scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kalbotyros terminai poezijoje

Author: Skirmantas Valentas
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/778/869
IVAIRENYBES
Ski man as
VALENTAS
KALBOTYROS
TERMINAI
POEZIJOJE
Lie aus
one ika an
eu liipy (BE
227) A.
Nyka-Nilidin-
as
Kalbo y os
e mininai
( a inys,
suplemen in-
ys,
daik d a di-
s, liniksnis,
aidé y k .),
cuando ellos
se abo dan
en poesía,
plan ea
skai y ojy
ma a illbg.
No in
paaiskin i
okig
a osena,
eilé a8éiai,
en los que
esama siy
e miny,
ka ais
nomb ados
ling is ine
poezija.,,Pa-
s angas
ku i
adinamajq
ling is ing
poezijq odo
(V.
Ruba igiaus
S. V.)
eilé aséius-
es esan ys
kalbo y os
e mininai,
a i icialme-
n e
p iklijuodi
an e ki y
Ziyodz: ya
gelia pe
aide; p o
gimimy
pu ojanéius
sen inius...''.
Taéiau
ling is inés
poezías
nede é y
susie i con
ienokiy o
ki okiy
e miny
klija imu
(ba ba non
aci
philosophum-
!) maZiausiai
dél d iejy
p ieZaséiy. a,
según okiq
logika eiles,
en las cuales
exis e
e my
ma emá ic-
os o química
(pa yzdziy
as ume kad
i ne lie u iy
poezijoje),
u é ume
llama i,,ma-
ema ine
poezija"
o,,chemine
poezijaTM. Y
eso ya
absu do. A
n a,
ling is iné
poesíaija
ei8kinys,
u in is gana
g ie2 q
s uk ii a. A
ella
pe enece y
aiskios
e imologías
(Z . ZodZiy
jo ingiai,
p issai,
Dubysa y k .
kilmés
ai8kinimus S.
Gedos,,Zalio
gin a o
e iniuose*),
y panaSiy
o ma
ca ojimas
en aquella
misma o
g e imos
eilu ése (plg.
A. Zukausko
Kiek
akmenéliy,
akmenaidiy,
akmenyéiy,
akmu y).
Es o panaSu
j en ymus
ku i sa i a,
aunque
i nai ia,
g ama ika
poesía.
Be o, i in
glaudy poesía
g ama os y§j
isome
i
en onces,
cuando jokiy
e miny
eks e né a,
cuando nele
gliidi paslép a
análisis de
idiomas
ali e aciones,
anag amas,
uzmaskuo a
e imologija.
Los úl imos
eque imien -
os puede
—
llama se zijos
ling is i§kumu,
jku j
kalbo y os
e mininai
pakli i y solo
en el caso, si
conseguk y
p
0
€
encon a
a osenes
lógica.
jy
P ieg
is
deSim is
me y
R.
Jakobsonas
ga syjj
a ículosn-
j, en el cual
nuodugniai
discu é
poesía
i
kalbo y os
ySius,
p adéjo
O.
Mandel8 amo
cilémis:
M
aa onbix
okonyanni
KosloKon
/
Mie
6
Jasin
yKas ipae
K
nik
S a
P.
Rasy ojas
i
Zodis.
V,
1981.
P.
35.
78
aho a
,,[
eiksmazodzio
galiniy a pas
/
Me en
dis ancia
mues a
keli"
Piyanai
eiluciy
andame iek
o
p opio
O.
Mandel8 amo
poesía en
(minim g eiky
kalbos
eiksmagZodzio
ao is as,
augmen as . .),
i
an o lic u iy
poe y
i
(S.
Gedos,
Jus .
Ma cinke iciaus,
V.
Ruba iciaus k .)
i
eilése.
Vieny poe y
kii yboje
kalbo y os
e mininai
a e, casi
casuali iniai,
ki y dani,
cons i uye-
n es min ies
—
b anduolj.
Kodél
poesíaía
daznamen-
e hallan se
kalbo y os,
o
no, digamos,
na u al os
moksly
e mininai?
Galbi
odél, que
habla
Zmogui
siemp e
halla en ese
padiu
iempo
es ando
i
oda
Salia,
i
mis e iinga
esybé.
