100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
JOLITA URBANAVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-5514-2263 Di ei os de pesquisas
Cien í icas: expe imen al oné ica, linguagem acús ica,
onologia, lexicog a ia, geoling is ica, socioling is ica.
JANA TAPERTE
Uni e sidade da Le ônia La ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0009-0009-1723-0666 Mokslinių
y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika, kalbos
akus ika, onologija.
DOI: doi.o g/10.35321/all88-05
LIETUVI E LATVI KALB
VIRPAMJ SONANT
FORMANTS SKIRTINGOSE
POZIJOSE: AKUSTINIS IR
STATISTINIS TYRIMAS
Li huanian and La ian T ills: An Acous ic
and S a is ical S udy o Fo man S uc u e
ANOTACIA
O a igonyje ap esen a-se a uais línguas bal as i pamųjų sonan ų lie. [ ], [ j] e la. [ ]
o manços es udo, pelo qual p e ende compa a p e okalinês (<R>VR), in e okalinês (V<R>V) e
pos okalinês (RV<R>) posições dos o man es F1, F2, F3 e F4 dos sonan ões, examina sua
ki imą desses di e en es balsios con ex o, exalškin i [ ] e [ j] o manços di e enças em
línguas Li uãs e la ias além de de e mina signi icância es a ís ica das di e enças. Es udo
indica que de aco do desc end ido p imei os dois o manços signi icmes la. [ ] ocupa in e pinę
lizuo o lie. [ ] i pala alizuo o lie. [ j]. Pozicija skiemenyje s a is iškai eikšmingą į aką da o
padė į en e nepala alie u ias língua i pamųjų sonan ų pi majai o man e, e la ių kalboje a
odos os qua o o man ėms. Nunciado que o con ex o de balsiões ade imen os a ual dos
A igos A icles 101 /
Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas
sonan ų o man ėms da o panašią į aką: pi moji o man ė susijusi su g e a esančio balsio
idiomas bal os i pam po um aumen o, e a segunda e olότερες o man és dependem da balsio
ade imo ila. ESMINIAI VOODŽIAI: bal os idiomas, i pamasis sonan a, o man ês, es a ís ico
signi ican eumas, posição skiemenyje, elia ização, pala alização.
ANNOTATION
The pape deals wi h he o man s uc u e o ills in he con empo a y Bal ic languages
Li h. [ ], [ j] and La . [ ]. O aim o he pape is o compa e he o man s uc u e o ends o
ills (F1, F2, F3 and F4) in p e ocalic (<R>VR), in e ocalic (V<R>V) and pos ocalic
(RV<R>) posi ions and i s a ia ion in he con ex o di e en owels, o highligh he
o man dynamics in Li huanian and La ian and o de e mine he s a is ical signi icance o
he di e ences. The s udy shows ha acco ding o he a e age alues o he i s wo
o man s, La . [ ] occupies an in e media e posi ion be ween non-pala alized Li h. [ ] and
pala alized Li h. [ j]. Syllable posi ion has a s a is ically signi ican in luence on he i s
o man o ills in Li huanian and on all ou o man s in La ian. Acco ding o he esul s, he
con ex o adjacen owels has a simila in luence on he o man s o ills second and
in bo h languages: he i s o man is ela ed o he heigh o he adjacen owel, and he
subsequen o man s depend on he backness o he adjacen owel. KEYWORDS: Bal ic
languages, ills, o man s, s a is ical signi icance, syllable posi ion, ela iza ion,
pala aliza ion.
1.WATCHING BALTIL LANGUAGE VIRPAMJ
SONANT TYRIM APRÚVAGA
Vi pamieji sonan os em compa ação com ou as g upos de sonan as em abalhos de oné ica
expe imen al li uanas e la ias y inė i bene menosusiai. Ge al de conhecimen os sob e i pamiais
sonan as [ ], [ j]1 a iculiacines e espec ines peculia idades podem se encon adas nos mais
impo an es ei os de oné ica: menciona Li u ians kalbos g ama ika (Ul ydas e al. 1965), ambém Elzės
Mikalauskai ės (1975), Vale ijos Vai ke ičiū ės (2001), An onio Pak3), (200 As ana Kazlauskienės (2018)
abalhos. Todos os li uanos bend ines da língua p iebalsios quan idade e espec icos a ibu os 1
S aipsnyje usados in e nacionais one icas abėcėlės (TFA) esc i os. Pa enkan esc i os baseia-se
Es a ubina Comissão das línguas li uanas de 2021 m. 8 de julho. p o ocoliniu nu a imo PN. N -14 (k-25), no qual
ap esen adas ecomendações sob e TFA adap ação bend inha das línguas li uanas aos one ams
ma ca ė i. Plačiau ž .:
h ps lkk.l / lkk-nu a imai/://p ookoliniai-nu a imai/ ekomendacija-del- a p au ines- one ines-abeceles-p-
i aikymo-bend ines-lie u iu-kalbos-ga siniams- ie-
ne ams-zyme i.
JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE
102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII ins umen almen e esp ei i Sigi os
De eške ičiū ės dise ação da língua Li uânia em p edažnių aixo, ene gia aumen a
balsių akus inės ypa ybės (2013). Ji nus a ė, kad i pamųjų sonan ų [ ], [ j]
spek as y a di uziškas, . y. ene gijos susi elkimo s i ys išsidėsčiusios plačioje
na á ea de equências médias (20004000 Hz) (De eške ičiū ė 2013: 136137). Também
de e minou-se que pala alizuo am ibpamajam sonan o [ j] ca ac e ís icos al as
equências do que nepala alizuo am [ ], plg.: [ ] = 13001700 Hz, [ j] = 17002000 Hz. S.
De eške ičiū ė ealizada análise da du ação esul ados mos a am que de odos os
idiomas li uanos p iebalsių i pamieji sonan as são mais cu os2 (De eške ičiū ė
2013: 138). Ry is Amb aze ičius e As a Leskauskai ė monog a ia cien í ica P iebalsių
akus inės ypa ybės: pala alizacija i balsingumas (Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014)
ao lado de ou os p iebalsių esp ei a am sonan ų akus ines ypa ybės e
es abelece am que um dos indicado es mais impo an es de pala alizações é F2
lokusai, e p iebalsių balsingumą eikė ų in e p e a kompleksiškai não exis e em
odos os casos um único a ibu o de dis inção dusliųjų e ska džiųjų p iebalsi. Em
2019 anos publicados da sé ie de cien is as do Ins i u o de língua Lie u ių e LU La ių
kalbos ins i u o Bal ų kalbų ga synas XXI a. ins umen inis y imas pode encon a
p adžioje kolek y inėse monog a ijose pi mą ka ą bandy a palygin i lie u ių
i la ių kalbų i pamuosius sonan us: monog a ijoje Balsių i ga sų są eikos
i pamųjų sonan ų dinaminių spek og amų pa yzdžių (ž . Ja osla ienė, G igo je s,
U bana ičienė, Ind ičāne 2019: 52 i pamųjų p iebalsių o mančių eikšmės ski ingų
53, 6.41–6.48 pa .), o monog a ijoje P iebalsių ins umen inis y imas pa eik os
balsių kon eks e p e okalinėje CVC pozicijoje (U bana ičienė, Ind ičāne,
Ja osla ienė, G igo je s 2019:
206–220).
