scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Funkcinių stilių terminai

Author: Kazimieras Župerka
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/765/856
Kazimie -
as ZUPERKA
FUNCINIU
STILIV
TERMINAL
Nedaugelis
miisy
kalbo y os
e miny
assim
j ai uoja
como
unkciniy
s iliy
nomesinimai.
[ ai a ima
lemia
desiguodai
en endidas
s iliy limi es,
aspi ação
nome
iS eik8 i pa j
s iliaus
ne
q
poZymj
(jp as ing
a o-
Jimo
s e a,
biidinga
lingu ong
pan.), em
a
ou as
línguas
u ilizados
os e mos
co espo-
nden es e
k .
Bene
p imei og
ka a
lie u iy
linguagem
ciência
li e a u ai-
oje
unkciniy
s iliy
e minai
1964
apa eé anos
iSleis ame
J.
Palionio
Lie u iy
li e a i i-
nés
his ó ia
da língua
j ade.
Cia nomeijami
pag indiniai
li e a u a inés
es ilos de
linguagem, que
ge almen e
iSski ia ki y
kalby
y ine ojai:
g ozinés
li e a ii os,
mokslo,
1)
publicis ikos,
o icialiyjy as y
2)
3)
4)
(ou
cancelia inis)
i
5)
do quo idiano
pagnekesio
(ou
domés ico
Shlamasis)
(Palionis
1964:14).
S e u
papli usi
classi icação
aplicada
lie u iy li e a
i inés
linguagem
es ilis inei
di e enciação
discu i i.
Tje li ogeléia
encon amos
isski us e
nomein us lie u iy
a8omosios kalbos
senojo pe iodo,
i
XVI-XVIla., es ilos:
bazny inis-knyginis,
o icialiy as y
(kancelia inis)
i
g ozinés
li e a ii os
(p.1415).
Siuos
e minus
au o ius
éliau
Siek iek kei é,
ikslino:
o icialus-kancelia inis,
g ozinés li e a ii os,
ou bele is inis
(Palionis
1967:17~18),
bazny inis,
kancelia inis
(Palionis
1979:16).
1965
anos
apa ece o-
de miisy
ling is inés
s ilis ikos
ki éjo
J.
Pikéilingio
p epa a
P ak inés
lie u iy
kalbos
s ilis ikos
p og ama,
na qual
ap esen a-
da
a ualinés
lie u iy
kalbos
unkciniy
s iliy sis ema.
Ciaami
consum
Sie s iliy e minai:
dalykinis (laik a8éiy
in o macijos,
a nybiniai as ai,
dokumen y kalba
k .), cien í ico,
publicis inis,
a inis-li e a ii inis
i
i
Snekamosios
es ilos de
linguagem
(Pikéilingis
1965:8).
Vélesnios
abalhos
em alguns
Siy e my
au o iaus
p ecisa in i:
o icialusis
dalykinis,
a inis
bele is inis
(ou
simplesmen e
bele is inis),
dia iamen e
domés ico, ou
Snekamo-
sios
es ilo da
língua
(Pikéiling-
is
1971:86331; 1974:9-10).
Daugelis
lie u iy
kalbininky,
a8ydami
sob e
s ilis ing
linguagem
di e enciac-
ijq s ilis ing
a
sis ema de
linguagem,
indica
mené uosos
cinco
unkcinius
es ilos.
Só qua o
es ilos
a dijami
A.
Rasima iciaus
suda y oje
no p og ama
de es ilis ica;
g ozinés
li e a u ai -
os es ilos
minimas
sky ium:
Funcionalmen e
26
es ilos de
línguas:
o icialusis
dalykinis,
publicis inis,
cien í ico,
dia iamen ei-
nis bui inis.
G oZinés
li e a ii os
(bele is inio)
especi ica de
es ilo
(Rasima -
igius
1980:106).
Dél o,
pe en
nep iklauso
a
bend inés
linguagem
unkciniy
s iliy
sis emai
g oZinés
li e a ii os
es ilos
(s iliai),
discu ida já
alguns
deSim meciu-
s. P ieSing
opiniões
sua in y al
posii is.
G ozinéje
li e a ii oje é
consumama
bend iné
língua, ad,
p ipazjs an
os idiomas
ski s yma
unkcinius
es ilos,
apa ece
nuoseklu
p ipazin i o
que g oziniy
j
ki iniy es ilos,
como
am ik as
bidas de
consumo do
i
idioma, é
s ilis iné
bend inés
idiomas
a maina.
