IVAIRENYBES
Ski man as
VALENTAS
KALBOTYROS
TERMINAI
POEZIJOJE
Lie aus
phoné ique
su on liipy
(BE 227) A.
Nyka-Nilidin-
as
Kalbo y os
e minai
( a inys,
suplemen in-
ys,
daik d a di-
s, liniksnis,
aidé e k .),
quand ils
son
abonnés
dans la
poésie, pose
skai y ojy
beau ébg.
No in
paiscin i
okig
a osena,
eilé a8éiai,
auxquels
esama siy
e miny,
ka ais
appelés
ling is ine
poezija.,,Pa-
s angas
ku i
adinamajq
ling is ing
poezijq odo
(V.
Ruba igiaus
S. V.)
eilé aséius-
es esan ys
e mes de
pa lo y os,
a i iciellem-
en
p iklijuo i à
ki y Ziyodz:
déjà gelia
pe aide;
p o gimimy
pu ojanéius
sakinius...''.
Taéiau
ling is inés
poésies
nede é y
susie i a ec
ienokiy ou
ki okiy
e miny
klija imu
(ba ba non
aci
philosophum-
!) maZiausiai
dél d iejy
p ieZaséiy. a,
selon okiq
logika eiles,
dans
lesquelles
exis e
ma hémos
ou chimie
e miny
(pa yzdziy
as ume kad
e non
lie u iy
poezijoje),
u é ume
nom i,,ma e-
ma ine
poezija"
ou,,chemine
poezijaTM.
E c'es
déjà absu d.
A n a,
ling is iné
poésie
ei8kinys,
u in is gana
g ie2 q
s uk ii a.
Elle
appa ien
e aiskios
é imologies
(Z . ZodZiy
jo ingiai,
p issai,
Dubysa e
k . kilmés
ai8kinimus S.
Gedos,,Zalio
gin a o
e iniuose*),
e panaSiy
o me
ca ojimas
dans ce e
même ou
g e imes
eilu ése (plg.
A. Zukausko
Kiek
akmenéliy,
akmenaidiy,
akmenyéiy,
akmu y). Ce
panaSu j
en ymus
ku i sa i a,
quoi i nai ia,
g ama ika
poezijoje.
Be o, i in
glaudy
hyma iques
de poésie y§j
i
on oi alo s,
quand jokiy
e miny ex e
né a, quand lui
gliidi paslép a
analysé de
langues
ali e a ions,
anag amas,
uzmaskuo a
é imologie. Ces
de nie s
equis peu en
appele zijos
ling is i§kumu,
—
jku j
pa lo y os
e minai
pakli i y
seulemen
dans le cas, si
éussik y
ou e
p
0
€
a osenes
logika.
jy
P ieg
is
deSim is
me y
R.
Jakobsonas
ga syjj
a iclesnj,
dans lequel
nuodugniai
discu é
poésie
i
kalbo y os
ySius,
p adéjo
O.
Mandel8 amo
cilémis:
M
aa onbix
okonyanni
KosloKon
/
Mie
6
Jasin
yKas ipae
K
nik
S a
P.
Rasy ojas
i
Zodis.
V,
1981.
P.
35.
78
main enan
,,[
eiksmazodzio
galiniy a pas
/
Me
mon e-
n au loin
quelques"
Piyanai
eiluciy
andame iek
o
même
O.
Mandel8 amo
poésie
(minim g eiky
langues
eiksmagZodzio
ao is as,
augmen as . .),
i
an lic u iy
poe y
i
(S.
Gedos,
Jus .
Ma cinke iciaus,
V.
Ruba iciaus k .)
i
eilése.
Vieny poe y
kii yboje
pa lo y os
e minai
a es,
p esque
acciden inia-
i, ki y dani,
cons i uan-
—
s min ies
b anduolj.
Kodél
poésie dans
dazn le plus
e ou és
pa lo y os,
o
ne, disons,
na u es
sciencesly
e mes?
Galbi
odél, que
pa le
Zmogui
ou e
oujou s à
ce padiu
momen
d'ê e ou
i
Salia,
i
sec é inga
esybé.
Il s'en
pa le
déjà
Homè e
kii inai es,
où se
uzsimmen
des dieux
langues
i
Zmoniy
des
langues ZodZius
(Iliada
XX
72-74,
Odiséja
X
305—306).
