IVAIRENYBES
Kazimie -
as GAIVENIS
KAI
KURIY
ZUVU
PAVADINIMAI
Gal e noi
ca usim
o o Zu j Po
isy nelaimiy
i ka y. A.
Bal akis
Pasaulio
jii ose,
upése
eZe uose
i e su
iks an j
asiy
i
21
Zu y.
|
uno
jy
Zmogus non
di igeia
nessunio
démesio,
pe ché le
smulku és
cm)
(1-2
neiS aizdzios.
i
Ki y eme
come
ugnies,
Zinodamas
che aS is
dan ys
jy
mauduolj
a
Siaip
j
andenj
pa ekusj
Zmogy
può
mo alm-
en e
suZalo i.
T eciy
colo e a
i
o ma
aukia
aki, odél
Zmogus le
laiak a iumi,
g oZisi eim.
ko
Qua o
—
come solo
iSmano
gaudo,
sudo,
Saldo
i
j
kep u es
deda.
Quindi
Zmoniy
elazioni
su
Zu imis nuo
seny
seno és
ne ienodi.
Li uani nelle
géluosi
acqueise
i e ci ca
aSiy
60
Zu y,
o
Bal ia
jli oje,
p esso
Lie u os
k an y,
—
anco a
su iiSiy.
30
La
maggio pa e mi-
sy
Zu y sono
ie inés, alcune
a eZ inés,
acclima izui i.
Più ecchi
Li u iSki
Zu y
nominazioni sono
an i
indoeu opie iski
Zodiiai, ecc. :
e ké as,
eXe ys, kaiSis,
lasisa, lydeka,
lynas, ménké,
pléksné,
ungu ys,
égélé k .
i
Bidingas
misy
Zu y
pa dinimy
b uodZas
—
sinonimiskum-
as. Popolia i
Zu ys è
chiama a
almeno
da di e si
nomi,
ecc.:
g uzlys
(Gobio
gobio)
—
kilbikas,
zablis,
gi i é,
g amzdé,
k iaunys;
k oja
(Ru ilus
u ilus)
—
méks as,
b uise;
plakis
(Blicca
bjoe kna)
bé zalapé,
—
plégdzé,
yki is;
axdé
(Sca dinius
e y h op halmus)
—
audonspa né,
udakis, Ziezulé
k .
i
Poiché
alcune
Su ys
mol o
somSios
una al a,
j
è
i
jy
nominimi
mol i si
con ondono.
Pa yzdziui,
sélia os
(Co egonus
albula)
mol o
panaiios
syki s
j
(Co egonus
la a e us).
Be
o,
ques 'ul imo
Zu is
mol o
icmaini.
Ich iologi
dicono che
Li uania
andenyse
i e a
o mi
4
sykai, p z.
:
Bal ijos
sykas,
eZe inis
sykas k .
i
Didzākais
sykas
1985
m.
è s a o
ca u a
Tau-
86
agné.
Egli
weé é 4,2
kg, e a 76
cm lungo
e 14 m.
amZiaus!.
L. I inskis
syka
adino
Zodéiu
Sal é, o
Daba in-
és
lie u iy
kalbos
Zodyne
(1993)
sakoma,
che
Zodziu
Sal is
nonicsliai
chiama e
almeno 4
Zu ys:
upé akis,
sykas,
ki Slys e
sala is.
Men e-
pu p o .
I anausk-
as
Zod/iais
sala a,
séla a
chiama a
s in as.
Quindi
Zu y
nomiinime
ge okai
pinkliis. Li
spaña e
può solo
specialis-
i.
Un'al a
bidinga
Zu y
pa adini-
my
pa icy-
bé è
quella che
noi,
lic u iai,
iS Zu y
pa adini-
my siamo
pasida ¢-
amy
co ispo-
nd
eiksma-
zodziy,
eiskian-
diy jy
gaudyma,
p z.:
aukslidu-
i,
l dekdu -
i,
s in iné-
i,
Sapaldu i
(Sapaliné-
i) e . .
Alcune
al e pe
cui noi
meglio
Zinomom
lingue
ale
ea o
non
spa idon-
e.
Pa yzdzi-
ui,
sebbene
angly
pa lando
kon e si-
ja mol o
dazna
(plg. he
ish
Zu is i
o ish
Z ejo i),
ma angli
nepasak-
y y o
bu bo
égéliau-
i, 0
ca ch
dice
bu bo s.
Anche e
miusy
kaimynai
le iai
non sa
di e
égéliau-
i, 0 dice
ke
édzeles.
