IVAIRENYBES
Kazimie as
GAIVENIS
KAI
KURIY
ZUVU
PAVADINIMAI
Gal
i
mes
pagausim
aukso
Zu j
Po
isy
nelaimiy
i
ka y.
A.
Bal akis
Pasaulio
jii ose,
upése
i
eZe uose
gy ena
apie
21
iks an j
asiy
Zu y.
|
ienas
jy
Zmogus
nek eipia
jokio
démesio,
nes
jos
smulku és
(1-2
cm)
i
neiS aizdzios.
Ki y
bijo
kaip
ugnies,
Zinodamas,
kad
jy
aS is
dan ys
mauduolj
a
Siaip
j
andenj
pa ekusj
Zmogy
gali
mi i-
nai
suZalo i.
T eciy
spal a
i
o ma
aukia
aki,
odél
Zmogus
jas
lai-
ko
ak a iumuose,
g oZisi
jomis.
Ke i as
—
kaip
ik
iSmano
gaudo,
sudo,
Saldo
i
j
kep u es
deda.
Taigi
Zmoniy
san ykiai
su
Zu imis
nuo
seny
seno és
ne ienodi.
Lie u os
géluosiuose
andenyse
gy ena
apie
60
aSiy
Zu y,
o
Bal-
ijos
jli oje,
p ie
Lie u os
k an y,
—
da
apie
30
iiSiy.
Dauguma
mi-
sy
Zu y
y a
ie inés,
kai
ku ios
a eZ inés,
aklima izuo os.
Seniausi
lie u iSki
Zu y
pa adinimai
y a
seni
indoeu opie iski
Zo-
diiai,
p z.:
e ’ké as,
eXe ys, kaiSis,
lasisa,
lydeka,
lynas,
ménké,
pléksné,
ungu ys,
égélé
i
k .
Bidingas
misy
Zu y
pa dinimy
b uodZas
—
sino-
nimiskumas.
Populia iosios
Zu ys
y a
adin os
ben
keliais
a dais,
p z.:
g uzlys
(Gobio
gobio)
—
kilbikas,
zablis,
gi i é,
g amzdé,
k iau-
nys;
k oja
(Ru ilus
u ilus)
—
méks as,
b uise;
plakis
(Blicca
bjoe -
kna)
—
bé zalapé,
plégdzé,
yki is;
axdé
(Sca dinius
e y h op halmus)
—
audonspa né,
udakis,
Ziezulé
i
k .
Kadangi
kai
ku ios
Zu ys
labai
panaSios
ienos
j
ki as,
ai
i
jy
pa adinimus
daug
kas
painioja.
Pa-
yzdziui,
sélia os
(Co egonus
albula)
labai
panaiios
j
syki s
(Co ego-
nus
la a e us).
Be
o,
pas a oji
Zu is
labai
a maini.
Ich iologai
sako,
kad
Lie u os
andenyse
gy ena
ben
4
o my
sykai,
p z.:
Bal ijos
sy-
kas,
eZe inis
sykas
i
k .
Didziausias
sykas
1985
m.
bu o
pagau as
Tau-
86
agné.
Jis
s é é
4,2
kg,
bu o
76
cm
ilgio
i
14
m.
amZiaus!.
L.
I inskis
syka
adino
Zodéiu
Sal é,
o
“Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyne”
(1993)
sakoma,
kad
Zodziu
Sal is
ne iksliai
adinamos
ben
4
Zu ys:
upé a-
kis,
sykas,
ki Slys
i
sala is.
Tuo
a pu
p o .
I anauskas
Zod/iais
sala a,
séla a
adino
s in as.
Taigi
Zu y
pa adinimai
ge okai
pinkliis.
Juos
a painio i
gali
ik
specialis ai.
Ki a
bidinga
Zu y
pa adinimy
ypa ybé
y a
a,
kad
mes,
lic u iai,
iS
Zu y
pa adinimy
esame
pasida ¢
a i inkamy
eiksmazodziy,
eis-
kiandiy
jy
gaudyma,
p z.:
aukslidu i,
l dekdu i,
s in iné i,
Sapaldu i
(Sapaliné i)
i
. .
Kai
ku ioms
ki oms
mums
ge iau
Zinomoms
kal-
boms
okia
da yba
nebiidinga.
Pa yzdziui,
no s
angly
kalboje
kon-
e sija
labai
dazna
(plg.
he
ish
“Zu is”
i
o
ish
“Z ejo i”),
be an-
glai
nepasaky y
o
bu bo
“ égéliau i”,
0
sako
ca ch
bu bo s.
Ne
i
miusy
kaimynai
la iai
nemoka
saky i
“ égéliau i”,
0
sako
ke
édze-
les.