Dans
beaucoup de
casjy
kalbo y os
e miny
a oseng
possible
paaiski i
nesudiai
pe cepokia-
i
mu du
langage
monde isomo izmu, -y.
jy
s uk a iniu
apa umu.
La langue
es
s uk ii a,
ku ig
Zmogus
sukii é
é oliu ions
p ocessus
À ce
ma in au
emps
Zmogus
suki é
i
au es
da inius,
exemplesz-
iui,
é ablissemen s.
Exzis uoja
i
okiy
s uk ii y,
lesquelles
Zmogus es
seulemen
pa ie
iS
suk gs,
exemplezdiiui,
k aS o aizdis.
On
comp end a
que ni
peup ie é, ni
k aS o aizdis
ne peu bi i
siejami langue
di ec emen .
su
Peu ê e
seulemen
compa ées
s uk ii os.
jy
Tai né a
an as ika:
La mé hode
c éée à la
lingu is inéje
mokyklede de
Copenhague
(glosema ika)
es des inée
y iné i la
langue, a¢iau
pinka au es
a8ies obje y
mies y pan.
i
—
i
—
s uc u i-
ai é élés.
Tokj
uni e su-
ma ne
peine pas
paaissi :
kodél
gi
Zmogus pou
chaque
mo in
a ai é
iS adiné i
di é en s
s uk ii s?
Todel il es
possible pa le
de la ille
k aS o aizdzio
g ama ika:
a
miisy mies q
su an aza o
udens
beasmené
g ama ika
ga és
a oui uo es
eklamom
mo e y
i
Sypsenom
©
miisy es
Si dy mielloji
emps
seulemen
complinys on
nonisykleme-
i
n
suki ciuo as
aSa os
(EI
29)
Imu pudyny,
upiy, eze y
g ama ika (BM
182) A ein ,
que kalbo y os
e miny
a osena
poezijoje
apéiuopiamas
sys ème
nesuda o,
odél enka
a ê e
aup ès de
chaque
au o iaus
kii ybos
sépa émen .
Bene
p écy ieux
exempleszius
andame J.
Zlabio-Zengés
1927 m.
pa asy ame
eilé as yje,,P-
a asa io
g ama ika":
Nus i o,
Nus i o depuis
la ê e
Daik a a dziai.
719
Gana!
Le
p in em-
ps
aleg niuoja leedus: —
Piedg,
Ziedai,
Ziedams.
7
Jai, kai
d yko
Gels y
lauky
desik a a dziai...
1
Nus i o
g and
O g and
dik a a -
dis,
Apglébda-
mas
aka y
padangés moi ié.
head
Es
pamme
enco e
u, Kai
ka
Daik a a-
die é ai
Z aigzdé-
s. (PG
89--91) Sio
ke u éj-
ininko
poezijai
neabejo -
inai es
u éjusi
j akos,,K-
e u iy
ejy"
mais inin-
ky
disposi i-
ona , que
poezija
e
kalbo y a
son
insépa a-
bles
suje s
(Sis hèse
es
éguliè e-
men
épé ée
dans ous
les
numé os
de
l'édi ion
men ionn-
é).
Ta sios
disposi i-
ons
con i ma-
ion
-quelques
desim m-
eéies
éliau
ecomma-
ndées A.
Nykos-Nili-
ino
eilu és, en e g amma ikos e monde b ézianGios egima pa alelizma:
80
Galingoji
G ama ika,
zodyno
Impe ija, où
ieSpa auja
Kilnus
Veiksmazodi-
s, obukes
Bad a dis e
nuogas
Daik a a dis,
où placepa
ou misy
Skausmas
<...> <...>
balandzio
Lie aus
phone ics
su on lipy,
éjo
Sin aksé e
sniego
alphabe , --
Vienin bi is
p ies le
emps
An eléplidj
(BE 227)
Sie
A.
Nykos-Niliino
p esc i e monde
i
g amma ikos
ySiai sou en ai
bina els glaudiis,
que eilé as yje
commence
poé ique
Zodziy
ski s ymas
ikalbos
pa ie.
Comme
cas
pa iculi-
e jj
peu indique
Jus .
Ma cinke iciaus
eilé as j
,,Kalbos
namaiTM.
[8ski kime
ik
Sias
eilu es:
Daik a a dziy
oogas,
eiksmazodziy
du ys,
bid a dziy
langai.
