Prof. L. Mulevičius ir istorijos terminija

paruosime prof. Vailionis buvo labai sumanus naujadary sugalvotojas, kur triko augaly vardy, i§ gyvosios kalbos surinkty. Tuo tarpu kai kiti Zodyno Komisijos nariai dazZnai buvo linke liaudies kalboje neturintiems vardo augalams palikti lotyni8kajj, prisegus tik lietuvi8kq galing, prof. Vailionis su Sia paskutine iSeitimi sutikdavo tik kraStutinés bédos atveju, kai nieko tinkamo nepavykdavo i8galvoti. Tad prof. Vailionis yra padovanojgs misy Zodynui daugelj vykusiy augaly vardy, kaip marazolé (Tunica prolifera), puikiinas (Mimulus guttatus), Siaudenis (Anthericum ramosum) ir kt. Ir augaly anatomijos terminologijoj prof. Vailionis uzsispyres gyné kai kuriuos lietuvi8kus terminus, pav., akelé, nesutikdamas vartoti kity biology jprasta cele. Labai gaila, kad jis nebegalés bendradarbiauti sio Zodyno II dalies (augaly anatomijos, morfologijos ir fiziologijos terminy) paruogime — Gia jo kirybai biity buvusi dar platesné dirva Liudas Vailionis (1886-1939) // Gamta. 1939. Nr.3. P. 194~195. Kalbant apie mikroorganizmus, kurie mokiniui visiskai naujo pasaulio atstovai, bitinai reikia platesniy aprasymy ir pieSiniy. <...> Beje, Volvox ir Ulothrix pieSiniai apversti ir sukeisti. Siems mikroorganizmams reikejo ir lietuvi8ky vardy sugalvoti arba vyresniyjy kolegy pasiklausti, ar bent lietuviska transkripcijg duoti: kaip gi I kl. mokinys iStars 20dj Vaucheria? A. Jakuéionis. Gamtos vadovélis I reformuotai klasei. K., 1936. 110 p. — Ree.: J. Dagys: [Be pavadinimo] // Gamta. 1937. Nr. 2. P. 121. Parengé Jolanta GAIVENYTE Prof. L. Mulevitius ir istorijos terminija 1993 m. pavasarj, prieS pat 8v. Velykas, miré jzymus Lietuvos istorikas — prof. habil. dr. L. Mulevigius. I8éjo garbus ir labai doras zmogus | Hado Salj, kur, poeto A. Zukausko Zodziais tariant, ,jau nieks neprasides ir niekas nesibaigs“... 74 L. Muleviéius buvo gimes 1927 m. Kiduliuose (Sakiy raj.). 1954 m. jis baigé Vilniaus universiteta, ilgai dirbo Istorijos instituto vyr. moksliniu bendradarbiu ir Feodalizmo (dabar Didziosios Lietuvos Kunigaikstystés) istorijos skyriaus vedéju. 1979 m. L. Mulevigius apgyné habilitacinj darba (pagal tuometing terminijq — istorijos moksly daktaro disertacija) ,, ValstieGiy judéjimas Lietuvoje 1864-1904 m.*. 1984 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1979 m. prof. L. Muleviéius sumané pradéti rengti istorijos terminy Zodyng. ,,Lietuvos istorijos metra8tyje“ (toliau — LIM) 1980 m. buvo iSspausdintas jo straipsnis ,Reikia istorijos terminy Zodyno“. Siame straipsnyje jis labai j2valgiai apibiidino istorijos terminijos objekta, nurodé, kuo Sios srities terminija skiriasi nuo kity sri¢iy terminijos, biitent: daugelis istorijos terminy pateko j pasyvujj kalbos fonda ir dabar yra nevartojami; dauguma istorijos terminy néra visuotiniai, nes buvo vartojami tik tam tikrame regione (valstybéje, nacionalinéje teritorijoje, administraciniame vienete); Lietuvos istorijos terminy norminima, jy kilmés aiSkinimg sunkina tai, kad feodalizmo ir i§ dalies kapitalizmo laikotarpio terminai yra nelietuviski. Per daugiau kaip desimt mety, talkinamas E. Gudavidiaus ir kity istoriky, prof. L. Mulevigius LIM igspausdino daug gery straipsniy apie istorijos terminus, Jis ra8é apie rangy pavadinimus (LIM 1983 116—123), apie