Kazimie -
as ZUPERKA
FUNKTIONU
STILIV
TERMINAL
Nedaugelis
miisy
kalbo y os
e miny so
j ai uoja
wie
unkciniy
s iliy
namensinim-
ai.
[ ai a ima
lemia
gleichodai
e s andena-
mas s iliy
g enzen,
s eim
namens
iS eik8 i pa j
ne
q
s iliaus
poZymj
(jp as ing
a o-
Jimo
s e a,
biidinga
sp ach
ong pan.),
a
in ande en
Sp achen
e wend-
e we den
en sp ec-
hende
Te mine
und k .
Bene
e s e g
ka a
lie u iy
Sp ache
wissenscha-
li e a u i -
oje
unkciniy
s iliy
1964
e minai
e scheé Jah en iSleis ame
J.
Palionio
Lie u iy
li e a u -
i inés
Sp ache
his o ien
j ade.
Cia nannijami
pag indliche
li e a u a inés
sp achs iliai, die
no male weise
iSski ia ki y
kalby
y ine ojai:
g ozinés
li e a ii os,
wissenscha ,
publicis ikos,
1)
o iziiyjy as y
2)
3)
4)
(ode
kancelia inis)
i
5)
äglichen
pagnekesio
(ode
häusliche
Sklamasis)
(Palionis
1964:14).
S e u
papli usi
klassi ika ion
gil lie u iy
li e a i inés
sp ach
s ilis inei
di e enzie u-
ng zu besp e i.
Tje Bügelé in inden
wi isski us und
namensin us
lie u iy a8omosios
Sp ache senojo
pe iodo, XVI-XVIla.,
i
S ilus:
bazny inis-knyginis,
o icialiy as y
(kancelia inis)
i
g ozinés
li e a ii os
(p.1415)
Siuos
e minus
au o ius
éliau
Siek iek kei é, zielino:
o izius-kancelia inis,
g ozinés li e a ii os,
ode bele is inis
(Palionis
1967:17~18),
bazny inis,
kancelia inis
(Palionis
1979:16).
1965
Jah en
e scheode
miisy
ling is inés
s ilis ikos
ki éjo
J.
Pikéilingio
be ei a
P ak inés
lie u iy
Sp ache
s ilis ikos
P og amm,
in de
gegeben
wu de
gegenwä i-
nés lie u iy
Sp ache
unkciniy
s iliy sis ema.
Ciaami
wi d e wende
Sie s iliy e minai:
dalykinis (laik a8éiy
in o mací,
a nybiniai as ai,
dokumen y kalba
k .),
wissenscha nis,
publis inis,
kunnis-li e a ii nis
i
i
Snekamosios
Sp achs ile
(Pikéilingis
1965:8).
Vélesnie en
A bei en in
einige
Siy e miny
au o iaus
zielindi:
o iziusis
dalykinis,
kuns inis
bele is inis
(ode ein ach
bele is inis),
äglichinisch-
e Haus, ode
Snekamo-
sios
Sp achs
S il
(Pikéiling-
is
1971:286331; 1974:9-10).
Viele
lie u iy
kalbininky,
a8ydami
übe
s ilis ing
sp ach
di e enciac-
ijq s ilis ing
a
sp ach
sys em,
weis
mené uosi-
us ün
unkcinius
s ileus.
Nu ie
S ilien
a dijami
A.
Rasima iciaus
suda y oje
s ilis ikos
P og amm;
g ozinés
li e a u i os
s ilus minimas
sky ium:
sp ach s iliai:
Funk ionally
26
o iziusis
dalykinis,
publicis inis,
wissenscha -
inis,
äglichinis
bui inis.
G oZinés
li e a ii os
(bele is inio)
S ilus
speci ika
(Rasima -
igius
1980:106).
Dél o,
gehö
nep iklauso
a
bend inés
Sp ache
unkciniy
s iliy
sis emai
g oZinés
li e a ii os
s ilus
(s iliai),
disku ie
schon einige
deSim meciu-
s. P ieSing
Meinungen
sua in y so
pozii is.
G ozinéje
li e a ii oje
is
e wende a-
ma bend iné
Sp ache, ad,
p ipazjs an
os Sp aches
ski s yma
unkcinius
S ilus,
e scheisi
nuoseklu
p ipazin i das,
j
dass g oziniy
ki iniy S ilus,
wie am ik as
Sp ache des
Ve b auchs
i
bidas, is
s ilis iné
bend inés
Sp achen
a maina.
ande e s-
ei s, dél
ih e
küns le in-
en
speci ikos,
besonde -
en,
es e inés,
unk ionen
die s ilus
gehö en
ne
nu sp ach
unkciniy
s iliy, abe
kuns
i
(kunnis ig-
es ik o és
da s ellun-
gs) sys amen.
