S aipsniai / A icles 145
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0001-7497-7365
Mokslinių ice che di ezioni: dialek ologija, geoling is ica.
DOI: doi.o g/10.35321/all88-07
PRIBALSI CIETANTO
DINAMIKA MARCINKONI
APYLINKSE
The Dynamics o Depala aliza ion
in Ma cinkonys En i ons
ANOTATIA
L'a icolo s udia la ipico one ica ca a e is ica p iebalsi dell'al a aici me idionali. Obie i o dello
s udio discu e e me idioni alš aičių p iebalsių ae inimo polinkius Ma cinkoni appolinkėse
osse imoju empo. Nag inėjando e ol e di secolo p iebalsių kie inimo si uazione, emiamasi
geoling is ine p ospe i a, che si collega con dinamiska spazia a samp a a. L'a icolo p esen a una
analisi del p iebalsių kie inimo, suppo a a a due s a i di ma e ia a minesa: Ta mių a chy e
dell'is i u o della lingua Li uana conse amai 20 a. 7-o decennio audio inse isce e manusc ip is ici
es i, au o e dell'a icolo egis a a di e ol e soundine ma e iale da Ma cinkoni apylinkių. Lo
s udio desc i e, quale mo kš ųjų e kie ųjų p iebalsių co elazione (o la sua assenza) p e ale nei e
ol e linguaggio; si spegnano le cause, lemianche ques o enomeno dinamica.
Nulla o, che XXI a. inizio Ma cinkoni apylinkių a minis a ea è paki ęs. I isul a i
o enu i indicano abbas anza sedeklų e g adui piu p iebalsių ae imen o
debbnamen o. ESMINIAI VODŽIAI: pie ų aukš aičių pa a mė, p iebalsių kie inimas,
a minis požymis, s ebimis laikas.
ANNOTATION
The a icle analyzes depala aliza ion as a dis inguishing phone ic ea u e o Sou he n
Aukš ai ian. The aim o he esea ch is o discuss he endencies o depala aliza ion, which
can be obse ed in he subdialec o Sou he n Aukš ai ian in he en i ons o Ma cinkonys
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII by aking an appa en - ime app oach. The s udy
add essing he si ua ion o depala aliza ion is based on he geolinguis ic pe spec i e, which is
linked wi h he concep o dynamic space. The a icle p esen s he analysis o depala aliza ion
on he basis o wo laye s o dialec al da a: he sound eco dings and manusc ip ex s om
he 1960s kep a he Dialec A chi e made by he au ho o he a icle in he en i ons o
o he Ins i u e o he Li huanian Language and he sound eco dings o h ee gene a ions
Ma cinkonys. The s udy desc i es wha co ela ion o pala alized and non-pala alized
consonan s (o i s absence) p e ails in he language o h ee gene a ions; he easons
de e mining he dynamics o his phenomenon a e explained.
I was es ablished ha a he s a o he 21s cen u y, he dialec al a ea o he en i ons o
Ma cinkonys demons a es ce ain changes. The indings e eal a a he consis en and
g adual weakening o depala aliza ion.
KEYWORDS: Sou he n Aukš ai ian subdialec , depala aliza ion, dialec al ea u e,
appa en ime.
ĮVADAS
Sud alš aičių pa a mėje ampiamen e di uli ęs p iebalsių kie inimas minkš ųjų p iebalsių i imas
kie aisiais kalbininkus domina già da empo. a. negli anni se an a la nuo a classi icazione delle
a mine della lingua li uana au o i Aleksas Gi denis e Zigmas Zinke ičius sud dei e i al iš aičių
pa a mės ineliai non sciss è, ma iconobbe la dispa ali iški à dell'a ea a mino secondo dzūka imo
e p iebalsių kie inio iso ones (Gi denis, Zinke ičius 1966: XX 139147)1. La zona di in ensi o ipalsi dei
ige amen o è conside a a me idionale la pa e me idionale al š aičių a sud dalla
RudaminõsSei jųMe knėsMa cinkoni linea (c . Fig. 1). Nei la o i di diale ologia adizionale si
a e ma che in ques a a ea si sole inizza p iebalsis [lj], [sj], e p iebalsie [ ], [], [], [], [], [] non hanno
minkš ųjų ko elia ų (Zinke ičius: 158170; Lkai , 384385; LKA II 101105, imm. No. 8587; plg. Leskausė: 2006 35;
2009: 3436[…]). 1 Ques a classi icazione, basem ą solo one iniais (p incipalmen e ocalismo e
ki chiamen o) a mian di e enze e comunumei, c i icamen e alu a o An anas Salys. Egli
sos ene a, ūkumu conside a ey ino e l kie inimo iso onos nežymėjimas classi icacionale a mių
mappa (Salys 1992: 296). A. Salys p iebalsių kie inimo aka ų dzūkų a mėje plačiai nenag inò, solo no ò
che kie inančios dzūkų šnek os no eaia con ina con kapsais (Salys 1992: 132).
