S aipsniai / A icles 145
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0001-7497-7365
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: dialek ologija, geoling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all88-07
VERBACHIS KWETZUNG
DINAMIKA MARCINKONI
APYLINKSE
The Dynamics o Depala aliza ion
in Ma cinkonys En i ons
ANOTATIUM
De A ikel behandel im A ikel die südlichen Hochsch aißen cha ak e ige phe ische Eigenscha
p iebalsien Ve es igung. Ziel des Un e suchungs zu besp echen südliche hochsch ai ige
P iebalsien Ve es igungs polinkius Ma cinkoni umgelinknissen beobach ungszei . Nag inėjend d ei
Jah hunde s mal p iebalsien S ee inimo Si ua ion, basiamasi geoling is ine Pe spek i e, die
e bunden wi d mi dinamiškos Raumes konzep . A ipsnyje wi d p äsen ie gegenbalsien
s ee igung analyse, basie e zwei a mines ma e ial schich ennien: Lie u ių kalbos ins i u o Ta mių
a chy e saugomai XX a. 7-ohe Jah zehn ios ga so eing ašais und hand aš lichen ex enn, A ikel
au o ės au gezeichne d ei ach ga sine Ma e ial aus Ma cinkoni apylinkių. In de S udie besch eib ,
welche wechs lichen und kee lichen p iebalsien Ko ela ion (ode ih e Abwesenhei ) he sch
d ei ach in Sp achen; e klä amas G ünde, lemiančios dieses Phänomens dynamik.
Nimm e e, dass XXI a. An angs Ma cinkoni apylinkių a minis läche is paki ęs.
Ge undene E gebnisse zeigen ziemlich Einsekls und allmähliche p iebalsis
Ve hä nungs Schwpnigung. ESMINIAI WORDŽIAI: südliche hochsch ai ige pa a mė,
p iebalsien s ee igung, a minis Zeichenis, beme kimis Zei .
ANNOTATION
The a icle analyzes depala aliza ion as a dis inguishing phone ic ea u e o Sou he n
Aukš ai ian. The aim o he esea ch is o discuss he endencies o depala aliza ion, which
can be obse ed in he subdialec o Sou he n Aukš ai ian in he en i ons o Ma cinkonys
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII by aking an appa en - ime app oach. The s udy
add essing he si ua ion o depala aliza ion is based on he geolinguis ic pe spec i e, which is
linked wi h he concep o dynamic space. The a icle p esen s he analysis o depala aliza ion
on he basis o wo laye s o dialec al da a: he sound eco dings and manusc ip ex s om
he 1960s kep a he Dialec A chi e made by he au ho o he a icle in he en i ons o
o he Ins i u e o he Li huanian Language and he sound eco dings o h ee gene a ions
Ma cinkonys. The s udy desc ibes wha co ela ion o pala alized and non-pala alized
consonan s (o i s absence) p e ails in he language o h ee gene a ions; he easons
de e mining he dynamics o his phenomenon a e explained.
I was es ablished ha a he s a o he 21s cen u y, he dialec al a ea o he en i ons o
Ma cinkonys demons a es ce ain changes. The indings e eal a a he consis en and
g adual weakening o depala aliza ion.
KEYWORDS: Sou he n Aukš ai ian subdialec , depala aliza ion, dialec al ea u e,
appa en ime.
ĮVADAS
Süd hochsch aičių pa a mėje b ei e e e b ei e es p iebalsien kie igung minks ųjų p iebalsien
e imas kie aisiais kalbininkus dominie schon lange. a. im siebzigs en jah zehn de neuen
li auischen sp achenklassi ika ion au o en Aleksas Gi denis und Zigmas Zinke ičius südliche
hochš aičių pa a mės einliche nich ki s ė, abe e kann e sp amigen Flächens uneinaly iskhei
nach dzūkauens und p iebalsių kie inimo iso ones (Gi denis, Zinke ičius 1966: XX 139147)1. In ensi s e
P iebalssien-Hä enungzone gil südliche südliche Hochs ach eil südlich on de
RudaminõsSei jųMe knėsMa cinkoni Linie (z. B. 1). T adicinės dialek ologies A bei en behaup e , dass
in diesem Fläche e hä e wi d P iebalsis [lj], [sj], und P iebalsie [ ], [], [], [], [], [] haben keine
weichs äch igen Ko elia ü (Zinke ičius: 158170; Lkai 381, 384385; LKA II 101105, un en. N . 8587; plg.
Leskausė: 2006 35; 2009: 3436[…]). 1 Diese Klassi izie ung, be em zu nu phe inischen (meis ens
Vokalismus und Ki chiauens) a mių Un e schieden und Gemeinsummen, k i isch bewe e An anas
Salys. Seinem A gumen zu olge ūkum be ach e y in und l s ee igung iso onos nich ymgebung
klassi ikacischem a mių Ka ap (Salys 1992: 296). A. Salys p iebalsien s ee igung aka e dzūkų
a mėje b ečiai nich nag inig e, nu beme ke e, dass kie inančios dzūkų šnek os nö dlich beg enz
sich mi kapsais (Salys 1992: 132).