Zemés ploto maty sqvokas ,,valakas", ,margas" (LIM 1982 73-87), apie kai kuriy istorijos terminy (ocaza, muposomt nocpeannx ir kt.) vertima j lietuviy kalba (LIM 1986 85-91), apie germanizmus istorijos terminijoje (LIM 1988 150-151) ir kt. Kalbininkams ypaé jdomiis L. Muleviciaus samprotavimai apie termina apydémé (LIM 1989 91-96). Sis terminas turi ir tikrinj varianta — deivés varda Apydémé. XVI-XVII a. Saltiniuose buvusios vartojamos tokios termino apydémé formos: apidemali, apideme, apidemie, apidemis, apidomela, opedom, opidam, opideme, opid: mia, opidoma ir kt. Prof. L. Mulevigius apie Siuos variantus taip rai Suprantama, sodybvieté, geriau tresiama sodybos ir dirvy Zemé, nugriauty ir sudeginty pastaty vieta su molio ir kitokiomis liekanomis dar ilgai galéjo skirtis iS aplinkos dirvos spalva, veSlesniais, tamsesniais paséliais. Taip jprasmintas Zodis turéty biti raSomas ne apidémé, apidemé, 0 apydémé". Lietuvoje esq bent 7 kaimai, kuriy vardai susije su zodziu apydéme: Apidémé (Kelmés ir Panevézio raj.), Apidémés (Silales raj.), Apidemis (Kai8iadoriy raj.), Apydémis (Utenos raj.), Apydemiskis 75 (Zarasy raj.) ir Apydimai (Tel8iy raj.). Prof. L. Mulevigiaus nuomone, Zodis apydéme dabar turi ne vieng leksing reikSme: ne tik ,,Zemes sklypas tarp kaimo sodyby arba jy pakrastyje“, bet ir ,,buvusios sodybos vieta; sodybvieté. Pastaroji reik8me neiSskirta net didZiajame ,,Lietuviy kalbos Zodyne". 1979 m. Istorijos institute buvo surengta vieSa diskusija apie luomy pavadinimus, nes Lietuvos feodalinio laikotarpio privilegijuotas lomas buvo vadinamas dvejopai: bajory ir Slékty luomu. Apibendrindamas Sia diskusija prof. L. Mulevigius para8é straipsnj, kuriame tvirtino, kad Lietuvoje feodalizmo ir kapitalizmo laikotarpiu buvo keturi pagrindiniai luomai: dvasininky, bajory, miestieciy ir valstieciy. Kitaip jie vadintini terminais dvasininkija, bajorija, miestietija ir valstietija. Prof. L. Mulevicius doméjosi ir filologijos dalykais, bet savo nuomonés niekam nepirSo, buvo labai tolerantiskas, Vydiino Zodziais tariant, saulétas Zmogus. Deja, apie jo veiklq jau reikia kalbéti batuoju laiku. Ji jau tapo Lietuvos mokslo istorija. Kazimieras GAIVENIS P. Slavénas ir Zodis komunizmas Prof. P. Slavénas (1901-1991), jzymus Lietuvos astronomas, buvo placiy interesy mokslininkas. Jis doméjosi ne tik astronomija, fizika, gamtos mokslais, bet ir kalbotyra. P. Slavénas keliolika mety buvo Terminologijos tarybos prie MA prezidiumo narys, nuolat bendravo su kalbininkais. P. Slavenas buvo didelis eruditas. Jis galéjo valandy valandas pasakoti kalbininkams ne apie astronomija, bet apie savo kalbotyros teorijas. Gerai mokédamas ne tik antikines, bet ir daug dabartiniy uzsienio kalby, jis mégo jas gretinti ir daryti toli siekiangius apibendrinimus. Ypaé P. Slavénas mégo balty kalbas lyginti ne tik su germany ir slavy kalbomis, bet net ir su semity, tiurky ir kitomis tolimesnemis ne indoeuropieciy kalbomis. Net ir specialistui buvo sunku susigaudyti, kas jo tose teorijose yra racionalu, o kas priklauso fantazijai. Tagiau profesorius, kaip ir dera dideliam mokslininkui, buvo labai tolerantiskas ir nepykdavo, jeigu kalbininkai ne visada tikédavo jo samprotavimais. Mégo jis prognozuoti irkalby ateit). Sia tema jis buvo paraggs ,Kalbos kultiirai* straipsni, kuris, 76