p iebalsių , š, ž, č, dž
( idu io na pa e oca inha e po c, dz (plg. LKA II, žemėl. N . 41) ma cado aškine linija2.
Mapa de papel de LKTCh
Na li e a u a acadêmica, o endu ecimen o de p iebalsias desc i o p incipalmen e po mé odos de
dialec ologia adicional, indicando a o igem des e enômeno, a á ea de disseminação, in en ó io dos
p iebalsios du os, em que posições dian e das balsias da en e ou da asei a p iebalsias endu ecidas,
como paken a am os seus seguin es ozes; 38 iciū ė 1970: 75 […] 86; 1970a: 61 […] 65; 1971: 55 […] 70; 1974: 80
(Buch 1966: 33–36; Zinke ičius 1966: 158–170; 2006: 142–146; LKT 1970:
[…] 78; 1978: 73 […] 77; LChKT 2004: 142; Zinke ičius 2006: 74 […] e c.) 3. Toks s a iškas e quase não in a iá el
desc ição des e enômeno na adicional na dialek ologijā y a o a é XX a. im, e em alguns casos e
p olongou. 2 No mapa, ma cadas iso onés de ocalismo in es igá eljam á ea são nãoak uais, po an o
não neap a iadas. 3 Menė ini e esul ados de pesquisas oné icas expe imen ais. A iculação de
con abalsios du os de al o-al os segundo pala og amas y ė Elzbie a Mikalauskai ė (1975),
ca ac e ís icas acús icas Ry is Amb aze ičius, As a Leskauskai ė (2014).
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Amplas possibilidades de pesquisas pa a dialec ólogos ab ê e am-se i mando a
geoling is ica di eção na Li uânia, quando em pa a mę começou-se a olha não
como em localão e echado sis ema onológico, limi ada a á ios ipos de
isoglosias, mas como em um de e minado con inuum, pe manen emen e
in luenciado po á ios enômenos de con e gência e di e gencia (Aliūdienė,
Mikulienė, 2014: 39; Mikulė, 2018; Kalėpė, 2011). Além disso, geoling is inė pe spec i a
o e ece possibilidade de obse a não de uma, mas de á ias ezes in o man ų
linguagem a ian iškumą e kai ą obse ioio empo4 aqui e ago a. Assim sendo
sinch oniniai, desse ipo pesquisas adqui em e diach onina pe spec i a.
No en an o, e nos mais ecen es abalhos de dialec ologos do início do século
XXI sob e a dinamicidade do endu ecimen o dos p iebalsios, ap esen a-se dados
agmen á ios, i. e. acen ua-se o endu ecimen o não-sis émico dos p iebalsios e
o silpnamen o des e enómeno (Ga š a 2005: 26237, 247248, 251252, 363265;
Leskauskai ė 2006: 35; 5255; 2020: 2829; 2021: 5556; Tuomien 2010: 227, 231; Mikulė e al.
2019: 150, 154; plėgnien. Mikulėnienė 2016: 340346; Leskauskai ė 2016: 5255; 2018a:
23–24; 2021: 55–57).
Assim, o obje i o des e a igo discu i sulos alç aiças p iebalsias ene imen o
polinkius Ma cinkoni apolinkėse obse imooju empo. Pa a alcança o obje i o,
le an am-se a e as: 1) desc e e , qual a co elação de p obalsias maquš os e
du e os (ou a ausência dela) p e alece em ês ezes a linguagem; 2) explica a
azão, lemiancias p iebalsias ene amen o dinamica.
Pes im selec ed nãohomogeniškas pie ų aukš aičių plo as, . y. Ma cinkoni (697), Da žẽlių (696),
Kabẽlių (704) do a las do idioma Li uânico ( oliau LKA) punk- (Leskauskai ė 2009: 2930). Nag inėjando
ai5, ku ie adicinėje dialek ologijoje ski iami Ma cinkoni i Kabẽlių šnek oms
de ês ezes do século p iebalsios endu ecimen o si uação, emiamasi geoling is ine
pe spec i a, que p incipalmen e incula-se com dinamiškos espaço samp a a. A disposição de
dinamiedade lemb a e cul u al, e social de a o es inclusão em a mė y os pesquisas (Aliūkai ė
2013: 5). pesquisa e consolidou o mé odo do empo obse ado como p incipal a ian idade
4 1966 m. Williamas Labo as panaudojo aki aizdžius laiko ski umus Niujo ko ga sų pokyčiams
e amen a de pesquisas. Segan W. Labo o de linguagem a ijamen o e kai os eo ia, di e umai
de linguagem in o man os de di e en e idade e ela ao obse imoio empo (angl. appa en ime)
yks ančius linguagem mudanças: maio es in o man ų lingua zymi bu usį, jaunesnių a ual e apa de
linguagem kai os. Mais sob e o empo de obse ação eja 1972 Labo ; Bailey, Wikle, Tille y, Sand
1991: 241244; Inoue 2008: 4564; 2010: 4564; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 36; Kalėdienė 2015: 213215). 85–94).
