Žodžiai kryžkelėje. I

TERMINOLOGIJA IR DABARTIS Jonas KLIMAVICIUS ZODZIAI KRYZKELEJE. | 1. Paveldas ir veldinys; palikimas ir paminklas, palaikas Zodis paveldas (paveldg, paveldu, paveldé) yra bene Zodynininko Antano Lelio naujadaras — jo “Lietuvi8kos ir angliskos kalbos Zodyne” (Chicago, 1915) yra: paveldas = pavaldas — inheritance (nors atvirk3tinéje dalyje inheritance — paveldéjimas, paveldéjysté, 0 heritage ~ paveldéjimas; palaikas; tévonija), 0 jo “Lenky it lietuviy kalby Zodyne” (V., 1919) dziedzicznos¢é yra paveldas. Variantas su balsiy kaita ~ pavaldas — galbit greitai pasirodé ne visai aikus, tatiau biidvardj pavaldus — héréditaire — erblich — wacaeactwenmui dar teiké Stasys Salkauskis savo “Bendrojoje filosofijos terminijoje” (K., 1938) ir Vilius Péteraitis “Lietuvigkai angliskame Zodyne” (Miinchen, 1948)—hereditary, inheritable; biologijos reiksme Petras Avizonis vartojo pavaldumas. Jie neprigijo, ta¢iau néra prigijgs ir paveldumas M ir G 1982 10 28, 0 paveldus —né néra. Visq negausig, nors praplatéjusia paveldo vartoseng, daugiausia tarpukario, pateikia akademinis LKZ 1X — 1. “visuma jgimty organizmo savybiy, igyty i8 tévy, pirmtaky; paveldéjimas”; 2. “palikimas”; 3. “kultariniai ar buitiniai praéjusiy karty pasiekimai, kuriais naudojasi vélesnés kartos”: Idéjinis paveldas DZ. Oriai stiksojo paveldas ir norminio DZ abiejuose leidimuose (1954 ir 1972). Jame pirmoji reik&mé yra kaip tik ta, kuri didZiajame Zodyne paskutiné — 1. “materialinés ir dvasinés kultiros pasiekimai, kurie perduodami vélesnéms kartoms; palikimas”: Idéjinis paveldas. Antroji — biologijos, tik dar ir DZ, lysenkiné, antigenetiné — 2. “visuma jgimty organizmo savybiy, igyty is tevy, pirmtaky ir galindiy keistis iSorinés aplinkos sqlygomis; paveldejimas”. Teisés reikimés “palikimas” Gia pagristai nepateikta. TaZiau kultiros sqvoka ir genetikos terminu paveldas irgi nebuvo tapes, taigi Zodynas fiksavo ne tikrg, pastovig vartoseng, o sensteléjusius zodzio vartojimo bandymus. 8 Vartosenoje gyvas buvo ne knyginis idéjinis paveldas, o palikimas ~- 3. “praeities darbai, paminklai, reiSkiniai”: Kultiirinis palikimas DZ, Zinoma, palikimas buvo vertinamas jvairiai, neigiamai irgi, pvz.: Tamsus Praeities palikimas nyksta diena po dienos LKZ VIL. Atgimimo metais istorikas Rimantas Vébra pirmasis suabejojo kultiros ir istorijos palikimit: “Savoka “palikimas” neturi privalomumo aspekto. Tiek Zmogus, tiek visuomené, gavusi palikima, turi galimybe pasirinkti, kq imti i8 palikimo tolesniam gyvenimui ir ka ismesti” (“Vakarinés naujienos”, 1989 10 2). TaGiau tai esas griovimas, patirties niekinimas, voliuntarizmas — “visuomené, vertindama praeitj, nieko negali ismesti j istorijos SiukSlyng. Ji tik gali vienus reigkinius ir procesus apriboti, slopinti ir siekti jy nunykimo, o kitiems, pageidaujamiems, sudaryti kuo palankiausias salygas pletotis. Vadinasi, turime reikalg ne su palikimu, o su paveldéjimu! Todél ir deréty remtis savokomis “istorinis paveldéjimas”, “kiultizrinis paveldéjimas” ir pan. Savoka “paveldejimas” padéty tiksliau formuoti istorinj mastyma, supratima, kad visai taip, kaip vaikas paveldi savo tévy genus, taip ir visuomené paveldi buvusiy karty genus <->” (Ten pat). Beveik tas pat paskelbta po 5 dieny ir “Literatiiroje ir mene” (1989 10 7), tik cia teikiama istorijos paveldéjimas, kultiiros paveldéjimas. “Vakarinése naujienose” yra ir “Redakcijos prieraSas” (neabejoju, kad tai “Kalbos kampelio” globotojos kalbininkés Reginos Venckutés pastabos). Jame glaustai pasakytos 