scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Priebalsių kietinimo dinamika Marcinkonių apylinkėse

Abstract

    Straipsnyje nagrinėjama pietų aukštaičių būdingoji fonetinė ypatybė – priebalsių kietinimas. Tyrimo tikslas – aptarti pietų aukštaičių priebalsių kietinimo polinkius Marcinkonių apylinkėse stebimuoju laiku. Nagrinėjant trijų amžiaus kartų priebalsių kietinimo situaciją, remiamasi geolingvistine perspektyva, kuri siejama su dinamiškos erdvės samprata.     Straipsnyje pateikiama priebalsių kietinimo analizė, paremta dviem tarminės medžiagos sluoksniais: Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyve saugomais XX a. 7-ojo dešimtmečio garso įrašais ir rankraštiniais tekstais, straipsnio autorės įrašyta trijų kartų garsine medžiaga iš Marcinkonių apylinkių. Tyrime apibūdinama, kokia minkštųjų ir kietųjų priebalsių koreliacija (arba jos nebuvimas) vyrauja trijų kartų kalboje; aiškinamos priežastys, lemiančios šio reiškinio dinamiką.     Nustatyta, kad XXI a. pradžioje Marcinkonių apylinkių tarminis plotas yra pakitęs. Gauti rezultatai rodo gana nuoseklų ir palaipsnį priebalsių kietinimo silpnėjimą.

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Priebalsių kietinimo dinamika Marcinkonių apylinkėse

Author: Danutė Valentukevičienė
Year: 2023
DOI: 10.35321/all88-07
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2243/2336
S aipsniai / A icles 145
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0001-7497-7365
Mokslinių pesquisas di eções: dialek ologija, geoling is ica.
DOI: doi.o g/10.35321/all88-07
PRIBALSI QUITANDO
DINAMIKA MARCINKONI
APYLINKSE
The Dynamics o Depala aliza ion
in Ma cinkonys En i ons
ANOTACIA
O a igo a a-se dos sulos alç aiços ca ac e ís ico one inė peculia idade p iebalsios
ene amen o. Objec i o do es udo discu i sulos alç aiços p iebalsios enjeecimen o polinkius
Ma cinkoni apolinkėse obse amen o empo. Nag inėjando de ês ezes do século p iebalsios
endu ecimen o si uação, baseamasi geoling is ine pe spec i a, que se elacionama com dinamškos
espaço samp a a. O a igo ap esen a uma análise do endu ecimen o p iebalsios, apoiada a duas
camadas de ma é ia a minesa: Ins i u o Li uânico de Língua Ta mių a chy e gua damais insc i os
e manusc i os do XX a. 7o década, o a igo au o ês g a ada de ês ezes ma e ial sonine de
Ma cinkoni apylinkių. No es udo desc e e-se qual a co elação de minkš ųjų e kie ųjų p iebalsių (ou a
ausência dela) p e alece em ês ezes a linguagem; o explicamos causas, lemianças des e enómeno
dinamico.
Nunciou-se que XXI a. início Ma cinkoni apylinkių a minis á ea é paki ęs. Os
esul ados ob idos mos am bas an e consequeklas e g aduais do con abalsios
endu ecimen o en aquecimen o. ESMINIAI VOODŽIAI: sulos al š aičių pa a mė,
p iebalsių kie inimas, a minis signosis, obse imis empo.
ANNOTATION
The a icle analyzes depala aliza ion as a dis inguishing phone ic ea u e o Sou he n
Aukš ai ian. The aim o he esea ch is o discuss he endencies o depala aliza ion, which
can be obse ed in he subdialec o Sou he n Aukš ai ian in he en i ons o Ma cinkonys
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII by aking an appa en - ime app oach. The s udy
add essing he si ua ion o depala aliza ion is based on he geolinguis ic pe spec i e, which is
linked wi h he concep o dynamic space. The a icle p esen s he analysis o depala aliza ion
on he basis o wo laye s o dialec al da a: he sound eco dings and manusc ip ex s om
he 1960s kep a he Dialec A chi e made by he au ho o he a icle in he en i ons o
o he Ins i u e o he Li huanian Language and he sound eco dings o h ee gene a ions
Ma cinkonys. The s udy desc ibes wha co ela ion o pala alized and non-pala alized
consonan s (o i s absence) p e ails in he language o h ee gene a ions; he easons
de e mining he dynamics o his phenomenon a e explained.
I was es ablished ha a he s a o he 21s cen u y, he dialec al a ea o he en i ons o
Ma cinkonys demons a es ce ain changes. The indings e eal a a he consis en and
g adual weakening o depala aliza ion.
KEYWORDS: Sou he n Aukš ai ian subdialec , depala aliza ion, dialec al ea u e,
appa en ime.
