Acta Linguistica Lithuanica 2025, t. 93, p. 1–10 Turinys / Turinio nuoroda ISSN 2669-218X (internete / elektroninis)

VARDŲ FONDO POKYČIAI NAUJO LIETUVIŠKŲ VARDŲ ŽODYNO KONTEKSTE

Vardyno pokyčiai naujojo Latvijos asmenvardžių žodyno kontekste^¹

LAIMUTE BALODE Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvių kalbos institutas El. paštas: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-5036-6663 Tyrimų sritys: baltų onomastika, latvių toponimija, latvių antroponimija.

RENĀTE SILIŅA-PIŅĶE Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvių kalbos institutas El. paštas: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-5553-2165 Tyrimų sritys: baltų onomastika, latvių toponimija, latvių antroponimija, latvių ir vokiečių kalbų kontaktai.

https://doi.org/10.35321/all93-01

SANTRAUKA

Straipsnyje pristatomas rengiamas Mažasis asmenvardžių žodynas (Mazā personvārdu vārdnīca), kurį planuojama išleisti 2026 m. Pirmojoje dalyje apžvelgiama, kuo sudarymo principai skiriasi nuo taikytų ankstesniame žodyne. Ypatingas dėmesys skiriamas maždaug 7% naujojo žodyno asmenvardžių, neįtrauktų į ankstesnį Klāvo Siliņšo latvių asmenvardžių žodyną (Latvijas personvārdu vārdnīca, 1990). Straipsnyje nagrinėjamos ir analizuojamos galimos šių skirtumų priežastys. Viena iš priežasčių – skirtingi abiejuose žodynuose taikyti kriterijai ir jų pagrindimas; kita – tai, kad asmenvardžiai Latvijoje galėjo paplisti tik

^¹Straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą 5-ojoje^ᵗʰ tarptautinėje mokslinėje Aleksandro Vanago konferencijoje „Kalbos ir kultūros dialogas XXI^ˢᵗ amžiaus onomastikoje“, 2024 m. lapkričio 7–8 d., Vilniuje: Lietuvių kalbos institute.

Autorių teisės © 2025 Laimute Balode, Renāte Siliņa-Piņķe. Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atvirosios prieigos ir platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atgaminti bet kokioje laikmenoje, jei nurodomi autorius ir šaltinis. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį. Gauta: 2025-08-23. Priimta: 2025-11-13.

1

po K. Siliņšo žodyno išleidimo. Tai naujai pasiskolinti asmenvardžiai, tokie kaip Maikls, Mišela ir Raiens, taip pat labai reti ar net unikalūs latviškos kilmės asmenvardžiai, pavyzdžiui, Ārvalda ir Magone.

RAKTINIAI ŽODŽIAI: latvių kalba, vardai, asmenvardžių žodynas, vardų fondo pokyčiai XXI^st amžiuje.

ANOTACIJA

Straipsnyje pristatomas naujasis Latvijos asmenvardžių žodynas (Mažā personvārdu vārdnīca, numatomas publikuoti 2026 metais). Pirmojoje straipsnio dalyje aptariami ankstesniojo ir šio žodyno sudarymo principų skirtumai. Daugiausia dėmesio skiriama asmenvardžiams (apie 7 proc.), kurių nėra ankstesniame Latvijos asmenvardžių žodyne (Klāvs Siliņš Latvijas personvārdu vārdnīca, 1990). Pateikiamos ir analizuojamos galimos priežastys, kodėl kai kurie vardai neįtraukti į ankstesnįjį žodyną: tai, visų pirma, skirtingi antroponimų atrankos principai, antroji priežastis – asmenvardžio paplitimo laikas jau po K. Siliņo žodyno parengimo (pavyzdžiui, nauji pasiskolinti vardai, tokie kaip Maikls, Mišela, Raiens, arba itin reti latvių kilmės vardai, pavyzdžiui, Ārvalda, Magone).

ESMINIAI ŽODŽIAI: latvių kalba, vardai, asmenvardžių žodynas, XXI a. vardyno pokyčiai.