2 mintys: 1. Paveldéti galima ne tik genus, bet ir turta, o su juo galima visaip pasielgti: “kad daug kq negrazinamai praradome, lengvabidiskai i&vaisteme, kaZin ar Zodziai dél to kalti...” Labai teisinga, tik prie Zodzio lengvabildiskai bitina pridéti ir piktavaliskai. Tiksliai aiSkiai kalba Martynas Purvinas: “Betgi prasiki§o bidingasis klasinis pozitris, tada jprastas palikimo ragiavimas j “masy” ir “ne misy”; “kova su atgyvenomis sutapo su sovietinés sistemos strateginiais tikslais: naujojo pasaulio karimu, atmetant senajj palikima” (“Kultiros barai”, 1992 7 — 8 64). 2. Geriau tikty ne paveldéjimas, 0 paveldas: “sakydami “kultiros paveldas”, “istorijos ar istorinis paveldas”, labiau pabréztume tasa, perimamuma, tad Sis daiktavardis i8 tikryjy galéty biti laikomas tikslesniu Zodziu, <->". Taigi paveldas — tai paveldétas palikimas, bet “privalomumo aspekto” ir jis gali neturéti. Vadinasi, kultiros paveldo bitinumas néra negingijamai pagristas Tatiau Aultiros paveldas jau yra. Siek tiek bita ir 10 mety pries R. 9 Vebros straipsnj. 1979 m. B. Piesarsko ir B. Svecevigiaus “Lietuviy -angly kalby Zodyne” paveldas — heritage, legacy: kultitrinis paveldas - - cultural heritage (nors yra ir kultiirinis palikimas — cultural heritage, praeities palikimas — the heritage of the past). Zinoma, lengviausia paveldg jtaisyti administraci8kai. Taip ir padaryta, pvz.: Lietuvos kultiiros paveldo globos Kauno taryba L ir M 1989 48 13, Kultiiros paveldo inspekcija A 1991 38 4, Paminklotvarkos departamento Kultiiros paveldo centras LirM 19923 12, Kultiiros paveldo departamento paveldo rekonstrukcijos skyrius LA 1992 72 1. Sparéiausiai plito kultiaros paveldo apsauga LA 1991 92 5. I8 kultitros paveldo lieka tik paveldas: paveldo apsauga ir M 1990 36 2, Sv 1990 19 26, LA 1990 854, paveldo globa A 1990 13 9, paveldo Zenklinimas LA 1990 120 4, paveldo problema A 1990 13 9; net administraciniuose pavadinimuose: Paveldo globos taryba A 1990 13 9, Paveldo taryba A 1990 14 8. Gal pagal Vakarus, plg.: Heritage Foundation (Paveldo Fondas) Vasingtone LA 199] 91 3. <>Johnas Majoras (Dionas Meidioras) priémé p aveldo (heritage) minis tro Davido Melloro (Deivido Meloro) atsistatydinima LA 1992 189 2. Tagiau... Patys paveldo specialistai nemoka kirciuoti — vieSai daznai sako pavéldas, net visai sujaukia: paveldas — pavéldg. Kazin kaip jie kiréiuoja visai suprantamai atsiradus} Zodj paveldinifikai A 1990 14 8? O Vladas Dréma sako: “Irkas igalvojo tokj Zodj. Paveldas kaip kuvelda! (Juokiasi). Palikimas. Pakankamai i8sami savoka” (“Literatiira ir menas”, 1990 12 01). [8kraipoma forma, nesilaikoma sqvokos turinio, pvz.: “Pasirodé jau ketvirtas “Lietuviy kalbos istorijos” tomas; <->. <->. Salia gero geografinio kalbos “Atlaso”, tai dar viena plyta istorinés gramatikos paveldoje” (““Literatiira ir menas”, 1991 07 13, A. J. Greimas). Zinoma, kultiiros paveldas vartojamas ir neadministraciskai, ir net neSabloniskai, pvz.: Rytai, kurie paprastai turimi galvoje, kai priesinami Vakarams, yra Artimyjy Ryty kultiry, nenutriikstamai keitusiy viena kitq nuo senoves sumery-akady iki Siuolaikinio islamo, paveldas P1990 10 110. Apskritai paveldo naujoji vartosena yra labai plati. Yra Gia ir visai nekanonisky dalyky. Paveldo turinys ir konkretéja, pvz.: Dvarai — feodalizmo laikotarpio kultiiros paveldas LA 1990 85 4. Senamiestis — payeldo dalis, <> A 1990 13 9; irneaiskiai abstraktéja, pvz.: Dabar, kai politiniai saitai nusilpe, aixkéja, kad kriivoje laikomés vien to paveldo 10 déka LA 1990 81 3; ir