Os p imei os es udos ins umen ais dos sonan os i pamiais da língua la ia associam-se com Elmā u
Liepa, que calculou a du ação dos sonan os (Liepa 1970), ambém analisou sonan o i pa i o [ ]
peculia idades one icas no con ex o dos dusliųjų p iebalsių (Liepa 1957). Dacė Ma kus e Ju is
G igo je as no li o Fonē ikas pē īšanas un isualizēšanas me odes I (Ma kus, G igo je s 2002)
examinei am a es u u a dos o manços sonan ų i pamųjų la ių kalbos, a abe u a e o echamen o
das ases de du ação, o mančių pe eigą. J. G igo je , baseando-se em cinco in o man as, analisou
sonan o [ ] da língua la ian, p onunciado sime iškuos CVC junções, acús icas peculia idades
(G igo je s 2012). Em 20122016 no Ins i u o da Língua La ia oi execu ado o p oje o Acous ic
cha ac e is ics o he sound sys em o S anda d 2 LU. Du an e a pesquisa, S. De eške ičiū ė
de e minou que, em compa ação com ou as classes de p obalsias, sona as são as mais cu as suas
elações de du ação diminujančia seka escudės o assim: a ika os: exploss amieji: pučia imo ases,
pučiamųjų p iebalsių a ikulia impo an e icacija du ação, e podando sonan us a iculi 138a g
mieji : sonan ai = 2 : 1,6 : 1,5 : 1. Ano au o ės, sp ogs amieji p iebalsiai i a ika os u i kelias a-
2013:139.
S aipsniai / A icles 103
Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas
La ian by age g oups (líde J. G igo je as), du an e o qual o am compa ados
de di e en es g upos de idade in o man as (515 m., 1639 m., 4059 m., 6080 m.)
sonan ai [l, ʎ, m, n, ɲ, ], jų spek inės cha ak e is ikos RVR (sonan as – balsis –
sonan as) i VRV (balsis – sonan as – balsis) junginiuose, p e okalinėje i pos -
p onunciados ocalinemen e posições (ž . Tape e 2013; 2014; 2014a; 2015; Čei ane,
Ind ičāne, Tape e 2014).
Resumindo ealizados pesquisas de sonan ões i pamiais das línguas bal as a uais
pode cons a a -se que, po um lado, sonan ões i pamiais das línguas bal as são
es udadas cons an emen e e sepa adamen e em á ios aspec os, po ou o lado,
sonan ões i pamucios das línguas li uanas e la ias cos uma pesquisa ao lado de
ou as sonan ões, independen emen e de suas dis in as a iculiacines e acus ines
peculia idades, não aplicando mé odos de compa ações la inais e i ginas dos
da nė a analizuo os ski ingose pozicijose iš a ų i pamųjų sonan ų akus inės
ypa ybės3.
sonan ões li uanos. Es e a igo ambém em quase nenhum obje o de es udo dos
sonan ões i pamiais das línguas bal as a uais. Obje i o do a igo isanaliza
i pamųjų sonan ų o mančių F1, F2, F3 e F4 signi icados, compa a suas
di e enças de di e en es balsios con ex o, es abelece di e enças
signi ica i idade es a ís ico bem como exiliškin i o mančių dinamikos endencias
em línguas lie u ių e la ių. Du an e o es udo se ão esol idos os seguin es
p oblemas: 1) discu idas línguas bal as sonan as i pamųjų a iculacionais e
acús icas peculia idades, seu s a us onológico; 2) de e minadas a uais línguas
bal as i pamųjų sonan ų lie. [ ], [ j] e la. [ ] o manças F1, F2, F3 e F4 signi icanças
p e ocalinês, in e ocalinês e pos ocalinês posições; 3) compa adas i pamųjų
sonan ų o mančių signi icâncias em con ex os di e en es balsių; 4) in es igada a
signi icância es a ís ica das di e enças o manças execu ando uma ac o ial
dispe sinha análise e Bon e oni es á 5) de e mina a o es, de e minan es
o manços mudanças. O inqué i o é ealizado com base dados in o man ų y ų.
2. EMPIRIN MEDŽGA
Du an e o es udo analisados li uãos e la ios línguas i pamieji sonan ai, p onuncia i
isoliuo uas RVR ipo skiemenyse: aqui R lie. [ , j], la. [ ], o V umpasis 3 Pa a compensa a
de iciência sis emá icas de pesquisas compa a i as de sonan as de línguas bal as 20212022 m.
Ins i u o da língua Li uânia oi execu ado o p oje o de pesquisa de ciência Daba ines bal as
linguas ga synas XXI a. início: compa a i is sonan as acus inis e pe cep y inis es udo (Bal Son,
eg. N . S-LIP-21-7). P oje o apoiou Conselho de ciência da Li uânia. Di e o a do p oje o d . Joli a
U bana ičienė.
JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE
104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII ou ilgasis balsis: lie. [ɪ, iː, eː, ɛ, æː, , ɑː, ɔ, ɔ, oː, oː, , , uː uː] e la.