ĮVADAS

Šio straipsnio tema susijusi su abiejų autorių darbu rengiant naują Latvijos vardų žodyną, kurį Latvijos kalbos agentūra planuoja išleisti 2025 m. pabaigoje. Pagrindinis straipsnio tikslas – glaustai apžvelgti rengiamo žodyno koncepcinę sandarą ir struktūrinį modelį, ypač aptariant duomenų atrankos metodologinius principus ir kriterijus, kuriais remiantis nustatomi antraštiniai asmenvardžiai. Be to, tyrime apibrėžiami skiriamieji aspektai, naująjį asmenvardžių žodyną atribojantys nuo anksčiau išleistų leksikografinių darbų. Antroji straipsnio dalis skirta pagrindiniam tyrimo tikslui įgyvendinti: joje pateikiami rengiant žodyną įgyti pastebėjimai ir įžvalgos, daugiausia dėmesio skiriant naujausiems Latvijos asmenvardžių korpuso pokyčiams, konkrečiai – asmenvardžiams, kurių nėra ankstesniame išleistame žodyne, ir veiksniams, nulėmusiems jų neįtraukimą.

Vienintelis iki šiol išsamus latvių vardų leidinys yra K. Siliņšo Latvių asmenvardžių žodynas (Latviešu personvārdu vārdnīca), šiame straipsnyje toliau trumpinamas LPV, po autoriaus mirties išleistas 1990 m. K. Siliņšas antroponiminę medžiagą rinko beveik 50 metų, rankraštį baigė 1980 m. (Siliņa-Piņķe 2024: 300). Nors pagal profesiją jis nebuvo kalbininkas, žodyną sudarė itin rūpestingai ir atsidavęs. Nuo jo išleidimo praėjo daugiau kaip 30 metų; per tą laiką labai pasikeitė asmenvardžių teikimo pasirinkimai, socialinė struktūra ir net platesni visuomenės bei kultūros aspektai. Buvo sukurta arba pasiskolinta daug naujų vardų. Be to, dviejų žodynų sudarymo principai gerokai skiriasi.

1. PAGRINDINIAI NAUJOJO ŽODYNO SUDARYMO PRINCIPAI

Kitaip nei K. Siliņšo žodyne (LPV), kuriuo siekiama aprėpti visą tūkstantmetį (Siliņš 1990: 8), naujajame žodyne daugiausia dėmesio skiriama tik šiuo metu Latvijoje vartojamiems vardams. Kiekviename straipsnyje bus išsamiai aprašyta vardo kilmė ir šiuolaikinis

2

paplitimas, o žodynas skirtas plačiam skaitytojų ratui. Viena pirmųjų naujojo žodyno autorių užduočių buvo apibrėžti ir apriboti medžiagos apimtį, nes projektui skirtas laikas buvo labai trumpas.

Nuspręsta, kad žodyne bus pateikiami straipsniai, pagrįsti: 1) tradiciniais latvių kalendoriaus vardais (2025 m. duomenys); 2) 200 populiariausių moterų ir vyrų vardų tarp Latvijos piliečių 2022 m.; 3) 200 populiariausių mergaitėms ir berniukams per pastaruosius 20 metų (2002–2022 m.) suteiktų vardų (taip pat tik tarp Latvijos piliečių) (taip pat žr. Siliņa-Piņķe 2024: 301).

Vienas pagrindinių antroponiminių duomenų šaltinių – tradicinių 2025 m. kalendorinių vardų sąrašas. Šį sąrašą kas kelerius metus atnaujina Valstybinės kalbos centro Kalendorinių vardų ekspertų komisija, remdamasi tokiais kriterijais kaip vardo kilmė, reikšmė, eufonija, dažnumas, stabilumas ir tradiciškumas, taip pat jo derėjimas su latvių vardų suteikimo tradicijomis (VVC). 2025 m. į tradicinį kalendorių įtraukti devyni nauji vardai: jis papildytas moterų vardais Aleksa, Dominika, Grēta, Madlēna, Mīla, Vanesa ir vyrų vardais Eliass, Francīks, Vestards (VVC). Šie vardai į žodyną taip pat įtraukti kaip nauji straipsniai.

Dauguma antroponiminių duomenų gauti iš Pilietybės ir migracijos reikalų valdybos (PMLP); jos darbuotojai juos parengė pagal autorių nurodytus parametrus.

Kodėl pasirinkta tokia atranka? Autoriai turėjo kelis konkrečius tikslus, būtent:

1) sukurti aiškiai apibrėžtą apimtį, kad „žaidimo taisyklės“ būtų skaidrios ir vardų variantai nesukeltų nereikalingų sunkumų;

2) pasiekti kuo platesnę auditoriją;

3) supažindinti žodyno naudotojus su kalendoriuose įtrauktų vardų kilme;

4) pateikti Latvijoje dažniausiai vartojamus vardus, su kuriais dažniausiai susiduriama kasdieniame gyvenime;

5) išryškinti pastarųjų dešimtmečių vardų suteikimo tendencijas ir supažindinti skaitytojus su šiais pokyčiais (Balode, Siliņa-Piņķe 2025).

