IVAIRENYBES
Ski man as
VALENTAS
KALBOTYROS
TERMINAI
POEZIJOJE
Lie aus
one ica an
uo liipy (BE
227) A.
Nyka-Nilidin-
as
Kalbo y os
e minai
( a inys,
doda inys,
daik d a di-
s, liniksnis,
aidé e k .),
quando essi
sono discussi
nella poesia,
c ea
skai y ojy
nuos abg.
Nonin
paaisci i
okig
a osena,
eilé a8éiai,
nei quali
esama siy
e miny,
ka ais
chiama i
ling is ine
poezija.,,Pa-
s angas
ku i
adinamajq
ling is ing
poezijq odo
(V.
Ruba igiaus
S. V.)
eilé aséi
negli esan ys
e minos,
pa lo y os,
a i iciame-
n e
p iklijuo i
p esso ki y
Ziyodz: già
gelia pe
aide; p o
gimimy
pu ojanéius
sen inii...''.
Taéiau
ling is inés
poezijas
nede é y
susie i con
ienokiy o
ki okiy
e miny
klija imu
(ba ba non
aci
philosophum-
!) maZiausiai
dél d iejy
p ieZaséiy. a,
secondo
okiq logika
eiles, nelle
quali esis a
e miny
ma ema ici o
chimiei
(pa yzdziy
as ume kad
i ne lie u iy
poezijoje),
u é ume
chiami i,,ma-
ema ine
poezija"
o,,chemine
poezijaTM. E
ques o già
assu do. A
n a,
ling is iné
poesiaija
ei8kinys,
u in is gana
g ie2 q
s uk ii a.
Lei
appa iene e
aiskios
e imologijas
(Z . ZodZiy
jo ingiai,
p issai,
Dubysa e k .
kilmés
ai8kinimus S.
Gedos,,Zalio
gin a o
e iniuose*),
e panaSiy
o me
ca ojimas
nella s essa
o g e imose
eilu ése (plg.
A. Zukausko
Kiek
akmenéliy,
akmenaidiy,
akmenyéiy,
akmu y).
Ques o
panaSu j
en ymus
ku i sa i a,
no s i nai ia,
g ama ika
poesia.
Be o, i in
glaudy poesia
g amma ikos
y§j isome
i
allo a, quando
jokiy e miny
eks e né a,
kada jame gliidi
paslép a
analisié
ali e azioni,
anag amos,
uzmaskuo a
e imologija. Gli
ul imi ichiini si
può chiama e
zijos
ling is i§kumu,
jku j
—
kalbo y os
e minai
pakli i y solo in
quel caso,
pu chu y
iusci y
o a e
a osenes
p
0
€
logica.
jy
P ieg
is
deSim is
me y
R.
Jakobsonas
ga syjj
a icolinj,
in cui
nuodugniai
discu é
poesia
i
kalbo y os
ySius,
p adéjo
O.
Mandel8 amo
cilémis:
M
aa onbix
okonyanni
KosloKon
/
Mie
6
Jasin
yKas ipae
K
nik
S a
P.
Rasy ojas
i
Zodis.
V,
1981.
P.
35.
78
o a
,,[
eiksmazodzio
galiniy a pas
/
Mi in
lon anan-
za indica
keli"
Piyanai
eiluciy
andame iek
o
pa ies
O.
Mandel8 amo
poesia in
(minim g eiky
kalbos
eiksmagZodzio
ao is as,
augmen as . .),
i
sia lic u iy
poe y
i
(S.
Gedos,
Jus .
Ma cinke iciaus,
V.
Ruba iciaus k .)
i
eilése.
Vieny poe y
kii yboje
kalbo y os
e minai
a e, quasi
casualiiniai,
ki y dani,
cos i ui i i
min ies
—
b anduolj.
Kodél
poesiaijā
daznamen-
e si
i o ano
o
kalbo y os,
non, di emo,
na u al os
moksly
e mini?
Galbi
odél, che
pa la
Zmogui
semp e
o a in
quel padiu
momen o
esis i
i
u a
Salia,
i
mis e iinga
esybé.
Di ques o
si pa la
già
Home
kii iniuose,
nei quali
uzzimenia-
mo di dei i
lingue
i
Zmoniy
lingua
ZodZius
(Iliada
XX
72-74,
Odiséja
X
305—306).
