pa uosime
p o .
Vailionis
wa seh
sumanus
naujada y
sugal o oj-
as, wo iko
P lanzeny
a dy, i§
gy osios
Sp ache
su ink y.
Wäh endlich
als ande e
Zodyno
Kommission
Mi gliede
dazZnai
wa en linke
liaudies
kalb e
nich enden
Namen
P lanzenen
gelassen
la yni8kajj,
zusegus nu
lie u i8kq
galing, p o .
Vailionis
su
Sia le z ine
iSei imi
akzep ie e
nu
k aS u inés
bédos Fall,
wenn nich s
passamos
nepa yk e
i8gal o i.
Tad p o .
Vailionis is
pado anoj-
gs misy
Zodynui
ielelj
ykusiy
P lanzeny
a dy, wie
ma azolé
(Tunica
p oli e a),
puikiin
(Mimulus
gu a us),
Siaudenis
(An he icum
amosum)
und k . I y
P lanzenan-
a omie e -
minologijoj
p o .
Vailionis
uzsispy es
gyné einigen
li a i8kus
e minus,
pa ., akelé,
nich
zus ikmend
e wenden
ki y biology
jp as a
cele.
seh schade,
dass e nich
meh egalés
koope ie en sio
Zodyno
II
Teile
(augaly
ana omies,
mo ologies
i
physiologies
e miny)
pa uogime
Gia sein
ki ybai bii y
gewesenuse
da pla esné
bod a
Liudas
Vailionis
(1886-1939)
//Gam a.
1939. N .3.
P.
194~195.
Sp eche-
nd übe
Mik oo -
ganismu-
s, die dem
Schüle in
isiskai
neuen
Wel
Ve e -
e sind,
bi inai
b auch
pla esniy
ap asy-
my und
pieSiniy.
<...>
Beiweile,
Vol ox
und
Ulo h ix
pieSiniai
umgekip-
p und
sukeis i.
Diesen
Mik oo -
ganismen
eikejo
und
lie u i8ky
a dy
sugal o i
ode
y esniy-
jy kolegy
paskalus-
i, ode
wenigs -
ens
li a iska
ansk i-
pcijg
ge ie i:
wie gi I kl.
mokinys
iS a s
20dj
Vauche i-
a? A.
Jakuéion-
is.
Gam os
ado élis
I
e o mu-
o ai
klassei.
K., 1936.
110 p. Ree.
: J. Dagys:
[Bei
Namen]
//Gam a.
1937. N . 2.
P. 121.
Pa engé
Jolan a
GAIVENY-
TE P o .
L.
Mule i i-
us und
geschich-
s
e mini-
ja 1993 m.
ühling-
j, beiS
pa 8 .
Velykas,
mi é
jzymus
Lie u os
is o ikas
p o .
habil. d .
L.
Mule igi-
us. I8éjo
ga bus
und seh
do as
zmogus |
Hado
Salj, wo,
des
Dich e s
A.
Zukausko
Zodziais
zu
sagen,,j-
au nieks
nep asid-
es und
niemand
nes
beendigs-
...
74
L.
Mule iéi-
us wa en
gimes
1927 m.
Kiduliuo-
se (Sakiy
aj.). 1954
m. e
baigé
Vilniaus
uni e si-
e a, ilgai
di bo
Is o ijos
ins i u o
y .
wissens-
cha lic-
hen
bend ad-
a biu und
Feodalis-
mus
(daba
Didziosi-
os
Lie u os
Kunigaik-
s ys és)
geschä -
s
edéju.
1979 m. L.
Mule igi-
us
apgyné
habili aci-
nj a be
(pagal
uome i-
ng
e mini-
jq
is o ijos
moksly
dak a o
dise ac-
ija)
,,
Vals ieGiy
judéjimas
Li uanien
1864-1904
m.*.
1984
m.
ihm wu de
de Ti el
des
P o esso-
s
e liehen.
1979 m.
p o . L.
Mule iéius
sumané
an é i zu
enge en
geschich-
s e miny
Zodyng.,,Li-
e u os
geschich-
s
me a8 y-
je ( oliau
LIM) 1980 m.
wu de
iSsp essd-
in sein
A ikel,Re-
ikia
geschich-
s e miny
Zodyno.
Siame
A ikel e
seh
j2 algiai
abibiidi i
Geschich-
e
e minijos
objek a,
indiké, wie
Sios s i es
e minija
un e sch-
eide on
ki y s i¢iy
e minijo-
s, bii en :
iele
Geschich-
e e miny
iel j
passy ujj
sp ach
onda und
is je z
nich
wiede o-
jami; die
meis en
his o isc-
hen
Te miny
né a
uni e so -
iniai, da
wu den
nu in
eine
bes imm -
en Region
(s aa ybé-
je,
na ionaliné
e i o i-
je,
adminis -
a i en
Einhei )
e wende-
; Lie u os
is o ijos
e miny
no minima,
jy kilmés
aiSkinimg
e schwe-
das,
dass
Feodalism-
us und i§
Teile
Kapi alis-
mus
Pe iodes
Te mininai
sind
nelie u is-
ki. Übe
meh als
zehnzig
me i,
alkinamas
E.
Guda idia-
us und ki y
his o iky,
p o . L.