Apdorojus visus surinktus duomenis, nustatyta beveik 1 200 vardų, kurie sugrupuoti į žodyno straipsnius. Kiekviename straipsnyje pateikiama informacija apie asmenvardžio kilmę ir, jei įmanoma, jo atsiradimo arba paplitimo Latvijoje laiką, taip pat jo populiarumą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis skirtingais XX^th amžiaus laikotarpiais. Vardai, kurie skiriasi tik šaknies balsio ilgumu, – pavyzdžiui, Adelīna ir Adelina arba Zinaida ir Zinaīda, – sujungiami į vieną straipsnį, o kiti vardai pateikiami atskiruose straipsniuose. Dėl šio grupavimo rengiamame žodyne šiuo metu yra 1 162 straipsniai.

Aprašant vardų kilmę, vienas pagrindinių šaltinių yra K. Siliņšo žodynas (LPV), kuris kritiškai vertinamas ir lyginamas su naujausiais kitų kalbų vardų žodynais (įskaitant vokiečių, anglų, švedų, rusų, lenkų, lietuvių, estų, suomių ir kt.) bei XXI^st amžiaus onomastikos tyrimais. Be to, siekiant patikrinti

3

arba patikslinti vardo atsiradimo ar paplitimo Latvijoje laiką, taip pat naudojamasi rengiamu elektroniniu Latvių vardų istoriniu žodynu, remiantis pirmaisiais užfiksuotais atvejais XVIII^th amžiaus evangelikų liuteronų parapijų metrikų knygose ir tokiais šaltiniais kaip svetainė periodika.lv. Galiausiai, surinkę ir įvertinę visus prieinamus duomenis, autoriai Latvijos kontekste pasirenka patikimiausius arba tikėtiniausius kilmės aiškinimus, kartais, remdamiesi įvairiais šaltiniais, pasiūlydami ir savo interpretacijas.

Analizės metu, atrenkant į naująjį žodyną įtrauktinus vardus ir atliekant tolesnę lyginamąją analizę, remtasi kitų kalbų antroponiminių žodynų sudarymo metodikomis ir principais. Vardų šaltinių autentiškumas ir patikimumas, taip pat aiškiai apibrėžti vardų atrankos kriterijai yra pagrindinės metodologinės vertybės, kuriomis grindžiamas šis požiūris (Maciejauskienė 2004; Sinkevičiūtė 2010; 2014; Eggert, Nissen 2023 ir kt.). Taip pat atsižvelgta į kitų kalbų patirtį asmenvardžių kaitos srityje. Pavyzdžiui, išsamus Stanley Liebersono (2000) tyrimas apie vaikams suteikiamų vardų populiarumo pokyčius Jungtinėse Valstijose rodo, kad vardų skonis (kaip ir kitos mados) atspindi platesnius visuomenės pokyčius. Panašiai Katharina Leib ring (2023) lygina visų Švedijos gyventojų vartojamų vardų visumą XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje su šiuolaikiniais populiariais kūdikių vardais ir dabartiniu visos gyventojų grupės vardų fondu. Šį latvių antroponimijos tyrimą taip pat informavo ir rėmė kompetentingai sudaryti žodynai, parengti pirmaujančių šios srities specialistų; jie yra ir metodologiniai modeliai, ir validacijos šaltiniai.

2. NAUJI VARDAI IR GALIMOS JŲ NEBUVIMO LPV PRIEŽASTYS (DVIEJŲ ŽODYNŲ PALYGINIMAS)

Darbo metu paaiškėjo, kad ne visi planuoti straipsniai turi atitikmenis LPV. Iš 1 162 rengiamo žodyno straipsnių LPV nepavyko rasti informacijos apie 82 vardus – kiek daugiau nei 7%. Šie konkretūs vardai sudaro šiame straipsnyje pateikiamos analizės pagrindą.

Svarstant šių neatitikimų priežastis, viena pirmųjų iškeltų hipotezių buvo ta, kad juos lemia skirtingi abiejuose žodynuose taikyti straipsnių atrankos kriterijai. LPV K. Siliņšas pažymi: „Kiek įmanoma, pateikiami tik latviams suteikti vardai, nors ne visada nuosekliai, nes iš šaltinių ne visuomet galima patikimai nustatyti vardo turėtojo tautybę“^² (Siliņš 1990: 26). Be to, „Asmenvardžiai, užfiksuoti tik 1973 m. ir (arba) 1975 m. ir visiškai nebūdingi latvių asmenvardžių sistemai, į galutinį žodyno tekstą nebuvo įtraukti“ (Ibid.: 33). Priešingai, rengiamame žodyne įtraukiami įvairios etninės kilmės Latvijos piliečių vardai, jei jie patenka tarp 200 populiariausių vardų arba yra įtraukti į tradicinį vardadienių kalendorių.