Zau iniy
lie u isky
pa a dziy
abbiamo
anche
con on -
a e
nedaug,
p z. :
Lydys,
Lydeka,
Lydekdi i-
s,
Lidekdus-
kis,
Lideka ic-
ius;
Véegélé
(i
Vegela ic-
ius);
Ka ésas,
Sépalas;
Sal is (i
Sal is);
Kioja.
Jdomo,
che né a
lie u isk-
os
pa a dés
ESe ys
(ben già
Lie u iy
pa a dziy
Zodyne la
ne anda-
me),
sebbene
Sios
Zu ys in
Li uania è
delle
populia i-
ausiy.
S in os
(Osme us
epe lanus
L.), p o .
V. U buéio
Zodziais
dicendo,
Ku Siy
ma iy
pak an e-
ése
kadaise
biida o
iks anc-
iy Zmoniy,
ypaé
a gingy-
jy,
pag indin-
és
mai in o-
jos.
P imasa-
j s in y
caudi i
cida o
u i.
Poe a E.
Ma uze i-
cius su
s in y
aukima
così
ago:
Toks
ab o ys
già nien e
nepageisi,
I nes
impo a,
o éjas, o
lie us:
P imasa-
j j
pi ma
Ziikl¢ eisi,
Tai biisi
sano
iS isus
me us.
'Vi bickas
J.
Lie u os
Zu ys. V.,
1986, P. 34.
*U bu is
V. Bal y
e imologi-
jos
e iudai. V.,
1991. P.
175.
>Ma uze-
iéius E.
Rink iniai
ag ai. V.,
1987. T 1.
P. 136.
87
Zodis
s in a
ge mani-
smo, e
y ieciy
u ilizza i
Zodis
s in a
polonism-
o.
EZe inés
s in os,
che i
zoologi
chiamano
eZe iné-
mis
s in elé-
mis
(Osme us
epe lan-
us m.
elic a)
pasclusi-
ai
gus osa-
men e
snipia.
Labano o
Zmonés
dice che
jy
odapas
panaSus
j 8 ieZiai
augin y
agu ky.
Siau és
jii y
dids in -
és
nek epia.
Dopo
gue a
ku j
empo
ques e
e ano
chiama e
usiSku
(i$
ik yjy
suomisk-
u) ZodZiu
moi a.
O a
m'hanno
in en a-
o il
e mine
s in ené.
Didziaja-
me
Lie u iy
kalbos
Zodyne
p esso
Zodzio
selia a iS
A. Juskos
Zodyno è
ale
ase:
Sélia a è
con bie a
akim, e
smaila -su
audona.
Quindi su
qualiq
audona-
kg
selia as
pa en in-
ai e
pa léjo
A. Juska?
IS dello
s esso
Zodyno
ede e,
che
ZodZiu
smaila
chiama e
due
Zu ys:
aukélé e
g uzlys.
Pu op-
po, nci
delle jy
gli occhi
ne audo-
nos.
Quindi
kazin o
solo
ZodZiu
smaila
non è
s a a
chiama a
anco a e
eia
Zu is
audeé,
oppu e
ZiezZulé
(Sca dini-
us
e y h o-
ph almus
L.). I suoi
occhi i8
ik ujy
ha
audong
deme
i Su in-
éje nella
pa e.
Tiesq
pa ando,
osonos
da e
kuoju, o
mekS y
(Ru ilus
u ilus
L.), occhi.
By he
way,
Zodis
Ziezulé
(:Ziezi
pyk i)
Siai
Zu iai
chiamini
p obabil-
men e
anche
pa a o-
as dél
sua
audony
akiy.
Passe a-
nno i casi
che
mailius
chiama o
dagli al i
ZodZiais
negu
adul a
Zu ys.
Pa yzdzi-
ui, Zodis
négé
ge mani-
zmas.
P o . V.
U budio
ZodZiais
dicendo,
li au iai
$;
pa adini-
mg
piu os-
o bus
ga e
p obabil-
men e
pe
ku Sinin-
kus i$
la iy
lingua*.
Sis ema-
ikos
e minij-
oje Zodis
négé
ela i a-
men e
nesens. J.
Elisonas
Sio
Zodzio
anco a
ne a o-
jo,
pa la a
Zu j
chiama o
Zodziu
sep yn -
aské
(es o sua
es a è
sep yni-
os pau
Ziauniniy
angeliy,
panasiy j
askus).
Bene
p imo
Zu y
e mini -
ikos Zodj
-négé
p i aike
p o . T.