ĮVADAS
Sul al oš aičių pa a mėje amplamen e espali ęs p iebalsių kie inimas minkš ųjų p iebalsių i imas
kie aisiais kalbininkus domina já há mui o empo. a. na década de se en a a no a classi icação de
a mies da língua li uânica au o es Aleksas Gi denis e Zigmas Zinke ičius ja os al š aičių pa a mės
de alha mais nãoki s ė, mas econheceu desigualy iškumas da á ea a minio de aco do dzūkação e
p iebalsių kie inimo iso ones (Gi denis, Zinke ičius 1966: XX 139147)1. A zona de mais in ensi a
endu ecimen o de p iebalsias é conside ada a pa e sul dos al os- aiços ao sul da
RudaminõsSei jųMe knėsMa cinkoni linha (ž . Fig. 1). Nos abalhos de dialec ologia adicional
a i ma-se que nes a á ea se endu ece p íbalsis [lj], [sj], e p íbalsias [ ], [], [], [], [], [] não êm
minkš ųjų ko elia ų (Zinke ičius: 158170; Lkai 381, 384385; LKA II 101105, map. N . 8587; plg. Leskausė: 2006
35; 2009: 3436[…]). 1 Es a classi icação, basem ą só one iniais (maio men e ocalizmo e ki čiação)
a mių di e enças e comunsumasis, c i icamen e a aliou An anas Salys. Ele alega, ūkumu
conside ay inas e l kie inimo iso onos nãoymėjimas classi icaciniame a mių mapae (Salys 1992: 296).
A. Salys con abalsias enjei amen o aka os dzūkų a mėje amplamen e não nag inhei, só no ou que
kie inančios dzūkų šnek os nó ėje limi a-se com kapsais (Salys 1992: 132).
A igos A icles 147 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
1 PAV. Dėsningesnis balsių i, y (į) suužpakalėjimas po kie inamų p iebalsių , š, ž, č, dž
( idu io na pa e oca inha e po c, dz (plg. LKA II, žemėl. N . 41) ma cado aškine linija2.
Mapa de papel de LKTCh
Na li e a u a acadêmica, o endu ecimen o de p iebalsias desc i o p incipalmen e po mé odos de
dialec ologia adicional, indicando a o igem des e enômeno, a á ea de disseminação, in en ó io dos
p iebalsios du os, em que posições dian e das balsias da en e ou da asei a p iebalsias endu ecidas,
como paken a am os seus seguin es ozes; 38 iciū ė 1970: 75 […] 86; 1970a: 61 […] 65; 1971: 55 […] 70; 1974: 80
(Buch 1966: 33–36; Zinke ičius 1966: 158–170; 2006: 142–146; LKT 1970:
[…] 78; 1978: 73 […] 77; LChKT 2004: 142; Zinke ičius 2006: 74 […] e c.) 3. Toks s a iškas e quase não in a iá el
desc ição des e enômeno na adicional na dialek ologijā y a o a é XX a. im, e em alguns casos e
p olongou. 2 No mapa, ma cadas iso onés de ocalismo in es igá eljam á ea são nãoak uais, po an o
não neap a iadas. 3 Menė ini e esul ados de pesquisas oné icas expe imen ais. A iculação de
con abalsios du os de al o-al os segundo pala og amas y ė Elzbie a Mikalauskai ė (1975),
ca ac e ís icas acús icas Ry is Amb aze ičius, As a Leskauskai ė (2014).
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Amplas possibilidades de pesquisas pa a dialec ólogos ab ê e am-se i mando a
geoling is ica di eção na Li uânia, quando em pa a mę começou-se a olha não
como em localão e echado sis ema onológico, limi ada a á ios ipos de
isoglosias, mas como em um de e minado con inuum, pe manen emen e
in luenciado po á ios enômenos de con e gência e di e gencia (Aliūdienė,
Mikulienė, 2014: 39; Mikulė, 2018; Kalėpė, 2011). Além disso, geoling is inė pe spec i a
o e ece possibilidade de obse a não de uma, mas de á ias ezes in o man ų
linguagem a ian iškumą e kai ą obse ioio empo4 aqui e ago a. Assim sendo
sinch oniniai, desse ipo pesquisas adqui em e diach onina pe spec i a.
No en an o, e nos mais ecen es abalhos de dialec ologos do início do século
XXI sob e a dinamicidade do endu ecimen o dos p iebalsios, ap esen a-se dados
agmen á ios, i. e. acen ua-se o endu ecimen o não-sis émico dos p iebalsios e
o silpnamen o des e enómeno (Ga š a 2005: 26237, 247248, 251252, 363265;
Leskauskai ė 2006: 35; 5255; 2020: 2829; 2021: 5556; Tuomien 2010: 227, 231; Mikulė e al.
2019: 150, 154; plėgnien. Mikulėnienė 2016: 340346; Leskauskai ė 2016: 5255; 2018a:
23–24; 2021: 55–57).
Assim, o obje i o des e a igo discu i sulos alç aiças p iebalsias ene imen o
polinkius Ma cinkoni apolinkėse obse imooju empo. Pa a alcança o obje i o,
le an am-se a e as: 1) desc e e , qual a co elação de p obalsias maquš os e
du e os (ou a ausência dela) p e alece em ês ezes a linguagem; 2) explica a
azão, lemiancias p iebalsias ene amen o dinamica.
