Funkcinių stilių terminai

Kazimieras ZUPERKA FUNKCINIU STILIV TERMINAL Nedaugelis miisy kalbotyros terminy taip jvairuoja kaip funkciniy stiliy pavadinimai. [vairavima lemia nevienodai suprantamos stiliy ribos, siekimas pavadinimu iSreik8ti ne tq patj stiliaus poZymj (jprasting vartoJimo sfera, biidinga kalbos tong ar pan.), kitose kalbose vartojami atitinkami terminai ir kt. Bene pirmg karta lietuviy kalbos mokslo literatiroje funkciniy stiliy terminai pasirodé 1964 metais iSleistame J. Palionio “Lietuviy literatirinés kalbos istorijos jvade”. Cia vardijami “pagrindiniai literatarinés kalbos stiliai”, kuriuos paprastai iSskiria kity kalby tyrinetojai: 1) grozinés literatiiros, 2) mokslo, 3) publicistikos, 4) oficialiyjy rasty (arba kanceliarinis) ir 5) kasdieninio pagnekesio (arba buitinis Snekamasis) (Palionis 1964:14). Svetur paplitusi klasifikacija taikoma lietuviy litera tirinés kalbos stilistinei diferenciacijai aptarti. Toje knygeléje randame isskirtus bei pavadintus ir lietuviy ra8omosios kalbos senojo periodo, XVI-XVIla., stilius: baznytinis-knyginis, oficialiy rasty (kanceliarinis) ir grozinés literatiiros (p.14—15). Siuos terminus autorius véliau Siek tiek keité, tikslino: oficialus-kanceliarinis, grozinés literatiiros, arba beletristinis (Palionis 1967:17~18), baznytinis, kanceliarinis (Palionis 1979:16). 1965 metais pasirode miisy lingvistinés stilistikos kiréjo J.Pikéilingio parengta “Praktinés lietuviy kalbos stilistikos programa”, kurioje pateikta dabartinés lietuviy kalbos funkciniy stiliy sistema. Cia vartojami Sie stiliy terminai: dalykinis “(laikra8éiy informacijos, tarnybiniai rastai, dokumenty kalba ir kt.)”, mokslinis, publicistinis, meninis-literatiirinis ir Snekamosios kalbos stilius (Pikéilingis 1965:8). Vélesniuose darbuose kai kurie Siy terminy autoriaus tikslinti: oficialusis dalykinis, meninis beletristinis (arba tiesiog beletristinis), kasdieninis buitinis, arba Snekamosios kalbos stilius (Pikéilingis 1971:286—331; 1974:9-10). Daugelis lietuviy kalbininky, ra8ydami apie stilisting kalbos diferenciacijq ar stilisting kalbos sistema, nurodo minétuosius penkis funkcinius stilius. Tik keturi stiliai vardijami A. Rasimaviciaus sudarytoje stilistikos programoje; grozinés literatiros stilius minimas skyrium: “Funkciniai 26 kalbos stiliai: oficialusis dalykinis, publicistinis, mokslinis, kasdieninis buitinis. GroZinés literatiiros (beletristinio) stiliaus specifika” (Rasimavigius 1980:106). Dél to, priklauso ar nepriklauso bendrinés kalbos funkciniy stiliy sistemai groZinés literatiiros stilius (stiliai), diskutuojama jau kelis deSimtmecius. PrieSingas nuomones suartinty toks poziiris. Grozinéje literatiiroje yra vartojama bendriné kalba, tad, pripazjstant tos kalbos skirstyma j funkcinius stilius, rodosi nuoseklu pripazinti ir tai, kad groziniy kiriniy stilius, kaip tamtikras kalbos vartojimo bidas, yra stilistiné bendrinés kalbos atmaina. Kita vertus, dél savo menines specifikos, ypatingos, estetinés, funkcijos tas stilius priklauso ne tik kalbos funkciniy stiliy, bet ir meno (meninio tikrovés vaizdavimo) sistemai. Kadangi klausimas, kiek (funkciniy) stiliy esama lietuviy kalboje (2r. Zuperka 1985:55—60), tiesiogiai nesusijes su Sio raSinio tema, tai grjZkime prie minétyjy penkiy stiliy terminy. Du stilitis, mékslinj ir publicistinj, visi lietuviy kalbininkai vadina tais patiais vardais, o kity trijy stiliy pavadinimai labai jvairuoja. Toji ivairové ypaé akivaizdi i8 Siy chronologijos tvarka pateikiamy iSrasy (ira8yti jvairuojantys trijy stiliy pavadinimai i8 kalbininky