^² Straipsnio autorių išversta citata.

4

Antroji galima neatitikimų priežastis – naujų vardų atsiradimas ir paplitimas Latvijoje bei Latvijos antroponiminėje sistemoje po LPV sudarymo. Siekiant patikrinti šias hipotezes, vardai sugrupuoti pagal naujojo žodyno rengimo metu taikytą analitinę schemą. Taip sutelktas dėmesys į 82 antraštinius vardus – 49 moterų ir 33 vyrų vardus (žr. lentelę).

Lentelė. Šiame straipsnyje analizuojami į LPV neįtraukti latvių vardai (abėcėlės tvarka)

Moterų vardai Alisa, Amalda, Amanta, Amina, Anabella, Ārvalda, Bernedīne, Denize, Dīte, Dzelde, Dziedra, Džīle, Džēsika, Eimija, Emija, Emilia, Gabriella, Halina, Heidija, Imalda, Jelizaveta, Jevgenija, Junora, Keita, Keitija, Ketlīna, Kristena, Liepa, Liza, Magone, Maria, Megija, Meija, Menarda, Miervallda, Mila, Mišela, Natālija, Nikole, Olivia, Oļesja, Polina, ReiČela, Samanta, Sofija, Sofja, Vasilisa, Viktoria, Žaklīna Vyrų vardai Ako, Aldris, Aleks, Alekss, Anvars, Ārvalds, Braiens, Damirs, Daniils, Danila, Daņila, Denis, Digmārs, Dilans, Domeniks, Edvarts, Gaits, Guntris, Jevgenijs / Jevgēņijs, Kevins, Kirills, Maikls, Malvis, Markus, Meldris, Nikita, Nikolass, Raiens, Raits, Ritvaldis, Sigmunds, Valgudis, Viestards

2.1. Latvių antroponiminei sistemai nebūdingi vardai

Siekiant nustatyti, ar vardą daugiausia vartoja latviai, ar kitos Latvijos etninės grupės, išanalizuoti iš Pilietybės ir migracijos reikalų valdybos (PMLP) gauti duomenys. Tačiau pradinė prielaida, kad dauguma į LPV neįtrauktų vardų pirmiausia bus nebūdingi latvių antroponiminei sistemai ir daugiausia atstovaus latviškintoms rusų kilmės vardų formoms (nors ne tik joms), nepasitvirtino. Iš visų analizuotų vardų labiau būdingi Latvijos ne latvių etninėms grupėms sudarė mažiau nei ketvirtadalį – iš viso tik 19 vardų: Alisa, Amina, Anvars, Damirs, Daniils, Danila, Daņila, Denis, Jelizaveta, Jevgenija, Jevgenijs/Jevgēņijs, Kirills, Mila, Natālija, Nikita, Oļesja, Polina, Sofija ir Vasilisa.

Tik keli iš šių vardų gali būti laikomi ypač populiariais: Daniils, Jevgenijs/Jevgēņijs ir Natālija – kiekvieną jų turi daugiau kaip 2 000 asmenų. Be to, vardus Alisa, Nikita ir Olesja turi daugiau kaip 1 000 registruotų asmenų. Tokie vardai kaip Damirs, Jelizaveta, Jevgenija, Kirills ir Polina yra palyginti retesni – juos turi 500–1 000 asmenų, o likusieji yra reti arba labai reti. Dauguma šių vardų į rengiamą žodyną įtraukti dėl ryškaus jų populiarumo augimo pastaraisiais dešimtmečiais, dėl kurio jie pateko į 200 populiariausių berniukų ir mergaičių vardų grupę.

