A igos A icles / 77
SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ
Vilniausuni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių akcen ologija,
dialek ologija, onomas ika, edukologija.
VYTAUTAS RINKEVIČIUS
Uni e sidade de Vilna
ORCID id: o cid.o g/0000-0001-9451-5993 Di eções de pesquisas
Cien í icas: bal ų-sla ų is o inė akcen ologija, bal ų kalbų
lyginamoji g ama ika, p ūsis ika, la is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all91-04
LITUVI KALBOS
OPERACHONH SU PRIGAGA
-(I)UOTI KIRČIAVIMO RAIDA
Accen ua ion His o y o
Li huanian Ve bs in -(i)uo i
ANOTACIA
O a igo a a-se da língua li uana des inada a ações- e dadei as com p essaaga -(i) pa a a aida de
ki chiação, compa ando dados des es dias, em ed inês e ki cijados an igos ex os com a
econs uída p okalbės būkle. No p esen e g êmio p eceagos -(i) a lieu a é ca ac e ís ico dos
edinos p essaagos ki is, e nas on es minimiza a unção de a lieugação do ias de ias de ki chiação
e a adquisição do p essaagio. Dalis do nep iesaginio pode se oomi ki kyky a chaiz (p. example, ediniai 1
de ki jaza), que su giu mais a de, al ez, lma lo o panos de ipos (p. ex., panos de e bs) e oom de
e bos.
SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS
78 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
ESMINIAI VOODŽIAI: língua Li uânia, his ó ica accen ologia, p iesaginiai eiksmažodžiai,
accen inis ipas, akū as, ci kum leksas, accen inė dominacija, ikoninė unkcija, me a onija.
ANNOTATION
The a icle deals wi h he accen ua ion his o y o  Li huanian e bs in -(i)uo i by
compa ingda a ommode ndialec s, hes anda dlanguage,andaccen ua edold ex s
wi h he econs uc eds a eo a ai sin hep o o-language.Inmode nLi huanian, e bs
in -(i)uo ia echa ac e izedbys esson hesu ix,while a iousa es edcaseso non-su ix
s ess es i y o heg adualdisappea anceo  his ypeo accen ua ionand hees ablishmen 
o su ix s ess. Some cases o non-su ix s ess can be conside ed a chaisms (e.g., de i a i es om nouns
o accen ual pa adigm 1), while o he s could be o a la e o igin, e.g., e bs o he ypes lku iuo i and ba uo i
(wi h oo ci cum lex as an iconic o p olonged ac ion). The la e ype is cha ac e ized by a la ge dialec al
a ie y o accen ual ypes, and mos o he a icle is de o ed o he s udy o his a ie y. In he wes e n
a ea o dialec s (especially in Li huania Mino ), non-su ix s ess is also possible in o he kinds o e bs, e.g.,
onoma opoeic and o he exp essi e e bs, Ge manisms, o emoded in -i. KEYWORDS: Li huanian, his o ical
accen ology, su ixed e bs, accen ual ype, acu e, ci cum lex, accen ual dominance, iconic unc ion,
me a ony.
1.ÚVADAS (DABARTIN PADTIS)
§ 1. Bend inê das línguas li uanias o p eesaga de açõesmajodzes -(i) a ibuíama a classe
de dominacões o es p eesagões1: seus ediniams ge almen e ca ac e ís ico
p eesaga ki is, independen emen e do ipo de da ibada do açãomajodio, signi icância
ou do undamen o da pala a ki čiação, np., kain-úo- i (← káin-a 1), bals-úo- i (← bas-as 4);
audon-úo- i (← audón-as), gy -úo- i (← gý -as 3); až-iúo- i (← ž- i) e c. (g. S undpl: 2014:
168).
§ 2. Excepção cons i uem neben alguns e bma- e bos com a ian es ex ensioná ias do apêndice (mais
equen emen e de e ba y ai su -ul-iuo i, -u -iuo i), segundo as no mas a uais podem se ki chiuojami
an o no apêndice, quan o em šaknyje (pama iniame kamiene), po exemplo, nyk-ul-iúo- i nỹk-ul-iuo- i;
lūk-u -iúo- i lk-u -i lexio-i a ian es- i; snyg-u -iúo- i lexig-u -i sn- i. Po causa do ci que do ci que do
Rinkeš šaknies, ge almen e oco e um ci que de […] pode se pe imi ado do e mo básico (p. ex.,
ngaid-kỹk- i) no a igo 1o dos ac onologias, e .
nỹk- i),me a oninis(p z.,lk-u iuo- i←láuk- i)a naujaia si adęspailgėju-
siame balsyje (p z., snỹg-u iuo- i ← snìg- i). Pa ieniuose denomina y uose,
A igos A icles 79 /
Lie u ių kalbos eiksmažodžių
su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida
ge almen e a chaismos, possí el e man ido aiz de pala a base acu as, po exemplo,
a puč-iúo- i á puč-iuo- i á pu ←pu -is 1. Senes nos no ma i os abalhos (p z.,
Laigonai ė 1978: 792 ou DLKŽ nas publicações an e io es) indicado apenas aiz de ais
pala as ki is, e a décima a iância codi icada (p adedan DLKŽ na sé ima edição; plg
mais VLKK ecomendações 2005 e 2013), en ão isí el na endência de adquisição do
cí culo.
2. NEPRIESAGINIO KIRČIO ARCHAIZMAI IR
J KILM
§ 3. Pode-se não du ida que seno ėje šakninis ( iksliau, undamen o kamieno)
ki is p iesagos -(i)uo i ediniuose bu ęs ge okai dažnesnis nei šiuolaikinėje
kalboje.
Po exemplo, Mikalojus Daukša ainda ki čia o: apìjuok-uo- i, ãša -uo- i, mėlyn-uo- i,
pánč-iuo- i, audon-uo- i, al ez e ãka -uo- i4 (plg. Ska džius
1935: 230 . [1999: 266 .])5.
F yd icho k-chaichi dos li uanos alemães (Ku scha ) da andame: áuks-u- i, áušč-i-u- i,
čiùlb-u- i, gsč-i-u- i, páik-i-u- i, pãã-i-u- i, paãč-i-ka - i, pl-i-u- i, ã-i-i-u- i, sód-i-u- i ( y
súodž-i-i- i), dá č-i-i- is, ing-i-i-i-i- i, i-i-i-i-i-i-i-i-i-k-i-k-i- i; ba -u- i, ge -i-i-i-u-gal- i,
i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i--
i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i
2 E a é Laigonai ė 2002: 105.
 3 Kaiku iebu ęšakninioki čioa chaizmai(p z.,g úod-uo- i)įnaujesniusDLKŽleidimusiš is
neį auk i.
4 A pa i paludi ada do u u o pa icipan e do empo o ma p iwka awusis (DP 61830) não se pode decidi se isso
é p eesagas -ou i, ou -au i edinys.
5 Da M. Daukšos esc i a não é possí el pala as de panč-iuo- i, mėlyn-uo- i, audon-uo- i šaknies p iegaidė.
De ido ao p imei o deles spėjamo akū o plg. pán is, pánčio i. Likusių d iejų p iegaidė não há al aki aizdi: pelo
menos no mėlyn-uo- i a mėse paliudy as su abiem p iegaidom (ž . § 19§20). 6 G e a či y -úo- i (plg. § 31 e 50
iznašą).
SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS
80 Ac a Linguis ica Li huanica XCI g è ez-uo- i, ìšgąsč-iuo- i, kàba -iuo- is, kàkal-iuo- i,
kàmaš-uo- i, kliùpe -iuo- i, lèke -uo- i, màda -uo- i, mùs e -iuo- i, àlaž-uo- i7. Be já
menė ų (i ainda menėsimų § 15) exemplos, LKŽ de á ias on es ambém es emunja,
exemplo. * gý -uo- i ‘ êkau i gy i gy i (apie pempę), g úod-uo- i, ká p-uo- i, míel-uo- i,
mìl -uo- i, mýl-uo- i, m-uo- i, sná gl-iuo- i, spéig-uo- i, sp- z-uo- i, ùlk-uo- i, séil-i-bo- i,
j-uo- i; jóko-uo- i, plokuskan-i, 2019, šsilke -i-uo- i, ki a-i-u- i, pel-i-i-u- i; keis-is-i-i-i- i;
pùs-i-i-i-i-u- i, 4. Ragajōkeljō, Ragajō, Ragajō, Ragajō, Ragajō, Ragajō, Raga, Raga, Raga,
Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga,
Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga,
Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga,
Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga,
Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga,
Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga,
Raga, De aco do com o discu ido aidoscená ios nep iesaginis ki is egalėjęs ica
p eso só akū iniuose ienskiemeniuose pama iniuose kamienuose (p z., áuks-uo- i),
ambém em negaliniame skiemeniu de kamienų daugiaskiemenių, independen emen e do
p iegaidės ou quan i ybės (p z., dá gan-uo- i, ãša - zuo- i, pùs yč-ip i- i). Senuose
isuome  ienodą ediniųki čia imą)p iesagųįsigalėjimo endencijos,op ie-
saginioki čio ipopasi inkimąapibend inimuinulėmė ai,kaddalyježodžių
ša i os ais o iginalis ki is (pama inio kamieno) ki aknis se egali manomas só
ediniuose 1 из kamiuo es (s i į kamienų) da a žodžių.