[i(ː); e(ː); æ(ː); ɑ(ː); ɔ(ː); u(ː)]4. Analisou-se 30 conjun os de línguas li uanas e 24 conjun os de línguas
la ias: lie. : i [ jɪ ], i i [ɪ jɪ]; [ jɛ ], e e e [ɛ jɛ]; [ ], a a [ ]; o [ ɔ ], a [ɔ ɔ]; u [ ], u u [ ];
y [ jiː ], y y [iː jiː]; ė [ jeː ], ė ė [eː jeː]; [ jæː ], e e e [æː jæː]; [ ɑː ], a a [ɑː ɑː]; o
[ oː ], o o [oː oː]; ū [ uː ], ū ū [uː uː]; io [ jɔ ], io io [ɔ jɔ]; io [ joː ], io io [oː joː]; iu
[ j ], iu iu [ j]; iū [ juː ], iū iū
[uː juː]; la. : i [ i ], i i [i i]; [ e ], e e [e e e ]; [ æ ], e a [æ e ɑ]; [ ɑ ], a a [ɑ ɑ]; o
[ ɔ ], a [ɔ ɔ]; u [ u ], u u [u u]; ī [ iː ], ī ī [iː iː]; ē [ eː ], ē ē [eː eː]; ē [ æː ],
ē ā [æː ɑː]; ā [ ɑː ], ā ā [ɑː ɑː]; o [ ɔː ], o o [ɔː ɔː]; ū [ uː ], ū ū [uː uː]. Ti os
ês posições: p e okalinė (<R>VR), in e okalinė (V<R>V) e pos okalinė (RV<R>).
Ti iamuosius juninos i ula am 12 in o man os homens5: 6 na i o- alan es li uanos e 6
na i o- alan es le ões (2142 m. século). In o man ai são kilę de di e en es Li uânia bem da
Le ônia egionsų e ala bend ine lingua. Se na i a a mė e az in luência a in o man ų
língua, jun amen e sudėjus de odos in o man ų dados a minės ca ac e ís icas
ni eliuojamas. Cada conjunção in o man a p onomê po 3 ezes neu alia in onação e
no maliu empo de ala ( albos g ei is e in onação são umas dos a o es, demian es [ ]
alo onos apa ecimen o, c . Lade oged 2003: 149). Do o al es uda a ~1458 RVR junginių: 810
de línguas li uãs e 648 de línguas la ias. Fo manças signi ica i as medidas p og ama
P aa (Boe sma, Weenink 2018), dados ob idos p ocessados p og ama Mic oso Excel ( .
13, Mic oso Co po a ion), cálculos es a ís icos ealizados p og ama SPSS ( . 22, IBM
Co po a ion).
3. FORMANČI MATAVIMO METODICIA
No p og ama P aa a sida ius in es iga ó io RVR segmen u *.wa o man u opciona a comando
View&Edi , que ape ado no ec ã isí el do segmen o escolhido oscilog ama em cima e especog ama em
baixo. Com base nes es desenhos 4 A k eip inha a a enção, que de aco do com os p incípios
in e nacionais one icas abėcėlės insc i ando li uãos e la ios línguas balsius usados di e en es sinais,
plačiau ž . Ja osla ienė, G igo je s, U bana ičienė, Ind ičāne 2019: 17.
5 Es udo desc i o no a igo u iliza pa a pesquisa o p oje o Daba inių bal ų kalbų ga synas XXI a.
p adžioje: kompa amasis sonan ų akus inis i pe cep y inis y imas (Bal Son, eg. N S-LIP-21-7)
g a ações de som. As g a ações de ambas as línguas ealizadas usando um po á il digi al de al a
esolução dic a oná Tascam DR-100MK II e um mic o one mon ado na cabeça AKG C 520. Ní el de
digi alização do sinal de som 44,1 kHz, ní el de quan a ização 16 bi es.
S aipsniai / A icles 105
Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas
ma cima i pamojo sonan o s abili a ka pa (ž . 1 ig.) e passelkama comando
Fo man Fo man lis ing, que o nece ma cado soninho in e alo o manças F1F4
exp essões digi ais.
1 PAV. Segmen o la. [ i ] oscilog ama (abaixo) e especog ama (acima) do p og ama
P aa lange
Da lis a sugene uado op am-se po o man ês de meio de som: imama idu inė
o man ės impo ância, e não s aciona ios de som a ka pos o manços idu kis.
Todas as encon adas signi icadas de o man é médias, sua izadas a p ecisão de 10
Hz, ans e e-se pa a o p og ama Excel. Nes e p og ama calcula-se: (1) média de
odas as ealizações do mesmo in o man e; 2) de odos os in o man sonan o,
p o e idos na mesma posição, medu kis; 3) de odos in o man os do mesmo balsio
ambien eho p onunciado sonan o idu kis. Com base nos dados ecebidos o am
nub aiži os g á icos e no p og ama SPSS ealizados es udos es a ís icos:
uma ak o inė dispe sinė analizė ANOVA, Bon e oni es as e pos hoc cálculos.
Uma ac o inė dispe sinė analizė ANOVA é aplicada, quando é p eciso a alia imčių namų imčių médias
idu kių bei bend ojo idu kio ski umą i nus a y i, a a p jų esama s a is iš-
kai eikšmingo ski umo (Čekana ičius, Mu auskas 2004). Nus ačius, kad lygi-
di e em s a is icamen e signi ica i amen e, é p eciso ealiza es es adicionais pa a de e mina
conc e as escla ianças oma . Tam nes e a igo usado o es e Bon e oni, escolhido de SPSS no
p og ama exis en es pos hoc c i é ios. Em execução Bon e oni es ą d i6 amos as
independen es (pzj., p e okalinė e in e okalinė, p e okalinė e pos okalinė, in e okalinė e
pos okalinė 6 Bon e oni c i é io não aplicá el, quando imčių são mui os, po que en ão a
s a is icamen e signi ica i a di e ença das médias não ixu, embo a as e dadei as imo as médias e
di e em (Čekana ičius, Mu auskas 2002).
JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE
106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII posições) compa adas aplicando C i é ios
S juden o. Os pa es compa ados di e em signi ica i amen e, se o ní el de
signi icância p < 0,05, os pa es es a is icamen e signi ica i amen e não-
siski ia, jei p ≥ 0,05 (išsamiau apie s a is inių y imų ezul a us ž . „Rezul a ų“
skil yje).
4. VIRPAMŲJŲ SONANTŲ AKUSTINĖS
ARTIKULIACINS YPATYBS
Em negócios de oné ica en a iza-se que os sonan ões ib amiá ios (ki aip ib
an ams) ca ac e izam de um ó gão a i o da linguagem con a ou o passi ųjį
o ganą, nulem a condições ae odinâmicas (Lade oged, Maddieson 1996: 217).