Ou as
ezes, dél
suas
a ines
especi ico-
s,
peculia es,
es e inés,
unções
esses
es ilos
pe encem
ne
só
linguagem
unkciniy
s iliy, mas
a e
i
(menino
ik o és
imag a im-
o) sis emas.
Po que
ques ão,
quan o
( unkciniy)
s iliy
esama
lie u iy
kalboje
(2 .
Zupe ka
1985:55—60),
di e ame-
n e não se elaciona
su
Sio
aSinio
ema,
isso
g jZkip -
me
ie
miné yjy
penkiy
s iliy
e my.
Du
s ili is,
mékslinj
i
publicis inj,
odos
lie u iy
kalbininkai
chamam
ais pa iais
nomes, ki y
ijy s iliy
o
apelidimai
mui o
j ai uoja.
Toji
i ai o é
ypaé
aki aizdi
i8
o dem
c onológica
ap esen amy
Siy iS asy
(i a8y i
j ai uojan ys
ijy s iliy
nomiinimai
kalbininky
i8
da by, nos
quais es ão
lis ados isy
penkiy s iliy
nomiinimai):
o icialiy a8 y
(ou
kancelia inis),
do dia io
panekesio
(ou
domés ico
Snekamasis),
g oZinés li e a ii os
(Palionis dalykinis,
Snekamosios kalbos,
1964:
14);
a inis-li e a a inis
(Pikéilingis
kancelia inis,
Snekamoji apsk i ai
bui iné kalba,
1965:8);
bele is inis
i
(Amb azas
1967:147);
o icialusis
dalykinis,
dia iamen e-
inis bui inis,
ou
inekamosios
línguas,
a inis
bele is inis
(Pik¢ilingis
1971:286~331);
dalykinis,
bui inis,
bele is inis
(Soblinskas
1973:11);
O icialus
dalykinis,
dia iois,
g ozinis
(Sa ukynas
1977:18-19);
o icialus
dalykinis,
quo idiinis
bui inis,
g ozinis
(Zupe ka
1977:
15);
dalykinis,
bui inis,
a inis)
(Si au as
1982:59;
1988:185);
adminis a i o,
domés ico,
a ís ico
(Zupe ka
1983);
kancelia inis,
bui inis,
g oZinis
(K inickai é
1984:33);
o icialusis,
bui inis,
bele is inis
(G umadiené
1985);
kancelia inis,
bui inis,
bele is inis
(Palionis
1985.
21);
27
kancelia inis,
snekamasis,
bele is inis
(Soblinskas
1987:175);
lusis
dalykinis, ou
kancelia inis,
bui inis
Snekamasis,
ou do dia io
pasnekesio,
bele is inis
(Palionis
kancelia inis,
1989:28—30);
bui inis,
meninis, ou
g oZinis
(Gai enis,
Keinys
1990:67,
192)
Ki y
k as y
kalbininky
u ilizados
s iliy
e minai
(bei
dis ingua-
my s iliy
skaigius)
ambém
j ai uoja;
ki y
be
p ieZaséiy,
assim biina
dél do que
que os
i
es ilos são
a ibuídos
em
di e en es
bases
(a .
Pikéilingis
1971:280-281;
Rozenbe gas
1976:26—27;
Mis ykas
1985:419—423).
Lie u os
kalbininkai
kokios
o iginalesnés,
naujesnés
s iliy
klasi ikacijos
né a pa eike,
baseasi
esmés uma
s iliy
iS
ski s ymo
schema, mas
neleng a
encon a
pelo menos
kalbininkus,
que a o y
isiskai uos
padius s iliy
du
e minus.
Te miny
sinonimica,
como
Zinoma, né a
desejidaujam-
a: causa
con usão,
in e omdo
ciência
Zmonéms
nos albé i.
En ão
lembégamos
discu i
j ai uojané-
iy e miny
obje i oing-
uma.
Reikaly
as y,
dokumen y,
js a ymy
es ilos
chamado
penke iopai:
o icialusis
dalykinis,
o icialus,
dalykinis,
kancelia inis,
adminis a i-
o.
(Cia adian e
i
nuo8aly
deixando-se
conjuniniu
daik a a dzio
su
kilmininku
ig eiks i
s iliaus
nusakymai:
o icialiy
as y,
g ozinés
li e a ii os,
inekamosios
idiomas,
quo idiano
pasnekesio
es ilos.
|
eles é
possí el
2ia é ine
como ik us
j
e minus,
Zyminéius
s iliaus igj,
só como
s iliaus
o
domínio de
consumoj
j
nusakanéius
compos os.)
