scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Lietuvių ir latvių kalbų virpamųjų sonantų formantės skirtingose pozicijose: akustinis ir statistinis tyrimas

Abstract

    Straipsnyje pristatomas dabartinių baltų kalbų virpamųjų sonantų – lie. [r], [rj] ir la. [r] – formančių tyrimas, kuriuo siekiama palyginti prevokalinėje (<R>VR), intervokalinėje (V<R>V) ir postvokalinėje (RV<R>) pozicijose ištartų sonantų F1, F2, F3 ir F4 formantes, ištirti jų kitimą skirtingų balsių kontekste, išryškinti [r] ir [rj] formančių skirtumus lietuvių ir latvių kalbose bei nustatyti tų skirtumų statistinį reikšmingumą. Tyrimas rodo, kad pagal apibendrintas pirmųjų dviejų formančių reikšmes la. [r] užima tarpinę padėtį tarp nepalatalizuoto lie. [r] ir palatalizuoto lie. [rj]. Pozicija skiemenyje statistiškai reikšmingą įtaką daro lietuvių kalbos virpamųjų sonantų pirmajai formantei, o latvių kalboje – visoms keturioms formantėms. Nustatyta, kad gretimų balsių kontekstas dabartinių baltų kalbų virpamųjų sonantų formantėms daro panašią įtaką: pirmoji formantė susijusi su greta esančio balsio pakilimu, o antroji ir tolesnės formantės priklauso nuo gretimo balsio eilės.

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Lietuvių ir latvių kalbų virpamųjų sonantų formantės skirtingose pozicijose: akustinis ir statistinis tyrimas

Author: Jolita Urbanavičienė; Jana Taperte
Year: 2023
DOI: 10.35321/all88-05
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2241/2334
100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
JOLITA URBANAVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-5514-2263 Di ei os de pesquisas
Cien í icas: expe imen al oné ica, linguagem acús ica,
onologia, lexicog a ia, geoling is ica, socioling is ica.
JANA TAPERTE
Uni e sidade da Le ônia La ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0009-0009-1723-0666 Mokslinių
y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika, kalbos
akus ika, onologija.
DOI: doi.o g/10.35321/all88-05
LIETUVI E LATVI KALB
VIRPAMJ SONANT
FORMANTS SKIRTINGOSE
POZIJOSE: AKUSTINIS IR
STATISTINIS TYRIMAS
Li huanian and La ian T ills: An Acous ic
and S a is ical S udy o Fo man S uc u e
ANOTACIA
O a igonyje ap esen a-se a uais línguas bal as i pamųjų sonan ų lie. [ ], [ j] e la. [ ]
o manços es udo, pelo qual p e ende compa a p e okalinês (<R>VR), in e okalinês (V<R>V) e
pos okalinês (RV<R>) posições dos o man es F1, F2, F3 e F4 dos sonan ões, examina sua
ki imą desses di e en es balsios con ex o, exalškin i [ ] e [ j] o manços di e enças em
línguas Li uãs e la ias além de de e mina signi icância es a ís ica das di e enças. Es udo
indica que de aco do desc end ido p imei os dois o manços signi icmes la. [ ] ocupa in e pinę
lizuo o lie. [ ] i pala alizuo o lie. [ j]. Pozicija skiemenyje s a is iškai eikšmingą į aką da o
padė į en e nepala alie u ias língua i pamųjų sonan ų pi majai o man e, e la ių kalboje a
odos os qua o o man ėms. Nunciado que o con ex o de balsiões ade imen os a ual dos
A igos A icles 101 /
Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas
sonan ų o man ėms da o panašią į aką: pi moji o man ė susijusi su g e a esančio balsio
idiomas bal os i pam po um aumen o, e a segunda e olότερες o man és dependem da balsio
ade imo ila. ESMINIAI VOODŽIAI: bal os idiomas, i pamasis sonan a, o man ês, es a ís ico
signi ican eumas, posição skiemenyje, elia ização, pala alização.
ANNOTATION
The pape deals wi h he o man s uc u e o ills in he con empo a y Bal ic languages
Li h. [ ], [ j] and La . [ ]. O aim o he pape is o compa e he o man s uc u e o ends o
ills (F1, F2, F3 and F4) in p e ocalic (<R>VR), in e ocalic (V<R>V) and pos ocalic
(RV<R>) posi ions and i s a ia ion in he con ex o di e en owels, o highligh he
o man dynamics in Li huanian and La ian and o de e mine he s a is ical signi icance o
he di e ences. The s udy shows ha acco ding o he a e age alues o he i s wo
o man s, La . [ ] occupies an in e media e posi ion be ween non-pala alized Li h. [ ] and
pala alized Li h. [ j]. Syllable posi ion has a s a is ically signi ican in luence on he i s
o man o ills in Li huanian and on all ou o man s in La ian. Acco ding o he esul s, he
con ex o adjacen owels has a simila in luence on he o man s o ills second and
in bo h languages: he i s o man is ela ed o he heigh o he adjacen owel, and he
subsequen o man s depend on he backness o he adjacen owel. KEYWORDS: Bal ic
languages, ills, o man s, s a is ical signi icance, syllable posi ion, ela iza ion,
pala aliza ion.
1.WATCHING BALTIL LANGUAGE VIRPAMJ
SONANT TYRIM APRÚVAGA
Vi pamieji sonan os em compa ação com ou as g upos de sonan as em abalhos de oné ica
expe imen al li uanas e la ias y inė i bene menosusiai. Ge al de conhecimen os sob e i pamiais
sonan as [ ], [ j]1 a iculiacines e espec ines peculia idades podem se encon adas nos mais
impo an es ei os de oné ica: menciona Li u ians kalbos g ama ika (Ul ydas e al. 1965), ambém Elzės
Mikalauskai ės (1975), Vale ijos Vai ke ičiū ės (2001), An onio Pak3), (200 As ana Kazlauskienės (2018)
abalhos. Todos os li uanos bend ines da língua p iebalsios quan idade e espec icos a ibu os 1
S aipsnyje usados in e nacionais one icas abėcėlės (TFA) esc i os. Pa enkan esc i os baseia-se
Es a ubina Comissão das línguas li uanas de 2021 m. 8 de julho. p o ocoliniu nu a imo PN. N -14 (k-25), no qual
ap esen adas ecomendações sob e TFA adap ação bend inha das línguas li uanas aos one ams
ma ca ė i. Plačiau ž .:
h ps lkk.l / lkk-nu a imai/://p ookoliniai-nu a imai/ ekomendacija-del- a p au ines- one ines-abeceles-p-
i aikymo-bend ines-lie u iu-kalbos-ga siniams- ie-
ne ams-zyme i.
JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE
102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII ins umen almen e esp ei i Sigi os
De eške ičiū ės dise ação da língua Li uânia em p edažnių aixo, ene gia aumen a
balsių akus inės ypa ybės (2013). Ji nus a ė, kad i pamųjų sonan ų [ ], [ j]
spek as y a di uziškas, . y. ene gijos susi elkimo s i ys išsidėsčiusios plačioje
na á ea de equências médias (20004000 Hz) (De eške ičiū ė 2013: 136137). Também
de e minou-se que pala alizuo am ibpamajam sonan o [ j] ca ac e ís icos al as
equências do que nepala alizuo am [ ], plg.: [ ] = 13001700 Hz, [ j] = 17002000 Hz. S.
De eške ičiū ė ealizada análise da du ação esul ados mos a am que de odos os
idiomas li uanos p iebalsių i pamieji sonan as são mais cu os2 (De eške ičiū ė
2013: 138). Ry is Amb aze ičius e As a Leskauskai ė monog a ia cien í ica P iebalsių
akus inės ypa ybės: pala alizacija i balsingumas (Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014)
ao lado de ou os p iebalsių esp ei a am sonan ų akus ines ypa ybės e
es abelece am que um dos indicado es mais impo an es de pala alizações é F2
lokusai, e p iebalsių balsingumą eikė ų in e p e a kompleksiškai não exis e em
odos os casos um único a ibu o de dis inção dusliųjų e ska džiųjų p iebalsi. Em
2019 anos publicados da sé ie de cien is as do Ins i u o de língua Lie u ių e LU La ių
kalbos ins i u o Bal ų kalbų ga synas XXI a. ins umen inis y imas pode encon a
p adžioje kolek y inėse monog a ijose pi mą ka ą bandy a palygin i lie u ių
i la ių kalbų i pamuosius sonan us: monog a ijoje Balsių i ga sų są eikos
i pamųjų sonan ų dinaminių spek og amų pa yzdžių (ž . Ja osla ienė, G igo je s,
U bana ičienė, Ind ičāne 2019: 52 i pamųjų p iebalsių o mančių eikšmės ski ingų
53, 6.41–6.48 pa .), o monog a ijoje P iebalsių ins umen inis y imas pa eik os
balsių kon eks e p e okalinėje CVC pozicijoje (U bana ičienė, Ind ičāne,
Ja osla ienė, G igo je s 2019:
206–220).
Os p imei os es udos ins umen ais dos sonan os i pamiais da língua la ia associam-se com Elmā u
Liepa, que calculou a du ação dos sonan os (Liepa 1970), ambém analisou sonan o i pa i o [ ]
peculia idades one icas no con ex o dos dusliųjų p iebalsių (Liepa 1957). Dacė Ma kus e Ju is
G igo je as no li o Fonē ikas pē īšanas un isualizēšanas me odes I (Ma kus, G igo je s 2002)
examinei am a es u u a dos o manços sonan ų i pamųjų la ių kalbos, a abe u a e o echamen o
das ases de du ação, o mančių pe eigą. J. G igo je , baseando-se em cinco in o man as, analisou
sonan o [ ] da língua la ian, p onunciado sime iškuos CVC junções, acús icas peculia idades
(G igo je s 2012). Em 20122016 no Ins i u o da Língua La ia oi execu ado o p oje o Acous ic
cha ac e is ics o he sound sys em o S anda d 2 LU. Du an e a pesquisa, S. De eške ičiū ė
de e minou que, em compa ação com ou as classes de p obalsias, sona as são as mais cu as suas
elações de du ação diminujančia seka escudės o assim: a ika os: exploss amieji: pučia imo ases,
pučiamųjų p iebalsių a ikulia impo an e icacija du ação, e podando sonan us a iculi 138a g
mieji : sonan ai = 2 : 1,6 : 1,5 : 1. Ano au o ės, sp ogs amieji p iebalsiai i a ika os u i kelias a-
2013:139.
S aipsniai / A icles 103
Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas
La ian by age g oups (líde J. G igo je as), du an e o qual o am compa ados
de di e en es g upos de idade in o man as (515 m., 1639 m., 4059 m., 6080 m.)
sonan ai [l, ʎ, m, n, ɲ, ], jų spek inės cha ak e is ikos RVR (sonan as – balsis –
sonan as) i VRV (balsis – sonan as – balsis) junginiuose, p e okalinėje i pos -
p onunciados ocalinemen e posições (ž . Tape e 2013; 2014; 2014a; 2015; Čei ane,
Ind ičāne, Tape e 2014).
Resumindo ealizados pesquisas de sonan ões i pamiais das línguas bal as a uais
pode cons a a -se que, po um lado, sonan ões i pamiais das línguas bal as são
es udadas cons an emen e e sepa adamen e em á ios aspec os, po ou o lado,
sonan ões i pamucios das línguas li uanas e la ias cos uma pesquisa ao lado de
ou as sonan ões, independen emen e de suas dis in as a iculiacines e acus ines
peculia idades, não aplicando mé odos de compa ações la inais e i ginas dos
da nė a analizuo os ski ingose pozicijose iš a ų i pamųjų sonan ų akus inės
ypa ybės3.
sonan ões li uanos. Es e a igo ambém em quase nenhum obje o de es udo dos
sonan ões i pamiais das línguas bal as a uais. Obje i o do a igo isanaliza
i pamųjų sonan ų o mančių F1, F2, F3 e F4 signi icados, compa a suas
di e enças de di e en es balsios con ex o, es abelece di e enças
signi ica i idade es a ís ico bem como exiliškin i o mančių dinamikos endencias
em línguas lie u ių e la ių. Du an e o es udo se ão esol idos os seguin es
p oblemas: 1) discu idas línguas bal as sonan as i pamųjų a iculacionais e
acús icas peculia idades, seu s a us onológico; 2) de e minadas a uais línguas
bal as i pamųjų sonan ų lie. [ ], [ j] e la. [ ] o manças F1, F2, F3 e F4 signi icanças
p e ocalinês, in e ocalinês e pos ocalinês posições; 3) compa adas i pamųjų
sonan ų o mančių signi icâncias em con ex os di e en es balsių; 4) in es igada a
signi icância es a ís ica das di e enças o manças execu ando uma ac o ial
dispe sinha análise e Bon e oni es á 5) de e mina a o es, de e minan es
o manços mudanças. O inqué i o é ealizado com base dados in o man ų y ų.
2. EMPIRIN MEDŽGA
Du an e o es udo analisados li uãos e la ios línguas i pamieji sonan ai, p onuncia i
isoliuo uas RVR ipo skiemenyse: aqui R lie. [ , j], la. [ ], o V umpasis 3 Pa a compensa a
de iciência sis emá icas de pesquisas compa a i as de sonan as de línguas bal as 20212022 m.