Vi pamųjų sonan ų a ikulacijos kliū is é i aama: liežu io galiukas i pėdamas
aqui a si enkia į al eoles [...], aqui no amen e de eles a šoka [...] (Pake ys 2003:
72). Liežu io galiukui p isilie us p ie al eolių, susida o užda umos azė, o jam
a si aukus – a i umos azė (Lade oged, Maddieson 1996: 218). Tokių i pesių,
например, в литовском общеринском разговоре может быть один или два (Gi denis
2003: 25), в латышском общеринском разговоре два или три (Laua 1997: 48), а в
литовских a mėse до пятиkai ке7 (Mikalausė 1975: 53). De aco do i pesios (a
dūžių) núme o na abėcėlėje one ica in e nacional es ão dis inguidos umadūžiai
(angl. Tap o Flap) e mui osiadūžiai (angl. T ill) ib an a (IPA 2015)8. As sonan as
i pamieji das línguas Li uãs e la ias são conside adas múl iiadūžiais, po ém o núme o de i pesias da línguau io não é g ande, nãoexcija
2–3 i pesių (Š age is 2022: 59)9.
O p imei o i pesço ica um pouco mais longo do que i pescios mais dis an es
(Lade oged, Maddieson 1996: 218). O núme o de i pesias depende de á ios a o es: da
in onação (pab ėž inas onas aumen a i pesias núme os), de g e imų balsių (šalia
lūpinių balsių es i ens [ ] em mais i pesias), de p iegaidės ( i agalis [ ] p esume
com mais i as)10), de a mės (es ados al os p onunciados [ ] e ão mais i pesias, do
que, po exemplo, as al as do oes e [ ėkai ] (Mikalaus 1975: 53). Peseie a que da pala a
a ás ais línguažio galiuko dūžių es i mais do que da pala a 7 No en an o em
compa ação com ou as línguas (lenkų, usų) das línguas li uanias [ ], [ j] é silpnesni
(Mikalauskai ė 1975: 53).
8 Em ou as línguas ainda exis e e o leksinho [] (p.g., inglês alado), u ulia ínio [] (p.g.,
ancūzos alado) (IPA 2015).
9 De aco do com E. Š age io, menką dūžių núme o e e i amen e condiciona-se po azões onológicas
[...]. De aco do com es e pa ame o da língua li uana i pamajam sonan eu joks ou o som
neoponuoja, po an o [...] in e p e ação do som nepaschangeia, se o a iculiuojamos 12, ou 4-5 dūžiais
(Š age is 2022: 59). 10 Em ki čiuo ados i agalais doba sios sonan as pailgėja a é semilgias, ex: piš as
[2ˈpjɪ s], is i [2ˈʋjɪ jsj jɪ] (DLKG 2005: 29).
A igos A icles 107 /
Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas
no início (Vai ke ičiū ė 2001: 114). Ao dize nepala alizuo o [ ] o ga ilho da língua ambém
ib a mais o e do que ao dize [ j]. É e dade, pa a a maio ia dessas alegações
da ūks a objek y ių bal ų kalbų duomenų – nė a a lik a ins umen inių y i-
mų a ba jie bu o a lik i daba jau pasenusiomis echnologijomis11.
con i ma em ainda 2 PAV. Vipamojo sonan o [ ] espec og amas: qua o de i pesios
espec o (kai ėje) e de um i pesio espec o (dešinėje)
Pala alizuo o [ j] a iculação exigem adicionais condições ae odinâmicas: o ipico da língua
não só é ap oximado aos al eóis (kad susda y ų i pėjimas), mas e sua pa e medianinė é
le an ada em al a, e as la as da pa e mediana da língua mais ocam do que pe aščius
gomu io íe o ao dize [ ] (Mikalauskai ė 1975: 54; Lade oged, Maddieson 1996: 221;
Vai ke ičiū ė 2001: 114). Sudingė inha a iculação pala alizuo o [ j] lemb a meno núme o
i pesias do que dizendo não pala alizuo o [ ]. V. Vai ke ičiū ė é obse ada e meno g au
de p a dum io [ j] que pode se explicado [ j] a iculacion ias peculia idades: liežu is,
lídamasse ao gomu io, o ma ba iū į, que ao o e i a ai dos pulmões exhaleado causa mais
mó mósmesias do que dizendo [ j] (Vai ke ičiū ė 2001: 114). Vaka ų Ku žemės e
es angei os la ios em língua como acul a i is oneElzbie os Mikalauskai ės (1975:
157158, 176), Alisės Laua (1997: 4849) en genog amas e pala og amas. In elizmen e, elas
mos / / a ian as y a išlikęs pala alizuo as la. [ j] (ž . LVG 2013: 68; Ma kus,
11 Tam ik ų ekspe imen inių duomenų apie bal ų kalbų i pamuosius sonan us eikia, p z.,
ei as ap oximadamen e no XX a. meados.
JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE
108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Auziņa 2013: 19), que di e e da bend inesa linguagem [ ] segundo o manços
signi icados pala alizuo o [ j] p imei a o man é é mais baixa, e ou as o man ês
mais al as do que nepala alizuo o [ ], plg. :F1 [ ] ~500 Hz, [ j] ~350400 Hz; F2 [ ] ~1350
Hz, [ j] ~17501800 Hz; F3 [ ] ~20002500 Hz, [ j] ~25003000 Hz
(LVG 2013: 68).
Segundo o a i o idioma pada gą (ž . 1 len elę) das línguas li uanas e la ias
i pamieji sonan ai laiky ini an eakiniais da língua, de aco do passi ųjį
al eoliniais (Mikalauskai ė 1975: 5354; Pake ys 2003: 73; Bace ičiū ė 2008: 59;
Kazlauskienė 57; Laua 1998: 48; LVG 2013: 68). No con ex o de línguas do mundo
sonan os ib amucios das línguas bal as podem se a ibuídos al eoliniams
apikaliniams12 (ku ių a ikuliacijoje daly a a galiuk delžu io). Na língua la ia há
apenas um i pamasis sonan a, e na língua li uana em elação pala alização
di e en es i pamieji sonan es êm sa a ankiškų onemų s a us ž i / j/
(plačiau. Vi pamųjų sonan ų onologinė in e p e acija /).
1 LENTELĖ. Daba inių bal ų kalbų i pamųjų sonan ų klasi ikacija
Modo A ikulação
A iculação luga
ak y usis kalbos pada gas pasy usis kalbos pada gas
liežu io p iešakiniai
(apikaliniai) al eoliniai
sonan ai i pamieji lie., la.
lie/. j/ /
Abu lie u ių kalbos i pamieji sonan ai [ ] i [ j] pagal a imo ie ą p iski ia-
mi al eoliniams. Pag indinis jų a ikuliacijos ski umas – a ian pala alizuo ą
[ j] a pa e mediu inė da língua ligei amen e le an a al o, du e o pa a gomu io, po an o
al e ada bu nos e mės o ma (ž . 34 ig., plg. Pake ys 2003: 74). 12 R. Amb aze ičius e A.