mitologiskéja, poetiskéja, pvz.: O Zinai, kad ne Jausmas isseko,/ tik pabiro Ziedlapiai gélés ~/ neregéjai gimto kiemo vakar,/ Stebeikéliy patvoriy Z01és,//gydancios ir Zmogy, ir Tévyne,/ auganéios is paveldi sventy —/niekas neisaukétino, sumyné/prie stiprybés misy pamaty L it M 1990 17 10, M. Kargiauskas Terminizuojamos paveldo reiksmés apimtis staiga igsiplété ir pasidaré gal platesné negu buvusio palikimo — tai gamtds, istorinis, religijos, kinis ir kitoks paveldas: Pasaulio Paveldo Sqraie iuo metu yra 322 kultiiros ir gamtos paveldo objektai, esantys 69 valstybése KB 1992 353; Okoks lietuviskojo paveldo likimas Kaliningrado srityje LA 1992 14715; Misyistorinis ir ontologinis paveldas 8A 1991 8 1; Lietuvos istorijos paveldas LA 1992 229 1; KLR usu laikomas brangiu kiny liaudies paveldu, <->M ir G 1990 1 14; nacionalinis Paveldas LA 1993 139 12; etninis paveldas KmT 1989 82 1; rezistencinio Paveldo medziaga LA 1992 112 9; Nepriklausomybé prie Nemuno ir Dauguvos — grazus mitsy améinojo idealo ziedas ~ balty tiikstantmeciy kovy paveldas Vit 1992 9 7; karinis paveldas LA 1992 70 8; religijos paveldas LA 1992 51 3; krikicioniskasis paveldas Mt 1992 1 124; katalikiskasis paveldas GK 1990 15 6; staciatikiskas bizantinis paveldas P 1990 10 111; Patys brangiausi miisy tautos dalykai, kaip laisvé, jos troskimas, siekimas, ryitingas apsisprendimas ui tiesq, yra Bainy ios paveldas GK 1990 15 6; Tikéjimo paveldq issaugoje vyresnieji perduoda jj jaunimui LA 1993 68 5; itkinio paveldo testinumas A 1990 44 12; restauruojamas ikinis paveldas Vit 1991 6 5; Miisy teisinis paveldas, <-> —tai teisiniy anachronizmy panoptikumas LA 1992 137.Cia aiskiai matoma, kad paveldo reikmés raida eina ne genetine, biologine motyvacijos kryptimi, 0 socialine, kartais ileisdama net kokj “testamentinj” gli, pvz.: atsiémé Zeme paveldo tvarka LA 1992 116 6. Bidinga, kad to paveldo, kuris biity gal artimiausias kultiiros paveldui, yra bene maziausia: mokslo paveldas LA 199271 4; architektiiros paveldas KB 19923 51, Rusnés architektiirinis bei urbanistinis paveldas LA 1991 75 7; lietuviy poezijos paveldas Mt 1992 4 80, S.Geda; paveldo literatitra, paveldo knygos KB 1992 1 3. Greitai pasirodé, kas negerai. PradZioje tai gal neiSvengiama. Taciau tikrai prastai, kad negerumy per trejeta mety nemazéja 1, Visokio paveldo labai gausu, taéiau jis dar neuzémé tos palikimo vietos, kuriq jam skyré paveldo pradininkai. Lygiagretus palikimo variW tojimas antraisiais ar net ketvirtaisiais paveldo metais rodo per didelj vanguma. Pvz.: Etning, kaip ir visq kultiira, sudaro istorinis palikim as (paveldas), sukauptas rankrastynuose, muziejuose, 0 kartu ir gyvoji tradicija LA 1991 209 9; kultitros ir natiralusis gamtos pave Idas, bet gamtinis bei istorinis palikimas, vél istorinis ir gamtinis paveldas Vit 1993 5 6, ©. Kudaba. Iki pat siol nemaziau vartojamas ir vien palikimas: Lietuvos kultiiros palikimas KB 1992 5 59; valstieciai yra istorinés tautos dalis, realiai pretenduojanti j istorinés Lietuvos politinj ir kultirinj palikimg KB 1992 7—8 103. Kai kur palikimas gal ir liks. “Lietuvos kultiiros koncepcijos metmenyse” (V., 1990), kur jau yra kultiiros paveldas, muzikas O. Balakauskas ir literatiros mokslininké V, Daujotyté vartoja terming palikimas (p. 65, 69). Tebéra kaip buvo jprasta: /§ rankrastinio palikimo KB 1992 7-8 100; literatirinis palikimas P 1990 9 184; mokslinis palikimas LA 1990 85 4; KGB archyvinis palikimas LA 1992 153 4; net. katalikybés palikimas LA 1993 62 5. 