darby, kuriuose yra pateikti visy penkiy stiliy pavadinimai): oficialiy ra8ty (arba kanceliarinis), kasdieninio panekesio (arba buitinis Snekamasis), groZinés literatiiros (Palionis 1964: 14); dalykinis, Snekamosios “kalbos, meninis-literatarinis (Pikéilingis 1965:8); kanceliarinis, “Snekamoji ir apskritai buitiné kalba”, beletristinis (Ambrazas 1967:147); oficialusis dalykinis, kasdieninis buitinis, arba inekamosios kalbos, meninis beletristinis (Pik¢ilingis 1971:286~331); dalykinis, buitinis, beletristinis (Soblinskas 1973:11); Oficialusis dalykinis, kasdienis, grozinis (Savukynas 1977:18-19); oficialusis dalykinis, kasdieninis buitinis, grozinis (Zuperka 1977: 15); dalykinis, buitinis, meninis (Sirtautas 1982:59; 1988:185); administracinis, buitinis, meninis (Zuperka 1983); kanceliarinis, buitinis, groZinis (Krinickaité 1984:33); oficialusis, buitinis, beletristinis (Grumadiené 1985); kanceliarinis, buitinis, beletristinis (Palionis 1985. 21); 27 kanceliarinis, snekamasis, beletristinis (Soblinskas 1987:175); lusis dalykinis, arba kanceliarinis, buitinis Snekamasis, arba kasdieninio pasnekesio, beletristinis (Palionis 1989:28—30); kanceliarinis, buitinis, meninis, arba groZinis (Gaivenis, Keinys 1990:67, 192) Kity krasty kalbininky vartojami stiliy terminai (bei skiriamy stiliy skaigius) taip pat jvairuoja; be kity prieZaséiy, taip biina ir dél to, kad stiliai skiriami skirtingais pagrindais (ar. Pikéilingis 1971:280-281; Rozenbergas 1976:26—27; Mistrykas 1985:419—423). Lietuviy kalbininkai kokios originalesnés, naujesnés stiliy klasifikacijos néra pateike, remiasi iS esmés viena stiliy skirstymo schema, bet nelengva rasti bent du kalbininkus, kurie vartoty visiskai tuos padius stiliy terminus. Terminy sinonimika, kaip Zinoma, néra pageidaujama: kelia painiava, trukdo mokslo Zmonéms susikalbéti. Tad paméginkime aptarti jvairuojanéiy terminy tikslinguma. Reikaly rasty, dokumenty, jstatymy stilius vadinamas penkeriopai: oficialusis dalykinis, oficialusis, dalykinis, kanceliarinis, administracinis. (Cia ir toliau nuo8aly paliekami junginiu su daiktavardzio kilmininku igreiksti stiliaus nusakymai: oficialiy rasty, grozinés litera tiiros, inekamosios kalbos, kasdieninio pasnekesio stilius. | juos galima 2iarétine kaip j tikrus terminus, Zyminéius stiliaus rigj, o tik kaip j stiliaus vartojimo sritj nusakanéius junginius.) Zodziy junginys oficialiisis dalpkinis stilius yra rusisko termino obHunamno-aenoBoit crn pazodinis vertinys. Toks ilgokas trizZodis terminas néra patogus (daugiaZodziai terminai daugiau tikty dalinems, riginéms sqvokoms, sakysim, postiliams vadinti, plg. mokslo populidrinamasis stilius), be to, abejoniy kelia pazyminiy reiksmiy santykis: kai sakome oficialusis dalykinis stilius, rodos, turéty biti ir oficialusis nedalykinis ar neoficialusis dalykinis, bet apie tokius stilius nekalbama. Su Zodziu stilius i§ ty dviejy pazyminiy vartojamas ir vienas kuris: tik oficialusis arba tik dalykinis. Pirmasis daugiau apibiidina kalbamosios sferos teksty tong (gal kiek — ir paciq vartojimo sfera), antrasis -- turinio bei raiskos dalykiskuma. Abu junginiai pasakomi ir daugiskaita: oficialieji stiliai, dalykiniai stiliai. Abiem atvejais, rodos, turimas galvoje trijy dideliy sfery — administracijos (valdymo), mokslo ir informacijos priemoniy — kalbos biidas. Bene labiausiai paplites tos srities teksty stiliaus pavadinimas yra ofic kancelidrinis. Nusiziaréjes j Geky bei slovaky stilistikas, esu paleidgs apyvarton administrdcinio stiliaus termina (biidvardziu kanceliarinis reigkiama sqvoka rodési