Tik penki vardai priklauso išimtinai šiai kategorijai, o tai reiškia, kad vienintelis tikėtinas jų nebuvimo K. Siliņšo žodyne paaiškinimas – nebūdingas jų vartojimas Latvijos vardų aplinkoje:

5

1) Anvars buvo įtrauktas į LPV rankraštį, nurodant 1973 arba 1975 m. datą, tačiau mokslinis redaktorius Ojārs Bušsas nusprendė jo neįtraukti į išleistą variantą, nes jis buvo visiškai nebūdingas latvių vardų sistemai (Siliņš 1990: 33). Šiandien vardas itin retas ir į rengiamą žodyną įtrauktas tik todėl, kad kažkuriuo metu po LPV išleidimo netikėtai buvo įtrauktas į tradicinį latvių vardadienių kalendorių^³;

2) Jevgenija – vardas, XX a. kartais teiktas mergaitėms Rygoje, ypač rytinėje Latvijos dalyje – Latgaloje. Pažymėtina, kad LPV pateikiamas variantas su minkštinamuoju priebalsiu Jevgeņija (Ibid.: 180), kuris praktiškai yra gerokai retesnis;

3) Jevgenijs ir jo variantas Jevgeņijs, kaip jau pažymėta, yra dažni vyrų vardai tarp Latvijos ne latvių etninių grupių. LPV įtrauktas variantas su minkštinamuoju priebalsiu Jevgeņijs (Ibid.: 180), kuris yra tik šiek tiek populiaresnis;

4) Natalja – populiaresnis Natālija variantas; LPV įtraukta būtent ši forma (Ibid.: 246);

5) Oļesja – vardas, išpopuliarėjęs daugiausia XX a. devintajame dešimtmetyje, todėl jo nėra LPV.

Neaišku, kodėl minėti Jevgenija ir Jevgenijs vardų variantai nebuvo įtraukti į LPV, nes daugelio kitų vardų lygiagretės formos jame pateikiamos, pavyzdžiui, Jelēna ir Jeļena arba Jozefīne, Jozefina, Jozepīne ir Jozepīna (Ibid.: 178, 183). Ir priešingai, kitų gerai žinomų vardų variantai, pavyzdžiui, Alisa, Jelizaveta, Kirills, Nikita ir Polina, galėjo būti neužrašyti dėl vėlesnio jų paplitimo Latvijoje.

2.2. Naujai Latvijoje atsiradę vardai

Antrasis mūsų reikšmingu laikytas aspektas susijęs su besikeičiančiomis vardų suteikimo tendencijomis Latvijoje. Apdorojus duomenis paaiškėjo, kad ši kategorija yra didžiausia – jai priklauso pusė visų analizuotų vardų, iš viso 45 vardai; 14 iš jų anksčiau apibūdinti kaip daugiausia priklausantys slavų antroponiminei sistemai. Tai rodo, kad vardų suteikimo praktika kinta ir ne latvių bendruomenėse.

Likę 31 vardas, nebūdingi ne latviams, yra šie: Aleks, Aleks­s, Anabella, Braiens, Denīze, Dilans, Domeniks, Džesika, Eimija, Emija, Emilia, Gabriella, Heidija, Keita, Keitija, Ketlīna, Kevins, Kristena, Maikls, Maria, Markus, Megija, Mišela, Nikolass, Nikole, Olivia, Raiens, Rei­čela, Samanta, Sofia ir Viktoria.

Iš jų tradiciniame vardadienių kalendoriuje pateikti tik Aleks­s, Megija ir Samanta; jie taip pat yra dažniausi šios grupės vardai – juos turi atitinkamai daugiau kaip 2 250, 1 500 ir 3 300 asmenų. Tačiau Keita, nors šį vardą turi daugiau kaip 2 200 asmenų, nėra

³ Autoriai mano, kad tai buvo klaida, nes vardas Anvars būdingas arabų antroponiminei sistemai. Plg. Anwar – arabišką asmenvardį, kilusį iš arabų kalbos anwar, reiškiantį „šviesus“ arba „spindintis“ (R. Kohlheim, V. Kohlheim 2013: 57).

6

įtrauktas į kalendorių. Palyginti reti vardai, kuriuos turi 500–1 000 asmenų, yra Aleks, Kevins, Maikls, Nikolass ir Raiens, o likusieji dar retesni – juos turi tik 100–500 asmenų. Nepaisant to, visi šie vardai įtraukti į rengiamą žodyną, nes priklauso 200 populiariausių mergaičių ir berniukų vardų grupei^⁴.

Be to, Centrinio statistikos biuro (CSB) duomenų vizualizacija, pavadinta 100 populiariausių naujagimių vardų per 100 metų, rodo, kad šie vardai dažniausiai suteikiami užsienyje gimusiems vaikams. Taigi galima daryti išvadą, kad vien kurio nors iš šių veiksnių – vardas nebūdingas latviams arba yra naujai atsiradęs – pakaktų jų nebuvimui LPV paaiškinti.

