Changes in the Stock of Given Names in the Context of a New Dictionary of Latvian Given Names

Ac a Linguis ica Li huanica 2025, 93, p. 1-10 Tu inio nuo oda ISSN 2669-218X (online elek oninis) Copy igh 2025 Laimu e Balode, Renā e Siliņa-Piņķe. Išleido Lie u os kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos s aipsnis, pla inamas pagal "C ea i e Commons A ibu ion License" sąlygas, leidžiančias ne ibo ą naudojimą, pla inimą i ep odukciją be ku ioje e pėje, jei nu odomas o iginalus au o ius i šal inis. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Gau as: Gau a: 2025-08-23 P iim a: 2025-11-13. 1 Pa adinimų akmens pokyčiai, susiję su Naujasis la ių a dų žodynas Va dyno pokyčiai naujojo La ijos asmen a džių žodyno kon eks e 1 LAIMUTE BALODE La ijos kalbos ins i u as, La ijos uni e si e o humani a inių mokslų akul e as El. paš as: laimu [email protected] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-5036-6663 Ty imų s i ys: Bal ijos onomas ika, La ijos oponimija, La ijos an oponimija. RENĀTE SILIŅA-PIŅĶE La ijos kalbos ins i u as, La ijos uni e si e o humani a inių mokslų akul e as El. paš as: ena [email protected] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-5553-2165 Ty imų s i ys: Bal ijos onomas ika, La ijos oponimija, La ijos an oponimija, La ijos i Vokiečių kalbos yšiai. (h ps: www.doi.o g 10.35321_all93-01 ) ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ Abs akcija S aipsnyje p is a omas a ėjan is Mažasis asmeninių a dų žodynas (Mazā pe son ā du ā dnīca), ku io išleidimas planuojamas 2026 m. Pi moje dalyje apž elgiama, kaip kompiliacijos p incipai ski iasi nuo anks esniame žodyne naudojamų. Ypa ingas dėmesys ski iamas maždaug 7 p oc. naujų a dų, ku ie nebu o į auk i į anks esnį La ijos asmeninių a dų žodyną, ku į sukū ė Klā s Siliņš (La ijas pe son ā du ā dnīca, 1990). S aipsnyje nag inėjamos i analizuojamos galimos šių ski umų p iežas ys. Viena iš p iežasčių y a ski ingi k i e ijai i pa eisinimai, naudojami abiejuose žodynuose; Ki a y a ai, kad a dai gali bū i išpli ę 1 S aipsnis, pag įs as p is a ymu V a p au inėje mokslinėje Aleksand as Vanagas kon e encijoje "Ling os i kul ū os dialogas XXI a. onomas ikos s i yje", lapk ičio 78, 2024, Vilnius: Ins i u e o he in La ia only a e he Lie u ių kalba. 2 publica ion o K. Siliņš's dic iona y. Ta p jų y a naujai pasiskolin ų a dų, okių kaip Maikls, Mišela i Raiens, aip pa labai e ų a ne unikalių La ijos kilmės a dų, okių kaip Ā alda i Magone. KELNIKAI: La ijos kalba, a dai, asmeninių a dų žodynas, a dų kiekio pokyčiai XXI amžiuje. ANOTACIJA S aipsnyje p is a omas naujasis La ijos asmen a džių žodynas (Mazā pe son ā du ā dnīca, numa omas publikuo i 2026 me ais). Pi mojoje dalyje s aipsnio ap a iami anks esniojo i šio žodyno suda ymo p incipų ski umai. Daugiausia dėmesio ski iama asmen a džiams (apie 7 p oc.), ku ių nė a anks esniame La ijos asmen a džių žodyne (Klā s Siliņš La ijas pe son ā du ā dnīca, 1990). Pa eikiamos i analizuojamos galimos p iežas ys, kodėl kai ku ie a dai neį auk i į anks esnįjį žodyną: ai, isų pi ma, ski