scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Kai kurių žuvų pavadinimai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kai kurių žuvų pavadinimai

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/798/889
IVAIRENYBES
Kazimie -
as GAIVENIS
KAI
KURIY
ZUVU
PAVADINIMAI
Gal e nós
p ende em-
os ou o
Zu j Po isy
nelaimiy i
ka y. A.
Bal akis
Mundo
jii ose,
upése
eZe uose
i e sob e
iks an j
asiy
i
21
Zu y.
|
um
jy
Zmogus não
di igeia
nenhum
démesio, pois
suas
smulku és
cm)
(1-2
neiS aizdzios.
i
Ki y bijo
como
ugnies,
Zinodamas
que aS is
dan ys
jy
mauduolj
a
Siaip
j
andenj
pa ekusj
Zmogy
pode
mo alm-
en e
suZalo i.
T eciy
co a
i
o ma
aukia
aki, odél
Zmogus as
laiak a iums,
g oZisi emim.
ko
Qua o
—
como só
iSmano
gaudo,
sudo,
Baldo
i
j
kep u es
deda.
En ão
Zmoniy
elação
su
Zu imis
desde seny
seno és
desiguodi.
Géluosias
águenyse
da Li uânia
i em
sob e aSiy
60
Zu y, do
o
Bál ico
jli o,
jun o
Lie u os
k an y,
—
mais
sob e
30
iiSiy.
A maio ia
mi-
sy
Zu y são
ie inés,
algumas
a eZ inés,
aclima izuados.
Mais elhos
Li u iSki
Zu y
nomesilimas são
an igos
indoeu opie iski
Zodiiai, p z. :
e ké as,
eXe ys, kaiSis,
lasisa, lydeka,
lynas, ménké,
pléksné,
ungu ys,
égélé k .
i
Bidingas
misy
Zu y
pa dinimy
b uodZas
—
sinonimiskum-
as.
Populia iosas
Zu ys
são
chamad-
os pelo
menos de
á ios
nomes,
ex.: g uzlys
(Gobio
gobio)
—
kilbikas,
zablis,
gi i é,
g amzdé,
k iaunys;
k oja
(Ru ilus
u ilus)
—
méks as,
b uise;
placos
(Blicca
bjoe kna)
bé zalapé,
—
plégdzé,
yki is;
axdé
(Sca dinius
e y h op halmus)
—
audonspa né,
udakis, Ziezulé
k .
i
Po que
algumas
Peu ys
mui o
pa eSios
uma
j
ou a, é
i
jy
nomeiamen-
os mui o
quem
con unde.
Pa yzdziui,
sélia os
(Co egonus
albula)
mui o
panaiios
syki s
j
(Co egonus
la a e us).
Be
o,
úl imoji
Zu is
mui o
a maini.
Ich iólog-
os dizem
que
Li uanyse
i e a
o mas
sykai, p z.
4
:
Bal ijos
sykas,
eZe inis
sykas k .
i
Didzíssimo
sykas
1985
m.
oi
cap u a-
Tau-
86
do agné.
Ele
weé é 4,2
kg, e a 76
cm de
comp im-
en o e 14
m.
amZiaus!.
L. I inskis
syka
chamou
Zodéiu
Sal é, e
Daba in-
és
lie u iy
kalbos
Zodyne
(1993)
dizem
que
Zodziu
Sal is
nãoicxla-
men e
chamad-
as pelo
menos 4
Zu ys:
upé akis,
sykas,
ki Slys e
sala is.
Enquan -
opu p o .
I anausk-
as
Zod/iais
sala a,
séla a
chama a
s in as.
En ão
Zu y
apelidimai
ge okai
pinkliis.
Elas só
podem
despianá-
-las
especiali-
s as.
Ou a
bidinga
Zu y
nomeini-
my
peculia -
ybé é a
que nós,
lic u iai,
iS Zu y
nomeini-
my
somos
pasida ¢-
amy
co esp-
onmazod-
ziy,
eiskian-
diy jy
gaudyma,
наприме-
р.:
aukslidu-
i,
l dekdu -
i,
s in iné-
i,
Sapaldu i
(Sapaliné-
i) e . .
Algumas
ou as
pa a
quais nós
melho
Zinomom
línguas
al a ia
não é
emido -
a.
Pa yzdzi-
ui,
embo a
angly
alboje
kon e si-
ja mui o
dazna
(plg. he
ish
Zu is i
o ish
Z ejo i),
mas
anglai
nepasak-
y y o
bu bo
égéliau-
i, 0
ca ch diz
bu bo s.
