scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kalbotyros terminai poezijoje

Author: Skirmantas Valentas
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/778/869
IVAIRENYBES
Ski man as
VALENTAS
KALBOTYROS
TERMINAI
POEZIJOJE
Lie aus
one ica an
uo liipy (BE
227) A.
Nyka-Nilidin-
as
Kalbo y os
e minai
( a inys,
doda inys,
daik d a di-
s, liniksnis,
aidé e k .),
quando essi
sono discussi
nella poesia,
c ea
skai y ojy
nuos abg.
Nonin
paaisci i
okig
a osena,
eilé a8éiai,
nei quali
esama siy
e miny,
ka ais
chiama i
ling is ine
poezija.,,Pa-
s angas
ku i
adinamajq
ling is ing
poezijq odo
(V.
Ruba igiaus
S. V.)
eilé aséi
negli esan ys
e minos,
pa lo y os,
a i iciame-
n e
p iklijuo i
p esso ki y
Ziyodz: già
gelia pe
aide; p o
gimimy
pu ojanéius
sen inii...''.
Taéiau
ling is inés
poezijas
nede é y
susie i con
ienokiy o
ki okiy
e miny
klija imu
(ba ba non
aci
philosophum-
!) maZiausiai
dél d iejy
p ieZaséiy. a,
secondo
okiq logika
eiles, nelle
quali esis a
e miny
ma ema ici o
chimiei
(pa yzdziy
as ume kad
i ne lie u iy
poezijoje),
u é ume
chiami i,,ma-
ema ine
poezija"
o,,chemine
poezijaTM. E
ques o già
assu do. A
n a,
ling is iné
poesiaija
ei8kinys,
u in is gana
g ie2 q
s uk ii a.
Lei
appa iene e
aiskios
e imologijas
(Z . ZodZiy
jo ingiai,
p issai,
Dubysa e k .
kilmés
ai8kinimus S.
Gedos,,Zalio
gin a o
e iniuose*),
e panaSiy
o me
ca ojimas
nella s essa
o g e imose
eilu ése (plg.
A. Zukausko
Kiek
akmenéliy,
akmenaidiy,
akmenyéiy,
akmu y).
Ques o
panaSu j
en ymus
ku i sa i a,
no s i nai ia,
g ama ika
poesia.
Be o, i in
glaudy poesia
g amma ikos
y§j isome
i
allo a, quando
jokiy e miny
eks e né a,
kada jame gliidi
paslép a
analisié
ali e azioni,
anag amos,
uzmaskuo a
e imologija. Gli
ul imi ichiini si
può chiama e
zijos
ling is i§kumu,
jku j
—
kalbo y os
e minai
pakli i y solo in
quel caso,
pu chu y
iusci y
o a e
a osenes
p
0
€
logica.
jy
P ieg
is
deSim is
me y
R.
Jakobsonas
ga syjj
a icolinj,
in cui
nuodugniai
discu é
poesia
i
kalbo y os
ySius,
p adéjo
O.
Mandel8 amo
cilémis:
M
aa onbix
okonyanni
KosloKon
/
Mie
6
Jasin
yKas ipae
K
nik
S a
P.
Rasy ojas
i
Zodis.
V,
1981.
P.
35.
78
o a
,,[
eiksmazodzio
galiniy a pas
/
Mi in
lon anan-
za indica
keli"
Piyanai
eiluciy
andame iek
o
pa ies
O.
Mandel8 amo
poesia in
(minim g eiky
kalbos
eiksmagZodzio
ao is as,
augmen as . .),
i
sia lic u iy
poe y
i
(S.
Gedos,
Jus .
Ma cinke iciaus,
V.
Ruba iciaus k .)
i
eilése.
Vieny poe y
kii yboje
kalbo y os
e minai
a e, quasi
casualiiniai,
ki y dani,
cos i ui i i
min ies
—
b anduolj.
Kodél
poesiaijā
daznamen-
e si
i o ano
o
kalbo y os,
non, di emo,
na u al os
moksly
e mini?
Galbi
odél, che
pa la
Zmogui
semp e
o a in
quel padiu
momen o
esis i
i
u a
Salia,
i
mis e iinga
esybé.
Di ques o
si pa la
già
Home
kii iniuose,
nei quali
uzzimenia-
mo di dei i
lingue
i
Zmoniy
lingua
ZodZius
(Iliada
XX
72-74,
Odiséja
X
305—306).