Zau iniy
lie u isky
pa a dziy
u ime
aip
pa
palygin i
nedaug,
p z.:
Lydys,
Lydeka,
Lydekdi is,
Lidekduskis,
Lideka icius;
Véegélé
(i
Vege-
la icius);
Ka ésas,
Sépalas;
Sal is
(i
Sal is);
Kioja.
Jdomu,
kad
né a
lie u iskos
pa a dés
ESe ys
(ben jau
“Lie u iy
pa a dziy
Zodyne”
jos
ne andame),
no s
Sios
Zu ys
Lie u oje
y a
ienos
populia iausiy.
S in os
(Osme us
epe lanus
L.),
p o .
V.
U buéio
Zodziais
a ian ,
Ku Siy
ma iy
pak an eése
kadaise
biida o
iks anciy
Zmoniy,
ypaé
a gingyjy,
pag indinés
mai in ojos’.
Pa asa j
s in y
gaudy i
cida o
isi.
Poe as
E.
Ma uze icius
apie
s in y
aukima
aip
ago:
Toks
pap o ys
jau
-
nieko
nepakeisi,
I
nes a bu,
a
éjas,
a
lie us:
Pa asa j
j
pi ma
Ziikl¢
eisi,
Tai
biisi
s eikas
iS isus
me us’.
'Vi bickas
J.
Lie u os
Zu ys.
V.,
1986,
P.
34.
*U bu is
V.
Bal y
e imologijos
e iudai.
V.,
1991.
P.
175.
>Ma uze iéius
E.
Rink iniai
ag ai.
V.,
1987.
T.
1. P.
136.
87
Zodis
s in a
—
ge manizmas,
o
y ieciy
a ojams
Zodis
s inka
-
polonizmas.
EZe inés
s in os,
ku ias
zoologai
adina
eZe inémis
s in-
elémis
(Osme us
epe lanus
m.
elic a)
pasclusiai
skaniai
k epia.
La-
bano o
Zmonés
sako,
kad
jy
k apas
panaSus
j
8 ieZiai
augin y
agu -
ky.
Siau és
jii y
dids in és
nek epia.
Po
ka o
ku j
laika
jos
bu o
adi-
namos
usiSku
(i$
ik yjy
—
suomisku)
ZodZiu
moi a.
Daba
joms
pa-
adin i
suku as
e minas
s in ené.
Didziajame
“Lie u iy
kalbos
Zodyne”
p ie
Zodzio
selia a
iS
A.
Jus-
kos
Zodyno
y a
oks
sakinys:
“Sélia a
y a
su
bal a
akim,
o
smaila
-su
audona”.
Taigi
apie
kokiq
audonakg
selia os
giminai e
kalbéjo
A.
Juska?
IS
o
pa ies
Zodyno
ma y i,
kad
ZodZiu
smaila
adin os
d i
Zu ys:
aukélé
i
g uzlys.
Deja,
nci
ienos
jy
akys
ne audonos.
Taigi
kazin
a
ik
ZodZiu
smaila
nebu o
adin a
da
i
e¢ia
Zu is
—
audeé,
a ba
ZiezZulé
(Sca dinius
e y h oph almus
L.).
Jos
akys
i8
ik ujy
u i
audong
deme
i Su inéje
dalyje.
Tiesq
sakan ,
audonos
da
i
kuo-
ju,
a ba
mekS y
(Ru ilus
u ilus
L.),
akys.
Beje,
Zodis
Ziezulé
(:Ziezi
“pyk i”)
Siai
Zu iai
pa adin i
ik iausiai
i gi
pa a o as
dél
jos
audo-
ny
akiy.
Pasi aiko
a ejy,
kad
mailius
adinamas
ki ais
ZodZiais
negu
su-
augusios
Zu ys.
Pa yzdziui,
Zodis
négé
—
ge manizmas.
P o .
V.
U -
budio
ZodZiais
a ian ,
“lie u iai
$;
pa adinimg
eikiau
bus
ga e
-
ik iausiai
pe
ku Sininkus
i$
la iy
kalbos”*.
Sis ema ikos
e minijo-
je
Zodis
négé
palygin i
nesenas.
J.
Elisonas
Sio
Zodzio da
ne a ojo,
kalbama
Zu j
adino
Zodziu
sep yn aské
( ies
jos
gal a
y a
sep ynios
po os
Ziauniniy
angeliy,
panasiy
j
askus).
Bene
pi masis
Zu y
si-
s ema ikos
e minijai
Zodj
-négé
p i aike
p o .
T.
I anauskas.
Uping
nége
(Lampe a
lu ia ilis
L.)
Zodziu
de ynaké
adino
A.
Juska
i
F.
Ku Sai is.