Zodziy junginys
o icialiisis dalpkinis
es ilous é usisko
e mo
obHunamno-aenoBoi
c n pazodinis
e inys.
Toks ilgokas
izZodis
e mas né a
pa ogus
(daugiaZodziai
e minai mais
ik y
dalinems,
iginéms
sq okoms,
sakysim,
pos iliams
adi i, plg.
ciência
populid ina-
masis
es ilos), o,
be
abejoniy
kelia
pazyminiy
eiksmiy
odnosis:
quando
dizemos
o icialusis
dalykinis
es ilos,
odos,
u é y bi i
o icialusis
nedalykinis
i
neo icialusis
dalykinis,
a
mas sob e
ais es ilos
não alama.
Su
Zodziu
es ilos
i§
y
d iejy
pazyminiy
u ilizado um
i
que: só
o icialus ou
só dalykinis.
P imei ois
mais
apibiidina
alamosios
s e os
eks y ong
(gal
quan o
—
i
paciq es e a
de consumo),
segundoasis
con eúdo
--
bem aiskos
assun oisku-
ma.
Ambos
conjun os
con am-se
i
plu alis a:
os o iciais
es ilhas, as
sujeikinhas
es ilhas.
Em ambos
casos, pa ece,
endo em men e
ijy dideliy
s e y
adminis ações
—
( aldymo),
ins umen o
i
de
in o mação
cien í icaiy
—
linguagem
biidas.
Bene o mais
comli es os
s i es eks y
s iliaus
nomeamen o é
o ic junginius
adminis a i i-
né lingua
cancid inis.
Nusizia éjes
j
Geky bei
slo aky
s ilis ikas, esu
paleidgs
oby a on
adminis dcinio
s iliaus e mina
(biid a dziu
kancelia inis
eigkiama
sq oka
odési pe
siau a); pg.
(Pi ockinas
1990),
adminis a i os
as ai
(K inickai e
1984:58),
documen os
adminis a i-
os
(Kniiiks a
1993:3).
Toda béda,
que
desiguodai
en ende-se
aquele
bid a dziu
eiskiamos
sa okos
olume
J.
Palionis
(1967:17--18;
1979:92)
con e e de
es ilo de
esc i ó io
a ian es:
adminis a -
i ing
i
ju iding
(i.e., es ilo
adminis a i o
en endido mais
es i amen e,
como aginé
sq oka).
Ou okj
y
Zodziy
eiskiamy
sq oky
elaçãoj
ma o
P.
Knidik8 a
1993:3):
Panasia
eiksme
[i.e.
como
kancelia iné
ala, eikaly
as y ala
—
K.
Z.]
combinado
i
u ilizado
adminis a i e
língua, mas ele,
kancelia iniy
as y языка,
be
ab ange
i
Snekamajq
os s i ies,
pa es
i8
eisés
i
aSomajq
e
snekamajq
ala.
P óximo
a3
adminis a-
i o s iliaus
e mingesu
linkgs usa
como
pla esng
sq okq pa a
a leas
is gio
i
s iliaus
pos ilius:
kancelia inj
(i.e.
eikaly
a8 y
lingua),
ju idinj
(js a ymy,
eismy
kalba)
i
diploma inj
(diploma ijos
eks y
kalba)'.
Snekamosios
línguas
(do diá io
pasnekesio)
es ilo
ambém
desno a em
cinco
e mos:
dia iamen-
e
domés ico,
diá io,
bui inis,
bui inis
Snekamasis,
Snekamasis.
T izodiamen-
e e mininis
quo idiano
domés ico
es ilous,
bui inis
inekamasis
es ilous é
inconogiis, o,
ne iksliis
be
eikimés
a z ilgiu: c ia
i
min j, que o
p imei o
pazyminys
e m
suda y ojui
pa ece gs
insu icien e-
men e ikslus,
odél
especi icado
segundo.
B.
Sa ukyno
pasi ily as
quo idiano,
sem
possui apêndice
-inis,
iSsiski ia
s iliy
i8
e my
isumos.
Mas o mais
impo an e
ne
é isso.
KaZin,
a
pe inen e
chama
s iliyinia
dia iamen-
a
e kasdieniw;
Zodzio
eikmé lyg
suponuoja
p ieSp ieq
nesamam
en adieniam
es iloui.
