scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Funkcinių stilių terminai

Author: Kazimieras Župerka
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/765/856
Kazimie -
as ZUPERKA
FUNCIONIU
STILIV
TERMINAL
Nedaugelis
miisy
kalbo y os
e miny así
j ai uoja
como
unkciniy
s iliy
nomb esini-
mai.
[ ai a ima
lemia
desiguodai
en endidas
s iliy lími es,
aspi ación
bajo nomb e
iS eik8 i pa j
s iliaus
ne
q
poZymj
(jp as ing
a o-
Jimo
s e a,
biidinga
lengua
ong pan.),
a
en o as
lenguas se
u ilizan los
co espo-
ndien es
é minos
y k .
Bene
p ime g
ka a
lie u iy
lenguaje
ciencia
li e a u ai-
oje
unkciniy
s iliy
e minai
1964
apa eé años
iSleis ame
J.
Palionio
Lie u iy
li e a u -
i inés
his o ia
de la
lengua j ade.
Cia nomb ijami
pag indines
li e a inés
es ilos de habla,
los que
no malmen e
iSski ia ki y
kalby
y ine ojai:
g ozinés
li e a ii os,
mokslo,
1)
publicis ikos,
o icialiyjy as y
2)
3)
4)
(o
cancelia inis)
i
5)
del dia io
pagnekesio
(o
domés ico
Shlamasis)
(Palionis
1964:14).
S e u
papli usi
clasi icación se
aplica lie u iy
li e a i inés a
la
di e enciación
es ilis ina del
lenguaje
discu i .
Tije lib ogelé en
encon amos
isski us y
nomb in us lie u iy
a8omosios kalbos
senojo pe iodo,
i
XVI-XVIla., es ilos:
bazny inis-knyginis,
o icialiy as y
(cancelia inis)
i
g ozinés
li e a ii os
(p.1415)
Siuos
e minus
au o ius
éliau
Siek iek kei é,
ikslino:
o icialus-kancelia inis,
g ozinés li e a ii os, o
bele is inis
(Palionis
1967:17~18),
bazny inis,
kancelia inis
(Palionis
1979:16).
1965
años
apa ece o-
de miisy
ling is inés
s ilis ikos
ki éjo
J.
Pikéilingio
p epa a
P ak inés
lie u iy
lenguaje
s ilis ikos
p og ama,
en la que
dada la
ac ualinés
lie u iy
lenguaje
unkciniy
s iliy
sis ema.
Ciaami
consume
Sie s iliy e minai:
dalykinis (laik a8éiy
in o macijos,
a nybiniai as ai,
dokumen y kalba
k .), cien í ico,
publicis inis,
a inis-li e a ii inis
i
i
Snekamosios
es ilos de
lengua
(Pikéilingis
1965:8).
Vélesnios
abajos
en algunos
Siy e my
au o iaus
ikslini:
o icialusis
dalykinis,
a inis
bele is inis
(o
simplemen e
bele is inis),
dia io
domés ico, o
Snekamo-
sios
es ilo del
lenguaje
(Pikéiling-
is
1971:286331; 1974:9-10).
Daugelis
lie u iy
kalbininky,
a8ydami
sob e
s ilis ing
kalbos
di e enciac-
ijq s ilis ing
a
kalbos
sis ema,
indica
mené uosos
cinco
uncioncini-
us es ilos.
Sólo
cua o
es ilos
a dijami
A.
Rasima iciaus
suda y oje
en el
p og ama
es ilis ica;
g ozinés
li e i os
es ilos
minimas
Funcionalmen e
26
sky ium:
es ilos de
palab as:
o icialusis
dalykinis,
publicis inis,
cien í ico,
dia ioinis
bui inis.
G oZinés
li e a ii os
(bele is inio)
especi ica del es ilo
(Rasima -
igius
1980:106).
Dél o,
pe ene
nep iklauso
a
bend inés
lenguaje
unkciniy
s iliy
sis emai
g oZinés
li e a ii os
es ilos
(s iliai), se
discu e ya
unos
deSim meciu-
s. P ieSing
opiniones
sua in y al
posii is.
G ozinéje
li e a ii oje
es
consumama
bend iné
lengua, ad,
p ipazjs an
os lengua
ski s yma
unkcinius
es ilos,
apa ece
nuoseklu
p ipazin i lo,
j
que g oziniy
ki iniy es ilos,
como
am ik as
lenguaje de
i
consumo
bidas, es
s ilis iné
bend inés
lengua
a maina.