7
Da plg. Ku šaičio como neaiškius (i. y. lauž iniuose skliaus uose) ap esen ados exemplos: [mé g-uo- i;
čiẽpč-iúo- i (cźipcziju); s ibal-iuo- i, žaĩba -iuo- i].
8
Sem a on e indicada LKŽ.
9 Co ek ū os e o LKŽe: péiskaniuo i (plg. pléiskaniuo i LKŽ X 127). 10 Lis a insa is a ó ia. Ele oi cons i uído
apenas p elimina men e e is o de LKŽ pala as com baigmenimi - lis a , e i icando F. Ku šaičio
lie u ių okiečių kalbų žodyne paliudy ų -(i)u i eiksmažodžių ki čia imą su LKŽ dados. Dos no ados ne ikslumos
aqui se ia possí el menciona , p z., o que LKŽ menciona žigli (KI120, . y. Ku scha : s. . op. sp eizen) é enganinho
na on e o iginal de 120 de 1870 de a o pai i ži sukúo i (ci kumeks, ma y , pe li plim Ku šaičio).
A igos A icles 81 /
Lie u ių kalbos eiksmažodžių
su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida
§ 5. De ido à nemž pa e dos e e en es on es a es adas de não- iesaginio ki čio
eiksmažodžių, as pala as undamen ais ícis são 1 ki čiuo ės a dažodžiai, po exemplo,
apìjíoka 1, ãša a 1, áuksas 1/3, dá ganá 1:3a, g úodas 31, ìšgąs is 1 (g e a išgąs ỹs 3b),
ká pa 1, míelas 3 (1), mýlas 3 * 12) mìl ai 1, 1, 1, 1, pleiskana 1, 1, p ã isi as 3b11, p iekašgyna 1,
plis 1, pùs y is 1 (g e a/s 1, 3b), mas se seil ( a igas), 1 (3) (s) , súodka pe a, 1 (3) (a) ,
ãškana (ska) kánkas, 1 (3) (a) , ácka as, 1 (3) ácka as, 1 (3) ácka as, ácka as, ácka as,
ácka as, ácka as, ácka as, ácka as, ácka as, ácka as, ácka as, ácka as,
ácka as, ácka as, ácka as, ácka as, ácka as, ácka as, ácka as, ácka as,
ácka as, ácka as, ácka as, ácka as. Pa il de ais não- iesaginio ki čio açõesmaodžų
pode se man e an igos a chaizmai, he eldė i de empos a é Saussu eo dėsnio, pa e
aze e quan o mais a de, nep é i aujan ao ge al dėsningum, que nep iesaginis ki is é
possí el só akū iniuose13, iensmalaskiem pama iniuose kamienose e daugiaskiemenių
pama inių kamienų couldniniame skiemenyje. Alguns dos quais lis ados basinais a dažodžų
(p z., ãka as) 1 ki jo ė pode se Vosi a Vosi a sna ikan i ( auki se encon a p ecisamen e
nos ões onde não a ama o ic iesaginio).
3. NAUJI NEPRIESAGINIO KIRČIO ATVEJAI 6. § Sem man e os a chaizmos, siegados com
undamen os a dažodžių 1 ki čiuo e, epochoje po Saussu eo dėsnio nos alamen os
li uãos adęsi nãoá ias no as e bmažodžių nep iesaginio ki čio, mui as ezes com
šaknies ci kum leksu, cujos ki čia imą já lėmusios ou as causas. Jeno accen inė e ė
kamienų ki čia imas ge okai į ai uja dienų a nesenų a mų. Pode dis ingui -se á ias
desses g upos de açõesmaodícios, besiliquan is uma da ou a em signi icado, susci ação
em ambien es, accen á ios ipų geog a ine dis ibu ion: a) lku io a i ipas; b) ba uada
ipo;
11 Plg. M. Daukšos da . sg. masc. míel-am (ž . Ska džius 1936: 141 [1999: 105]) e neiš es iniams būd a džiam
ca ac e ís ica mobiliojo ki čio įsigalėjimo endência (ž . Rinke ičius 2015: 39 .). 12 Plg. la. mĩļš, p . nom. pl. mīlai,
sl. *mlъ a. p. a. 13 A pala a ãka as p o a elmen e laiky inas elu mobiliojo ki čio žodžiu (plg. sl. * če ъ a. p. c),
po ém aka iniame lie u ių kalbos a mių a eale, p incipalmen e Majojoje Lie u oje (onde paliudy as šakninio
ki čio eiksmažodis ãka -uo- i), pas eiko e pas o io ki čio o mų esp. šaknies akcen inio s ip umo požymių
ediniuose, plg. ãka as 1 (LKŽ: T k), F ied icho Wilmo Haacko ad odyno i g ama ikos (ins .) Whela ais, F. Ku šai.
pl. wák-ka a, e b. w.

SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS
82 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI
c) onoma opėjiniaii pan. eiksmažodžiai;
d) ge manizmai ou ediniai de ge manizmų; e)
apésagos -(i)o i edinių edi binias.
A segui sepa adamen e abo da-se de cada uma desses g upos de açõesmažodžių
ki čia imo o igem, aida e ki čia imo ipų į ai o ė a mėse. P incipalmen e a enção é
a ibuída ao segundo (ba uo i) ipo, pasižyminčiam maio ia akcen ine į ai o e a mėse.
3.1. Lcu iado ipo
§ 7. -menção ieji (ž . § 2) -u -iu i, -ul-iu i ipo ediniai, ge almen e de e ba y ai,
signi ica i os nãoin ensi os con ínuo ação ou es ado (plg. LKG II 250 .) e shak
con en ys ci kum leksą (pi minį, me a oninį a a si adusį dėl balsio pailg), ge almen e
em sua o igem laiky ini es endeis do mesmo signi icado -u - i, -ul- i ediniai ( y y
denomina ions lk-u -iuo- i ← lk-u - i ← lk-u - i). Pas a ieji às ezes conside am
de e a y inė (pg. lk-u - i lūk-u -s. 3g., jua da d 1943: 55 ), embo a não seja possí el e
eo icamen e co esponden es o igins Skodėžė-y-u -k-u - i - pl. lk-u -iau- i, lk-u -o- i,
lk-u -io- i, lūk-u -no- i, lk-u -nė- i.
§ Ci kum leksas (ki aip sakan , ęs inė p iegaidė, plg. Gi denis 2003: 273) e balsio pailgėjimas
-u - i, -ul- i ediniuose (ou seus undamen os a dažodžiuose) execu a uma unção ikonina:
aumen a do es ês o, len o e ei o de ação (plg. S undžija 1985: 135). Dos mesmos,
ci cum leksas ( esp. šaknies ki is e balsio pailgėjimas) pe eguiu e en ou em odos os
mencionados edinius. : láuk- i → (lk-u -į →) lk-u - i → lk-u -iuo- i, lk-u -iau- i e c. ; snìg- i →
(snỹg-u -į →) snỹg-u - i → snỹg-u -iuo- i, snỹg-u -o- i e c. Con igino p ocesso ê-se
momen á ias signi icância açõesmaojojjes com - e - i, - el- i e seus es endes á ios
a ian es, onde p e alece šaknies akū as (s aiginė p iegaidė) ou umpasis ozis, plg. :
snáus- i → sns- el- i → sns- el-ė- i; ep- i → ìmp- el- i → ìmp- el-ė- i; láuk- i → lùk- el- i →
lùk- el-ė- i. § 9. LKŽ e e mos dicioná ios dados, šaknies ki is oco e quase em oda a
Li uânia, en e an o o p ésagio é possí el apenas na pa e o ien al dela (p incipalmen e
eas e n alš aičiuose, luga es e aka ų a pie ų alš aičiuose (ž . 14) mapa). Mesmo e em um
mesmo šnekš e pode se es emunhado desiguodas a mesma di e en es p ésagio edinių
ki čia imas, np., plūū-du i: lūk-u io i, snūdú-u io i (LKŽ:
 14 Apiepie ųaukš aičius ūks aduomenų,be  okiežodžiaikaipPPAŽsnygulió ine iesiogiaigalė ų
liudy ip iesaginioki čiogalimybęi -u iuo i,-uliuo i ediniuose.