Ins i u o da língua Li uânia oi execu ado o p oje o de pesquisa de ciência Daba ines bal as
linguas ga synas XXI a. início: compa a i is sonan as acus inis e pe cep y inis es udo (Bal Son,
eg. N . S-LIP-21-7). P oje o apoiou Conselho de ciência da Li uânia. Di e o a do p oje o d . Joli a
U bana ičienė.
JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE
104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII ou ilgasis balsis: lie. [ɪ, iː, eː, ɛ, æː, , ɑː, ɔ, ɔ, oː, oː, , , uː uː] e la.
[i(ː); e(ː); æ(ː); ɑ(ː); ɔ(ː); u(ː)]4. Analisou-se 30 conjun os de línguas li uanas e 24 conjun os de línguas
la ias: lie. : i [ jɪ ], i i [ɪ jɪ]; [ jɛ ], e e e [ɛ jɛ]; [ ], a a [ ]; o [ ɔ ], a [ɔ ɔ]; u [ ], u u [ ];
y [ jiː ], y y [iː jiː]; ė [ jeː ], ė ė [eː jeː]; [ jæː ], e e e [æː jæː]; [ ɑː ], a a [ɑː ɑː]; o
[ oː ], o o [oː oː]; ū [ uː ], ū ū [uː uː]; io [ jɔ ], io io [ɔ jɔ]; io [ joː ], io io [oː joː]; iu
[ j ], iu iu [ j]; iū [ juː ], iū iū
[uː juː]; la. : i [ i ], i i [i i]; [ e ], e e [e e e ]; [ æ ], e a [æ e ɑ]; [ ɑ ], a a [ɑ ɑ]; o
[ ɔ ], a [ɔ ɔ]; u [ u ], u u [u u]; ī [ iː ], ī ī [iː iː]; ē [ eː ], ē ē [eː eː]; ē [ æː ],
ē ā [æː ɑː]; ā [ ɑː ], ā ā [ɑː ɑː]; o [ ɔː ], o o [ɔː ɔː]; ū [ uː ], ū ū [uː uː]. Ti os
ês posições: p e okalinė (<R>VR), in e okalinė (V<R>V) e pos okalinė (RV<R>).
Ti iamuosius juninos i ula am 12 in o man os homens5: 6 na i o- alan es li uanos e 6
na i o- alan es le ões (2142 m. século). In o man ai são kilę de di e en es Li uânia bem da
Le ônia egionsų e ala bend ine lingua. Se na i a a mė e az in luência a in o man ų
língua, jun amen e sudėjus de odos in o man ų dados a minės ca ac e ís icas
ni eliuojamas. Cada conjunção in o man a p onomê po 3 ezes neu alia in onação e
no maliu empo de ala ( albos g ei is e in onação são umas dos a o es, demian es [ ]
alo onos apa ecimen o, c . Lade oged 2003: 149). Do o al es uda a ~1458 RVR junginių: 810
de línguas li uãs e 648 de línguas la ias. Fo manças signi ica i as medidas p og ama
P aa (Boe sma, Weenink 2018), dados ob idos p ocessados p og ama Mic oso Excel ( .
13, Mic oso Co po a ion), cálculos es a ís icos ealizados p og ama SPSS ( . 22, IBM
Co po a ion).
3. FORMANČI MATAVIMO METODICIA
No p og ama P aa a sida ius in es iga ó io RVR segmen u *.wa o man u opciona a comando
View&Edi , que ape ado no ec ã isí el do segmen o escolhido oscilog ama em cima e especog ama em
baixo. Com base nes es desenhos 4 A k eip inha a a enção, que de aco do com os p incípios
in e nacionais one icas abėcėlės insc i ando li uãos e la ios línguas balsius usados di e en es sinais,
plačiau ž . Ja osla ienė, G igo je s, U bana ičienė, Ind ičāne 2019: 17.
5 Es udo desc i o no a igo u iliza pa a pesquisa o p oje o Daba inių bal ų kalbų ga synas XXI a.
p adžioje: kompa amasis sonan ų akus inis i pe cep y inis y imas (Bal Son, eg. N S-LIP-21-7)
g a ações de som. As g a ações de ambas as línguas ealizadas usando um po á il digi al de al a
esolução dic a oná Tascam DR-100MK II e um mic o one mon ado na cabeça AKG C 520. Ní el de
digi alização do sinal de som 44,1 kHz, ní el de quan a ização 16 bi es.

S aipsniai / A icles 105
Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas
ma cima i pamojo sonan o s abili a ka pa (ž . 1 ig.) e passelkama comando
Fo man Fo man lis ing, que o nece ma cado soninho in e alo o manças F1F4
exp essões digi ais.
1 PAV. Segmen o la. [ i ] oscilog ama (abaixo) e especog ama (acima) do p og ama
P aa lange
Da lis a sugene uado op am-se po o man ês de meio de som: imama idu inė
o man ės impo ância, e não s aciona ios de som a ka pos o manços idu kis.
Todas as encon adas signi icadas de o man é médias, sua izadas a p ecisão de 10
Hz, ans e e-se pa a o p og ama Excel. Nes e p og ama calcula-se: (1) média de
odas as ealizações do mesmo in o man e; 2) de odos os in o man sonan o,
p o e idos na mesma posição, medu kis; 3) de odos in o man os do mesmo balsio
ambien eho p onunciado sonan o idu kis. Com base nos dados ecebidos o am
nub aiži os g á icos e no p og ama SPSS ealizados es udos es a ís icos:
uma ak o inė dispe sinė analizė ANOVA, Bon e oni es as e pos hoc cálculos.
Uma ac o inė dispe sinė analizė ANOVA é aplicada, quando é p eciso a alia imčių namų imčių médias
idu kių bei bend ojo idu kio ski umą i nus a y i, a a p jų esama s a is iš-
kai eikšmingo ski umo (Čekana ičius, Mu auskas 2004). Nus ačius, kad lygi-
di e em s a is icamen e signi ica i amen e, é p eciso ealiza es es adicionais pa a de e mina
conc e as escla ianças oma . Tam nes e a igo usado o es e Bon e oni, escolhido de SPSS no
p og ama exis en es pos hoc c i é ios. Em execução Bon e oni es ą d i6 amos as
independen es (pzj., p e okalinė e in e okalinė, p e okalinė e pos okalinė, in e okalinė e
pos okalinė 6 Bon e oni c i é io não aplicá el, quando imčių são mui os, po que en ão a
s a is icamen e signi ica i a di e ença das médias não ixu, embo a as e dadei as imo as médias e
di e em (Čekana ičius, Mu auskas 2002).
JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE
106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII posições) compa adas aplicando C i é ios
S juden o. Os pa es compa ados di e em signi ica i amen e, se o ní el de
signi icância p < 0,05, os pa es es a is icamen e signi ica i amen e não-
siski ia, jei p ≥ 0,05 (išsamiau apie s a is inių y imų ezul a us ž . „Rezul a ų“
skil yje).
4. VIRPAMŲJŲ SONANTŲ AKUSTINĖS
ARTIKULIACINS YPATYBS
Em negócios de oné ica en a iza-se que os sonan ões ib amiá ios (ki aip ib
an ams) ca ac e izam de um ó gão a i o da linguagem con a ou o passi ųjį
o ganą, nulem a condições ae odinâmicas (Lade oged, Maddieson 1996: 217).
Vi pamųjų sonan ų a ikulacijos kliū is é i aama: liežu io galiukas i pėdamas
aqui a si enkia į al eoles [...], aqui no amen e de eles a šoka [...] (Pake ys 2003:
72). Liežu io galiukui p isilie us p ie al eolių, susida o užda umos azė, o jam
a si aukus – a i umos azė (Lade oged, Maddieson 1996: 218). Tokių i pesių,
например, в литовском общеринском разговоре может быть один или два (Gi denis
2003: 25), в латышском общеринском разговоре два или три (Laua 1997: 48), а в
литовских a mėse до пятиkai ке7 (Mikalausė 1975: 53). De aco do i pesios (a
dūžių) núme o na abėcėlėje one ica in e nacional es ão dis inguidos umadūžiai
(angl. Tap o Flap) e mui osiadūžiai (angl. T ill) ib an a (IPA 2015)8. As sonan as
i pamieji das línguas Li uãs e la ias são conside adas múl iiadūžiais, po ém o núme o de i pesias da línguau io não é g ande, nãoexcija
2–3 i pesių (Š age is 2022: 59)9.
O p imei o i pesço ica um pouco mais longo do que i pescios mais dis an es
(Lade oged, Maddieson 1996: 218). O núme o de i pesias depende de á ios a o es: da
in onação (pab ėž inas onas aumen a i pesias núme os), de g e imų balsių (šalia
lūpinių balsių es i ens [ ] em mais i pesias), de p iegaidės ( i agalis [ ] p esume
com mais i as)10), de a mės (es ados al os p onunciados [ ] e ão mais i pesias, do
que, po exemplo, as al as do oes e [ ėkai ] (Mikalaus 1975: 53). Peseie a que da pala a
a ás ais línguažio galiuko dūžių es i mais do que da pala a 7 No en an o em
compa ação com ou as línguas (lenkų, usų) das línguas li uanias [ ], [ j] é silpnesni
(Mikalauskai ė 1975: 53).
8 Em ou as línguas ainda exis e e o leksinho [] (p.g., inglês alado), u ulia ínio [] (p.g.,
ancūzos alado) (IPA 2015).
9 De aco do com E. Š age io, menką dūžių núme o e e i amen e condiciona-se po azões onológicas
[...]. De aco do com es e pa ame o da língua li uana i pamajam sonan eu joks ou o som
neoponuoja, po an o [...] in e p e ação do som nepaschangeia, se o a iculiuojamos 12, ou 4-5 dūžiais
(Š age is 2022: 59). 10 Em ki čiuo ados i agalais doba sios sonan as pailgėja a é semilgias, ex: piš as
[2ˈpjɪ s], is i [2ˈʋjɪ jsj jɪ] (DLKG 2005: 29).
A igos A icles 107 /
Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas
no início (Vai ke ičiū ė 2001: 114). Ao dize nepala alizuo o [ ] o ga ilho da língua ambém
ib a mais o e do que ao dize [ j]. É e dade, pa a a maio ia dessas alegações
da ūks a objek y ių bal ų kalbų duomenų – nė a a lik a ins umen inių y i-
mų a ba jie bu o a lik i daba jau pasenusiomis echnologijomis11.
con i ma em ainda 2 PAV. Vipamojo sonan o [ ] espec og amas: qua o de i pesios
espec o (kai ėje) e de um i pesio espec o (dešinėje)
Pala alizuo o [ j] a iculação exigem adicionais condições ae odinâmicas: o ipico da língua
não só é ap oximado aos al eóis (kad susda y ų i pėjimas), mas e sua pa e medianinė é
le an ada em al a, e as la as da pa e mediana da língua mais ocam do que pe aščius
gomu io íe o ao dize [ ] (Mikalauskai ė 1975: 54; Lade oged, Maddieson 1996: 221;
Vai ke ičiū ė 2001: 114). Sudingė inha a iculação pala alizuo o [ j] lemb a meno núme o
i pesias do que dizendo não pala alizuo o [ ]. V. Vai ke ičiū ė é obse ada e meno g au
de p a dum io [ j] que pode se explicado [ j] a iculacion ias peculia idades: liežu is,
lídamasse ao gomu io, o ma ba iū į, que ao o e i a ai dos pulmões exhaleado causa mais
mó mósmesias do que dizendo [ j] (Vai ke ičiū ė 2001: 114). Vaka ų Ku žemės e
es angei os la ios em língua como acul a i is oneElzbie os Mikalauskai ės (1975:
157158, 176), Alisės Laua (1997: 4849) en genog amas e pala og amas. In elizmen e, elas
mos / / a ian as y a išlikęs pala alizuo as la. [ j] (ž . LVG 2013: 68; Ma kus,
11 Tam ik ų ekspe imen inių duomenų apie bal ų kalbų i pamuosius sonan us eikia, p z.,
ei as ap oximadamen e no XX a. meados.
JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE
108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Auziņa 2013: 19), que di e e da bend inesa linguagem [ ] segundo o manços
signi icados pala alizuo o [ j] p imei a o man é é mais baixa, e ou as o man ês
mais al as do que nepala alizuo o [ ], plg. :F1 [ ] ~500 Hz, [ j] ~350400 Hz; F2 [ ] ~1350
Hz, [ j] ~17501800 Hz; F3 [ ] ~20002500 Hz, [ j] ~25003000 Hz
(LVG 2013: 68).
Segundo o a i o idioma pada gą (ž . 1 len elę) das línguas li uanas e la ias
i pamieji sonan ai laiky ini an eakiniais da língua, de aco do passi ųjį
al eoliniais (Mikalauskai ė 1975: 5354; Pake ys 2003: 73; Bace ičiū ė 2008: 59;
Kazlauskienė 57; Laua 1998: 48; LVG 2013: 68). No con ex o de línguas do mundo
sonan os ib amucios das línguas bal as podem se a ibuídos al eoliniams
apikaliniams12 (ku ių a ikuliacijoje daly a a galiuk delžu io). Na língua la ia há
apenas um i pamasis sonan a, e na língua li uana em elação pala alização
di e en es i pamieji sonan es êm sa a ankiškų onemų s a us ž i / j/
(plačiau. Vi pamųjų sonan ų onologinė in e p e acija /).