2.3. Pakitusios vardų formos ir reti vardai

Pažymėtina, kad 11 vardų LPV pateikia panašią, paprastai dažnesnę, formą. Pavyzdžiui: Aleksis (ne Aleksс), Dominiks (ne Domeniks), Emilija (ne Emilia), Gabriela (ne Gabriella), Heidi (ne Heidija), Marija (ne Maria), Markuss (ne Markus), Nikola (ne Nikole), Olīvija (ne Olivia), Sofija (ne Sofia) ir Viktorija (ne Viktoria). Visi šie (skliaustuose pateikti) variantai įtraukti į išplėstinį vardadienių kalendorių⁵, išskyrus Emilia, Maria, Olivia, Sofia ir Viktoria, kurie neatitinka latvių gramatikos normų, t. y. baigiasi –ia, o ne normine –ija.

Analizės metu, greta anksčiau nustatytų grupių, išryškėjo papildoma kategorija: vardai, kurie realiai vartojami labai retai (arba visai nevartojami), tačiau vis tiek įtraukti į tradicinį vardadienių kalendorių. Sunku, o kai kuriais atvejais net neįmanoma nustatyti, kodėl šių vardų nėra LPV, nes priežastys gali būti įvairios. Jie galėjo atsirasti Latvijoje po 1980 m., kai buvo baigtas LPV rankraštis, arba jų turėtojų galėjo būti tiek mažai, kad K. Siliņšas jų nepastebėjo ar neužfiksavo. Iš viso nustatyti 32 tokie vardai: Ako, Aldris, Amalda, Amanta, Ārvalda⁶, Ārvalds, Bernedīne, Digmārs, Dite, Dzelde, Dziedra, Dzīle, Edvarts, Gaits, Guntris, Halina, Imalda, Junora, Liepa, Liza, Magone, Malvis, Meija, Meldris, Menarda, Miervalda, Raits, Ritvaldis, Sigmunds, Valgudis, Viestards, Žaklīna. Beveik visus šiuos vardus turi mažiau nei 70 asmenų, daugumą – mažiau nei 10. Tik Edvarts, Liza ir Žaklīna turi maždaug po 100 turėtojų, o vardas Ārvalda apskritai neregistruotas.

3. PAGRINDINIAI YPATUMAI, AIŠKINANTYS KONKREČIŲ VARDŲ NEBUVIMĄ LPV

Pirma, yra vienas vardas, kurio neįtraukimas aiškiai paminėtas LPV įvade. Mokslinis žodyno redaktorius Ojārs Bušsas pažymi, kad „lyvių ir

⁴ Apie naujausias naujagimių vardo parinkimo tendencijas Latvijoje žr. Balode 2023.

⁵ Išplėstinis kalendorius pateikiamas Valstybinės kalbos centro interneto svetainėje: https://www.vvc.gov.lv/lv/kalen-darvardu-ekspertu-komisija (žr. dokumentą „Paplašinātais vārdadienu saraksts“).

⁶ Šiame vardų sąraše pabraukti vardai yra latviškos kilmės.

7

estų vardai (iš senovės kronikų)“ buvo tarp neįtrauktųjų (Siliņš 1990: 34). Toks pavyzdys – vyro vardas Ako. Jei panašus žodynas būtų sudaromas šiandien, šis kriterijus nebegaliotų, nes Ako šiuo metu Latvijoje registruotas kaip vardas, kurį turi daugiau kaip 10 asmenų, taigi jis nebeapsiriboja senovės kronikomis. Panašiai vardas Bernadīna, užfiksuotas LPV rankraštyje, neįtrauktas, nes nebuvo paliudytas realioje vartosenoje (Ibid.: 34). Tačiau panašus vardas Bernedīne, kurį turi mažiau nei 10 asmenų, įtrauktas į rengiamą žodyną.

Antra, LPV pateikia konkrečius vardus tokiomis formomis, kurios skiriasi nuo rengiamame žodyne pateiktų formų: Ārvaldis (ne Ārvalds), Dita (ne Dite), Edvards (ne Edvarts), Gaitis (ne Gaits), Haļina (ne Halina), Liepiņa (ne Liepa), Līze (ne Liza), Raitis (ne Raits), Zigmunds (ne Sigmunds), Viestarts (ne Viestards), Žakelīna (ne Žaklīna), taip pat LPV užrašyti priešingos lyties vardai, pavyzdžiui, vyro vardas Ārvaldis (bet ne moters vardas Ārvalda), Dziedris (ne Dziedra), Dzilis (ne Dzīle), Guntris (ne Guntra), Miervaldis (ne Mierval­da), ir moters vardas Malva (ne vyro vardas Malvis), Meldra (ne Meldris).