 S aipsniai / A icles 83
Lie u ių kalbos eiksmažodžių
su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida
S );lk-u iuo i:snyg-u iúo i,snūd-u iúo i(VdškŽ);snaĩg-u iuo i:snyg-u iúo i
(LKŽ: ).
1 ZEMLAPIS. P iesagų -u (i)uo i, -uliuo i edinių ki čia imas lie u ių a mėse:
• lūku iúo i: LKŽ (Ku , S );
• plūdu iúo i: LKŽ (Lzd); ZnŽ (G š);
• snygu iúo i: LKŽ (U , Ob, Š nč, ); VdškŽ; snyguliúo i: LKŽ (M l);
• snūdu iúo i: LKŽ (S ); VdškŽ; snūduliúo i: LKŽ (Ad);
• lku ia : LKŽ (G z, Alk, Sk ); KzRŽ (KzR); ZnŽ (Nm, Lkč);
VdškŽ;
• pldu ia : LKŽ (Sk , Nmk, S , Šll); K; Sch15; ŠVŽŽ (Ged, Lu);
K nŽ; VaigŽ; KzRŽ (KzR); pldu ui : LKŽ (Ms, Už , Rdn, K š);
Džūn (D , Va p, K š, Vds);
• snỹgu ia i: LKŽ (Škn, Yl, J b, Dkš, P ); KzRŽ (Bb , KzR); Kl Ž; snỹgu ua i:
LKŽ (Jž, Skp, Kp, Rš); KpŽ (Skp, Kp); snỹgulia i: LKŽ (Bsg, K ok, Lkč; Al ,
M s); ZnŽ (Lkč);
• sndu ia : LKŽ (Mžk, K kl, G k, J b, Dkš, M j, K s, Dbk, Ds);
K nŽ; VaigŽ; KzRŽ (G l , KzR); sndu uodi: LKŽ (Rdn); KpŽ (Kp,
Ppl); sndulia : LKŽ (Pl ; Ds).
15 Ž . Schleiche 1857: 171 (do esc i o neaiški p iegaidė: plúdu ia o).
SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS
84 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
§ 10. Na a ual palab a, como mencionada (ž . § 2), p eessagos ki is cada ez mais
įsigali.
3.2. Ba uo i ipas
3.2.1.Bend aapž alga
§ 11. De odos os paliudi ados não-p esagino ki čio -(i) adj. b-as Šakál nies ci cum leksas
podem se compac iška g upa eiks17,mažodžių, unijamų seman ikos i (ben já na pa e
mių)šakniesp iegaidės–ci kum lekso.Tai– ediniaiišspal as(a panašias
ki asypa ybes) eiškiančiųbūd a džių,dažniausiai u in ysbūsenosda ybinę
a eikšmę, i. e. bū i am ou okiam, que pasaky a pama iniu žodžiu (plg. DLKG 3916) ← dos
Vedžes, que possuem ca ac e es umpu ou umpu de padė umo padakinio, eles são
ge almen e edos, b-as Šakál nius ci um leksas pode se me a oninis (p. ba -sius- i b-as),
pe im-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o--
o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o--
o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o--
o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o-o
§ 12. Ou o que lku ia ipo edinių caso, si kum leksinės šaknies ki is nes es açõesmažodžios não ansc i o
a pa i in e mediá ios da ybos chaininės g andžių ( . y. láuk- i → [lku -į →] lku - i → lku -iuo- i), e apa ece ainda o
mesmo Ki aip 16 sakan , ma can es pag indiniu. a exp essão de ca ac e ís icas, exis a como p ocessamen o
-uo i edinius( .y.bál -as→ba -uo- i), adki ųp iesagų ediniuoseišspal ų
pa adinimųnepasi aiko(plg.bal -- i,bál -in- i)20.
(plg. LKG II 248).
17 Plg. ame mame sakinyje: sã·ko | pàpučæ· dú·mu· | ai apud à pajuõduojæ | pa udúojæ (ZnŽ:
B ).
18 Não es á cla o só, quan o con iá el LKŽ menção žãl-iuo- i (BŽ; e Ba onas 1932: 175, s. . зеленть) ki čia anje.
Isso pode se e caso de hipe co ecção: ocodyne ki čiuojama e, exemplo., juõduo i, embo a bi žiečio Jono Ba ono
a mėje šaknies ki is de qualque o ma não é espe ado (plg. §§ 17, 21 e 3 mapaapį). 19 G ei apenas po causa da
a idade de exemplos šaknies ki is LKŽ nãopoludido e em pa de discu ido ipo longųjų šaknų eiksmažodžių,
например., bė -úo- i (Rdm apenas um exemplo ki čiuo ado, mais do que isso, de oda a šnek os, na qual lauk inas
p eceagas ki is, c . § 21), pal -úo- i (nė ienu ki čiuo o exemplo). 20 F. Ku šaičio lauž iniuose skliaus os
ap esen ado (naminasi, ao au o desconhecido) [ge on-au- i] p o a elmen e mechaniškai suki čiuo as de aco do
ao lado p i aši ada da mesma signi icação ge on-uo- i. ZnŽ mag-au- i p o a elmen e é mag-uo- i emodbinys
(pas o ojo ZnŽ não).
A igos A icles 85 /
Lie u ių kalbos eiksmažodžių
su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida
3.2.2. Raida XXXXI a.
§ 13. Ap a ia i o ipo açõesmažodžių šaknies ki is bend inės língua o ma imosi começo
exis no minis. Į ai ūs XXXXI a. no minamieji abalhosi e lindi palaipsnį šaknies ki čio nykimą
esp. p iesaginio ki čio įsigalėjimą. 14. Segundo P anas Ska džius no seu m. Bend iné da
língua li uana ki čia ime a i mou que šaknyje, ne p iesago ki čiuo ini [...] açõesmaodžiai
ba uo i, juõduo i, maguo i, mlynū i, mlynū i, aũdonuo i (p. 3914 Recen Al onso Kalmaius, J.M.,
J.M., Talman o, Talman o, J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M.,
J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M.,
J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J., J.M., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J.,
J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J.,
J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J.,
J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J.,
§ 15. Nas p imei as edições do DLKŽ que apa ece am na segunda pa e do século XX, já é
indicado duasjopas na maio ia dos casos des e ipo de açõesmaodžių ki čia imas:
xakninis e p essaaginis (p z., ba uo i bal úo i), e de alguns, a os, a é mesmo apenas
p essaaginis (p z., gels úo i). Dopoje ia edição de DLKŽ (1954) ap esen a p imei o o
a ian e do xakninio ( y bal úo i y ba uo i), e sep ajame (1972) an do p essaaginio ( y
al eady uo i y ba uo i) 23.
me(1993)daugumos eiksmažodžiųnu odomasjau ikp iesaginiski is(p z.,
bal úo i,be  isda pilkúo i/pikuo i), uo a punaujausiuoseleidimuose(p a-
21 Plg. Zinke ičius 1992: 317.
22 De ido à co espond ação de J. Šlapel m. do ocódino, o sussiu ino de ex ensão limi ada do ipo em ques ão nele
oco e apenas uma ez (pilkúoja), e isso só em oda ou a pala a (akmenýnas) a osens pa yzdyje. Ki uose
Šlapel em diccioná ios de 1920 lisados em g e e de 1921; ge on gel onúo i; juõduo i juodúo i; audouo i Šonúo i (ž ;
1940; ed; ed; ed.) 23 Além disso, po azões obscu iskias na segunda edição, açõesmajodis gels uo i
ki čiuojamas d ejopai, e açõesmajodis escoduo i na o ma de aiz do ki čio kaji po que se ê akū as
(g eičiausiai ko ek ū os klaida).
SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 92
Ac a Linguis ica Li huanica XCI
• aiz ki is com ci kum leksu (pgs., ge -on-uo- i);
• man ida do e mo base luga ki čio e akū inė p iegaidė p eessago (p z.,
gel -ón-uo- i);
• man ida a luga do e mo básico ki čio no p ensago, mas com me a oniniu
ci kum leksu (p z., gel -õn-uo- i).
Ki čiação ipos de dis ibuição geog a ia isí el 67 mapasapios. Como e edinių de
nep iesaginių būd a džių caso (ž . § 17), eiksmažodžio p eesagos ki is (gel on-úo- i,
audon-úo- i) ca ac e ingότερο y iniam a mių a ealui, e pama inio kamieno ki is
aka iniam.