Pa a o p esen e a igo, a i em Ma cinkoni ab angem as aldeias de Ze ýnů e Mánčiagi ės; Da žẽlių
5 Lie u ių kalbos a laso punk u laikoma konk e i gy enamoji ie o ė i jam geog a iniu i kalbiniu
požiū iu a imiausios gy en ie ės, nu olusios 10–12 km a s umu (Mikulėnienė, Čepai ienė 2021:
pon o pe i e ijai Kapinškiai, Má gionys, G ybaulià; Kabẽlių pon o pa a
Ašãšninkai, Mus eikà, Da žinlės.
A igos A icles 149 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
Apa ian ando Ma cinkoni a edinhas a minį á ea, é impo an e no a que nos
pon os de es udo man idas as mais impo an es ca ac e ís icas one icas dos
sulos al š aičių: nosinių balsių [ɑː], [æː] es eu inamen o, d iga sių [m], [ɑm] [n], [ɑm],
[æm], [ɛn], [ɑm], k .k, kie amen o de p iebalų i si (ž . LKT 76Ch 85; Zinke ičius 2006:
137149; Leskauskai ė 2006: 2940). Mais inamen e di e encia Ma cinkoni apilinquias
á ea pode basea -se a dois e minos a ibu os: balsių [eː], [oː] e [eː], [ɔː] a imu e
p iebalsių [sj], [s], [zj], [z] e [j], [], [j], [] miximu. Užda esni e į emp esni [eː], [oː] são
mais equen emen e di os Da žẽlių (696) e Ma cinkoni (697) pon os, e Kabẽliuose (704)
ab i esni [eː], [ imesː], mais p óximos sul-oca iniam dos aukųš aičių plo ui (plg.
Ma ke ičienė 1999: 2728; 2010: 51; Leskauskai ė 2004: 5657; 2009: Ma ke 30 ičienė 2010:
4950; Valen uke ičienė 2019: 56)6.
31). P iebalsių [sʲ], [s], [zʲ], [z] i [ʃʲ], [ʂ], [ʒʲ], [ʐ] mišimas y a būdingas Kabẽlių
(704) punk ui (Zinke ičius 1966: 147–148; LKTCh 38; Leskauskai ė 2009: 30;
O ma e ial de ensaio consis e:
1) O Ins i u o Li uânico de Geoling is ica do Cen o Ta mių a chy e (www.gc a. u) conse a
XX a. 67 décmecio a minė ma e ial: g a ações de som de Ma cinkoni (697) e Kabẽlių4) (CD 17 PA
7, g a ação 08201704; CD 21 PA 9, g a ação 3869707, g a ação de g a ação 31 min. 2 s.), ma e ial
de eg. No. 821) e Kabẽlių (704, GCTA R, sąs. eg. No. 840)7; 2) 20192022 m. de pon os in es iga i os
Ma cinkoni (697, GCTA R, sąs. eg. N . 839), Da žẽlių (696, GCTA R, sąs.
a igo au o aė g a ada 28 h. 16 min. de du ação sono a 28 in o man ų medžiaga meio mé odo
es u u ado de en e is a: 13 mais elhas, 5 médias e 10 jo enio as ge ações8. Básicamen e
odos os pa icipan es da ge ação mais sênio do es udo co espondem NORM c i é ios: são
adqui iję p adinį ou mediu inį9 educa imu, i an ys sėsliai e ne u in ys opo unidades mui as
ezes muda a habi ação ambien e. Mui os deles abalhou em ag icul u a, silkininkis o ou na
á ea de se iços, na qual não eque ida ac i a i comunicação. Rep esen an es da ge ação
média, exce o uma in o man ão com o mais ele ado educa amen o, são adqui idas o p incipal
ou o secunda ino educa amen o, são mobilūs, abalhando 6 Es e enômeno pasi aikyda ęs e
Ma cinkonysè de Aššninkų e Kabẽboje a sikėlusių gy en ojų kallių (Leskauskai ė 2009: 30).