Sob e
es o se
habla ya
Home o
kii iniuose,
en los cuales
uzsimin se
ace ca diwy
idiomas
i
Zmoniy
lenguaje
ZodZius
(Iliada
XX
72-74,
Odiséya
X
305—306).
En muchos
casosjy
kalbo y os
e miny
a oseng se
puede
paaiskin i
nocueldamen-
e
pe cepokia-
i
mu lenguaje
mundo
isomo izmu, -y.
jy
s uk a iniu
apa umu.
La lengua
es
s uk ii a,
ku ig
Zmogus
sukii é en
p oceso de
e oliución
En ese
pagiu
iempo
Zmogus
suki é
i
o os
da inius,
ejemziui,
asen ie -
es.
Exzis uoja
i
okiy
s uk ii y, las
cuales Zmogus
es sólo pa es
suk gs,
ejemzdiiui,
iS
k aS o aizdis.
En endama,
que ni
asen ie é, ni
k aS o aizdis
no puede bi i
siejami habla
di ec amen e.
su
Puede bu i
sólo
compa adas
s uk ii os.
jy
Tai né a
an as ika:
La
me odología
(glosema ika)
c eada en la
ling is inéje
mokykloje de
Copenhague
es des inada
y iné i alba,
a¢iau enca
o as a8ies
obje oy
mies y pan.
i
—
i
—
es uc u-
almen e e elados.
Tokj
uni e sal-
uma no
di icul a
paaixina :
kodél
gi
Zmogus pa a
cada oini
uéjo
iS adiné i
di e en es
s uk ii as?
Todel se puede
habla de la
ciudad
k aS o aizdzio
g ama ica:
a
miisy mies q
su an aza o
udens
beasmené
g ama ica
ga és
a ui uo as
eklamom
mo e y
i
Sypsenom
©
miisy
Si dy mieloji
iempo sólo
complemen i-
nys u
ne aisyklame-
i
n e
suki ciuo as
aSa os
(EI
29)
Imu pudyny,
upiy, eze y
g ama ika (BM
182) A obo,
que kalbo y os
e miny
a osena
poesía en
apéiuopiamos
sis emas
nesuda o,
odél enka
pa o i an e
cada au o iaus
kii ybos
sepa adamen -
e. Bene
emp i iausius
pa yzdzius
andame J.
Zlabio-Zengés
1927 m.
pa asy ame
eilé as yje,,P-
a asa io
g ama ika":
Nus i o,
Nus i o desde
la cabeza
Daik a a dziai.
719
Gana!
P imasa-
is
aleg niu-
oja ziedus: —
Piedg,
Ziedai,
Ziedams.
7
Jai, kai
d yko
Gels y
plauky
cosaik a a dziai...
1
Nus i o
g ande
O g ande
daik a a-
dis,
Apglébda-
mas
aka y
padangés mi ad.
head
¿ pameni
aún ú,
Kai ka
Daik a a-
día ue
Z aigzdé-
s. (PG
89--91) Sio
ke u éj-
ininko
poesíaije
neabejo -
inai es
u éjusi
j akos,,K-
e u iy
ejy"
mais inin-
ky
disposici-
óna, que
poesía y
kalbo y a
son
insepa a-
bles
ma e ias
(Sis
a i maci-
ón
cons an -
emen e
epi e en
odos los
núme os
de la mené
publicaci-
ón).
Ta sios
disposici-
ones
con i ma-
ción
-peliais
desim m-
eéiais
éliau
pa agu -
as A.
Nykos-Nili-
ino
eilu és,
en e
g ama ikos y mundo b ézianGios egima pa alelizma:
80
Galingoji
G ama ika,
zodyno
Impe ija,
donde
ieSpa auja
Kilnus
Veiksmazodi-
s, obukes
Bad a dis y
desog
Daik a a dis,
Don cabpa
odo misy
Skausmas
<...> <...>
balandzio
Lie aus
oné ica
sob e u lipy,
éjo
Sin aksé y
sniego
al abe a, --
Vienin bi is
p ies iempo
An eléplidj
(BE 227)
Sie
A.
Nykos-Niliino
p esaki i mundo
i
g ama icas
ySiai ecuen ai
bina ales
glaudiis, que
eilé as yje
comienza
poe inis
Zodziy
ski s ymas
ikalbos
pa e.
Como
caso
especial-
jj puede
indica
Jus .
Ma cinke iciaus
eilé as j
,,Kalbos
casaiTM.