A ikeln A icles 147 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
1 PAV. Dėsninge e balsių i, y (į) suužpakalėjimas po kie inamų p iebalsių , š, ž, č, dž
( idu io wes a inėje daļā und po c, dz (plg. LKA II, bodėl. N . 41) ma kie es aškine
linie2. Zemėlapis aus LKTCh
In de wissenscha lichen Li e a u besch eib p iebalsien e hä igung haup sächlich adi ionelle
dialek ologische Me hoden, angebend dieses Phänomens he mę, Ve b ei ungszwei e, ha e ischen
p iebalsien in en o ių, in welchen Posi ionen o o akines ode hin e kalines Zeils Balsius p iebalsien
e hä e we den, wie pakin ie nach ihnen einenden S immen; 38 ičiū ė 1970: 7586; 1970a: 6165; 1971:
(Buch 1966: 33–36; Zinke ičius 1966: 158–170; 2006: 142–146; LKT 1970:
5570; 1974: 8080; 1978: 7377; LChKT 2004: 142; Zinke ičius 2006: 74144 und k .)3. Toks s a isches und as
unwechselndes Besch eibung dieses Phänomens o he sch e in adi ionelle Dialek ologie bis XX a.
Ende, und in einigen Fällen und länge . 2 Au de Ka e ma kie en Vokalismusisophonen
un e suchamamem Fläche sind neak ualien, dahe neap a ie en. 3 Menė ini und expe imen elle
Phone ike o schungse gebnisse. Süd hochsch ai ige s ee ige p iebalsien a ikulie ung nach
pala og amas y ė Elzbie a Mikalauskai ė (1975), akus ische eigenscha en Ry is Amb aze ičius, As a
Leskauskai ė (2014).
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
B ei ne e Fo schungsmöglichkei en ü Dialek ologen ö ė en sich nachdem
sich geoling is ikos Rich ung Li uanien es gese z ha , wenn in die pa a mę
begonnen wu de geschau nich als in lokale und geschlosse phonologische
Sys em, beg enz e e schiedenhei eines A en isoglosien, sonde n als in ein
gewisse ą Con inuum, das s ändig wi k e schiedene Kon e genzie ung und
Di e genzie ung. 2018 (Aliūdienė, Mikulė 2014: 39; Mikulė 12; pl. Kalėgė 2011).
Auße dem, geoling is ische Pe spek i e bie e Möglichkei zu beobach en nich
eine , sonde n meh e en Mal in o man ische Sp ache a ian iškumu und kai ą
beobach ungszei 4 hie und je z . Dahe seiend synch onische, solche A Un e suchungen e we ben und diach onine Pe spek i e.
Dennoch und in neues en dialek ologische A bei en des An angs XXI. übe
p iebalsien Ve es igungsdynamikum wi d agmen ische Da en o geleg , . i.
akzen uie nesys emiisches p iebalsien Ve es igungs e ah en und dieses
Beg i s Silpnigung (Ga š a 2005: 26237, 247248, 251252, 363265; Leskauskai ė 2006: 35;
5255; 2020: 2829; 2021: 5556; Tuomien 2010: 227, 231; Mikulė e al. 2019: 150, 154; Plėgnien.
Mikulėnienė 2016: 340346; Leskauskai ė 2016: 5255; 2018a:
23–24; 2021: 55–57).
Dahe Ziel dieses A ikels zu besp echen südliche hochsch ai ige p iebalsien
s ee igung polinkius Ma cinkoni umlieinknissen beobach ungszei . Sich end zum
Ziel, we den Au gaben ges ell : 1) zu besch eiben, welche wechs lichen und
ha lichen p iebalsien Ko ela ion (ode ih Fehlen) he sch in d ei ach
Sp achen; 2) e klä en die U sache, lemiančias p iebalsien Ve hä igung dynamik.
Un e suchungs ausgewähl unhomogeniisches südliche hochsch ai ige lö , . y. Ma cinkoni
(697), Da žẽlių (696), Kabẽlių (704) Lie u ių kalbos a laso ( oliau LKA) punk- (Leskauskai ė 2009: 2930).
ai5, ku ie adicinėje dialek ologijoje ski iami Ma cinkoni i Kabẽlių šnek oms
Nag inėjend d ei Jah hunde s mal p iebalsien S ee inimo Si ua ion, basiamasi geoling is ine
Pe spek i e, die o allem mi dinamiškos Raumes konzep e bunden wi d. Dynamich igkei
Bes immungen le n und kul u ellischen, und sozialen Fak o en Einbeziehung in a mė y os
Un e suchungen (Aliūkai ė 2013: 5). e o schi und be es ig e beobach jo Zei Me hode als
4 1966 m. Williamas Labo as panaudojo aki aizdžius laiko ski umus Niujo ko ga sų pokyčiams
haup sächliche a ian iškumo Fo schungsmi el. Sekan W. Labo s Sp achen a ijie ungs und
kai os Theo ie, un e schiedingo al e in o man ä Sp ache un e sumai o enba
beobach ungszei (engl. appa en ime) yks anchen Sp achenände ungen: äl e en in o man ä
Sp ache zymi bu usį, jaunesnių gegenwä iges Sp ai os kai os e apą. Meh übe den
Beobach ungszei punk siehe 1972 Labo ; Bailey, Wikle, Tille y, Sand 1991: 241244; Inoue 2008: 4564;
2010: 4564; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 36; Kalėdienė 2015: 213215). 85–94). Dem Punk Ma cinkoni, de in
5 Lie u ių kalbos a laso punk u laikoma konk e i gy enamoji ie o ė i jam geog a iniu i kalbiniu
požiū iu a imiausios gy en ie ės, nu olusios 10–12 km a s umu (Mikulėnienė, Čepai ienė 2021:
diesem A ikel behandel wi d, gehö en die Dö e Ze ýnů und Mánčiagi ės. Da žẽlių Punk e
pe i e ijai Kapinškiai, Má gionys, G ybaulià; Kabẽle n punk ung
Ašãšninkai, Mus eikà, Da žinlės.
