IVAIRENYBES
Kazimie -
as GAIVENIS
KAI
KURIY
ZUVU
PAVADINIMAI
Gal e nós
p ende em-
os ou o
Zu j Po isy
nelaimiy i
ka y. A.
Bal akis
Mundo
jii ose,
upése
eZe uose
i e sob e
iks an j
asiy
i
21
Zu y.
|
um
jy
Zmogus não
di igeia
nenhum
démesio, pois
suas
smulku és
cm)
(1-2
neiS aizdzios.
i
Ki y bijo
como
ugnies,
Zinodamas
que aS is
dan ys
jy
mauduolj
a
Siaip
j
andenj
pa ekusj
Zmogy
pode
mo alm-
en e
suZalo i.
T eciy
co a
i
o ma
aukia
aki, odél
Zmogus as
laiak a iums,
g oZisi emim.
ko
Qua o
—
como só
iSmano
gaudo,
sudo,
Baldo
i
j
kep u es
deda.
En ão
Zmoniy
elação
su
Zu imis
desde seny
seno és
desiguodi.
Géluosias
águenyse
da Li uânia
i em
sob e aSiy
60
Zu y, do
o
Bál ico
jli o,
jun o
Lie u os
k an y,
—
mais
sob e
30
iiSiy.
A maio ia
mi-
sy
Zu y são
ie inés,
algumas
a eZ inés,
aclima izuados.
Mais elhos
Li u iSki
Zu y
nomesilimas são
an igos
indoeu opie iski
Zodiiai, p z. :
e ké as,
eXe ys, kaiSis,
lasisa, lydeka,
lynas, ménké,
pléksné,
ungu ys,
égélé k .
i
Bidingas
misy
Zu y
pa dinimy
b uodZas
—
sinonimiskum-
as.
Populia iosas
Zu ys
são
chamad-
os pelo
menos de
á ios
nomes,
ex.: g uzlys
(Gobio
gobio)
—
kilbikas,
zablis,
gi i é,
g amzdé,
k iaunys;
k oja
(Ru ilus
u ilus)
—
méks as,
b uise;
placos
(Blicca
bjoe kna)
bé zalapé,
—
plégdzé,
yki is;
axdé
(Sca dinius
e y h op halmus)
—
audonspa né,
udakis, Ziezulé
k .
i
Po que
algumas
Peu ys
mui o
pa eSios
uma
j
ou a, é
i
jy
nomeiamen-
os mui o
quem
con unde.
Pa yzdziui,
sélia os
(Co egonus
albula)
mui o
panaiios
syki s
j
(Co egonus
la a e us).
Be
o,
úl imoji
Zu is
mui o
a maini.
Ich iólog-
os dizem
que
Li uanyse
i e a
o mas
sykai, p z.
4
:
Bal ijos
sykas,
eZe inis
sykas k .
i
Didzíssimo
sykas
1985
m.
oi
cap u a-
Tau-
86
do agné.
Ele
weé é 4,2
kg, e a 76
cm de
comp im-
en o e 14
m.
amZiaus!.
L. I inskis
syka
chamou
Zodéiu
Sal é, e
Daba in-
és
lie u iy
kalbos
Zodyne
(1993)
dizem
que
Zodziu
Sal is
nãoicxla-
men e
chamad-
as pelo
menos 4
Zu ys:
upé akis,
sykas,
ki Slys e
sala is.
Enquan -
opu p o .
I anausk-
as
Zod/iais
sala a,
séla a
chama a
s in as.
En ão
Zu y
apelidimai
ge okai
pinkliis.
Elas só
podem
despianá-
-las
especiali-
s as.
Ou a
bidinga
Zu y
nomeini-
my
peculia -
ybé é a
que nós,
lic u iai,
iS Zu y
nomeini-
my
somos
pasida ¢-
amy
co esp-
onmazod-
ziy,
eiskian-
diy jy
gaudyma,
наприме-
р.:
aukslidu-
i,
l dekdu -
i,
s in iné-
i,
Sapaldu i
(Sapaliné-
i) e . .
Algumas
ou as
pa a
quais nós
melho
Zinomom
línguas
al a ia
não é
emido -
a.
Pa yzdzi-
ui,
embo a
angly
alboje
kon e si-
ja mui o
dazna
(plg. he
ish
Zu is i
o ish
Z ejo i),
mas
anglai
nepasak-
y y o
bu bo
égéliau-
i, 0
ca ch diz
bu bo s.
Mesmo e
miusy
kaimynai
le iai
não sabe
dize
égéliau-
i, 0 diz
ke
édzeles.
