scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kalbotyros terminai poezijoje

Author: Skirmantas Valentas
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/778/869
IVAIRENYBES
Ski man as
VALENTAS
KALBOTYROS
TERMINAI
POEZIJOJE
Lie aus
one ica an
eu liipy (BE
227) A.
Nyka-Nilidin-
as
Kalbo y os
e minai
( a inys,
suplemen in-
ys,
daik d a di-
s, liniksnis,
aidé e k .),
quando eles
abo dam-se
poesia, c ia
skai y ojy
ma a ilbg.
No in
paiscin i
okig
a osena,
eilé a8éiai,
nos quais
esama siy
e miny,
ka ais
chamados
ling is ine
poezija.,,Pa-
s angas
ku i
adinamajq
ling is ing
poezijq odo
(V.
Ruba igiaus
S. V.)
eilé aséius-
es esan ys
kalbo y os
e mininai,
a i iciame-
n e
p iklijuo i
p e ki y
Ziyodz: já
gelia pe
aide; p o
gimimy
pu ojanéius
sen inius...''.
Taéiau
ling is inés
poesiais
nede é y
susie i com
ienokiy ou
ki okiy
e miny
klija imu
(ba ba non
aci
philosophum-
!) maZiausiai
dél d iejy
p ieZaséiy. a,
segundo
okiq logika
eiles, nas
quais exis e
e miny
ma emá ic-
os ou
química
(pa yzdziy
as ume kad
i ne lie u iy
poezijoje),
u é ume
chamin i,,ma-
ema ine
poezija"
ou,,chemine
poezijaTM. E
isso já é
absu do. A
n a,
ling is iné
poesia
ei8kinys,
u in is gana
g ie2 q
s uk ii a. A
ela pe ence
e aiskias
e imologias
(Z . ZodZiy
jo ingiai,
p issai,
Dubysa e k .
kilmés
ai8kinimus S.
Gedos,,Zalio
gin a o
e iniuose*),
e panaSiy
o mas
ca ojimas
naquelle
mesma ou
g e imose
eilu ése (plg.
A. Zukausko
Kiek
akmenéliy,
akmenaidiy,
akmenyéiy,
akmu y). Isso
panaSu j
en ymus
ku i sa i a,
embo a
i nai ia,
g ama ika
poesia.
Be o, i in
glaudy poesia
g ama icos
y§j ma ame
i
en ão, quando
jokiy e miny
eks e né a,
quando nele
gliidi paslép a
linguagem
analizé
ali e ações,
anag amas,
uzmaskuo a
e imologia. Os
úl imos
eque imen os
pode
chama -se
—
zijos
ling is i§kumu,
jku j
e mino y os
pakli i y só
naquele caso,
caso
conseguk y
p
0
€
encon a
a osenos
logica.
jy
P ieg
is
deSim is
me y
R.
Jakobsonas
ga syjj
a igosnj,
no qual
nuodugniai
discu é
poesia
i
kalbo y os
ySius,
p adéjo
O.
Mandel8 amo
cilémis:
M
aa onbix
okonyanni
KosloKon
/
Mie
6
Jasin
yKas ipae
K
nik
S a
P.
Rasy ojas
i
Zodis.
V,
1981.
P.
35.
78
ago a
,,[
eiksmazodzio
galiniy a pas
/
Me na
dis ância
mos am
keli"
Piyanai
eiluciy
andame iek
o
mesmo
O.
Mandel8 amo
poesia em
(minim g eiky
línguas
eiksmagZodzio
ao is as,
augmen as . .),
i
an o lic u iy
poe y
i
(S.
Gedos,
Jus .
Ma cinke iciaus,
V.
Ruba iciaus k .)
i
eilése.
Vieny poe y
kii yboje
kalbo y os
e mininai
a e, quase
acon ecido-
siniai, ki y
dani,
cons i uan-
—
ys min ies
b anduolj.
Kodél
poesiaijā
daznamen-
e
encon am-
o
-se
kalbo y os,
não,
digamos,
na os
moksly
e mosina-
i? Galbi
odél, que ala
Zmogui
semp e
encon a
naquele
padiu
momen o
i
es ando udo
Salia,
i
mis e iinga
esybé.
