scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Funkcinių stilių terminai

Author: Kazimieras Župerka
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/765/856
Kazimie -
as ZUPERKA
FUNZIONIU
STILIV
TERMINAL
Nedaugelis
miisy
kalbo y os
e miny
così
j ai uoja
come
unkciniy
s iliy
pa adinimai.
[ ai a ima
lemia
incomodame-
n e in ese
s iliy con ini,
pe seguimen-
o nome
iS eik8 i pa j
s iliaus
ne
q
poZymj
(jp as ing
a o-
Jimo
s e a,
biidinga
lingu ong
pan.), in
a
al e
lingue
engono
u ilizza i
co ispon-
den i
e mini e
k .
Bene pi mg
ka a
lie u iy
kalbos
mokslo
li e a u o-
je unkciniy
s iliy
e minai
pasi odé
negli
1964
iSleis ame
J.
Palionio
Lie u iy
li e a i i-
nés
s o ia
della
lingua j ade.
Cia chiamijami
pag indiniai
li e a a inés
kalbos s iliai, che
no malmen e
iSski ia ki y
kalby
y ine ojai:
g ozinés
li e a ii os,
mokslo,
publicis ikos,
1)
o icialiyjy as y
2)
3)
4)
(o a a
cancelia inis)
i
5)
del
quo idiano pagnekesio
(o
domes ico
S olamasis)
(Palionis
1964:14).
S e u
papli usi
classi icazione
applica a
lie u iy li e a
i inés
di e enziazio-
ne s ilis ine
della lingua
discu i.
In je knygelé
o iamo isski us
e pa adin us
lie u iy a8omosios
kalbos senojo
pe iodo, XVI-XVIla.,
i
s ilius:
bazny inis-knyginis,
o icialiy as y
(kancelia inis)
i
g ozinés
li e a ii os
(p.1415).
Siuos
e minus
au o ius
éliau
Siek iek kei é,
ikslino:
o icialus-kancelia inis,
g ozinés li e a ii os, o
bele is inis
(Palionis
1967:17~18),
bazny inis,
kancelia inis
(Palionis
1979:16).
1965
negli
apa iode
miisy
ling is inés
s ilis ikos
ki éjo
J.
Pikéilingio
p epa a
P ak inés
lie u iy
kalbos
s ilis ikos
p og ama,
nella quale
p esen a a
a ualeinés
lie u iy
kalbos
unkciniy
s iliy
sis ema.
Ciaami
consum
Sie s iliy e minai:
dalykinis (laik a8éiy
in o macijos,
a nybiniai as ai,
dokumen y kalba
k .), scien i ico,
publicis inis,
a inis-li e a ii inis
i
i
Snekamosios
s ile della
lingua
(Pikéilingis
1965:8).
Vélesnie i
la o i in
alcuni
Siy e my
au o iaus
ikslin i:
u icialeusis
dalykinis,
a inis
bele is inis
(o
semplicemen-
e
bele is inis),
quo idiano
domes ico, o
Snekamo-
sios s ile
della
lingua
(Pikéiling-
is
1971:86331; 1974:9-10).
Daugelis
lie u iy
kalbininky,
a8ydami su
s ilis ing
kalbos
di e enciac-
ijq s ilis ing
kalbos
a
sis ema,
indica
mené uosi-
us cinque
uncinius
s ilius.
Solo
qua o
s ilia
a dijami
A.
Rasima iciaus
suda y oje
p og amma
s ilis ika;
g ozinés s ile
li e i os
minimas
sky ium: s ili
delle pa ole:
Funzionalmen e
26
u icialeusis
dalykinis,
publicis inis,
scien i ico,
quo idiinis
bui inis.
G oZinés
li e a ii os
(bele is inio)
s ilius
speci ica
(Rasima -
igius
1980:106).
Dél o,
appa eng-
ono
a
nep iklauso
bend inés
lingua
unkciniy
s iliy
sis emai
g oZinés
li e a ii os
s ilius
(s iliai),
discussa già
qualche
deSim meciu-
s. P ieSingas
opinioni
sua in y
così pozii is.
G ozinéje
li e a ii oje è
consuma a
bend iné
lingua, ad,
p ipazjs an
os lingua
ski s yma
unkcinius
s ilius,
appa esi
nuoseklu
p ipazin i ciò,
che g oziniy
j
ki iniy s ilius,
come
am ik as
lingua
consumo
i
bidas, è
s ilis iné
bend inés
lingua
a maina.