[8ski kime
ik
Sias
eilu es:
Daik a a dziy
eogas,
eiksmazodziy
du ys,
bid a dziy
langai.
(BP
43)
A ai sólo
me á o as?
O
jei cia
me á o os
i
(juk
me á o a
—
del
p oceso
de
a
conocimien o delelé), slypi
uz
jy
alguna
siquie a
ealybé?
IS
lygybés
daik a a dis
=
echo,
eiksmazodis
=
du ys,
biid a dis
=
en an se
puede
o ma
co eliación
daik a a dis
:
echo
=
eiksmazodis
du ys
=
bid a dis
:
en an.
A idziau
paz elgg
emos
que
Sios lygubés
son
pama uo os:
eogas
(daik a a dis)
—
eso que ija
nejuda,
pue ays
i
( eiksmazodis)
—
eso que isq
laika juda
(pues sus
a s omas),
en ana
mues a,
cómo es el
mundo, odél
él es
bid a dis.
Su
al
ac uo e,
apy ,
nesundiiai
su ik y
li e a ii os
y iné ojai,
manan ys,
que
,,iS eiSkia~
mas modelo
mundialis es
dependien e
de la lengua
(V.
Daujo y é).
Si
ak uo e
es plaéiai
Zinoma
como
Sapi o-Who o
hipo ezé,
aunque aún
XVII
a.
panaSias
men is
kélé
B. Spinoza,
i i o
g ama ikoje
jz elg¢s
a sispindin }
especialga
mundij.
Todél
i
men is,
que
sq oka
,,du ys u é y
bu i eiskiama
eiksmazodziu,
no puede bi i
conside ada
sólo poe ine
iSmone.
Ap oS
unasdesim
me y
B.
Lee
Who as
kélé d asy
p egun a
sob e
ne obulq del
idioma daliy
clasi icación
Eu opeo
en
idiomas: kodél
Zodis
Zaibas es
daik a a-
dis, si él
eiskia
p oceso,
one
daik a?
Jus .
Ma cinke igiaus
clasi icacijq
pa emia i sio
a ículo au o us
ealizado
expe imen o
psicholing is inis.
Jo
s uden y
100
du an e
(sólo
aquellos
que
nunca
né a
cua e
a
gi déje
Sio
eilé a8 io)
ha sido
mandada
de e min-
a , a la
cual
pa es del lenguaje
(daik a a dziui,
biid a dziui,
eiksmazodziui)
pe enece
Sie
Zodziai:
echo,
pue a,
en ana.
A los
pa icipan es
del
expe imen o
se iskel os
dos saliguos:
ski s an
Zodzius, hay
que k eip i
démesj
ik ai
daik y
j
p asmg
g ama ical-
(0
ne
j
es indiciclius
sin aksine
a
pozicions),
aiau cada
pa e de la
lengua
egali
pe enece
ik ai uno
Zodis
Suma ós
esul ados,
paaigkéjo, que
pe
expe imen o
2/3
daly iy c ee,
que echo es
daik a a dis,
en as
biid a dis,
du ys
eiksmazodis.
—
—
Así
expe imen imen uoja-
miegos susin eza o
okj pa eks q, kokj
andame miné ame
eilé as yje.
Siuo caso
poe iné
ismoné
su ampa
semmine
su
análisis.
6-880
81
Panay mundo
g a ikos
i
g e inima
andame
humo is ingje
J
E licko
poesía en:
O
ménuo
—
pusdaly is
—
su ge,
I
habasi
Z aigziy
akai, Kad
ge o bido
al ededo -
ybés
Me dejó
amiinai.
/
Sólo
k ailu é
dalely é
Daly iy
puo oje
can aba...
(R
152)
Poezía
e miny
Abundancia
V.
Réuba iiaus
poezijoje
ku } laikg ue
a aukes no
sólo
skai y ojy,
bu
li e a ii os
k i iky bei
i
kalbininky
démesj.,.V.
P.
Zemguly é
§|
poe o
ki ybos
b uoza
apibiidina
así:
Ruba igiaus
poesía
daznai
u ilizadas
aidés,
sakinio,
g ama icas,
me á o as
i
o as
sa okos
miisy
samoneje
iene muy
aiSkias
lími es.
El poe a se
es ue za po
ex endé las,
po i ándose
Zodj nue a
o ma o
nejp as ame
compuine e
(,,sa o
be aidém
akim* pan.)'?.