ingi an oponimų a ankos p incipai, an oji p iežas is asmen a džio papli imo laikas jau po K. Siliņio žodyno pa engimo (pa ykai, nauji pasiskolin i a dai, okie kaip Maikls, Mišela, Ā ens, a ba i in e i la ių kilmės a dai, pa yzdžiui, Rai alda, Magone). ESMINIAI ŽODŽIAI: la ių kalba, a dai, asmen a džių žodynas, XXI a. a dyno pokyčiai. Įžanga Šio s aipsnio ema y a susijusi su abiejų au o ių da bu dėl naujo La ijos a dų žodynų, ku į La ijos kalbos agen ū a planuoja išleis i 2025 m. pabaigoje. S aipsnio ikslas pi miausia y a pa eik i glaus ą są okos pag indų i būsimos žodynų s uk ū os apž algą, ypa ingą dėmesį ski ian duomenų a ankos me odiniams p incipams i į ašų pa adinimų nus a ymo k i e ijams. Be o, y ime apibūdinami išski iniai aspek ai, ku ie a ski ia naują asmeninių a dų žodyną nuo anksčiau paskelb ų leksikog a inių da bų. An oji s aipsnio dalis ski a pag indiniam y imo ikslui pasiek i: ji p is a o s ebėjimus i įž algas, gau as suda ymo p oceso me u, daugiausia dėmesio ski ian naujausiems asmeninių a dų ko puso pokyčiams La ijoje, konk ečiai a dams, ku ių nė a anks esniame paskelb ame žodyne, i analizuoja eiksnius, ku ie p isidėjo p ie jų išb aukimo. Vienin elis išsamus La ijos a dų leidinys iki šiol y a K. Siliņš La ijos asmeninių a dų žodynas (La iešu pe son ā du ā dnīca), šiame s aipsnyje oliau su umpin as kaip LPV, išleis as po jo mi ies 1990 me ais. K. Siliņš an oponiminę medžiagą inkė be eik 50 me ų, ank aš į užbaigė 1980 m. (Siliņa-Piņķe 2024: 300). No s jis p o esiniu požiū iu nebu o ling is as, žodyną suda ė su nepap as ais ūpesčiais i a sida imu. P aėjo daugiau nei isdešim me ų nuo jo išleidimo, i pe ą laiką asmeniniai a dų pasi inkimai, socialinė s uk ū a i ne pla esni isuomenės bei kul ū os aspek ai sma kiai pasikei ė. Daug naujų a dų bu o suku a a ba pasiskolin a. Be o, šių d iejų žodynų suda ymo p incipai labai ski iasi. 1. Pag indiniai naujo žodynų suda ymo p incipai Ski ingai nei K. Siliņš žodynas (LPV), ku io ikslas - apim i isą ūks an me į (Siliņš 1990: 8), naujasis žodynas su elkia dėmesį ik į šiuo me u La ijoje naudojamus a dus. Kiek ienas į ašas išsamiai ap ašys a do kilmę i šiuolaikinį pasiski s ymą, o žodynas ski as plačiai 3 skai y ojams. Viena pi mųjų naujo žodynų au o ių užduočių bu o apib ėž i i ap ibo i medžiagos apim į, nes p ojek ui bu o ski iamas labai umpas laikas. Bu o nusp ęs a, kad žodynas apim ų į ašus, pag įs us: 1) adiciniais La ijos kalendo iaus pa adinimais (2025 m. duomenys); 2) 200 populia iausių mo e ų i y ų a dų a p La ijos piliečių 2022 m.; 3) 200 populia iausių me gaičių i be niukų a dų pe pas a uosius 20 me ų (2002-2022 m.; aip pa ap ibo a La ijos piliečiams) (ž . aip pa Siliņa-Piņķe 2024: 301). Vienas pag indinių duomenų šal inių y a adicinių kalendo ių pa adinimų 2025 m. są ašas. Šią są ašą kas kele ius me us a naujina Vals ybinio kalbos cen o kalendo inių a dų ekspe ų komisija pagal okius k i e ijus kaip a do kilmė, eikšmė, eu onija, dažnis, s abilumas i adiciškumas, aip pa jo sude inamumas su La ijos pa adinimų adicijomis (VVC). 