I anausk-
as. Uping
nége
(Lampe -
a
lu ia ilis
L.) Zodziu
de ynaké
adino A.
Juska e
F.
Ku Sai i-
s.
Appa en-
emen e
che
nume oi-
aus
de inni
scel a
Siuo caso
è
mo i a o
solo
pe kel i-
ne senso,
bii en :
de yni
-daug
(plg.
paukSéio
pa adini-
mg
de ynbal-
sé
Syl ia).
Négiy
mailius
chiama o
Zodziais
e auza i-
ba
(g auza -
i bla),
smegze-
mé e k .
Siy
sudu in-
iy Zodiy
mo i a i-
a indica
che
Zu y és
mégs a
aus is j
upés
dugng.
Zodis
‘U bu is
V. Ten
pu . P.
153.
88
Vingilis ik yjy
i8
eiSkia
ne
g auza i ba,
ma
me amo ozés
nep acjuindi i-
S|
da, Mazyjy
négiy
(Lampe a
plane i)
ingiliai
possono
anche
ne sli.
Visos négés
nesimpa iskos,
—
k auge és
Pu ys.
S ai di le
ka
immagini-
dziai a8é
zoologas
J.
Elisonas:
Min a
sep yn aské
daZniausiai
d éSeliena
oppu e, se si
iesce
p ismeg i, è
i
i
Zu y
kiinu.
Nea sisa-
ko
i
j ai iy
acqua
gy uléliy,
p z.,
ki méliy
i
k .
P ismegusi
j
ku j
No s
andeninj
gy ulj,
sep yn aSké
isy p ima
aginiais
p op i
den imis
p ag auzia
oda, paskum
ima, come
jo
e o
0
pa zi as
siu bli
lieZu iu sa o
i8
Seimininko
u o
jo
kiino
di icas
i
mésq.
Zu ininkam
sep yn askés
p ida o a
ol e mol o
ipesciy, nes,
uZpuolusios
jy
Cos a y -
us e i,
capace una
no e a
o ina e, in
al e
pa ole,
ises i
subliu osi
quelle e i
j
Zu is®.
Senieji
lie u i8ki
Zu y
denominazi-
-
oni
ne
p incipalmen e sudu iniai
Z0dziai.
Naujieji
denominini-
mai ( u bi
dél
analogijos)
già mol o
dazZnai
da omi
secondo
su
sandu
Su is
(-Zu e), ecc.
: bizonzu e
(Ic iobus
app inellus),
ka Zu e
(Ic ala us
punc a us),
saulazu é
(Lencaspius
delinea us),
aukzZu é
(Pholis
gunellus
L
éjazu é.),
(Belone
belone
L
ilkzu é.),
(Ana chichas
lupus
L.)
i
k .
18
Nami kio
encyclopedia
(V.,
1987)
possibile
bii y da
p idé i
juodzu e
(g ande
Zu j,
qualche
s e ianc-
iq ino
10
kg
i
pagaunamag
Siau inése
Tolimyjy
Ry y
ji ose),
Se nazu-
e
(nedidele,
ma
skaniq
Zu ele,
Z ejojama
p esso
Ha ajy
saly)
i
papiigzu e
(mol o
skaniq
Zu j,
caudoma
p esso
Kubos
k an y).
Tu i
ques i nomi
nominimi
jmanomi,
ma da ybos
bio
io
ne eiké y
mol o
plés i.
Sis ema ikos
a 2 ilgiu
u i
Sie nomiimi
p as i, nes
p icS a auja
in e p au iniy
nomenkla i os
kodeksy
equisi i.
Be
o, c eando
nuo iada us,
eiké y eng i
p imi y iy
e iniy, esempio:
lydekiné
bal ak aujé
(Champsocephalus
esox), plg
Tusy
W464
be oKpoeKa.
Ja
eikeé y
chiama e
come
qualche
al o
(p.g.,
semplice
lédZu é).
P as okas
i
denominazi-
one
didziagal é
(Pe co us
glehni), plg.
usy
eoaogewxa.
Jai chiami i
possibile bii y
p i aiky i
aukSliag ybiy
klasés
pelésinio
g ybo
(Aspe gillus)
pa adinima,
.i.
gal éné.
Quindi iSies
nome ga-
*U bu is V.
Ten pa . P
153.
‘Elisonas
J.
Zoologijos
ado élis
aukS esniosiom
mokyklom.
K.,
1925.
P.
386.
89
le y bi i
semplidji
gal éne.
mol o
da2nai
j ai uoja
kai ku iy
Zu y
pa adinimy
agyba.