A ikeln A icles 149 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
Ap a iend Ma cinkoni umliehinkių a minį läche, wich ig zu beme ken, dass
un e suchamuosien Punk en gehal en wu den wich igs e südliche hochš aičių
one ische Eigenscha en: nosischen balsių [ɑː], [æː] Sau inigung, doppa sien [m],
[ɑm] [n], [ɑm], [æm], [ɛn], [ɑm], k . die Kie igung und Ve s ä kung de gegenbalen (ž .
LKT 76Ch 85; Zinke ičius 2006: 137149; Leskauskai ė 2006: 2940). Smale e di e enzie en
Ma cinkoni umylinkių läche kann basie au zwei e minalen zeichen: balsių [eː], [oː]
und [eː], [ɔː] a im und p iebalsių [sj], [s], [zj], [z] und [j], [], [j], [] gemischimu.
Užda esni und į emp esni [eː], [oː] we den meis gesag Da žẽlių (696) und Ma cinkoni
(697) Punk en, oẽ Kabliuose (704) op i esni [eː], [ imesː], nähe ni südwes a iniam
südliche aukųš aičių plo ui (plg. Ma ke ičienė 1999: 2728; 2010: 51; Leskauskai ė 2004:
5657; 2009: Ma ke 30 ičienė 2010: 4950; Valen uke ičienė 2019: 56)6.
31). P iebalsių [sʲ], [s], [zʲ], [z] i [ʃʲ], [ʂ], [ʒʲ], [ʐ] mišimas y a būdingas Kabẽlių
(704) punk ui (Zinke ičius 1966: 147–148; LKTCh 38; Leskauskai ė 2009: 30;
Das Un e suchungsma e ial bes eh :
1) des li auischen Sp achins i u s Geoling is ikas Zen um Ta mių a chy e ( oliau GCTA)
gespeiche XX a. 67 Jah zehn ius a minė ma e ialaga: Soundau zeichnungen aus Ma cinkoni
(697) und Kabẽlių4) (CD 17 PA 7, Au zeichnung 08201704; CD 21 PA 9, Au zeichnung 3869707,
Au zeichnungen daue 31 min. 2 s.), handsk i liche Ma e ialaga aus eg. N . 821) und Kabẽlių
Ma cinkoni (697, GCTA R, sąs. eg. N . 839), Da žẽlių (696, GCTA R, sąs.
(704, GCTA R, sąs. eg. N . 840) Punk en7; 2) 20192022 m. aus un e such en Punk en A ikeles
au o es au gezeichne 28 kl. 16 min. Daue ns immige 28 in o man s Ma e ial halbiau
s uk u ie em In e iew Me hode: 13 äl es en, 5 mi le e und 10 jeunsie e Gene a ion8.
Beinahe alle äl e en Gene a ions Un e suchungs eilnehme en sp echen NORM-K i e ien:
sind įgiję p adinį ode mi u inį9 ausgebildung, lebenden säsliai und nich in ys Möglichkei en
o wechseln die Wohnungsumgebung. Viele on ihnen a bei e e in de Landwi scha ,
o s kinniks hei ode Diens leis ungen Be eich, in de nich e o de liche ak i e
Kommunika ion. Die Ve e e de Mi le inen Gene a ion, auße einem höhe en
E ziehungsmi el, haben die In o man in die Haup - ode Mi elbildung e wo ben, sind mobil,
a bei en 6 Dieses Phänomen pasi aikyda ęs und Ma cinkonysè aus Aššninkų und Kabẽboje
a sikėlusių Be ölke ungskalle n (Leskauskai ė 2009: 30). P iebalsien Miximo be es ig e und
Škl ių (703) Punk . XX a. 67 Jah zehn s Soundau zeichnungen aus Ma cinkoni (697) und Kabẽlių
(704) Punk en sind wenig. Ih e Daue on 2 min. bis 10 min.
7 XX a. 67 Jah zehn s Soundau zeichnungen aus Ma cinkoni (697) und Kabẽlių (704) Punk en sind
wenig. Ih e Daue on 2 min. bis 10 min.
8 Quan i ä liche sozioling is ike Un e suchungen is ideal, wenn eine nehmen nähe sich 30
In o man en (Mil oy, Go don 2003: 164).