P iebalsias mis u a зафиксирована и Шkl ių (703) pon o. XX a. 67 décmecio de g a ações
sono as de Ma cinkoni (697) e Kabẽlių (704) pon os são poucos. A sua du ação en e 2 min. e 10
min.
7 XX a. 67 décmecio egis os de som de Ma cinkoni (697) e Kabẽlių (704) pon os são poucos. A
sua du ação en e 2 min. e 10 min.
8 Quan i a i as em pesquisas sociolingüís icas é ideal, quando oma ap oxima-se a 30
in o man as (Mil oy, Go don 2003: 164).
9 O des ol imen o secundá io in o man a adqui iu já sendo adul os na escola oca inesa.
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
paslaugų s i yje. Ty ime daly a ęs jaunimas – gimnazijų mokiniai i s uden ai
e alguns abalhado es são a mais mobilíssima g upo, seus cul u ais, sociais
e econômicos necessidades a endean es o a das pa a més limi es. 1
LENTEL. Ga so g a ações du ação (28 h. 16 min) No. Código In o man o
Nascido ano Educação Ga so de g a ação du ação 1. 697M c3M 1938 P adinis 1
ho as 31 min. 2. 697M c3-1M 1940 P adinis 1 ho as 21 min. 5. 696D ž3M 1936
P adinis 1 ho as 36 min. 6. 696D ž3-1M 1938 P adinis 1 h. 1 min. 7. 696D ž3-2M 1938
3. 697M c3-2M 1942 Vidu inis 1 al. 16 min
4. 697M c3-3M 1937 P adinis 34 min.
P adinis 1 h. 8. 696D ž3-3M 1942 Vidu inis 1 ho a. 1 min.
9.69D ž3V 1942 P incipal
10.69D ž3-1V 1938 P adinis 1 h. 2 min. 11.
704Kb3M 1937 P adinis 1 ho as. 32 min.
12.704Kb3V 1942 P adinis
13.704Kb3-1M 1966 Vidu inis 36 min. 14.
697M c2M 1975 Vidu inis 1 ho as 19 min. 15.
697M c2-1M 1978 P incipal 1 ho as 10 min. 16.
697M c2-2M 1973 Vidu inis 1 ho as 20 min. 17.
704Kb2-1V 1973 Aukš asis 36 min. 18. 704Kb2V
1972 Vidu inis 1 ho as. 19 min.
69.7M c1M 2004 Vidu inis
20.69M c1-1M 2002 Vidu inis 1 ho as 39 min. 21.
697M c1-2M 2004 P incipal 1 ho as 22.
697M c1V 2003 Vidu inis 1 ho as 23. 696D ž1M
2002 Vidu inis 1 h. 5 min. 25. 704Kb1-2M 2004
24. 704Kb1M 2003 Vidu inis 1 al. 3 min.
P incipal 1 h. 26. 704Kb1V 1995 Spec. médiu inis
40 min. 27. 704Kb1-1V 2004 P incipal 1 h. 28.
704Kb1-2V 2002 Spec. idu inis 1 ho . 29 min.
A igos A icles 151 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
Os in o man es codi icados po LKA pon o numbe į e sigla ab e iada, in o man o
amžių (1 ma cada a ca e mais jo em en e 18 e 30 a., 2 mediu inė ca e en e 31 e
50 a., 3 che eioji ka a) e ly į (M mulhe , V homem). Po exemplo, o in o man e da
jeunnio ge ação de Ma cinkoni pon o ma cado 697M c1V. Se há mais do mesmo
g upo idade in o man á, esc e e-se adicional nume is após umpojo b ūkšnelio,
exemplo, 697M c1V-1 (ž . 1 abelę). Visi ando escla ece ês ezes p iebalsias
eneiamen o polinkius, de cada in o man o g a ações de som escolhida 30 min.
espon anei as da linguagem a ka pa e consis en emen e exp essa casos com
(ne)kie í eis p iebalsias, esul ados isualiza . Es apasnyje exemplos de ex os
manuais são ap esen ados au en iška esc i a, XXI a. ma e ial In e nacionaline
one ine abėcėle (TFA) (ž . Bakšienė 2018: 1020; 2022: 165183). Ty ime u ilo asi
desc i omuoju, me odis de obse ação e análise de ma e ial empi icas.