Po o a
pa e, dél
sus
a ines
especi ico-
s,
especiales,
es e inés,
unciones
esos
es ilos
pe enec-
ne
en sólo
lenguaje
unciniy
s iliy, pe o
a e
i
(a inio
ik o és
imagda im-
o) sis emas.
La
cues ión,
pues o que cuán
( unkciniy)
s iliy
esama
lie u iy
kalboje
(2 .
Zupe ka
1985:55—60),
di ec am-
en e no se elaciona
su
Sio
aSinio
ema,
es o
g jZkip -
me
ie
miné yjy
penkiy
s iliy
e my.
Du
s ili is,
mékslinj
i
publicis inj,
odos
lie u iy
kalbininkai
llaman ales
pa íos
nomb es,
ki y ijy
o
s iliy
nomb inimai
muy
j ai uoja.
Toji
i ai o é
ypaé
aki aizdi
i8
o den de
c onología
p esen ado
Siyamy iS asy
(i a8y i
j ai uojan ys
ijy s iliy
nomb inimai
kalbininky
i8
da by, en los
que es án
incluidos isy
penkiy s iliy
nomb inimai):
o icialiy a8 y
(oba
kancelia inis),
del dia io
panekesio
(o
domés ico
Snekamasis),
g oZinés li e a ii os
(Palionis dalykinis,
Snekamosios kalbos,
1964:
14);
a inis-li e a a inis
(Pikéilingis
kancelia inis,
Snekamoji apsk i ai
bui iné kalba,
1965:8);
bele is inis
i
(Amb azas
1967:147);
o icialusis
dalykinis,
dia ioinis
bui inis, o
inekamosios
idiomas,
a inis
bele is inis
(Pik¢ilingis
1971:286~331);
dalykinis,
bui inis,
bele is inis
(Soblinskas)
1973:11);
O icialus
dalykinis,
dia iois,
g ozinis
(Sa ukynas
1977:18-19);
o icialus
dalykinis,
dia ioinis
bui inis,
g ozinis
(Zupe ka
1977:
15);
dalykinis,
bui inis,
a inis
(Si au as
1982:59;
1988:185);
adminis a i o,
domés ico,
a ís ico
(Zupe ka
1983);
kancelia inis,
bui inis,
g oZinis
(K inickai é
1984:33);
o icialusis,
bui inis,
bele is inis
(G umadiené
1985);
kancelia inis,
bui inis,
bele is inis
(Palionis
1985.
21);
27
kancelia inis,
snekamasis,
bele is inis
(Soblinskas
1987:175);
lusis
dalykinis, o
kancelia inis,
bui inis)
Snekamasis,
o del dia io
pasnekesio,
bele is inis
(Palionis
kancelia inis,
1989:28—30);
bui inis,
a inis, o
g oZinis
(Gai enis,
Keinys
1990:67,
192)
Ki y
k as y
kalbininky
u ilizados
s iliy
e minai
(bei
dis ingua-
my s iliy
skaigius)
ambién
j ai uoja;
ki y
be
p ieZaséiy,
así biina
dél de lo
que los
i
es ilos se
asignan en
di e en es
bases
(a .
Pikéilingis
1971:280-281;
Rozenbe gas
1976:26—27;
Mis ykas
1985:419—423).
Lie u os
kalbininkai
kokios
o iginalesnés,
naujesnés
s iliy
klasi ikacijos
né a pa eike,
emiasi
esmés una
s iliy
iS
ski s ymo
schema, pe o
neleng a
encon a al
menos
kalbininkus,
quienes
a o y
isiskai esos
du
padius s iliy
e minus.
Te miny
sinonimica,
como
Zinoma, né a
deseidaujama:
p o oca
con usión,
obs aculiza
ciencia
Zmonéms
suscalbé i.
Tadégémon-
os discu i
j ai uojané-
iy e miny
obje i oing-
uma.
Reikaly
as y,
dokumen i,
js a ymy
es ilos
llamado
penke iopai:
o icialusis
dalykinis,
o icialusis,
dalykinis,
kancelia inis,
adminis a i-
o.
(Cia adelan e
i
desde8aly
quedados
conjuniniu
daik a a dzio
su
kilmininku
ig eiks i
s ilaus
nusakymai:
o icialiy
as y,
g ozinés
li e a ii os,
inekamosios
idiomas,
dia ioino
pasnekesio
es ilos.
|
los puede
2ia é ine
como ik us
j
e minus,
Zyminéius
s iliaus igj,
sólo como
s iliaus
o
ámbi o de
consumoj
j
nusakanéius
compues o-
s.)