1 LENTELĖ. Daba inių bal ų kalbų i pamųjų sonan ų klasi ikacija
Modo A ikulação
A iculação luga
ak y usis kalbos pada gas pasy usis kalbos pada gas
liežu io p iešakiniai
(apikaliniai) al eoliniai
sonan ai i pamieji lie., la.
lie/. j/ /
Abu lie u ių kalbos i pamieji sonan ai [ ] i [ j] pagal a imo ie ą p iski ia-
mi al eoliniams. Pag indinis jų a ikuliacijos ski umas – a ian pala alizuo ą
[ j] a pa e mediu inė da língua ligei amen e le an a al o, du e o pa a gomu io, po an o
al e ada bu nos e mės o ma (ž . 34 ig., plg. Pake ys 2003: 74). 12 R. Amb aze ičius e A.
Leskauskai ė (2014: 165) das línguas li uanas nepala alizuo o [ ] a ibui apikaliniams al eoliniams ou
pos al eoliniams ib an ens, e pala alizuo o [ j] apikaliniams ou laminaliniams al eoliniams ou
pos al eoliniams ib an ens. ib an ão dos la ios [ ] A. Laua (1997: 48) a ibui apikaliniams, e
La ių kalbos g ama ika laminaliniams, i. e. quais alando a i os línguažu io p iešakinė pa e (LVG
2013: 62).
A igos A icles 115 /
Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas
pala alizuo o [ j], plg.: p e okalinessa posição lie. [ ] F2 = 1240 Hz, la. [ ] F2 = 1450 Hz,
lie. [ j] F2 = 1750 Hz. Pode-se a i ma que em elação à pala alização la. [ ] é di o
minkščiau do que lie. [ ], mas kiečiau nem lie. [ j]. A im de de e mina se as
o man ês F1F4 das sonan as i pamá ias de línguas bal as di e em em di e en es
posições (p e okaliné, in e okaliné e pos okaliné) e se essas di e enças são
es a is icamen e signi ica i as, SPSS e pē oi ealizada uma ac o inė dispe sinė
analizė ANOVA (ž . abelę 4). esul ados de es udos do sonan o i pa i o
nepala alizuado [ ] da língua Li uânia mos a am que da posição depende i in
o manças F1 e F4 suas di e enças são es a is icamen e signi ica i as (as ní eis
de signi icância dos ski umes são p = 0,006 e p < 0,001, espec i amen e). Em ski ing
posições ambém es a is icamen e signi ica i amen e al e ado do língua li uana
pala alizuo o i pamojo sonan o [ j] F1 e F3 o man ės (p signi icado é p < 0,001 e p =
0,041 espec i amen e). Iš y us la ians lingua i pamojo sonan o [ ] o man es em
di e en es posições de e minou que de odos o mančių signi icados
es a is icamen e signi ica i amen e dependem da posição menos signi ica i amen e di e e o man ės F2 signi ica i os
( g. Tabelê 4).
4 LENTEL. Os esul ados da análise dispe si a uni ac o ial dos ac uais sonan es de
ba imen o das línguas b ancas F1F4 ( o man és, nas quais compa ando-se
cap a am di e enças es a is icamen e signi ica i as, ma cadas de co cinza)
Fo man ė
língua Li uânica La ians
[ ] [ j] [ ]
língua p signi icação p signi icação p signi icação
F1 0,006 < 0,001 < 0,001
F2 0,095 0,358 0,022
F3 0,189 0,041 < 0,001
F4 < 0,001 0,345 < 0,001
U ilizando Bon e oni es ą (plg. Čekana ičius, Mu auskas 2004) oi ealizado lie. [ ]
i la. [ ] o manços F1F4 pos hoc compa ação de conc e os compa ados g upos
den o, i. i. p e okalinėje, in e okalinėje e pos okalinėje posições. Os
esul ados do es e mos a am que os signi ica i os de F1 da o man e de [ ] não
pala alizuado da língua li uânica di e em s a is icamen e signi ica i amen e
p e ocalinês e pos okalinês em posição (p = 0,012), ambém in e okalinês e
pos okalinês em posição (p = 0,020), e p e okalinês e in e okalinês em F1 não
di e umai signi icanciais. Ta p lie. [ ] o mando F2 e F3 de di e ença signi ica i a
não es abelecida, e o man ê F4 signi ica i amen e di e e em odas as posições
( eikšmenumo ní el p < 0,001), excep o in e okaliné e pos okaliné posições.

JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE
116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
La ių kalbos i pamojo sonan o [ ] pos hoc y imo ezul a ai odo s a-
is i icamen e signi ica i as di e enças de o man ês F1 em odas as
posições ( eikšmin o igual muo iguais p < 0,001), excep o in e ocaliné e
pos okaliné posições (p = 0,812). Fo man ês F2 di e enças signi ica i as
зафиксироваться только сравнивая p e okalinę и pos okalinę позиции (p =
0,021), nou os casos p значение превышает 0,05 границу и не показывает
значимого различия. Os dados Fo mančių F3 e F4 ambém di e em
signi ica i amen e em odas as posições (p < 0,001), exce o p e okalinę e
in e okalinę o mančių di e enças nes as posições igualūs p = 0,112 (pa a a o man ês F3) e p = 0,350 (pa a a o man ês F4).
Assim, esumindo os esul ados da análise dispe si a uni ac o ial o man es
F1F4 de sonan ás i pamiais de línguas li uanas e la ias, pode-se a i ma que em
odas as posições di e em signi ica i amen e ambas as línguas sonan ás
i pamiais [ ] a p imei a o man ê la ias [ ] F1 é mais al a e es á associada com
maio g au de elia ização do que da língua li uana [ ] F1. Também зафиксировать
o manющих F3 e F4 различиumai, que sie ini com g e a exis en es balsių
контекста, isso ale paanaliza a en jiau.