1. MARCINKONI APYLINKI
SOCIOLINGVISTINIAI BRUOŽAI
Ti iamojo plo o Ma cinkoni (697), Da žẽlių (696), Kabẽlių (704) pon os es ão na
pa e me idional da Li uânia, besi ibojançada com Bal a ùsija. 19201939 m.
Ma cinkoni apylinkės pe encia Lénkija go e nadoam Vlniaus k aš u, e 1939
1940 m. Bal a ùsijai.
XX a. Ma cinkoni apolinkėse sem domina ijan es li uanos, ainda i iam ussos
(mais p incipalmen e Ma cinkonysè), polkai, bal a usiai, uk ainiečiai10. Além da
língua li uãs, a é XX a. im na espaçã pública o am usadas ainda e polkų, usų
línguas, po an o po causa das línguas in e ac eicos didėjo e one inė in e e encija (plg.
G umadienė 1988: 138).
a. segundo lado na adquisição dos li uanos comumi a à língua na ida pública, sul de al os aiços, como e
de ou os li uãos de língua a mių, p es ižas11 menco e oi menospiado, po que o p incipal a enção
des iou-se na comumem língua 10 A maio ia da Rùssia em Ma cinkónis a ikėlusių senio es de pessoas
ge ações ala em ão Li u iamen e Ru ko ska XX 2016: XX 23) Os ilhos de amílias sla akalbių
i neišmoko. Lenkai i bal a usiai, sukū ę šeimas su lie u iais, namuose bend a o lie u iškai (plg.
equen a am escolas Li u iškas e bem sucedidamen e adap a am-se ao dominancejan e meio
linguís ico. 11 A língua de p es íjico é usada po esiden es com exclusi o pode social (Mil oy 2001:
549). P es ižas pode se abe a, quando decla adas posi i as disposições de linguagem e
compo amen o linguís ico (plg. Holmes 2001: 345). Paslėp ojo p es ígio concei o inclui a posi i a
publicamen e não econhecidos códigos linguís icos a aliação e abe amen e (especialmen e
es anhos) nãodecla eceuojamas disposições posi i as (plg. T udgill 1979: 9; Kalėdienė 2013: 137; Holmes
2001: 345; Ramonienė 2006: 145).
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
(Leskauskai ė 2018: 36). B ilhan es mais sulos alç aiços pa a més
ca ac e ís icas dzūkação e p iebalsias ene ização o nou nep es ižinėmis.
Ma cinkoni a edinhos habi an es, como e ou os sulos aukš aičiai, alando com
nepažįs ama šiais ypa ybių engia (plg. Mikalauskai ė 1975: 94; Leskauskai ė 2009:
38)12. Pa a mės p es igio apnêmen o e e in luência e sunykusi
in aes u u a, mudadas condições demog á icas, socioeconomicas, cul u ais,
que lemb ou silp nas populações sociais e mobilidade não só in anas da a muna
je, be i už jo ibų13. Sma kiai suin ensy ėjęs gy en ojų mobilumas y a ie-
á ea de en e os p incipais a o es, decidios eqüência meno a u ilização da
comunhinha linguagem an o indi íduos, como em comunidades lingubinas (plg.:
Chambe s: 2001: 117; Meiliuneni ė, Mikulėna, 2014: 126; Monka (2016: 98; Čepai ienė):
154). Apibend inus socioling is inos dados, pode-se alega que Ma cinkoni apylinkių
pa a mės isolação ní el são baixo p e alece ab i ieji socialiniai ink lai, nos quais
indi íduos conecidos po apnais conexões de edes e são abe os à ino ações e
à linguís ica cai a (plg. Kalėdienė 2013: 148).
2. PRIBAL SITUACIÃO DE PECEIRO
MARCINKONI APYLINKSE XX A.