Zodziy junginys
o icialiisis dalpkinis
es ilous es usisko
é mino
obHunamno-aenoBoi
c n pazodinis
e inys.
Toks ilgokas
izZodis
e minas né a
pa ogus
(daugiaZodziai
e minai más
ik y
dalinems,
iginéms
sq okoms,
sakysim,
pos iliams
adi i, plg.
ciencia
populid ina-
masis
es ilois), o,
be
abejoniy
plan e
pazyminiy
eiksmiy
elaciónis:
cuando
digamos
o icialusis
dalykinis
es ilois,
odos,
u é y bi i
o icialusis
nedalykinis
i
neo icialusis
dalykinis,
a
pe o sob e
ales es ilos
no hablama.
Su
Zodziu
es ilos
i§
y
d iejy
pazyminiy se
u iliza uno
i
quien: sólo
o icialusis o
sólo
dalykinis.
P imasis
más
apibiidina
habamosios
s e os
eks y ong
(gal cuán
—
i
paciq es e a
de consumo),
segundoasis
con enido
--
bei aiskos
предметisku-
ma.
Ambos
conjun os
pasakomi
i
plu aliskai -
a: los
o iciales
es ilías, las
suje ikinas
es ilías.
En ambos casos,
pa ece, enido
en men e ijy
dideliy s e y
adminis acion-
es
—
( aldymo),
ins umen o
i
de la ciencia
in o mación-
iy lengua
—
biidas.
Bene el más
comli es os
s i es eks y
s iliaus nomb e
es o ic
junginius
adminis a i i-
né lingua
cancid inis.
Nusizia éjes
j
Geky bei
slo aky
s ilis ikas, esu
paleidgs
oby a on
adminis dcinio
s iliaus e mina
(biid a dziu
kancelia inis
eigkiama
sq oka
odési pe
siau a); pg.
(Pi ockinas
1990),
adminis a i os
as ai
(K inickai e
1984:58),
documen os
adminis a i-
os
(Kniiiks a
1993:3).
Toda béda,
que
desiguodai
se en iende
aquel
bid a dziu
eiskiamos
sa okos
alcance
J.
Palionis
(1967:17--18;
1979:92)
adjudica
delicioso
a ian e del
es ilo de la
o icina:
adminis a -
i
i ing ju iding
(i.e., es ilo
adminis a i o
en endido más
es echamen -
e, como aginé
sq oka).
O okj
y
Zodziy
eiskiamy
sq oky
elaciónj
ma o
P.
Knidik8 a
1993:3):
Panasia
eiksme
[i.e.
como
kancelia iné
habla,
eikaly
as y habla
—
K.
Z.]
se u iliza un
i
conjun o
adminis a i e
en lengua, pe o
él, kancelia iniy
as y idiomas,
be
incluye
i
Snekamajq
os s i ies,
pa es
i8
eisés
i
aSomajq
y
snekamajq
habla.
El p opio
a3
adminis a-
i o s iliaus
e mingesu
linkgs usa
como
pla esng
sq okq pa a
a is gio
s iliaus
i
pos ilius:
kancelia inj
(i.e.
eikaly
a8 y
lengua),
ju idinj
(js a ymy,
eismy
kalba)
i
diploma inj
(diploma ijos
eks y
kalba)'.
Snekamosios
lenguas
(dia io
pasnochesi-
o) es ilo
ambién se
desp ende
de cincos
é minos:
dia io
domés ico,
dia io,
bui inis,
bui inis
Snekamasis,
Snekamasis.
T izodiamen-
e e mininos
dia io
domés ico
es ilous,
domés ico
inekamasis
es ilous es
incomodiis, o,
ne iksliis
be
eikimés
a z ilgiu:
i
plan e min j,
que el p ime
pazyminys
é mino
suda y ojui
pa ece gs
insu icien e-
men e ikslus,
odél
especi icánd-
ose segundo.
B.
Sa ukyno
pasi ili a-
do dia io,
sin ene
apéndice
-inis,
iSsiski ia
s iliy
i8
e miny
isumos.
Pe o lo más
impo an e
ne
es es o.
KaZin,
a
obje i a
llama
s iliyinia
dia iamen-
a
e kasdieniw;
Zodzio
necesmé lyg
suponuoja
p ieSp ieq
nesamam
en adieniam
es iloui.