Leskauskai ė (2014: 165) das línguas li uanas nepala alizuo o [ ] a ibui apikaliniams al eoliniams ou
pos al eoliniams ib an ens, e pala alizuo o [ j] apikaliniams ou laminaliniams al eoliniams ou
pos al eoliniams ib an ens. ib an ão dos la ios [ ] A. Laua (1997: 48) a ibui apikaliniams, e
La ių kalbos g ama ika laminaliniams, i. e. quais alando a i os línguažu io p iešakinė pa e (LVG
2013: 62).
A igos A icles 115 /
Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas
pala alizuo o [ j], plg.: p e okalinessa posição lie. [ ] F2 = 1240 Hz, la. [ ] F2 = 1450 Hz,
lie. [ j] F2 = 1750 Hz. Pode-se a i ma que em elação à pala alização la. [ ] é di o
minkščiau do que lie. [ ], mas kiečiau nem lie. [ j]. A im de de e mina se as
o man ês F1F4 das sonan as i pamá ias de línguas bal as di e em em di e en es
posições (p e okaliné, in e okaliné e pos okaliné) e se essas di e enças são
es a is icamen e signi ica i as, SPSS e pē oi ealizada uma ac o inė dispe sinė
analizė ANOVA (ž . abelę 4). esul ados de es udos do sonan o i pa i o
nepala alizuado [ ] da língua Li uânia mos a am que da posição depende i in
o manças F1 e F4 suas di e enças são es a is icamen e signi ica i as (as ní eis
de signi icância dos ski umes são p = 0,006 e p < 0,001, espec i amen e). Em ski ing
posições ambém es a is icamen e signi ica i amen e al e ado do língua li uana
pala alizuo o i pamojo sonan o [ j] F1 e F3 o man ės (p signi icado é p < 0,001 e p =
0,041 espec i amen e). Iš y us la ians lingua i pamojo sonan o [ ] o man es em
di e en es posições de e minou que de odos o mančių signi icados
es a is icamen e signi ica i amen e dependem da posição menos signi ica i amen e di e e o man ės F2 signi ica i os
( g. Tabelê 4).
4 LENTEL. Os esul ados da análise dispe si a uni ac o ial dos ac uais sonan es de
ba imen o das línguas b ancas F1F4 ( o man és, nas quais compa ando-se
cap a am di e enças es a is icamen e signi ica i as, ma cadas de co cinza)
Fo man ė
língua Li uânica La ians
[ ] [ j] [ ]
língua p signi icação p signi icação p signi icação
F1 0,006 < 0,001 < 0,001
F2 0,095 0,358 0,022
F3 0,189 0,041 < 0,001
F4 < 0,001 0,345 < 0,001
U ilizando Bon e oni es ą (plg. Čekana ičius, Mu auskas 2004) oi ealizado lie. [ ]
i la. [ ] o manços F1F4 pos hoc compa ação de conc e os compa ados g upos
den o, i. i. p e okalinėje, in e okalinėje e pos okalinėje posições. Os
esul ados do es e mos a am que os signi ica i os de F1 da o man e de [ ] não
pala alizuado da língua li uânica di e em s a is icamen e signi ica i amen e
p e ocalinês e pos okalinês em posição (p = 0,012), ambém in e okalinês e
pos okalinês em posição (p = 0,020), e p e okalinês e in e okalinês em F1 não
di e umai signi icanciais. Ta p lie. [ ] o mando F2 e F3 de di e ença signi ica i a
não es abelecida, e o man ê F4 signi ica i amen e di e e em odas as posições
( eikšmenumo ní el p < 0,001), excep o in e okaliné e pos okaliné posições.
JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE
116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
La ių kalbos i pamojo sonan o [ ] pos hoc y imo ezul a ai odo s a-
is i icamen e signi ica i as di e enças de o man ês F1 em odas as
posições ( eikšmin o igual muo iguais p < 0,001), excep o in e ocaliné e
pos okaliné posições (p = 0,812). Fo man ês F2 di e enças signi ica i as
зафиксироваться только сравнивая p e okalinę и pos okalinę позиции (p =
0,021), nou os casos p значение превышает 0,05 границу и не показывает
значимого различия. Os dados Fo mančių F3 e F4 ambém di e em
signi ica i amen e em odas as posições (p < 0,001), exce o p e okalinę e
in e okalinę o mančių di e enças nes as posições igualūs p = 0,112 (pa a a o man ês F3) e p = 0,350 (pa a a o man ês F4).
Assim, esumindo os esul ados da análise dispe si a uni ac o ial o man es
F1F4 de sonan ás i pamiais de línguas li uanas e la ias, pode-se a i ma que em
odas as posições di e em signi ica i amen e ambas as línguas sonan ás
i pamiais [ ] a p imei a o man ê la ias [ ] F1 é mais al a e es á associada com
maio g au de elia ização do que da língua li uana [ ] F1. Também зафиксировать
o manющих F3 e F4 различиumai, que sie ini com g e a exis en es balsių
контекста, isso ale paanaliza a en jiau.
6.2. Bal ų kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingų balsių kon eks e
da língua Lie u ių nepala alizuo o i pamojo sonan o [ ] o mančių F1 F4
signi icações i as zapakalinių balsių [, ɑː, ɔ, oː, , uː] con ex o, o pala alizuo as
sonan as [ j] não só con a p iešakinius, mas ambém con a sup ieuses
zapakalinius balsius [iː, iː, eː, ɛ, æː, ɔː, oː, oː, ]. do la ių sonan o i pamasis [ ]
analisado an o an es zadakalinius balsius [ɑ(ː); ɔ(ː); u(ː)], an o an es p iešakinius
balsius [i(ː); e(ː); æ(ː)], pois pala alização ele indi e en iškas. Os esul ados do es udo,
e a ados 1315 Fig., indicam que lie. [ ] p imei as o p ieš do médio e in e io
man ės F1 eikšmė es i žemesnė p ieš aukš u inius balsius [ʊ, uː], o aukš esnė –
ascenso balsius [ɔ, oː, , ɑː]. Simila men e kin a e la. [ ] da p imei a o man ês F1
signi ica i os k ei ê: ao lado das al asu inas balsias [i, u] F1 es i é a mais baixa, do
médio ascenso alsias [e, ɔ] con ex o média, e ao lado do baixupan e sonan o [ j] F1
inių balsių [æ, ɑ] i pamojo [ ] F1 o man ė y a aukščiausia (plg. analogiškus
J. G igo je o (2012: 286–287) ezul a us). Lie. pala alizuo o [ j] F1 eikšmės
y a mažesnės už nepala alizuo ų ek i alen ų – nesiekia 500 Hz. Mažesnės i -
signi ica i os ambém za iksuadas an es al osu inas ( ambém sup iezak) balsius, e
al asêlesnês an es baixosu inas [ɛ, æ]. Reco de-se que in e ocalinha posição [ j] a
p imei a o man é es i in e io do que p e ocalinha posição dian eakinių balsių
apsup is ainda mais humilha F1
(Veja Fig. 14).