2. Visur, kur buvo kultiiros palikimas, paveldas negali tikti pacia prigimtimi. Per daug grieZta ir aiSkiai neteisinga teigti, kad visai nieko negalima iSmesti. Nereikia labai né mesti, atkrinta tarsi savaime. Juk yra kultiiros sastingio, nuopuolio, netgi iSsigimimo, tai kam jo paveldas? Nebent pasilikti pavyzdziy keistenybiy, Zmonijos kvailybiy parodai. Miisy akyse i8 aplinkos ir samonés dingo visas klodas soc. realizmo “kultiiros”, daugybé sovietizmo “ikony”, jei nepateko j antrines Zaliavas, per turgus ir kitokius mainus igsibarsté pasaulyje keistenybiy kolekcininky rinkiniuose. Paveldu netapo. Paveldas yra, kai yra palikimo priémimas, paveldétojas, paveldéjimo teisiy patvirtinimas, kai yra kultiros palikimo dalyvavimas visuomenés kultiiros apykaitoje. Paveldas ateina ne palikimo laidoti, o tik jo riboti — paveldas néra visas palikimas, o tik paveldétas palikimas. Teisingai rao Leonidas Zilevicius savo straipsnyje “Kas tyrinés Rusijos archyvus?” su paantrate “Mintys apie misy paveldg ir palikim”: “AS ne kalbininkas, ta¢iau manau, kad kalbédami apie miisy kultiiros pavelda negalime apsiriboti vienu Zodziu. Paveldime tik tai, kq mums paliko tévai, seneliai, proseneliai. Tagiau jei paveldétas dvasines ar materialines gérybes pasiglemzé “draugai” arba kaimynai ir i jas galime tik pasiZiuréti, 0 daznai ir to padaryti neleidziama, — manau, reikéty vadinti palikimu” (““Literatira ir menas”, 1992 04 29). Jis taip ir skiria: Lietuvos paveldo ir isvezto palikimo generalinis katalo12 gas. Pélikimas gali biti ir nezinia kur esqs, nerastas, dinggs ar sunaikintas. Paveldas — paveldetas: nesunaikintas, nepavogtas, nenusléptas, saugomas, branginamas, Seimininkg ir gyvybg turintis palikimas. Taigi gali biti ir palikimo paveldas, 0 kadangi reikia ripintis, kad jis nenykty, neZiity, galima kalbéti ir apie paveldo palikimg palikuoniams, apie paveldo islikimg ar paveldo likima. Didziausias neatsakingumas — tai gausybé visokio paveldo, kuris téra nelemtas palikimas, o jei Zidirétume tarsi geneti8kai, kaip R. Vébros sidilyta, biity kintamumas, mutacijos, iSsigimimas: atsikratyti totalizmo paveldo A 1991 503; nepavydétinas totalitarizmo paveldas A 1991 202; jtarumas yra komunizmo laiky paveldas A 1991 20 2; Pasaulio sudveJinimo mentalitetas — taikomunizmo paveldas, kuris dar ilgq laika temdys Lietuvos viesqjj gyvenimg LA 1991 75 2; sovietinés sistemos paveldas A 1991 39 3; imperinio paveldo naita LA 1992 236 5; okupacijos mety slogus paveldas A 1991 53-54 3; nedziuginantis tarybiniy mety paveldas D 1991 38 3; Jaltos paveldas LA 1991 87 6; blogas paveldas LA 1992 36 3; destruktyvus visuomeninés minties paveldas Prsk 1991 8 498; Lietuvoje siandien grumiasi inertigkai sustinges paveldas su Seséliska dabartimi L ir M 1992 15 14. Netinka ir sunaikinto paveldo atstatymas A 1990 17 14. Vartojamas Gia ir palikimas — totalistinis, sovietmecio, socializmo, komunistinis, kazkodel ir postkomunistinis, sunkus ir klampinantis, bet maziau, persvara turi paveldas. ISvada: Paveldo jsivedimas néra sklandus, pdveldo ir palikimo skyrimas néra nuoseklus ir ry2tingas, neZinia kada pasibaigsiantis. Dar prastesné pamifklo byla. Pirmoji émé raginti Jiraté Markeviciené: “<-> vertéty atsisakyti paties “paminklo” termino ar bent susiaurinti jo vartojima. Sis Zodis néra ganétinai imlus — jis rei8kia atminties Zenkla, taigi Zymi tik vieng paveldo funkcijy ir nenusako paminklinio objekto amZiaus. Sitai leidzZia subendrinti paveldo objektus su niidieniais dariniais, kurie, dar tebeformuojami, jau reprezentuoja “socializmo