A icoli A icles 147 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
1 PAV. Dėsningesnis balsių i, y (į) suužpakalėjimas po kie inamų p iebalsių , š, ž, č, dž
( idu io nella pa e occiden ale e po c, dz (plg. LKA II, žemėl. N . 41) pažymė as aškine
linija2. Mapėlapis da LKTCh
Nella le e a u a accademica l'i igidimen o dei p iebalsi è desc i o p incipalmen e me odi di
diale ologia adizionale, indicando l'o igine di ques o enomeno, l'a ea di di usione, l'in en a io dei
kie ých p iebalsi, in quali posizioni da an i 73akines o zazakalineske ile balsius gli p iebalsi si
i igidiscono, come paki a i dopo di lo o enan i oci; 38 ičiū ė 1970: 7586; 1970a: 6165; 1971: 5570; 1974: 8080;
(Buch 1966: 33–36; Zinke ičius 1966: 158–170; 2006: 142–146; LKT 1970:
1978: 6977; LChKT 2004: 142; Zinke ičius 2006: 74144 e k .)3. Toks s a iškas e quasi noncambian e
desc izione di ques o enomeno nella adizionale dialek ologijoje y a o ino XX a. ine, e in alcuni
casi e più a lungo. 2 Nella mappa con assegna e le iso onee di ocalismo s udia ajamigli sono ina uali,
quindi non neap a ia e. 3 Menė ini e spe imen ali isul a i di one ica. me idionale alš aičių kie ųjų
p iebalsių a ikuliaciją pagal pala og amas y ė Elzbie a Mikalauskai ė (1975), acus iche peculia i à
Ry is Amb aze ičius, As a Leskauskai ė (2014).
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Ampie oppo uni à di ice ca ai diale ologi ap ì è adicandosi la di ezione
geoling is ica in Li uania, quando in pa a mę comincia o a gua da si non come in
locale e chiuso sis ema onologico, limi a a a ie à di ca a e e isoglosias, ma
come in un de e mina o con inuum, in luenza o cos an emen e da a i
enomeni di con e genza e di e genzia (Aliūdienė, Mikulienė Kalnienė 2014: 39; Mikulė
12; pl. Kalėgė 2011). Inol e, geoling is is ica p ospe i a o nisce possibili à di
osse a e non una, ma di e se ol e in o man ų lingua a ian iškumą e kai ą
osse imoio empo4 qui e o a. Quindi essendo sinc onis ici, di ale ca a e e le
ice che acquisiscono e diac onina p ospe i a.
Tu a ia e nei più ecen i la o i di diale ologi dell'inizio del XXI a. sulla dinamici à
del o i icamen o dei p iebalsi, iene o ni o da i agmen a i, i. e. accen ua o
nesis emiškas p iebalsių o i icazione e ques o enomeno silpnėjimas (Ga š a
2005: 26237, 247248, 251252, 363265; Leskauskai ė 2006: 35; 5255; 2020: 2829; 2021: 5556;
Tuomien 2010: 227, 231; Mikulė e al. 2019: 150, 154; plėgnien. Mikulėnienė 2016: 340346;
Leskauskai ė 2016: 5255; 2018a:
23–24; 2021: 55–57).
Quindi lo scopo di ques o a icolo discu e e me idioni alš aičių p iebalsių
ae inimo polinkius Ma cinkoni appolinkėse osse imoju empo. Ve so l'obie i o,
si pongono i compi i: 1) desc i e e, quale mo kš ųjų e kie ųjų p iebalsių
co elazione (o la sua assenza) p e ale nel linguaggio di e ol e; 2) spiega e la
agione, lemiancias p iebalsių ae imen o dinamica.
S udiimui scel o nonhomogeniškas pie ų aukš aičių plo as, . y. Ma cinkoni (697), Da žẽlių (696),
Kabẽlių (704) Li u ians kalbos a laso ( oliau LKA) punk- (Leskauskai ė 2009: 2930). Nag inėjando e
ai5, ku ie adicinėje dialek ologijoje ski iami Ma cinkoni i Kabẽlių šnek oms
ol e di secolo p iebalsių du e imen o si uazione, emiamasi geoling is ine p ospe i a, che
p incipalmen e si lega a con dinamica spazia a samp a a. Dinamichezza disposizione de e mina e
cul u ali, e a o i sociali inclusione in a mė y os ice che (Aliūkai ė 2013: 5). s udia e e
consolida o il me odo del empo osse a o come p incipale a ian iškumo mezzi di ice che.