Al us an-
do, dél
p op ie
a ine
speci ikos,
peculia i,
es e inés,
unzioni
ques i
s ilius
appa en-
gono solo
ne
lingua
unciniy
s iliy, ma
a e
i
(a inio
ik o és
a igu a-
men o) sis emi.
Poiché
ques ione,
quan o
( unkciniy)
s iliy
esama
lie u iy
kalboje
(2 .
Zupe ka
1985:55—60),
di e am-
en e non lega a
su
Sio
aSinio
ema,
ques o
g jZkip -
me
ie
miné yjy
penkiy
s iliy
e miny.
Du
s ili is,
mékslinj
i
publicis inj,
u i
lie u iy
kalbininkai
chiamano
ais s iais
nomdais,
ki y ijy
o
s iliy
pa adinimai
mol o
j ai uoja.
Toji
i ai o é
ypaé
aki aizdi
i8
o dine
c onologico
p esen a o
Siyamy iS asy
(i a8y i
j ai uojan ys
ijy s iliy
nazi inimai
kalbininky
i8
da by, nei quali
sono ipo a i
isy penkiy
s iliy
nazi inimai):
o icialiy a8 y
(a ba
kancelia inis),
quo idiano
panekesio
(o
domes ico
Snekamasis),
g oZinés li e a ii os
(Palionis dalykinis,
Snekamosios kalbos,
1964:
14);
meninis-li e a a inis
(Pikéilingis
kancelia inis,
Snekamoji apsk i ai
bui iné kalba,
1965:8);
bele is inis
i
(Amb azas
1967:147);
u icialeusis
dalykinis,
quo idiinis
bui inis, o
inekamosios
kalbos,
a inis
bele is inis
(Pik¢ilingis
1971:286~331);
dalykinis,
bui inis,
bele is inis
(Soblinskas
1973:11);
U icialus
dalykinis,
quo idiano,
g ozinis
(Sa ukynas
1977:18-19);
o icialus
dalykinis,
quo idiinis
bui inis,
g ozinis
(Zupe ka
1977:
15);
dalykinis,
bui inis,
a inis
(Si au as
1982:59;
1988:185);
amminis a i o,
domes ico,
a is ico
(Zupe ka
1983);
kancelia inis,
bui inis,
g oZinis
(K inickai é
1984:33);
o icielusis,
bui inis,
bele is inis
(G umadiené
1985);
kancelia inis,
bui inis,
bele is inis
(Palionis
1985.
21);
27
kancelia inis,
snekamasis,
bele is inis
(Soblinskas
1987:175);
lusis
dalykinis, o
kancelia inis,
bui inis
Snekamasis,
o quo idiano
pasnekesio,
bele is inis
(Palionis
kancelia inis,
1989:28—30);
bui inis,
meninis, o
g oZinis
(Gai enis,
Keinys
1990:67,
192)
Ki y
k as y
kalbininky
u ilizza i
s iliy
e minai
(beiamo
dis in i
s iliy
skaigius)
anche
j ai uoja;
ki y
be
p ieZaséiy,
così biina
dél di quello
che gli s ili
i
engono
assegna i
a di e si
ondamen-
i
(a .
Pikéilingis
1971:280-281;
Rozenbe gas
1976:26—27;
Mis ykas
1985:419—423).
Li uiy
kalbininkai
kokios
o iginalesnés,
naujesnés
s iliy
klasi ikacijos
né a pa eike,
emiasi
esmés una
s iliy
iS
ski s ymo
schema, ma
neleng a
o a e
almeno
kalbininkus,
che a o y
isiskai uos
padius s iliy
du
e minus.
Te miny
sinonimica,
come
Zinoma, né a
p e e idauja-
ma: c ea
con inia,
in e e do
scienza
Zmonéms
suscalbé i.
Tadéginomi
discu e e
j ai uojané-
iy e miny
ikslinguma.
Reikaly
as y,
dokumen i,
js a ymy
s ilius
chiama o
penke iopai:
u icialeusis
dalykinis,
u icialeusis,
dalykinis,
kancelia inis,
amminis a -
i o.
(Cia
i
ul e io men-
e nuo8aly
lascia i uniniu
daik a a dzio
su
kilmininku
ig eiks i
s iliaus
nusakymai:
o icialiy
as y,
g ozinés
li e a ii os,
inekamosios
kalbos,
quo idiano
pasnekesio
s ilius.
|
li è
possibile
2ia é ine
come ik us
j
e minus,
Zyminéius
s iliaus igj,
solo come
s iliaus
o
se o e di
consumo
j
nusakanéius
composi ii.)