SEGONDO PÁSE
Pla esnę XX a. sé imo décmecio a minę si uação e elaja Lie u ių kalbos ins i u o
Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e saugomi negausūs discos de som e
hand aš iniai eks ai. Análise da ma é ia a minê indica que na á ea de es udo ha ia
du amen e p onunciadas [l], [ ], [s], [], [], [], [], [], [], [], [p], [b], [m], [ʋ] p iebalsias (ž .
abelê 2).
Do manusc i os ex os ê-se, que a minê ma e ial cole ais ixa am e muduusius p iešakinês ilei as
balsius, indoanços po kie ųjų p iebalsių. con aakinais [ı] ipo de balsios za alamen o po kie ųjų [ ], [], [],
[], [], [] chamou a enção e eles especiais esc i os dos pon os Da žẽlių (696) e Kabẽlių (704) ansc ibuídos
nos ex os ma ca a Žane a U bana ičiū ė-Ma ke ičienė (sąs 12 de agos o de Uppe Uppe . pa a mę
in o man es da ge ação mais elha e média alo am como uma beleza, ap op iada apenas em ambien e,
mas em espaço público ela, como meio de comunicação, é desnecessá ia: O que as dzūki?
Aš uoniasdešim me ės. E se e es a onde qualis ju enil, en ão ele nu ažia is onde Vylniun ou mies an
ambém uoj dzūkų kalbu nepasigi s. E ela não é necessá ia mas de ido à nu ūkusia adição de
ansmissão da a miga ela já p ecisa ap ende . 13 Ma cinkoni seniūnija conside ada uma zona de
(M c697M c3-2M). Jaunesnioji ka a laikosi nuos a os, kad a mė y a įdomi, e inga, saugo ina,
depopulação de longa du ação com sunykusia in aes u u a. Visoje seniūnijoje não es ou comum de
ugdymo escolas, cuidados de saúde e k . ins i uições, emp egos.
A igos A icles 153 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
eg. No 821; sąs. eg. No. 840). Ou as ac os apascinė oi as o nece am
apenas pa o enios exemplos (Leskauskai ė 2009: 35).
2 LENTEL. Kie ųjų p iebalsių in en o ius em ex os manusc i os14
Kie asis P iebalsiá endu ecimen o con a P iebalsiá
š g ušà, nš, xl as šuõme da žãuosa, ždzi, à ež žú· o
endu ecimen o con a zápalalinha p iebalsis
c klúpscai, aikáčais, scklas slaňksco, ma cũš, akcu·, č
con aakinês ile balsius ile balsius ł lã·das, iškł, sáulý
uàs, nebãščýkas ášik ašosa, lakččku p adá ižúžá,
zžá, b ja, ma, ba, ba, ba, ba, ma, ma, a, a, a, a, a, a,
ac, kc, sù ыna sug ù o, ka úominė, ne u ù
s sanà, sm
a, a, a, a, a, a,
dz padzáuna mdzo, sodzùs, dzidzùlei
Como ê-se da abela, Ma cinkoni apylinkių consonan izmo sis ema não apizima
ha nia co eliação de íe ų e minkš ųjų p iebalsių, po que p iebalsiai [ ], [], [], [],
[], [], [], dela desca ega, i. e. eles semp e são di os du e ai (plg. U bana ičiū ė
1970: 61). Kie ai dizem-se não só mencionados p ibalhas, mas ambém [l], [s],
spo adiquemen (só em algumas pala as) e [p], [b], [m], [ʋ]. XX a. segunda pa e
da GCTA manusc ip á ia em ma e ial e egis os de som passus a minius
eikiama i minkš ųjų [ʒʲ], [ʃʲ], [ʧʲ], [ ʲ] p iebalsių a ojimo a ejų, p z.: ežmo,
nùnešė, incip ã·šė, p·o (M c), ažæ (D ž), eke (Kb), ku ie jau odė p asidėju-
mudanças.
14 Os manusc i os ex ai esc e e supap imin a apibend in a ansk ipcia, ap esen ando mais
impo an es ada més peculia idades. No en an o pa e dos onem a ian es, especialmen e sub ilha es,
nos ex os não pauzimė i, nea spindimi e in es iga i ospon os one inių peculia idades s y a imai. Po
es a azão, no a igo a minê ma e ial não pe esc i oma TFA. Sob e desc end in a sup esimilin ą ansk ipção mais consul e Bace ičiū ė 2010:
5–14.