6.2. Bal ų kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingų balsių kon eks e
da língua Lie u ių nepala alizuo o i pamojo sonan o [ ] o mančių F1 F4
signi icações i as zapakalinių balsių [, ɑː, ɔ, oː, , uː] con ex o, o pala alizuo as
sonan as [ j] não só con a p iešakinius, mas ambém con a sup ieuses
zapakalinius balsius [iː, iː, eː, ɛ, æː, ɔː, oː, oː, ]. do la ių sonan o i pamasis [ ]
analisado an o an es zadakalinius balsius [ɑ(ː); ɔ(ː); u(ː)], an o an es p iešakinius
balsius [i(ː); e(ː); æ(ː)], pois pala alização ele indi e en iškas. Os esul ados do es udo,
e a ados 1315 Fig., indicam que lie. [ ] p imei as o p ieš do médio e in e io
man ės F1 eikšmė es i žemesnė p ieš aukš u inius balsius [ʊ, uː], o aukš esnė –
ascenso balsius [ɔ, oː, , ɑː]. Simila men e kin a e la. [ ] da p imei a o man ês F1
signi ica i os k ei ê: ao lado das al asu inas balsias [i, u] F1 es i é a mais baixa, do
médio ascenso alsias [e, ɔ] con ex o média, e ao lado do baixupan e sonan o [ j] F1
inių balsių [æ, ɑ] i pamojo [ ] F1 o man ė y a aukščiausia (plg. analogiškus
J. G igo je o (2012: 286–287) ezul a us). Lie. pala alizuo o [ j] F1 eikšmės
y a mažesnės už nepala alizuo ų ek i alen ų – nesiekia 500 Hz. Mažesnės i -
signi ica i os ambém za iksuadas an es al osu inas ( ambém sup iezak) balsius, e
al asêlesnês an es baixosu inas [ɛ, æ]. Reco de-se que in e ocalinha posição [ j] a
p imei a o man é es i in e io do que p e ocalinha posição dian eakinių balsių
apsup is ainda mais humilha F1
(Veja Fig. 14).
A igos A icles 117 /
Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas
13 PAV. língua Li uânica i pamojo nepala alizuo o sonan o [ ] o man ės di e en es
balsios con ex o: homens dados
14 PAV. da língua Li uânica i pamojo pala alizuo o sonan o [ j] o man ės di e en es
balsios con ex o: homens dados
15 PAV. la ias de i pamojo sonan o [ ] o man ės ski ingų balsių kon eks e: homens
dados
JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
das línguas Lie u ių i pamųjų sonan ų [ ] e [ j] a segunda o man ė di e encia
signi ica i amen e: nepala alizuo o [ ] ela issidêschiusi 12401310 Hz diapazone, e
pala alizuo o [ j] 17501860 Hz diapazone (ž . abel 3ę, 1314 ig.). Nepala alizuo o [ ] F2
es i mais baixa an es lūpinius balsius [, uː, ɔ, oː] e mais al a an es nelūpinius balsius [,
ɑː] isso indica que lūpinamen o humilha F2 signi icado. Mesmo e an es
sup iešakėjusius zaxalinos balsius [, uː, ɔ, oː] i pamojo sonan o [ j] F2 signi icação
é mais baixa do que an es dian eakinius balsius [ɪ, iː, eː, ɛ, æː] ( ig. 14). Na língua
la ians i pamojo sonan o [ ], como e lie u ių [ ], a segunda o man ê mais baixa
signi icância ixada ao lado zadakalininês da ilei a balsių [ɔ, u], mais al a ao lado
p iešakinės ilei a balsių [i, e] (ž . 15 ig.). No a-se que a la ias língua i pamasis
sonan a [ ] de aco do F2 signi icado ocupa in e pinę padė į en e nepala alizuo o lie.
[ ] e pala alizuo o lie. [ j] sua segunda o man ê kin a 14001450 Hz diapazone.
A dinâmica da e cei a o man e an o em li uanos como em la ios línguas copia a
segunda o man e aje o iją: an es dian eakinês da ilei a balsius F3
signi icâncias são mais al as, e an es zadakalinesas da ilei a balsius mais baixas
Ke i ajai o man ei būdingas didesnis a ian iškumas a p jos eikšmių ski -
ingose pozicijose. Ypač a ijuoja lie. [ ] F4 eikšmė (ž . 13 pa .), plg.: 3270 Hz
(ž . 1315 ig.). p e ocalinês posição, 3610 Hz in e ocalinês posição e 3720 Hz
pos ocalinês posição (z . abelê 3). Pode -se-ia a i ma que en e F4 o man ês
dažnio i g e imų balsių kokybės nė a aki aizdžios ko eliacijos. Tačiau la. [ ] i
lie. pala alizuo o [ j] F4 o man ė kin a nuosekliau – ji egulia iai žemėja lūpinių
(caso da língua la ių) e sup iešakėjusių lūpinių (lie u ių kalbos caso) balsių
con ex o.
Es udos de o man es de sonan es i pamiais de línguas bal as em di e en es
con ex os de balsios mos a am que a dinâmica da p imei a o man ês
in luência é a subida do balsio mais adian e (p ês al osu inos balsius F1
deg adada, an es baixosu inos ele ada), e a aje ó ia da segunda e
pos e io es o manças depende da sequência de balsioes (užpakalinas ozes F2
o man emina, an esakinas paaukš ina). No a-se que sup iešakėję zadnalhas
oias menkiau paaukš ina F2 o man ę do que oponakinhas oias.
Os esul ados do es udo ei o, mos an es li uanos e la ios línguas i pamųjų
sonan ų [ ], [ j] o mančių ki imą em di e en es posições e di e en es con ex os
de alsias, esumidos na abela 5:
A igos A icles 119 /
Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas
5 LENTEL. P esen es línguas bal as i pam dos sonan os F1F4 o man ês em di e en es posições
Fo man ês Lie. [ ] Lie. [ j] La. [ ]
Apibend in os o mančių eikšmės (Hz)
F1 450 360 510
F2 1280 1810 1430
F3 2370 2690 2250
F4 3530 3750 3120
Fo man ões de di eção de mudança em ski ing [R]VR V[R]V RV[R] posições ( o man ês, pa a as
quais cap adas compa adas di e enças es a is icamen e signi ica i as, ma cadas de co cinzen a)
F1 F1 no con ex o de
F2
F3
F4
Fo manças ou o umo em di e en es balsios con ex o
al asu inas balsias,
baixos em con ex os balsios
al ou inos balsios con ex o,
baixosu inos balsios con ex o
no con ex o das al asu inas balsias,
↗ žemu inių balsių kon eks e
F2F4 Vi con ex o, Vu con ex o Vi con ex o, Vu con ex o Vi con ex o, sup iešakėjusių
Vu no con ex o
JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
IŠVADOS
1. Palyginus desc end in as o manças signi icmas (ž . 5 ablelę) de e minou, que a mais al a F1
o man ês signi icação ca ac e ís ica lie. [ ] e sie ina com elia izaci ina an ine pala alização, e a
ja, o žemiausia F1 o man ės eikšmė nus a y a lie. [ j], ku iam elia izacija
nebūdinga. Aukščiausia F2 o man ės eikšmė apskaičiuo a lie. [ j] i aiškin-