Sob e
isso
ala-se
já
Home
kii iniuose,
nos quais
uzsimimem--
se sob e
de y líng
i
Zmoniy
das
línguas ZodZius
(Iliada
XX
72-74,
Odiséia
X
305—306).
Em mui os
casosy
kalbo y os
e miny
a oseng
pode
paaiski i
nãodu iai
pe cepokia-
mu do idioma
i
mundo
isomo izmu,
-y.
jy
s uk a iniu
apa umu.
A língua é
s uk ii a,
ku ig
Zmogus
sukii é em
p ocesso
de e oliução
Naquelui
empo
Zmogus
suki é
i
ou os
da inius,
exempziui,
mo adie e-
s.
Exzis uoja
i
okiy
s uk ii y, que
Zmogus é só
pa e
suk gs,
exemplozdiiui,
iS
k aS o aizdis.
En ende-se
que nem
po o ie é, nem
k aS o aizdis
não pode bi i
siejami língua
di e amen e.
su
Pode bu i só
compa adas
s uk ii os.
jy
Tai né a
an as ika: A
me odologia
(glosema ika)
c iada na
ling is inéie
mokykloje de
Copenhague é
des inada
y iné i
lingubai, aiau
alka ou as
a8ies
obje oy
mies y pan.
i
—
i
—
es u u -
amen e e elados.
Tokj
uni e sal-
uma não é
di ícil
paaixina :
kodél
gi
Zmogus pa a
cada da ini
inhaéjo
iS adiné i
di e en es
s uk ii s?
Todel é
possí el ala
sob e a cidade
k aS o aizdzio
g ama ica:
a
miisy mies q
su an aza o
udens
beasmené
g ama ica
ga és
a ui uo as
eklamom
mo e y
i
Sypsenom
©
miisy
Si dy mieloji
empo só
complemen i-
nys eu
ne aisyklica-
i
men e
suki ciuo as
aSa os
(EI
29)
Imu pudyny,
upiy, eze y
g ama ika (BM
182) A o o,
que kalbo y os
e miny
a osena
poezijoje
apéiuopiamos
sis ema
nesuda o,
odél enca
pa o i à cada
au o iaus
kii ybos
sepa adamen -
e. Bene
anks i iausius
pa yzdzius
andame J.
Zlabio-Zengés
1927 m.
pa asy ame
eilé as yje,,P-
a asa io
g ama ika":
Nus i o,
Nus i o desde
a cabeça
Daik a a dziai.
719
Gana!
P imasa-
is
aleg niu-
oja ziedus: —
Piedg,
Ziedai,
Ziedams.
7
Jai, kai
d yko
Gels y
plauky
i ik a a dziai...
1
Nus i o
g ande
O g ande
daik a a-
dis,
Apglébda-
mas
aka y
padangés me ade.
head
A
lemben
ainda u,
Kai ka
Daik a a-
dy inha
Z aigzdé-
s. (PG
89--91) Sio
ke u éj-
ininko
poesiaijai
neabejo -
inai é
u éjusi
j akos,,K-
e u iy
ejy"
mais inin-
ky
disposa -
a, que
poesiaija
e
kalbo y a
são
indis ing-
uí eis
assun os
(Sis
a i maç-
ão é
cons an -
emen e
epe ida
em odos
os
núme os
da mené
publicaçã-
o).
Ta sios
disposiçõ-
es
con i ma-
ção
-queliais
desim m-
eéiais
éliau
pa agu -
os A.
Nykos-Nili-
ino
eilu és, en e g ama icos e mundo b ézianGios egima pa alelizma:
80
Galingoji
G ama ika,
zodyno
Impe ija,
onde
ieSpa auja
Kilnus
Veiksmazodi-
s, obukes
Bad a dis e
nuogas
Daik a a dis,
Onde cabepa
odo misy
Skausmas
<...> <...>
balandzio
Lie aus
oné ica
sob e eu
lipy, éjo
Sin aksé e
sniego
al abe a, --
Vienin elé
bi is p ies
empo
An plidj (BE
227)
Sie
A.
Nykos-Niliino
unsaki e do
i
mundo
g ama icas
ySiai mui as
ezes bina ão
glaudiis, que
eilé as yje
começa poe inis
Zodziy
ski s ymas
ikalbos
pa e.
Como
caso
especial-
jj pode
indica
Jus .
Ma cinke iciaus
eilé as j
,,Kalbos
casaiTM.