Bene daZ
mais
u ilizado
juninys
bui inis
es ilos.
Ele é
nep iekaiS-
ingas,
nusako
impo ânci-
aiausig
consumo
s e q e
biidingg
s iliaus
o
eks y
u inj.
Slogamasis
es ilos,
odos, zymi
siek an o
pla esng
sq oka,
y8kiau
acessSinal
li os pa a
es ilos
(plg.
p incipali-
ne
s ilis ing
p ies
i
p ie8q
es ilis ines conhecimas
Zodyn
li os.,
Snek.
Zemesni,
li esnj ),
kalbéjimo
ong e
biidinga
eiskimosi
o ma.
By he way,
Snekamasis
es ilos
nãoapa in inas
su
sak y ine kalba;
8iy d iejy
e miny
eiksmés
'Adminis a a-
cinio es iliaus
e mina como
baseinj nomea
ao es ilo alado
é pa a ojgs e
J, Palionis
academe
p anesime usy
kalba ( odos,
i gi
o ien iodamasis
j éeky
s lis ikos
adição):anwn-
Mnc paTHanuw
(iHage eWIe
HaSUReMUW
OpmIZLHO
1986-AeUAIONU-
M,
KaN EApCKHM)
c unem(Palionis:
13).
29
beyimas, pelo
menos
kalbininky no
abalho
consumos, é
mui omaz
nusis o éj¢.
G oZinés
li e a ii os
es ilo
j a dijamas
assim:
meninis-li e a-
n i inis,
meninis
bele is inis,
meninis,
bele is inis,
g ozinis. Del
d iejy
pazyminiy
samplaikos e
Gia p ide a
ankséiau
con adas as
obse ações.
Bene
plagicamen e
usado o e mo
bele is inio
s iliaus. Seu
ap op iamum
coloca
abejoniy dél do
que, que
bele is ika
miisy e
kaimyny
línguas
simplesal
chama-se só
p za, Siuo
caso endo em
men e biidas
de consumo do
idioma
g ozinéje
li e a ii oje
apsk i ai (daí
e poesia!).. 18
p imei o
Z ilgsnio bene
o
ap op iamíss-
imo pa ece
e mis
g dzinis s ilius
(ply. g dzine
g oza ii a,
li e inis
ki inys). Sjinj
jun andame
pa a o a e J.
Pikéilingio
(1971:283, 284),
Siaip já
ge almen e
a ojusio
menino
bele is inio
(ou
simplesmen e
bele is inio)
es ilaus
e mina.
Bud a dis
g oZinis
apa en emen-
e mos a
y8j com mais
impo an e o
s iliaus s e a.
Siokiy okiy
abejoniy
su ge dél do
que, que
bad a dziai,
2ymin ys
s iliaus agj,
o ma
ip as inius
conjun os
com
daik a a dziu
língua
(adminis aci-
né língua,
bui iné língua,
kancelia iné
língua e . .;
ma es ilos é
p incipalmen-
e do consumo
bias do idioma),
e junginys
g oziné né a
jp as as. _
Siuo en epu
não encon o
kokiy
p iekais y
nelabai
populia iam
méninio
s iliaus e mui
(plg. meniné
kalba) 18 ados.
P iim inia bi y
isuma s iliy
e miny, ku iy
bid a diiai
(pazyminiai)
pa ink i naqu
paéiu pag indu,
sakysim,
segundo
biidingq
consumo
s e a. Li uiy
linguagem
uncionciniai
es iliai a é Siol
compa mazai
i8 i i; i ai iy
s iliy eks y
iSsamus
es udo leis y
mais
p ecisamen e
desc é2 i
s iliy bo as,
jun o ikslin i
e s iliy
e minus.
Es iliai mu a
mais ápido
que ní eis de
linguagem
(g eigiau a é
uZ leksika),
exemploziui,
pe kele q
pasku iniy
me y, c iando
independen e-
men e p ensa,
laik aS¢iy
língua
simplesmen e
misy ocyse
ols a do
adminis a in-
és idioma. Toji
aida ambém
e ia
cons an eme-
n e p ecisa
s iliy
Clasi icação e
e minija.
Su umpinimai
Amb azas 1967
Amb azas V.
Daba inés
lie u iy kalbos
sin aksés
aidos
ques ões
//Lie u iy
kalba
a ybiniais
me ais. V.,
Gai enis,
Keinys 1990
Gai enis K.,
Keinys S.