Na pa e no e do a eal ociden al (šiau iniai žemaičiai) man ém-se no ní el
būd a džioki čio ie a(p iesagoje-on-).Dalyješioplo o(šiau ėje,šiau ės a-
ka uose)išlaikomasi p iesagosakū as(gel -ón-uo- i, aud-ón-uo- i),ki ojeda-
undamen al (sulhos, sudes echios) į yks a me a onija (gel -õn-uo- i, aud-õn-uo- i).
Na pa e sul da á ea ociden al (pie iniai žemaičiai, Mažoji Lie u a, kauniškiai) o luga
undamen al būd a džio ki čio nãošlaikoma ki čiuojama šaknis
(ge -on-uo- i, aũdon-uo- i).
Pô em alguns casos o ki is do kamieno baseio a es ado e no a eale o ien al (no e
alçaichias). Não é odo ób io, quan o aqui ( yškiõs p iegaidžių ni eliacijos zonoje) con iá el
insc i a a p ecegação p iegaidės: gel -õn-uo- i (1x), mas aud-ón-uo- i (2x). Ci kum leksiškai
ki o u šaknis (ge -on-uo- i, aũd-on-uo- i), como e edinių nep iesaginių poe ų (ž 17),
es emunjamao só no XX a. K. Būga. 29 Būga 1959: 144 ( aũdonuoja Ds), 480 ( aũdonuo i Ds). 30
Būga 1959: 480 (ge onuo i An). 31 [...] Joù nʹabʹaliñksmūs wisi mʹadẽlei, Kàd gʹa onuoja żalì
łapẽlei.
Bàe jawũ dkì wisì łoukẽlei. [...]
U szułà Tamosziúnaicza.
m. Łapk iczo 21 d. Pajúodupyje 1880.
(Ba anowski 1920: 438439).

A igos A icles 93 /
Lie u ių kalbos eiksmažodžių
su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida
6 ZEMLAPIS. Veiksmažodžio gel onuo i ki čia imas lie u ių a mėse:
• gel onúo i: LKŽ ( , Jnšk, Pn; Dkš); KpŽ (Alz, Slm, PnmR, Pl n);
VdškŽ; Kl Ž; D Ž (S , Šl ;); D skŽ; PPAŽ (M c, Rud, Ž ); LzŽ (Dn );
Z Ž;
• gel ón: ŠVŽŽ (Kdž, Ms, Nsm, Pal, Vin, Šek, Žb ); K nŽ;
• ge ona : LKŽ (K ); K; KzRŽ (G l ); ZnŽ (G š, Lkš, Žl ); KBūg
(An); ABa (R5);
• gel õnua : LKŽ (Als, Kl Ž, Š s; Jnšk; Pl); DūnŽ (P nR32, V p);
Būga (K ).
32 Spėjamo de um dos dois casos P nR ano ação san umpa PnmR (nepaaiškin a DūnŽ san umpų są aše) mais
p o a elmen e conside y inas ko ek ū os alida.
SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 94 Ac a Linguis ica
Li huanica XCI 7 ZEMLAPIS. Veiksmažodžio audonuo i ki čia imas lie u ių
a mėse:
• e melonúo i: LKŽ (Ldk; Ds, K d, Lel, T gn; Dglš, Kl ; Bd, Dbč, Lp,
Vn, Vlk; Kli; , Lnk , Rm; Bsg, Pc; Alk, Dkš, Šn, S d); KpŽ (Skp, Slm, Šmn);
VdškŽ; Kl Ž; D ūg (km); Lž (D , D , Žž); McskŽ; PPAŽ (Kb, M c); LzŽ (Dn ,
Psl); Z Ž; DŽ; Vaig; KB;
• audón: LKŽ (B s, Gg , Kl Ž, Lpl, T k, Vg , Vkš, Š s; Rš, Smal); ŠVŽŽ (Dauk,
D k, Ged, K a, Ke n, Kul, Med, Ms, Pal, T kn, Šek, Že, Vin, Žb ); K nŽ;
• aũdonua : LKŽ (Do , G g, Kl, R , Vž; Sg; K , Š , Up; Nmk, Rs;
G l, J b, Sk ; G z; Smn); K; DkšŽ; KzRŽ (KzR); ZnŽ (Jnk, G š, Lkš,
Lkč, Sn , Sl , Žl ); KBūg (Ds);
• audõnua : LKŽ (Rdn; K š, Už ); DūnŽ (D , K š, P nR).
§ 20. Bún a dis ml-yn-as (i a ian es ml-in-as, ml-en-as) em acū ina šaknį, que na maio ia
dos a mių é ki čiuo a, po ém apace o e mo el as em p eesagą ki is (plg. mėl-ýn-as
DŽūn: Pkš, K š) g eičiausiai segundo analogia su- gel ón-as, audón-as.
Vedinių su -uo i possí el que iopas ki čia ação:
• P ecei os e bma pala a ki is (mėlyn-úo- i);
• man ida do undamen al būd a džio ki čio luga e akū inė p iegaidė šaknyje
(ml-yn-uo- i);
 S aipsniai / A icles 95
Lie u ių kalbos eiksmažodžių
su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida
• išlaiky apama iniobūd a džioki čio ie ašaknyje,be sume a oniniu
ci kum leksu(ml-yn-uo- i);
• man ida do undamen al ad e bio ki čio luga e akū inė p iegaidė p essago
(mėl-ýn-uo- i) ( a mėse, onde é usada a o ma do a ibu o mėlýnas). u ilização dos ipos
de geo umagem ê. 8 no mapa. Como e an e io men e apa ados edins caso, os
p ecei os -úo- i ki is (mél-yn-úo- i, mél-in-úo- i, mél-en-úo- i) ca ac e ís ico do a eal
o ien al das a imas, e o baseamen o do kamien ki is use es e mapa. Iiky as kamines
shaknis aku as (ml-yn-uo- i, ml-en-amas- i) paliud jus amen e no no e do a eal, e me
lum ci cuksis (ml-yn-dhu- i, ml-en-u-u- i) no caso do mél, mél, mm- l, m- l,
mm-m-m-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u--
u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-
-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u--
u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-u- Ry ų aukš aičių plo e me a oninį šaknies ci kum leksą
(ml-yn-uo- i) ėlgi liudija só K. Būga Duse ose (mas plg. LKŽ numėlynã o Ds).
SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 96 Ac a Linguis ica Li huanica XCI 8
ZEMLAPIS. Veiksmažodžio mėlynuo i e seus a ian es ki čia imas lie u ių a mėse:
• mėlynúo i: LKŽ (Ds, Lel, Ml ; , Lnk ; P ng; Vlk, S j; Pc; B š, Kl );
KpŽ (Pnd); VdškŽ; D Ž (D , Mlk); D skŽ; PPAŽ (Kn , M c); LzŽ (Dn ); Z Ž; ZnŽ
(G š, Sn , Šk); mėlinúo i: D Ž (D , Šl ); mėlenúo i:
DŽūn (K š);
• mlynuo i: ŠVŽŽ (E k, K a, Ms, Nsm); mlenuo i: ŠVŽŽ (S p );
KBūg(Ms,Sln );
• mlyna : LKŽ (A , J b, Pgg, Sk , Smln, Vlk; Gs); K; KzRŽ (KzR);
ZnŽ (Lkč, Lkš); KBūg (Ds); mlenuo i: LKŽ (Š s, Rdn; G šl, End;
P k;Va n,Vds,P n);DūnŽ(Už ,Vkšn);
• mėlýnuo i:DūnŽ(D ,Pkš).
§ 21. Abibend ido de odas as abe as açõesmažodžių ki čiação imagem ap esen ada em 9
mapa, a pa i do qual se ê que apessagos - ediniams baseados de denominações de
co es ca ac e ís icos ês acen iniai ipos, oco en es em ês bas an e cla amen e
p oeminškėjančiuose á eas geog á icas:
• a eal o ien al (p incipalmen e e les e e sul dos aukš aičiai) p ecessagos -uo- i
ki is (bal -úo- i, juod-úo- i, ma g-úo- i, pilk-úo- i; gel on-úo- i, audon-úo- i,
mėlyn-úo- i);
• Li uânia no es e dos kampas (šiau inė žemaičių a mių pa e) do undamen o
kamieno ki is e man ido do undamen o pala a akū as: šaknyje (bál -uo- i,
A igos A icles / 97
Lie u ių kalbos eiksmažodžių
su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida
júod-uo- i, má g-uo- i, pìlk-uo- i) ou būd a džio p iesagoje (gel -ón-uo- i,
aud-ón-uo- i, mėlýn-uo- i);
• a eal sudoes e (pie inė žemaičių dalis, Mažoji Lie u a, aka ų aukš aičiai kauniškiai)
do undamen o kamieno ki is e ci kum leksas: me a oninis šaknyje (ba -uo- i,
juõd-uo- i, mag-uo- i; pik-uo- i; ml-yn-uo- i) ou no adjec i o do adjec i o (gel -õn-uo- i,
aud-õn-uo- i), ambém apa eceu šaknyje, eckėlus in o ki inės adjec i os
(ge -on-uo- i, aũd-on-uo- i).