mais baixa F2 o man ė ca ac e ís ica nepala alizuo am lie. [ ]. O es udo con i mou que a es u u a
dos p imei os dois o manços da língua la ias [ ] é p óxima neu aliajam [], plg. :F1 = 510 Hz, F2 = 1430
Hz (ž . LVG 2013: 68), e o man ês de sonan os i pamųjų da língua li uânica são pola izadas po causa
das pala alizações exis en es na língua li uânica. 2. Pozicia juninyje ([R]VR V[R]V RV[R]) az in luência
a es u u a o manças dos sonan os i pamųjų dos idiomas bal os. Palab as Li uãs da posição mui o
pe ence a p imei a o man ê, mais indi e en iška a segunda o man ês. Os esul ados do es udo
pe mi em a i ma que lie. [ ] e [ j] o man ês, compa ando [R]VR V[R]V RV[R] posições, a iam
simila men e: F1 baixa, F2F4 al u a; das la ias [ ] o man ês p e ocalininha posição es i mais al as,
ė. La ių kalboje p e okalinė, in e okalinė i pos okalinė sonan o [ ]
pozicija da o s a is iškai eikšmingą į aką isoms ke u ioms o man-
pos okalininha posição mais baixas. 3. O con ex o de balsiões adjacen es an o dos li uanos como dos
la ios línguas i pamiais sonan es o manços al e imui az semelhan e in luência: a p imei a
o man ê elacionada com o balsio adjacen e pakilim (p ieš aukš u inius balsius F1 žemėja, an es
žemu inius aukš ėja), e a segunda e mais dis an es o man ės nuoš ina pe encem adje imo
balsioinos ilei as (užpakaliniai F2 o man ę pažemina, p iešakiniai paauk). Es as co elações não
con i mino só lie. [ ] F4 o man ês dados. In es igem mos oué, que sup iešakėję zad aliais oias
menkiau paaukš ina lie. [ j] F2 o man ę nem g e imi p iešakiniai oias. Os esul ados do es udo
e ec uado mos am que la. [ ] de aco do apibend in as o manços signi icmes ocupa in e pinę padė į
en e nepala alizuo o lie. [ ] e pala alizuo o lie. [ j], e es a conclusão co elaciona com os esul ados
de ou as pesquisas de p obalsias de línguas bal as17. Du an e o es udo de e minou-se que di e en e
posição (p e okalinė, 17 Plg. conclusões de pesquisas de ní eis de lokus de p iebalsios de línguas
bal as, que a i mam que lie u ių kalbos pala alizuo i ankieji p iebalsiai pagal F2 lokusų eikšmės
išsidės o koo dina ų plakš umos i šuje, nepala alizuo i apa inėje dalyje, a la ių kalbos ankieji
p iebalsiai pe cen ą pa į. Tais signi icados do locus F2 podem se baseados do pon o de is a da
a iculação: a a iculação de p iebalsios da língua la ia ocupa posições cen ais, e a a iculação de
p iebalsios da língua li uana é ca ac e izada po uma ce a pola ização de aco do com o sinal de
(ne) u ėjimą de a iculação adicional (Ja osla ienė, G igo je s, U bana ičienė, Ind ičāne 2019:
190).

S aipsniai / A icles 121
Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas
in e okalinė, pos okalinė) dos li uanos e dos la ios i pamųjų sonan ų
o man es uncionam di e en emen e: compa ando [R]VR V[R]V RV[R] posições
la ių [ ] o man ės žemėja, dos li uãos [ ] e [ j] aukš ėja (išsky us F1). No
en an o, o con ex o de balsiões ade imen os às sonan inas o man inas das
línguas bal as az uma in luência semelhan e.
LITERATŪRA
Amb aze ičius Ry is, Leskauskai ė As a 2014: P iebalsių akus inės ypa ybės:
pala alizacija i balsingumas, Kaunas: Technologija.
Bace ičiū ė Rima 2008: Fone ikos e minai: žodynėlis i mokomosios užduo ys,
Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla.
Boe sma Paul, Weenink Da id 2018: P aa : Doing phone ics by compu e ( e sion
6.0.43). P ieiga in e ne e: h p://www.p aa .o g/.
Bo den Glo ia J., Ha is Ka he ine S., Raphael Law ence J. 1994: Speech
Science P ime . Physiology, Acous ics, and Pe cep ion o Speech, 3 d edi ion, Bal imo e:
Williams & Wilkins.
Čei ane Sol eiga, Ind ičāne Inese, Tape e Jana 2014: Locus equa ions o
La ian Consonan s. – Linguis ica Le ica 22, 29–47. P ieiga in e ne e: h p://www.lu-
la i.l /zu nals-linguis ica-le ica.
Čekana ičius Vydas, Mu auskas Gediminas 2004: S a is ika i jos aikymai 2,
Vilnius: TEV.
De eške ičiū ė Sigi a 2013: Lie u ių kalbos p iebalsių akus inės ypa ybės: huma-
ni a inių mokslų dak a o dise acija, Vy au o Didžiojo uni e si e as, Lie u ių kalbos
ins i u as.
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. leidimas,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005.
Gi denis Aleksas 2003: Teo iniai lie u ių onologijos pag indai, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
G igo je s Ju is 2012: Acous ic cha ac e is ics o he La ian sono an s. –
Bal is ica 47(2), 267–292. P ieiga in e ne e: h p://www.bal is ica.l /index.php/
bal is ica/issue/ iew/106.
JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE
122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
IPA In e na ional Phone ic Associa ion, 2015. acessí el na in e ne :
h pswww.in e na ionalphone icassocia ion.o g/con en :// ull-ipa-cha . Ja osla ienė
Ju gi a, G igo je s Ju is, U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese 2019: Bal ų kalbų
ga synas y imas XXI a. p adžioje: Balsių i ga sų są eikos ins umen inis: mokslo
monog a ija su ga sinėmis ilius acijomis, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lki.l /e-publikacijos/.
Johnson Kei h 2003: Acous ic & audi o y phone ics, 2nd edi ion, Ox o d: Blackwell
Publishe s.
Kazlauskienė As a 2018: Bend inės lie u ių kalbos one ics and phonology paginas,
Kaunas: Vy au as Didžiojo uni e si as.
Kodzaso Sand o V., K i no a Olga F. 2001: Кодзасов, Сандро В., Кривнова, Ольга Ф.
Общая фонетика [Obščaja one ika], Москва: Российский государственный
гуманитарный университет [Mosc a: Rossijskij gosuda s ennyj
gumani a nyj uni e si e ].
Lade oged Pe e 2003: Phone ic da a analysis: An in oduc ion o ieldwo k and
ins umen al echniques, Malden, MA & Ox o d: Blackwell. Lade oged Pe e ,
Maddieson Ian 1996: The sounds o he wo lds languages, Ox o d: Blackwell
Publishe s.