K i ike i8kelia
jdomy
i
klausima
bando
i
j
jj
esponde :
,,Kodél
V.
Ruba igius
así
jsikabings
j
lengua
emasus?
¿Quizás que
ilólogo, que
ne
sólo aho a se
encuen a con
eso, é amos
enseñados en la
al as ojoje
su
escuela??
ko
No é ysi
ap ies a au i:
V.
R-uba i
Giaus
ki yboje
ne andame
okiy
kalbo y os
e miny,
quienes
nebii y
Zinomi
i§
idu inés
escuelasos
cu sos
i
odél odos
en enden a-
mi.
Así al
e miny
consumoim
g eigiausiai
su ge
poe o
i8
disposicion-
es
ep esen -
aduo i
lengua
o
ne
i8
mundij,
no o poesía
,,sumokslin i*.
¿Cuál es
e miny
lógica de
consumo?
In en emos
con es a la
j
§j
p egun a,
basándonos
en
colecciones,,-
ko
Laij ampa*
(1981)
i
,,Eiliné
his o ia*
(1985).
Dazniausi
i
sékmingiausi
in en amien-
os biina
en onces,
cuando
in en oma
susie i
lengua
g ama g
su
egimojo
mundo
sanda a, .y.
cuando
in en oma
j eig i que
exis e
mundo
i
g ama ica:
alanda
Si
amZinybés
—
k egzdé
ciudad
silenciiai
k am o
migdomajq
ménulio
able g
neuzmiega
i
ga iy
—
jo
palaidy
bii iai
isda e
g ama ines
e zi
no masasi
mylingias
j
ce eb is
como
pa éla e
imágenes
(LI
61)
2Zemgul-
y e P.
An sékm-
és
nesékm-
es
s a s y-
kliy//Li e-
a i a y
a e. 1986
1 oc ub e
P67.
Allí
mismo.
82

ISy
g ama ikos
uni e y
didZiausias
k ii is V.
Ruba iciaus
poeziJoje en-
ka aleg niui
a eka Ji,
has a has a
uS umos
iSlinksniu u
sue e (L{20)
skaodamaus
u ida mio
jkalin as
sueñas bikas
p akeik
sakiniy
meis iskumq
i i ma eilin
ikiés ku
ku ni kancia
como ino
bokala (Lj 46)
has a el día
sang e
apmokouo és-
iy pasaulis
musp endaia
y isslinksni
li ui (EI 28) Gia,
ma y ,
en endis
como egla del
posible
obje o de
alguna o ma.
[domu es o,
que an iguos
adiciones
Sis e minos
(g . p osis =
lo .
casus,,k i im-
as*) ue
en endido
muy
ampliamen e,
ej., odos
laikai,
iSsky us
esamajj,
ambién
ue on
llamados links
niais. mucho
démesio V.
Ruba icius
di i ia
g a iniam
(ma omajam)
del lenguaje
aspek ui: mus
iski ia
paukS<iy
aSkai y
kableliai
mels ai olima
Zu éd a
Sauk uku
jsminga jEI
p a e as
lipas ( 32) you
s ee ej
Sauk ukai
salía
anquyb
nejs miis
kiinus (L] 90)
ejemplos de
p ima e a
nupliki as
sob e las
i oniskai
skaudi
skybosy
klaida (L) 52)
En los idiomas
en los cuales
el g a inj
aspec é a,
los más
ocisin a
e minos
aidé:
j
i
(EI jy
49)
mi is
eikalin-
ga aidei
(L) 70)
como
o ai
83
quienes
en e
dangaus
y
muzikos
o a ink-
lj mezga
{jj
pa eka
u8 uma
gims
balsés y
p iebals-
és (L) 69)
Te mino
aidé
a ose-
na muy
amplio.
Ella
s y uya
desde
aigkios
me á o -
as unos
pauki io
aidziy
sniege (L]
107)
noso os
nusk isi-
mos kai
nos
uzmi s
kai jus
nos
uZmi s
mes
nuplasno-
sime
pa aidzi-
ui (L) 78)
has a
isisko
absu do
Suo
noc ukus
y yliai
p abega
apsés as
aidziy (LI
75)
Te minas
aidé
(a i . bals
pa aidzi-
ui,é,
p iebals-
é) apa eé
besas
gaja.