[8ski kime
ik
Sias
eilu es:
Daik a a dziy
ogas,
eiksmazodziy
du ys,
bid a dziy
langai.
(BP
43)
A ai só
me á o as?
O
jei cia
me á o os
i
(juk
me á o a
—
dalelé
p ocesso
de
a
cognição), slypi
uz
jy
qualque
ealybé?
IS
ligybés
daik a a dis
=
ogo,
eiksmazodis
=
du ys,
biid a dis
=
janas pode
o ma
co eliação
daik a a dis
ogo
:
eiksmazodis
=
du ys
bid a dis
=
janas.
:
A idziau
paz elgg
emos
que
Sios ligbés
são
pama uo os:
ogo
(daik a a dis)
—
aquilo que i a
nejuda,
po ays
i
( eiksmazodis)
—
isso que isq
laika juda
(pois ela
a s omas),
janela
mos a,
como é o
mundo, odél
ele é
bid a dis.
Su
al
ac uo e,
isy ,
nesungiai
su ik y
li e a ii os
y iné ojai,
manan ys,
que
,,iS eiSkia~
mas modelo
mundialis é
dependen e
da linguagem
(V.
Daujo y é).
Si
ak uo e
são plaéiai
Zinoma
como
Sapi o-Who o
hipo ezé,
embo a ainda
XVII
a.
panaSias
men is
kélé
B. Spinoza,
i i o
g ama icane
jz elg¢s
a sispindin }
especialiga
mundialj.
Todél
i
min is,
que
sq oka
,,du ys u é y
bu i eiskiama
eiksmazodziu,
não pode bi i
conside ada só
poe ine
iSmone.
Ap oximaSd-
esim me y
B.
Lee
Who as
kélé d asy
pe gun a
sob e
ne obulq
daliy
classi icaç-
ão de
linguagem
em
línguas
eu opeias: kodél
Zodis
Zaibas é
daik a a-
dis, se
ele
eiskia
p ocess-
o, one
daik a?
Jus .
Ma cinke igiaus
klasi ikacijq
pa emia i sio
a igo au o ious
ealizado um
expe imen o
psicholing is inis.
Jo
du an e
100
s uden y
(só
aqueles
que
nunca
né a lei e
gi déje
a
Sio
eilé a8 io)
oi
mandada
de e min-
a , à qual
pa es da
língua
(daik a a dziui,
biid a dziui,
eiksmazodziui)
pe ence
Sie
Zodziai:
e o,
po a,
janela.
Os
pa icipan es
expe imen ais
o am
iskel as duas
salygos:
ski s an
Zodzius, é
p eciso
k eip i
démesj
ik ai
j
daik y
p asmg
(0
ne
j
g ama ícul-
os indiciclius
a
sin aksine
pozicions),
aiau cada
pa e de
linguagem
egali
pe ence
ik ai um
Zodis
Sumumindo
esul ados,
paaigkéio, que
pe
expe imen o
2/3
daly iy acha,
que e o é
daik a a dis,
janas
biid a dis,
du ys
eiksmazodis.
—
—
En ão
expe imen imen uoja-
má ios susin eza o
okj pa ex oq, kokj
encon ame miné ame
eilé as yje.
Siuo caso
poe iné
ismoné
coincida
semmine
su
análise.
6-880
81
Panay mundo
g a ikos
i
g e inima
andame
humo is ingje
J
E licko
poesiação:
O
ménuo
—
pusdaly is
—
sobe,
I
kalbasi
Z aigziy
akai, Kad
ge o bido
en o noy-
bés
Me
deixou
amininai.
/
Só i
k ailu é
dalely é
Daly iy
poo oje
can a...
(R
152)
Te mi
Poezija
Abundância
V.
Réuba iiaus
poezijoje
ku } laikg oi
a aukes não
só
skai y ojy,
bu
li e a ii os
k i iky bei
i
kalbininky
démesj.,.V.
P.
Zemguly é
§|
poe o
ki ybos
b uoza
apibiidina
assim:
Ruba igiaus
poesia
daznai
usadas
aidés,
sen inio,
g ama icas,
me a o as
i
ou as
sa okos
miisy
samoneje
em mui o
aiSkias
limi es.