Galima manyti, kad konkretūs vardai buvo vartojami XX amžiuje, tačiau K. Siliņšas galėjo jų neužrašyti. Šią prielaidą patvirtina paieškos internetiniame „Periodika“ archyve: jose randama laikraščių straipsnių, kuriuose minimi realūs šių vardų turėtojai, pavyzdžiui, Aldris (XX a. 8-ajame dešimtmetyje), Amalda (XX a. 3-iajame dešimtmetyje), Halina (XX a. 6-ajame dešimtmetyje), Imalda (XX a. 7-ajame dešimtmetyje), Junora (XX a. 4-ajame dešimtmetyje) ir Menarda (XX a. 9-ajame dešimtmetyje). Remiantis pavardėmis ir konteksto detalėmis, labai tikėtina, kad šie asmenys buvo latviai.

Kai kurie iš šių vardų periodiniuose leidiniuose taip pat pasirodo kaip literatūros kūrinių veikėjų vardai, pavyzdžiui, Aldris, Dite, Dzelde ir Junora, o tai galėjo palengvinti jų vėlesnį perėmimą realiame gyvenime. Be to, vardas Edvarts žinomas kaip rašytojo Edvartso Virzos (1883–1940; tikrasis vardas Jēkabs Eduards Liekna) literatūrinis pseudonimas.

IŠVADOS

Pirma, prielaida, kad viena pagrindinių konkrečių vardų nebuvimo LPV priežasčių yra iš esmės skirtingi abiejų žodynų metodai – ar orientuojamasi tik į etninius latvių vardus, ar į Latvijos piliečių turimus vardus, – pasitvirtino tik iš dalies. Tarp seniai įsitvirtinusių, latvių tautinėms mažumoms būdingų vardų, neįtrauktų į LPV, išsiskiria tik Jevgenija, Jevgenijs/Jevgēnijs ir Natalja.

Dažniau konkrečių vardų nebuvimą galima paaiškinti jų atsiradimu ir (arba) platesniu paplitimu Latvijoje XX a. pabaigoje ar net tik XXI amžiuje. Šiai grupei priklauso įvairūs Vakarų Europos kilmės vardai (visi pritaikyti prie latvių ortografijos, su latviškomis gramatinėmis galūnėmis), pavyzdžiui, Braiens, Denīze, Džesika, Eimija, taip pat vardai, atstovaujantys slavų antroponiminei sistemai, pavyzdžiui, Alisa, Damirs, Daniils ir Denis. Šie pavyzdžiai rodo, kad vardų suteikimo tradicijos Latvijoje pastaraisiais dešimtmečiais reikšmingai pasikeitė tiek tarp latvių, tiek tautinių mažumų bendruomenėse.

Beveik pusės analizuotų vardų neįtraukimo į LPV priežasčių neįmanoma tiksliai nustatyti. Tai labai retai vartojami, o kai kuriais atvejais net

8

unikalūs vardai, kurie vis dėlto įtraukti į tradicinį vardadienių kalendorių. Nors ši grupė gana įvairi, būtent joje – ir tik joje – aptinkami latviškos kilmės vardai, tokie kaip Ārvalda, Dzelde ir Dziedra. Kai kurių šių vardų įtraukimas į kalendorių galėjo prisidėti prie jų virsmo iš atsitiktinių atvejų į retus, bet vis dar paliudytus vardus.

Bet kuriuo atveju būsimame žodyne bus pateikta labai įvairi vardų kolekcija. Tik laikas parodys, kurie iš šių vardų įsitvirtins ir suklestės latviškoje vardų suteikimo praktikoje, o kurie palaipsniui nugrims į užmarštį.

REFERENCES

Balode Laimute 2023: Names of Newborns in Latvia: Recent Changes. – Onomastics in Interaction With Other Branches of Science. Volume 2. Anthroponomastics. Proceedings of the 27th International Congress of Onomastic Sciences, ed. U. Bijak, P. Swoboda, J. B. Walkowiak, Kraków: Jagiellonian University Press, 21–47. DOI: https://doi.org/10.4467/K7446.46/22.23.17267.

Balode Laimute, Siliņa-Piņķe Renāte 2025: Reflection of Identity in Given Names of Latvia Over the Last Century. – Proceedings of the ICOS Congress [article accepted for publication].