(BP
43)
A ai jus e
des
mé apho es?
O
jei cia
mé apho -
i
es
(juk
mé apho-
—
e
p ocess-
us de
a
cogni ion dalelé), slypi
uz
jy
quelle
même
ealybé?
IS
lygybés
daik a a dis
=
ougas,
eiksmazodis
=
du ys,
biid a dis
=
langas peu
cons i ue
co éla ion
daik a a dis
ougas
:
eiksmazodis
=
du ys
bid a dis
=
langas.
:
A idziau
paz elgg
oyons
que
Sios lygybés
son
pama uo os:
ougas
(daik a a dis)
—
ce que ce
e me nejuda,
po eys
i
( eiksmazodis)
—
cela, ce qui
isq laika juda
(pa ce elle
a s omes),
enê e
mon e,
commen
es le
monde, odél
il es
bid a dis.
Su
elle
ac uo e,
appa y ,
nesunkiiai
su ik y
li e a ii os
y iné ojai,
manan s,
que
,,iS eiSkia~
mas modèle
du monde es
dépendan de
la langue
(V.
Daujo y é).
Si
ak uo e
es plaéiai
Zinoma
comme
Sapi o-Who o
hypo hzé, bien
enco e
XVII
a.
panaSias
men is
kélé
B. Spinoza,
i i o
g ama ikoje
jz elg¢s
a sispindin }
pa iculiè e
mondialej.
Todél
i
men is,
que
sq oka
,,du ys u é y
bu i eiskiama
eiksmazodziu,
ne peu bi i
considé ée
seulemen
poe ine
iSmone.
P ès
deSdesim
me y
B.
Lee
Who as
kélé d asy
ques ion su
ne obulq
langue daliy
classi ica i-
on
en
langues
eu opéennes: kodél
Zodis
Zaibas
es
daik a a-
dis, si il
eiskia
p ocesa,
one
daik a?
Jus .
Ma cinke igiaus
klasi ikacijq
pa emia i sio de
l'a icle
au eu us
e ec ué une
expé imen a ion
psycholing is in-
e.
Jo
s uden y
100
pendan
(seuls
ceux qui
jamais
né a
lisi e
gi déje
a
Sio
eilé a8 io)
a é é di
de
dé e min-
e , à
laquelle
langues po iai
(daik a a dziui,
biid a dziui,
eiksmazodziui)
appa ien à
Sie
Zodziai:
oi ,
po e,
enê e.
Les
pa icipan s à
l'expé ience
on iskel es
deux salyges:
ski s an
Zodzius, il
au
ad ess i
démesj
ik ai
j
daik y
p asmg
(0
ne
j
indiciclius
g ammaksi-
a
nes
posi ions),
a¢iau
chaque
pa ie de
langue eali
appa eni
ek ai un
Zodis
Summan les
ésul a s,
paaigkéjo, que
pa
expé imen i-
2/3
men o daly iy
pense, que le
oi es
daik a a dis,
enas
biid a dis,
po eys
eiksmazodis.
—
—
Donc
expé imen emen oja-
mieux susyn hesa o
okj pa ex eq, kokj
andame miné ame
eilé as yje.
Siuo cas
poe iné
ismoné
su ampa
sensmine
su
analyse.
6-880
81
Panay monde
g amma ikos
i
g e inima
andame
humo is ingje
J
E licko
poezijoje:
O
ménuo
—
pusdaly is
—
mon e,
I
pa lasi
Z aigziy
akai, Kad
ge o bido
au ou yb-
és
Moi, il m'a
laissé
amiinai.
/
Se ai
k ailu é
dalely é
Daly iy
poo oje
chan e...
(R
152)
Poézie
e miny
Abondance
V.
Réuba iiaus
poezijoje
ku } laikg a
é é
pa aukes
non
seulemen
skai y ojy,
mais
i
li e a ii os
c i iques e
kalbininky
démesj.,.V.
P.
Zemguly é
§|
poè e
ki ybos
b uoza
apibiidina
comme:
Ruba igiaus
poésie
daznai
u ilisées
aidés,
sakinio,
g amma ik-
os,
i
mé apho es
au es
sa okos
miisy
samoneje a
ès aiSkias
limi es.
Le poè e
s'e o ce de
les déple e ,
en pa enan
Zodj nou elle
o me ou
nejp as ame
compoin e
(,,sa o
be aidém
akim* pan.)'?.