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
IŠVADOS Conside ando ês ezes p iebalsias polinkius de endu ecimen o, pode
aze -se as seguin es conclusões. P iebalsios ene amen o XX a. segundo a me ade
em Ma cinkoni apylinkėse oi ex emamen e i ay ingo da ge ência sênio ia em
ala. a. XXI. análise da ma é ia e minê do início mos a já mudada si uação des e
enômeno. P iebalssai [ ], [], [] e [], [], [], [], que an e io men e não inhamėję
minkš ųjų ko elia ų, ago a so e a maio pe da de odos os ês empos em ala.
Kie uosius p iebalsius [ ], [], [] a minada no alboje mui as keičia minkš ieji
a ian es. Nyks an dzūka imui, is ečiau u ilizadas e kie osios [], [] a ika os.
Jâu i ybingume co elaciona com dzūkação, como enômeno, manu enção. Só a
maio is a ca a ca ac e ingi [s], [], [], [p], [b], [m], [ʋ] auasa do a oseno.
Ne ienodas in o man as du e ões p iebalsias in en ó io e p iebalsias
en ei amen o polincas mos am que incendo sulos alç aiços ada mei e o mando
no os aos a miniams da iniams, p iebalsias en ei amen o consis en emen e
en lnėja. Pa ienios p iebalsios endu ecimen o casos a minada alboje alo izini
não como a minha sinais, mas como a miškieji žymenys.
LITERATŪRA E CHALTINIAI
Aliūkai ė Dai a 2013: Ho inzon alusis e e icalusis con inuumo da linguagem skaidumas:
XXI século con e samen o a ian es simpl ojo da linguagem in e p e an e pon o de
is a. Taikomoji kalbo y a 2, 127. DOI: 10.15388/TK.2013.17261.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ica: ideologia, eo ia e mé odos.
Fundamen ais concei os. XXI a. iniciais lii uanos a mynas: geoling is inis e
socioling is inis y imas (žemėlapiai and hei commen a ai), sud. D. Mikulėnienė, V.
Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 2947.
Amb aze ičius Ry is, Leskauskai ė As a 2014: P iebalsių akus inės ypa ybės:
pala alização e balsingumas, Kaunas: Technologija. Bace ičiū ė Rima 2010:
Recomendação de ca ac e ís icas oné icas em diccioná ios a mís icos
li uãos. Bal u Filologia 19(1/2), 514.
Bailey Guy, Wikle Tom, Tille y Jan, Sand Lo i 1991: The appa en ime cons uc .
Language Va ia ion and Change 3, 241264. Bakšienė Rima 2018: T ansk ipção ipa
simboliais das a minas Li uãs: análise de peculia idades pie ų aukš aičių. Vā ds
un ā pē īšanas aspek i 22(1/2), 1020. Accesso na in e ne :
h ps: a ds.liepu.l / iles/VARDS%20UN%20TA%20PETISANAS%20
ASPEKTI_2018.pd .
S aipsniai / A icles 161
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
Bakšienė Rima 2022: Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au i-
nês one inas abėcėlės esc i as (alguns casos a p ecisa ). Ac a Linguis ica
Li huanica 86, 165183.
Buch Tama a 1966: Munda liche En pala alisie ungse scheinungen im Li auischen.
Ac a BaL ico-Sla ica III, Bal ica in hono em Johannis O ębski, Bialys ok, 3336. Jack K.
Chambe s 2002: Dynamics o dialec con e gence. Jou nal o
Sociolinguis ics 6, 117130.
GCTA R – Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy o ank aš ynas,
1964–1965.
Gi denis Aleksas, Zinke ičius Zigmas 1966: Po causa das classi icações de
e mos da língua li uãs. Kalbo y a 14, 139147.
G umadienė Laima 1988: Socioling is inis ilniečių lie u ių kalbos y imas:
konsonan izmas i akcen uacija. Li u ians kalbo y os ques ões 27, 132148. Jane
Holmes 2001: An In oduc ion o Sociolinguis ics, 2nd edi ion, London: Longman, Inoue
342–361.
Fumio 2008: Chap e Twen y-Fou . Popula ion ageing and language change. The
Demog aphic Challenge: A Handbook abou Japan, ed. F. Coulmas, H. Con ad, A.
Schad-Sei e , G. Vog , Leiden, Bos on: B ill, 473490. Inoue Fumio 2010: Real and appa en
ime clues o he speed o dialec di usion. –
Dialec ologia 5, 4564.