In mol i
casijy
kalbo y os
e miny
a oseng si
può
paaiskin i
nondi icilm-
en e
pe cepokia-
i
mu
linguis ico
mondo isomo izmu, -y.
jy
s uk a iniu
apa umu.
La lingua è
s uk ii a,
ku ig
Zmogus
sukii é
e oliuzione
p ocesso
In quel
digiu
empo
Zmogus
suki é
i
al i da ini,
esempiozi-
ui,
abi an i i-
e e.
Eszis uoja
i
okiy
s uk ii y,
quali Zmogus è
solo pa i
suk gs,
esempiozdiiui,
iS
k aS o aizdis.
Comp ensibile
che né
abi ie é, né
k aS o aizdis
non può bi i
siejami lingua
di e amen e.
su
Può bu i
solo
pa agona e
s uk ii os.
jy
Tai né a
an as ika:
La me odica
(glosema ika)
s iluppa a
alla
ling is inéje
mokyklasse di
Copenagago è
des ina a
y iné i
lingbai, a¢iau
ma ka al e
a8ies
ogge ii
i
mies y pan.
—
i
—
s u u i-
ai i ela o.
Tokj
uni e su-
ma non
di icili
paaischin-
a e: kodél
gi
Zmogus pe
ogni pezini
haéjo
iS adiné i
di e si
s uk ii s?
Todel è
possibile
pa la e di ci à
k aS o aizdzio
g amma ica:
a
miisy mies q
su an aza o
udens
beasmené
g ama ica
ga és
a ui uo as
eklamom
mo e y
i
Sypsenom
©
miisy
Si dy mieloji
empo solo
supplemen in-
ys uo
ne aisyklingai
i
suki ciuo a
aSa os
(EI
29)
Imu pudyny,
upiy, eze y
g ama ika (BM
182) A ende,
che kalbo y os
e miny
a osena
poezijoje
apéiuopiamos
sis ema
nesuda o,
odél enca
e ma i
p esso ciascun
au o iaus
kii ybos
sepa a amen -
e. Bene
inizii is ius
exemplzius
andame J.
Zlabio-Zengés
1927 m.
pa asy ame
eilé as yje,,P-
a asa io
g ama ica":
Nus i o,
Nus i o da
es a
Daik a a dziai.
719
Gana!
P imasa-
is
gioniuoja
ziedus: —
Piedg,
Ziedai,
Ziedams.
7
Jai, kai
d yko
Gels y
plauky
cosaik a a dziai...
1
Nus i o
g ande
O g ande
daik a a-
dis,
Apglébda-
mas
aka y
padangés puse.
head
A men i
anco a
u, Kai
ka
Daik a a-
dyje
c'e a
Z aigzdé-
s. (PG
89--91) Sio
ke u éj-
ininko
poesiaijai
neabejo -
inai è
u éjusi
j akos,,K-
e u iy
ejy"
mais inin-
ky
disposizi-
one, che
poesiaja
e
kalbo y a
sono
insepa a-
bili
ma e ie
(Sis
a e ma-
zione
cos an e-
men e
ipe u a-
a in u i
i nume i
del
menziona-
o
pubblicaz-
ione).
Ta si Sios
disposizi-
oni
app o az-
ione
-queliais
desim m-
eéiais
éliau
agi a e
A.
Nykos-Nili ino eilu és, a g amma ica e mondo b ézianGios egima pa alelizma:
80
Galingoji
G ama ika,
zodyno
Impe ija,
do e
ieSpa auja
Kilnus
Veiksmazodi-
s, obukes
Bad a dis e
nogas
Daik a a dis,
Do e cabpa
u a misy
Skausmas
<...> <...>
balandzio
Lie aus
one ica su
uo lipy, éjo
Sin aksé e
sniego
al abe o, --
Vienin bi is
p ies empo
An eléplidj
(BE 227)
Sie
A.
Nykos-Niliino
p esaci i mondi
i
g amma icos
ySiai non e ai
bina ali glaudiis,
che eilé as yje
inizia poe ico
Zodziy
ski s ymas
ikalbos
pa e.
Come
caso
pa icol-
a ejj
può indica e
Jus .
Ma cinke iciaus
eilé as j
,,Kalbos
namaiTM.
[8ski kime
ik
Sias
eilu e:
Daik a a dziy
ogas,
eiksmazodziy
du ys,
bid a dziy
langai.