F age,
Weil wie
iel
( unkciniy)
s iliy
esama
lie u iy
kalboje
(2 .
Zupe ka
1985:55—60),
unmi el-
ba unbe üh
su
Sio
aSinio
hema,
das
g jZkip -
me
ie
miné yjy
penkiy
s iliy
e miny.
Du
s ili is,
mékslinj
i
publicis inj,
alle lie u iy
kalbininkai
u en ais
gleichigen
namen, ki y
ijy s iliy
namensinim-
o
ai seh
j ai uoja.
Toji
i ai o é
ypaé
aki aizdi
i8
ch onologisc-
he O dnung
p äsen iamy
Siy iS asy
(i a8y i
j ai uojan ys
ijy s iliy
benamungen
kalbininky
i8
da by, in denen
en hal en sind
isy penkiy
s iliy
benamungen):
o iziiy a8 y
(a ba
kancelia inis),
äglichen
panekesio
(ode
häusliche
Snekamasis),
g oZinés li e a ii os
(Palionis dalykinis,
Snekamosios kalbos,
1964:
14);
kunnis-li e a a inis
(Pikéilingis
kancelia inis,
Snekamoji apsk i ai
bui iné kalba,
1965:8);
bele is inis
i
(Amb azas
1967:147);
o iziusis
dalykinis,
äglichinis
bui inis,
ode
inekamosios
Sp achen,
kuns inis
bele is inis
(Pik¢ilingis
1971:286~331);
dalykinis,
bui inis,
bele is inis
(Soblinskas
1973:11);
O izius
dalykinis,
äglichis,
g ozinis
(Sa ukynas
1977:18-19);
o izius
dalykinis,
äglichinis
bui inis,
g ozinis
(Zupe ka
1977:
15);
dalykinis,
bui inis,
kuns inis
(Si au as
1982:59;
1988:185);
adminis a i e-
, häusliche ,
küns le ische
(Zupe ka
1983);
kancelia inis,
bui inis,
g oZinis
(K inickai é
1984:33);
o icielusis,
bui inis,
bele is inis
(G umadiené
1985);
kancelia inis,
bui inis,
bele is inis
(Palionis
1985.
21);
27
kancelia inis,
snekamasis,
bele is inis
(Soblinskas
1987:175);
lusis
dalykinis,
ode
kancelia inis,
bui inis
Snekamasis,
ode
äglichen
pasnekesio,
bele is inis
(Palionis
1989:28—30);
kancelia inis,
bui inis,
meninis, ode
g oZinis
(Gai enis,
Keinys
1990:67,
192)
Ki y
k as y
kalbininky
e wenda-
mi s iliy
e minai
(bei
un e samy
s iliy
skaigius)
auch
j ai uoja;
ki y
be
beiZaséiy,
so biina dél
das, dass
S ile
i
zugewies-
en an
un e schi-
edlichen
G undlagen
(a .
Pikéilingis
1971:280-281;
Rozenbe gas
1976:26—27;
Mis ykas
1985:419—423).
Li uiy
kalbininkai
welche
o iginalesnés,
neuesnés
s iliy
klassi ika io-
nen né a
pa eike,
basiesi esmés
eine s iliy
iS
ski s ymo
schema, abe
neleng a
inden
wenigs ens
kalbininkus,
die a o y
isiskai
diejenigen
du
padius s iliy
e minus.
Te miny
synonymika,
wie
Zinoma, né a
gewidaujama:
s ell
Ve wi ung,
s ö do
Wissenscha
Zmonéms
sichkalbé i.
Tadége
disku ie en
wi
j ai uojané-
iy Te miny
zieliguma.
Reikaly
as y,
dokumen e,
js a ymy
s ilus
genann wi d
penke iopai:
o iziusis
dalykinis,
o iziusis,
dalykinis,
kancelia inis,
adminis a i-
is.
(Cia wei e
i
nuo8aly
bleibenimi
e bindiniu
daik a a dzio
su
kilmininku
ig eiks i
s iliaus
nusakymai:
o icialiy
as y,
g ozinés
li e a ii os,
inekamosios
Sp achen,
äglichen
pasnekesio
s ileus.
|
sie
können
2ia é ine als
ik us
j
e minus,
Zyminéius
s iliaus igj,
nu als
s iliaus
o
Ve b auchb-
e eichj
j
nusakanéius
Ve bindung-
en.)