9 Die mi le jäh ige E ziehung haben In o man a be ei s als E wachsene in eine wes a inischen Schule e wo ben.

DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
paslaugų s i yje. Ty ime daly a ęs jaunimas – gimnazijų mokiniai i s uden ai
und einige A bei nehme sind die selbs mobils e G uppe, ih e kul u ellen,
sozialen und wi scha lichen Bedü nisse be iedigenden auße halb
pa a mės g enzen. 1 LENTEL. Ga sou nahmen Daue (28 h. 16 min.) N .
In o man o-Code Gebu sjah E ziehung Ausdaue de Ga so-Au nahme 1.
697M c3M 1938 P adinis 1 Uh 31 Min. 2. 697M c3-1M 1940 P adinis 1 Uh 21 Min. 5.
696D ž3M 1936 P adinis 1 Uh 36 min. 6. 696D ž3-1M 1938 P adinis 1 uh 1 min. 7.
3. 697M c3-2M 1942 Vidu inis 1 al. 16 min
4. 697M c3-3M 1937 P adinis 34 min.
696D ž3-2M 1938 P adinis 1 Uh . 8. 696D ž3-3M 1942 Vidu inis 1 kl. 1 min.
9.69D ž3V 1942 Haup inis
10.69D ž3-1V 1938 P adinis 1 uh . 2 min.
11. 704Kb3M 1937 P adinis 1 Uh . 32 min.
12.704Kb3V 1942 P adinis
13.704Kb3-1M 1966 Vidu inis 36 min. 14.
697M c2M 1975 Vidu inis 1 uh 19 min. 15.
697M c2-1M 1978 Haup inis 1 Uh 10 Min. 16.
697M c2-2M 1973 Vidu inis 1 uh 20 min. 17.
704Kb2-1V 1973 Aukš asis 36 min. 18. 704Kb2V
1972 Vidu inis 1 kl. 19 min.
69.7M c1M 2004 Midu inis
20.69M c1-1M 2002 Vidu inis 1 uh 39 min. 21.
697M c1-2M 2004 Haup inis 1 Uh 22. 697M c1V
2003 Vidu inis 1 Uh 23. 696D ž1M 2002
Vidu inis 1 uh 5 min. 25. 704Kb1-2M 2004
24. 704Kb1M 2003 Vidu inis 1 al. 3 min.
Haup inis 1 Uh . 26. 704Kb1V 1995 Spec.
mi u inis 40 min. 27. 704Kb1-1V 2004 Haup inis
1 Uh . 28. 704Kb1-2V 2002 Spec. idu inis 1 kl. 29
min.
A ikeln A icles 151 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
In o man e kodie nach LKA Punk numme n und Namensabkü ze, in o man en
amžių (1 ma kie jünge e Ka e zwischen 18 und 30 jah , 2 mi le ine Ka e
zwischen 31 und 50 jah , 3 üh ioji Ka e) und ly į (M F au, V Mann). Beispielsweise,
jaune e Gene a ion de In o man aus Ma cinkoni Punk ma kie ung 697M c1V.
gib es meh de gleichen Al e g uppe in o man ä, sch eib sich zusä zliche
nume is nach umpohojem b ūkšneli, beispielsweise 697M c1V-1 (ž . 1 abelelę).
Um he auszu indend eimals p iebalsių s ee igung polinkius, aus jedem in o man
audioau zeichnungen ausgewähl 30 min. spon anische sp ach a ka pa und
konsequen lich ausgesch ieben älle mi (ne)kie inemigen p iebalsen, E gebnisse
isualisie en. S aipsnyje Handsk i igen Tex en Beispiele we den o ges ell
au hen iška sch i , XXI a. Ma e ial In e na ionale one ine abėcėle (TFA) (ž .
Bakšienė 2018: 1020; 2022: 165183). Ty ime nu o asi besch eibomuoj, empi ischen
Ma e ials Beobach ungs und Analyses Me hoden.
1. MARCINKONI APYLINKI
SOCIOLINGVISTINIAI BRUOŽAI
Ti iamojo plo o Ma cinkoni (697), Da žẽlių (696), Kabẽlių (704) Punk e sind in
Li huaniens südliche Teil, besi ibojančioje mi Bal a ùsija. 19201939 m.
Ma cinkoni umgelinkės gehö e Lénkijos gehal am Vlniaus k aß i, und 1939
1940 m. Bal a ùsijai.
XX a. Ma cinkoni umgelinkėse ohne dominiojenden li auens, noch leb en ussen
(meis en lich Ma cinkonysè), polkai, bal a usiai, uk ainiečiai10. Beim li auischen
Sp achen, bis XX a. Ende im ö en lichen Raum wu den noch und polkischen,
usischen Sp achen e wende , dahe wegen Sp achenin e weiks didėjo und one ische in e e encija (plg.