pergales” minétame Paminkly sgrase” (Lietuvos kultiiros koncepcijos metmenys, p. 38). Vieng tiesa, tik cia nepasakyta, biity galima pripazinti — netobula sistema: kuopiné sqvoka palikimas, o dalys — paminklai. Nuoseklu biity: dalys — palaikai Taciau daugiskaitiniai palaikai bendrinéje kalboje bent pusei jos vartotojy netikétai pasidaré dvireikSmis ar net dviprasmis Zodis — 1. “mirusiojo palikti daiktai; palikimas” DZ,, “mirusiojo paliktas tur13 tas; palikimas” DZ,; 2. “mirusio Zmogaus liekanos, lavonas” DZ, “mirusio Zmogaus kiinas, kiino liekanos” DZ,,. Pirmoji reik8mé (ir palaikas) yra Lietuvos vakary savastis, antroji daugiausia raSty sovietizmas, bet to uateko, kad jis bendrinéje kalboje uzblokuoty pirmaja reikSme ir su ja susijusiq nuo S. Stanevigiaus ir S. Daukanto raSty turéta “senoves kultiiros liekany” reik&me, taip tinkamg prie palikimo. | Seniena “senas muziejinis daiktas” daugiau susijusi su uzmirstos senovés pavieniy liekany rinkimu, netikétu radimu, atrodo dar muzieji8kiau negu paminklas, be to, seno griovimo ir naujo kirimo didystei visai netiko. NeiSsilaike palaikai, palaikas, bet jau pamifiklas visai neprastai tinka: paminklai — “tam tikros civilizacijos evoliucijos ar atskiro istorinio ivykio liudininkai” (J. Buéas, — Lietuvos kultiiros koncepcijos metmenys, p. 43). Dabar jpraséiausia “atminimo statinio” reiksmé, Zinoma jau i8 P. Ruigio ir F. Kur8aiéio Zodyny, néra igskirtiné. Tiesiog jos tesinys ir iSplétimas yra “praeities palaiko” reik8mé: kultiiros paminklai, akmens amziaus paminklai, senovés paminklai, istorijos paminklai, liaudies architektiiros paminklai, gamtos paminklai, kalbos paminklai, rasto paminklai, literatiiros paminklai, net: to paties Zodzio uzragymas skirtingomis arba dvigubomis raidémis laikomas fonetiniu ir semantiniu kalbos paminklu J. Jurginis, — Livonijos kronikos, V., 1991, 21. O jos abi remiasi gyvosios kalbos reikime — 3. ‘kas lieka kaip atminimas; kas padaroma, paliekama ar duodama prisiminimui”: Duok an{t] pamiiklo Skapiskis. Ben{t] paminkluo [ty. paminklui] atnesk obuly [t-y. obuoliy] Palanga. Tévy pamifiklas tas koéélas Raudénai. Dar] mamos paminklq turiu — skarele Vidi8kiai (LKZ IX). Taigi kultitros pamiklo reiksmé gali biti labai plati, nebatinai, kaip teigia, pasiremusi UNESCO, J. Markeviciené, “pavieniai vertingi objektai”, 0 ne “kompleksai”, ne “teritorijos” ir pan. (Lietuvos kultiiros koncepcijos metmenys, p. 38). Visai pagristai greta J. Buéas raso: autos agrarinés kultiiros paminklas -~ istorigkai susiklostes kaimo krastovaizdis (Ten pat, p. 42). Jis irgi remiasi pasauliu, bet teigianciu prieSinga: “1964 metais Venecijoje priimtoje tarptautinéje paminkly apsaugos chartijoje nurodoma, kad kultiiros paminklo sqvoka apima ir atskirq kirinj, ir miesto ar kaimo tipo kompleksus, <->” (Ten pat, p. 43). Sitaip yra ir Lietuvos Respublikos kultiros vertybiy apsaugos jstatymo projekte: 24 straipsnis. Teritorijy — kultiiros paminkly apsauga ir varkymas D 199287. 14 J. Markeviéienés argumentas, kad terminas paminklas negerai del to, jog kai kas prie paminkly buvo pribloskes ir soc. niidienos ne visada vertus kultiiros daiktus, keliamas kaip tik tada, kai galima ty “paminkly” atsisakyti. Tai ar tada jis bitty argumentas? Kitas jos argumentas, beveik prieSingas — “Sis terminas suponuoja ypatinga muziejinj apsaugos tipa, kgris negaléjo ir nebuvo taikomas nei krastovaizdziams, nei miestams” (Ten pat, p. 38). Po poros mety jis dar plétojamas: “Taigi “jpaminklinimas” —neblogas biidas atskirti Zmones nuo jy