scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Kai kurių žuvų pavadinimai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kai kurių žuvų pavadinimai

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/798/889
IVAIRENYBES
Kazimie -
as GAIVENIS
KAI
KURIY
ZUVU
PAVADINIMAI
Gal e noi
ca usim
o o Zu j Po
isy nelaimiy
i ka y. A.
Bal akis
Pasaulio
jii ose,
upése
eZe uose
i e su
iks an j
asiy
i
21
Zu y.
|
uno
jy
Zmogus non
di igeia
nessunio
démesio,
pe ché le
smulku és
cm)
(1-2
neiS aizdzios.
i
Ki y eme
come
ugnies,
Zinodamas
che aS is
dan ys
jy
mauduolj
a
Siaip
j
andenj
pa ekusj
Zmogy
può
mo alm-
en e
suZalo i.
T eciy
colo e a
i
o ma
aukia
aki, odél
Zmogus le
laiak a iumi,
g oZisi eim.
ko
Qua o
—
come solo
iSmano
gaudo,
sudo,
Saldo
i
j
kep u es
deda.
Quindi
Zmoniy
elazioni
su
Zu imis nuo
seny
seno és
ne ienodi.
Li uani nelle
géluosi
acqueise
i e ci ca
aSiy
60
Zu y,
o
Bal ia
jli oje,
p esso
Lie u os
k an y,
—
anco a
su iiSiy.
30
La
maggio pa e mi-
sy
Zu y sono
ie inés, alcune
a eZ inés,
acclima izui i.
Più ecchi
Li u iSki
Zu y
nominazioni sono
an i
indoeu opie iski
Zodiiai, ecc. :
e ké as,
eXe ys, kaiSis,
lasisa, lydeka,
lynas, ménké,
pléksné,
ungu ys,
égélé k .
i
Bidingas
misy
Zu y
pa dinimy
b uodZas
—
sinonimiskum-
as. Popolia i
Zu ys è
chiama a
almeno
da di e si
nomi,
ecc.:
g uzlys
(Gobio
gobio)
—
kilbikas,
zablis,
gi i é,
g amzdé,
k iaunys;
k oja
(Ru ilus
u ilus)
—
méks as,
b uise;
plakis
(Blicca
bjoe kna)
bé zalapé,
—
plégdzé,
yki is;
axdé
(Sca dinius
e y h op halmus)
—
audonspa né,
udakis, Ziezulé
k .
i
Poiché
alcune
Su ys
mol o
somSios
una al a,
j
è
i
jy
nominimi
mol i si
con ondono.
Pa yzdziui,
sélia os
(Co egonus
albula)
mol o
panaiios
syki s
j
(Co egonus
la a e us).
Be
o,
ques 'ul imo
Zu is
mol o
icmaini.
Ich iologi
dicono che
Li uania
andenyse
i e a
o mi
4
sykai, p z.
:
Bal ijos
sykas,
eZe inis
sykas k .
i
Didzākais
sykas
1985
m.
è s a o
ca u a
Tau-
86
agné.
Egli
weé é 4,2
kg, e a 76
cm lungo
e 14 m.
amZiaus!.
L. I inskis
syka
adino
Zodéiu
Sal é, o
Daba in-
és
lie u iy
kalbos
Zodyne
(1993)
sakoma,
che
Zodziu
Sal is
nonicsliai
chiama e
almeno 4
Zu ys:
upé akis,
sykas,
ki Slys e
sala is.
Men e-
pu p o .
I anausk-
as
Zod/iais
sala a,
séla a
chiama a
s in as.
Quindi
Zu y
nomiinime
ge okai
pinkliis. Li
spaña e
può solo
specialis-
i.
Un'al a
bidinga
Zu y
pa adini-
my
pa icy-
bé è
quella che
noi,
lic u iai,
iS Zu y
pa adini-
my siamo
pasida ¢-
amy
co ispo-
nd
eiksma-
zodziy,
eiskian-
diy jy
gaudyma,
p z.:
aukslidu-
i,
l dekdu -
i,
s in iné-
i,
Sapaldu i
(Sapaliné-
i) e . .
Alcune
al e pe
cui noi
meglio
Zinomom
lingue
ale
ea o
non
spa idon-
e.
Pa yzdzi-
ui,
sebbene
angly
pa lando
kon e si-
ja mol o
dazna
(plg. he
ish
Zu is i
o ish
Z ejo i),
ma angli
nepasak-
y y o
bu bo
égéliau-
i, 0
ca ch
dice
bu bo s.