In mol i
casijy
kalbo y os
e miny
a oseng si
può
paaiskin i
nondi icilm-
en e
pe cepokia-
i
mu
linguis ico
mondo isomo izmu, -y.
jy
s uk a iniu
apa umu.
La lingua è
s uk ii a,
ku ig
Zmogus
sukii é
e oliuzione
p ocesso
In quel
digiu
empo
Zmogus
suki é
i
al i da ini,
esempiozi-
ui,
abi an i i-
e e.
Eszis uoja
i
okiy
s uk ii y,
quali Zmogus è
solo pa i
suk gs,
esempiozdiiui,
iS
k aS o aizdis.
Comp ensibile
che né
abi ie é, né
k aS o aizdis
non può bi i
siejami lingua
di e amen e.
su
Può bu i
solo
pa agona e
s uk ii os.
jy
Tai né a
an as ika:
La me odica
(glosema ika)
s iluppa a
alla
ling is inéje
mokyklasse di
Copenagago è
des ina a
y iné i
lingbai, a¢iau
ma ka al e
a8ies
ogge ii
i
mies y pan.
—
i
—
s u u i-
ai i ela o.
Tokj
uni e su-
ma non
di icili
paaischin-
a e: kodél
gi
Zmogus pe
ogni pezini
haéjo
iS adiné i
di e si
s uk ii s?
Todel è
possibile
pa la e di ci à
k aS o aizdzio
g amma ica:
a
miisy mies q
su an aza o
udens
beasmené
g ama ica
ga és
a ui uo as
eklamom
mo e y
i
Sypsenom
©
miisy
Si dy mieloji
empo solo
supplemen in-
ys uo
ne aisyklingai
i
suki ciuo a
aSa os
(EI
29)
Imu pudyny,
upiy, eze y
g ama ika (BM
182) A ende,
che kalbo y os
e miny
a osena
poezijoje
apéiuopiamos
sis ema
nesuda o,
odél enca
e ma i
p esso ciascun
au o iaus
kii ybos
sepa a amen -
e. Bene
inizii is ius
exemplzius
andame J.
Zlabio-Zengés
1927 m.
pa asy ame
eilé as yje,,P-
a asa io
g ama ica":
Nus i o,
Nus i o da
es a
Daik a a dziai.
719
Gana!
P imasa-
is
gioniuoja
ziedus: —
Piedg,
Ziedai,
Ziedams.
7
Jai, kai
d yko
Gels y
plauky
cosaik a a dziai...
1
Nus i o
g ande
O g ande
daik a a-
dis,
Apglébda-
mas
aka y
padangés puse.
head
A men i
anco a
u, Kai
ka
Daik a a-
dyje
c'e a
Z aigzdé-
s. (PG
89--91) Sio
ke u éj-
ininko
poesiaijai
neabejo -
inai è
u éjusi
j akos,,K-
e u iy
ejy"
mais inin-
ky
disposizi-
one, che
poesiaja
e
kalbo y a
sono
insepa a-
bili
ma e ie
(Sis
a e ma-
zione
cos an e-
men e
ipe u a-
a in u i
i nume i
del
menziona-
o
pubblicaz-
ione).
Ta si Sios
disposizi-
oni
app o az-
ione
-queliais
desim m-
eéiais
éliau
agi a e
A.
Nykos-Nili ino eilu és, a g amma ica e mondo b ézianGios egima pa alelizma:
80
Galingoji
G ama ika,
zodyno
Impe ija,
do e
ieSpa auja
Kilnus
Veiksmazodi-
s, obukes
Bad a dis e
nogas
Daik a a dis,
Do e cabpa
u a misy
Skausmas
<...> <...>
balandzio
Lie aus
one ica su
uo lipy, éjo
Sin aksé e
sniego
al abe o, --
Vienin bi is
p ies empo
An eléplidj
(BE 227)
Sie
A.
Nykos-Niliino
p esaci i mondi
i
g amma icos
ySiai non e ai
bina ali glaudiis,
che eilé as yje
inizia poe ico
Zodziy
ski s ymas
ikalbos
pa e.
Come
caso
pa icol-
a ejj
può indica e
Jus .
Ma cinke iciaus
eilé as j
,,Kalbos
namaiTM.
[8ski kime
ik
Sias
eilu e:
Daik a a dziy
ogas,
eiksmazodziy
du ys,
bid a dziy
langai.