praeities, padaryti kultiros pavelda svetima. Juk tradiciné aplinka, paversta muziejaus ar panoptikumo eksponatu, gali sukelti tik smalsuma, nuostaba ar sugraudinti, kaip visa, kas mire. Taéiau tai nepajégia suzadinti meilés, kuriai reikalinga gyvybe” (““Literatiira ir menas”, 1992 01 18). Tai teisinga, taéiau Zmones nuo praeities atskyré ir palikimg atrinkes ir iSriSiaves sumuziejino, sufasadino ne paminklo terminas, o tai, kad, kaip teisingai sako pati J. Markevigiené, buvo “tradicijy Saknys pakirstos” (Lietuvos kultiros koncepcijos metmenys, p. 38). Zinoma, valia atsisakyti paminklo, galima bity rasti gal ir kity prieZasciy, ir tam tikry kalbiniy argumenty — Zod2io paminklas reikimiy raida néra nuosekli, grandininé, o Sakotiné, priestaringa: gyvojoje kalboje paminklas turi ir visai ne “monumentaliy” reik’miy -- 4. “Zenklas, zymé”: Tos trobos nugriuvo, nebe[r] né paminklo Gruzdziai (taip pat Salamiestis, Kupiskis, Zidbiskis); 5. “kas iSlaikes labai maZa panaSumo j save (kalbant apie labai sunykusj, sublogus} zmogy, gyvulj ar menkq daiktq)” Plateliai, Alsédziai, Satés, Salantai (LKZ IX). Taciau kas pasiiilyta ir bandoma vartoti vietoj paminkly? Takstantis pirma nuobodybé biurokratiniai paveldo objektai LKKM 38, J. Markevitiené, kultiiros paveldo medziaginiai objektai L ir M 1992 3 8, J. Markevitiené. Zmoniskesnés, bet tokios pat nepatogios dvizodés paveldo vertybés LKKM 38, taip pat 42, 43, J. Buéas, tik vienos jy — paminklai, kitos — ne: Irvisa tai—kultiiros paveldo vertybés, dauguma kuriy tri paminklo statusq ir saugomos valstybés Ten pat 42; paminklo statuso suteikimas paveldo vertybei Ten pat 43; lieka ir paminkliné vertybé Ten pat 43, 44, ir kultiiros paveldo lygmeny, tipy, ritéiy ir grupix <-> paminkliné verté Ten pat 45. Net po poros mety, jau turint Paveldotyros skyriy prie Lietuvos mokslininky sajungos, vis dar patiems neaisku, “kq vadinti palikimu, ka paveldu, kas yra kultiiros objektas, ka pripazinti kultiiros vertybe, ka 15 ivardinti paminklosaugos, o ka paveldosaugos objektu?” (Jurgis Buéas. Payeldosaugos objektas. Trumpa paminklo savokos istorija. — “Literatira ir menas”, 1992 02 22), nors minima net praeities sauga [0 J.Markevicienés teziy pavadinimas — Kultiros paveldas (gyvenimo terpés apsauga) LKKM 37]. Ir paveldo vertybés Gia néra visai aiskios — lyg vientisa sistema, prieSinga pavieniams paminklams, lyg rinktiniai paveldo objektai: saugoti reikia ne palikimg apskritai, o paveldo vertybes kaip vientisq teritoring sistemq (palikimas — kq mums praeitis palieka, paveldas — kas mums teisiskai pridera, paveldo vertybés — kq mes is paveldo atsirinke disponuojame kaip kultiiros sqvastimi (=savastimi). Cia dar ir kultiiros paminklas — iskirtine, reprezentatyvi, prestiZiné kultiros vertybé, daugiau negu kultiiros objektas — néra visai atmetamas, tik teigiama, kad “reikia saugoti kur kas daugiau ir jvairesniy praeities vertybiy, negu diktuoja dabartiné paminklo samprata”. Sitokios terminy maiSaties neturi biiti, ir iSeitis aiski. J. Markeviciené, susnekusi apie naujadarus L ir M 1992 3 8, galéjo nuosekliai tq i8eit] prieiti. 