Anche e
miusy
kaimynai
le iai
non sa
di e
égéliau-
i, 0 dice
ke
édzeles.
Zau iniy
lie u isky
pa a dziy
abbiamo
anche
con on -
a e
nedaug,
p z. :
Lydys,
Lydeka,
Lydekdi i-
s,
Lidekdus-
kis,
Lideka ic-
ius;
Véegélé
(i
Vegela ic-
ius);
Ka ésas,
Sépalas;
Sal is (i
Sal is);
Kioja.
Jdomo,
che né a
lie u isk-
os
pa a dés
ESe ys
(ben già
Lie u iy
pa a dziy
Zodyne la
ne anda-
me),
sebbene
Sios
Zu ys in
Li uania è
delle
populia i-
ausiy.
S in os
(Osme us
epe lanus
L.), p o .
V. U buéio
Zodziais
dicendo,
Ku Siy
ma iy
pak an e-
ése
kadaise
biida o
iks anc-
iy Zmoniy,
ypaé
a gingy-
jy,
pag indin-
és
mai in o-
jos.
P imasa-
j s in y
caudi i
cida o
u i.
Poe a E.
Ma uze i-
cius su
s in y
aukima
così
ago:
Toks
ab o ys
già nien e
nepageisi,
I nes
impo a,
o éjas, o
lie us:
P imasa-
j j
pi ma
Ziikl¢ eisi,
Tai biisi
sano
iS isus
me us.
'Vi bickas
J.
Lie u os
Zu ys. V.,
1986, P. 34.
*U bu is
V. Bal y
e imologi-
jos
e iudai. V.,
1991. P.
175.
>Ma uze-
iéius E.
Rink iniai
ag ai. V.,
1987. T 1.
P. 136.
87
Zodis
s in a
ge mani-
smo, e
y ieciy
u ilizza i
Zodis
s in a
polonism-
o.
EZe inés
s in os,
che i
zoologi
chiamano
eZe iné-
mis
s in elé-
mis
(Osme us
epe lan-
us m.
elic a)
pasclusi-
ai
gus osa-
men e
snipia.
Labano o
Zmonés
dice che
jy
odapas
panaSus
j 8 ieZiai
augin y
agu ky.
Siau és
jii y
dids in -
és
nek epia.
Dopo
gue a
ku j
empo
ques e
e ano
chiama e
usiSku
(i$
ik yjy
suomisk-
u) ZodZiu
moi a.
O a
m'hanno
in en a-
o il
e mine
s in ené.
Didziaja-
me
Lie u iy
kalbos
Zodyne
p esso
Zodzio
selia a iS
A. Juskos
Zodyno è
ale
ase:
Sélia a è
con bie a
akim, e
smaila -su
audona.
Quindi su
qualiq
audona-
kg
selia as
pa en in-
ai e
pa léjo
A. Juska?
IS dello
s esso
Zodyno
ede e,
che
ZodZiu
smaila
chiama e
due
Zu ys:
aukélé e
g uzlys.
Pu op-
po, nci
delle jy
gli occhi
ne audo-
nos.
Quindi
kazin o
solo
ZodZiu
smaila
non è
s a a
chiama a
anco a e
eia
Zu is
audeé,
oppu e
ZiezZulé
(Sca dini-
us
e y h o-
ph almus
L.). I suoi
occhi i8
ik ujy
ha
audong
deme
i Su in-
éje nella
pa e.
Tiesq
pa ando,
osonos
da e
kuoju, o
mekS y
(Ru ilus
u ilus
L.), occhi.
By he
way,
Zodis
Ziezulé
(:Ziezi
pyk i)
Siai
Zu iai
chiamini
p obabil-
men e
anche
pa a o-
as dél
sua
audony
akiy.
Passe a-
nno i casi
che
mailius
chiama o
dagli al i
ZodZiais
negu
adul a
Zu ys.
Pa yzdzi-
ui, Zodis
négé
ge mani-
zmas.
P o . V.
U budio
ZodZiais
dicendo,
li au iai
$;
pa adini-
mg
piu os-
o bus
ga e
p obabil-
men e
pe
ku Sinin-
kus i$
la iy
lingua*.
Sis ema-
ikos
e minij-
oje Zodis
négé
ela i a-
men e
nesens. J.
Elisonas
Sio
Zodzio
anco a
ne a o-
jo,
pa la a
Zu j
chiama o
Zodziu
sep yn -
aské
(es o sua
es a è
sep yni-
os pau
Ziauniniy
angeliy,
panasiy j
askus).
Bene
p imo
Zu y
e mini -
ikos Zodj
-négé
p i aike
p o . T.