Pes im selec ed nãohomogeniškas pie ų aukš aičių plo as, . y. Ma cinkoni (697), Da žẽlių (696),
Kabẽlių (704) do a las do idioma Li uânico ( oliau LKA) punk- (Leskauskai ė 2009: 2930). Nag inėjando
ai5, ku ie adicinėje dialek ologijoje ski iami Ma cinkoni i Kabẽlių šnek oms
de ês ezes do século p iebalsios endu ecimen o si uação, emiamasi geoling is ine
pe spec i a, que p incipalmen e incula-se com dinamiškos espaço samp a a. A disposição de
dinamiedade lemb a e cul u al, e social de a o es inclusão em a mė y os pesquisas (Aliūkai ė
2013: 5). pesquisa e consolidou o mé odo do empo obse ado como p incipal a ian idade
4 1966 m. Williamas Labo as panaudojo aki aizdžius laiko ski umus Niujo ko ga sų pokyčiams
e amen a de pesquisas. Segan W. Labo o de linguagem a ijamen o e kai os eo ia, di e umai
de linguagem in o man os de di e en e idade e ela ao obse imoio empo (angl. appa en ime)
yks ančius linguagem mudanças: maio es in o man ų lingua zymi bu usį, jaunesnių a ual e apa de
linguagem kai os. Mais sob e o empo de obse ação eja 1972 Labo ; Bailey, Wikle, Tille y, Sand
1991: 241244; Inoue 2008: 4564; 2010: 4564; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 36; Kalėdienė 2015: 213215). 85–94).
Pa a o p esen e a igo, a i em Ma cinkoni ab angem as aldeias de Ze ýnů e Mánčiagi ės; Da žẽlių
5 Lie u ių kalbos a laso punk u laikoma konk e i gy enamoji ie o ė i jam geog a iniu i kalbiniu
požiū iu a imiausios gy en ie ės, nu olusios 10–12 km a s umu (Mikulėnienė, Čepai ienė 2021:
pon o pe i e ijai Kapinškiai, Má gionys, G ybaulià; Kabẽlių pon o pa a
Ašãšninkai, Mus eikà, Da žinlės.
A igos A icles 149 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
Apa ian ando Ma cinkoni a edinhas a minį á ea, é impo an e no a que nos
pon os de es udo man idas as mais impo an es ca ac e ís icas one icas dos
sulos al š aičių: nosinių balsių [ɑː], [æː] es eu inamen o, d iga sių [m], [ɑm] [n], [ɑm],
[æm], [ɛn], [ɑm], k .k, kie amen o de p iebalų i si (ž . LKT 76Ch 85; Zinke ičius 2006:
137149; Leskauskai ė 2006: 2940). Mais inamen e di e encia Ma cinkoni apilinquias
á ea pode basea -se a dois e minos a ibu os: balsių [eː], [oː] e [eː], [ɔː] a imu e
p iebalsių [sj], [s], [zj], [z] e [j], [], [j], [] miximu. Užda esni e į emp esni [eː], [oː] são
mais equen emen e di os Da žẽlių (696) e Ma cinkoni (697) pon os, e Kabẽliuose (704)
ab i esni [eː], [ imesː], mais p óximos sul-oca iniam dos aukųš aičių plo ui (plg.
Ma ke ičienė 1999: 2728; 2010: 51; Leskauskai ė 2004: 5657; 2009: Ma ke 30 ičienė 2010:
4950; Valen uke ičienė 2019: 56)6.
31). P iebalsių [sʲ], [s], [zʲ], [z] i [ʃʲ], [ʂ], [ʒʲ], [ʐ] mišimas y a būdingas Kabẽlių
(704) punk ui (Zinke ičius 1966: 147–148; LKTCh 38; Leskauskai ė 2009: 30;
O ma e ial de ensaio consis e:
1) O Ins i u o Li uânico de Geoling is ica do Cen o Ta mių a chy e (www.gc a. u) conse a
XX a. 67 décmecio a minė ma e ial: g a ações de som de Ma cinkoni (697) e Kabẽlių4) (CD 17 PA
7, g a ação 08201704; CD 21 PA 9, g a ação 3869707, g a ação de g a ação 31 min. 2 s.), ma e ial
de eg. No. 821) e Kabẽlių (704, GCTA R, sąs. eg. No. 840)7; 2) 20192022 m. de pon os in es iga i os
Ma cinkoni (697, GCTA R, sąs. eg. N . 839), Da žẽlių (696, GCTA R, sąs.
a igo au o aė g a ada 28 h. 16 min. de du ação sono a 28 in o man ų medžiaga meio mé odo
es u u ado de en e is a: 13 mais elhas, 5 médias e 10 jo enio as ge ações8. Básicamen e
odos os pa icipan es da ge ação mais sênio do es udo co espondem NORM c i é ios: são
adqui iję p adinį ou mediu inį9 educa imu, i an ys sėsliai e ne u in ys opo unidades mui as
ezes muda a habi ação ambien e. Mui os deles abalhou em ag icul u a, silkininkis o ou na
á ea de se iços, na qual não eque ida ac i a i comunicação. Rep esen an es da ge ação
média, exce o uma in o man ão com o mais ele ado educa amen o, são adqui idas o p incipal
ou o secunda ino educa amen o, são mobilūs, abalhando 6 Es e enômeno pasi aikyda ęs e
Ma cinkonysè de Aššninkų e Kabẽboje a sikėlusių gy en ojų kallių (Leskauskai ė 2009: 30).