(BP
43)
A ai solo
me a o e?
O
jei cia
me a o os
i
(juk
me a o a
—
del
p ocesso
di
a
cognizione dalelé), slypi
uz
jy
qualunq-
ue
ealybé?
IS
lygybés
daik a a dis
=
os o,
eiksmazodis
=
du ys,
biid a dis
=
langas si può
o ma e
co eliazione
daik a a dis
os o
:
eiksmazodis
=
du ys
bid a dis
=
langas.
:
A idziau
paz elgg
ediamo
che
Sios lygubés
sono
pama uo os:
ogos
(daik a a dis)
—
quello che
issa nejuda,
po ays
i
( eiksmazodis)
—
quello che isq
laika juda
(pe ché le
a s ome),
ines a
mos a,
com' è il
mondo, odél
egli è
bid a dis.
Su
ale
ac uo e,
appa y ,
nesunkiai
su ik y
li e a ii os
y iné ojai,
manan i,
che
,,iS eiSkia~
mas modello
mondialeis è
dipenden e
dal linguaggio
(V.
Daujo y é).
Si
ak uo-
e sono
plaéiai
Zinoma
come
Sapi o-Who o
hipo ezé,
sebbene
anco a
XVII
a.
panaSias
men is
kélé
B. Spinoza,
i i o
g ama icane
jz elg¢s
a sispindin }
pa icola e
mondialej.
Todél
i
men is,
che
sq oka
,,du ys u é y
bu i eiskiama
eiksmazodziu,
non può bi i
conside a a
solo poe ine
iSmone.
P ieSdecim
me y
B.
Lee
Who as
kélé d asy
domanda su
ne obulq
della lingua
daliy
classi icazi-
one
In lingue
eu opee:
kodél
Zodis
Zaibas è
daik a a-
dis, se
egli
eiskia
p ocess-
o, one
daik a?
Jus .
Ma cinke igiaus
classi icacijq
pa emia i sio
a icolo
au o eus
esegui o
espe imen o
psicholing is ino.
Jo
du an e
100
s uden y
(solo a
quelli che
mai né a
leggi e
gi déje
a
Sio
eilé a8 io)
è s a a
comanda-
a
s abili e,
cui pa i
della lingua
(daik a a dziui,
biid a dziui,
eiksmazodziui)
appa iene
Sie
Zodziai:
e o,
po a,
ines a.
Ai
pa ecipan i
all'espe imen-
o sono s a e
iskel os due
salygos:
ski s an
Zodzius,
bisogna
i e i
démesj
ik ai
j
daik y
p asmg
(0
ne
j
g amma ic-
ali indiciclius
a
sin aksine
posizioni),
a¢iau ogni
pa e di
lingua egali
appa eni e
ik ai uno
Zodis
Summando i
isul a i,
paaigkéio, che
pe
espe imen o
2/3
daly iy
i iene, che
os o è
daik a a dis,
inas
biid a dis,
du ys
eiksmazodis.
—
—
Quindi
espe imen oojamiei
susin eza o okj pa
eks q, kokj oami
miné ame eilé as yje.
Siuo caso
poe iné
ismoné
coincide
sensmine
su
analisi.
6-880
81
Panay
mondiale
i
g amma ikos
g e inima
andame
humo is ingje
J
E licko
poesiazio-
O
ne: ménuo
—
pusdaly is
—
kyla,
I
kalbasi
Z aigziy
akai, Kad
ge o bido
in o noyb-
és
Mi ha
lascia o
amiinai.
/
Solo
k ailu é
dalely é
Daly iy
io oje
canza...
(R
152)
Poezija
e miny
abbondanza
V.
Réuba iiaus
poezijoje
ku } laikg è
s a o
pa aukes
non solo
skai y ojy,
ma
li e a ii os
i
k i iky bei
kalbininky
démesj.,.V.
P.
Zemguly é
§|
poe o
ki ybos
b uoza
apibiidina
così:
Ruba igiaus
poesia in
daznai
u ilizza e
aidés,
saginio,
g amma ic-
os,
i
me a o os
al e
sa okos
miisy
samoneje
ha mol o
aiSkias
con ine.
Il poe a si
s o za di
spallella le,
se endosi
Zodj nuo a
o ma o
nejp as ame
compoin e
(,,sa o
be aidém
akim* pan.)'?.