Ma y ,
kad
skai¢iaus
“de yni”
pasi inkimas
Siuo
a eju
y a
mo y uo as
ik
pe kel ine
p asme,
bii en :
de yni
-
“daug”
(plg.
paukSéio
pa adinimg
de ynbalsé
—
Syl ia).
Négiy
mailius
adinamas
Zodziais
e auza i ba
(g auza i bla),
smegzemé
i
k .
Siy
sudu iniy
Zo-
diy
mo y acija
odo,
kad
Zu y és
mégs a
aus is
j
upés
dugng.
Zodis
‘U bu is
V.
Ten
pa .
P.
153.
88
Vingilis
i8
ik yjy eiSkia
ne
g auza i ba,
be
me amo ozés
nep acju-
S|
indi ida’,
Mazyjy
négiy
(Lampe a
plane i)
ingiliai
gali
ne
ne s-
li.
Visos
négés
—
nesimpa iskos,
k auge és
Zu ys.
S ai
ka
apie
jas
aiz-
dziai
a8é
zoologas
J.
Elisonas:
“Min a
sep yn aské
daZniausiai
d é-
Seliena
a ba,
jei
pasiseka
p ismeg i,
ai
i
gy y
Zu y
kiinu.
Nea sisa-
ko
i
j ai iy
andens
gy uléliy,
p z.,
ki méliy
i
k .
P ismegusi
j
ku j
No s
andeninj
gy ulj,
sep yn aSké
isy
pi ma
aginiais
sa o
dan i-
mis
p ag auzia
jo
oda,
0
paskum
ima,
kaip
ik as
pa azi as
siu bli
lieZu iu
i8
sa o
Seimininko
isas
jo
kiino
sunkas
i
mésq.
Zu inin-
kams
sep yn askés
p ida o
ka ais
daug
ipesciy,
nes,
uZpuolusios
jy
Pas a y us
inklus,
sugeba
iena
nak imi
sugadin i,
ki aip
a ian ,
is-
es i
pakliu usias
j
os
inklus
Zu is”®.
Senieji
lie u i8ki
Zu y
pa adinimai
-
daugiausia
ne
sudu iniai
Z0-
dziai.
Naujieji
pa adinimai
( u bi
dél
analogijos)
jau
labai
dazZnai
da omi
su
an uoju
sandu
Su is
(-Zu e),
p z.:
bizonzu e
(Ic iobus
ap-
p inellus),
ka Zu e
(Ic ala us
punc a us),
saulazu é
(Lencaspius
deli-
nea us),
aukzZu é
(Pholis
gunellus
L.),
éjazu é
(Belone
belone
L.),
ilkzu é
(Ana chichas
lupus
L.)
i
k .
18
“Namy
kio
enciklopedijos”
(V.,
1987)
galima
bii y
da
p idé i
juodzu e
(didele
Zu j,
ka ais
s e-
ianciq
iki
10
kg
i
pagaunamag
Siau inése
Tolimyjy
Ry y
ji ose),
Se -
nazu e
(nedidele,
be
skaniq
Zu ele,
Z ejojama
p ie
Ha ajy
saly)
i
papiigzu e
(labai
skaniq
Zu j,
gaudoma
p ie
Kubos
k an y).
Visi
o-
kie
pa adinimai
jmanomi,
be
io
da ybos
bio
ne eiké y
labai
plés-
i.
Sis ema ikos
a 2 ilgiu
isi
Sie
pa adinimai
p as i,
nes
p icS a auja
a p au iniy
nomenkla i os
kodeksy
eikala imams.
Be
o,
ku ian
naujada us,
eiké y
eng i
p imi y iy
e iniy,
p z.:
lydekiné
bal a-
k aujé
(Champsocephalus
esox),
plg
Tusy
W464
be oKpoeKa.
Ja
ei-
keé y
adin i
kaip
no s
ki aip
(p z.,
pap as oji
lédZu é).
P as okas
i
pa adinimas
didziagal é
(Pe co us
glehni),
plg.
usy
eoaogewxa.
Jai
pa adin i
galima
bii y
p i aiky i
aukSliag ybiy
klasés
pelésinio
g ybo
(Aspe gillus)
pa adinima,
.y.
gal éné.
Taigi
iSies
pa adinimas
ga-
*U bu is
V.
Ten
pa .
P
153.
‘Elisonas
J.
Zoologijos
ado élis
aukS esniosioms
mokykloms.
K.,
1925.
P.
386.
89
le y
bi i
pap as dji
gal éne.
Labai
da2nai
j ai uoja
kai
ku iy
Zu y
pa adinimy
agyba.
Ne gi
labai
g aziai
iSleis ose
knygose
ka ais
a8oma
klaidingai,
p z.:
ske -
snukis
(=ske ssnukis),
s imélé
(=s imelé)’
i
k .