18 tikryjy kultaros mokslas ir jvairios jam artimos sritys nuosekliai vartoja visq i8 kalbotyros skolintg terminy sisteméle — naujadaras, skolinys, vedinys, pvz.: Naujadary senamiestyje apologetai remiasi ir keliomis eilutémis is ICOMOS'o tarptautinés istoriniy miesty apsaugos chartijos VN 1988 295 2. Pirma, Lietuva, tapusi monarchija, karto pabrézty, kad ji—ne naujadaras ir net ne XX amiiaus pradiios valstybé LA 1990 87 6. Naudojamés daugiausia skolintomis koncepcijomis (esama ir graziy isiméiy), nors tieskoliniai, kaip aiskéja, ne visada yra geros riisies L it M 1983 46 6. <-> kontrastavimas bet kokiems tuo laiku aprobuotiems vediniams ir elgesiui buvo siejamas su priespriesa socialistinei ideologijai KB 1988 9 32. <-> modernumas <-> kaip atvirumo ir pliuralizmo vedinys KB 1993 2--3 106. Veldinys 1932 m. J. Barono “Rusy lietuviy Zodyne” vartotas kaip paveldo sinonimas (Hacneacrso — tévy palikimas, palaikai, liktiné, veldinys, véldémé, paveldas), 0 S. Salkauskio 1938 m. “Bendrojoje filosofijos terminijoje” — greta minéto biidvardzio pavaldus vietoj jprastinio paveldo (veldinys — héritage — Erbe, Erbschaft ~ wacneacreo, nors ne tik bendraja filosofine, bet ir visai konkredia nefilosofine reikime: Paveldima liga yra nelemtas veldinys), dabartinéje norminamojoje leksikografijoje pateikiamas nezinia i§ kokios vartosenos (ar tik J. Barono Zodyno?) imta, bet teiséje nevartojama reikime “paveldétas turtas, palikimas” DZ, (DZ, - ir “vel16 4. Vaiis — tai ne vezimas Kas yra vadis? Rodos, keistas klausimas — kuo vaziuoja, veza, tas vadis, atseit vezimas. Taip ir klumpama, Zinoma, ne visai lygiam daikte Biity pusé bédos — argi gali viskq Zinoti, viska mokéti. Visa béda, kad uzmirStama patarlé: nezinai, tai nesakyk, pasiklausk. Taigi raSoma, tikintis gal net “praturtinti” kalba: Taigi Zirgai grizta. <°>. Laimingas poilsio metu gaves pasivazinéti su zirgu rogémis ar vaziu, pajodinéti T 1976 75 4. <-> pradarda rytmetiniai vaziai, gabenantys j parduotuves kefyrq A 1990 39 8. Nepaslaptis, kad bet kuriame kolektyve esama darbséiy, sqziningy ir gabiy Zmoniy, kurie “tempia visg vazj” Ten pat 6. I8 ty -iniy (rytmetiniy vaziy!), ty netikusiy kabudiy numanu kalbos neriipestingumas. Taciau ir poetas klysta ir vaikuGius klaidina: Vazin pasikinkius/ Sirmajq kumele,/ Sesé Elenyté/ Leidosi j keliq K. Kubilinskas. MaZyjy metai. V., 1972, p. 319. Klysta vertéja: Ak, jei biity pamates jis pretoriy vazy aukstajam,/riedantj viduriu cirko, tarp dulkiy, Jupiterio ritbq/ dévintj Sauniai Juvenalis. Satyros/ Vert. A. Bendoriiité. V., 1983, p. 77. Graikija melo pilna: kad buves skersai Helesponta/ tiltas tiesus is laivy ir pralékt jais vaziai galéje Ten pat 82. Ryty aukitaitis juoktysi, stebétysi, o mes atsiverskim DZ,: vazis (2), vaiys (4) — “grazios iSeiginés rogés su sédynémis”. Va tai tau! Atsiminkime: Giuzus vagis. Pasitelkime poezija: Sniegulés pinasi. Varpeliai Saukias./ Kaip diimas lygumos bekraités!/ Vazelis gieda margarastis/ Sarmotoj lygumoj palaukés./ Sniegulés pinasi. Varpeliai saukias A. Jasmantas. Poezija. V., 1992, p. 38. Beje, Zodynui deréjo pridéti pazyma farm. — tarmybé ar, tiksliau, ryt. — ryty aukitai Zodis (plotas apytikslis, nes dar néra duomeny ~ “Lietuviy kalbos atlase” kartografuoti tik darbiniy rogiy pavadinimai, o “Lietuviy kalbos Zodyno” V raidés tomo dar néra). Bendrinéje kalboje nejsigaléjgs, rizikinga net vartoti -- gali nesuprasti, pvz.: Kas aus lovatieses, kas darys puosnius vazius ir vezimus LA 199047 3. Klupteléjo ir Zodynas — prie Zodzio drabstinéti pateikta vienintelé, bet netikusi iliustracija: Vaziu vazinéja, purvus drabstinéja, Nebent per polaidi, pavasariop. Negalima tiketi ir laikraSciu, lapkritj raSandiu apie vaziavima vazeliu. Nusistebéje dabar atsikvosékim: vazis — “rogés”, bet juk jos ir yra su pa-vaz-omis! Ir tame plote, kur “pavazos” /éikémis vadinamos (tarp 23 Joniskio ir ROki8kio, nuo Latvijos iki Rozalimo, Raguvés, Simoni), rogémis va Z-iuojama. Taigi