O poe a se
es o ça a
espalhá-las,
passando po
Zodj no a
o ma ou
nejp as ame
conjuninyje
(,,sa o
be aidém
akim* pan.)'?.
K i ike i8kelia
jdomy
i
klausima
bando
i
j
jj
esponde :
,,Kodél
V.
Ruba igius
assim
jsikabings
j
linguagem
assun os?
Tal ez que
ilólogo, que só
ne
ago a
con on a com
isso, omos
ensinados na
ha s ojojão
su
escola??
ko
No é ysi
pap ies a au i:
V.
R- Lub Lo
Giaus
ki yboje
ne andame
okiy
kalbo y os
e miny,
quem
nebii y
Zinomi
i§
idu inés
escolas dos
cu sos
i
odél odos
en enden a-
mi.
En ão al
e miny
usoim
g eigamen-
e su ge
poe o
i8
disposições
ep esen -
adua
linguagem
mundialj,
o
ne
i8
no o poesia
,,sumokslin i*.
Qual a
e miny
lógica de
consumo?
Ten emos
esponde a
j
§j
pe gun a,
com base nos
cole á ios,,L-
aij ampa*
ko
(1981)
i
,,Eiliné
his ó ia*
(1985).
Dazniausi
i
sékmingiausi
en a i as
biina en ão,
quando
en oma
susie i
linguagem
g ama g
egimojo
su
mundo
sanda a, .y.
quando
en oma
j eigi que
exis e
mundo
i
g ama ica:
alanda
Si
amZinybés
—
k egzdé
cidade yliai
k am o
migdomajq
ménulio
able g
neuzmiega
ga iy
i
palaidy
—
jo
bii iai
isda e
g ama ines
e zi
no masasi
mylingias
ce eb is
j
como
pa éla e
imagens
(LI
61)
2Zemgul-
y e P.
An sékm-
és
nesékm-
es
s a s y-
kliy//Li e-
a i a e
a e. 1986
1 ou ub o
P67.
Lá
mesmo.
82

ISy g ama os
iene y
didZíssimo
k ii is V.
Ruba iciaus
poeziJoje en-
ka aleg niui
a eka Ji, a é
mesmo
uS umos
iSlinksniu eu
des ino (L{20)
skaodamaus
ua ida meu
jkalin as
sonas bikas
p akeik
sakiniy
meis iskumq
e i ma eilinés
días ku
Te minnia
kancia como
inho bokala
((Lj 46)), a é o
dia de sangue
apmokou ésiy
iki pasaulis
musp endaia
e isslinksni
li ui (EI 28) as
egnisks Gia,
ma y , como
en endendo
qualque
o ma de
obje o
posible. [domu
isso, que na
adição
an icos Sis
e mas (g .
p osis = lo .
casus,,k i im-
as*) oi
en endido
mui o
amplamen e,
exemplo.,
odos laikai,
iSsky us
esamajj,
ambém
o am
chamados
links niais.
mui o démesio
V. Ruba icius
di i ia
g a iniam
(ma omajam)
dos aspek ui:
nos iski ia
paukS<iy
aSkai e
kableliai
mels ai olima
Zu éd a
Sauk uku
jsminga jEI
p a e as
lipas ( 32) you
s ee wise
Sauk ukai
deixa amyb
nejs miis
kiinus (L] 90)
exemplos de
p ima e a
nupliki as
sob e
i oniskai
skaudi
skybosy
klaida (L) 52)
Naqueles
idiomas, nos
quais o aspéj
g a inj é mais
acen uado, os
e minos
aidé:
j
i
(EI jy
49)
mi is
eikalin-
ga aidei
(L) 70)
como
o ai
83
quem
en e
danguus
e
muzikos
o a ink-
lj mezga
{jj
pa eka
u8 uma
gims
balsés e
p iebals-
és (L) 69)
Te mino
aidé
a ose-
na mui o
ampla. Ela
s y uja
desde
aigkios
me á o -
as alguns
pauki io
aidziy
sniege (L]
107) nós
nusk isi-
mos kai
nos
uzmi s
kai jus
nos
uZmi s
mes
nuplasno-
sime
pa aidzi-
ui (L] 78)
a é
isisko
absu do
Suo
no ukus
e yliai
p abega
apsés as
aidziy (LI
75)
Te minas
aidé
(a i . bals
pa aidzi-
ui,é,
p iebals-
é)é
apa eceu
besas
gajas.