2025 m. į adicinį kalendo ių bu o p idė i de yni nauji a dai: bu o a naujin i mo e iški a dai Aleksa, Dominika, G e a, Madlēna, Mīla, Vanesa i y iški a dai Eliass, F ancisks, Ves a ds (VVC). Šie pa adinimai aip pa į aukiami į žodyną kaip nauji į ašai. Didžioji dalis an oponiminių duomenų bu o gau a iš Pilie ybės i mig acijos eikalų biu o (PMLP), ku į jo da buo ojai pa engė pagal au o ių nus a y us pa ame us. Klausimas […] kodėl bu o a lik a okia a anka? Au o ius u ėjo kele ą konk ečių ikslų, bū en : 1) suku i aiškiai apib ėž ą aikymo s i į, už ik inan , kad "žaidimo aisyklės" bū ų skaid ios i kad pa adinimų a ian ai nesukel ų ne eikalingų komplikacijų; 2) k eip is į kuo pla esnę audi o iją; 3) supažindin i žodynų naudo ojus su kalendo iuose esančių a dų kilme; 4) pa eik i labiausiai papli usius a dus La ijoje, dažniausiai pasi aikančius kasdieniame gy enime; 5) pab ėž i pas a ųjų dešim mečių pa adinimų su eikimo endencijas i susipažin i su šiais pokyčiais (Balode, Siliņa-Piņķe 2025). Pe di bus isus su ink us duomenis, bu o nus a y a be eik 1200 a dų i pa a džių, ku ie bu o suski s y i į žodynų į ašus. Kiek iename į aše pa eikiama in o macija apie asmeninio a do kilmę i , kai įmanoma, apie jo į edimo a pla inimo La ijoje laiką, aip pa apie jo populia umą iek nacionaliniu, iek egioniniu mas u ski ingais XX a. laiko a piais. Pa adinimai, ku ie ski iasi ik šaknų okalų ilgio a ž ilgiu, […] pa yzdžiui, Adelīna i Adelina a ba Zinaida i Zinaīda […], y a sujung i į ieną į ašą, o ki i pa adinimai gauna sa o a ski us į ašus. Dėl šios g upa imo būsimame žodynas šiuo me u u i 1162 į ašus. Pa adinimų kilmės ap ašymui iena pag indinių nuo odų y a K. Siliņš žodynas (LPV), ku is y a k i iniu požiū iu e inamas i lyginamas su naujausiais a dų žodynų žodynų ki omis kalbomis (įskai an okiečių, anglų, š edų, usų, lenkų, lie u ių, es ų, suomių i k .), aip pa su XXI a. onomas iniais y imais. Be o, siekian pa ik in i a paaiškin i a do a ykimo a išpli imo į La iją laiką, aip pa naudojami duomenys iš a ėjančio elek oninio La ijos a dų i pa a džių is o inio žodynų, emdamiesi pi miais už egis uo ais a ejais iš XVIII a. e angelikų 4 liu e onų pa apijos egis ų, aip pa iš okių šal inių kaip s e ainė pe iodika.l . Galiausiai, su inkę i į e inę isus u imus duomenis, au o iai pasi enka pa ikimiausius a pa ikimiausius kilmės paaiškinimus La ijos kon eks u, ka ais siūlydami sa o in e p e acijas, pag įs as į ai iais šal iniais. Anali inio p oceso me u a dų a anka, ku i bus į auk a į naują žodyną, i ėlesnė lyginamoji analizė bu o ado aujamos nus a y a me odika i p incipais, naudojamomis suda an an oponiminius žodynus ki omis kalbomis. Pa adinimų šal inių au en iškumas i pa ikimumas, aip pa ge ai apib ėž i pa adinimų a ankos k i e ijai y a pag indinės me odinės e ės, ku iomis g indžiama ši me odika (Maciejauskienė 2004; Sinke ičiū ė 2010; 2014; Egge , Nissen 2023, i . .). Taip pa bu o a siž elg a į ki ų kalbų pa i į, susijusią su asmeninio a do kei imu. Pa yzdžiui, S anley Liebe sonas (2000 m.) išsamiai iš y ė aikų a dų populia umo pokyčius Jung inėse Vals ijose i pa