Anchi
mol o
g azia
iSleis o e
lib i a ol e
a8oma
malidingai,
ecc.:
ske snukis
(=ske ssn-
ukis),
s imélé
(=s imelé)
e k . Namy
kio
encyclope-
dijoje
(1987)
a in ame
ki okiy
ne ikusiy
pa adinim-
y, p z. :
Ca i a
(=Ramiojo
andenyno
lasisa),
saida
(=ledjii io
menké),
obla
(=Kaspijos
kuoja) e
k . Paisia i8
isy
egzo isky-
jy Zu y
u bi
pi anija
(Rooso el -
iella
na e e i).
Zoologai jq
daZnai
chiama e
ame iciniu
laSiska pi-
u. Salia
Zodzio
pi anija
qualche
ol a
accade
anco a e
neno miné
o ma
pi aja.
Sios
zZu ys
i e
Amazonés
bacino. Jy
pléS umas
esas non si
dice. Uno
Z ejys
così asé:
Ka a,
keldamiesi
al imi pe
upg,
nuSo eme
Se na, che
g e a
miisy i gi
plauké
ske sai
upés.
Indénas,
sédéjes
p esso
ai inio
i klo,
p i i8o
Se na
p esso
al ies e
noi
empéme
jj j
k an q,
in indami
i8kel i sé
puo a. Ma
miisy
s ajonéms
non e a
lem a
issipildy i:
g ande
polkas
pi ajy
(=pi anijy
-K.G.),
paju usios
k aujq,
ué uojau
apspi o
Se na e
puolé
p esso lui.
Akimi ksn-
iu acquauo
sukunkulia-
o nuo
s aigiy si y
elni ksci-
y, gabalis
d askanciy
Se nieng,
judesiy.
Quando
aggiungé-
me l'al a
i a, i8
Se no
mazai cos
e a like®.
Zodis
pi anija
pe
po ugaly
lingua
a éjes iS
upiy
(B azilijos
indény)
lingu. P o .
T.
I anauska-
s,
ap acendo
spedizione
j B azilija,
a8é, che
pi anijas
jie gaudg
eZe e
Pi i-Pi i,
che
ie inés
indény
gen ies
pa la
eiSkia
Zu is,
Zu is®.
Quindi può
bi i, che
ZodzZio
pi anija
Saknis e
eiSkia
Zu j.
Idomios e
g aZios
aqua iumy
Zu y és: in
u i i
ai o yk8-
és colo i
ZaiZa uoj-
an ys
gipiai,
legma i8ki
gu dmiai,
Z alios e
ik ios
pecilijos,
didziaakiai
sidab iniy
ka osy
pusb oliai
eleskd,
aus ie}ji
ka dudciai,
isais
dugnaupin-
ejan ys
Samukai,
colo ing
gaidieji
pes éz~
Ciéliai,
juodukés
g akS iosi-
os
molinijos,
plok8 ieji
skalid ai e
k . Bequí
isy Siy
Zu yciy
appellinimi
nelie u iS-
ki. Passa a
e
ne aisykli-
ngy.
Pa yzdziui,
ka duocius
(Hiphopho -
us)
acqua ium-
ininkai daz-
Vi bickas
J. Ten pa .
P 19,57. * Po
Zemynus i
Salis. K.,
1979. P.
17-18.
*I anausk-
as T. T ys
ménesiai
B azilijoj-
e. V., 1960.
P. 112.
90
niau
adina
Ka donesiais,
nes
Siy
Zu y
pa inéliai
ha uode
gos
iSauga,
Panasia
ka dq.
j
Las a asis
Zodis è
e inys
la ino
iS
della
lingua.
|
Zodj
ka donesis
panaSius
e dinius
ege y
sis ema ikos
e minijai
kadaise
mégino ku i
J.
Pab éZa,
ma éliau
essi u i
sono
s a i
sos i ui-
i da al i
e mini.
Alcuni cui
Sil ujy k aS y
andeny
Zu eléms,
col i a i anche
in acqua iumi,
insieme
specialis ais
siamo suki g
kele
lie u isky
su
pa adinimy,
ecc.: g kasis
lydekénas
i
(C enolucius
huje a
insculpa us),
Zaliasis
e ps énis
(Labeo
ena us),
sempli6ji
ask iné
(Chilodus
punc a us k .
i
Tagiau
ques o solo
la o o
p adzia.
Mol i
ak a iumy
Zu yéiy non
ha anco a
inkamy
lic u i8ky
pa adinimy.
Be
o,
manky i-
ni da
ja y
i
Zu y
sop innimi.
91