Laua Alise 1997: La iešu li e ā ās alodas onē ika, Rīga: Z aigzne ABC. Liepa Elmā s 1957:
Daži mūsdienu la iešu li e ā ās alodas onēmu pa eiz unas jau ājumi: dise ācija
iloloģijas zinā ņu kandidā a g āda iegu ei, Rīga: Rīgas Pedagoģiskais ins i ū s.
Liepa Elmā s 1970: Skaneņu k an idade. La iešu alodas s uk ū as jau ājumi, Rīga:
LVU, 3988.
LVG La iešu alodas g ama ika, au . I. Auziņa, I. B eņķe, J. G igo je s, I. Ind ičāne, B.
I ulāne, A. Kalnača, L. Lauze, I. Lokmane, D. Ma kus, D. Nī iņa, G. Smil niece, B.
Valko ska, A. Vulāne, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 2013. Maddieson Ian 1984:
Pa e ns o Sounds, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Ma kus Dace, Auziņa
Ilze 2013: Fonē ika. La iešu aloda, ed. A. Veisbe g, Rīga: LU Akadēmiskais apgāds.
Ma kus Dace, G igo je s Ju is 2002: Fonē ikas pē īšanas un isualizēšanas me odes,
1 g ām., Rīga: Rasa ABC.
Mikalauskai ė Elzbie a 1975: Lie u ių kalbos one ikos da bai, Vilnius: Mokslas.
Pake ys An anas 2003: Li u ians bend inės kalbos one ika, Vilnius: Enciklopedija.
A igos A icles 123 /
Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas
Scobbie James M. 2006: (R) as a a iable. Encyclopedia o Language & Linguis ics,
2nd edi ion, ed. K. B own, ol. 10, Ox o d: Else ie , 337344. Solé Ma ia-Josep 2002:
Ae odynamic cha ac e is ics o ills and phonological pa e ning. Jou nal o
Phone ics 30(4), 665688. Š age is E aldas 2022: Ekspe imen inė one ika, Vilnius:
Vilniaus uni e si á ia publicação.
Tape e Jana 2013: La iešu alodas nazālo slēdzeņu akus iskās īpašības. Valoda 2013:
aloda de di e en es cul u as con ex os ā 23, Dauga pils: DU akademiskais apgāds
281–289.
Saule, Tape e Jana 2014: Locus equa ions and he place o a icula ion o he La ian
sono an s. Bal is ica 49(1), 7199. acessí el na in e ne : h p://www.bal is ica.l /index.
phpbal is ica/issue/10/ iew9.
Tape e Jana 2014a: La iešu alodas la e ālo sp audzeņu akus isks aks u ojums
o man u ecuma g upā no 16 līdz 39 gadiem. – Linguis ica Le ica 22, 158–172.
Tape e Jana 2015: Spec al ea u es o nasals in S anda d La ian. – Bal is ica 50(1),
in115128. Accesso na in e ne :
h p:www.bal is ica.l index.php/bal is ica://issue/ iew/111.
Tape e Jana 2016: Acous ic p ope ies o ill in S anda d La ian (da a om
speake s o di e en age g oups). In e na ional Scien i ic Con e ence dedica ed o he
80 h anni e sa y o bi h o p o esso Aleksas Gi denis (19362011) T ans o ma ions o
con empo a y Bal ic languages and dialec s, 2016 Oc obe 1921, Vilnius, Li huania. TARTIS
Docomoji a ies e ki chiação p og ama TARTIS. acessí el na in e ne : h p
a is. du.l / one ika-i - a is/.igudziu- obulinimas/ga su-ypa ybes Ul ydas e al. Lie u ių
kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija (daik a a dis, būd a dis, skai a dis, į a dis),
ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965. U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese, Ja osla ienė
Ju gi a, G igo je s Ju is 2019: Os sons dos idiomas Bal os no início do XXI século: Um es udo
ins umen al de P iebalsi: monog a ia de ciência com ilus ações sono as, Vilnius: Ins i u o
de Li uânia. acessí el na in e ne : h psdoi.o g/10.35321/e-pub.2.://bal u-ga synas.
Vai ke ičiū ė Vale ija 2001: Li u ias linguagem a ies undamen os e diccioná io, Vilnius:
P adai.
Vásquez Ca anza, Luz Ma ina 2006: On he phone ic ealiza ion and dis ibu ion
o Cos a Rican ho ics. Filologia y Lingüís ica 32(2), 291309.
JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE
124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
VLKK Es adoybinė lie u ių kalbos komisija. P iega: in e ne : h ps:// lkk.l / lkk-nu-
a imai/p o okoliniai-nu a imai/ ekomendacija-del- a p au ines- one ines-abe-
celes-p i aikymo-bend ines-lie u iu-kalbos-ga siniams- iene ams-zyme i [žiū ė a
2022-10-15].
Zinde Le R. 1979: Зиндер, Лев Р. Общая фонетика [Obščaja one ika], Москва:
Vyššia škola [Mosc a: Vysšaja škola].
Li huanian and La ian T ills: An Acous ic
and S a is ical S udy o Fo man S uc u e
SUMARY
The objec o his s udy is he ills o con empo a y Bal ic languages p oduced in p e ocalic
(<R>VR), in e ocalic (V<R>V) and pos ocalic (RV<R>) posi ions. O aim o he pape is o analyze he
s uc u e o he i s ou o man s, o compa e hei a ia ion in he con ex o di e en
owels, o de e mine he s a is ical signi icance o he di e ences and o highligh he s uc u e
o o man s in Li huanian and La ian. The da a o 12 male speake s (6 na i e Li huanian speake s
and 6 na i e La ian speake s aged 2142) we e analyzed; in o al, 1458 ealiza ions (810 Li huanian and
648 La ian) we e s udied. Fo man The ollowing ends in he s uc u e o F1F4 ha e been
alues we e measu ed using P aa , he ob ained da a we e p ocessed using Mic oso Excel,
s a is ical analysis was pe o med using SPSS.
de e mined: 1. Acco ding o he o man da e, La . [ ] occupies an in e media e posi ion be ween
non-pala alized Li h. [ ] and pala alized Li h. [ j], and his conclusion co ela es wi h he esul s o
o he s udies o consonan s in he Bal ic languages. 2. Li h. [ ] has he highes F1 alue, which is
associa ed wi h ela iza ion, and he lowes F1 alue is ound in Li h. [ j]. Li h. [ j] has he highes
F2 alue, which can be explained by seconda y pala aliza ion, while he lowes F2 is cha ac e is ic
o non-pala alized Li h. [ ]. La . [ ] occupies an in e media e posi ion be ween non-pala alized Li h.
[ ] and pala alized
Li h. [ j].
3. In Li huanian, F1 alues mainly depend on syllable posi ion, and F2 alues a e he leas
a iable. In La ian, he syllable posi ion o [ ] has a s a is ically signi ican e ec on all ou
o man s.