P iebalsias mis u a зафиксирована и Шkl ių (703) pon o. XX a. 67 décmecio de g a ações
sono as de Ma cinkoni (697) e Kabẽlių (704) pon os são poucos. A sua du ação en e 2 min. e 10
min.
7 XX a. 67 décmecio egis os de som de Ma cinkoni (697) e Kabẽlių (704) pon os são poucos. A
sua du ação en e 2 min. e 10 min.
8 Quan i a i as em pesquisas sociolingüís icas é ideal, quando oma ap oxima-se a 30
in o man as (Mil oy, Go don 2003: 164).
9 O des ol imen o secundá io in o man a adqui iu já sendo adul os na escola oca inesa.

DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
paslaugų s i yje. Ty ime daly a ęs jaunimas – gimnazijų mokiniai i s uden ai
e alguns abalhado es são a mais mobilíssima g upo, seus cul u ais, sociais
e econômicos necessidades a endean es o a das pa a més limi es. 1
LENTEL. Ga so g a ações du ação (28 h. 16 min) No. Código In o man o
Nascido ano Educação Ga so de g a ação du ação 1. 697M c3M 1938 P adinis 1
ho as 31 min. 2. 697M c3-1M 1940 P adinis 1 ho as 21 min. 5. 696D ž3M 1936
P adinis 1 ho as 36 min. 6. 696D ž3-1M 1938 P adinis 1 h. 1 min. 7. 696D ž3-2M 1938
3. 697M c3-2M 1942 Vidu inis 1 al. 16 min
4. 697M c3-3M 1937 P adinis 34 min.
P adinis 1 h. 8. 696D ž3-3M 1942 Vidu inis 1 ho a. 1 min.
9.69D ž3V 1942 P incipal
10.69D ž3-1V 1938 P adinis 1 h. 2 min. 11.
704Kb3M 1937 P adinis 1 ho as. 32 min.
12.704Kb3V 1942 P adinis
13.704Kb3-1M 1966 Vidu inis 36 min. 14.
697M c2M 1975 Vidu inis 1 ho as 19 min. 15.
697M c2-1M 1978 P incipal 1 ho as 10 min. 16.
697M c2-2M 1973 Vidu inis 1 ho as 20 min. 17.
704Kb2-1V 1973 Aukš asis 36 min. 18. 704Kb2V
1972 Vidu inis 1 ho as. 19 min.
69.7M c1M 2004 Vidu inis
20.69M c1-1M 2002 Vidu inis 1 ho as 39 min. 21.
697M c1-2M 2004 P incipal 1 ho as 22.
697M c1V 2003 Vidu inis 1 ho as 23. 696D ž1M
2002 Vidu inis 1 h. 5 min. 25. 704Kb1-2M 2004
24. 704Kb1M 2003 Vidu inis 1 al. 3 min.
P incipal 1 h. 26. 704Kb1V 1995 Spec. médiu inis
40 min. 27. 704Kb1-1V 2004 P incipal 1 h. 28.
704Kb1-2V 2002 Spec. idu inis 1 ho . 29 min.
A igos A icles 151 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
Os in o man es codi icados po LKA pon o numbe į e sigla ab e iada, in o man o
amžių (1 ma cada a ca e mais jo em en e 18 e 30 a., 2 mediu inė ca e en e 31 e
50 a., 3 che eioji ka a) e ly į (M mulhe , V homem). Po exemplo, o in o man e da
jeunnio ge ação de Ma cinkoni pon o ma cado 697M c1V. Se há mais do mesmo
g upo idade in o man á, esc e e-se adicional nume is após umpojo b ūkšnelio,
exemplo, 697M c1V-1 (ž . 1 abelę). Visi ando escla ece ês ezes p iebalsias
eneiamen o polinkius, de cada in o man o g a ações de som escolhida 30 min.
espon anei as da linguagem a ka pa e consis en emen e exp essa casos com
(ne)kie í eis p iebalsias, esul ados isualiza . Es apasnyje exemplos de ex os
manuais são ap esen ados au en iška esc i a, XXI a. ma e ial In e nacionaline
one ine abėcėle (TFA) (ž . Bakšienė 2018: 1020; 2022: 165183). Ty ime u ilo asi
desc i omuoju, me odis de obse ação e análise de ma e ial empi icas.
1. MARCINKONI APYLINKI
SOCIOLINGVISTINIAI BRUOŽAI
Ti iamojo plo o Ma cinkoni (697), Da žẽlių (696), Kabẽlių (704) pon os es ão na
pa e me idional da Li uânia, besi ibojançada com Bal a ùsija. 19201939 m.
Ma cinkoni apylinkės pe encia Lénkija go e nadoam Vlniaus k aš u, e 1939
1940 m. Bal a ùsijai.