Exce os a ealados limi es possí eis de zonas de ansição com di é idos ipos de
ki chiação. Pzj., an o p eesagos -uo- i, an o si kum leksinės šaknies ki is eqüni aka ų
aukš aičių kauniškių ( ikė ina, e šiauliškių) a mėse, às ezes com abiem a ian es na mesma
šnek oje. Possí el p é imo ci kum leksinės šaknies ki ichinio di li imą y iniame a eale
liudija XX a. 9 ZEMLAPIS. P iesagos -u i edinių de co es nomes de ki čia anje lie u ių a mėse
(apibend inimas)
džiųšaknieski čiopapli imąšiamea eale,ž .§9).Pa ieniaisa ejaispasi aiko
i ki okiųsmulkiųnuk ypimųnuoap a osiosgeog a inėsdis ibucijos,bend o

SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS
98 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI
§ 22. Vedinių iš nep iesaginių ci kum leksinės šaknies būd a džių
(ges as, ge as, aũs as, mes as, pikš as e c.) uma mais cla a dis ibuição geog á ica
de e mina a ma é ia paludida não é su icien e. Como e se pode espe a , no a eale o ien al
ou nos seus pa edões es á paludido o p essago ki is (gel -úo- i Ds, aus -úo- i Šd), e no
sude a ional akum leks ci quei as (ge uo i K, Gs). Como elgialia nes e pon o de is a
ac uusiame no no ea , y deja deja, a eale, , cla amen e se pode dize . Todos es es
pludnios são de plinosos ou de plinosos luga es, possi elmen e, o paludismo. 3.2.4.
Ci kum leksinės šaknies ki čio kilmė i aida § 23. Ci cum leksinės šaknies ki is akū inės
p iesagos -(i)úo- i ediniuose ← não pode se elho. Cadê isso é esąsly as mani es ações da
p óp ia língua li uânica, indica e nenhuma semelhan e me a onía pô sakas a as em
analogias la ias ediniuose, plg. la ba -uô- ba s; mn-uô- ns; sakan m-u- ô sakans.
Enquan o isso no no es e do li uano a mių a eale paludido akū inės šaknies ki is
p o a elmen e conside y inas man ido a chaizmu ediniuose de 1 ki čiuo ės būd a džių
(plg. § 4). A odos os mencionados co es exp essí eis acū inės šaknies būd a džių,
cujos anks esnį ki čia imą possí el de e mina , é possí el econs ui a mais an iga 1
ki čiuo ę:
• bl as: plg. žem. nom. sg. em. bál -a35, nom. pl. masc. bál -i36; nom. sg. p onom.
bál -as-is37; ad . bál -ai38, 39; dial. bál -um-as; la. ba s;
• júodas: plg. žem. nom. sg. em. júod-a40, nom. pl. masc. júod-i41, ad . júod-ai42;
júod-ym-ė 1, júod-ym-as 1, dial. júod-um-as; la. subs . juõds ‘nelabasis, elnias;
33 Plg. Š s: ba -uo- i, ml-en-uo- i; gel -õn-uo- i: júod-uo- i, má g-uo- i, aud-ón-uo- i: pilk-úo- i (ž . mais § 27).
34 Plg. Als: gel -õn-uo- i: má g-uo- i.
35 Gi denis 2008: 58 (išn. 112 [bá.l à]), 87 (išn. 239).
36 Gi denis 2012: 88 (išn. 189 [bâ ]).
37 K nŽ; ŠVŽŽ.
38 Gi denis 2008: 58 (išn. 112 [bál â·]); 2012: 88 (išn. 189 [bál â·]); K nŽ: 38.
39 Plg. Būga 1961: 73.
 40 LKŽ(Ms,Kl Ž,Sln );K nŽ;ŠVŽŽ.
 41 Gi denis2008:73(išn.180[jọûd]),87(išn.244[j.ud]);2012:133(išn.378[jud]).
 42 Gi denis2008:58(išn.112[judâ·]),73(išn.180[judâ·]);LKŽ(Kl Ž).
 S aipsniai / A icles 99
Lie u ių kalbos eiksmažodžių
su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida
• pìlkas: plg. žem. nom. sg. em. pìlk-a, nom. pl. masc. pìlk-i, ad . pìlk-ai43;
• mlas → mlynas, mlinas, mlenas: plg. la. mẽļš ‘mėlynas, iole inis, mns
‘juodas.
Ci kum leksinių šaknų ge -, aũd- a elha acen ís ica alo ê econs ui um pouco mais
di ícil, po ém elas u in ys p iesaginiai būd a džiai gel ónas, audónas nos a ual no e
oes e das Li uânia plo e ambém pe ence 1 ki čiuo ei (ž . LKA II 112 mapapį). Tad e seus
edinių gel ón-uo- i, audón-uo- i ki čia imas ambém pode se a uado como dėsningas. §
24. Šaknies ci kum leksas ( ęs inė p iegaidė), p esumi elmen e, su gindo como um a ibu o
de acção execu ando iconica unção (plg. § 7). Juo im à znamenė i būsenos eikšmė
(besi ęsian is eiksmas, plg. § 11), oponi a p o a elmen e ao signi icado kai os do es ado ( .
y. da y is am ou daquilo, que oi di o com a pala a base, plg. DLKG 3904) e (b) pada jai
pada jai ( oma y. da y i ai ou al, que oi di o com a pala a base, plg. DLKG 387 .45), po
exemplo. *ba -u- i ‘bam , : *b -u-u-iiiiio i (b) al . § 25. Šių dienų a mėse odos os possí eis
ipos de ki čia imas p incipalmen e são usados signi icações de es adosa e es ado io
kai os. Se šnek oje possí eis á ios di e en es ipos de ki čia amo, eles ge almen e
não(be)p iklauso do edinio doybinės signi icações, plg. :
• ba uo i: bal úo i ‘bal am se ou mos a (ZnŽ: G š), bál uo i ‘ . p. (ZnŽ:
Sl );
• juõduo i: juodúo i ‘bū i, pa ece -se buodam; quem buodam mo ė i, kibždė i
(ZnŽ: Lpl); pajuõduo i: pajuodúo i ‘pasida y i juodam, pa amsė i (i pe -
kel ine eikšme:supyk i,įni š i)’(ZnŽ:G š); júoduo i‘bū i, ody isjuo-
dam’i ‘juos i,juody i’(ŠVŽŽ);
• pikuo i ‘bū i, pa ece -se cinkam e ‘da y is cinkam, pilkė i (LKŽ: G g); expìlkuo i
(LKŽ: Pl ); expilkúo i (LKŽ: Š s) ‘pasida y i cinkam;
• gel õnuo i‘gel onambū i,gel onama ody i’,pagel õnuo i‘pasida y igel-
onam’(LKŽ:Als);
• audóna ‘bū i, apa ece e melonam e ‘ aus i (ŠVŽŽ);
• mlyna ‘bū i ou inda mėlynam: pamlyna ‘pasida y i mėlynam
(ZnŽ: Lkč)
• e c.
§ 26. Poda omąja signi icado os a adosam açõesmaodžiai es emunham bas an e a os.
Uniin eliai LKŽ ixados casos são: ma g-úo- i (NdŽ, ), gel on-úo- i (NdŽ), audon-úo- i (NdŽ, S d, ),
mėlyn-úo- i ( , Pc, Lnk ). Visa 43 Š.VŽŽ; Gi denis: 2008 87 (iŽ 244). 44 Se undamen al pala a
exp essada no signi icado de oco ência de ca ac e ís icas (LKG II 249). 45 Se com a
pala a- undamen al desc i a o signi icado de a ibuição de ca ac e ís ica a alguém (LKG II 249).
SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS
100 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI
isí el apenas casos p eesaga ki is46. Ry iniame a mių a eale es as signi icms
eiksmažodžiai ki čia imu não di e e dos ou os signi icmen os eiksmažodžių, plg. :
• ma gúo i ‘da y is ma gam, ma gė i: pama gúo i ‘pada y i ma gą, pama gin i (LKŽ:
);
• pa audonúo i ‘pasida y i e melhas co es: su audonúo i ‘su ep i e melonai
(LKŽ: ).