Zau iniy
lie u isky
pa a dziy
emos
ambém
compa a
nedaug,
например.
: Lydys,
Lydeka,
Lydekdi i-
s,
Lidekdus-
kis,
Lideka ic-
ius;
Véegélé
(i
Vegela ic-
ius);
Ka ésas,
Sépalas;
Sal is (i
Sal is);
Kioja.
Jdomo,
que né a
lie u isk-
os
pa a dés
ESe ys
(ben já
Lie u iy
pa a dziy
Zodyne
sua
ne anda-
me),
embo a
Sios
Zu ys na
Li uânia é
umas
populia i-
ausiy.
S in os
(Osme us
epe lanus
L.), p o .
V. U buéio
Zodziais
alando,
Ku Siy
ma iy
pak an e-
ése
kadaise
biida o
iks anc-
iy Zmoniy,
ypaé
a gingy-
jy,
pag indin-
és
mai in o-
jos.
P imasa-
j s in y
caudi i
cida o
odos.
Poe a E.
Ma uze i-
cius
sob e
s in y
aukima
assim
ago:
Toks
cos umys
já nada
nepakeisi,
I nes
impo a,
ou éjas,
ou pluas:
P imasa-
j j
pi maikl
Zi¢ eisi,
Tai biisi
saudá el
iS isus
me us.
'Vi bickas
J. Li u
Zu ys. V.,
1986, P. 34.
*U bu is
V. Bal y
e imologi-
jos
e iudai. V.,
1991. P.
175.
>Ma uze-
iéius E.
Rink iniai
ag ai. V.,
1987. T 1.
P. 136.
87
Zodis
s in a
ge mani-
sm, e
y ieciy
u ilizad-
os Zodis
s in a
polonizm-
as.
EZe inés
s in os,
que os
zoólogos
chamam
eZe iné-
mis
s in elé-
mis
(Osme us
epe lan-
us m.
elic a)
pasclusi-
ai
deliciosa-
men e
pe uma-
m.
Labano o
Zmonés
diz que jy
cheapas
panaSus
j 8 ieZiai
augin y
agu ky.
Siau és
jii y
dids in -
és
nek epia.
Após
gue a
ku j
empo
elas
e am
chamad-
as
usiSku
(i$
ik yjy
suomisk-
u) ZodZiu
moi a.
Ago a
jém
nomea
in en ou
o e mo
s in ené.
Didziaja-
me
Lie u iy
kalbos
Zodyne
pe o
Zodzio
selia a iS
A. Juskos
Zodyno é
al ase:
Sélia a é
com
b anca
akim, e
smaila -su
audona.
En ão
sob e
kokiq
audona-
kg
selia as
genimai-
e
kalbéjo
A. Juska?
IS do
mesmo
Zodyno
e , que
ZodZiu
smaila
chamad-
as duas
Zu ys:
aukélé e
g uzlys.
In elizm-
en e, nci
uma jy os
olhos
ne audo-
nos.
Assim
kazin ou
só ZodZiu
smaila
não oi
chamado
ainda e
eia
Zu is
audeé,
ou
ZiezZulé
(Sca dini-
us
e y h o-
ph almus
L.). Seus
olhos i8
ik ujy
em
audong
deme
i Su in-
éje
pa e.
Jusq
alando,
e melo-
nos ainda
e kuoju,
ou
mekS y
(Ru ilus
u ilus
L.), olhos.
By he
way,
Zodis
Ziezulé
(:Ziezi
pyk i)
Siai
Zu iai
chama i-
ni
p o a el-
men e
ambém
pa a o-
as dél
sua
e melo-
ny akiy.
Acon ece
casos de
que
mailius é
chamado
po
ou os
ZodZiais
negu
adul a
Zu ys.
Pa yzdzi-
ui, Zodis
négé
ge mani-
zmas.
P o . V.
U budio
ZodZiais
dizendo,
li au iai
$;
in i ulini-
mg an es
bus ga e
p o a el-
men e
pe
ku Sinin-
kus i$
la iy
idiomas*.
Te minol-
ogia
Sis emá-
ica
Zodis
négé
ela i a-
men e
nesens. J.
Elisonas
Sio
Zodzio
ainda
ne a o-
jo, alada
Zu j
chamou
Zodziu
sep yn -
aské
(es a sua
cabeça é
sep yni-
os po os
Ziauniniy
angeliy,
panasiy j
askus).
Bene
Zu y oi
o
p imei o
a u iliza
o e mo
sis emá-
ico Zodj
-négé,
segundo
o
p o ess-
o T.