XX a. Ma cinkoni apolinkėse sem domina ijan es li uanos, ainda i iam ussos
(mais p incipalmen e Ma cinkonysè), polkai, bal a usiai, uk ainiečiai10. Além da
língua li uãs, a é XX a. im na espaçã pública o am usadas ainda e polkų, usų
línguas, po an o po causa das línguas in e ac eicos didėjo e one inė in e e encija (plg.
G umadienė 1988: 138).
a. segundo lado na adquisição dos li uanos comumi a à língua na ida pública, sul de al os aiços, como e
de ou os li uãos de língua a mių, p es ižas11 menco e oi menospiado, po que o p incipal a enção
des iou-se na comumem língua 10 A maio ia da Rùssia em Ma cinkónis a ikėlusių senio es de pessoas
ge ações ala em ão Li u iamen e Ru ko ska XX 2016: XX 23) Os ilhos de amílias sla akalbių
i neišmoko. Lenkai i bal a usiai, sukū ę šeimas su lie u iais, namuose bend a o lie u iškai (plg.
equen a am escolas Li u iškas e bem sucedidamen e adap a am-se ao dominancejan e meio
linguís ico. 11 A língua de p es íjico é usada po esiden es com exclusi o pode social (Mil oy 2001:
549). P es ižas pode se abe a, quando decla adas posi i as disposições de linguagem e
compo amen o linguís ico (plg. Holmes 2001: 345). Paslėp ojo p es ígio concei o inclui a posi i a
publicamen e não econhecidos códigos linguís icos a aliação e abe amen e (especialmen e
es anhos) nãodecla eceuojamas disposições posi i as (plg. T udgill 1979: 9; Kalėdienė 2013: 137; Holmes
2001: 345; Ramonienė 2006: 145).
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
(Leskauskai ė 2018: 36). B ilhan es mais sulos alç aiços pa a més
ca ac e ís icas dzūkação e p iebalsias ene ização o nou nep es ižinėmis.
Ma cinkoni a edinhos habi an es, como e ou os sulos aukš aičiai, alando com
nepažįs ama šiais ypa ybių engia (plg. Mikalauskai ė 1975: 94; Leskauskai ė 2009:
38)12. Pa a mės p es igio apnêmen o e e in luência e sunykusi
in aes u u a, mudadas condições demog á icas, socioeconomicas, cul u ais,
que lemb ou silp nas populações sociais e mobilidade não só in anas da a muna
je, be i už jo ibų13. Sma kiai suin ensy ėjęs gy en ojų mobilumas y a ie-
á ea de en e os p incipais a o es, decidios eqüência meno a u ilização da
comunhinha linguagem an o indi íduos, como em comunidades lingubinas (plg.:
Chambe s: 2001: 117; Meiliuneni ė, Mikulėna, 2014: 126; Monka (2016: 98; Čepai ienė):
154). Apibend inus socioling is inos dados, pode-se alega que Ma cinkoni apylinkių
pa a mės isolação ní el são baixo p e alece ab i ieji socialiniai ink lai, nos quais
indi íduos conecidos po apnais conexões de edes e são abe os à ino ações e
à linguís ica cai a (plg. Kalėdienė 2013: 148).
2. PRIBAL SITUACIÃO DE PECEIRO
MARCINKONI APYLINKSE XX A.
SEGONDO PÁSE
Pla esnę XX a. sé imo décmecio a minę si uação e elaja Lie u ių kalbos ins i u o
Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e saugomi negausūs discos de som e
hand aš iniai eks ai. Análise da ma é ia a minê indica que na á ea de es udo ha ia
du amen e p onunciadas [l], [ ], [s], [], [], [], [], [], [], [], [p], [b], [m], [ʋ] p iebalsias (ž .
abelê 2).
Do manusc i os ex os ê-se, que a minê ma e ial cole ais ixa am e muduusius p iešakinês ilei as
balsius, indoanços po kie ųjų p iebalsių. con aakinais [ı] ipo de balsios za alamen o po kie ųjų [ ], [], [],
[], [], [] chamou a enção e eles especiais esc i os dos pon os Da žẽlių (696) e Kabẽlių (704) ansc ibuídos
nos ex os ma ca a Žane a U bana ičiū ė-Ma ke ičienė (sąs 12 de agos o de Uppe Uppe . pa a mę
in o man es da ge ação mais elha e média alo am como uma beleza, ap op iada apenas em ambien e,
mas em espaço público ela, como meio de comunicação, é desnecessá ia: O que as dzūki?
Aš uoniasdešim me ės. E se e es a onde qualis ju enil, en ão ele nu ažia is onde Vylniun ou mies an
ambém uoj dzūkų kalbu nepasigi s. E ela não é necessá ia mas de ido à nu ūkusia adição de
ansmissão da a miga ela já p ecisa ap ende . 13 Ma cinkoni seniūnija conside ada uma zona de
(M c697M c3-2M). Jaunesnioji ka a laikosi nuos a os, kad a mė y a įdomi, e inga, saugo ina,
depopulação de longa du ação com sunykusia in aes u u a. Visoje seniūnijoje não es ou comum de
ugdymo escolas, cuidados de saúde e k . ins i uições, emp egos.