Bene daZ
más
u ilizado
combininys
bui inis
es ilos.
Él es
nep iekaiS-
ingas,
nusako
impo an -
esiausig
consumo
s e q bei
biidingg
s iliaus
o
eks y
u inj.
Slogamasis
es ilos,
odos, zymi
siek an o
pla esng
sq oka,
y8kiau
p iSinamas
lib osiniams
es ilos
(plg.
p incipali-
ne
s ilis ing
p ies
i
p ie8q
es ilis ines conocimien o
Zodyn
lib os.,
Snek.
Zemesni,
lib esnj ),
kalbéjimo
ong y
biidinga
eiskimosi
o ma.
Po cie o,
Snekamasis
es ilos
noapa in inas
su
sak y ine kalba;
8iy d iejy
e miny
eiksmés
'Adminis a a-
cinio es ilius
e mina como
baseinj
nomb a al
es ilo habladoy
es pa a ojgs y
J, Palionis
cien í icamen-
e p anesime
usy kalba
( odos, i gi
o ien iodamasis
j éeky
s lis ikos
adicija):anwn-
Mnc paTHanuw
(iHage eWIe
HaSUReMUW
OpmIZLHO
1986-AeUAIONU-
M,
KaN EApCKHM)
c unem(Palionis:
13).
29
beyimas, al
menos
kalbininky
abajo en el
uso, es
muchomaz
nusis o éj¢.
G oZinés
li e a ii os
es ilous
j a dijamas
así:
meninis-li e a-
n i inis,
meninis
bele is inis,
meninis,
bele is inis,
g ozinis. Del
d iejy
pazyminiy
samplaikos y
Gia p ide a
ankséiau
dichoas no as.
Bene
plagiausiai
u ilizado
bele is inio
es iliaus
é mino. Su
adecamum
plan ea
dudaoniy dél lo
que, que
bele is ika
miisy y
kaimyny
lenguas sencal
se llama sólo
p oza, Siuo
caso iene en
men e el
consumo
biidas
g ozinéje
li e a ii oje
en gene al
(po lo an o y
poesía!).. 18
p ime o
Z ilgsnio bene
o
adecuamísimo
pa ece
e minus
g dzinis s ilius
(ply. g dzine
g oza ii a,
li e inis
ki inys). Sjinj
jung andame
pa a o a y J.
Pikéilingio
(1971:283, 284),
Siaip ya
gene almen e
a ojusio
a inio
bele is inio (o
simplemen e
bele is inio)
es ilaus
e mina.
Bud a dis
g oZinis
e iden emen-
e mues a
y8j con más
impo an e o
es iliaus
s e a. Siokiy
okiy abejoniy
su ge dél de lo
que, que
bad a dziai,
2ymin ys
s ilaus agj,
cons i uye
ip as inius
conjun os con
daik a a dziu
lengua
(adminis aci-
né lengua,
bui iné lengua,
kancelia iné
lengua y . .;
ma es ilos es
p incipalmen-
e lenguaje de
consumo bias),
o junginys
g oziné lengua
né a
jp as as. _
Siuo en epu
noendo kokiy
p iekais y
nelabai
populia iam
méninio
s iliaus e mui
(plg. meniné
kalba) 18 ados.
P iim inia bi y
isuma s iliy
e miny, ku iy
bid a diiai
(pazyminiai)
pa ig i aquel
paéiu pag indu,
digysim, según
biidingq
consumo
s e a. Li uiy
lengua
unciniai
es iliai has a
Siol compa a
mazai i8 i i;
i ai iy s iliy
eks y
iSsamus
es udio leis y
más
p ecisamen e
desc é2 i
s iliy bo as,
jun o ikslin i
y s iliy
e minus. Los
es ilos camba
más ápido que
los ni eles de
lengua
(g eigiau
incluso uZ
leksika),
ejemziui, pe
kele q
pasku iniy
me y, c eando
independien e-
men e p ensa,
laik aSiy
lengua
simplemen e
misy ocyse
ols a desde
adminis a in-
és lengua. Toji
aida ambién
e ia
cons an eme-
n e ajus a
s iliy
Clasi icacia y
e minija.
Su umpinimai
Amb azas 1967
Amb azas V.
Daba inés
lie u iy kalbos
sin aksés
aidos
cues iones
//Lie u iy
kalba
a ybiniais
me ais. V.,
Gai enis,
Keinys 1990
Gai enis K.,
Keinys S.