per siaura); pg. junginius administraciné kalba (Pirockinas 1990), administraciniai rastai (Krinickaite 1984:58), administraciniai dokumentai (Kniiiksta 1993:3). Visa béda, kad nevienodai suprantama tuo bidvardziu reiskiamos savokos apimtis J. Palionis (1967:17--18; 1979:92) skiria kanceliarinio stiliaus atmainas: administracing ir juriding (vadinasi, administracinis stilius suprantamas siauriau, kaip raginé sqvoka). Kitokj ty Zodziy reiskiamy sqvoky santykj mato P. Knidik8ta 1993:3): “Panasia reiksme [t.y. kaip kanceliariné kalba, reikaly rasty kalba — K. Z.] vartojamas ir junginys administracine kalba, bet jis, be kanceliariniy rasty kalbos, apima ir Snekamajq tos stities, i8 dalies ir teisés raSomajq bei snekamajq kalba”. Pats a3 administracinio stiliaus termingesu linkgs vartoti kaip platesng sqvokq ir skirti bent tris gio stiliaus postilius: kanceliarinj (t.y. reikaly ra8ty kalba), juridinj (jstatymy, teismy kalba) ir diplomatinj (diplomatijos teksty kalba)'. Snekamosios kalbos (kasdieninio pasnekesio) stilius taip pat nusakomas penkiais terminais: kasdieninis buitinis, kasdienis, buitinis, buitinis Snekamasis, Snekamasis. Trizodiiai terminai kasdieninis buitinis stilius, buitinis inekamasis stilius yra nepatogiis, be to, netiksliis ir reikimés atzvilgiu: kelia mintj, kad pirmasis pazyminys termino sudarytojui atrodgs nepakankamai tikslus, todél tikslinamas antruoju. B. Savukyno pasitilytas kasdienis, neturintis priesagos -inis, iSsiskiria i8 stiliy terminy visumos. Bet svarbiausia ne tai. KaZin, ar tikslinga vadinti stiliy kasdieninia ar kasdieniw; Zodzio reikmé lyg suponuoja prieSprie’q nesamam ventadieniam stiliui. Bene daZniausiai vartojamas junginys buitinis stilius. Jis yra nepriekaiStingas, nusako svarbiausig vartojimo sferq bei biidingg to stiliaus teksty turinj. Snekamasis stilius, rodos, zymi siek tiek platesng sqvoka, ry8kiau prieSinamas knyginiams stiliams (plg. pagrindine stilisting pries prie8q ir stilistines pazymas Zodynuose knyg., Snek.), Zemesni, laisvesnj kalbéjimo tong bei biidinga reiskimosi forma. Beje, Snekamasis stilius netapatintinas su sak ytine kalba; 8iy dviejy terminy reiksmés ' Administracinio stiliaus termina kaip pagrindinj kalbamajam stiliui pavadinti yra pavartojgs ir J, Palionis moksliniame pranesime rusy kalba (rodos, irgi orientuodamasis j éeky stlistikos tradicija):“anwnMncrpaTHanuw (iHage eWIe HaSUReMUW OpmIUAZLHO-AeIONUM, KaNtEApCKHM) crunem”(Palionis 1986: 13). 29 bei vartojimas, bent kalbininky darbuose, yra daugmaz nusistovéj¢. GroZinés literatiiros stilius jvardijamas taip: meninis-literantirinis, meninis beletristinis, meninis, beletristinis, grozinis. Del dviejy pazyminiy samplaikos ir Gia pridera ankséiau pasakytos pastabos. Bene plagiausiai vartojamas beletristinio stiliaus terminas. Jo tinkamumas kelia abejoniy dél to, kad beletristika miisy ir kaimyny kalbose paprastal vadinama tik proza’, o Siuo atveju turimas galvoje kalbos vartojimo biidas grozinéje literatiiroje apskritai (taigi ir poezijoje!). . 18 pirmo Zvilgsnio bene tinkamiausias atrodo terminas grdzinis stilius (ply. grdzine literatiira, grozinis kirinys). Sj junginj randame pavartota ir J. Pikéilingio (1971:283, 284), Siaip jau paprastai vartojusio meninio beletristinio (arba tiesiog beletristinio) stiliaus termina. Budvardis groZinis akivaizdziausiai rodo ry8j su svarbiausia to stiliaus sfera. Siokiy tokiy abejoniy kyla dél to, kad badvardziai, 2ymintys stiliaus ragj, sudaro iprastinius junginius su daiktavardziu kalba (administraciné kalba, buitiné kalba, kanceliariné kalba ir