A igos A icles 117 /
Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas
13 PAV. língua Li uânica i pamojo nepala alizuo o sonan o [ ] o man ės di e en es
balsios con ex o: homens dados
14 PAV. da língua Li uânica i pamojo pala alizuo o sonan o [ j] o man ės di e en es
balsios con ex o: homens dados
15 PAV. la ias de i pamojo sonan o [ ] o man ės ski ingų balsių kon eks e: homens
dados
JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
das línguas Lie u ių i pamųjų sonan ų [ ] e [ j] a segunda o man ė di e encia
signi ica i amen e: nepala alizuo o [ ] ela issidêschiusi 12401310 Hz diapazone, e
pala alizuo o [ j] 17501860 Hz diapazone (ž . abel 3ę, 1314 ig.). Nepala alizuo o [ ] F2
es i mais baixa an es lūpinius balsius [, uː, ɔ, oː] e mais al a an es nelūpinius balsius [,
ɑː] isso indica que lūpinamen o humilha F2 signi icado. Mesmo e an es
sup iešakėjusius zaxalinos balsius [, uː, ɔ, oː] i pamojo sonan o [ j] F2 signi icação
é mais baixa do que an es dian eakinius balsius [ɪ, iː, eː, ɛ, æː] ( ig. 14). Na língua
la ians i pamojo sonan o [ ], como e lie u ių [ ], a segunda o man ê mais baixa
signi icância ixada ao lado zadakalininês da ilei a balsių [ɔ, u], mais al a ao lado
p iešakinės ilei a balsių [i, e] (ž . 15 ig.). No a-se que a la ias língua i pamasis
sonan a [ ] de aco do F2 signi icado ocupa in e pinę padė į en e nepala alizuo o lie.
[ ] e pala alizuo o lie. [ j] sua segunda o man ê kin a 14001450 Hz diapazone.
A dinâmica da e cei a o man e an o em li uanos como em la ios línguas copia a
segunda o man e aje o iją: an es dian eakinês da ilei a balsius F3
signi icâncias são mais al as, e an es zadakalinesas da ilei a balsius mais baixas
Ke i ajai o man ei būdingas didesnis a ian iškumas a p jos eikšmių ski -
ingose pozicijose. Ypač a ijuoja lie. [ ] F4 eikšmė (ž . 13 pa .), plg.: 3270 Hz
(ž . 1315 ig.). p e ocalinês posição, 3610 Hz in e ocalinês posição e 3720 Hz
pos ocalinês posição (z . abelê 3). Pode -se-ia a i ma que en e F4 o man ês
dažnio i g e imų balsių kokybės nė a aki aizdžios ko eliacijos. Tačiau la. [ ] i
lie. pala alizuo o [ j] F4 o man ė kin a nuosekliau – ji egulia iai žemėja lūpinių
(caso da língua la ių) e sup iešakėjusių lūpinių (lie u ių kalbos caso) balsių
con ex o.
Es udos de o man es de sonan es i pamiais de línguas bal as em di e en es
con ex os de balsios mos a am que a dinâmica da p imei a o man ês
in luência é a subida do balsio mais adian e (p ês al osu inos balsius F1
deg adada, an es baixosu inos ele ada), e a aje ó ia da segunda e
pos e io es o manças depende da sequência de balsioes (užpakalinas ozes F2
o man emina, an esakinas paaukš ina). No a-se que sup iešakėję zadnalhas
oias menkiau paaukš ina F2 o man ę do que oponakinhas oias.
Os esul ados do es udo ei o, mos an es li uanos e la ios línguas i pamųjų
sonan ų [ ], [ j] o mančių ki imą em di e en es posições e di e en es con ex os
de alsias, esumidos na abela 5:
A igos A icles 119 /
Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas
5 LENTEL. P esen es línguas bal as i pam dos sonan os F1F4 o man ês em di e en es posições
Fo man ês Lie. [ ] Lie. [ j] La. [ ]
Apibend in os o mančių eikšmės (Hz)
F1 450 360 510
F2 1280 1810 1430
F3 2370 2690 2250
F4 3530 3750 3120
Fo man ões de di eção de mudança em ski ing [R]VR V[R]V RV[R] posições ( o man ês, pa a as
quais cap adas compa adas di e enças es a is icamen e signi ica i as, ma cadas de co cinzen a)
F1 F1 no con ex o de
F2
F3
F4
Fo manças ou o umo em di e en es balsios con ex o
al asu inas balsias,
baixos em con ex os balsios
al ou inos balsios con ex o,
baixosu inos balsios con ex o
no con ex o das al asu inas balsias,
↗ žemu inių balsių kon eks e
F2F4 Vi con ex o, Vu con ex o Vi con ex o, Vu con ex o Vi con ex o, sup iešakėjusių
Vu no con ex o
JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
IŠVADOS
1. Palyginus desc end in as o manças signi icmas (ž . 5 ablelę) de e minou, que a mais al a F1
o man ês signi icação ca ac e ís ica lie. [ ] e sie ina com elia izaci ina an ine pala alização, e a
ja, o žemiausia F1 o man ės eikšmė nus a y a lie. [ j], ku iam elia izacija
nebūdinga. Aukščiausia F2 o man ės eikšmė apskaičiuo a lie. [ j] i aiškin-
mais baixa F2 o man ė ca ac e ís ica nepala alizuo am lie. [ ]. O es udo con i mou que a es u u a
dos p imei os dois o manços da língua la ias [ ] é p óxima neu aliajam [], plg. :F1 = 510 Hz, F2 = 1430
Hz (ž . LVG 2013: 68), e o man ês de sonan os i pamųjų da língua li uânica são pola izadas po causa
das pala alizações exis en es na língua li uânica. 2. Pozicia juninyje ([R]VR V[R]V RV[R]) az in luência
a es u u a o manças dos sonan os i pamųjų dos idiomas bal os. Palab as Li uãs da posição mui o
pe ence a p imei a o man ê, mais indi e en iška a segunda o man ês. Os esul ados do es udo
pe mi em a i ma que lie. [ ] e [ j] o man ês, compa ando [R]VR V[R]V RV[R] posições, a iam
simila men e: F1 baixa, F2F4 al u a; das la ias [ ] o man ês p e ocalininha posição es i mais al as,
ė. La ių kalboje p e okalinė, in e okalinė i pos okalinė sonan o [ ]