Kalbo y os
e miny Z .
Daba inés
lie u iy
lenguaje
Zodynas. V.,
1972. P, 76;
Ta p au iniy
Zodziy
Zodynas. V.,
1985, P.66; aún
plg. Timo eye
L., Veng o as
N. Li e a i os
mokslo
e miny
Zodynélis.K.,
1961
1967.
P29,
Sic o wi-
iski S,
Slownik -
e mindw
li e acki-
ch.
W oclaw
[..], 1986.
8.39;
La ieSu
alodas
Vi dnica.
Riga, 1987.
Ip. 126;
Co e cx-
ni
snumm: -
oneanse-
cxni
ciowaps.
M., 1987.
C. 123,
30

zodynas.
K., 1990.
G umadiené
1985
—
G umadiené
L.
Kodél
aps os
gelia
mies iecius?
//Li e a ii a
y a eas.
1985. Ko o 8
Kniaks a
1993
Kancelia in-
és consejos
de
lenguaje/A -
s. edi o us
P. Kniiiks a.
V., 1993
K inickai é
1984
~
K inickai é
S.
Kalby
aiskos
peculia idad.
V.,
1984.
Mis yk-
as 1985
Mis ik J.
S ylis ik-
a.
B a isla-
a, 1985
Palionis
1964
—
Palionis
J.
Li uiy
li e a ii inés
his o ia del
idioma
j adas.
V., 1964.
Palionis 1967
Palionis J.
Lie u iy
li e a ii iné
kalba
XVI-XVII a.
V., Palionis
1979 Palionis
J. Lie u iy
li e a ii in-
es kalbos
1967.
is o ija. V.,
1979.
Palionis 1985
Palionis J.
Kalbos
ciencia
comienmen-
ys. V., 1985.
Palionis 1986
Mazenuc A.
06
ax yansuo-
c H
npo6 emy
o6uenHTep-
a y pa
HOpMa H
‘oysxunon-
abawe
c aan
//OSuenwT-
epa ypHui
AIUK H
pyMKUMOH-
AIDHHE
c nan.
Bunbuioc,
1986.
Palionis 1989
Palionis J.
Li uiy
aSomosios
(li e a ii in-
és) his o ia
del idioma
j adas. V.,
1989.
Pikéilingis
1965
P ak inés
lie u iy
lengua
es ilis ikos
p og ama/-
Pa engé J.
Pikéilingis.
V., 1965.
Pikéilingis
1971
Pikéilingis
J. Li uiy
lenguaje
s ilis ika.
V.,1971.T.
1
Pikéilingis
1974
Daba in-
és
lie u iy
lengua
kul ii os
y
es ilis ik-
os
p og am-
as/Pa en-
gé J.
Pikéilingi-
s, A.
Pupkis.
V., 1974.
Pi o kin-
as 1990
Pi o kin-
as A.
Adminis -
acinés
cul u a
del
lenguaje.
1990.
V.,
Rasima i-
gius 1980
S ilis ik-
a/Suda é
A.
Rasima i-
cius//Li -
uanis iniy
p og am-
as de
disciplina
de
lenguaje.
V., 1980.
Rozenbe-
gas 1976
Rozenbe-
gs J.
La iesu
alodas
p ak is-
ka
s ilis ika.
Riga, 1976.
Sa ukyn-
as 1977
Sa ukyn-
as B.
Leidinio
paski is
i
kalba//Z-
monés y
habla. V.,
1977
Si au as
1982
Si au as
V. Teks o
sin aksé y
ien isinio
sen inio
análisisé
//Vien isin-
io sen inio
semán ic-
a. V., 1982.
Si au as
1988
Si au as
V., G enda
C. Li uiy
sin aksé
del
lenguaje.
V.,
Soblinskas
1988.
1973
—
Soblinskas
A.
Lecciones
Es ilís icas
(IX
claseé).
V.,
1973.
Soblinsk-
as 1987
Soblinsk-
as A.
Li uiy
didac ica
del
lenguaje.
V., 1987.
Zupe ka
1977
Zupe ka
K.
P ak iné
s ilis ika.
V., 1977.
Zupe ka
1983
Zupe ka
K. Li uiy
es ilos de
lenguaje.
1983 V.,
Zupe ka
1985
—
Zupe ka
K.
¿Cuán
s iliy
lie u iy
en lengua?
//
Enseño
i
c iéjimo
cues ion-
es. V.,
1985. T 17.
31