Mesmo e
miusy
kaimynai
le iai
não sabe
dize
égéliau-
i, 0 diz
ke
édzeles.
Zau iniy
lie u isky
pa a dziy
emos
ambém
compa a
nedaug,
например.
: Lydys,
Lydeka,
Lydekdi i-
s,
Lidekdus-
kis,
Lideka ic-
ius;
Véegélé
(i
Vegela ic-
ius);
Ka ésas,
Sépalas;
Sal is (i
Sal is);
Kioja.
Jdomo,
que né a
lie u isk-
os
pa a dés
ESe ys
(ben já
Lie u iy
pa a dziy
Zodyne
sua
ne anda-
me),
embo a
Sios
Zu ys na
Li uânia é
umas
populia i-
ausiy.
S in os
(Osme us
epe lanus
L.), p o .
V. U buéio
Zodziais
alando,
Ku Siy
ma iy
pak an e-
ése
kadaise
biida o
iks anc-
iy Zmoniy,
ypaé
a gingy-
jy,
pag indin-
és
mai in o-
jos.
P imasa-
j s in y
caudi i
cida o
odos.
Poe a E.
Ma uze i-
cius
sob e
s in y
aukima
assim
ago:
Toks
cos umys
já nada
nepakeisi,
I nes
impo a,
ou éjas,
ou pluas:
P imasa-
j j
pi maikl
Zi¢ eisi,
Tai biisi
saudá el
iS isus
me us.
'Vi bickas
J. Li u
Zu ys. V.,
1986, P. 34.
*U bu is
V. Bal y
e imologi-
jos
e iudai. V.,
1991. P.
175.
>Ma uze-
iéius E.
Rink iniai
ag ai. V.,
1987. T 1.
P. 136.
87
Zodis
s in a
ge mani-
sm, e
y ieciy
u ilizad-
os Zodis
s in a
polonizm-
as.
EZe inés
s in os,
que os
zoólogos
chamam
eZe iné-
mis
s in elé-
mis
(Osme us
epe lan-
us m.
elic a)
pasclusi-
ai
deliciosa-
men e
pe uma-
m.
Labano o
Zmonés
diz que jy
cheapas
panaSus
j 8 ieZiai
augin y
agu ky.
Siau és
jii y
dids in -
és
nek epia.
Após
gue a
ku j
empo
elas
e am
chamad-
as
usiSku
(i$
ik yjy
suomisk-
u) ZodZiu
moi a.
Ago a
jém
nomea
in en ou
o e mo
s in ené.
Didziaja-
me
Lie u iy
kalbos
Zodyne
pe o
Zodzio
selia a iS
A. Juskos
Zodyno é
al ase:
Sélia a é
com
b anca
akim, e
smaila -su
audona.
En ão
sob e
kokiq
audona-
kg
selia as
genimai-
e
kalbéjo
A. Juska?
IS do
mesmo
Zodyno
e , que
ZodZiu
smaila
chamad-
as duas
Zu ys:
aukélé e
g uzlys.
In elizm-
en e, nci
uma jy os
olhos
ne audo-
nos.
Assim
kazin ou
só ZodZiu
smaila
não oi
chamado
ainda e
eia
Zu is
audeé,
ou
ZiezZulé
(Sca dini-
us
e y h o-
ph almus
L.). Seus
olhos i8
ik ujy
em
audong
deme
i Su in-
éje
pa e.
Jusq
alando,
e melo-
nos ainda
e kuoju,
ou
mekS y
(Ru ilus
u ilus
L.), olhos.
By he
way,
Zodis
Ziezulé
(:Ziezi
pyk i)
Siai
Zu iai
chama i-
ni
p o a el-
men e
ambém
pa a o-
as dél
sua
e melo-
ny akiy.
Acon ece
casos de
que
mailius é
chamado
po
ou os
ZodZiais
negu
adul a
Zu ys.
Pa yzdzi-
ui, Zodis
négé
ge mani-
zmas.
P o . V.
U budio
ZodZiais
dizendo,
li au iai
$;
in i ulini-
mg an es
bus ga e
p o a el-
men e
pe
ku Sinin-
kus i$
la iy
idiomas*.
Te minol-
ogia
Sis emá-
ica
Zodis
négé
ela i a-
men e
nesens. J.
Elisonas
Sio
Zodzio
ainda
ne a o-
jo, alada
Zu j
chamou
Zodziu
sep yn -
aské
(es a sua
cabeça é
sep yni-
os po os
Ziauniniy
angeliy,
panasiy j
askus).