CSB: Latvijas Republikas Centrālā statistikas pārvalde. 100 populārākie personvārdi: datu kopa [Central Statistical Bureau of the Republic of Latvia. 100 Most Popular Personal Names: Data Set]. Internet Access: http://vardi.csb.gov.lv [accessed 02.06.2025].

Eggert Birgit, Nissen Knudsen Bo 2023: Danish Name Lexicon: A New Web-Dictionary of Danish Personal Names. – Onomastics in Interaction With Other Branches of Science. Volume 2. Anthroponomastics. Proceedings of the 27th International Congress of Onomastic Sciences, ed. U. Bijak, P. Swoboda, J. B. Walkowiak, Kraków: Jagiellonian University Press, 123–140. DOI: https://doi.org/10.4467/K7446.46/22.23.17273.

Kohlheim Rosa, Kohlheim Volker 2013: Duden. Lexikon der Vornamen, 6., völlig neu bearbeitete Aufl., Mannheim, Zürich: Dudenverlag.

Leibring Katharina 2023: Movements and Changes in the Forename Stock in Sweden Between the 1990s and the 2010s. – Onomastics in Interaction With Other Branches of Science. Volume 2. Anthroponomastics. Proceedings of the 27th International Congress of Onomastic Sciences, ed. U. Bijak, P. Swoboda, J. B. Walkowiak, Kraków: Jagiellonian University Press, 279–298. DOI: https://doi.org/10.4467/K7446.46/22.23.17282.

Lie­ber­son Stanley 2000: A Matter of Taste: How Names, Fashions and Culture Change, New Haven, London: Yale University Press.

Maciejauskienė Vitalija 2004: Dar kartą apie lietuvių vardus [Once again about Lithuanian Names]. – Kalbos kultūra 77, 84–95. Internet Access: https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-

9

0001:J.04~2004~1367158427446/J.04~2004~1367158427446.pdf [accessed 29.10.2025].

Periodika: Latvijas Nacionālās bibliotēkas interneta vietne Periodika [Periodika, the online platform of the National Library of Latvia]. Internet Access: https://periodika.lndb.lv/ [accessed 02.06.2025].

PMLP: Pilsonības un migrācijas lietu pārvalde (Iekšlietu Ministrija) [Office of Citizenship and Migration Affairs of Latvia (Ministry of Internal Affairs)]. – Personvārdu datu bāze [Data Base of Personal Names]; lists of names (first or only) of Latvian residents – citizens – provided by the PMLP [prepared in November 2022]; separate lists of the 200 most common Latvian and non-Latvian given names compiled by the PMLP [prepared in June 2022], and a list of names of newborns compiled by the PMLP for 20 years (2002–2022) [prepared in March 2023].

Siliņa-Piņķe Renāte 2024: Ceļā uz jaunu latviešu personvārdu vārdnīcu jeb Ko nevar atrast Kļāva Siliņa vārdnīcā [Towards a new dictionary of Latvian personal names, or What cannot be found in Kļāvs Siliņš’s dictionary]. – Linguistica Lettica: veltījumkrājums Laimutei Balodei, speciālizlaidums, numura redaktori: I. Druviete, S. Rapa, 300–311.

Siliņš Klāvs 1990: Latviešu personvārdu vārdnīca [Dictionary of Latvian Personal Names], Rīga: Zinātne.

Sinkevičiūtė Daiva 2010: Z. Zinkevičius, Lietuvių asmenvardžiai [recenzija] [Z. Zinkevičius, Lithuanian Personal Names [Review]]. – Baltistika 45(1), 145–151. Internet Access: https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1342/1260 [accessed 29.10.2025].

Sinkevičiūtė Daiva 2016: Ramutė Dabrytė, Rūta Sakalauskaitė, Dalia Pakalniškienė (sud.) 2014. Rinkis vardą lietuvišką: lietuviškų vardų žodynėlis. Vilnius: Versus aureus. 336 p. [recenzija] [Ramutė Dabrytė, Rūta Sakalauskaitė, Dalia Pakalniškienė (comp.) 2014. Choose a Lithuanian Name: Lithuanian Name Dictionary. Vilnius: Versus aureus. 336 pp. [Review]]. – Taikomoji kalbotyra 2016(8), 330–339. Internet Access: https://www.zurnalai.vu.lt/taikomojikalbotyra/article/view/17517/16686 [accessed 29.10.2025].

VVC: Valsts valodas centrs, Kalendārvārdu ekspertu komisija [State Language Center, Expert Commission for Calendar Names]. Internet Access: https://www.vvc.gov.lv/lv/kalendervardu-ekspertu-komisija [accessed 02.06.2025].

10