“Namy
kio
encik-
lopedijoje”
(1987)
ap inkame
ki okiy
ne ikusiy
pa adinimy,
p z.:
Ca-
i a
(=Ramiojo
andenyno
lasisa),
saida
(=ledjii io
menké),
obla
(=Kaspijos
kuoja)
i
k .
Baisiausia
i8
isy
egzo iskyjy
Zu y
u bi
pi anija
(Rooso el iella
na e e i).
Zoologai
jq
daZnai
adina
i
ame ikiniu
laSiska piu.
Salia
Zodzio
pi anija
ka ais
pasi aiko
da
i
neno miné
o ma
pi aja.
Sios
zZu ys
gy ena
Amazonés
baseine.
Jy
pléS umas
esas
neapsakomas.
Vienas
Z ejys
aip
asé:
“Ka a,
keldamiesi
al imi
pe
upg,
nuSo e-
me
Se na,
ku is
g e a
miisy
i gi
plauké
ske sai
upés.
Indénas,
sédéjes
p ie ai inio
i klo,
p i i8o
Se na
p ie
al ies
i
mes
empéme
jj
j
k an-
q,
ke indami
i8kel i
sau
puo a.
Be
miisy
s ajonéms
nebu o
lem a
issipildy i:
didelis
pulkas
pi ajy
(=pi anijy
-
K.G.),
paju usios
k au-
jq,
ué uojau
apspi o
Se na
i
puolé
p ie
jo.
Akimi ksniu
anduo
su-
kunkulia o
nuo
s aigiy
si y
elni ksciy,
gabalis
d askanciy
Se nieng,
judesiy.
Kai
pasiekéme
ki a
k an a,
i8
Se no
mazai
kas
bu o
like”®.
Zodis
pi anija
pe
po ugaly
kalba
a éjes
iS
upiy
(B azilijos
indény)
kalbos.
P o .
T.
I anauskas,
ap a’ydamas
ekspedicija
j
B azilija,
a-
8é,
kad
pi anijas
jie
gaudg
eZe e
Pi i-Pi i,
ku is
ie inés
indény
gen-
ies
kalba
eiSkia
“Zu is,
Zu is”®.
Taigi
gali
bi i,
kad
ZodzZio
pi anija
Saknis
i
eiSkia
Zu j.
Idomios
i
g aZios
ak a iumy
Zu y és:
isomis
ai o yk8 és
spal-
omis
ZaiZa uojan ys
gipiai,
legma i8ki
gu dmiai,
Z alios
i
ik ios
pecilijos,
didziaakiai
sidab iniy
ka osy
pusb oliai
eleskdpai,
aus ie}ji
ka dudciai,
isais
dugna
Ciupinejan ys
Samikai,
spal ingieji
pes ukai~
gaidéliai,
juodukés
g akS iosios
molinézijos,
plok8 ieji
skalid ai
i
k .
Be eik
isy
Siy
Zu yciy
pa adinimai
—
nelie u iSki.
Pasi aiko
i
ne ai-
syklingy.
Pa yzdziui,
ka duocius
(Hiphopho us)
ak a iumininkai
daz-
’Vi bickas
J.
Ten
pa .
P
19,57.
*
Po
Zemynus
i
Salis.
K.,
1979.
P.
17-18.
*I anauskas
T.
T ys
ménesiai
B azilijoje.
V.,
1960.
P.
112.
90

niau
adina
Ka donesiais,
nes
Siy
Zu y
pa inéliai
u i
uode
gos
iSauga,
Panasia
j
ka dq.
Pas a asis
Zodis
y a
e inys
iS
lo yny
kalbos.
|
Zodj
ka donesis
panaSius
e inius
augaly
sis ema ikos
e minijai
kadaise
mégino
ku i
J.
Pab éZa,
be
éliau
jie
isi
bu o
pakeis i
ki ais
e mi-
nais.
Kai
ku ioms
Sil ujy
k aS y
andeny
Zu eléms,
auginamoms
aip
pa
ak a iumuose,
ka u
su
specialis ais
esame
suki g
i
kele
lie-
u isky
pa adinimy,
p z.:
pilkasis
lydekénas
(C enolucius
huje a
ins-
culpa us),
Zaliasis
e ps énis
(Labeo
ena us),
pap as 6ji
ask iné
(Chi-
lodus
punc a us)
i
k .
Tagiau
ai
ik
da bo
p adzia.
Daugelis
ak a-
iumy
Zu yéiy
da
ne u i
inkamy
lic u i8ky
pa adinimy.
Be
o,
a -
ky ini
da
i
ja y
Zu y
pa adinimai.
91