A igos A icles 153 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
eg. No 821; sąs. eg. No. 840). Ou as ac os apascinė oi as o nece am
apenas pa o enios exemplos (Leskauskai ė 2009: 35).
2 LENTEL. Kie ųjų p iebalsių in en o ius em ex os manusc i os14
Kie asis P iebalsiá endu ecimen o con a P iebalsiá
š g ušà, nš, xl as šuõme da žãuosa, ždzi, à ež žú· o
endu ecimen o con a zápalalinha p iebalsis
c klúpscai, aikáčais, scklas slaňksco, ma cũš, akcu·, č
con aakinês ile balsius ile balsius ł lã·das, iškł, sáulý
uàs, nebãščýkas ášik ašosa, lakččku p adá ižúžá,
zžá, b ja, ma, ba, ba, ba, ba, ma, ma, a, a, a, a, a, a,
ac, kc, sù ыna sug ù o, ka úominė, ne u ù
s sanà, sm
a, a, a, a, a, a,
dz padzáuna mdzo, sodzùs, dzidzùlei
Como ê-se da abela, Ma cinkoni apylinkių consonan izmo sis ema não apizima
ha nia co eliação de íe ų e minkš ųjų p iebalsių, po que p iebalsiai [ ], [], [], [],
[], [], [], dela desca ega, i. e. eles semp e são di os du e ai (plg. U bana ičiū ė
1970: 61). Kie ai dizem-se não só mencionados p ibalhas, mas ambém [l], [s],
spo adiquemen (só em algumas pala as) e [p], [b], [m], [ʋ]. XX a. segunda pa e
da GCTA manusc ip á ia em ma e ial e egis os de som passus a minius
eikiama i minkš ųjų [ʒʲ], [ʃʲ], [ʧʲ], [ ʲ] p iebalsių a ojimo a ejų, p z.: ežmo,
nùnešė, incip ã·šė, p·o (M c), ažæ  (D ž), eke (Kb), ku ie jau odė p asidėju-
mudanças.
14 Os manusc i os ex ai esc e e supap imin a apibend in a ansk ipcia, ap esen ando mais
impo an es ada més peculia idades. No en an o pa e dos onem a ian es, especialmen e sub ilha es,
nos ex os não pauzimė i, nea spindimi e in es iga i ospon os one inių peculia idades s y a imai. Po
es a azão, no a igo a minê ma e ial não pe esc i oma TFA. Sob e desc end in a sup esimilin ą ansk ipção mais consul e Bace ičiū ė 2010:
5–14.
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
IŠVADOS Conside ando ês ezes p iebalsias polinkius de endu ecimen o, pode
aze -se as seguin es conclusões. P iebalsios ene amen o XX a. segundo a me ade
em Ma cinkoni apylinkėse oi ex emamen e i ay ingo da ge ência sênio ia em
ala. a. XXI. análise da ma é ia e minê do início mos a já mudada si uação des e
enômeno. P iebalssai [ ], [], [] e [], [], [], [], que an e io men e não inhamėję
minkš ųjų ko elia ų, ago a so e a maio pe da de odos os ês empos em ala.
Kie uosius p iebalsius [ ], [], [] a minada no alboje mui as keičia minkš ieji
a ian es. Nyks an dzūka imui, is ečiau u ilizadas e kie osios [], [] a ika os.
Jâu i ybingume co elaciona com dzūkação, como enômeno, manu enção. Só a
maio is a ca a ca ac e ingi [s], [], [], [p], [b], [m], [ʋ] auasa do a oseno.
Ne ienodas in o man as du e ões p iebalsias in en ó io e p iebalsias
en ei amen o polincas mos am que incendo sulos alç aiços ada mei e o mando
no os aos a miniams da iniams, p iebalsias en ei amen o consis en emen e
en lnėja. Pa ienios p iebalsios endu ecimen o casos a minada alboje alo izini
não como a minha sinais, mas como a miškieji žymenys.
LITERATŪRA E CHALTINIAI
Aliūkai ė Dai a 2013: Ho inzon alusis e e icalusis con inuumo da linguagem skaidumas:
XXI século con e samen o a ian es simpl ojo da linguagem in e p e an e pon o de
is a. Taikomoji kalbo y a 2, 127. DOI: 10.15388/TK.2013.17261.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ica: ideologia, eo ia e mé odos.
Fundamen ais concei os. XXI a. iniciais lii uanos a mynas: geoling is inis e
socioling is inis y imas (žemėlapiai and hei commen a ai), sud. D. Mikulėnienė, V.
Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 2947.
Amb aze ičius Ry is, Leskauskai ė As a 2014: P iebalsių akus inės ypa ybės:
pala alização e balsingumas, Kaunas: Technologija. Bace ičiū ė Rima 2010:
Recomendação de ca ac e ís icas oné icas em diccioná ios a mís icos
li uãos. Bal u Filologia 19(1/2), 514.
Bailey Guy, Wikle Tom, Tille y Jan, Sand Lo i 1991: The appa en ime cons uc .