visai désningai — vazis! O vedimas? Kam jau vezimas, o kam dar ratai; vienur ratas, kitur tekinis (labai nuosekliis latviai: “vezimas, ratai” — rati, “ratas” — ritenis). “Lietuviy kalbos atlaso” duomenimis, vezimas vartojamas Némuno it Neriés tarpupyje (i8skyrus Merkio aukstupj ir kairjjj krantq) ir Nemuno kairiajame krante, o nuo Dubysos jtakos — ir desiniajame siauroku ruozu iki Klaipedos. Likusioje dalyje — daugiausia ratai, bet ne i8tisai, 0 SU mazyCiais vezimo pramai8inio vartojimo intarpais ar net grynomis salelemis. Siaip ten vezimas reiSkia ne keturrate vaZiuote, bet jos “kébula” (Sia reik8me yra ir rogiy vezimas) arba turinj — vazta (panasiai Dubiciuose raty turinys — ratiné); o tuScia — ryty aukstaiciy vezécios (vezétys), bet irgine kiekviena—paprastai tam tikra, ypaé darbiné, dazniausiaiméSlaveze (Sienvezé ~ ratai, Marcinkonysé — ratinos, grazi, lengva — rateliai). Raty kraste yra ir daugiau pavadinimy, deja, jie nelietuvi8ki. Vezimo plote ratai igi pasitaiko, bet tik frazeologijoje. Gal kam keista ratai? Tegu pasivarto LKZ XI, ras dar keistiau — vienaskaita ratas arba ratelis, ratukas, raciukas reiskia... “dviratis”. Ir vezimo ratas ne visoje Lietuvoje, yra dar ir tekinis (ret. tekiny’s) - daug siauriau negu ratai, bet pietiné riba artima (Kintai-Silité-Juknai¢iai -Zemaiéiy NatmiestisZvingiai-Veliuona), o toliau suka Siaurén ir labai raitosi (Surviliskis-Ramygala -Steigviliai-Pasvalys-BirZaiNemunélio Radviliskis). Tautosakoje gali biti ir sqmi8riai: Ried ratai, riedratukai, ried mazieji tekinukai Ludké (etnografinio ansamblio plokstelé “Patalkiy vakaroné”). Sukas kaip tekinis raty paskutinis -- negirdejusiam gal keista? Ratelio, Zemaiéiy verpliJamojo rato, ratinio, ratino tekinis -- irgi keista? O juk ir ratelio ratas gal net kokiam tarptautiniam terminologijos kodeksui nepatikty. Taciau gyvajai kalbai visa tai sava, tikra ir tvirta. Zinoma, bendrinés kalbos Zodyne tekiniui deréty pazyma rarm., raty aikinime tekiniai irgi netinka. DZiaugtis galima, kad racius aiskinamas apdairiau -- “raty ir mediniy vezimo daliy dirbejas”. Beje, ir rogiy Kaip tai pasidaré? Matyt, pavazine vaziuote (vaziu, taip pat rogémis, tarm. ragémis, rdgutémis,...) vaziuota, ratine (ratais) -- rietéta, riedéta, otekiniy - tekéta, Paskui per ilga Si sistema pakito, naujoji -- nevienalyté, Bet ji laikosi tvirtai ir niekam neleidziama kalbos duomeny savavaliskai keisti, mai8yti. Vazis -- roges, Ir Sventa. 24 Sutrumpinimai I. Zodynai, enciklopedijos, knygos -- Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas. V., 1954 DZ, __-- Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas. V., 1972 FTZ — -- Fizikos terminy Zodynas. V., 1979 LKKM -- Lietuvos kultiiros koncepcijos metmenys. V., 1990 LKZ = Lietuviy kalbos zodynas. V., T. 2, 1969. T. 4, 1957. T. 5, 1959. T. 7, 1966. T. 9, 1973. T. 10, 1976. T. 11, 1978 LTE — --Lietuviskojitarybiné enciklopedija. V. ,T.5, 1979. T. 11, 1983 NUE -- Namy ikio enciklopedija. V., 1987 PolZ, -- Politechnikos Zodynas. V., 1984 Il. Periodiné spauda A ASr D -- “Dienovidis” GK — --“Gimtasis krastas” KB “Kultiiros barai” KmT --“Komjaunimo tiesa” KV “Kalba Vilnius” LA “Lietuvos aidas” LirM -“Literatiira ir menas” LR ~-“Lietuvos rytas” MirG --“Mokslas ir gyvenimas” Mt “Metai” P -- “Pergalé” Prsk —-- “Proskyna” R “Respublika” SMD °-- “7 meno dienos” SA “Siaurés Aténai” T TMkt -- “Tarybinis mokytojas” TV ~Televizija vit ~- “Viltis” VN “Vakarinés naujienos” VvZ — --“Vilniaus Zinios” Skaitmenys Zymi metus, numerius ir puslapius (TV —- data) 25