odė, kad a dų (i ki ų mados) skonis a spindi pla esnius isuomenės pokyčius. Panašiai, Ka ha ina Leib ing (2023) lygina isų Š edijos gy en ojų kalbamų a dų ko pusą 1990-ųjų pabaigoje su šiuolaikiniais populia iais kūdikių a dais i daba iniais a dais a p isuo inės populiacijos. Be o, daba inis La ijos an oponimijos y imas bu o pag įs as i emiamas ekspe ų su ink ais žodynų, ku iuos pa engė pi maujan ys šios s i ies specialis ai, ku ie a nauja iek kaip me odiniai modeliai, iek kaip pa i inimo šal iniai. 2. Nauji pa adinimai i galimos jų nebu imo p iežas ys Da bas yko aip, kad paaiškėjo, kad ne isi planuojami į ašai y a lygia e čiai LPV. Iš 1162 žodynų, ku ie bus į auk i į būsimą žodyną, LPV nebu o galima as i in o macijos apie 82 a dus […] os daugiau nei 7% […]. Šie konk ečiai pa adinimai suda o šiame s aipsnyje pa eik os analizės pag indą. Aps a s an šių nea i ikimų p iežas is, iena iš pi mųjų pa eik ų hipo ezių bu o a, kad jos kyla dėl ski ingų d iejų žodynų į ašų a ankos k i e ijų. LPV K. Siliņš pažymi: "Kiek įmanoma, iš a dy i ik la iams duo i a dai, no s i ne nuosekliai, nes a dų u ė ojo au ybė ne isada gali bū i pa ikimai nus a y a iš šal inių" (Siliņš 1990: 26). Be o, "asmeniniai a dai, už egis uo i ik 1973 m. i (a ba) 1975 m. i ku ie isiškai nė a būdingi La ijos asmeninių a dų sis emai, nebu o į auk i į 2 galu inį žodynų eks ą" (Ibid.: 33). Ki a e us, būsimeje žodynėje y a į ai ių e ninės kilmės La ijos piliečių a dai, su sąlyga, kad jie y a a p 200 populia iausių a dų a ba y a iš a dy i adiciniame a dų dienos kalendo iuje. 2 Ci aciją iš e ė s aipsnio au o iai. 5 An oji galima nea i ikimų p iežas is y a naujų a dų a ykimas i pli imas į La iją i La ijos an oponiminės sis emos iduje po LPV suda ymo. No in išbandy i šias hipo ezes, pa adinimai bu o suski s y i pagal anali inę sis emą, a lik ą engian naują žodyną. Dėl o bu o daugiausia dėmesio ski iama 82 a dams […] 49 mo e ų i 33 y ų a dams (ž . len elę). S alas. La ijos a das (al abe ine a ka) neį auk as į LPV, išanalizuo as šiame s aipsnyje Mo e is Alisa, Amalda, Aman a, Amina, Anabella, Ā alda, Be nedīne, Denīze, Di e, a dai Dzelde, Dzi, Dzīle, Džesika, Eimija, Emija, Emilia, Gab iella, Halina, Heidija, Imalda, Jeliza e a, Je genija, Juno a, Kei a, Kei ija, Ke līna, K is ena, K is ena, Liza, Magone, Ma ia, Nikolija, Meija, Mena da, Mie alda, Mila, Mišela, Na aļja, Nikole, Annas, Oli ija, Oļesja, Oļesja, Danina, Reid a, Saman a, So ija, So ija, Vija, Raisa, Daniils, Daniil, Dži, Dži, Dži, Dži, Daņila, Denis, Digmā s, Dilans, Domeniks, Ed a s, Gai s, Gun is, Je genijs Nikole, Je gēnijs, Ke ins, Mails, Maikls, Mal is, Ma kus, Meld is, Niki a, Aleksas, Vik o ia, Ri alds, Valmunds, Vies ai, Alda, Alda, Alda, Alda, Alda, Aleksand a, A s, 2.1. La ijos an oponiminės sis emos ne ypiniai a dai No in nus a y i, a a dą daugiausia naudoja la iai, a ki os La ijos e ninės g upės, bu o išanalizuo i duomenys, gau i iš pilie ybės i mig acijos eikalų biu o (PMLP). Tačiau p adinė p ielaida […] kad dauguma pa adinimų, ku ių nė a LPV, isų pi ma nebū ų būdingi La ijos an