G umadienė 1988: 138).
a. zwe ojaye sei e įsigalin li auische gemeinsimein sp ache in dem ö en lichen leben, südliche
hochš aičių, wie und ande e li auische sp ach a mių, p es ižas11 menko und wu de geminag , weil
de haup sächliche au me ksamkei abgewand e sich in gemeins inę sp ache 10 Meh hei aus Rùsien
in Ma cinkónis a ikėlusių senio en gene a ionen pe sonen so li auisch sp echen Ru ko ska 2016: XX
i neišmoko. Lenkai i bal a usiai, sukū ę šeimas su lie u iais, namuose bend a o lie u iškai (plg.
23) Sla akalbių Familien Kinde besuch en li auisches Schulen und e olg eich angepass sich an die
dominiojendes sp achbines Umwel . 11 P es igijsp ache benu z e ein Bewohne mi
auße gewöhnliche soziale Mach (Mil oy 2001: 549). P es ižas kann sein o ene , wenn dekla ie
we den posi i e Sp ache Bes immungen und sp achliche Ve hal en (plg. Holmes 2001: 345).
Paschėp ojo p es ižo Konzep um ass eine posi i e ö en lich nich ane kann en sp achlichen
Coden Bewe ung und o enai (spä zlich F emdiem) nedekla uojamas posi i e Bes immungen (plg.
T udgill 1979: 9; Kalėdienė 2013: 137; Holmes 2001: 345; Ramonienė 2006: 145).
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
(Leskauskai ė 2018: 36). P äch igs e südliche hochsch ai ige
pa a mesauszeichnungen dzūka ung und p iebalsien s ee igung wu den
nep es ižis ischen. Ma cinkoni umlieinigkei en bewohne , wie und ande e
südliche hochš aičiai, sp a end mi nepažįs ama diesen besonde hei en engia
(plg. Mikalauskai ė 1975: 94; Leskauskai ė 2009: 38)12. Pa a mės p es ižo
schlpnėjung ha e Ein luss auch sunykusi In as uk u a, e ände en
demog aphischen, socioekonomischen, kul u ellen Bedingungen, die lmn en schlp n
je, be i už jo ibų13. Sma kiai suin ensy ėjęs gy en ojų mobilumas y a ie-
Be ölke ung soziale Ve bindungen und Mobili ä nich nu d inn de Ta m läche
on den wich igs en Fak o en, lmgnenden Häu nis gemeins ine Sp ache
e wendung sowohl Indi iduen, als auch Sp achgemeinscha en (plg.: Chambe s:
2001: 117; Meiliuneni ė, Mikulėna, 2014: 126; Monka 2015: 98; Čepai ienė 2015: 154).
Apibend inus socioling is ischen Da en, kann man a gumen ie en, dass
Ma cinkoni apylinkių pa a mės isoliacijos Le el nied ig sind he sch o ene
soziale Ne z lai, in denen Pe sonen geknüp we den schwächlichen Ne z e bindungen und sind o en Inno a ionen und sp achine Kai ai (plg. Kalėdienė 2013: 148).
2. PRIBALSE KWETZUNGSSi ua ion
MARCINKONI APYLINKSE XX A.
SONDERNE HALTE
Pla esnę XX a. sieben en Jah zehn s a minę Si ua ion o enba Li uäischen
Sp achins i u s Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e saugomi negausūs
Soundau zeichnungen und hand aš liche Texs ai. Ta mines Ma e ial Analyse zeig ,
dass im un e such en Gebie es wa en es ge adamen [l], [ ], [s], [], [], [], [], [], [], [p],
[b], [m], [ʋ] P ibalsien (z . 2 Tabelę).
Aus Manusk ip ischen Tex en sieh , dass a mines Ma e ial Sammle ixie en und e andusius
o gakine es Reihee s balsius, gehančius po kie ųjų p iebalsien. Gegenakinien [ı] Typ Balsien zackale ung
po kie ųjų [ ], [], [], [], [], [] Au me ksamkei wies und sie speziellen Sch i ungen Da žẽlių (696) und Kabẽlių
(704) Punk en ansk ibu u in Tex en ma kie e Žane a U bana ičiū ė-Ma ke ičienė (sąs 12 zu sp echen.
Pa a mę höchs e und mi u ige Gene a ions in o man e schä zen als schönes, passendes nu in einem
Raum, abe in de Ö en lichkei is sie, als Kommunika ionsmi el, nich nö ig: O was is je z in dzūki?
Aš uoniaszigme ės. Und wenn und bließ wo kokis jaune , dann e nugažia is wo Vylniun ode s adan auch
uoj dzūkų albu nepasigi s. Und sie une wünsch abe wegen de nu ūkusios a mės
Übe agungs adi ion sie schon b auch zu le nen. 13 Ma cinkoni seniūnija gil als daue ikeses
(M c697M c3-2M). Jaunesnioji ka a laikosi nuos a os, kad a mė y a įdomi, e inga, saugo ina,
depopula ionszone mi sunykusia In as uk u . Visaje seniūnijoje blieb nich allgemeino ugdymo skolen,
gesundhei sp lege und k . ein ich ungen, a bei ss ellen.
A ikeln A icles 153 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
eg. N . 821; sąs. eg. N . 840). Ande e Fak en besch eibende Anbie e gab nu
pauschenie e Beispiele (Leskauskai ė 2009: 35).