I anausk-
as. Uping
nége
(Lampe -
a
lu ia ilis
L.) Zodziu
de ynaké
adino A.
Juska e
F.
Ku Sai i-
s.
Appa en-
emen e
che
nume oi-
aus
de inni
scel a
Siuo caso
è
mo i a o
solo
pe kel i-
ne senso,
bii en :
de yni
-daug
(plg.
paukSéio
pa adini-
mg
de ynbal-
sé
Syl ia).
Négiy
mailius
chiama o
Zodziais
e auza i-
ba
(g auza -
i bla),
smegze-
mé e k .
Siy
sudu in-
iy Zodiy
mo i a i-
a indica
che
Zu y és
mégs a
aus is j
upés
dugng.
Zodis
‘U bu is
V. Ten
pu . P.
153.
88
Vingilis ik yjy
i8
eiSkia
ne
g auza i ba,
ma
me amo ozés
nep acjuindi i-
S|
da, Mazyjy
négiy
(Lampe a
plane i)
ingiliai
possono
anche
ne sli.
Visos négés
nesimpa iskos,
—
k auge és
Pu ys.
S ai di le
ka
immagini-
dziai a8é
zoologas
J.
Elisonas:
Min a
sep yn aské
daZniausiai
d éSeliena
oppu e, se si
iesce
p ismeg i, è
i
i
Zu y
kiinu.
Nea sisa-
ko
i
j ai iy
acqua
gy uléliy,
p z.,
ki méliy
i
k .
P ismegusi
j
ku j
No s
andeninj
gy ulj,
sep yn aSké
isy p ima
aginiais
p op i
den imis
p ag auzia
oda, paskum
ima, come
jo
e o
0
pa zi as
siu bli
lieZu iu sa o
i8
Seimininko
u o
jo
kiino
di icas
i
mésq.
Zu ininkam
sep yn askés
p ida o a
ol e mol o
ipesciy, nes,
uZpuolusios
jy
Cos a y -
us e i,
capace una
no e a
o ina e, in
al e
pa ole,
ises i
subliu osi
quelle e i
j
Zu is®.
Senieji
lie u i8ki
Zu y
denominazi-
-
oni
ne
p incipalmen e sudu iniai
Z0dziai.
Naujieji
denominini-
mai ( u bi
dél
analogijos)
già mol o
dazZnai
da omi
secondo
su
sandu
Su is
(-Zu e), ecc.
: bizonzu e
(Ic iobus
app inellus),
ka Zu e
(Ic ala us
punc a us),
saulazu é
(Lencaspius
delinea us),
aukzZu é
(Pholis
gunellus
L
éjazu é.),
(Belone
belone
L
ilkzu é.),
(Ana chichas
lupus
L.)
i
k .
18
Nami kio
encyclopedia
(V.,
1987)
possibile
bii y da
p idé i
juodzu e
(g ande
Zu j,
qualche
s e ianc-
iq ino
10
kg
i
pagaunamag
Siau inése
Tolimyjy
Ry y
ji ose),
Se nazu-
e
(nedidele,
ma
skaniq
Zu ele,
Z ejojama
p esso
Ha ajy
saly)
i
papiigzu e
(mol o
skaniq
Zu j,
caudoma
p esso
Kubos
k an y).
Tu i
ques i nomi
nominimi
jmanomi,
ma da ybos
bio
io
ne eiké y
mol o
plés i.
Sis ema ikos
a 2 ilgiu
u i
Sie nomiimi
p as i, nes
p icS a auja
in e p au iniy
nomenkla i os
kodeksy
equisi i.
Be
o, c eando
nuo iada us,
eiké y eng i
p imi y iy
e iniy, esempio:
lydekiné
bal ak aujé
(Champsocephalus
esox), plg
Tusy
W464
be oKpoeKa.
Ja
eikeé y
chiama e
come
qualche
al o
(p.g.,
semplice
lédZu é).
P as okas
i
denominazi-
one
didziagal é
(Pe co us
glehni), plg.
usy
eoaogewxa.
Jai chiami i
possibile bii y
p i aiky i
aukSliag ybiy
klasés
pelésinio
g ybo
(Aspe gillus)
pa adinima,
.i.
gal éné.
Quindi iSies
nome ga-
*U bu is V.
Ten pa . P
153.
‘Elisonas
J.
Zoologijos
ado élis
aukS esniosiom
mokyklom.
K.,
1925.
P.
386.
89
le y bi i
semplidji
gal éne.
mol o
da2nai
j ai uoja
kai ku iy
Zu y
pa adinimy
agyba.