oponiminei sis emai i daugiausia a s o au ų usų kilmės pa adinimams jų la iškose o mose (no s ne išim inai) […] nebu o pa i in a. Iš isų išanalizuo ų a dų, ne La ijos e ninėms g upėms būdingesni a dai suda ė mažiau nei ke i adalį, iš iso bu o ik 19 a dų: Alisa, Amina, An a s, Dami s, Daniils, Danila, Daņila, Denis, Jeliza e a, Je genija, Je genijs, Je gēnijs, Ki ills, Mila, Na aļja, Niki a, Oļesja, Polina, So ja i Vasilisa. Tik keli iš šių a dų gali bū i laikomi ypač populia iais: Daniils, Je genijs/Je gēnijs i Na aļja, ku ių kiek ienas u i daugiau nei 2000 nešėjų. Be o, a dų Alisa, Niki a i Oļesja y a daugiau nei ūks an is. Tokie a dai kaip Dami s, Jeliza e a, Je genija, Ki ills i Polina y a palygin i e ai pasi aikančios, jų u i 500-1000 nešėjų, o likusios y a e os a ba labai e os. Dauguma šių a dų bu o į auk i į būsimą žodyną dėl jų yškio populia umo augimo pas a aisiais dešim mečiais, ku is a edė juos į 200 populia iausių be niukų i me gaičių a dų g upę. Tik penki pa adinimai p iklauso ik šiai ka ego ijai, o ai eiškia, kad ienin elis į ikinamas paaiškinimas, kodėl jie nė a K. Siliņš žodynas y a jų ne ipinis naudojimas La ijos pa adinimų aplinkoje: 6 An a as bu o į auk as į LPV ank aš į, be mokslinis edak o ius Ojā s Bušs nusp endė jį pašalin i iš išleis os e sijos, nes jis bu o isiškai neįp as as La ijos a dų sis emai (Siliņš 1990: 33). Šiandien šis a das y a labai e as i bu o į auk as į būsimą žodyną ik odėl, kad kažkada po LPV paskelbimo jis ne ikė ai bu o p idė as p ie adicinio La ijos 3 a dų dienos kalendo ius; 2) Je genija, a das, ku is ka ais bu o su eikiamas me ginoms Rigoje i ypač y inėje La ijos dalyje […] La gale pe isą XX amžių. Pažymė ina, kad LPV už egis uoja a ian ą su pala alizuo u subalansu, Je geņija (Ibid. 180), ku is p ak ikoje y a žymiai mažiau papli ęs; 3) Je genijs i jo a ian as Je gēnijs, kaip jau bu o pažymė a, y a papli ę y iški a dai a p ne la ių e ninės g upės La ijoje. LPV y a į auk as a ian as su pala alizuo u subalansu Je geņijs (Ibid.: 180), ku is y a ik šiek iek populia esnis; 4) Na aļja, ku is y a populia esnis Na ālija a ian as […] o ma, į auk a į LPV (Toliau: 246); 5) Oļesja, a das, ku is apo populia us daugiausia 1980-aisiais, odėl jo nė a LPV. Kol kas neaišku, kodėl pi miau minė i Je genijos i Je genijos a dų a ian ai nebu o į auk i į LPV, nes y a iš a dy os daugelio ki ų a dų lygiag ečios o mos, pa yzdžiui, Jelena i Jeļena, a ba Joze īne, Joze īna, Jozepīne i Jozepīna (Ibid.: 178, 183). A i kščiai, ki ų ge ai žinomų a dų, okių kaip Alisa, Jeliza e a, Ki ils, Niki a i Polina, a ian ai gali bū i neį ašy i dėl jų ėlesnio išpli imo La ijoje. 