4 1966 m. Williamas Labo as panaudojo aki aizdžius laiko ski umus Niujo ko ga sų pokyčiams
Segan W. Labo o della lingua a ijamen o e cai os eo ia, di e enumai di lingua in o man della
di e sa e à i elano osse imoio empo (angl. appa en ime) s olgs ančius linguis ici
cambiamen i: anzianni in o man ų kalba zymi bu usį, jaunesnių a uale e appo dei kai os. Pe più
sul empo di osse azione edi 1972 Labo ; Bailey, Wikle, Tille y, Sand 1991: 241244; Inoue 2008: 4564;
2010: 4564; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 36; Kalėdienė 2015: 213215). 85–94). Pe lo scopo di ques o a icolo
alla oce Ma cinkoni assegna i i illaggi Ze ýnů e Mánčiagi ės; Da žẽlių pun o pe i e iei Kapinškiai,
5 Lie u ių kalbos a laso punk u laikoma konk e i gy enamoji ie o ė i jam geog a iniu i kalbiniu
požiū iu a imiausios gy en ie ės, nu olusios 10–12 km a s umu (Mikulėnienė, Čepai ienė 2021:
Má gionys, G ybaulià; Kabẽlių pun o i
Ašãšninkai, Mus eikà, Da žinlės.
A icoli A icles 149 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
Apa iando Ma cinkoni apcolinchie a minį a ea, è impo an e no a e che nei pun i
s udiamiosi man enu e le più impo an i ca a e is iche one iche dei sud dei
alš aičių: nosinių balsių [ɑː], [æː] s u inamen o, d iga sių [m], [ɑm] [n], [ɑm], [æm], [ɛn],
[ɛm], k .k, chie amen o dei p iebalų i si (ž . LKT 76Ch 85; Zinke ičius 2006: 137149;
Leskauskai ė 2006: 2940). Piu' inly di e enzia e Ma cinkoni apylinquie a ea si può
sulla base di due a minia segni: balsių [eː], [oː] e [eː], [ɔː] a imu e p iebalsių [sj], [s],
[zj], [z] e [j], [], [j], [] miximu. Užda esni e į emp esni [eː], [oː] più spesso sono de i
Da žẽlių (696) e Ma cinkoni (697) pun i, o Kabẽliuose (704) ap iesni [eː], [ imesː], più
icini sudocca iniam sud dei aukɔš aičių plo ui (plg. Ma ke ičienė 1999: 2728; 2010: 51;
Leskauskai ė 2004: 5657; 2009: 30 ičienė Ma ke 2010: 4950; Valen uke ičienė 2019: 56)6.
31). P iebalsių [sʲ], [s], [zʲ], [z] i [ʃʲ], [ʂ], [ʒʲ], [ʐ] mišimas y a būdingas Kabẽlių
(704) punk ui (Zinke ičius 1966: 147–148; LKTCh 38; Leskauskai ė 2009: 30;
Il ma e iale da s udia e consis e:
1) L'is i u o Li uano di lingua Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e ( oliau GCTA) conse a o
XX a. 67 decennio a minė ma e iale: egis azioni audio da Ma cinkoni (697) e Kabẽlių4) (CD 17
PA 7, egis azione 08201704; CD 21 PA 9, egis azione 3869707, egis azione du a a 31 min. 2
s.), manusc ip ma e iale da eg. No. 821) e Kabẽlių (704, GCTA R, sąs. eg. No. 840); 2) 20192022 m.
Ma cinkoni (697, GCTA R, sąs. eg. N . 839), Da žẽlių (696, GCTA R, sąs.
da pun i di indagine a icolo au o ee e egis a a 28 o e 16 min. du a a audio 28 in o man a
ma e iale me odo in e iu semiau s u u a o: 13 più anziane, 5 medie e 10 gio anni
gene a ion8. Be a u i i pa ecipan i della più anziana gene azione co ispondono NORM
c i e i c i e i: sono acquisiję p adinį o medu inio9 e ol imen o, i an i sėsliai e non a e e
possibili à spesso cambia e abi azione ambien à. Mol i di lo o ha la o a o in ag icol u a,
o es kinys è o nel se o e dei se izi, nella quale non necessa ia a i a i comunicazione. I
app esen an i della gene azione media, ad eccezione di una in o man ì a in ì l'is uzione
supe io e, sono acquisi i l'is uzione p incipale o seconda ia, sono mobilūs, la o an i 6 Ques o
enomeno pasi aikyda ęs e Ma cinkonysè da Aššnų i Kabėboje a sikėlusių gy en ojų kallių
(Leskauskai ė 2009: 30). P iebalsių misimo зафиксирована и Шkl ių (703) pun o. XX a. 67 decennio
audio egis i di Ma cinkoni (697) e Kabẽlių (704) pun i sono nedaug. La lo o du a a da 2 min. a 10
min.
7 XX a. 67 decennio audio egis i di da Ma cinkoni (697) e Kabẽlių (704) pun i sono nedaug. La lo o
du a a da 2 min. a 10 min.
8 Quan i a i nelle ice che socioling is iche è ideale, quando p ende e si a ia a 30 in o man i
(Mil oy, Go don 2003: 164).