K i ike i8kelia
jdomy
i
ques ionima
bando
i
j
jj
épond e:
,,Kodél
V.
Ruba igius
ainsi
jsikabings
j
suje s de
langue?
Peu que
philologue, que
ne
seulemen
main enan
encon e pa ,
é ions
enseignés à
su
l'hau s ojoje
ko
école??
No é ysi
papes a au i:
V.
R-uba i
Giaus
ki yboje qui
okiy
kalbo y os
e miny,
nebii y
ne andame
Zinomi
mi u inés
i§
écoles
cou s odél
à ous
i
comp en é-
s.
Donc el
e miny
usageeme-
n
g eigiausiai
p o ien
i8
poe o
disposi io-
ns
ep ésen -
e langues
o
ne
i8
mondij,
no o poezija
,,sumokslin i*.
Quelle
e miny
logique de
consomma i-
on?
Essayons de
j
§j
épond e à la
ques ion, en
se basan
su des
ko
collec i s,,Laij ampa*
(1981)
i
,,Eiliné
his oi e*
(1985).
Dazniausi
i
sékmingiausi
en a i es
biina alo s,
quand
en oma
susie i
langues
g amma ikg
egimojo
su
monde
sanda a, .y.
quand on
en e
j eigni que
exis e le
monde
i
g ammai e:
alanda
Si
amZinybés
—
k egzdé
ille siliai
k am o
migdomajq
ménulio
able g
neuzmiega
ga iy
i
palaidy
—
jo
bii iai
isda e
g amma iq-
ues e si
no mesasi
mylingias
ce eb is
j
comme
pa éla e
images
(LI
61)
2Zemgul-
y e P.
An sékm-
és
nesékm-
es
s a s y-
kliy//Li e-
a i a e
a as.
1986 1 oc ob e
P67.
Là même.
82
ISy
g amma ikos
iene y
didZiausias
k ii is V.
Ruba iciaus
poeziJoje en-
ka gainiui
pa eka Ji,
jusqu'à
uS umos
iSlinksniu on
des inima
(L{20)
skaodamauda
a ie mon
jkalin ê as
bikas p akeik
sakiniy
meis iskumq
e i ma
eilinés dienos
ku Te minni
ikiuoja
kancia comme
inno bokala
(Lj 46) jusqu'à
jou de sang
apmokouo és-
iy pasaulis
musp endaia
e isslinksni
li ui (EI 28) Gia,
ma y , comme
é an une
ègle du
possible
obje de
quelque
o me*.
[domu ce que,
dans la
adi ion
an ique Sis
e minas (g .
p osis = lo .
casus,,k i im-
as*) a é é
comp is ès
la gei,
exemple., ous
laikai,
iSsky us
esamajj, on
égalemen
é é appelés
links niais.
beaucoup
démesio V.
Ruba icius
di ise
g aphinium
(ma omajam)
des aspec s
du langage:
nous iski ia
oukS<iy
aSkai e
kableliai
mels ai olima
Zu éd a
Sauk uku
jsminga jEI
p a e as
lipas ( 32)
ès iy ga
Sauk ukai
laisse
anquybs
miis kiinus (L]
90) des
exemples de
pluie
p in aniè e
nuplikées su
les
mon agnes
i oniskai
skaudi skybos
éy e o (L)
52) Dans ces
langages, où
l'aspec
g a injéj a,
les plus
oculai es
aidé:
j
i
(EI jy
49)
mo is
nécessai-
e aidei
(L) 70)
comme
o ai qui
83
en e
dangaus
e
muzikos
o a ink-
lj mezga
{jj
pa eka
u8 uma
gims
balsés e
p iebals-
és (L) 69)
Te mino
aidé
a ose-
na ès
la ge. Elle
s y ue
de aigkios
mé apho-
e
quelques
pauki io
aidziy
sniege (L)
107) nous
nusk isi-
me kai
nous
uzmi s
kai jus e
nous
uZmi s
nous
nuplasno-
sime
pa aidzi-
ui (L) 78)
jusqu
isisko
absu ddo
Suo
neu uks
e yliai
p abega
apsés as
aidziy (LI
75)
Te minas
aidé
(a i . bals
pa aidzi-
ui,é,
p iebals-
é) é bes
appea e-
das
gajausia-
s.