(BP
43)
A ai solo
me a o e?
O
jei cia
me a o os
i
(juk
me a o a
—
del
p ocesso
di
a
cognizione dalelé), slypi
uz
jy
qualunq-
ue
ealybé?
IS
lygybés
daik a a dis
=
os o,
eiksmazodis
=
du ys,
biid a dis
=
langas si può
o ma e
co eliazione
daik a a dis
os o
:
eiksmazodis
=
du ys
bid a dis
=
langas.
:
A idziau
paz elgg
ediamo
che
Sios lygubés
sono
pama uo os:
ogos
(daik a a dis)
—
quello che
issa nejuda,
po ays
i
( eiksmazodis)
—
quello che isq
laika juda
(pe ché le
a s ome),
ines a
mos a,
com' è il
mondo, odél
egli è
bid a dis.
Su
ale
ac uo e,
appa y ,
nesunkiai
su ik y
li e a ii os
y iné ojai,
manan i,
che
,,iS eiSkia~
mas modello
mondialeis è
dipenden e
dal linguaggio
(V.
Daujo y é).
Si
ak uo-
e sono
plaéiai
Zinoma
come
Sapi o-Who o
hipo ezé,
sebbene
anco a
XVII
a.
panaSias
men is
kélé
B. Spinoza,
i i o
g ama icane
jz elg¢s
a sispindin }
pa icola e
mondialej.
Todél
i
men is,
che
sq oka
,,du ys u é y
bu i eiskiama
eiksmazodziu,
non può bi i
conside a a
solo poe ine
iSmone.
P ieSdecim
me y
B.
Lee
Who as
kélé d asy
domanda su
ne obulq
della lingua
daliy
classi icazi-
one
In lingue
eu opee:
kodél
Zodis
Zaibas è
daik a a-
dis, se
egli
eiskia
p ocess-
o, one
daik a?
Jus .
Ma cinke igiaus
classi icacijq
pa emia i sio
a icolo
au o eus
esegui o
espe imen o
psicholing is ino.
Jo
du an e
100
s uden y
(solo a
quelli che
mai né a
leggi e
gi déje
a
Sio
eilé a8 io)
è s a a
comanda-
a
s abili e,
cui pa i
della lingua
(daik a a dziui,
biid a dziui,
eiksmazodziui)
appa iene
Sie
Zodziai:
e o,
po a,
ines a.
Ai
pa ecipan i
all'espe imen-
o sono s a e
iskel os due
salygos:
ski s an
Zodzius,
bisogna
i e i
démesj
ik ai
j
daik y
p asmg
(0
ne
j
g amma ic-
ali indiciclius
a
sin aksine
posizioni),
a¢iau ogni
pa e di
lingua egali
appa eni e
ik ai uno
Zodis
Summando i
isul a i,
paaigkéio, che
pe
espe imen o
2/3
daly iy
i iene, che
os o è
daik a a dis,
inas
biid a dis,
du ys
eiksmazodis.
—
—
Quindi
espe imen oojamiei
susin eza o okj pa
eks q, kokj oami
miné ame eilé as yje.
Siuo caso
poe iné
ismoné
coincide
sensmine
su
analisi.
6-880
81
Panay
mondiale
i
g amma ikos
g e inima
andame
humo is ingje
J
E licko
poesiazio-
O
ne: ménuo
—
pusdaly is
—
kyla,
I
kalbasi
Z aigziy
akai, Kad
ge o bido
in o noyb-
és
Mi ha
lascia o
amiinai.
/
Solo
k ailu é
dalely é
Daly iy
io oje
canza...
(R
152)
Poezija
e miny
abbondanza
V.
Réuba iiaus
poezijoje
ku } laikg è
s a o
pa aukes
non solo
skai y ojy,
ma
li e a ii os
i
k i iky bei
kalbininky
démesj.,.V.
P.
Zemguly é
§|
poe o
ki ybos
b uoza
apibiidina
così:
Ruba igiaus
poesia in
daznai
u ilizza e
aidés,
saginio,
g amma ic-
os,
i
me a o os
al e
sa okos
miisy
samoneje
ha mol o
aiSkias
con ine.
Il poe a si
s o za di
spallella le,
se endosi
Zodj nuo a
o ma o
nejp as ame
compoin e
(,,sa o
be aidém
akim* pan.)'?.