Language Va ia ion and Change 3, 241264. Bakšienė Rima 2018: T ansk ipção ipa
simboliais das a minas Li uãs: análise de peculia idades pie ų aukš aičių. Vā ds
un ā pē īšanas aspek i 22(1/2), 1020. Accesso na in e ne :
h ps: a ds.liepu.l / iles/VARDS%20UN%20TA%20PETISANAS%20
ASPEKTI_2018.pd .

S aipsniai / A icles 161
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
Bakšienė Rima 2022: Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au i-
nês one inas abėcėlės esc i as (alguns casos a p ecisa ). Ac a Linguis ica
Li huanica 86, 165183.
Buch Tama a 1966: Munda liche En pala alisie ungse scheinungen im Li auischen.
Ac a BaL ico-Sla ica III, Bal ica in hono em Johannis O ębski, Bialys ok, 3336. Jack K.
Chambe s 2002: Dynamics o dialec con e gence. Jou nal o
Sociolinguis ics 6, 117130.
GCTA R – Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy o ank aš ynas,
1964–1965.
Gi denis Aleksas, Zinke ičius Zigmas 1966: Po causa das classi icações de
e mos da língua li uãs. Kalbo y a 14, 139147.
G umadienė Laima 1988: Socioling is inis ilniečių lie u ių kalbos y imas:
konsonan izmas i akcen uacija. Li u ians kalbo y os ques ões 27, 132148. Jane
Holmes 2001: An In oduc ion o Sociolinguis ics, 2nd edi ion, London: Longman, Inoue
342–361.
Fumio 2008: Chap e Twen y-Fou . Popula ion ageing and language change. The
Demog aphic Challenge: A Handbook abou Japan, ed. F. Coulmas, H. Con ad, A.
Schad-Sei e , G. Vog , Leiden, Bos on: B ill, 473490. Inoue Fumio 2010: Real and appa en
ime clues o he speed o dialec di usion. –
Dialec ologia 5, 4564.
Kalėdienė Laima 2011: Geoling is ikos adimosi sąlygos Lie u oje. In e nacional Cien í ica
Con e ências Socioling is inė dialek ologija: bal ų a mių y imai p anešimų ezės, 2011 m.
ou ub o 2122 d., Kaunas: Vilniaus Uni e si e as Kauno akul e as. acesso na in e ne :
h p://www. a mes.l /images/Veikla/Laima%20KALEDIENE.pd . Kalėdienė Laima 2013: Požiū is em
a mes e disposições de ido seus consumo ijose Dzūkijos e nog á ico egiono dalyse. Mies ai
e línguas II: Socioling is inis Lie u os žemėlapis, Vilnius: Vilniaus uni e si e as, 125151. Kalėdienė
Laima 2015: Vilniaus mies o kalba: s ebimojo laiko hipo ezė. Ta mės Vilnius: Mykolo Rome io
Uni e sidade, 211244. Labo William 1972: Sociolinguis ic Pa e ns, Philadelphia: Uni e si y o
Eu opos au ų kul ū os pa eldas = Dialec s – Cul u al He i age o Eu opean Na ions,
Pennsyl ania
P ess.
Leskauskai ė As a 2004: Ca aozei do ocalismo e p ozodía dos al os- aiços do Sul, Vilnius:
Ins i u o de línguas Li uãs edi o a.
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Leskauskai ė As a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė As a 2009: Ma cinkonių šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė As a 2016: Sei ijų šnek os eks ai, Vilnius: Ins i u o da língua Lie u ių.
Leskauskai ė As a 2018: Šiau inių pie ų aukš aičių ling is inis k aš o aizdis XX a. 67
dešim me yje. Línguas de his ó ia e dialec ologia p oblemas 5, sud. R. Bakšienė, N.
Mo ozo a, Vilnius: Li u ians kalbos ins i u as, 2643. Leskauskai ė As a 2018a:
Leipalingio apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Leskauskai ė As a 2020: Š endub ės apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė As a 2021: Lenkijos lie u ių šnek ų eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
LKA II A lás da língua Lie u ių, . 2: Fone ika, a sak. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas,
1982.
LKT Li u ias língua a mės. Ch es oma ija, ed. E. G ina eckienė, K. Mo kūnas, Vilnius:
Min is, 1970.
LChKT da língua Li uânica ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A.
Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Li huanian Ins i u e o Language publykla, 2004.
Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1, Vilnius: Vilniaus uni e si e o
leidykla.
Ma ke ičienė Žane a 2010: Ašašninkų e Kabelių šnek ų one icos peculia idades:
a ual si uação. Homem e pala a 1, 4851.
Mikulėnienė Danguolė 2016: Būdingieji one iniai sinais. Li u ians a mių kai a XXI a.
começo: Lenkijos lie u ių šnek os, kolek y inė monog a ija, sud. D. Mikulėnienė, A.
Leskauskai ė, V. Ragaišienė, L. Ge žo ai ė, N. Bi gelienė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Mikulėnienė Danguolė 2018: Po causa an inių dialek ų o ma imosi e aidos. Línguas
de his ó ia e dialec ologia p oblemas 5, sud. R. Bašienė, N. Mo ozo a, Vilnius: Li u ians
kalbos ins i u as, 1125.
Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė, Bakšienė Rima, Ge žo ai ė Lau a,
Ka dely ė-G ine ičienė Dai a, Leskauskai ė, Meiliūnai ė Viole a, Vyniau ai ė Simona
2019: Dialek ome inis pjū is: ž algomasis y imas: kolek y inė s udija, ed. D.
A igos A icles 163 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
Mikulėnienė, A Čepai ienė As a, Vilnius: Li uanian Language Ins i u e. Mikulėnienė
Danguolė 2019: Ta miškumo b uožų nomenkla ū a: desde a minių požymių p ie
a miškumo žymenų. Respec us philologicus 35(40), 5162. Mikulėnienė Danguolė 2020:
Ta miškumas como medido a g andeza. Li uãos ala 15, 111. DOI: 10.15388/LK.2020.22434.
Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė 2021: Ta myno pon o samp a a. –
Bal is ica 56(1), 81106.
Mil oy James 2001: Language Ideologies and he Consequences o S anda diza ion. –
Jou nal o Sociolinguis ics 4, 530555.
Mil oy Lesley, Go don Ma hew 2003: Sociolinguis ics. Me hod and In e p e a ion,
Ox o d: Blackwell Publishing.
Monka Malene 2015: Mobili e og sp og o and ing. Nydanske Sp ogs udie NyS 49,
98–122.
Ramonienė Meilu ė 2006: Dispos os sob e bend inês linguagem e a mės: Joniškėlio
caso. Cul u a da língua 79, 137148.
Ru ko ska K is ina 2016: Daba inė Lie u os lenkų a mių būklė. Li uânia polkų a mės,
ed. K. Ru ko ska, e. leidinys, Vilnius: Vilniaus uni e si as, Polonis ikos cen as.
acessí el na in e ne : h p:// www.lenku a mes. l . u.l /. Salys An anas 1992: Raš ai 4:
Lie u ių kalbos a mės, Roma. Li u ians Ka alikų
Mokslo Akademija.
Tuomienė Nijolė 2010: Sul aukš aičių šnek os Bal a usijoje: línguas in e eikos
pada inos. Respec us philologicus 18(23), 223234. U bana ičiū ė Žane a 1970: P iebalsiai
l, , s (z?) con a negalūninius , en lie u ių kalbos a mėse. Kalbo y a 21, 7586.
U bana ičiū ė Žane a 1970a: Kie ieji i minkš ieji p iebalsiai lie u ių li e a ū inėje
kalboje i a mėse. Bal is ica 6(1), 6165.
U bana ičiū ė Žane a 1971: P iebalsių kie inimas lie u ių kalbos a mėse. –
Kalbo y a 23(1), 5570.
U bana ičiū ė Žane a 1974: P iebalsiai l, , s, z an es da pala a galo e aukš aičių
a mėse. Kalbo y a 25(1), 7380.
U bana ičiū ė Žane a 1978: P iebalsių , d, n e p, b, m, kie inimas lie u ių
kalbos a mėse. Kalbo y a 29(1), 6977.
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII 164
Valen uke ičienė Danu ė 2019: Kabelių apylinkių sang ąžiniai eiksmažodžiai.
Li u ians kalba 13, 117. P iega na in e ne :
h pswww.zu nalai. u.l lie u/ iu-kalba://a icle/ iew/22485./
Valen uke ičienė Danu ė 2021: Dzūka imo pokyčiai Va ėnos geolek o plo-
e. P o iles da dialec ologia Li uânica: a ian es egionais do início do século XXI, suas
elações e pe spec i as, sud. V. Meiliūnai ė, Vilnius: Li u ian Language Ins i u e, 5876.
Accesso na in e ne :
h plki.l /wp-con en /uploads/2022/01/Lie u iu-dialek ologijosp o iliai-1.pd .
Zinke ičius Zigmas 1966: Li u ians dialek ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas
2006: Li huanian a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
The Dynamics o Depala aliza ion
in Ma cinkonys En i ons
SUMARY
The analysis o dialec al da a om he ea ly 21s cen u y shows he al eady changed
si ua ion o his phenomenon. Consonan es [ ], [], [] and [], [], [], [], [], which did no ha e hei
pala alized co ela es be o e, al eady unde go he mos p ominen changes in [ ], [], [] a e
he language o all h ee gene a ions. In dialec al language, he non-pala alized consonan s
o en eplaced wi h hei pala alized a ian s. As he so called dzūka imas is declining, he
non-pala alized a ica es [] and [] a e less commonly used. Thei iabili y co ela es wi h he
main enance o he dzūka imas as a phenomenon. The consonan s [s], [], [], [p], [b], [m], [ʋ],
which a e only ypical o he old gene a ion, a e g adually going ou o usage.
The di e ging in en o y o non-pala alized consonan s used by he in o man s and he
endencies o depala aliza ion show ha as he subdialec o Sou he n Aukš ai ian is
changing and new dialec al o ma ions a e on he ise, depala aliza ion is g adually weakening.
Cases o depala aliza ion o isola ed consonan s in dialec al speaking a e iewed as dialec al
ma ke s a he han dialec al ea u es.
In oducida 2022 m. 2 de se emb o
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia
danu e. alen uke [email protected]