Zodziy junginys
o icialiisis dalpkinis
s ileus è usisko
e mine
obHunamno-aenoBoi
c n pazodinis
e inys.
Toks ilgokas
izZodis
e mas né a
pa ogus
(daugiaZodziai
e minai più
ik y
dalinems,
iginéms
sq okoms,
sakysim,
pos iliams
adi i, plg.
scienza
populid ina-
masis
s ilius), o,
be
abejoniy
kelia
pazyminiy
eiksmiy
appo ois:
quando
diciamo
u icialeusis
dalykinis
s ilius,
odos,
u é y bi i
u icialeusis
nedalykinis
i
neo icialusis
dalykinis, ma
a
di ali s ilius
non si pa la.
Su
Zodziu
s ilius
i§
y
d iejy
pazyminiy
usa o uno
i
quale: solo
u icialeusis
o solo
dalykinis.
P imasis più
apibiidina
pa lamosios
s e os
eks y ong
(gal
quan o
—
i
paciq
consumo
s e a),
secondoasi
--
con inio bei
aiskos
ogge oisku-
ma.
En ambi i
combinini
accon omi
i
plu isci a:
gli u iciali
s iliai,
sogge ikin-
ie s iliai.
In en ambi i
casi, pa e,
enu o in men e
ijy dideliy
s e y
adminis azioni
—
( aldymo),
s umen o di
i
in o mazioni
scien iiy della
biidas.
—
Bene il più
di mi es os
s i es eks y
s iliaus il nome
è o ic
combininius
adminis a i i-
né lingua
cancid inis.
Nusizia éjes
j
Geky bei
slo aky
s ilis ikas, esu
paleidgs
oby a on
adminis dcinio
s iliaus e mina
(biid a dziu
kancelia inis
eigkiama
sq oka
odési pe
siau a); pg.
(Pi ockinas
1990),
amminis a i i
as ai
(K inickai e
1984:58),
documen i
amminis a i-
i
(Kniiiks a
1993:3).
Tu o béda,
che non
uni amen e
si
comp enda
uo
bid a dziu
eiskiami
sa okos
olume
J.
Palionis
(1967:17--18;
1979:92)
assegna
cancellie ino
s ile di
a iazione:
adminis a -
i ing
i
ju iding
(i.e., s ile
amminis a i o
in eso più
s e amen e,
come aginé
sq oka).
Al okj
y
Zodziy
eiskiamy
sq oky
appo -
oj ma o
P.
Knidik8 a
1993:3):
Panasia
eiksme
[i.e.
come
kancelia iné
lingua,
eikaly
as y lingua
—
K.
Z.]
combina oinys
i
usa o
amminis a i-
ne lingua, ma
egli,
kancelia iniy
be
as y речи,
comp ende
i
Snekamajq
os s i ies,
pa i
i8
eisés
i
aSomajq
bei
snekamajq
pa la.
Pa s
a3
amminis a-
i o s iliaus
e mingesu
linkgs usa e
come
pla esng
sq okq
des in ben
is gio
i
s iliaus
pos ilius:
kancelia inj
(i.e.
eikaly
a8 y
lingua),
ju idinj
(js a ymy,
eismy
kalba)
i
diploma inj
(diploma ijos
eks y
kalba)'.
Snekamosios
lingue
(del
quo idiano
pascolesio)
s ile è
anche
desc i o in
cinque
e mini:
quo idiano
bui inis,
quo idiano,
bui inis,
bui inis
Snekamasis,
Snekamasis.
T izodi
e mini
quo idiano
abi inis
s ileus,
bui inis
inekamasis
s ileus è
incomodiis, o,
ne iksliis
be
eikimés
a z ilgiu: kelia
i
men j, che il
p imo
pazyminys
e mine
suda y ojui
pa ece gs
insu icien e-
men e ikslus,
odél
speci ica o
secondo.
B.
Sa ukyno
pasi ili a-
o
quo idiano,
senza a e ne appendice
-inis,
iSsiski ia
s iliy
i8
e miny
isumos.
Ma il più
impo an e
ne
ques o.
KaZin,
a
oppo uno
chiama e
s iliyinia
quo idi
a
u idieniw;
Zodzio
eikmé lyg
suponuoja
p ieSp ieq
nesamam
en adieniam
s ileui.