K i ike i8kelia
jdomy
i
klausima
bando
i
j
jj
isponde e:
,,Kodél
V.
Ruba igius
così
jsikabings
j
lingua
sogge ius?
Fo se che
ilologo, che
ne
solo o a si
imba e in
quello, e a amo
insegna i
all'al s ojoj
su
scuola??
ko
No é ysi
pap ies a au i:
V.
R- Lub Lo ic
Giaus
ki yboje
ne andame
okiy
kalbo y os
e miny,
quali
nebii y
Zinomi
i§
idu inés
scuoleos
co so odél
i
a u i
comp enda-
mi.
Quindi ale
e miny
u ilizimo
g eigiausiai
de i a
poe o
i8
disposizioni
a igu a-
e lingua
mondij,
no o poesia
o
ne
i8
,,sumokslin i*.
Qualia
e miny
logica di
consumo?
P o iamo a
isponde e
j
§j
alla domanda,
in base a
collezioni,,La-
ij ampa*
ko
(1981)
i
,,Eiliné
s o ia*
(1985).
Dazniausi
i
sékmingiausi
en a i i
biina allo a,
quando
en oma
susie i della
g amma ikg
egimojo
mondo
su
sanda a, .y.
quando si
en a
j eiggi che
esis a
mondo
i
g amma ic-
a: alanda
Si
amZinybés
—
k egzdé
ci à siliai
k am o
migdomajq
ménulio
able g
neuzmiega
ga iy
i
palaidy
—
jo
bii iai
isda e
g amma ic-
he e si
no measi
mylingias
ce eb is
j
come
pa éla e
immagini
(LI
61)
2Zemgul-
y e P.
An sékm-
és
nesékm-
es
s a s y-
kliy//Li e-
a i a e
a e. 1986
1 o ob e
P67.
Là
s esso.
82
ISy
g amma ikos
iene y
didZiausias
k ii is V.
Ruba iciaus
poeziJoje en-
ka alleniui
pa eka Ji, ino
pe ino
uS umos
iSlinksniu uo
des ino (L{20)
skaodamaus
ua i a mio
jkalin as
sonnas bikas
p akeik
sakiniy
meis iskumq
i i ma e
linés dienos
ku Te minni
kanzia like
inno bokala
((Lj 46)),
ques a
gio na a
sanguina ia
apmokou ésiy
iki pasaulis
musp endaia i
isslinksni li ui
(EI 28)
asse nis Gia,
ma y , come
egola,
comp enden-
do qualsiasi
possibile
o ma di
ogge o*.
[domo il a o
che nella
adizione
an ikos Sis
e minas (g .
p osis = lo .
casus,,k i im-
as*) è s a o
comp ensa o
mol o
ampiamen e,
ecc., u i
laikai,
iSsky us
esamajj,
anche e ano
chiama i links
niais. mol o
démesio V.
Ruba icius
di idia
g a iniam
(ma omajam)
linguaspek ui:
mus iski ia
paukS<iy
aSkai e
kableliai
mels ai olima
Zu éd a
Sauk uku
jsminga jEI
p a e as
lipas ( 32)
mol o iy ga
Sauk ukai
lascia amyb
nejs miis
kiinus (L] 90)
esempious
p ima e a
nupliki e dei
mon i
i oniskai
skaudi
skybosy
klaida (L) 52) In
quegli o zi in
cui l'aspe a
g a injé, più
ocisima aidé:
e minis
aplinkui
aidéGG
iskai omai
j
i
(EI jy
49)
mi is
eikalin-
ga aidei
(L) 70)
come
o ai
83
quelli a
dangaus
e
muzikos
o a ink-
lj mezga
{jj
pa eka
u8 uma
gims
balsés e
p iebals-
és (L) 69)
Te mino
aidé
a ose-
na mol o
la go. Lei
s y uja
dal
aigkios
me a o-
o
qualche
pauki io
aidziy
sniege (L]
107) noi
nusk isi-
me kai us
uzmi s
kai solo
us
uZmi s
mes
nuplasno-
sime
pa aidzi-
ui (L] 78)
ino
isisko
absu do
Suo
non us
e yliai
p abega
apsés as
aidziy (LI
75)
Te minas
aidé
(a i . bals
pa aidzi-
ui,é,
p iebals-
é)
appea e-
dé besus
gajausia-
s.