Laikuian-
, bég,
poe o
démesys
kalbo y -
ai
paleng a
bléso.
Knygoje,-
,Dangus e
ou as
na u eza
jégos*
andame
só: e
pédsaka
aidé
sug aus
que
a minéiai
ba y
mais ácil
e mais
segu o (D
14)
be aides
Sypsenos
gu kénis
(D 41)
ska diné
nu iedé-
jo
pa aidzi-
ui (D 48)
ne ike ai
com
Saknim is
ge klés
iSplesia
p ima
baigja (D
58) Galima
aze
i8 ada,
que
expe im-
en a com
ala
e minai-
s,
soki a u-
siais,
poe ,
skay ,
ma é. A
p o ação
oi
jómus,
84
aciau
nesékmingas.
Nesmékés
p ieZas is
simples:
e mininai
pe encem ao
es ilo
cien í ico
(me akalbos
unção), aquele
en pu
eile as is
baseia Poe ine
unção.
Me akalbos e
poe iné unção
p iesingi poliai:
odél pelo
menos miisy
emposis
g ama ikos
ne aSomos
eilémis,
eilé aSciuose
a amen e
ap inkame
ciência
e miny.
Pabaigoje
que é ysi
pa o i em
d iejy S. Gedos
eilé aséiy. Sio
poe o
ka yboje
ling is iné
men is ne e ai
bina mui o
aiSkiai
iS eikS a, o
kalbiné analizé,
embo a e
apipin a
poe ine iSmone
be an azija,
jdomi e
acilmen e
pasiduodan i*
s uk i iniam
apibend inimui.
Tokie são
eilé aSciai,,Si-
monas
Daukan as,
aSan is,,Biidg
seno és
lie u iy e
Zemaiciy mais
únicoselé
Daukan as
iSei is sielojos
emanações que
sua
p esençaje
Ziniomis lhes
Zemaiciai
biida o pama e
sus ing i
Bal ijas
daik a a de i
ja q biid a dis
isados. nada
aps ulbda o
nesako e
p adéda o
kamuojasi
akmenée i
kazku en e
ei i eisian i
(ZGV 42)
e,Pas aba
1985" Vy au as
não
i
Blozé nei
uzmi so: um
Skoman o
daik a a dzio
seno és
jo ingiy ik
als ybéj
eiksmazodzi-
ai (ZGV 43)
Sug e ing abu
eilé ascius,
ma ome aiskiai
issaky q
p ieSp iesq:
daik a a déj-
an ys Ze
maiéiai e
jo ingiai,
ne u in ys
daik a a dziy.
85
Tal
abo dagemS-
p ieS se á
ainda melho
comp eendi-
da, caso
lemb emos
que
Zemaigiai
—
y y
bal ai,
o
jo ingiai
aka y
bal ai.
En ão,
como
i
Jus .
Ma cinke idiaus
,.Kalbos
casa", emos
poe ing
classi icaçã-
o.
Taéiau no
úl imo caso
ela não pode
mais apoia
nenhuma
linguine
medzZiaga
ai só
Za i
poe iné
ismone.
Esas algumas obse ações
leidzia aze i8 ada, que
eilé aSciuose pa lo y os
e mos, embo a em si
nãouku dami ling is inés
poezijas, neme ca leidzia
apmas y i supanéiq Zmogy
linguagem e d e
Ab e iações
BE
Nyka-Nilidina
A.
Bi es
e osião.
V,
1989.
BM
~
Zukauskas
A.
Benamé
meilé.
V,
1983.
BP
—
Ma cinke idius
Jus .
Bak
i
bendimink.
V,
1980.
D
~~
Ruba igius
V.
Dangus
i
ou as
na u eza
jégos.
V,
1988.
El
—
Ruba iius
V.
Eiliné
his ó ia.
V., LI]
1985.
—
Ruba i ius
V.
Tico
j ampa.
V,
1981.
PG
~
Zlabys-Zengé
J.
Pa asa iy
g ama ikos.
V,
1992.
R
—
E lickas
J.
Ras ai
i
k .
V., ZGV
1987.
—
S.
Geda.
Zalio
gin a o
é iniai.
V., Skaiéiai
1988.
su u ação
po
indica páginaj,
cujo i ada
ci ação.
i
86