9 L'is uzione seconda ia l'in o man a acquisì già essendo adul i nella scuola occiden ale.

DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
paslaugų s i yje. Ty ime daly a ęs jaunimas – gimnazijų mokiniai i s uden ai
e qualche la o a o e è la più mobilissima g uppo, i p op i bisogni cul u ali,
sociali ed economici soddis a en i al di uo i pa a mės con ini. 1 LENTEL.
Ga so egis azioni du a a (28 cl. 16 min) No. In o man o codec Na imo anno
Is uzione Ga so di egis azione du a a 1. 697M c3M 1938 P adinis 1 o e 31
min. 2. 697M c3-1M 1940 P adinis 1 o e 21 min. 5. 696D ž3M 1936 P adinis 1 o e 36
min. 6. 696D ž3-1M 1938 P adinis 1 o e 1 min. 7. 696D ž3-2M 1938 P adinis 1 o e 8.
3. 697M c3-2M 1942 Vidu inis 1 al. 16 min
4. 697M c3-3M 1937 P adinis 34 min.
696D ž3-3M 1942 Vidu inis 1 o . 1 min.
9.69D ž3V 1942 P incipinis
10.69D ž3-1V 1938 P adinis 1 o e 2 min.
11. 704Kb3M 1937 P adinis 1 o . 32 min.
12.704Kb3V 1942 P adinis
13.704Kb3-1M 1966 Vidu inis 36 min. 14.
697M c2M 1975 Vidu inis 1 o e 19 min. 15.
697M c2-1M 1978 P incipinis 1 o e 10 min. 16.
697M c2-2M 1973 Vidu inis 1 o e 20 min. 17.
704Kb2-1V 1973 Aukš asis 36 min. 18. 704Kb2V
1972 Vidu inis 1 o . 19 min.
69.7M c1M 2004 Vidu inis
20.69M c1-1M 2002 Vidu inis 1 o e 39 min. 21.
697M c1-2M 2004 P incipinis 1 o e 22. 697M c1V
2003 Vidu inis 1 o e 23. 696D ž1M 2002 Vidu inis
1 o . 5 min. 25. 704Kb1-2M 2004 P incipinis 1 o e
24. 704Kb1M 2003 Vidu inis 1 al. 3 min.
26. 704Kb1V 1995 Spec. medu inis 40 min. 27.
704Kb1-1V 2004 P incipinis 1 o e 28. 704Kb1-2V
2002 Spec. idu inis 1 o . 29 min.
A icoli A icles 151 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
Gli in o man i codi ica i secondo LKA pun o numbe į e abb e iazione del nome,
in o man o agžių (1 ma ca a ca ella gio anile da 18 a 30 m., 2 mediu inė ca ella da
31 a 50 m., 3 capoioji ca ) e ly į (M donna, V uomo). Ad esempio, gio annie a della
gene azione in o man e da Ma cinkoni pun o ma camen o 697M c1V. Se ci sono più
dello s esso g uppo e à in o man ì, si sc i e supplemen a e nume is dopo
umpoio b ūkšnelio, ecc., 697M c1V-1 (ž . 1 abelę). Ai ini di chia i e e ol e
p iebalsių ae inimo polinkius, da ogni in o man e egis azioni sono e seleziona a
30 min. spon ane della lingua a ka pa e consis en emen e esc i i i casi con
(ne)kie ibiliie p iebalsie, isul a i isualizza i. A icolisnyje esempi di es i
manusc ip ini engono o ni i au en iška sc i a, XXI a. ma e iale In e nazionale
one ine abėcėle (TFA) (ž . Bakšienė 2018: 1020; 2022: 165183). Ty ime u ilizzo asi
desc i omuoju, me odi di osse azione e analisi della ma e ia empi ica.
1. MARCINKONI APYLINKI
SOCIOLINGVISTINIAI BRUOŽAI
Ti iamojo plo o Ma cinkoni (697), Da žẽlių (696), Kabẽlių (704) i pun i sono nella
pa e me idionale della Li uania, besi ibojančioje con Bal a ùsija. 19201939 m.
Ma cinkoni apylinkės appa ene a Lénkija go e ndomam Vlniaus k aš u, e 1939
1940 m. Bal a ùsijai.
XX a. Ma cinkoni appolinkėse senza dominogan i Li uani, anco a i e ano ussi
(magicamen e Ma cinkonysè), polacchi, bal a usiai, uk ainiečiai10. Al di uo i
delle lingue li uanee, ino al XX a. ine nello spazio pubblico e ano u ilizza e
anco a e polkų, usų lingu, quindi a causa delle lingue in e ope ico didėjo e one inė in e e encija (plg.