§ 27. Néseis casos, quando em uma on e a es i a á ios do mesmo e bemodio a ian es
de ki čiação ski ing signi icam com, ci kum leksinės šaknies ki is ge almen e
ca ac e ís ico es adoes, e e bemodio p eesagos ki is es ado kai os ou pada omajai
signi icmei47, plg. :
• juõduo i ‘bū i, pa ece -se juodam; kam juodam mo ė i, kibždė i: juodúo i ‘da y is
juodam (ZnŽ: Sn 48; plg. e NdŽ);
• maguo i (= magaliuo i ‘in bun em, a ben eichem Wechsel glänzen, ein bun es
Aussehen haben): ma gúo i (= má gin i ‘bun machen, bun ä -
ben,bun du chwi ken’),ma gúo is(=mag i‘bun we den, e schiedene
Fa benannehmen’)(NdŽ);
• pikuo i (i pilkúo i?49) ‘g au schimme n: pilkúo i (= pilk i ‘g au we den, ang auen)
(NdŽ);
• ge ona ‘gelb scheinen, gelb schimme n: gel onúo i (= gel ónin i ‘gelb ä ben)
(NdŽ);
• aũdonuo i ‘a ody i audonam: audonúo i ‘ aus i, da y is ou se audonam (DkšŽ).
Um caso cu ioso é is o em Ša ėse (šiau ea ino e sudoes e a eals zona de con a o), onde a ação e bosa ba uo i
‘bal am быть, b anco ody is es á ixada com me a oninio ci kum leksu, e a ação e bodžiai suiky u akū u (apsijú
ma goduo i, za išlajúoduo i ‘pasida y i juodam, p iá guo i ‘pasida y iam, pama gagos) ou pames ki ė i (išpilkú
‘o ipasida y i pilkam). § 28. Šaknies ci kum leksas, como ma ciklis de signi icação de es ado, oco endo an o a
pa i do an igo ki čiuo ose akū inėse šaknyse ( . y. ediniuose om 1 ki čiu būdo ės a džių, например, bál as *1 →
*bál -uo- i ba -uo- i, plg. § 4), quan o ci kum leksinės 46 Išsky us neben onu audo i paliudijimą NdŽ, onde ambos os
a ian es de ki čiao i ( audonuo i e audonúo i) são ap esen ados jun os e odos os ês signi icados indicados
bekio com pilkijuo i (ki ip neionuo i, juo i, ma guo i,kuo i), mas isso é apenas edignia ne is yellow. 47 Caso
con á io é is o neben nos ex os li e ú icos insc i os A. Ba anausko: Kàd gʹa onuoja żalì łapẽlei (bū io kai a):
Dõ gʹał onúoja płó ai kwiē ẽlū (būsena) (abiejų eks ų au o ė a mesma R5 [kupiškėnų] a mės a s o ė iš
Pajuodupio, plg. 31; ki klus Ba anauskas, ma y , sudėjęs ženžiū a), 1920 Ba anowski: 435, 439. 48 Mas plg. as mesmas
šnek os pajuõduo i ‘pasida y i juodam, pa amsė i (ZnŽ: Sn ). 49 Da NdŽ insc ição não es á cla o, se a insc ição
pilkúo i aplicá el só à mudança de es ado, ou e ao es ado signi icância.
A igos A icles 101 /
Lie u ių kalbos eiksmažodžių
su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida
de o igem shaknyse: an es disso nãoecusadas ki cio po causa de Saussu eo dêsnio (pgs.,
ge as *2 → *ge -uo- i > gel -úo- i ge -uo- i ou *gel ónas 1 → *gel ón-uo- i ge -on-uo- i), e
al ez e desde 19 seno neki čiuo ose, se nos edados ki į gauda osa de uma ação mažana
p iesaga ( y ge as *4 → *gel ón-úo- i ge -uo- i; *gel ónas 3 → gel ón-on-u *o- i ge -on-uo- i,
pl. g. 29. É p o á el que su gindo em algum pon o de á ea de uso da língua li uana e
pos e io men e espalhando-se na es an e á ea, o e e ido enômeno do no e do Vá nio
não enha chegado ao a eal das ma gens do no e. Aqui → a é es es dias sob e i ido
a chajiška bál -as bál -uo- i e gel ón-as gel ón- i ipo de ki ing (gal e dėsningas ges -as →
gels -úo- i ki ing, embo a não enha am i memen e a i mado, e § 22). Pe e Pe ei a de
dados en e o no e do Vá nio e o no e do Vá nio em uma a iedade e a iância de
o igens (* da , ci um, ci cas, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem,
nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem,
nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem,
nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem,
nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem,
nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem,
nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem, nem.
Enquan o isso, no i pu no a mių a eale ci kum leksinės šaknies ki is nos
e basmaodžiuose do ipo em ques ão an e io men e p o a elmen e oi espalhado (caimo
e lku iuo i ipo edinių caso, e . § 9), se não em oda a plo e, é pelo menos já mais
amplamen e do que nos dias de hoje, po ém cedo (anksčiau lku iuo i ipo ediniuose)
nunykęs. Nunin isimą, ma y , lėmė semp e mais adqui cinis p ies -(i) domina ed edinių
bū es ki is i p iinyagas izos a sepa a senos de e basmaodži iš enos om his a ealo
bū iokai osi (a )pada omosios eikšmės eiksmažodžiųišnykimas,pas a o-
siomis eikšmėmisįsigalėjuski ųp iesagų ediniams(p z.,bal - -i,bál -in- i).
ki chia a se espalha em oda a Li uânia hoje e é codi icação como al já na gale ia.
3.3. Ou os casos
§ 30 Além dos abe ados dois ipos, paliudi a e de á ios ou os p ecei os de ki čio
nep iesaginio -(i) edados de edados, que não podem se conside ados elhos a chaizmais,
e lindinços das pala as undamen ais 1 ki čiuo ę, po ém ge almen e nep ieš a aujančių
pa eldė ajam dėsningumui. Eles ge almen e êm ki čio a akū inė šaknis (kiemeniu
pama iniuose kamienuose) ou nem manyiaskemenių pama inių kamienų negalinis beome io
šaknies (pama inio kamienoose) ki is liudijamas y iniame lie u ių a ami a eale (daug
Majoje Lie u oje), mui as ezes apenas g e a a ian es de ki čio aka iniame. Se u ilizado
a eale, aqui eles êm.
SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 108
Ac a Linguis ica Li huanica XCI Ms Mus eika (PPAŽ) M l
Me eliai, Lazdijų .
Mžk Mažeikiai
Nm Kudi kos Naumies is, Šakių .
Nmk Nemakščiai, Raseinių .
Nsm Nuosamai, Skuodo . (ŠVŽŽ)
N No ėnai, Skuodo .
Ob Obeliai, Rokiškio .
Pal Paluknė, Skuodo . (ŠVŽŽ)
Pc Pociūnėliai, Rad iliškio .
Pgg Pagėgiai
P Pakš eliai, Šiaulių . (DūnŽ)
Pl Palė enė, Kupiškio .
Pln Plungė
Plš Palūšė, Ignalinos .
Pl Pla eliai, Plungės .
Pl Pil iškiai, Vilka iškio .
Pl n Panė enėlė, Kupiškio .
Pn Pane ėžys
Pnd Pandėlys, Rokiškio .
PnmR Panemunis, Rokiškio .
Ppl Papilys, Bi žų .
P k P iekulė, Klaipėdos .
P lg P ialga a, Skuodo . (ŠVŽŽ)
P ng Pa ingys, Ignalinos .
Psl Pasaliai, Vijos . [Bal a usija] (LzŽ) Pš
Paš i inys, Pak uojo .
P Pi ašiūnai, Aly aus .

A igos A icles 109 /
Lie u ių kalbos eiksmažodžių
su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida
P n Pa andenė, Telšių .
P nR y inė Pa andenės apylinkės pa e (Telšių e Kelmės .) (DūnŽ)
Pž l Paeže ėliai, Šakių .
R5 Munda R. 5 (= Ry czai penk ji) [Kũpiszkio pa õpijos, Skõpiszkio pa õpijos, Czadasũ
pa õpijos] (Ba anowski 1920: 131)
Rdm Rudamina, Lazdijų .
Rdn Raudėnai, Šiaulių .