Zodziy junginys
o izialiisis dalpkinis
s ilus is usisko
e min
obHunamno-aenoBoi
c n pazodinis
e inys.
Toks ilgokas
izZodis
e mas né a
pa ogus
(daugiaZodziai
e minai meh
ik y dalinem,
iginéms
sq okom,
sakysim,
pos iliams
adin i, plg.
wissenscha-
populid ina-
masis
be
s ilus), o,
abejoniy
s ell
pazyminiy
eiksmiy
Beziehungis:
wenn sagene
o iziusis
dalykinis
s ilus,
odos,
u é y bi i
o iziusis
nedalykinis
i
neo icialusis
dalykinis,
a
abe übe
solche
s ileus nich
gesp ochen
wi d.
Su
Zodziu
S il
i§
y
zweiejy
pazyminiy
e wende
i
wi d eine
de : nu
o iziusis
ode nu
dalykinis.
E s asis
meh
apibiidina
sp achamo-
sios s e os
eks y ong
(gal wie
iel
—
i
paciq
konsum
s e a),
zweasis
--
inhal inis
und aiskos
subjek isku-
ma.
Beide
Ve bindung-
en sagenomi
i
Meh iskai -
a: die
o iziellen
S ilie, die
sachikinie
S ilie.
In beiden Fällen,
schein , gehab
im Sinn ijy
dideliy s e y
adminis a ion-
en
—
( aldymo),
wissenscha -
i
liche
In o ma ion-
sins umen -
—
iy sp ach
biidas.
Bene am
häu igs en os
s i es eks y
s iliaus
benennung is
o ic junginius
adminis a i i-
né Sp ache
kansid inis.
Nusizia éjes
j
Geky bei
slo aky
s ilis ikas, esu
paleidgs
oby a on
adminis dcinio
s iliaus e mina
(biid a dziu
kancelia inis
eigkiama
sq oka
odési pe
siau a); pg.
(Pi ockinas
1990),
Ve wal ungs
as ai
(K inickai e
1984:58),
adminis a i-
e
Dokumen e
(Kniiiks a
1993:3).
Alles béda,
dass
nich odai
e s anden
wi d dem
bidwa dziu
eiskie en
sa okos
Um ang
J.
Palionis
(1967:17--18;
1979:92)
eil
kancelia isc-
hen
S yles a ia-
n en:
adminis a -
i
i ing ju iding
(d. h.,
adminis a i -
e S il wi d
e s anden
enge , als
aginé sq oka).
Ande kj
y
Zodziy
eiskiamy
sq oky
Beziehun-
gj ma o
P.
Knidik8 a
1993:3):
Panasia
eiksme
[i.e.
wie
kancelia iné
sp ich ,
eikaly
as y
sp ich
—
K.
Z.]
de Ve bindung
i
e wende
wi d
adminis a i i-
ne Sp ache,
abe e ,
be
kancelia iniy
as y
Sp achen,
um ass
i
Snekamajq
os s i ies,
Teile
i8
ech és
i
aSomajq
bei
snekamajq
Sp ache.
Selbs
a3
adminis a-
i en
s iliaus
e mingesu
linkgs zu
e wenden
wie
pla esng
sq okq zu
i
e wenden
ben is
gio s iliaus
pos ilius:
kancelia inj
( .i.
eikaly
a8 y
Sp ache),
ju idinj
(js a ymy,
ech my
Sp ache)
i
diploma inj
(diploma isc-
he eks y
Sp ache)'.
Snekamosios
Sp achen
(all äglichen
Passp aesi-
o) S il wi d
auch
besch eib
in ün
Te minen:
ägliche
bui inis,
ägliche ,
bui inis,
bui inis
Snekamasis,
Snekamasis.
T izodiiai
Te mine
ägliche
häusliche
S ilus,
häusliche
inekamasis
S ilus is
unangogis,
des, ne iksliis
be
eikimés
a z ilgiu: kelia
i
min j, dass
de e s e
pazyminys
dem Beg i
suda y ojui
e schegs
nich genug
ikslus, odél
spezi izie
wi d
an uoju.
B.
Sa ukyno
pasi ily as
ägliche ,
ohne
Anhängsel
-inis,
iSsiski ia
s iliy
i8
e miny
isumos.
Abe das
Wich igs e.
ne
KaZin,
a
sinn oll zu
nennen
s iliyinia
äglich
a
kasdieniw;
Zodzio
eikmé wie
suponuoja
p ieSp ieq
nesamam
en adieniam
s ilui.