I anausk-
as. Uping
nége
(Lampe -
a
lu ia ilis
L.) Zodziu
de ynaké
adino A.
Juska e
F.
Ku Sai i-
s.
E iden e-
men e,
que a
escolha
skaiiaus
de inini
Siuo caso
é
mo i ada
apenas
pe kel i-
ne
sen ido,
bii en :
de yni
-daug
(plg.
paukSéio
pa adini-
mg
de ynbal-
sé
Syl ia).
Négiy
mailius
chama-se
Zodziais
e auza i-
ba
(g auza -
i bla),
smegze-
mé e k .
Siy
sudu in-
iy Zodiy
mo i aç-
ão indica
que
Zu y és
mégs a
aus is j
upés
dugng.
Zodis
‘U bu is
V. Ten id.
P. 153.
88
Vingilis ik yjy
i8
eiSkia
ne
g auza i ba,
mas
me amo ozés
nep acjuindi i-
S|
da, Mazyjy
négiy
(Lampe a
plane i)
ingiliai
pode a é
ne sli.
Todas négés
nesimpa iskos,
—
k auge és
Zu ys.
S ai
ka
sob e
elas
imagens-
dziai a8é
zoologas
J.
Elisonas:
Min a
sep yn aské
daZmais
d éSeliena
ou, se se
o ci a
p ismeg i, é
i o
i
Zu y
kiinu.
Nea sisa-
ko
i
j ai iy
água
gy uléliy,
p z.,
ki méliy
i
k .
P ismegusi
j
ku j
No s
andeninj
gy ulj,
sep yn aSké
isy p imei a
aginiais
seus
den imis
p ag auzia
oda, paskum
ima, como
jo
e dadei o
0
pa zi as
siu bli
lieZu iu seu
i8
Todo kiino
di ícil
jo
mésq do
Seiminink-
i
o.
Zu ininkam
sep yn askés
p ida o às
ezes mui o
ipesciy, nes,
uZpuolusios
jy
Cons ui y-
us edes,
capaz de
uma noi e
dani ica ,
em ou a
pala a,
eses i
subliu os
os edes
j
Zu is®.
Senó ios
lie u i8ki
Zu y
denominaç-
-
ões
ne
p incipalmen e sudu iniai
Z0dziai.
Naujos
nomes
( u bi dél
analogijos)
já mui o
dazZnai
da omi
segundo
sandu
su
Su is
(-Zu e), po
exemplo. :
bisonzu e
(Ic iobus
app inellus),
ka Zu e
(Ic ala us
punc a us),
saulazu é
(Lencaspius
delinea us),
aukzZu é
(Pholis
gunellus
L
éjazu é.),
(Belone
belone
L
ilkzu é.),
(Ana chichas
lupus
L.)
i
k .
18
Namy kio
enciclopédias
(V.,
1987)
possí el
bii y da
p idé i
juodzu e
(g ande
Zu j, às
ezes
s e ianc-
iq a é
10
kg
i
pagaunamag
Siau inése
Tolimyjy
Ry y
ji ose),
Se nazu-
e
(nedidele,
mas
skaniq
Zu ele,
Z ejojama
em
Ha ajy
saly)
i
papiigzu e
(labai
skaniq
Zu j,
cap oma
jun o
Kubos
k an y).
Todos ais
nomeiamen-
os
jmanomi,
mas
da ybos bio
io
ne eiké y
mui o
plés i.
Sis ema ikos
a 2 ilgiu
odos
Sie
denominainim-
as p as i, nes
p icS a auja
in e p au iniy
nomenkla i os
kodeksy
equisi os.
Be
o, c iando
no osada us,
eiké y eng i
p imi y iy
e iniy, exemplo:
lydekiné
bal ak aujé
(Champsocephalus
esox), plg
Tusy
W464
be oKpoeKa.
Ja
eikeé y
chama
de
alguma
ou a
(p.g., simples
lédZu é).
P as okas
nomeamen-
i
o
didziagal é
(Pe co us
glehni), plg.
usy
eoaogewxa.
Jai chama i i
pode bii y
p i aiky i
aukSliag ybiy
klasés
pelésinio
g ybo
(Aspe gillus)
pa adinima,
.i.
gal éné.
En ão iSies
nomeamen-
o ga-
*U bu is V.
Ten pa . P
153.
‘Elisonas
J.
Zoologijas
ado élis
aukS esniosiom
escolas.
K.,
1925.
P.
386.
89
le y bi i
simplesdji
gal éne.
mui o
da2nai
j ai uoja
kai ku iy
Zu y
pa adinimy
agyba.