K i ike i8kelia
jdomy
i
klausima
bando
i
j
jj
isponde e:
,,Kodél
V.
Ruba igius
così
jsikabings
j
lingua
sogge ius?
Fo se che
ilologo, che
ne
solo o a si
imba e in
quello, e a amo
insegna i
all'al s ojoj
su
scuola??
ko
No é ysi
pap ies a au i:
V.
R- Lub Lo ic
Giaus
ki yboje
ne andame
okiy
kalbo y os
e miny,
quali
nebii y
Zinomi
i§
idu inés
scuoleos
co so odél
i
a u i
comp enda-
mi.
Quindi ale
e miny
u ilizimo
g eigiausiai
de i a
poe o
i8
disposizioni
a igu a-
e lingua
mondij,
no o poesia
o
ne
i8
,,sumokslin i*.
Qualia
e miny
logica di
consumo?
P o iamo a
isponde e
j
§j
alla domanda,
in base a
collezioni,,La-
ij ampa*
ko
(1981)
i
,,Eiliné
s o ia*
(1985).
Dazniausi
i
sékmingiausi
en a i i
biina allo a,
quando
en oma
susie i della
g amma ikg
egimojo
mondo
su
sanda a, .y.
quando si
en a
j eiggi che
esis a
mondo
i
g amma ic-
a: alanda
Si
amZinybés
—
k egzdé
ci à siliai
k am o
migdomajq
ménulio
able g
neuzmiega
ga iy
i
palaidy
—
jo
bii iai
isda e
g amma ic-
he e si
no measi
mylingias
ce eb is
j
come
pa éla e
immagini
(LI
61)
2Zemgul-
y e P.
An sékm-
és
nesékm-
es
s a s y-
kliy//Li e-
a i a e
a e. 1986
1 o ob e
P67.
Là
s esso.
82

ISy
g amma ikos
iene y
didZiausias
k ii is V.
Ruba iciaus
poeziJoje en-
ka alleniui
pa eka Ji, ino
pe ino
uS umos
iSlinksniu uo
des ino (L{20)
skaodamaus
ua i a mio
jkalin as
sonnas bikas
p akeik
sakiniy
meis iskumq
i i ma e
linés dienos
ku Te minni
kanzia like
inno bokala
((Lj 46)),
ques a
gio na a
sanguina ia
apmokou ésiy
iki pasaulis
musp endaia i
isslinksni li ui
(EI 28)
asse nis Gia,
ma y , come
egola,
comp enden-
do qualsiasi
possibile
o ma di
ogge o*.
[domo il a o
che nella
adizione
an ikos Sis
e minas (g .
p osis = lo .
casus,,k i im-
as*) è s a o
comp ensa o
mol o
ampiamen e,
ecc., u i
laikai,
iSsky us
esamajj,
anche e ano
chiama i links
niais. mol o
démesio V.
Ruba icius
di idia
g a iniam
(ma omajam)
linguaspek ui:
mus iski ia
paukS<iy
aSkai e
kableliai
mels ai olima
Zu éd a
Sauk uku
jsminga jEI
p a e as
lipas ( 32)
mol o iy ga
Sauk ukai
lascia amyb
nejs miis
kiinus (L] 90)
esempious
p ima e a
nupliki e dei
mon i
i oniskai
skaudi
skybosy
klaida (L) 52) In
quegli o zi in
cui l'aspe a
g a injé, più
ocisima aidé:
e minis
aplinkui
aidéGG
iskai omai
j
i
(EI jy
49)
mi is
eikalin-
ga aidei
(L) 70)
come
o ai
83
quelli a
dangaus
e
muzikos
o a ink-
lj mezga
{jj
pa eka
u8 uma
gims
balsés e
p iebals-
és (L) 69)
Te mino
aidé
a ose-
na mol o
la go. Lei
s y uja
dal
aigkios
me a o-
o
qualche
pauki io
aidziy
sniege (L]
107) noi
nusk isi-
me kai us
uzmi s
kai solo
us
uZmi s
mes
nuplasno-
sime
pa aidzi-
ui (L] 78)
ino
isisko
absu do
Suo
non us
e yliai
p abega
apsés as
aidziy (LI
75)
Te minas
aidé
(a i . bals
pa aidzi-
ui,é,
p iebals-
é)
appea e-
dé besus
gajausia-
s.