pozicija da o s a is iškai eikšmingą į aką isoms ke u ioms o man-
pos okalininha posição mais baixas. 3. O con ex o de balsiões adjacen es an o dos li uanos como dos
la ios línguas i pamiais sonan es o manços al e imui az semelhan e in luência: a p imei a
o man ê elacionada com o balsio adjacen e pakilim (p ieš aukš u inius balsius F1 žemėja, an es
žemu inius aukš ėja), e a segunda e mais dis an es o man ės nuoš ina pe encem adje imo
balsioinos ilei as (užpakaliniai F2 o man ę pažemina, p iešakiniai paauk). Es as co elações não
con i mino só lie. [ ] F4 o man ês dados. In es igem mos oué, que sup iešakėję zad aliais oias
menkiau paaukš ina lie. [ j] F2 o man ę nem g e imi p iešakiniai oias. Os esul ados do es udo
e ec uado mos am que la. [ ] de aco do apibend in as o manços signi icmes ocupa in e pinę padė į
en e nepala alizuo o lie. [ ] e pala alizuo o lie. [ j], e es a conclusão co elaciona com os esul ados
de ou as pesquisas de p obalsias de línguas bal as17. Du an e o es udo de e minou-se que di e en e
posição (p e okalinė, 17 Plg. conclusões de pesquisas de ní eis de lokus de p iebalsios de línguas
bal as, que a i mam que lie u ių kalbos pala alizuo i ankieji p iebalsiai pagal F2 lokusų eikšmės
išsidės o koo dina ų plakš umos i šuje, nepala alizuo i apa inėje dalyje, a la ių kalbos ankieji
p iebalsiai pe cen ą pa į. Tais signi icados do locus F2 podem se baseados do pon o de is a da
a iculação: a a iculação de p iebalsios da língua la ia ocupa posições cen ais, e a a iculação de
p iebalsios da língua li uana é ca ac e izada po uma ce a pola ização de aco do com o sinal de
(ne) u ėjimą de a iculação adicional (Ja osla ienė, G igo je s, U bana ičienė, Ind ičāne 2019:
190).
S aipsniai / A icles 121
Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas
in e okalinė, pos okalinė) dos li uanos e dos la ios i pamųjų sonan ų
o man es uncionam di e en emen e: compa ando [R]VR V[R]V RV[R] posições
la ių [ ] o man ės žemėja, dos li uãos [ ] e [ j] aukš ėja (išsky us F1). No
en an o, o con ex o de balsiões ade imen os às sonan inas o man inas das
línguas bal as az uma in luência semelhan e.
LITERATŪRA
Amb aze ičius Ry is, Leskauskai ė As a 2014: P iebalsių akus inės ypa ybės:
pala alizacija i balsingumas, Kaunas: Technologija.
Bace ičiū ė Rima 2008: Fone ikos e minai: žodynėlis i mokomosios užduo ys,
Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla.
Boe sma Paul, Weenink Da id 2018: P aa : Doing phone ics by compu e ( e sion
6.0.43). P ieiga in e ne e: h p://www.p aa .o g/.
Bo den Glo ia J., Ha is Ka he ine S., Raphael Law ence J. 1994: Speech
Science P ime . Physiology, Acous ics, and Pe cep ion o Speech, 3 d edi ion, Bal imo e:
Williams & Wilkins.
Čei ane Sol eiga, Ind ičāne Inese, Tape e Jana 2014: Locus equa ions o
La ian Consonan s. – Linguis ica Le ica 22, 29–47. P ieiga in e ne e: h p://www.lu-
la i.l /zu nals-linguis ica-le ica.
Čekana ičius Vydas, Mu auskas Gediminas 2004: S a is ika i jos aikymai 2,
Vilnius: TEV.
De eške ičiū ė Sigi a 2013: Lie u ių kalbos p iebalsių akus inės ypa ybės: huma-
ni a inių mokslų dak a o dise acija, Vy au o Didžiojo uni e si e as, Lie u ių kalbos
ins i u as.
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. leidimas,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005.
Gi denis Aleksas 2003: Teo iniai lie u ių onologijos pag indai, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
G igo je s Ju is 2012: Acous ic cha ac e is ics o he La ian sono an s. –
Bal is ica 47(2), 267–292. P ieiga in e ne e: h p://www.bal is ica.l /index.php/
bal is ica/issue/ iew/106.
JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE
122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
IPA In e na ional Phone ic Associa ion, 2015. acessí el na in e ne :
h pswww.in e na ionalphone icassocia ion.o g/con en :// ull-ipa-cha . Ja osla ienė
Ju gi a, G igo je s Ju is, U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese 2019: Bal ų kalbų
ga synas y imas XXI a. p adžioje: Balsių i ga sų są eikos ins umen inis: mokslo
monog a ija su ga sinėmis ilius acijomis, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lki.l /e-publikacijos/.
Johnson Kei h 2003: Acous ic & audi o y phone ics, 2nd edi ion, Ox o d: Blackwell
Publishe s.
Kazlauskienė As a 2018: Bend inės lie u ių kalbos one ics and phonology paginas,
Kaunas: Vy au as Didžiojo uni e si as.
Kodzaso Sand o V., K i no a Olga F. 2001: Кодзасов, Сандро В., Кривнова, Ольга Ф.
Общая фонетика [Obščaja one ika], Москва: Российский государственный
гуманитарный университет [Mosc a: Rossijskij gosuda s ennyj
gumani a nyj uni e si e ].
Lade oged Pe e 2003: Phone ic da a analysis: An in oduc ion o ieldwo k and
ins umen al echniques, Malden, MA & Ox o d: Blackwell. Lade oged Pe e ,
Maddieson Ian 1996: The sounds o he wo lds languages, Ox o d: Blackwell
Publishe s.
Laua Alise 1997: La iešu li e ā ās alodas onē ika, Rīga: Z aigzne ABC. Liepa Elmā s 1957:
Daži mūsdienu la iešu li e ā ās alodas onēmu pa eiz unas jau ājumi: dise ācija
iloloģijas zinā ņu kandidā a g āda iegu ei, Rīga: Rīgas Pedagoģiskais ins i ū s.