G umadienė 1988: 138).
a. seconda pa e in cui ingiuni a ai li uani comunina lingua in i a pubblica, me idion alš aičių, come e
al i li u ians lingua a mių, p es ižas11 menco e è s a o menega o, pe ché p incipale a enzione s'è
s ol a in comuninę lingua 10 Mol iuma da Rùsia a Ma cinkónis a isėlusių senio i à delle pe sone
gene azioni Li u iamen e pa la e così Ru ko ska XX 2016: XX 23) I igli di amiglie sla akalbių hanno
i neišmoko. Lenkai i bal a usiai, sukū ę šeimas su lie u iais, namuose bend a o lie u iškai (plg.
equen a o scuole Li u iškas e con successo si sono ada a e all'ambien e di lingua dominojancia. 11
La lingua di p es igio è usa a da abi an i che dispongono di esclusi a po enza sociale (Mil oy 2001: 549).
P es ižas può esse e ape o, quando engono dichia a e posi i e disposizioni del linguaggio e il
linguis ico compo amen o (plg. Holmes 2001: 345). Pascėp ojo p es igio conce o comp ende il
posi i o pubblicamen e non iconosciu i codi linguis ici alu azione e ape amen ei (specie es anei)
nondecla uojami posi i i disposizioni (plg. T udgill 1979: 9; Kalėdienė 2013: 137; Holmes 2001: 345;
Ramonienė 2006: 145).
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
(Leskauskai ė 2018: 36). Chiiskissime sudì alš aičių pa a mė ca a e is iche
dzūka anje e p iebalsių kie inimas sono di en a e nep es ižinėmis. Ma cinkoni
apicincchia esiden i, come e al i me idioni al iš aičiai, pa lando con nepažįs ama
šiais ypa ybių engia (plg. Mikalauskai ė 1975: 94; Leskauskai ė 2009: 38)12. Pa e mie
p es igio debbèmen o ha a u o in luenza anche dinukusi in as u u a,
cambia e condizioni demog a iche, socioeconomiche, cul u ali, che l'hanno silpna
popula ion socialili legami e mobili à non solo in ana a mina a ea a i a o i
je, be i už jo ibų13. Sma kiai suin ensy ėjęs gy en ojų mobilumas y a ie-
p incipali, decidendi equenza piu comune della lingua sia indi idui che in
lingbinesse comuni à (plg. Chambe s: 2001: 117; Meiliuneni ė, Mikulėna, 2014: 126;
Monka (2016: 98; Čepai ienė): 154). Apibend inus socioling is ini da i, si può
a e ma e che Ma cinkoni apylinkių pa a mės izoliacijos li ello sono bassi
p e ale l'ape i socialiniai ne wo k lai, nei quali indi idui giungono a debolnai
collegamen i di e i e sono ape i inno azioni e linguina ci a (plg. Kalėdienė 2013:
148).
2. PRIBALSI SITUACIONO CHIETO
MARCINKONI APYLINKSE XX A.
SETTO ANTRO SETTE
Pla esnę XX a. se imo decennioio a mina a si uazione i ela Li u ians lingua
ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e conse omi negausūs
egis azioni audio e man aš iniai eks ai. Ta minė ma e iale analisi indica che
nell'a ea s udia a c'e ano ha di p onuncia i [l], [ ], [s], [], [], [], [], [], [], [p], [b], [m], [ʋ]
p iebalsie (ž . abelę 2).
Dal manosc i i es i si ede che a minè ma e iale colleziona o i issa o e pe u usius p iešakinės eilės
balsius, andančius po kie ųjų p iebalsių. con aakinių [ı] ipo balsių užpakalėjimą po kie ųjų [ ], [], [], [], [], []
a enzione a i ò e li speciali sc i iimi Da žẽlių (696) e Kabẽlių (704) pun i asc ibuu i nei es i žymėjo
Žane a U bana ičiū ė-Ma ke ičienė (sąs 12 speaking uppe ai. pa a mę najs a sia e media gene azione
di in o man a alo a come una bellezza, ada a solo in un ambien e spaziomo, ma in pubblico spazio, essa,
come mezzo di comunicazione, è inu ile: O cos'è o a dzūki? Aš uoniasdešim me ės. E se e imis do kokis
gio anissimo, allo a lui nuo žia is ku Vylniun o mies an i gi uoj dzūkų kalbu nepasigi s. E è inu ile ma a
causa nu ūkusia della adizione di asmissione a miga essa già de e impa a e. 13 Ma cinkoni senūnija
è conside a a lungaikesa depopuliazione zona con sunykusia in as u u a. Visoje senūnijoje non
(M c697M c3-2M). Jaunesnioji ka a laikosi nuos a os, kad a mė y a įdomi, e inga, saugo ina,
imase comunejo ugdymo scuole, assis enza sani a ia e k . is i uzioni, pos i di la o o.
A icoli A icles 153 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
eg. No 821; sąs. eg. No. 840). Al e a ų už ašinė oi hanno o ni o solo
pauzenių pa yzdžių (Leskauskai ė 2009: 35).