2 LENTEL. Kie ųjų p iebalsių In en o ius in Handsch i lichen Tex en14
Kie asis P iebalsien e hä igung o P iebalsien
sáulý š g ušà, nš, schl as šuõme da žãuosa, ždzi,
e hä igung o hin e balalinhe es p iebalsis
à ež žú· o c klúpscai, aikáčais, scklas slaňksco,
gegenakines eiles balsius eiles balsius ł lã·das, iškł,
ma cũ, akcu·, č uàs, nebãščýkas ášik ašosa, lakččku
p adà ižúžá, zžážá, b a, sopúp, bc, za, za, ma, ma, ma,
ac, kc, sù ыna sug ù o, ka úominė, ne u ù
s sanà, sm
mdžá, balandžo s, , , , , , , , , , , ,
, , , , , , , , , , , , , , , ,
, ,
dz padzáuna mdzo, sodzùs, dzidzùlei
Wie gesehen aus de Tabelle, Ma cinkoni umylinkių konsonan izmo sys em
nich esiemig ha e ųjų und wekš ųjų p iebalsien da nia ko eliacija, denn
p iebalsie [ ], [], [], [], [], [], [], aus ih ausschieh , i. e. sie imme ge a en s ee ai
(plg. U bana ičiū ė 1970: 61). Kie ai sag en nich nu e wähė i p ibalsia, abe
auch [l], [s], spo adiisch (nu in einigen Wö e n) und [p], [b], [m], [ʋ]. XX. a.
ande sei s GCTA manusc ip lichen Ma e ial in und Sound Einsch i en pasus
eikiama i minkš ųjų [ʒʲ], [ʃʲ], [ʧʲ], [ ʲ] p iebalsių a ojimo a ejų, p z.: ežmo,
nùnešė, incip ã·šė, p·o (M c), ažæ  (D ž), eke (Kb), ku ie jau odė p asidėju-
a minius Ve ände ungen.
14 Handsk i liche Tex ai sch eiben sup eminin a apibend in a ansk ipcija, wobei o ges ell
wich igs es pa a mės Eigenscha en. Alle dings Teil Phonemä a ian en, besonde s sub ile en, in Tex en
nepaßymė i, nea spindimi und Un e suchungsmi elpunk en phe ischen Besonde hei en s y a imai. Aus
diesem G und im A ikel e minė Ma e ial nich pe sch ieben TFA. Übe beschend in ą suppe simplie en ansk ip ion meh siehe Bace ičiū ė 2010:
5–14.
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
IŠVADOS Eingeschä z nach d ei Malen p iebalsien Hä en polinkien, kann man
olgende Schluss olge ungen machen. P iebalsien e hä igung XX a. an ojoje
halße Ma cinkoni umgelinknissen wa besonde s lebybig äl igs e
Gene a ionessp ache. a. Beginn XXI. de e minische Ma e ie Analyse zeig schon
e ande nde Si ua ionen dieses Phänomens. P iebalsai [ ], [], [] und [], [], [], [], ühe
ha ene he nich minks ųjų ko elia ů, je z e leide g öß e Schädigung alle
d ei Ko s Sp achen. Kie uosius p iebalsius [ ], [], [] a mine ende Kalboje o
keičia minkš ieji Va ian en. Nyks an dzūka imui, is ečiau e wende amas und
kie osios [], [] a ika os. Jäu Lebybingum ko elie e mi dzūkauens, als
Phänomens, Au ech e hal ung. Nu höchs eai Ka a eigingi [s], [], [], [p], [b], [m], [ʋ]
aukiasi aus a osenes. Neuenodas in o man ų kie ųjų p iebalsių in en o ius
und p iebalsių kie inimo polinkiai zeigen, dass ickend südliche höš aičių pa a mei
und o mowendem neuen e minem Da nissen, p iebalsių kie igung konsequen lich
schwpnėja. Pa ienien p iebalsien Ve es igungs älle a min in de Kalboje
we es ini nich als a minie Zeichen, abe als a miškieji ma kienys.
LITERATŪRA Und ŠALTINIAI
Aliūkai ė Dai a 2013: Ho inzon alusis und e ikalusis Sp achenkon inuums skaidums: XXI
Jah hunde s Gesp ächen a ian en dem Ansa z des Ve s ande s des ein ach ojo
Sp aches. Taikomoji sp acho y a 2, 127. DOI: 10.15388/TK.2013.17261.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: Ideologie, Theo ie und
Me hoden. G undsa zliche Beg i e. XXI a. an angs li auische a mės:
geoling is ische und socioling is ische un e such (zemėlapiai und ih e kommen a e),
sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 2947.
Amb aze ičius Ry is, Leskauskai ė As a 2014: P iebalsien akus ischen
Eigenscha en: Pala alisie ung und balsingumus, Kaunas: Technologija.
Bace ičiū ė Rima 2010: Fone ikos Besonde hei en Dankung li auischen Ta mnissen
Wö e büche n. Bal u Filologie 19(1/2), 514.
Bailey Guy, Wikle Tom, Tille y Jan, Sand Lo i 1991: The appa en ime cons uc .