2.2 Naujai a ykę a dai La ijoje An asis aspek as, ku į mes laikėme eikšmingu, susijęs su besikeičiančiomis a dų su eikimo endencijomis La ijoje. A likus duomenų inkimą, paaiškėjo, kad ši ka ego ija y a didžiausia - ji suda o pusę isų išanalizuo ų a dų - iš iso 45 a dus, iš ku ių 14 anksčiau bu o apibūdinami kaip daugiausia p iklausan ys sla ų an oponiminei sis emai. Tai odo, kad pokyčiai yks a i ne la ių bend uomenių pa adinimų p ak ikoje. Likę 31 a dai, ku ie nė a būdingi ne la iams, y a šie: Aleks, Alekss, Anabella, B aiens, Denīze, Dilans, Domeniks, Džesika, Eimija, Emija, Emilia, K is ella, Heidija, Kei a, Kei ija, Ke līna, Ke ins, Gab iena, Maikls, Ma ia, Ma kus, Megija, Mišela, Nikolass, Nikole, Oli ia, Raiens, Reičela, Saman a, So ia i Vik o ia. Iš jų ik Aleksas, Megija i Saman a y a adiciniame a dų dienos kalendo iuje, i jie aip pa y a labiausiai papli ę a dai šioje g upėje, u in ys a i inkamai daugiau nei 2250 (1500) i 3300 (2500) a dų. Tačiau Kei a, no s ją nešioja daugiau nei 2200 asmenų, nė a 3 Au o ius mano, kad ai bu o klaida, nes An a s a das y a būdingas a abų an oponiminei sis emai. Palyginki e An a ą, a abų asmeninį a dą, kilusį iš a abų anwa , eiškiančio "š iesi" a ba "š iesi", į auk ą į kalendo ių. Lygiai (R. Kohlheim, V. Kohlheim 2013: 57). 7 e as a das su 500-1000 nešėjų y a Aleks, Ke ins, Maikls, Nikolass, i Raiens, o likę a dai y a da e esni, ik nuo 100 iki 500 nešėjų. Vis dėl o isi šie a dai bu o į auk i į būsimą žodyną, nes jie p iklauso 200 populia iausių me gaičių i be niukų a dų g upei. 4 Be o, Cen inio s a is ikos biu o (CSB) duomenų izualizacija, pa adin a 100 populia iausių naujagimių a dų pe 100 me ų, odo, kad šie a dai dažniausiai su eikiami užsienyje gimusiems aikams. Todėl galima da y i iš adą, kad ienas iš eiksnių - ai, kad La ijos gy en ojai naudoja ne ipinį a dą, a ba ai, kad La ijos gy en ojai naudoja naujai a si adusią a dą - pa s sa aime bū ų pakankamas, kad paaiškin ų jų nebu imą LPV. 2.3 Pakeis os pa adinimų o mos i e os pa adinimai Reikė ų pažymė i, kad 11 pa adinimų a eju LPV pa eikia panašią, pap as ai dažnesnę, o mą. Pa yzdžiui: Aleksis (ne Alekss), Dominiks (ne Domeniks), Emīlija (ne Emilia), Gab iela (ne Gab iella), Heidi (ne Heidija), Ma ija (ne Ma ija), Ma kuss (ne Ma kus), Nikola (ne Nikole), Olī ija (ne Oli ia), So ija (ne So ija) i Vik o ija (ne Vik o ia). Visos šios o mos (duo os a p skliaus ų) y a į auk os į išplės inį a dų dienos kalendo ių, išsky us Emiliją, Ma iją, Oli iją, So iją i Vik o iją, ku ios nea i inka 5 La ijos g ama ikos no mos, . y. jos baigiasi -ia, o ne no ma y a -ija. Analizės me u ka u su anksčiau iden i ikuo omis g upėmis a si ado da iena ka ego ija - a dai, ku ie labai e ai (a ba niekada) y a naudojami, ačiau is iek y a į auk i į adicinį a dų dieną. Sunku, o kai ku iais a ejais ne neįmanoma nus a y i, kodėl šie a dai nė a LPV, nes p iežas ys gali ski is. Jie galėjo pasi ody i La ijoje po 1980 m., kai bu o baig as LPV ank aš is, a ba jų u ė ojų skaičius galėjo bū i oks mažas, kad jie nepasiekė K. Siliņš'o dėmesio a pa eko į jo į ašus. Iš iso bu o nus a y i 32 okie a dai: Ako, Ald is, Amalda, Aman a, Ā alda, Ā alds, Be nedīne, Digmā s, Di e, Dzelde, Dzied a, Dzīle, Ed a s, Gai s, Gun is, Halina, Imalda, Juno a, Liepa, Liza, Magone, Mal is, Meija, Meld is, Mena da, Mie alda, Rai s, Ri aldis, Sigmunds, Valgudis, Vies a ds, Žina, 6 Žakl. Be eik isi šie a dai u i mažiau nei 70 nešėjų, o dauguma - mažiau nei 10. Tik Ed a s, Liza i Žaklīna u i maždaug 100 nešėjų, o Ā alda a do nė a egis uo a. 3. Pag indiniai punk ai, paaiškinan ys konk ečių duomenų nebu imą Pa adinimai LPV Pi ma, y a ienas a das, ku io pašalinimas aiškiai paminė as LPV įžangoje. Žodžio mokslinis edak o ius Ojā s Bušs pažymi, kad […]Li onijos i 4 Apie naujausias naujagimių a dų pasi inkimo endencijas La ijoje ž . Balode 2023. 