2 LENTEL. Kie ųjų p iebalsių in en o ius in es i manosc i i i14
Kie asis P iebalsių kie inimas p ieš P iebalsių
šl as šuõme da žžãuosa, ždzi, à ež žú· o c klúpscai,
kie inimas p ieš užpakalinės p iebalsis p iešakinės
aikáčais, scklas slaňksco, ma c, akčcu·, č uàs,
eilės balsius eilės balsius ł lã·das, iškł, sáuly š g ušà, nš,
nebãščýkas ášik ašosa, lakčč p adà ižúžá, zžážá,
b ja, sopdup, ac b a, zbãšá mš, mšã, mn, mdžá,
ac, kc, sù ыna sug ù o, ka úominė, ne u ù
s sanà, sm
balandžá s, , , , ,
dz padzáuna mdzo, sodzùs, dzidzùlei
Come si ede dalla abella, Ma cinkoni appolinkių consonan izmo sis ema non
siignia da nia co eliazione di p ebalsių sole ųjų e minkš ųjų, pe ché p ebalsie
[ ], [], [], [], [], [], [], da essa esco e, i. e. essi sono semp e a i sole ai (plg.
U bana ičiū ė 1970: 61). Kie ai si dicono non solo menė i p ibalsia, ma anche [l], [s],
spo adiamen e (solo in alcune pa ole) e [p], [b], [m], [ʋ]. XX. a seconda pa e della
GCTA manosc i i a in ma e iale e egis i audio passus a minius
eikiama i minkš ųjų [ʒʲ], [ʃʲ], [ʧʲ], [ ʲ] p iebalsių a ojimo a ejų, p z.: ežmo,
nùnešė, incip ã·šė, p·o (M c), ažæ  (D ž), eke (Kb), ku ie jau odė p asidėju-
cambiamen i.
14 Manosc i i i es ii sc i e e suppiegin a apibend in a ansk ipcia, p esen ando i più impo an i
pa icola i ada mè. Tu a ia pa e dei onemì a i, pa icola men e sub ileggi, nei es i nepažymė i,
nea spindimi e dei pun i di ice ca s y a imai delle one iche peculia i à. Pe ques a agione nell'a icolo
a minė ma e iale non pe sc i e TFA. Pe desc end in a supp esimplici a a ansk ipzione più c . Bace ičiū ė 2010:
5–14.
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
IŠVADOS Conside a i e ol e i polinki di indenimen o dei p iebalsi, si possono a e
le seguen i conclusioni. P iebalsių kie inimas XX a. an ojoje pusėje Ma cinkoni
apylinkėse e a pa icola men e i ay ingo la gene azione senio iosa al disco so. a.
L'analisi della ma e ia e minica dell'inizio del XXI indica già cambia a si uazione di
ques o enomeno. P iebalsie [ ], [], [] e [], [], [], [], che p eceden emen e non
a e anoėję minkš ųjų ko elia ų, o a subisce la maggio pa e dei danni di u i e
ol e nel linguaggio. Kie uosius p iebalsius [ ], [], [] a mina a nel disco so spesso
keičia minkš ieji a ian i. Nyks an dzūka imui, is ečiau u ilizza e e kie osios [],
[] a ika os. I lo o i ybingume co elaziona con dzūkamen o, come enomeno,
man enimen o. Sol an o la maggio issima ka a ca a e is igi [s], [], [], [p], [b], [m],
[ʋ] auciasi dal a oseno. Ne ienodas in o man ų kie ųjų p iebalsių in en o ius e
p iebalsių kie inimo polliniai indicano che cin an o sudų aukš aičių pa a mei e
o mogan is naujiesiems a miniams da iniams, p iebalsių kie inimas nuosekliai
silpnėja. Pa ienių p iebalsių ae inio casi in a minėje kalboje alu a eini non come
a minie con addizioni, ma come a miškieji žymenys.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
Aliūkai ė Dai a 2013: Ho inzon alusis e e icalusis con inuumo della lingua skaidums: XXI
secolo pa lamen o a ian i appun o del linguis a. Taikomoji pa lo y a 2, 127. DOI:
10.15388/TK.2013.17261.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ica: ideologia, eo ia e me odi.
P incipali conce i. XXI a. iniziali lie u is i: geoling is inis e socioling is inis ice ca
(zemėlapiai e lo o commen ia ai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 2947.
Amb aze ičius Ry is, Leskauskai ė As a 2014: P iebalsių akus inės ypa ybės:
pala alizacija i balsingumas, Kaunas: Technologija. Bace ičiū ė Rima 2010:
P esen azione delle ca a e is iche one iche nei diziona i a minici Li uani.
Bal u Filologia 19(1/2), 514.
Bailey Guy, Wikle Tom, Tille y Jan, Sand Lo i 1991: The appa en ime cons uc .
Language Va ia ion and Change 3, 241264. Bakšienė Rima 2018: T ansk ipcija
Lie u ių a mių ipa simboliais: pie ų aukš aičių ypa ybių analizė. Vā ds un ā
pē īšanas aspek i 22(1/2), 1020. Accesso in e ne :
h ps: a ds.liepu.l / iles/VARDS%20UN%20TA%20PETISANAS%20
ASPEKTI_2018.pd .