t.t.; mat stilius pirmiausia yra kalbos vartojimo bias), o junginys groziné kalba néra jprastas. _ Siuo tarpu nerandu kokiy priekaisty nelabai populiariam méninio stiliaus terminui (plg. meniné kalba) 18vados. Priimtiniausia bity visuma stiliy terminy, kuriy bidvardiiai (pazyminiai) parinkti tuo paéiu pagrindu, sakysim, pagal biidingq vartojimo sfera. Lietuviy kalbos funkciniai stiliai iki Siol palyginti mazai i8tirti; ivairiy stiliy teksty iSsamus tyrimas leisty tiksliau apibré2ti stiliy ribas, kartu tikslinti ir stiliy terminus. Stiliai kinta grei¢iau negu kalbos lygmenys (greigiau net uZ leksika), pavyzdziui, per keletq paskutiniy mety, kuriantis nepriklausomai spaudai, laikraS¢iy kalba tiesiog misy akyse tolsta nuo administracinés kalbos. Toji raida irgi veria nuolat tikslinti stiliy Klasifikacija bei terminija. Sutrumpinimai Ambrazas 1967 — Ambrazas V. Dabartinés lietuviy kalbos sintaksés raidos klausimai // Lietuviy kalba tarybiniais metais. V., 1967. Gaivenis, Keinys 1990 — Gaivenis K., Keinys S. Kalbotyros terminy » Zr. Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas. V., 1972. P, 76; Tarptautiniy Zodziy Zodynas. V., 1985, P.66; dar plg. Timofejevas L., Vengrovas N. Literatiros mokslo terminy Zodynélis.K., 1961 P29, Sicrotwiiski S, Slowniktermindw literackich. Wroclaw [..], 1986. 8.39; LatvieSu valodas Virdnica. Riga, 1987. Ip. 126; Covercxnit snumm:toneansecxnit ciowaps. M., 1987. C. 123, 30 zodynas. K., 1990. Grumadiené 1985 — Grumadiené L. Kodél vapsvos gelia miestiecius? // Literatiira ir menas. 1985. Kovo 8. Kniaksta 1993 — Kanceliarinés kalbos patarimai/ Ats. redaktorius P. Kniiiksta. V., 1993 Krinickaité 1984 ~ Krinickaité S. Kalby raiskos savitumas. V., 1984. Mistrykas 1985 — Mistrik J. Stylistika. Bratislava, 1985 Palionis 1964 — Palionis J. Lietuviy literatiirinés kalbos istorijos jvadas. V., 1964. Palionis 1967 — Palionis J. Lietuviy literatiiriné kalba XVI-XVII a. V., 1967. Palionis 1979 —Palionis J. Lietuviy literatiirines kalbos istorija. V., 1979. Palionis 1985 — Palionis J. Kalbos mokslo pradmenys. V., 1985. Palionis 1986 —Mazenuc A. 06 axtyansuoctH npo6remy “o6uenHTepaty par HOpMa H ‘oysxunonabawe craan” //OSuenwTepatypHui AIUK H pyMKUMOHAIDHHE crnan. Bunbuioc, 1986. Palionis 1989 — Palionis J. Lietuviy raSomosios (literatiirinés) kalbos istorijos jvadas. V., 1989. Pikéilingis 1965 — Praktinés lietuviy kalbos stilistikos programa/ Parengé J. Pikéilingis. V., 1965. Pikéilingis 1971 — Pikéilingis J. Lietuviy kalbos stilistika. V.,1971.T. 1 Pikéilingis 1974 — Dabartinés lietuviy kalbos kultiiros ir stilistikos programos/ Parengé J. Pikéilingis, A. Pupkis. V., 1974. Pirotkinas 1990 — Pirotkinas A. Administracinés kalbos kultira. V., 1990. Rasimavigius 1980 — Stilistika/ Sudaré A. Rasimavicius// Lituanistiniy kalbos discipliny programos. V., 1980. Rozenbergas 1976 — Rozenbergs J. Latviesu valodas praktiska stilistika. Riga, 1976. Savukynas 1977 — Savukynas B. Leidinio paskirtis ir kalba// Zmonés ir kalba. V., 1977 Sirtautas 1982 — Sirtautas V. Teksto sintaksé ir vientisinio sakinio analizé // Vientisinio sakinio semantika. V., 1982. Sirtautas 1988 — Sirtautas V., Grenda C. Lietuviy kalbos sintaksé. V., 1988. Soblinskas 1973 — Soblinskas A. Stilistikos pamokos (IX klasé). V., 1973. Soblinskas 1987 — Soblinskas A. Lietuviy kalbos didaktika. V., 1987. Zuperka 1977 — Zuperka K. Praktiné stilistika. V., 1977. Zuperka 1983 — Zuperka K. Lietuviy kalbos stilistika. V., 1983 Zuperka 1985 — Zuperka K. Kiek stiliy lietuviy kalboje? // Mokymo ir aukléjimo klausimai. V., 1985. T. 17. 31