Liepa Elmā s 1970: Skaneņu k an idade. La iešu alodas s uk ū as jau ājumi, Rīga:
LVU, 3988.
LVG La iešu alodas g ama ika, au . I. Auziņa, I. B eņķe, J. G igo je s, I. Ind ičāne, B.
I ulāne, A. Kalnača, L. Lauze, I. Lokmane, D. Ma kus, D. Nī iņa, G. Smil niece, B.
Valko ska, A. Vulāne, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 2013. Maddieson Ian 1984:
Pa e ns o Sounds, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Ma kus Dace, Auziņa
Ilze 2013: Fonē ika. La iešu aloda, ed. A. Veisbe g, Rīga: LU Akadēmiskais apgāds.
Ma kus Dace, G igo je s Ju is 2002: Fonē ikas pē īšanas un isualizēšanas me odes,
1 g ām., Rīga: Rasa ABC.
Mikalauskai ė Elzbie a 1975: Lie u ių kalbos one ikos da bai, Vilnius: Mokslas.
Pake ys An anas 2003: Li u ians bend inės kalbos one ika, Vilnius: Enciklopedija.
A igos A icles 123 /
Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės
ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas
Scobbie James M. 2006: (R) as a a iable. Encyclopedia o Language & Linguis ics,
2nd edi ion, ed. K. B own, ol. 10, Ox o d: Else ie , 337344. Solé Ma ia-Josep 2002:
Ae odynamic cha ac e is ics o ills and phonological pa e ning. Jou nal o
Phone ics 30(4), 665688. Š age is E aldas 2022: Ekspe imen inė one ika, Vilnius:
Vilniaus uni e si á ia publicação.
Tape e Jana 2013: La iešu alodas nazālo slēdzeņu akus iskās īpašības. Valoda 2013:
aloda de di e en es cul u as con ex os ā 23, Dauga pils: DU akademiskais apgāds
281–289.
Saule, Tape e Jana 2014: Locus equa ions and he place o a icula ion o he La ian
sono an s. Bal is ica 49(1), 7199. acessí el na in e ne : h p://www.bal is ica.l /index.
phpbal is ica/issue/10/ iew9.
Tape e Jana 2014a: La iešu alodas la e ālo sp audzeņu akus isks aks u ojums
o man u ecuma g upā no 16 līdz 39 gadiem. – Linguis ica Le ica 22, 158–172.
Tape e Jana 2015: Spec al ea u es o nasals in S anda d La ian. – Bal is ica 50(1),
in115128. Accesso na in e ne :
h p:www.bal is ica.l index.php/bal is ica://issue/ iew/111.
Tape e Jana 2016: Acous ic p ope ies o ill in S anda d La ian (da a om
speake s o di e en age g oups). In e na ional Scien i ic Con e ence dedica ed o he
80 h anni e sa y o bi h o p o esso Aleksas Gi denis (19362011) T ans o ma ions o
con empo a y Bal ic languages and dialec s, 2016 Oc obe 1921, Vilnius, Li huania. TARTIS
Docomoji a ies e ki chiação p og ama TARTIS. acessí el na in e ne : h p
a is. du.l / one ika-i - a is/.igudziu- obulinimas/ga su-ypa ybes Ul ydas e al. Lie u ių
kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija (daik a a dis, būd a dis, skai a dis, į a dis),
ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965. U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese, Ja osla ienė
Ju gi a, G igo je s Ju is 2019: Os sons dos idiomas Bal os no início do XXI século: Um es udo
ins umen al de P iebalsi: monog a ia de ciência com ilus ações sono as, Vilnius: Ins i u o
de Li uânia. acessí el na in e ne : h psdoi.o g/10.35321/e-pub.2.://bal u-ga synas.
Vai ke ičiū ė Vale ija 2001: Li u ias linguagem a ies undamen os e diccioná io, Vilnius:
P adai.
Vásquez Ca anza, Luz Ma ina 2006: On he phone ic ealiza ion and dis ibu ion
o Cos a Rican ho ics. Filologia y Lingüís ica 32(2), 291309.
JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE
124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
VLKK Es adoybinė lie u ių kalbos komisija. P iega: in e ne : h ps:// lkk.l / lkk-nu-
a imai/p o okoliniai-nu a imai/ ekomendacija-del- a p au ines- one ines-abe-
celes-p i aikymo-bend ines-lie u iu-kalbos-ga siniams- iene ams-zyme i [žiū ė a
2022-10-15].
Zinde Le R. 1979: Зиндер, Лев Р. Общая фонетика [Obščaja one ika], Москва:
Vyššia škola [Mosc a: Vysšaja škola].
Li huanian and La ian T ills: An Acous ic
and S a is ical S udy o Fo man S uc u e
SUMARY
The objec o his s udy is he ills o con empo a y Bal ic languages p oduced in p e ocalic
(<R>VR), in e ocalic (V<R>V) and pos ocalic (RV<R>) posi ions. O aim o he pape is o analyze he
s uc u e o he i s ou o man s, o compa e hei a ia ion in he con ex o di e en
owels, o de e mine he s a is ical signi icance o he di e ences and o highligh he s uc u e
o o man s in Li huanian and La ian. The da a o 12 male speake s (6 na i e Li huanian speake s
and 6 na i e La ian speake s aged 2142) we e analyzed; in o al, 1458 ealiza ions (810 Li huanian and
648 La ian) we e s udied. Fo man The ollowing ends in he s uc u e o F1F4 ha e been
alues we e measu ed using P aa , he ob ained da a we e p ocessed using Mic oso Excel,
s a is ical analysis was pe o med using SPSS.
de e mined: 1. Acco ding o he o man da e, La . [ ] occupies an in e media e posi ion be ween
non-pala alized Li h. [ ] and pala alized Li h. [ j], and his conclusion co ela es wi h he esul s o
o he s udies o consonan s in he Bal ic languages. 2. Li h. [ ] has he highes F1 alue, which is
associa ed wi h ela iza ion, and he lowes F1 alue is ound in Li h. [ j]. Li h. [ j] has he highes
F2 alue, which can be explained by seconda y pala aliza ion, while he lowes F2 is cha ac e is ic
o non-pala alized Li h. [ ]. La . [ ] occupies an in e media e posi ion be ween non-pala alized Li h.
[ ] and pala alized
Li h. [ j].
3. In Li huanian, F1 alues mainly depend on syllable posi ion, and F2 alues a e he leas
a iable. In La ian, he syllable posi ion o [ ] has a s a is ically signi ican e ec on all ou
o man s.