S aipsniai / A icles 161
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
Bakšienė Rima 2022: Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au i-
nės one inės abėcėlės sc i i (alcune casi da p ecisa e). Ac a Linguis ica
Li huanica 86, 165183.
Buch Tama a 1966: Munda liche En pala alisie ungse scheinungen im Li auischen.
Ac a BaL ico-Sla ica III, Bal ica in hono em Johannis O ębski, Bialys ok, 3336. Jack K.
Chambe s 2002: Dynamics o dialec con e gence. Jou nal o
Sociolinguis ics 6, 117130.
GCTA R – Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy o ank aš ynas,
1964–1965.
Gi denis Aleksas, Zinke ičius Zigmas 1966: A causa delle classi iche a mian
della lingua li uane. Kalbo y a 14, 139147.
G umadienė Laima 1988: Socioling is inis ilniečių lie u ių kalbos y imas:
konsonan izmas i akcen uacija. Li uanski kalbo y os domande 27, 132148. Jane
Holmes 2001: An In oduc ion o Sociolinguis ics, 2nd edi ion, London: Longman, Inoue
342–361.
Fumio 2008: Chap e Twen y-Fou . Popula ion ageing and language change. The
Demog aphic Challenge: A Handbook abou Japan, ed. F. Coulmas, H. Con ad, A.
Schad-Sei e , G. Vog , Leiden, Bos on: B ill, 473490. Inoue Fumio 2010: Real and appa en
ime clues o he speed o dialec di usion. –
Dialec ologia 5, 4564.
Kalėdienė Laima 2011: Geoling is ikos adimosi условия в Литве. In e nazionali con e enze
scien i iche Socioling is ica dialek ologija: bal ų a mių y imai appo i ezės, 2011 m. o ob e
2122 d., Kaunas: Vilniaus Uni e si e as Kauno akul e as. P iega in e ne :
h p://www. a mes.l /images/Veikla/Laima%20KALEDIENE.pd . Kalėdienė Laima 2013: Požiū is in
a mes e disposizioni pe il lo o consumo ijose Dzūkijos e nog a ico egiono dalyse. Mies ai e
lingua II: Socioling is inis Li uania mapėlapis, Vilnius: Vilniaus uni e si e as, 125151. Kalėdienė
Laima 2015: Vilniaus mies o kalba: s ebimojo laiko hipo ezė. Ta mės Vilnius: Mykolo Rome io
uni e si à, 211244. Labo William 1972: Sociolinguis ic Pa e ns, Philadelphia: Uni e si y o
Eu opos au ų kul ū os pa eldas = Dialec s – Cul u al He i age o Eu opean Na ions,
Pennsyl ania
P ess.
Leskauskai ė As a 2004: T aozei del ocalismo e p ozodija degli Al i Vien iani, Vilnius:
dell'is i u o delle lingue Li uane.
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Leskauskai ė As a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė As a 2009: Ma cinkonių šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė As a 2016: Sei ijų šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Leskauskai ė As a 2018: Šiau inių pie ų aukš aičių ling is inis k aš o aizdis XX a. 67
dešim me yje. P oblemi di lingua s o ia e diale ologia 5, sud. R. Bakšienė, N.
Mo ozo a, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2643. Leskauskai ė As a 2018a: Leipalingio
apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Leskauskai ė As a 2020: Š endub ės apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė As a 2021: Lenkijos lie u ių šnek ų eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
LKA II Lie u ių kalbos a las, . 2: Fone ika, a sak. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, LKT
1982.
Lie u ių kalbos a mės. Ch es oma ija, ed. E. G ina eckienė, K. Mo kūnas, Vilnius:
Min is, 1970.
LChKT Ch es oma ija, sud dei a mini della lingua Li uania. R. Bace ičiū ė, A.
I anauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla,
2004. Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1, Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Ma ke ičienė Žane a 2010: Ašašninkų e Kabelių šnek ų one icos peculia umai:
a uale si uazione. Uomo e pa ola 1, 4851.
Mikulėnienė Danguolė 2016: Būdingieji one iniai sin omi. Lie u ių a mių kai a XXI a.
inizio: Lenkijos lie u ių šnek os, kolek y inė monog a ija, sud. D. Mikulėnienė, A.
Leskauskai ė, V. Ragaišienė, L. Ge žo ai ė, N. Bi gelienė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Mikulėnienė Danguolė 2018: A causa an inių dialek ų o ma imosi e aidos. P oblemi di
lingua s o ia e diale ologia 5, sud. R. Bašienė, N. Mo ozo a, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 1125.
Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė, Bakšienė Rima, Ge žo ai ė Lau a,
Ka dely ė-G ine ičienė Dai a, Leskauskai ė, Meiliūnai ė Viole a, Vyniau ai ė Simona
2019: Dialek ome inis lie u ių adicinių a mių klasi ikacijos pjū is: ž algomasis
A icoli A icles 163 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
y imas: kolek y inė s udija, ed. D. Mikulėnienė, A Čepai ienė As a, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as. Mikulėnienė Danguolė 2019: Ta miškumo b uožų nomenkla ū a: dal
a minių požymių p ie a miškumo žymenų. Respec us philologicus 35(40), 5162.
Mikulėnienė Danguolė 2020: Ta miškuma come misu a a g andezza. In Li uania pa la 15,
111. DOI: 10.15388/LK.2020.22434.
Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė 2021: Ta myno pun o samp a a. –
Bal is ica 56(1), 81106.
Mil oy James 2001: Language Ideologies and he Consequences o S anda diza ion. –
Jou nal o Sociolinguis ics 4, 530555.
Mil oy Lesley, Go don Ma hew 2003: Sociolinguis ics. Me hod and In e p e a ion,
Ox o d: Blackwell Publishing.
Monka Malene 2015: Mobili e og sp og o and ing. Nydanske Sp ogs udie NyS 49,
98–122.
Ramonienė Meilu ė 2006: P oposa i pe bend inė lingua e a mės: Joniškėlio caso.
Cul u a di lingua 79, 137148.
Ru ko ska K is ina 2016: Daba inė Lie u os lenkų a mių būklė. Li uania polkų a mės,
ed. K. Ru ko ska, e. leidinys, Vilnius: Vilniaus uni e si e as, Polonis ikos cen as.
Accessibile online: h p:// www.lenku a mes. l . u.l /. Salys An anas 1992: Raš ai 4:
Lie u ių kalbos a mės, Roma. Lie u ių Ka alikų
Mokslo Akademija.
Tuomienė Nijolė 2010: me idionale alš aičių šnek os Bal a usijoje: linguų są eikos
pada iniai. Respec us philologicus 18(23), 223234. U bana ičiū ė Žane a 1970: P iebalsiai
l, , s (z?) con o negalūninius , en lie u ių kalbos a mėse. Kalbo y a 21, 7586.
U bana ičiū ė Žane a 1970a: Kie ieji i minkš ieji p iebalsiai lie u ių li e a ū inėje
kalboje i a mėse. Bal is ica 6(1), 6165.
U bana ičiū ė Žane a 1971: P iebalsių kie inimas lie u ių kalbos a mėse. –
Kalbo y a 23(1), 5570.
U bana ičiū ė Žane a 1974: P iebalsiai l, , s, z p ima della pa ola galo e aukš aičių
a mėse. Kalbo y a 25(1), 7380.
U bana ičiū ė Žane a 1978: P iebalsių , d, n and p, b, m, kie inimas lie u ių
kalbos a mėse. Kalbo y a 29(1), 6977.
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII 164
Valen uke ičienė Danu ė 2019: Kabelių apylinkių sang ąžiniai eiksmažodžiai. Lie u ių
kalba 13, 117. P iega in e ne :
h pswww.zu nalai. u.l lie u/ iu-kalba://a icle/ iew/22485./
Valen uke ičienė Danu ė 2021: Dzūka imo pokyčiai Va ėnos geolek o plo-
e. P o ili della Li u ian dialec ology: inizi del XXI secolo egioninali a ian i, lo o elazioni
e p ospe i e, sud. V. Meiliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 5876. Accedo
in e ne : h plki.l /wp-con en /uploads/2022/01/Lie u iu-dialek ologijosp o iliai-1.pd .
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas
2006: Li u ians a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
The Dynamics o Depala aliza ion
in Ma cinkonys En i ons
SUMARY
The analysis o dialec al da a om he ea ly 21s cen u y shows he al eady changed
si ua ion o his phenomenon. Consonan i [ ], [], [] and [], [], [], [], which did no ha e hei
pala alized co ela es be o e, al eady unde go he mos p ominen changes in [ ], [], [] a e
he language o all h ee gene a ions. In dialec al language, he non-pala alized consonan s
o en eplaced wi h hei pala alized a ian s. As he so called dzūka imas is declining, he
non-pala alized a ica es [] and [] a e less commonly used. Thei iabili y co ela es wi h he
main enance o he dzūka imas as a phenomenon. The consonan s [s], [], [], [p], [b], [m], [ʋ],
which a e only ypical o he old gene a ion, a e g adually going ou o usage.
The di e ging in en o y o non-pala alized consonan s used by he in o man s and he
endencies o depala aliza ion show ha as he subdialec o Sou he n Aukš ai ian is
changing and new dialec al o ma ions a e on he ise, depala aliza ion is g adually weakening.
Cases o depala aliza ion o isola ed consonan s in dialec al speaking a e iewed as dialec al
ma ke s a he han dialec al ea u es.
inse i a 2022 m. 2 se emb e d.
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
danu e. alen uke [email protected]