Kalėdienė Laima 2011: Geoling is ikos adimosi sąlygos Lie u oje. In e nacional Cien í ica
Con e ências Socioling is inė dialek ologija: bal ų a mių y imai p anešimų ezės, 2011 m.
ou ub o 2122 d., Kaunas: Vilniaus Uni e si e as Kauno akul e as. acesso na in e ne :
h p://www. a mes.l /images/Veikla/Laima%20KALEDIENE.pd . Kalėdienė Laima 2013: Požiū is em
a mes e disposições de ido seus consumo ijose Dzūkijos e nog á ico egiono dalyse. Mies ai
e línguas II: Socioling is inis Lie u os žemėlapis, Vilnius: Vilniaus uni e si e as, 125151. Kalėdienė
Laima 2015: Vilniaus mies o kalba: s ebimojo laiko hipo ezė. Ta mės Vilnius: Mykolo Rome io
Uni e sidade, 211244. Labo William 1972: Sociolinguis ic Pa e ns, Philadelphia: Uni e si y o
Eu opos au ų kul ū os pa eldas = Dialec s – Cul u al He i age o Eu opean Na ions,
Pennsyl ania
P ess.
Leskauskai ė As a 2004: Ca aozei do ocalismo e p ozodía dos al os- aiços do Sul, Vilnius:
Ins i u o de línguas Li uãs edi o a.
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Leskauskai ė As a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė As a 2009: Ma cinkonių šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė As a 2016: Sei ijų šnek os eks ai, Vilnius: Ins i u o da língua Lie u ių.
Leskauskai ė As a 2018: Šiau inių pie ų aukš aičių ling is inis k aš o aizdis XX a. 67
dešim me yje. Línguas de his ó ia e dialec ologia p oblemas 5, sud. R. Bakšienė, N.
Mo ozo a, Vilnius: Li u ians kalbos ins i u as, 2643. Leskauskai ė As a 2018a:
Leipalingio apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Leskauskai ė As a 2020: Š endub ės apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė As a 2021: Lenkijos lie u ių šnek ų eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
LKA II A lás da língua Lie u ių, . 2: Fone ika, a sak. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas,
1982.
LKT Li u ias língua a mės. Ch es oma ija, ed. E. G ina eckienė, K. Mo kūnas, Vilnius:
Min is, 1970.
LChKT da língua Li uânica ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A.
Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Li huanian Ins i u e o Language publykla, 2004.
Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1, Vilnius: Vilniaus uni e si e o
leidykla.
Ma ke ičienė Žane a 2010: Ašašninkų e Kabelių šnek ų one icos peculia idades:
a ual si uação. Homem e pala a 1, 4851.
Mikulėnienė Danguolė 2016: Būdingieji one iniai sinais. Li u ians a mių kai a XXI a.
começo: Lenkijos lie u ių šnek os, kolek y inė monog a ija, sud. D. Mikulėnienė, A.
Leskauskai ė, V. Ragaišienė, L. Ge žo ai ė, N. Bi gelienė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Mikulėnienė Danguolė 2018: Po causa an inių dialek ų o ma imosi e aidos. Línguas
de his ó ia e dialec ologia p oblemas 5, sud. R. Bašienė, N. Mo ozo a, Vilnius: Li u ians
kalbos ins i u as, 1125.
Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė, Bakšienė Rima, Ge žo ai ė Lau a,
Ka dely ė-G ine ičienė Dai a, Leskauskai ė, Meiliūnai ė Viole a, Vyniau ai ė Simona
2019: Dialek ome inis pjū is: ž algomasis y imas: kolek y inė s udija, ed. D.
A igos A icles 163 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
Mikulėnienė, A Čepai ienė As a, Vilnius: Li uanian Language Ins i u e. Mikulėnienė
Danguolė 2019: Ta miškumo b uožų nomenkla ū a: desde a minių požymių p ie
a miškumo žymenų. Respec us philologicus 35(40), 5162. Mikulėnienė Danguolė 2020:
Ta miškumas como medido a g andeza. Li uãos ala 15, 111. DOI: 10.15388/LK.2020.22434.
Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė 2021: Ta myno pon o samp a a. –
Bal is ica 56(1), 81106.