5 Išplės inį kalendo ių galima as i Vals ybinio kalbos cen o in e ne o s e ainėje: h ps: www. c.go .l /l /kalenda a du-ekspe u-komisija (ž . dokumen ą […]Paplašinā ais ā dadienu sa aks s[…]). 6 Šioje a dų są aše pažymė i a dai y a la ių kilmės. 8 Es onijos a dai (iš seno ės k onikos) bu o a p ų, ku ie bu o išb auk i (Siliņš 1990: 34). Toks pa yzdys y a y iškas a das Ako. Jei panašus žodynas bū ų suda y as šiandien, šis k i e ijus nebebū ų aikomas, nes Ako šiuo me u y a egis uo as kaip a das La ijoje su daugiau nei 10 nešėjų, . y. jis nebė a ap ibo as seno inėmis k onikomis. Panašiai i a das Be nadina, ku is bu o už ašy as LPV ank aš yje, bu o pašalin as, nes jis nebu o pa i in as ealiame naudojime (Ibid.: 34). Tačiau į būsimą žodyną bu o į auk as panašus a das - Be nedėnas, ku io u ė ojų y a mažiau nei dešim . An a, LPV y a konk ečių a dų o mose, ku ios ski iasi nuo būsimos žodynos: Ā aldis (ne Ā alds), Di a (ne Di e), Ed a ds (ne Ed a s), Gai is (ne Gai s), Haļina (ne Halina), Liepiņa (ne Liepa), Līze (ne Liza), Rai is (ne Rai s), Zigmunds (ne Sigmunds), Vies a s (ne Vies a ds), Žakelīna (ne Žina), aip pa p iešingos ly ies a dų y a už ašy i LPV, pa yzdžiui, y iškas a das Ā aldis (be ne mo e iškas a das), Dzied is (ne Dzed a), Dzīlis Gunle (ne Gun a), Mie aldis (ne Mie a), Mie aldis (ne Meld a). Konk ečių pa adinimų a eju galima da y i p ielaidą, kad jie bu o naudojami XX amžiuje, be K. Siliņš jų galbū neį ašė. Šią p ielaidą pa i ina paieškos "Pe iodika" in e ne inis a chy as, ku iame pa eikiami laik aščių s aipsniai, ku iuose paminė i ik i asmenys su šiais a dais, pa yzdžiui, Ald is (1970 m.), Amalda (20 m.), Halina (50 m.), Imalda (60 m.), Juno a (30 m.) i Mena da (1980 m.). Remian is pa a dėmis i kon eks o de alėmis, labai ikė ina, kad šie asmenys bu o la iai. Kai ku ie iš šių a dų aip pa pasi odo pe iodiniuose leidiniuose kaip li e a ū inių kū inių pe sonažų a dai, okie kaip Ald is, Di e, Dzelde i Juno a, ku ie galėjo paleng in i jų ėlesnį p iėmimą ealiame gy enime. Be o, pa yzdžiui, a das Ed a s y a žinomas kaip ašy ojo Ed a s Vi za (1883-1940 m., ik asis a das Jēkabs Edua ds Liekna) li e a ū inis pseudonimas. Iš ados Pi ma, ik iš dalies bu o pa i in a p ielaida, kad iena pag indinių p iežasčių, dėl ku ių nė a konk ečių a dų LPV, y a iš esmės ski ingi abiejų žodynų me odai - a jie o ien uo i ik į e nines la ių a dus, a į La ijos piliečių a dus. Ta p seniai įsi i inusių, ipiškų La ijos mažumų a dų, ku ie nė a į auk i į LPV, išsiski ia ik Je genija, Je genijs/Je gēnijs i Na aļja. Dažniau konk ečių pa adinimų nebu imas gali bū i paaiškinamas jų a ykimu i (a ba) pla esniu papli imu La ijoje XX a. pabaigoje a ba ne ik XXI a. Į šią g upę įeina į ai ūs Vaka ų Eu opos kilmės a dai ( isi p