Mesmo
mui o
g azia
iSleis os
li os às
ezes
a8oma
engadingai,
exemplo:
ske snukis
(=ske ssn-
ukis),
s imélé
(=s imelé)
e k . Namy
kio
encyclope-
dijoje
(1987)
ap in ame
ki okiy
ne ikusiy
pa adinim-
y,
например. :
Ca i a
(=Ramiojo
andenyno
lasisa),
saida
(=ledjii io
menké),
obla
(=Kaspijos
kuoja) e
k . Paisia
mais i8 isy
egzo isky-
jy Zu y
u bi
pi anija
(Rooso el -
iella
na e e i).
Zoologai jq
daZnai
chamam e
ame iciniu
laSiska pi-
u. Salia
Zodzio
pi anija às
ezes
oco a
ainda e
neno miné
o ma
pi aja.
Sios
zZu ys
i e
Amazonés
bacia. Jy
pléS umas
esas não
se diz. Um
Z ejys
assim
asé:
Ka a,
keldamiesi
al imi pe
upg,
nuSo eme
Se na, que
g e a
miisy
ambém
plauké
ske sai
upés.
Indénas,
sédéjes
an e
ai inio
i klo,
p i i8o
Se na an e
bal ies e
nós
empéme
jj j
k an q,
in en inda-
mi i8kel i si
puo a. Mas
miisy
s ajonéms
não oi
lem a
issipildy i:
g ande
pulkas
pi ajy
(=pi anijy
-K.G.),
paju usios
k aujq,
ué uojau
apspi o
Se na e
puolé pa a
ele.
Akimi ksn-
iu águau
sukunkulia-
o desde
s aigiy si y
elni ksci-
y, gabalis
d askanciy
Se nieng,
judesiy.
Quando
a ingemos
ou a
cis a, i8
Se no
mazai o que
e a like®.
Zodis
pi anija
pe
po ugaly
língua
a éjes iS
upiy
(B azilijos
indény)
idiomas.
P o . T.
I anauska-
s,
ap aydam-
as
expedição
j B azilija,
a8é, que
pi anijas
eles gaudg
eZe e
Pi i-Pi i,
que
ie inés
indény
gen ies
ala
eiSkia
Zu is,
Zu is®.
Assim pode
bi i, que
ZodzZio
pi anija
Saknis e
eiSkia
Zu j.
Idomios e
g aZios
aqua iumy
Zu y és:
em odas
as
ai o yk8-
és co es
ZaiZa uoj-
an ys
gipiai,
legma i8ki
gu dmiai,
Z alios e
ik ios
pecilijos,
didziaakiai
sidab iniy
ka osy
pusb oliai
eleskopd-
ai,
aus ie}ji
ka dudciai,
isais
dugnaupin-
ejan ys
Samukai,
colo ing
gaidieji
pes éz~
Ciéliai,
juodukés
g akS iosi-
os
molinijos,
plok8 ieji
skalid ai e
k . Be eik
isy Siy
Zu yciy
apelidimai
nelie u iS-
ki.
Acon eceu
e
ne aisykli-
ngy.
Pa yzdziui,
ka duocius
(Hiphopho -
us)
aqua iumi-
ninkai daz-
Vi bickas
J. Ten pa .
P 19,57. * Po
Zemynus e
Salis. K.,
1979. P.
17-18.
*I anausk-
as T. T ys
ménesiai
B azilijoj-
e. V., 1960.
P. 112.
90
niau
chama
Ka donesiais,
nes
Siy
Zu y
ma inéliai
em uode
gos
iSauga,
Panasia
ka dq.
j
Las a asis
Zodis é
e inys
la yny do
iS
idioma.
|
Zodj
ka donesis
panaSius
e inius
plan asy
sis ema ikos
e minijai
kadaise
mégino ku i
J.
Pab éZa,
mas
éliau
eles
odos
o am
subs i u-
ídos po
ou os
e minais.
Algumas
Sil ujy k aS y
andeny
Zu eléms,
cul i ados
ambém em
aquá ios,
jun amen e
especialis as-
is somos
suki g kele
su
lie u isky
pa adinimy,
например.:
i
g kasis
lydekénas
(C enolucius
huje a
insculpa us),
Zaliasis
e ps énis
(Labeo
ena us),
simples
ask iné
(Chilodus
punc a us k .
i
Tagiau isso
só abalho
p adzia.
Daugelis
ak a iumy
Zu yéiy
ainda não
em
inkamy
lic u i8ky
pa adinimy.
Be
o,
maneky -
ini da
ja y
i
Zu y nomes.
91