Bene daZ più
usa o
combininys
bui inis
s ilius.
Egli è
nep iekaiS-
ingas,
nusako
impo an i-
iausig
consumo
s e q bei
biidingg
s iliaus
o
eks y
u inj.
Sgolamasis
s ilius,
odos, zymi
siek an o
pla esng
sq oka,
y8kiau
accSinamas
lib iiniams
s ili
(plg.
p incipale
s ilis ing
p ies
p ie8q
i
s ilis ine
cognimo
Zodyn
lib i., Snek.
Zemesni,
libe inj ),
pa léjimo
ong bei
biidinga
eiskimosi
o ma.
By he way,
Snekamasis
s ilius
ne apa in inas
su
sak y ine kalba;
8iy d iejy
e miny
eiksmés
'Adminis acinio
s iliaus e mina
come baseinj
nomina e allo
s ile pa la oio è
pa a ojgs e J,
Palionis
scien i ico
p anesime usy
kalba ( odos,
i gi
o ien iodamasis
j éeky
s lis ikos
adicija):anwn-
Mnc paTHanuw
(iHage eWIe
HaSUReMUW
OpmIZLHO
1986-AeUAIONU-
M,
KaN EApCKHM)
c unem(Palionis:
13).
29
beyimas,
almeno
kalbininky
la o o
consuma o io-
se, è mol imaz
nusis o éj¢.
G oZinés
li e a ii os
s ile
j a dijamo
così:
meninis-li e a-
n i inis,
meninis
bele is inis,
meninis,
bele is inis,
g ozinis. Del
d iejy
pazyminiy
samplaikos e
Gia p ide a
ankséiau
accon a i
commen i.
Bene
plagiausiai
usa o il
e mine
bele is inio
s iliaus. Suo
adeguamumas
pone
dubbiooniy dél
il a o, che
bele is ika
miisy e
kaimyny nelle
lingue
sempliceal si
chiama solo
p oza, Siuo
caso enu o in
men e il biidas
del consumo
della lingua
g ozinéje
li e a ii oje in
gene ale (deci
anche poesia!)..
18 p imo
o
Z ilgsnio bene
adeguamissi-
mo semb a
e minos
g dzinis s ilius
(ply. g dzine
g oza ii a,
li e inis
ki inys). Sjinj
andame
pa a o a e J.
Pikéilingio
(1971:283, 284),
Siaip già
no malmen e
a ojusio
menino
bele is inio (o
semplicemen-
e
bele is inio)
s iliaus
e mina.
Bud a dis
g oZinis
e iden emen-
e indica y8j
con più
impo an e o
s iliaus s e a.
Siokiy okiy
abejoniy
de i a dél del
a o, che
bad a dziai,
2ymin ys
s iliaus agj,
cos i uisce
ip as inius
compoun i con
daik a a dziu
lingua
(adminis aci-
né lingua,
bui iné lingua,
kancelia iné
lingua e . .;
ma s ilius è
p incipalmen-
e bias del
consumo della
lingua), o
compoinys
g oziné né a
jp as as. _
Siuo a pu
nonendo kokiy
p iekais y
nelabai
populia iam
méninio
s iliaus e mui
(plg. meniné
kalba) 18 ados.
P iim inia bi y
isuma s iliy
e miny, ku iy
bid a diiai
(pazyminiai)
pa ig i quello
paéiu pag indu,
di ysimo,
secondo
biidingq
consumo
s e a. Li uiy
lingua unciniai
s iliai ino Siol
ela i amen e
mazai i8 i i;
i ai iy s iliy
eks y
iSsamus
esame leis y
meglio
desc é2 i
s iliy bo as,
insieme
ikslin i e
s iliy
e minus.
S iliai can a
più elociai
ispe o li elli
della lingua
(g eigiau
anche uZ
leksika),
esempioziui,
pe kele q
pasku iniy
me y, che c ea
indipenden e
s ampa,
laik aSiy lingua
semplicemen-
e misy ocisse
ols a dal
adminis inés
lingua. Toji
aida anche
e ia
cos an emen-
e p ecisa e
s iliy
Clasi icazione
e e minija.
Su umpinimai
Amb azas 1967
Amb azas V.
Daba inés
lie u iy kalbos
sin aksés
aidos
klausimai
//Lie u iy
kalba
a ybiniais
me ais. V.,
Gai enis,
Keinys 1990
Gai enis K.,
Keinys S.