Rk Rokiškis
Rm (1) Ramygala, Pane ėžio . Rm (2) Rimašiai, Poškonių apyl. k. (D Ž; nepainio ina com
LKŽ: Rm Ramygala,
Pane ėžio .)
Rs Raseiniai
Rš Rimšė, Ignalinos .
R Rie a as, Plungės .
Rudnia, Va ėnos .
Sg Saugos, Šilu ės .
Skp Skapiškis, Kupiškio .
Sk Ski snemunė, Ju ba ko .
Slm Salamies is, Kupiškio .
Sln Salan ai, K e ingos .
Sl Sla ikai, Šakių .
Smal Smal os, Za asų .
Smln Smalininkai, Ju ba ko .
Smn Simnas, Aly aus .
Sn Sin au ai, Šakių .
S Siau imai, Poškonių apyl. k. (D Ž; nepainio ina com LKŽ: S Feliksas S agys
[…])
S d Se edžius, Ju ba ko .
S j Se ijai, Lazdijų .
SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 110
Ac a Linguis ica Li huanica XCI S p Se apinai, K e ingos
. (ŠVŽŽ) Šll Šilalė Šl Šal iniai, Die eniškių apyl. k. (D Ž) Šmn
S p –S iaup ai,Skuodo .(ŠVŽŽ)
S –Su iliškis,Kėdainių .
Šd–Šedu a,Rad iliškio .
Šek–Šekai,Skuodo .(ŠVŽŽ)
Šk–Šakiai
Škn–Šakyna,Šiaulių .
Šimonys, Kupiškio . Šn Šunskai, Ma ijampolės . Š s
Ša ės, Skuodo . Š Š ėkšna, Šilu ės .
Š nč Š enčionys
Tl Tešiai
T g Tau agė
T gn Tau agnai, U enos . T k
Ti kšliai, Mažeikių . T kn
T uikinai, Skuodo . T
T e ečius, Ignalinos . Upyna,
Šilalės Up .
U ena U
Už Už en is, Kelmės . Vab
Vabaliai, Skuodo . (ŠVŽŽ) Va n
Va niai, Telšių . Vdk Viduklė,
Raseinių . Vds Vidsodis, Kelmės .
(DūnŽ) Vg Vege iai, Akmenės .
A igos A icles 111 /
Lie u ių kalbos eiksmažodžių
su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida
Vin Vindeikiai, Skuodo . (ŠVŽŽ)
Vj Vajasiškis, Za asų .
Vkš–Viekšniai,Mažeikių .
Vkšn–Viekšnaliai,Telšių .(DūnŽ)
Vlk Valkininkai, Va ėnos .
Vlk Vilka iškis
V p Va pu ėnai, Šiaulių . (DūnŽ) VšR
Višakio Rūda, Ma ijampolės . V
Ve i žėnai, Klaipėdos .
Vž Vėžaičiai, Klaipėdos .
Z Ze ynos (PPAŽ) Žb Žeb okai,
Skuodo . (ŠVŽŽ) Že Žemy ė, Skuodo .
(ŠVŽŽ) Žl Žal ynų kaimas i apylinkė (ZnŽ)
Ž (1)–Ža ėnai,Telšių .
Ž (2)–Žiū ai(PPAŽ;nepainio inasuLKŽ:Ž –Ža ėnai,Telšių .)
Ž Ž i gždaičiai, Šakių .
Žž Žižmai, Die eniškių apyl. k. (D Ž; nepainio ina com LKŽ: Žž Žiežma iai,
Kaišiado ių .)
SUTARTINIAI ŽENKLAI
>, < one inė aida
, ne one inė aida (paki imo po analogia, e c.)
→, di eção da ação
SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 112
Ac a Linguis ica Li huanica XCI ŠALTINIAI
ABa An ano Ba anausko a mių eks ai (ž . Ba anowski 1920: 435, 439). BŽ Jono Ba ono
diccioná io (ž . Ba onas 1932). KBūg Kazimie o Būgos esc e a (ž . Būga 1959: 144, 488). DŽkš
Daukšių k aš o žodynas, au . V. Labu is, Vilnius: Alma li e a, 2002.
a uais-lie u iu-kalbos-zodynas/. DP Mikalojaus Daukšos Pos ilė, 1599 (pa yzdžiai ci ados
DLKŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, į ai ūs leidimai, e. a ian-
as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /
segundo: Ska džius 1935). D skŽ D uskininkų a mės žodynas, au . G. Nak inienė, A.
Paulauskienė, V. Vi kauskas, Vilnius: Mokslas, 1988. DŽūn No e y ų dūnininkų šnek ų
žodynas, au . V. Vi kauskas, Vilnius: Mokslas,
1976.
D Ž Die eniškių šnek os ā dynas 12, Vilnius: Li u ians kalbos ins i u as, 20052010. J An ano
Juškos diccioná io e manusc i o da pa e não imp essa (ci ado segundo LKŽ). K F yd icho
Ku šaičio žodynai (ž . Ku scha 18701874; 1883). KDonel K is ijono Donelaičio ex ai (ci ado
segundo LKŽ). Kl Ž Kal anėnų šnek os žodynas, au . A. Vilu y ė, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as,
2008.
KpŽ Kupiškėnų žodynas 14, au . K. Vosyly ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2007–2014.
K nŽ K e ingos a mės žodynas, au . J. Aleksand a ičius, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2011.
KzRŽ Kazlų Rūdos šnek os Dic ionynas 12, au . A. Pupkis, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
LKŽ(e) Dic ioná io da língua Li uânia 120 (19412002), e. a ian e, ed. kolegija G. Nak inienė, J.
Paulauskas, R. Pe okienė, V. Zabkauskas, J. Vi a skai ė, y . ed. G. Nak inienė, Vilnius:
Li huanian Ins i u e o Language, 2008 ( e são a naujin a, 2018). P ieiga no In e ne :
h ps://baekal.l /lie u iu-kalbos-zodynas. LzŽ Lazūnų a mės žodynas, au . J. Pe auskas, A.
Vidugi is, Vilnius: Mokslas, 1985.
A igos A icles 113 /
Lie u ių kalbos eiksmažodžių
su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida
NdŽ Wö e buch de li auischen Sch i sp ache. Li auisch-Deu sch Lie u ių ašomosios kalbos
žodynas /. Lie u iškai- okiška pa e 15, bea b. sud. M. Niede mann, A. Senn, F. B ende , A. Salys,
Heidelbe g: Ca l Win e s Uni e si ä s e lag, 19321965. PPAŽ Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų
žodynas 12, au . A. Leskauskai ė, V. Ragaišienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 20162019. R
Pilypo Ruigio Dic ioná io (ž . Ruhig 1747). T abalhos de Augus o Schleiche io (ž . Schleiche 1857).
ŠVŽ […] Dicioná io de e as do no e ociden ais 12, au . R. Vanagienė, Vilnius: Li u ian Language
Ins i u e, 20142015.
Vaig Ž Daba inės Vaigu os šnek os slo ynas, au . I. Š a cai ė, Vilnius: Ve smė, 2023. VdŽšk
Vidiškių šnek os žodynas, au . Ž. Ma ke ičienė, A. Ma ke ičius, Vilnius: Uni e sidade Li uana
de Educação, Ins i u o Li uânico de Língua, 2014. ZnŽ Zana ykų šnek os diccioná io 13,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 20032006.
LITERATŪRA
Ba anowski An on 1920: Li auische Munda en 1: Tex e, Leipzig: Ve lag on
K.F.Koehle .
Ba onasJonas1932:Rusų–lie u ių žodynas,2-asleidimas,Kaunas:Sakalobend o ė.
BūgaKazimie as1959:Rink iniai aš ai2,Vilnius:Vals ybinėpoli inėsi mokslinės
li e a ū osleidykla.
BūgaKazimie as1961:Rink iniai aš ai3,Vilnius:Vals ybinėpoli inėsi mokslinės
li e a ū osleidykla.
DLKG–Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed.V.Amb azas,4-ojipa aisy alaida,
Vilnius:Moksloi enciklopedijųleidybosins i u as,2006.
DyboVladimi A.1981:Sla janskaja akcen ologija. Opy ekons ukcii sis emy ak-
cen nych pa adigm p asla janskom,Mosk a:Nauka.
Gi denisAleksas2003:Teo iniai lie u ių onologijos pag indai,Vilnius:Moksloi 
enciklopedijųleidybosins i u as.
Gi denisAleksas2008:Žemaičių dzūkai. Teks ai su komen a ais,Vilnius:Moksloi 
enciklopedijųleidybosins i u as.
Gi denisAleksas2012:Šiau ės žemaičių Skuodo zona. Teks ai su komen a ais,Vilnius:
Vilniausuni e si e oleidykla.

SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS
114 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI
Ku scha F ied ich1870–1874:Deu sch-li auisches Wö e buch1–2,Halle:Ve lag
de BuchhandlungdesWaisenhauses.
Ku scha F ied ich1883:Li auisch-deu sches Wö e buch,Hallea.S.:Ve lagde 
BuchhandlungdesWaisenhauses.
Laigonai ėAdelė1978:Lie u ių kalbos akcen ologija,Vilnius:Mokslas.
Laigonai ėAdelė2002:Lie u ių kalbos akcen ologija,Vilnius:Gim asisžodis.
LKAII–Lie u ių kalbos a lasas2:Fone ika,a s. ed.K.Mo kūnas,Vilnius:Mokslas,
1982.
LKG II –Lie u ių kalbos g ama ika 2: Mo ologija, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius:
Min is,1971.
Rinke ičius Vy au as 2010:Kaiku ie eo iniaimo ologinėsakcen ologijoskon-
cepcijosaspek ai.–Bal is ica56(1),9–43.
Rinke ičius Vy au as 2015: Bal ų i sla ų kalbų ki čia imo is o ija 1, Vilnius:
Vilniausuni e si e as.
Philipp Ruhig 1747: Li auisch-Deu sches und Deu sch-Li auisches Lexicon,
[Königsbe g:]J.H.Ha ung.
Schleiche Augus 1857:Li auisches Lesebuch und Glossa ,P ag:J.G.Cal e’sche
Ve lagsbuchhandlung.
Ska džiusP anas1935:Daukšos akcen ologija,Kaunas:VDUHumani a iniųmoks-
lų akul e as.
Ska džiusP anas1943:Lie u ių kalbos žodžių da yba,Vilnius:Lie u osmokslųaka-
demija,Lie u iųkalbosins i u as.
Ska džiusP anas1998:Raš ai3,Vilnius:Moksloi enciklopedijųleidybosins i u as.
Ska džiusP anas1999:Raš ai5,Vilnius:Moksloi enciklopedijųleidybosins i u as.
S undžia Boni acas 1985:Lie u ių bend inės kalbos ki čia imo sis ema, Vilnius:
Pe oo se as.
S undžiaBoni acas2014:Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija,Vilnius:Eug imas.
ŠlapelisJu gis1920–1922:Lie u ių kalbos žodynas, iš e s as usiškai, lenkiškai i o-
kiškai,Vilnius:„Žaibo“spaus u ė.
ŠlapelisJu gis1921:Lie u ių i usų kalbų žodynas,Vilnius:M.Šlapelienėsknygy-
nas,„Žaibo“spaus u ė.
ŠlapelisJu gis1929:Lenkiškas lie u ių kalbos žodynėlis,Vilnius:„Rucho“spaus u ė.
 S aipsniai / A icles 115
Lie u ių kalbos eiksmažodžių
su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida
ŠlapelisJu gis1940:Ki čiuo as lenkiškas lie u ių kalbos žodynas,an ojilaida,Vilnius:
M.ŠlapelienėsLie u iųKnygynas,spaus u ė„Raida“.
VLKK2005:Vals ybinėlie u iųkalboskomisija.RekomendacijaDėl kai ku ių p iesagi-
nių eiksmažodžių ki čia imo,2005m.gegužės5d.,N .R-8(k-15).
VLKK2013:Vals ybinėlie u iųkalboskomisija.P o okolinisnu a imasDėl Vals ybinės
lie u ių kalbos komisijos 2005 m. gegužės 5 d. ekomendacijos N . R-8 (k-15) „Dėl kai ku-
ių p iesaginių eiksmažodžių ki čia imo“ pakei imo i papildymo,2013m.spalio3d.,
No PN-10 (k-15.1).
Zinke ičius Zigmas 1992: His ó ia da língua Li uânia 5: Bend inės kalbos iškilimas,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Zinke ičius Zigmas 1994: Li u ians kalbos dialek ologija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidykla.
Accen ua ion His o y o
Li huanian Ve bs in -(i)uo i
SUMARY
In he accen ua ion his o y o Li huanian e bs in -(i)uo i, he ollowing p ocesses could be
obse ed:
1. In he ea lies econs uc ible s age, he su ix -(i)uo- unc ioned as a nondominan s ong one: e bs
de i ed om accen ually immobile wo ds we e s essed on he oo (de i a ional base), e.g., j-uo- i ←
j-as a. p. 1, while e bs de i ed om mobile wo ds we e s essed on he su ix, e.g., kelm-úo- i ← kélm-as
a. p. 3. 2. In e bs de i ed om immobile non-acu e wo ds (mo e p ecisely, wo ds wi h a non-acu e
s em- inal syllable, e.g., a. p. 2 nouns), he s ess shi ed om he oo (i.e. he las syllable o he
de i a ional base) o he su ix due o Saussu es law, e.g. *paš-uo- i > pa š-úo- i ( paš-as a. p. 2), making
non-su ix impossible sa e in s ess in immobile wo ds (i.e. wo ds wi h an acu e s em- inal syllable o a
s essed e b) o e bs ha had e ained hei non-su ix a e Saussu es law. This gene aliza ion
has al eady been la gely comple ed in mode n Li huanian dialec s, bu .
s em- inalsyllable ega dlesso  one/quan i y,e.g.a.p.1nouns).
3. Wi h hesp eado accen ualdominanceinde i a i es,su ixs esscame obe
ins anceso  e ainednon-su ixs essin e bsde i ed oma.p.1nounsa ea es edin
MikalojusDaukša’s ex s,F ied ichKu scha ’sdic iona y,ea lyno ma i edic iona ies,and
SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS
Ac a Linguis ica 116 Li huanica XCI
4. In he pe iod a e Saussu es law, new e bs wi h a s essed ci cum lex oo began o appea , in
which he ci cum lex had an iconic unc ion: i ma ked a slow, p olonged ac ion o s a e. The e we e
wo ypes o such e bs, exempli ied by lk-u -iuo- i and ba -uo- i, espec i amen e.
O lku iuo i ipo is he esul o he ex ension o he su ix -(i)uo- o e bs in -u - i and -ul- i, which we e
cha ac e ized by oo ci cum lex as a ma ke o a enua e du a i e meaning. Roo ci cum lex was
ans e ed om hese e bs o -(i)uo- i e bs, as much o eas e n Li huania, i is a es ed alongside
wellas oo he su ixal e bal o ma ions(e.g.lku -iau- ie c.).Acco ding o20 h-cen u y
sou ces, hisci cum lex oo s essissha edbyalmos allLi huaniandialec s,albei ,in
su ix-s essed o ms. 6. In Li huania ba uo i-e ype e bs, i. de i a i es om oo adjec i es deno ing colo s
(and simila quali ies), he ci cum lex has p obably eme ged as a means o dis inguish essi e e bs om ien i e
and/o ci cum i i e e bs. This accen ua ion ype (i.e. lex) is ound mainly in sou hwes e n dialec os. I has
almos ne e exis ed in he eas , whe e i was o ally displaced by he Bal ic. 7. The no ma i e wo ks om he
20 h and 21s cen u ies es i y o he g adual disappea ance o ci cum lex oo s ess and he sp ead o
su ix s ess in bo h ypes o e bs. In s anda d Li huanian, non-su ix s ess has comple ely disappea ed in
ba uo i- ype e bs, while i is s ill possible in he lku iuo i- ype e bs.
8. In wes e n Li huanian dialec s (especially in Li huania Mino ), non-su ix s ess may also appea in
a ious o he e bs o mo e ecen o igin, usually wi hou iola ing he inhe i ed p inciple ha s ess
is only possible in acu e monosyllabic oo s o non- inal emodeled e bs in -(i)o i (e.g. páin-iuo- i).
syllableso mul isyllabicde i a ionalbases.Thesecanbeonoma opoeic(e.g. čì y -uo- i)
o o he wiseexp essi e e bs(e.g. àlaž-uo- i), ecen Ge manisms(e.g.býdel-iuo- i),and
En egada 2024 m. junho 25 d.
SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN
Ca ed al de Bal ís ica
Uni e sidade de Vilna
Uni e si e o g. 5, LT-01131 Vilnius, Li uânia
sand a.luksai e- [email p o ec ed] ud. u.l
sand ali uanis [email p o ec ed]om
VYTAUTAS RINKEVIČIUS
Uni e sidade de Vilna
Ca ed al de Bal ís ica
Uni e sidade de Vilna
Uni e si e o g. 5, LT-01131 Vilnius, Li uânia
y au as. ink[email p o ec ed]