Bene daZ
häu ig
e wende -
e
Ve bindinys
bui inis s ilus.
E is
nep iekaiS-
ingas,
nusako
wich igiau-
sig
Ve b auch
s e q bei
biidingg
s iliaus
o
eks y
u inj.
Slogamasis
S ilus,
odos, zymi
siek sowohl
pla esng
sq oka,
y8kiau
beiSal e
knyglichen
S ilem
(plg.
g undlegi-
ne
s ilis ing
p ies
i
p ie8q
s ilis ine kenn ymas
Zodyn
Büche n.,
Snek.
Zemesni,
eiwesnj
, kalbéjimo
ong bei
biidinga
eiskimosi
Fo m.
Beje,
Snekamasis
S ilus
ne apa in inas
su
sak y ine
Sp ache;
8iy d iejy
e miny
eiksmés
'Adminis a a-
cinio s iliaus
e mina als
G undlageinj
dem
gesp ochenem
S il zu benennen
is pa a ojgs
und J, Palionis
wissenscha li-
chen p anesime
usy kalba
( odos, i gi
o ien iodamasis
j éeky
s lis ikos
adicija):anwn-
Mnc paTHanuw
(iHage eWIe
HaSUReMUW
OpmIZLHO
1986-AeUAIONU-
M,
KaN EApCKHM)
c unem(Palionis:
13).
29
beiimas,
wenigs ens
kalbininky
a bei ung
e wende os-
e, is ielmaz
nusis o éj¢.
G oZinés
li e a ii os
S ilus
j a dijamas
so:
meninis-li e a-
n i inis,
meninis
bele is inis,
meninis,
bele is inis,
g ozinis. Del
d iejy
pazyminiy
samplaikos
und Gia
p ide a
ankséiau
gesag e en
Anme kungen.
Bene
plagiausiai
e wende
wi d
bele is inio
s iliaus
Te min. Sein
passamumus
s ell zweiniy
dél das, dass
bele is ika
miisy und
kaimyny
Sp achen
ein achal nu
p aza genann
wi d, Siuo Fall
gehab im
Kop des
Ve b auchs
biidas
g ozinéje
li e a ii oje
apsk i ai
(dahin und
o
poezijoje!).. 18
e s en
Z ilgsnio bene
passams es
e minus
g dzinis s ilius
(ply. g dzine
g oza ii a,
li e inis
ki inys)
schein . Sjinj
jung andame
pa a o a und
J. Pikéilingio
(1971:283, 284),
Siaip schon
no male wei-
se wa ojusio
meninio
bele is inio
(ode ein ach
bele is inio)
s iliaus
e mina.
Bud a dis
g oZinis
o ensdzügli-
ch zeig y8j
mi wich igs e
o s iliaus
s e a. Siokiy
okiy abejoniy
en s eil dél
des, dass
bad a dziai,
2ymin ys
s iliaus agj,
bilde
ip as inius
Ve bindungen
mi
daik a a dziu
Sp ache
(adminis aci-
né Sp ache,
bui iné
Sp ache,
kancelia iné
Sp ache und
. .; ma S ilus
is
haup sächlich
Sp ache
Ve b auch
bias), o
Junginys
g oziné
Sp ache né a
jp as as. _
Siuo a pu
ne andu kokiy
p iekais y
nelabai
populia iam
méninio
s iliaus e mui
(plg. meniné
kalba) 18 ados.
P iim inia bi y
isuma s iliy
e miny, ku iy
bid a diiai
(pazyminiai)
pa ink i dem
paéiu
g undeindu,
sagysim, nach
biidingq
Ve b auch
s e a. Li uiy
sp ach
unkciniai
s iliai bis Siol
e gleich
mazai i8 i i;
i ai iy s iliy
eks y
iSsamus
Un e suchung
leis y genaue
besch é2 i
s iliy ibas,
zusammen
zielin i und
s iliy
e minus.
S iliai chwa
as ieue als
sp achebenen
(g eigiau
soga uZ
leksika),
beispiziui, pe
kele q
pasku iniy
me y, de
ku ian is
unabhängigom-
ai p essai,
zei aS¢iy
Sp ache
ein ach misy
augise ols a
om
adminis inés
Sp ache. Toji
aida auch
e ia s ändig
zu ech en
s iliy
Klasi ika ion
bei Te minija.
Su umpinimai
Amb azas 1967
Amb azas V.
Daba inés
lie u iy
Sp ache
sin aksés
aidos agen
//Lie u iy
Sp ache
ge yblichen
Jah en. V.,
Gai enis,
Keinys 1990
Gai enis K.,
Keinys S.