Secondo-
ui bégan ,
poe o
démesys
kalbo y -
ai
paleng a
bléso.
Knygoje,-
,Dangus e
al e
na u a's
jégos*
andame
solo: e
pédsaka
aidé
sug aus
che
amminéiai
ba y più
legge o e
piu sicu o
(D 14)
be aides
Sypsenos
gu kénis
(D 41)
ska diné
nu iedé-
jo
pa aidzi-
ui (D 48)
ne ike ai
su
Saknim is
ge klés
iSplesia
p ima
baigja
balse (D
58) Galima
a e
i8 ada,
che
espe im-
en a con
pa lo
e mino-
s,
soki a u-
siais,
bai y oj-
a, poe a,
ma y ,
skaé. La
p o a è
s a a
jdomus,
84
aciau
nesékmingas.
Nesmésék
p ieZas is
pap as a: i
e mini
appa engono
allo s ile
scien i ico
(me akalbos
unzione), quel
in an o
eile as is
emiasi
Poe ine
unzione.
Me akalbos e
poe iné
unzione
p iesingi poliai:
odél almeno
già miisy
empiis
g amma ikos
ne aSomos
eilémis,
eilé aSciuose
a amen e
a in ame
scienza
e miny.
Pabaigoje
o é ysi
e ma i
p esso d iejy
S. Gedos
eilé aséiy. Sio
poe o
ka yboje
ling is iné
men is ne e ai
bina mol o
aiSkiai
iS eikS a, o
kalbiné analizé,
sebbene e
apipin a
poe ine iSmone
be an azija,
jdomi e
acilmen e
pasiduodan i*
s uk i iniam
apibend inimui.
Tokie sono
eilé aSciai,,Si-
monas
Daukan as,
aSan is,,Biidg
seno és
lie u iy e
Zemaiciy più
solamen eelé
Daukan as
iSei is sielojos
emanazioni che
la sua
aki aizdeje
Ziniomis lo o
Zemaici biida o
pama e
sus ing i
Bal ijas
daik a a de i
ja q biid a dis
isados. nien e
aps ulbda o
nesako i
p adéda o
kamuojasi
akmenée i
kazku a
anda e eisian i
(ZGV 42)
e,Pas aba
1985" Vy au as
non
i
Blozé nei
uzmi so: uno
Skoman o
daik a a dzio
seno és
jo ingiy ik
als ybéj
eiksmazodzi-
ai (ZGV 43)
Sug e ing abu
eilé ascius,
ma ome aiskiai
issaky q
p ieSp iesq:
daik a a déj-
an ys Ze
maiéiai i
jo ingiai,
ne u in ys
daik a a dziy.
85
TalSp ieS
ale sa à
anco meglio
comp esa,
pu ché
ico diamo
che
Zemaigiai
—
y y
bal ai,
o
jo ingiai
aka y
bal ai.
Quindi,
come
i
Jus .
Ma cinke idiaus
,Kalbos
casa",
abbiamo
poe ing
classi ica.
Taéiau
nell'ul imo
caso esse
non
possono più
basa si
nessuna
linguine
medzZiaga
ai ik
Za i
poe iné
ismone.
Siesi pa ecchi commen i
leidzia e e ua e i8 ada,
che eilé aSciuose
pa lo y os e mini,
sebbene in sé nonuku dami
ling is inés poezijas,
non agi leidzia apmas i ii
supanéiq Zmogy linguis i
e d e
Abb e iazioni
BE
Nyka-Nilidina
A.
Bi es
e osia.
V,
1989.
BM
~
Zukauskas
A.
Benamé
meilé.
V,
1983.
BP
—
Ma cinke idius
Jus .
Bak
i
benedimink.
V,
1980.
D
~~
Ruba igius
V.
Dangus
i
al e
na u e
jégos.
V,
1988.
El
—
Ruba iius
V.
Eiliné
s o ia.
V., LI]
1985.
—
Ruba i ius
V.
Tico
j ampa.
V,
1981.
PG
~
Zlabys-Zengé
J.
Pa asa iy
g amma ikos.
V,
1992.
R
—
E lickas
J.
Ras ai
i
k .
V., ZGV
1987.
—
S.
Geda.
Zalio
gin a o
é iniai.
V., Skaiéiai
1988.
as a amen-
po
o indica
paginaj, del
quale p esa
i
ci a a.
86