Laikui
bégan ,
poe o
démesys
kalbo y -
ai
paleng a
bléso.
Knygoje,-
,Dangus y
o as
na u ale-
za
jégos*
andame
sólo: i
pédsaka
aidé
sug aus
que
a minéiai
ba y más
lig ío y
segu iau
(D 14)
be aides
Sypsenos
gu kénis
(D 41)
ska diné
nu iedé-
jo
pa aidzi-
ui (D 48)
ne ike ai
con
Saknim is
ge klés
iSplesia
p imaja
baig (D 58)
Galima
hace
i8 ada,
que
expe im-
en a con
habla
e mina
e miny-
os,
soki a u-
sius,
poe as,
skay ,
ma é. La
p ueba
ue
ydomus,
84
aciau
nesékmingas.
Nesmésék
p ieZas is
simple:
e mininai
pe enecen al
es ilo
cien í ico
(me akalbos
unción),
mien aspu
eile as is
emiasi
Poe ine
unción.
Me akalbos y
poe iné
unción
p iesingi poliai:
odél al menos
miisy iemposis
g ama ikos
ne aSomos
eilémis,
eilé aSciuose
a a ez
ap incame
ciencia
e miny.
Pabaigoje
que é ysi
pa a se an e
d iejy S. Gedos
eilé aséiy. Sio
poe o
ka yboje
ling is iné
men is ne e ai
bina muy aiSkiai
iS eikS a, o
kalbiné analizé,
aunque y
apipin a
poe ine iSmone
bei an azija,
jdomi y
ácilmen e
pasiduodan i*
s uk i iniam
apibend inimui.
Tokie son
eilé aSciai,,Si-
monas
Daukan as,
aSan is,,Biidg
seno és
lie u iy y
Zemaiciy más
únicoselé
Daukan as
iSei is sielojos
emanaciones
que su
p esenciaje
Ziniomis ellos
Zemaiciabo
biida o pama e
sus ing i
Bal ijas
daik a a de i
ja q biid a dis
isados. nada
aps ulbda o
nesako i
p adéda o
kamuojasi
akmenée i
kazku en e
ei i eisian i
(ZGV 42)
y,Pas aba
1985" Vy au as
no
i
Blozé nei
uzmi so: uno
Skoman o
daik a a dzio
seno és
jo ingiy ik
als ybéj
eiksmazodzi-
ai (ZGV 43)
Sug e ing abu
eilé ascius,
ma ome aiskiai
issaky q
p ieSp iesq:
daik a a déj-
an ys Ze
maiéiai i
jo ingiai,
ne u in ys
daik a a dziy.
85
TalSp ieSp -
iS se á aún
mejo
en endida, si
eco damos
que
Zemaigiai
—
y y
bal ai,
o
jo ingiai
aka y
bal ai.
Así,
cómo
i
Jus .
Ma cinke idiaus
,.Kalbos en
casa",
enemos
poe ing
clasi icación.
Taéiau en el
úl imo caso
ella ya no
puede
apoya se
ninguna
lingüine
medzZiaga
ai ik
Za i
poe iné
ismone.
Esas algunas
obse aciones leidzia
hace i8 ada, que
eilé aSciuose kalbo y os
e minami, aunque en sí
misma nouku dami
ling is inés poezías,
no ecuai leidzia apmas y i
supanéiq Zmogy lenguaje
e d e
Abb e iamien os
BE
Nyka-Nilidinas
A.
Bi es
e osión.
V,
1989.
BM
~
Zukauskas
A.
Benamé
meilé.
V,
1983.
BP
—
Ma cinke idius
Jus .
Bak
i
bendimink.
V,
1980.
D
~~
Ruba igius
V.
Dangus
i
o as
na u ale-
za jégos.
V,
1988.
El
—
Ruba iius
V.
Eiliné
his o ia.
V., LI]
1985.
—
Ruba i ius
V.
Tico
j ampa.
V,
1981.
PG
~
Zlabys-Zengé
J.
Pa asa iy
g ama ikos.
V,
1992.
R
—
E lickas
J.
Ras ai
i
k .
V., ZGV
1987.
—
S.
Geda.
Zalio
gin a o
é iniai.
V., Skaiéiai
1988.
su onamien-
po
o indica la
páginaj, del
cual omada
i
ci a.
86