Kalbo y os
e miny Z .
Daba inés
lie u iy
Sp ache
Zodynas. V.,
1972. P, 76;
Ta p au iniy
Zodziy
Zodynas. V.,
1985, P.66; noch
plg.
Timo eje s L.,
Veng o s N.
Li e a i os
mokslo
e miny
Zodynélis.K.,
1961
1967.
P29,
Sic o wi-
iski S,
Slownik -
e mindw
li e acki-
ch.
W oclaw
[..], 1986.
8.39;
La ieSu
alodas
Vi dnica.
Riga, 1987.
Ip. 126;
Co e cx-
ni
snumm: -
oneanse-
cxni
ciowaps.
M., 1987. C
123,
30
zodynas.
K., 1990.
G umadiené
1985
—
G umadiené
L.
Kodél
aps os
gelia
mies iecius?
//Li e a ii a
i kunas.
1985. Ko o 8.
Kniaks a
1993
Kancelia in-
és Sp ache
be a ungen-
/A s.
Redak o us
P. Kniiiks a.
V., 1993
K inickai é
1984
~
K inickai é
S.
Kalby
aiskos
Eigi umas.
V.,
1984.
Mis yk-
as 1985
Mis ik J.
S ylis ik-
a.
B a isla-
a, 1985
Palionis
1964
—
Palionis
J.
Li uiy
li e a ii inés
Sp ache
his o ijos
j adas.
V., 1964.
Palionis 1967
Palionis J.
Lie u iy
li e a ii iné
kalba
XVI-XVII a.
V., Palionis
1979 Palionis
J. Lie u iy
li e a ii in-
es kalbos
1967.
is o ija. V.,
1979.
Palionis 1985
Palionis J.
Kalbos
wissensch-
a liche
G undmeny-
s. V., 1985.
Palionis 1986
Mazenuc A.
06
ax yansuo-
c H
npo6 emy
o6uenHTep-
a y pa
HOpMa H
‘oysxunon-
abawe
c aan
//OSuenwT-
epa ypHui
AIUK H
pyMKUMOH-
AIDHHE
c nan.
Bunbuioc,
1986.
Palionis 1989
Palionis J.
Lie u iy
aSomosios
(li e a ii in-
és) Sp ache
his o ijos
j adas. V.,
1989.
Pikéilingis
1965
P ak inés
lie u iy
Sp ache
s ilis ikos
p og amm/-
Pa engé J.
Pikéilingis.
V., 1965.
Pikéilingis
1971
Pikéilingis
J.
Lie u os
kalbos
s ilis ika.
V.,1971.T.
1
Pikéilingis
1974
Daba in-
és
lie u iy
Sp ache
kul ii os
und
s ilis ik-
os
p og am-
me/Pa e-
ngé J.
Pikéilingi-
s, A.
Pupkis.
V., 1974.
Pi o kin-
as 1990
Pi o kin-
as A.
Adminis -
acinés
Sp ache
kul i a.
V.,
1990.
Rasima i-
gius 1980
S ilis ik-
a/Suda é
A.
Rasima i-
cius//Li -
uanis iniy
Sp ache
discipliny
P og am-
me. V.,
1980.
Rozenbe-
gas 1976
Rozenbe-
gs J.
La iesu
alodas
p ak isc-
he
s ilis ika.
Riga, 1976.
Sa ukyn-
as 1977
Sa ukyn-
as B.
Leidinio
paski is
i
sp ich //-
Zmonés
i
sp ich .
V., 1977
Si au as
1982
Si au as
V. Teks o
sin aksé
und
ien isinio
se inio
analizé
//Vien isin-
io se inio
seman ik-
a. V., 1982.
Si au as
1988
Si au as
V., G enda
C. Li uiy
Sp ache
sin aksé.
V.,
Soblinskas
1988.
1973
—
Soblinskas
A.
S ylis iks
Un e ich
(IX klasé).
V.,
1973.
Soblinsk-
as 1987
Soblinsk-
as A.
Lie u iy
Sp ache
didak ik-
a. V., 1987.
Zupe ka
1977
Zupe ka
K.
P ak iné
s ilis ika.
V., 1977.
Zupe ka
1983
Zupe ka
K.
Lie u iy
sp ach
s ilis ika.
1983 V.,
Zupe ka
1985
—
Zupe ka
K.
Wie iel
s iliy
lie u iy
sponge?
//
Leh ungs
i
e ziehig-
ungs a-
gen. V.,
1985. T 17.
31