Mil oy James 2001: Language Ideologies and he Consequences o S anda diza ion. –
Jou nal o Sociolinguis ics 4, 530555.
Mil oy Lesley, Go don Ma hew 2003: Sociolinguis ics. Me hod and In e p e a ion,
Ox o d: Blackwell Publishing.
Monka Malene 2015: Mobili e og sp og o and ing. Nydanske Sp ogs udie NyS 49,
98–122.
Ramonienė Meilu ė 2006: Dispos os sob e bend inês linguagem e a mės: Joniškėlio
caso. Cul u a da língua 79, 137148.
Ru ko ska K is ina 2016: Daba inė Lie u os lenkų a mių būklė. Li uânia polkų a mės,
ed. K. Ru ko ska, e. leidinys, Vilnius: Vilniaus uni e si as, Polonis ikos cen as.
acessí el na in e ne : h p:// www.lenku a mes. l . u.l /. Salys An anas 1992: Raš ai 4:
Lie u ių kalbos a mės, Roma. Li u ians Ka alikų
Mokslo Akademija.
Tuomienė Nijolė 2010: Sul aukš aičių šnek os Bal a usijoje: línguas in e eikos
pada inos. Respec us philologicus 18(23), 223234. U bana ičiū ė Žane a 1970: P iebalsiai
l, , s (z?) con a negalūninius , en lie u ių kalbos a mėse. Kalbo y a 21, 7586.
U bana ičiū ė Žane a 1970a: Kie ieji i minkš ieji p iebalsiai lie u ių li e a ū inėje
kalboje i a mėse. Bal is ica 6(1), 6165.
U bana ičiū ė Žane a 1971: P iebalsių kie inimas lie u ių kalbos a mėse. –
Kalbo y a 23(1), 5570.
U bana ičiū ė Žane a 1974: P iebalsiai l, , s, z an es da pala a galo e aukš aičių
a mėse. Kalbo y a 25(1), 7380.
U bana ičiū ė Žane a 1978: P iebalsių , d, n e p, b, m, kie inimas lie u ių
kalbos a mėse. Kalbo y a 29(1), 6977.
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII 164
Valen uke ičienė Danu ė 2019: Kabelių apylinkių sang ąžiniai eiksmažodžiai.
Li u ians kalba 13, 117. P iega na in e ne :
h pswww.zu nalai. u.l lie u/ iu-kalba://a icle/ iew/22485./
Valen uke ičienė Danu ė 2021: Dzūka imo pokyčiai Va ėnos geolek o plo-
e. P o iles da dialec ologia Li uânica: a ian es egionais do início do século XXI, suas
elações e pe spec i as, sud. V. Meiliūnai ė, Vilnius: Li u ian Language Ins i u e, 5876.
Accesso na in e ne :
h plki.l /wp-con en /uploads/2022/01/Lie u iu-dialek ologijosp o iliai-1.pd .
Zinke ičius Zigmas 1966: Li u ians dialek ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas
2006: Li huanian a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
The Dynamics o Depala aliza ion
in Ma cinkonys En i ons
SUMARY
The analysis o dialec al da a om he ea ly 21s cen u y shows he al eady changed
si ua ion o his phenomenon. Consonan es [ ], [], [] and [], [], [], [], [], which did no ha e hei
pala alized co ela es be o e, al eady unde go he mos p ominen changes in [ ], [], [] a e
he language o all h ee gene a ions. In dialec al language, he non-pala alized consonan s
o en eplaced wi h hei pala alized a ian s. As he so called dzūka imas is declining, he
non-pala alized a ica es [] and [] a e less commonly used. Thei iabili y co ela es wi h he
main enance o he dzūka imas as a phenomenon. The consonan s [s], [], [], [p], [b], [m], [ʋ],
which a e only ypical o he old gene a ion, a e g adually going ou o usage.
The di e ging in en o y o non-pala alized consonan s used by he in o man s and he
endencies o depala aliza ion show ha as he subdialec o Sou he n Aukš ai ian is
changing and new dialec al o ma ions a e on he ise, depala aliza ion is g adually weakening.
Cases o depala aliza ion o isola ed consonan s in dialec al speaking a e iewed as dialec al
ma ke s a he han dialec al ea u es.
In oducida 2022 m. 2 de se emb o
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia
danu e. alen uke [email protected]