Secondo-
ui bégan ,
poe o
démesys
kalbo y -
ai
paleng a
bléso.
Knygoje,-
,Dangus e
al e
na u a's
jégos*
andame
solo: e
pédsaka
aidé
sug aus
che
amminéiai
ba y più
legge o e
piu sicu o
(D 14)
be aides
Sypsenos
gu kénis
(D 41)
ska diné
nu iedé-
jo
pa aidzi-
ui (D 48)
ne ike ai
su
Saknim is
ge klés
iSplesia
p ima
baigja
balse (D
58) Galima
a e
i8 ada,
che
espe im-
en a con
pa lo
e mino-
s,
soki a u-
siais,
bai y oj-
a, poe a,
ma y ,
skaé. La
p o a è
s a a
jdomus,
84
aciau
nesékmingas.
Nesmésék
p ieZas is
pap as a: i
e mini
appa engono
allo s ile
scien i ico
(me akalbos
unzione), quel
in an o
eile as is
emiasi
Poe ine
unzione.
Me akalbos e
poe iné
unzione
p iesingi poliai:
odél almeno
già miisy
empiis
g amma ikos
ne aSomos
eilémis,
eilé aSciuose
a amen e
a in ame
scienza
e miny.
Pabaigoje
o é ysi
e ma i
p esso d iejy
S. Gedos
eilé aséiy. Sio
poe o
ka yboje
ling is iné
men is ne e ai
bina mol o
aiSkiai
iS eikS a, o
kalbiné analizé,
sebbene e
apipin a
poe ine iSmone
be an azija,
jdomi e
acilmen e
pasiduodan i*
s uk i iniam
apibend inimui.
Tokie sono
eilé aSciai,,Si-
monas
Daukan as,
aSan is,,Biidg
seno és
lie u iy e
Zemaiciy più
solamen eelé
Daukan as
iSei is sielojos
emanazioni che
la sua
aki aizdeje
Ziniomis lo o
Zemaici biida o
pama e
sus ing i
Bal ijas
daik a a de i
ja q biid a dis
isados. nien e
aps ulbda o
nesako i
p adéda o
kamuojasi
akmenée i
kazku a
anda e eisian i
(ZGV 42)
e,Pas aba
1985" Vy au as
non
i
Blozé nei
uzmi so: uno
Skoman o
daik a a dzio
seno és
jo ingiy ik
als ybéj
eiksmazodzi-
ai (ZGV 43)
Sug e ing abu
eilé ascius,
ma ome aiskiai
issaky q
p ieSp iesq:
daik a a déj-
an ys Ze
maiéiai i
jo ingiai,
ne u in ys
daik a a dziy.
85
TalSp ieS
ale sa à
anco meglio
comp esa,
pu ché
ico diamo
che
Zemaigiai
—
y y
bal ai,
o
jo ingiai
aka y
bal ai.
Quindi,
come
i
Jus .
Ma cinke idiaus
,Kalbos
casa",
abbiamo
poe ing
classi ica.
Taéiau
nell'ul imo
caso esse
non
possono più
basa si
nessuna
linguine
medzZiaga
ai ik
Za i
poe iné
ismone.
Siesi pa ecchi commen i
leidzia e e ua e i8 ada,
che eilé aSciuose
pa lo y os e mini,
sebbene in sé nonuku dami
ling is inés poezijas,
non agi leidzia apmas i ii
supanéiq Zmogy linguis i
e d e
Abb e iazioni
BE
Nyka-Nilidina
A.
Bi es
e osia.
V,
1989.
BM
~
Zukauskas
A.
Benamé
meilé.
V,
1983.
BP
—
Ma cinke idius
Jus .
Bak
i
benedimink.
V,
1980.
D
~~
Ruba igius
V.
Dangus
i
al e
na u e
jégos.
V,
1988.
El
—
Ruba iius
V.
Eiliné
s o ia.
V., LI]
1985.
—
Ruba i ius
V.
Tico
j ampa.
V,
1981.
PG
~
Zlabys-Zengé
J.
Pa asa iy
g amma ikos.
V,
1992.
R
—
E lickas
J.
Ras ai
i
k .
V., ZGV
1987.
—
S.
Geda.
Zalio
gin a o
é iniai.
V., Skaiéiai
1988.
as a amen-
po
o indica
paginaj, del
quale p esa
i
ci a a.
86