Beguian ,
le poè e
démesys
kalbo y -
ai
paleng a
bléso.
Knygoje,-
,Dangus
e
au es
na u es
jégos*
andame
seuleme-
n : e
pédsaka
aidé
sug aus
que
a minéiai
ba y plus
acile e
plus sû
(D 14)
be aides
Sypsenos
gu kénis
(D 41)
ska diné
nu iedé-
jo
pa aidzi-
ui (D 48)
ne ike ai
a ec
Saknim is
ge klés
iSples
baigia
pi maja
balse (D
58) Galima
ai e
i8 ada,
que
expe im-
en e
a ec
pa lo y -
os
e minai-
s,
soki a u-
siais,
poè e,
skay ,
ma é.
L'ép eu-
e é ai
jommus,
84
aciau
nesékmingas.
Nesmékés
p ieZas is
simple: les
e mes
appa iennen
au s yle
scien i ique
(me akalbos
onc ion),
andis que
eile as is
emiasi
Poe ine
onc ion.
Me akalbos e
poe iné
onc ion
p iesingi poliai:
odél au moins
déjà miisy
empsis
g amma ikos
ne aSomos
eilémis,
eilé aSciuos
a emen
ap inkame
science
e miny.
Pabaigoje
oulé ysi
a ê e
aup ès d iejy
S. Gedos
eilé aséiy. Sio
poe o
ka yboje
ling is iné
men is ne e ai
bina ès
aiSkiai
iS eikS a, o
kalbiné
analyseé, bien
e apipin a
poe ine iSmone
e an azija,
jdomi e
acilemen
pasiduodan i*
s uk i iniam
apibend inimui.
Tokie son
eilé aSciai,,Si-
monas
Daukan as,
aSan is,,Biidg
seno és
lie u iy e
Zemaiciy les
plus seulsélé
Daukan as
iSei is sielojos
émana ions
que son
aki aizdeje
Ziniomis leu
Zemaiciai
biida o pama e
sus ing i
Bal ijas
daik a a de i
ja q biid a dis
isados. ien
aps ulbdai
nesako e
p adédai
kamuojasi
akmenée i
kazku en e
alle eisian i
(ZGV 42)
e ,Pas aba
1985" Vy au as
n'é ai
i
Blozé nei
uzmi so: d'un
Skoman o
daik a a dzio
seno és
jo ingiy ik
als ybéj
eiksmazodzi-
ai (ZGV 43)
Sug e ing abu
eilé ascius,
ma ome aiskiai
issaky q
p ieSp iesq:
daik a a déj-
an ys Ze
maiéiai e
jo ingiai,
ne u in ys
daik a a dziy.
85
Telle
app ocheSp-
ieS se a
enco e mieux
comp ise, si
nous nous
sou enons
que
Zemaigiai
—
y y
bal ai,
o
jo ingiai
aka y
bal ai.
Donc,
commen
i
Jus .
Ma cinke idiaus
,Kalbos
maison",
nous a ons
poe ing
classi ica ion.
Taéiau dans
ce de nie
cas elle ne
peu plus
s'appuye
aucune
linguine
medzZiaga
ai
seulemen
Za i
poe iné
ismone.
Ces quelques ema ques
leidzia ai e i8 ada, que
eilé aSciuose pa lo y os
e mes, bien en soi
n'uku dami lingu is inés
poezijas, sou en ia leidzia
apmas y i supanéiq Zmogy
langue e d e
Ab égemen s
BE
Nyka-Nilidine
A.
Bi es
é osion.
V,
1989.
BM
~
Zukauskas
A.
Benamé
meilé.
V,
1983.
BP
—
Ma cinke idius
Jus .
Bak
i
bénimink.
V,
1980.
D
~~
Ruba igius
V.
Dangus
i
au es
na u es
jégos.
V,
1988.
El
—
Ruba iius
V.
Eiliné
his oi e.
V., LI]
1985.
—
Ruba i ius
V.
Le emps
j ampa.
V,
1981.
PG
~
Zlabys-Zengé
J.
Pa asa iy
g a ikos.
V,
1992.
R
—
E lickas
J.
Ras ai
i
k .
V., ZGV
1987.
—
S.
Geda.
Zalio
gin a o
é iniai.
V., Skaiéiai
1988.
ab égemen
po
indique la
pagej, don
p is a ci a a.
i
86