Kalbo y os
e miny Z .
Daba inés
lie u iy língua
Zodynas. V.,
1972. P, 76;
Ta p au iniy
Zodziy
Zodynas. V.,
1985, P.66; ainda
plg. Timo eye
L., Veng o as
N. Li e a i os
mokslo
e miny
Zodynélis.K.,
1961
1967.
P29,
Sic o wi-
iski S,
Slownik -
e mindw
li e acki-
ch.
W oclaw
[..], 1986.
8.39;
La ieSu
alodas
Vi dnica.
Riga, 1987.
Ip. 126;
Co e cx-
ni
snumm: -
oneanse-
cxni
ciowaps.
M., 1987.
C. 123,
30

zodynas.
K., 1990.
G umadiené
1985
—
G umadiené
L.
Kodél
aps os
gelia
mies iecius?
//Li e a ii a
e a eas.
1985. Ko o 8
Kniaks a
1993
Kancelia in-
és conselhos
de
linguagem/A-
s. edi o us
P. Kniiiks a.
V., 1993
K inickai é
1984
~
K inickai é
S.
Kalby
aiskos
peculia idade.
V.,
1984.
Mis yk-
as 1985
Mis ik J.
S ylis ik-
a.
B a isla-
a, 1985
Palionis
1964
—
Palionis
J.
Li uiy
li e a ii inés
his ó ia da
língua
j adas.
V., 1964.
Palionis 1967
Palionis J.
Lie u iy
li e a ii iné
kalba
XVI-XVII a.
V., Palionis
1979 Palionis
J. Lie u iy
li e a ii in-
es kalbos
1967.
is o ija. V.,
1979.
Palionis 1985
Palionis J.
Kalbos
ciência
o igmenys.
V., 1985.
Palionis 1986
Mazenuc A.
06
ax yansuo-
c H
npo6 emy
o6uenHTep-
a y pa
HOpMa H
‘oysxunon-
abawe
c aan
//OSuenwT-
epa ypHui
AIUK H
pyMKUMOH-
AIDHHE
c nan.
Bunbuioc,
1986.
Palionis 1989
Palionis J.
Li uiy
aSomosios
(li e a ii in-
és) his ó ia
da língua
j adas. V.,
1989.
Pikéilingis
1965
P ak inés
lie u iy
linguagem
s ilis ikos
p og ama/-
Pa engé J.
Pikéilingis.
V., 1965.
Pikéilingis
1971
Pikéilingis
J. Li uiy
linguag-
em
es ilís i-
ca.
V.,1971.T.
1
Pikéilingis
1974
Daba in-
és
lie u iy
linguag-
em
kul ii os
e
es ilis ik-
as
p og am-
as/Pa en-
gé J.
Pikéilingi-
s, A.
Pupkis.
V., 1974.
Pi o kin-
as 1990
Pi o kin-
as A.
Adminis -
acinés
cul u a
do idioma.
1990.
V.,
Rasima i-
gius 1980
S ilis ik-
a/Suda é
A.
Rasima i-
cius//Li -
uanis iniy
p og am-
as de
disciplina
de
linguage-
m. V.,
1980.
Rozenbe-
gas 1976
Rozenbe-
gs J.
La iesu
alodas
p ak is-
ka
s ilis ika.
Riga, 1976.
Sa ukyn-
as 1977
Sa ukyn-
as B.
Leidinio
paski is
i
ala//Zm-
onés e
ala. V.,
1977
Si au as
1982
Si au as
V. Teks o
sin aksé e
ien isinio
sen inio
analisé
//Vien isin-
io sen inio
seman ik-
a. V., 1982.
Si au as
1988
Si au as
V., G enda
C. Li uiy
linguagem
sin aksé.
V.,
Soblinskas
1988.
1973
—
Soblinskas
A.
Es ilís ic-
as aulas
(IX
classeé).
V.,
1973.
Soblinsk-
as 1987
Soblinsk-
as A.
Li uiy
linguag-
em
didac ic-
a. V., 1987.
Zupe ka
1977
Zupe ka
K.
P ak iné
s ilis ika.
V., 1977.
Zupe ka
1983
Zupe ka
K. Li uiy
linguag-
em
es ilís i-
ca. 1983
V.,
Zupe ka
1985
—
Zupe ka
K.
Quan o
s iliy
lie u iy
em língua?
//
Ques ões
i
de ensino
e
educaçã-
o. V., 1985.
T 17.
31