Language Va ia ion and Change 3, 241264. Bakšienė Rima 2018: Lie u ių a mių
ansk ipcija ipa simboliais: pie ų aukš aičių ypa ybių analizė. Vā ds un ā
Fo schungsaspek i 22(1/2), 1020. Zug i in e ne :
h ps a ds.liepu.l / iles/VARDS%20UN%20TA%20PETISANAS%20
ASPEKTI_2018.pd .

S aipsniai / A icles 161
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
Bakšienė Rima 2022: Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au i-
näs phone ische abėcėlės sch i enim (einige zu ko igie enden Fälle). Ac a Linguis ica
Li huanica 86, 165183.
Buch Tama a 1966: Munda liche En pala alisie ungse scheinungen im Li auischen.
Ac a BaL ico-Sla ica III, Bal ica in hono em Johannis O ębski, Bialys ok, 3336. Jack K.
Chambe s 2002: Dynamics o dialec con e gence. Jou nal o
Sociolinguis ics 6, 117130.
GCTA R – Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy o ank aš ynas,
1964–1965.
Gi denis Aleksas, Zinke ičius Zigmas 1966: Au g und li auische Sp ache
a mių Klassi ika ionen. Kalbo y a 14, 139147.
G umadienė Laima 1988: Socioling is inis ilniečių lie u ių kalbos y imas:
konsonan izmas und akcen uacija. Lie u os kalbo y os F agen 27, 132148. Jane
Holmes 2001: An In oduc ion o Sociolinguis ics, 2nd edi ion, London: Longman, Inoue
342–361.
Fumio 2008: Chap e Twen y-Fou . Popula ion ageing and language change. The
Demog aphic Challenge: A Handbook abou Japan, ed. F. Coulmas, H. Con ad, A.
Schad-Sei e , G. Vog , Leiden, Bos on: B ill, 473490. Inoue Fumio 2010: Real and appa en
ime clues o he speed o dialec di usion. –
Dialec ologia 5, 4564.
Kalėdienė Laima 2011: Geoling is ikos adimosi Bedingungen Li uanien. In e na ionale
Wissenscha liche Kon e enz Socioling is ische Diak ologie: bal ische a mių Un e suchungen
Be ich en heses, 2011 m. Ok obe 2122 d., Kaunas: Vilniaus Uni e si e as Kauno akul e . Zugang
in e ne : h p://www. a mes.l /images/Veikla/Laima%20KALEDIENE.pd . Kalėdienė Laima 2013:
Požiū is in a mes und Bes immungen wegen ih es Ve b auchs ijose Dzūkijos
e hnog aphischen Regiono dalyse. Mies ai und Sp achen II: Socioling is inis Lie u os žemėlapis,
Vilnius: Vilniaus Uni e si ä as, 125151. Kalėdienė Laima 2015: Vilniaus S ad sp ich : bewimojo zei
hypo hzė. Ta mės Vilnius: Mykolo Rome io Uni e si ä , 211244. Labo William 1972: Sociolinguis ic
Eu opos au ų kul ū os pa eldas = Dialec s – Cul u al He i age o Eu opean Na ions,
Pa e ns, Philadelphia: Uni e si y o Pennsyl ania
P ess.
Leskauskai ė As a 2004: Süd hochš aičių okalismus und p ozodijos zeozei, Vilnius:
li auische Sp achins i u s Ve lag.
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Leskauskai ė As a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė As a 2009: Ma cinkonių šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė As a 2016: Sei ijų šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Leskauskai ė As a 2018: Šiau inių pie ų aukš aičių ling is ische k ach o aizdis XX a.
67 zehnme yje. Sp achgeschich e und Dialek ologies p oblemas 5, sud. R. Bakšienė, N.
Mo ozo a, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2643. Leskauskai ė As a 2018a: Leipalingio
apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Leskauskai ė As a 2020: Š endub ės apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė As a 2021: Lenkischen li auischen šnek ų eks ai, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
LKA II Lie u ių kalbos a las, . 2: Fone ika, a sak. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, LKT
1982.
Lie u ių kalbos a mės. Ch es oma ija, ed. E. G ina eckienė, K. Mo kūnas, Vilnius:
Min is, 1970.
LChKT Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A.
Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o publikykla, 2004.
Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1, Vilnius: Vilniaus Uni e si ä s
Ve lag.
Ma ke ičienė Žane a 2010: Ašašninkų und Kabelių šnek ų Fone ikos
Besonde hei en: gegenwä ige Lage. De Mensch und das Wo 1, 4851.
Mikulėnienė Danguolė 2016: Būdingieji one iniai Zeichen. Lie u ių a mių kai a XXI a.
beginsel: Lenkischen li auischen šnek os, kolek y inė monog a ija, sud. D.
Mikulėnienė, A. Leskauskai ė, V. Ragaišienė, L. Ge žo ai ė, N. Bi gelienė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Mikulėnienė Danguolė 2018: Du ch an ischen Dialek en Fo m imosi und Raidos.
Sp achgeschich e und Dialek ologies p oblemas 5, sud. R. Bašienė, N. Mo ozo a, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 1125.
Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė, Bakšienė Rima, Ge žo ai ė Lau a,
Ka dely ė-G ine ičienė Dai a, Leskauskai ė, Meiliūnai ė Viole a, Vyniau ai ė Simona
2019: Dialek ome inis li auische adi ions ige Ta mien klassi ika ions pjū is:
A ikeln A icles 163 /
P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse
ž algomasis s udie: kolek y inė s udija, ed. D. Mikulėnienė, A Čepai ienė As a, Vilnius:
Li uanienisches Sp achins i u . Mikulėnienė Danguolė 2019: Ta miškumo b uožų
nomenkla ū a: on a minių požymių p ie a miškumo žymenų. Respec us philologicus
35(40), 5162. Mikulėnienė Danguolė 2020: Ta miškumas als gemessenes G ößen.
li auische Sp ache 15, 111. DOI: 10.15388/LK.2020.22434.
Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė 2021: Ta myno punk o samp a a. –
Bal is ica 56(1), 81106.
Mil oy James 2001: Language Ideologies and he Consequences o S anda diza ion. –
Jou nal o Sociolinguis ics 4, 530555.
Mil oy Lesley, Go don Ma hew 2003: Sociolinguis ics. Me hod and In e p e a ion,
Ox o d: Blackwell Publishing.
Monka Malene 2015: Mobili e og sp og o and ing. Nydanske Sp ogs udie NyS 49,
98–122.
Ramonienė Meilu ė 2006: Ve o dnungen übe bend inės Sp ache und a mės:
Joniškėlio Fall. Sp achkul u 79, 137148.
Ru ko ska K is ina 2016: Daba liche Lie u os lenkų a mių Zus and. Lie u os polkų
a mės, ed. K. Ru ko ska, e. leidinys, Vilnius: Vilniaus Uni e si ä , Polonis ikos zen us.
Zug i in e ne : h p:// www.lenku a mes. l . u.l /. Salys An anas 1992: Raš ai 4:
Lie u ių kalbos a mės, Roma. Lie u ių Ka alikų
Mokslo Akademija.
Tuomienė Nijolė 2010: Süd aukš aičių šnek os Bal a usijoje: sp achliche
In e weikos Aba inne. Respec us philologicus 18(23), 223234. U bana ičiū ė Žane a
1970: P iebalsiai l, , s (z?) o negalūninius , en li auischen Sp achen a mėse.
Kalbo y a 21, 7586.
U bana ičiū ė Žane a 1970a: Kie ieji und minkš ieji p iebalsiai li auischen li e ū ine
Kalboje und a mėse. Bal is ica 6(1), 6165.
U bana ičiū ė Žane a 1971: P iebalsių kie igung li auische Sp ache a mėse. –
Kalbo y a 23(1), 5570.
U bana ičiū ė Žane a 1974: P iebalsiai l, , s, z o Wo es galo e aukš aičių
a mėse. Kalbo y a 25(1), 7380.
U bana ičiū ė Žane a 1978: P iebalsių , d, n und p, b, m, kie inimas li auische
Sp ache a mėse. Kalbo y a 29(1), 6977.
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII 164
Valen uke ičienė Danu ė 2019: Kabelių apylinkių sang ąžiniai eiksmažodžiai. Lie u ių
kalba 13, 117. P ieig in e ne :
h pswww.zu nalai. u.l lie u/ iu-kalba://a icle/ iew/22485./
Valen uke ičienė Danu ė 2021: Dzūka imo pokyčiai Va ėnos geolek o plo-
e. Lie u ių dialek ologijos p o iliai: XXI Jah hunde s begžios egioniniai a ian en, ih e
Beziehungen und Pe spek i en, sud. V. Meiliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 5876.
Zugang in e ne :
h plki.l /wp-con en /uploads/2022/01/Lie u iu-dialek ologijosp o iliai-1.pd .
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas
2006: Lie u ių a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
The Dynamics o Depala aliza ion
in Ma cinkonys En i ons
SUMMARY
The analysis o dialec al da a om he ea ly 21s cen u y shows he al eady changed
si ua ion o his phenomenon. Konsonan en [ ], [], [] and [], [], [], [], die did no ha e hei
pala alized co ela es be o e, al eady unde go he mos p ominen changes in [ ], [], [] a e
he language o all h ee gene a ions. In dialec al language, he non-pala alized consonan s
o en eplaced wi h hei pala alized a ian s. As he so called dzūka imas is declining, he
non-pala alized a ica es [] and [] a e less commonly used. Thei iabili y co ela es wi h he
main enance o he dzūka imas as a phenomenon. The consonan s [s], [], [], [p], [b], [m], [ʋ],
which a e only ypical o he old gene a ion, a e g adually going ou o usage.
The di e ging in en o y o non-pala alized consonan s used by he in o man s and he
endencies o depala aliza ion show ha as he subdialec o Sou he n Aukš ai ian is
changing and new dialec al o ma ions a e on he ise, depala aliza ion is g adually weakening.
Cases o depala aliza ion o isola ed consonan s in dialec al speaking a e iewed as dialec al
ma ke s a he han dialec al ea u es.
Eingelei e 2022 m. Sep embe 2 d.
DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
danu e. alen uke [email protected]