i aiky i La ijos o og a ijai, su La ijos g ama ikos pabaigomis), okie kaip B aiens, Denīze, Džesika, Eimija, aip pa a dai, a s o aujan ys sla ų an oponiminę sis emą, okie kaip Alisa, Dami s, Daniils i Denis. Šie pa yzdžiai odo, kad a dų su eikimo adicijos La ijoje pe pas a uosius dešim mečius pasikei ė eikšmingai iek la ių, iek mažumų bend uomenėse. Be eik pusėje išanalizuo ų pa adinimų negalima iksliai nus a y i jų pašalinimo iš LPV p iežasčių. Jie labai e ai naudojami, o kai ku iais a ejais ne unikalūs a dai, ku ie is iek pasi odo adiciniame a dų dienos kalendo iuje. No s ši g upė y a gana į ai iapusiška, čia […] i ik čia […] andami La ijos kilmės a dai, okie kaip Ā alda, Dzelde i Dzied a. Kai ku ių šių a dų į aukimas į kalendo ių galėjo 9 p isidė i p ie jų ans o macijos iš e ka čiais pasi aikančių į e us, be is da pa i in us a dus. Be kokiu a eju, būsimas žodynas p is a ys labai į ai ias a dų kolekcijas. Tik laikas pa odys, ku ie iš šių a dų įsišaknys i kles ės La ijos pa adinimų p ak ikoje, o ku ie palaipsniui išnyks. REFERENCES Balode Laimu e 2023: Names o Newbo ns in La ia: Recen Changes. – Onomas ics in In e ac ion Wi h O he B anches o Science. Volume 2. An h oponomas ics. P oceedings o he 27 h In e na ional Cong ess o Onomas ic Sciences, ed. U. Bijak, P. Swoboda, J. B. Walkowiak, K aków: Jagiellonian Uni e si y P ess, 21–47. DOI: h ps://doi.o g/10.4467/K7446.46/22.23.17267. Balode Laimu e, Siliņa-Piņķe Renā e 2025: Re lec ion o Iden i y in Gi en Names o La ia O e he Las Cen u y. – P oceedings o he ICOS Cong ess [a icle accep ed o publica ion]. CSB: La ijas Republikas Cen ālā s a is ikas pā alde. 100 populā ākie pe son ā di: da u kopa [Cen al S a is ical Bu eau o he Republic o La ia. 100 Mos Popula Pe sonal Names: Da a Se ]. In e ne Access: h p:// a di.csb.go .l [accessed 02.06.2025]. Egge Bi gi , Nissen Knudsen Bo 2023: Danish Name Lexicon: A New Web-Dic iona y o Danish Pe sonal Names. – Onomas ics in In e ac ion Wi h O he B anches o Science. Volume 2. An h oponomas ics. P oceedings o he 27 h In e na ional Cong ess o Onomas ic Sciences, ed. U. Bijak, P. Swoboda, J. B. Walkowiak, K aków: Jagiellonian Uni e si y P ess, 123–140. DOI: h ps://doi.o g/10.4467/K7446.46/22.23.17273. Kohlheim Rosa, Kohlheim Volke 2013: Duden. Lexikon de Vo namen, 6., öllig neu bea bei e e Au l., Mannheim, Zü ich: Duden e lag. Leib ing Ka ha ina 2023: Mo emen s and Changes in he Fo ename S ock in Sweden Be ween he 1990s and he 2010s. – Onomas ics in In e ac ion Wi h O he B anches o Science. Volume 2. An h oponomas ics. P oceedings o he 27 h In e na ional Cong ess o Onomas ic Sciences, ed. U. Bijak, P. Swoboda, J. B. Walkowiak, K aków: Jagiellonian Uni e si y P ess, 279–298. DOI: h ps://doi.o g/10.4467/K7446.46/22.23.17282. Liebe son S anley 2000: A Ma e o Tas e: How Names, Fashions and Cul u e Change, New Ha en, London: Yale Uni e si y P ess. Maciejauskienė Vi alija 2004: Da ka ą apie lie u ių a dus [Once again abou Li huanian Names]. – Kalbos kul ū a 77, 84‒95. In e ne Access: h ps://e alpykla.li uanis ika.l /objec /LT-LDB-