Anchi
mol o
g azia
iSleis o e
lib i a ol e
a8oma
malidingai,
ecc.:
ske snukis
(=ske ssn-
ukis),
s imélé
(=s imelé)
e k . Namy
kio
encyclope-
dijoje
(1987)
a in ame
ki okiy
ne ikusiy
pa adinim-
y, p z. :
Ca i a
(=Ramiojo
andenyno
lasisa),
saida
(=ledjii io
menké),
obla
(=Kaspijos
kuoja) e
k . Paisia i8
isy
egzo isky-
jy Zu y
u bi
pi anija
(Rooso el -
iella
na e e i).
Zoologai jq
daZnai
chiama e
ame iciniu
laSiska pi-
u. Salia
Zodzio
pi anija
qualche
ol a
accade
anco a e
neno miné
o ma
pi aja.
Sios
zZu ys
i e
Amazonés
bacino. Jy
pléS umas
esas non si
dice. Uno
Z ejys
così asé:
Ka a,
keldamiesi
al imi pe
upg,
nuSo eme
Se na, che
g e a
miisy i gi
plauké
ske sai
upés.
Indénas,
sédéjes
p esso
ai inio
i klo,
p i i8o
Se na
p esso
al ies e
noi
empéme
jj j
k an q,
in indami
i8kel i sé
puo a. Ma
miisy
s ajonéms
non e a
lem a
issipildy i:
g ande
polkas
pi ajy
(=pi anijy
-K.G.),
paju usios
k aujq,
ué uojau
apspi o
Se na e
puolé
p esso lui.
Akimi ksn-
iu acquauo
sukunkulia-
o nuo
s aigiy si y
elni ksci-
y, gabalis
d askanciy
Se nieng,
judesiy.
Quando
aggiungé-
me l'al a
i a, i8
Se no
mazai cos
e a like®.
Zodis
pi anija
pe
po ugaly
lingua
a éjes iS
upiy
(B azilijos
indény)
lingu. P o .
T.
I anauska-
s,
ap acendo
spedizione
j B azilija,
a8é, che
pi anijas
jie gaudg
eZe e
Pi i-Pi i,
che
ie inés
indény
gen ies
pa la
eiSkia
Zu is,
Zu is®.
Quindi può
bi i, che
ZodzZio
pi anija
Saknis e
eiSkia
Zu j.
Idomios e
g aZios
aqua iumy
Zu y és: in
u i i
ai o yk8-
és colo i
ZaiZa uoj-
an ys
gipiai,
legma i8ki
gu dmiai,
Z alios e
ik ios
pecilijos,
didziaakiai
sidab iniy
ka osy
pusb oliai
eleskd,
aus ie}ji
ka dudciai,
isais
dugnaupin-
ejan ys
Samukai,
colo ing
gaidieji
pes éz~
Ciéliai,
juodukés
g akS iosi-
os
molinijos,
plok8 ieji
skalid ai e
k . Bequí
isy Siy
Zu yciy
appellinimi
nelie u iS-
ki. Passa a
e
ne aisykli-
ngy.
Pa yzdziui,
ka duocius
(Hiphopho -
us)
acqua ium-
ininkai daz-
Vi bickas
J. Ten pa .
P 19,57. * Po
Zemynus i
Salis. K.,
1979. P.
17-18.
*I anausk-
as T. T ys
ménesiai
B azilijoj-
e. V., 1960.
P. 112.
90

niau
adina
Ka donesiais,
nes
Siy
Zu y
pa inéliai
ha uode
gos
iSauga,
Panasia
ka dq.
j
Las a asis
Zodis è
e inys
la ino
iS
della
lingua.
|
Zodj
ka donesis
panaSius
e dinius
ege y
sis ema ikos
e minijai
kadaise
mégino ku i
J.
Pab éZa,
ma éliau
essi u i
sono
s a i
sos i ui-
i da al i
e mini.
Alcuni cui
Sil ujy k aS y
andeny
Zu eléms,
col i a i anche
in acqua iumi,
insieme
specialis ais
siamo suki g
kele
lie u isky
su
pa adinimy,
ecc.: g kasis
lydekénas
i
(C enolucius
huje a
insculpa us),
Zaliasis
e ps énis
(Labeo
ena us),
sempli6ji
ask iné
(Chilodus
punc a us k .
i
Tagiau
ques o solo
la o o
p adzia.
Mol i
ak a iumy
Zu yéiy non
ha anco a
inkamy
lic u i8ky
pa adinimy.
Be
o,
manky i-
ni da
ja y
i
Zu y
sop innimi.
91