Kalbo y os
e miny Z .
Daba inés
lie u iy lingua
Zodynas. V.,
1972. P, 76;
Ta p au iniy
Zodziy
Zodynas. V.,
1985, P.66;
anco a plg.
Timo eje L.,
Veng o as N.
Li e a i os
mokslo
e miny
Zodynélis.K.,
1961
1967.
P29,
Sic o wi-
iski S,
Slownik -
e mindw
li e acki-
ch.
W oclaw
[..], 1986.
8.39;
La ieSu
alodas
Vi dnica.
Riga, 1987.
Ip. 126;
Co e cx-
ni
snumm: -
oneanse-
cxni
ciowaps.
M., 1987.
C. 123,
30

zodynas.
K., 1990.
G umadiené
1985
—
G umadiené
L.
Kodél
aps os
gelia
mies iecius?
//Li e a ii a
i a as.
1985. Ko o 8
Kniaks a
1993
Kancelia in-
és consigli di
lingua/A s.
eda o eus
P. Kniiiks a.
V., 1993
K inickai é
1984
~
K inickai é
S.
Kalby
aiskos
peculia i umas.
V.,
1984.
Mis yk-
as 1985
Mis ik J.
S ylis ik-
a.
B a isla-
a, 1985
Palionis
1964
—
Palionis
J.
Li uiy
li e a ii inés
s o ia della
lingua
j adas.
V., 1964.
Palionis 1967
Palionis J.
Lie u iy
li e a ii iné
kalba
XVI-XVII a.
V., Palionis
1979 Palionis
J. Lie u iy
li e a ii in-
es kalbos
1967.
is o ija. V.,
1979.
Palionis 1985
Palionis J.
Kalbos
p imomen-
ys della
scienza. V.,
1985.
Palionis 1986
Mazenuc A.
06
ax yansuo-
c H
npo6 emy
o6uenHTep-
a y pa
HOpMa H
‘oysxunon-
abawe
c aan
//OSuenwT-
epa ypHui
AIUK H
pyMKUMOH-
AIDHHE
c nan.
Bunbuioc,
1986.
Palionis 1989
Palionis J.
Li uiy
aSomosios
(li e a ii in-
és) s o ia
della lingua
j adas. V.,
1989.
Pikéilingis
1965
P ak inés
lie u iy
lingua
s ilis ikos
p og ama/-
Pa engé J.
Pikéilingis.
V., 1965.
Pikéilingis
1971
Pikéilingis
J. Li uiy
lingua
s ilis ika.
V.,1971.T.
1
Pikéilingis
1974
Daba in-
és
lie u iy di
linguaggi
kul ii os
e
s ilis ik-
os
p og am-
mi/Pa en-
gé J.
Pikéilingi-
s, A.
Pupkis.
V., 1974.
Pi o kin-
as 1990
Pi o kin-
as A.
Adminis -
acinés
cul u a
della
lingua. V.,
1990.
Rasima i-
gius 1980
S ilis ik-
a/Suda é
A.
Rasima i-
cius//Li -
uanis iniy
p og am-
mi di
disciplina
della
lingua. V.,
1980.
Rozenbe-
gas 1976
Rozenbe-
gs J.
La iesu
alodas
p ak is-
ka
s ilis ika.
Riga, 1976.
Sa ukyn-
as 1977
Sa ukyn-
as B.
Leidinio
paski is
i
kalba//Z-
monés i
kalba. V.,
1977
Si au as
1982
Si au as
V. Teks o
sin aksé i
ien isinio
sen inio
analizé
//Vien isin-
io sen inio
seman ic-
a. V., 1982.
Si au as
1988
Si au as
V., G enda
C. Li uiy
lingua
sin aksé.
V.,
Soblinskas
1988.
1973
—
Soblinskas
A.
Lezioni
S ilis iche
(IX
classeé).
V.,
1973.
Soblinsk-
as 1987
Soblinsk-
as A.
Li uiy
lingua
didak ik-
a. V., 1987.
Zupe ka
1977
Zupe ka
K.
P ak iné
s ilis ika.
V., 1977.
Zupe ka
1983
Zupe ka
K. Li uiy
linguis i
s ilis ica.
1983 V.,
Zupe ka
1985
—
Zupe ka
K.
Quan o
s iliy
lie u iy in
lingua?
//
Ques ioni
i
di
insegna-
men o ed
educazio-
ne. V.,
1985. T 17.
31