Mule igius
LIM
igspausdi-
no iele
ge y
a ikniy
übe
his o iens
e minus,
E a8é
übe
angy
namensini-
mus (LIM
116[…]12
übe
Zemés
plo o
ma y oka-
s,, alakas-
",
sq,ma ga-
s" (LIM 73-
1982), noc87
sp ich )
wenn übe
ku iy
his o iens
e miny
(ocaza,
muposom-
peannx
und k .)
e ima
ju iy (LIM
85-1986),
ge manis-
mus in de
his o ie
(LIM
150-151)
und k .
Kalbinink-
am ypaé
jdomiis L.
Mule icia-
us
gesp o a-
ahmen
übe
e mina
apydémé
(LIM 1989
91-96). Sis
Te minus
ha und
kon ollij
Va ian e
dei és
a da
Apydémé.
XVI-XVII a.
Sal nissen
gewesen
e wende-
en solche
Beg i
apydémé
Fo men:
apidemali,
apideme,
apidemie,
apidemis,
apidomela,
opedom,
opidam,
opideme,
opid: mia,
opidoma
und k .
P o . L.
Mule igius
übe Siuos
Va ian en
so ai
Sup an a-
ma,
sodyb ie -
é, besse
esiama
sodybos
und di y
Zemé,
nug iau y
und
sudegin y
geba y
S elle mi
molio und
andokiem
Übe blieb-
enen noch
langgai
galéjo
un e schi-
edis iS
Umwel
bodhs
a ba,
eSlesniai-
s,
dunkesnia-
is
paséliais.
jSo
gemelde
Zodis
u é y bi i
aSomas
ne
apidémé,
apidemé, 0
apydémé".
in
Li uanien
esq
wenigs e-
ns 7
Kaimai,
ku iy
Namdai
susije mi
zodziu
apydéme:
Apidémé
(Kelmés
und
Pane ézio
aj.),
Apidémés
aj (Silales
aj.),
Apidemis
(Kai8iado -
iy aj.),
Apydémis
(U enos
aj.),
Apydemis-
kis
75
(Za asy
aj.) und
Apydimai
(Tel8iy
aj.).
P o . L.
Mule igi-
aus
Meinung
nach,
Zodis
apydéme
je z
ha ieng
ne
leksing
eikSme:
nu
ne
,,Zemes läc-
he zwischen
dem Do
sodyby ode
an de Küs e,
abe
jy
i
,,die
ehemalige
Landwi -
scha pl-
a z;
sodyb ie-
é.
Le z e ji
eik8me
neiSk i -
a auch
didZiaja-
me,,Lie u iy Sp ache Zodyne".
1979
m.
Is o ijas
ins i u e
wu de
su eng e
dieSa
diskussi-
on übe
luomy
namensin-
imen,
denn
Li uodies
eodalisc-
hen
pe ioden
p i ilegij-
uo lomas
wu de
genann
d ejopai:
bajo y
und
Slék y
luomu.
Apib inda-
mas Sia diskusija p o .
L.
Mule igius
pa a8é
a iknj, in
dem
behaup e-
e, dass
In Li uanien
des
i
eodalism-
us
kapi alism-
us
Zei aum
wa ie
Haup liche
luomai:
Geis ininky,
i
bajo y, mies ieciy als ieciy.
Ande eip sie
benin ini
Te minim
Geis ensch-
a ija,
bajo ija,
mies ie ija
i
s aa se ija.
P o .
L.
Mule icius
doméjosi
i
ilologies
dalykais,
abe
seinen
Meinungés
niemand-
em
nepi So,
wa seh
ole an i-
skas,
Vydiino
Zodziais
sagend,
saulé as
Zmogus.
Leide ,
übe
jo
eiklq
schon
b auch
zu
edené
ba uoju Zei .
Ji
wu de
schon die
Geschich-
e des
li auisch-
en
Wissens.
Kazimie -
as
GAIVENIS
P.
Sla énas
und Zodis
kommuniz-
mas P o .
P.
Sla énas
(1901-1991),
jzymus
Lie u os
as ono-
mas, wa
placiy
in e esy
wissensc-
ha inink-
as. E
in e ess-
éjs nich
nu
As ono-
mie,
Physik,
Na u wis-
senscha -
en, abe
auch
sp acho -
y . P.
Sla énas
einigeolika
me i wa
Te minol-
ogijas ai-
bes bei MA
p ezidium
Mi glied,
s ändig
kommuniz-
ie mi
kalbininka-
is. P.
Sla enas
wa
g oße
E udi . E
galégo
alandy
S unde zu
e zählen
Splinbine-
n nich
übe
As ono-
mij, abe
übe seine
sp acho -
y os
Theo ien.
Ge ai
mokédam-
as nich
nu
an ikine,
abe und
iel
gegenwä-
iniy
uzsienio
kalby, e
mégo sie
g e in i
und
machen
oli
siekiangi-
us
apibend i-
nimus.
Ypaé P.
Sla énas
mégo
bal y
albas
e glichen
nich nu
mi
ge many
und sla y
sp achen,
abe
soga und
mi
semi y,
iu ky und
ande en
olimesne-
mis nich
indoeu o-
pieciy
sp achen.
Selbs und
Spezialis
wa es
schwe zu
siche ge-
ben, was
in seinen o
heo ien
is
a ionalu,
und was
gehö
an asie.
Tagiau
p o esso-
o ius,
wie und
due
dideliam
wissensc-
ha inink-
u, wa
seh
ole an i-
skas und
nich k ä ,
wenn
kalbininkai
nich
imme
ikéda o
seine
samp o -
a imais.
Mégo e
p ognos -
izie en
i kalby
kommei ).
Sia hema
e wa
pa aggs,-
Kalbos
kul ii ai*
A ikni,
de ,
76