Bene
Zu y oi
o
p imei o
a u iliza
o e mo
sis emá-
ico Zodj
-négé,
segundo
o
p o ess-
o T.
I anausk-
as. Uping
nége
(Lampe -
a
lu ia ilis
L.) Zodziu
de ynaké
adino A.
Juska e
F.
Ku Sai i-
s.
E iden e-
men e,
que a
escolha
skaiiaus
de inini
Siuo caso
é
mo i ada
apenas
pe kel i-
ne
sen ido,
bii en :
de yni
-daug
(plg.
paukSéio
pa adini-
mg
de ynbal-
sé
Syl ia).
Négiy
mailius
chama-se
Zodziais
e auza i-
ba
(g auza -
i bla),
smegze-
mé e k .
Siy
sudu in-
iy Zodiy
mo i aç-
ão indica
que
Zu y és
mégs a
aus is j
upés
dugng.
Zodis
‘U bu is
V. Ten id.
P. 153.
88
Vingilis ik yjy
i8
eiSkia
ne
g auza i ba,
mas
me amo ozés
nep acjuindi i-
S|
da, Mazyjy
négiy
(Lampe a
plane i)
ingiliai
pode a é
ne sli.
Todas négés
nesimpa iskos,
—
k auge és
Zu ys.
S ai
ka
sob e
elas
imagens-
dziai a8é
zoologas
J.
Elisonas:
Min a
sep yn aské
daZmais
d éSeliena
ou, se se
o ci a
p ismeg i, é
i o
i
Zu y
kiinu.
Nea sisa-
ko
i
j ai iy
água
gy uléliy,
p z.,
ki méliy
i
k .
P ismegusi
j
ku j
No s
andeninj
gy ulj,
sep yn aSké
isy p imei a
aginiais
seus
den imis
p ag auzia
oda, paskum
ima, como
jo
e dadei o
0
pa zi as
siu bli
lieZu iu seu
i8
Todo kiino
di ícil
jo
mésq do
Seiminink-
i
o.
Zu ininkam
sep yn askés
p ida o às
ezes mui o
ipesciy, nes,
uZpuolusios
jy
Cons ui y-
us edes,
capaz de
uma noi e
dani ica ,
em ou a
pala a,
eses i
subliu os
os edes
j
Zu is®.
Senó ios
lie u i8ki
Zu y
denominaç-
-
ões
ne
p incipalmen e sudu iniai
Z0dziai.
Naujos
nomes
( u bi dél
analogijos)
já mui o
dazZnai
da omi
segundo
sandu
su
Su is
(-Zu e), po
exemplo. :
bisonzu e
(Ic iobus
app inellus),
ka Zu e
(Ic ala us
punc a us),
saulazu é
(Lencaspius
delinea us),
aukzZu é
(Pholis
gunellus
L
éjazu é.),
(Belone
belone
L
ilkzu é.),
(Ana chichas
lupus
L.)
i
k .
18
Namy kio
enciclopédias
(V.,
1987)
possí el
bii y da
p idé i
juodzu e
(g ande
Zu j, às
ezes
s e ianc-
iq a é
10
kg
i
pagaunamag
Siau inése
Tolimyjy
Ry y
ji ose),
Se nazu-
e
(nedidele,
mas
skaniq
Zu ele,
Z ejojama
em
Ha ajy
saly)
i
papiigzu e
(labai
skaniq
Zu j,
cap oma
jun o
Kubos
k an y).
Todos ais
nomeiamen-
os
jmanomi,
mas
da ybos bio
io
ne eiké y
mui o
plés i.
Sis ema ikos
a 2 ilgiu
odos
Sie
denominainim-
as p as i, nes
p icS a auja
in e p au iniy
nomenkla i os
kodeksy
equisi os.
Be
o, c iando
no osada us,
eiké y eng i
p imi y iy
e iniy, exemplo:
lydekiné
bal ak aujé
(Champsocephalus
esox), plg
Tusy
W464
be oKpoeKa.
Ja
eikeé y
chama
de
alguma
ou a
(p.g., simples
lédZu é).
P as okas
nomeamen-
i
o
didziagal é
(Pe co us
glehni), plg.
usy
eoaogewxa.
Jai chama i i
pode bii y
p i aiky i
aukSliag ybiy
klasés
pelésinio
g ybo
(Aspe gillus)
pa adinima,
.i.
gal éné.
En ão iSies
nomeamen-
o ga-
*U bu is V.
Ten pa . P
153.
‘Elisonas
J.
Zoologijas
ado élis
aukS esniosiom
escolas.
K.,
1925.
P.
386.
89
le y bi i
simplesdji
gal éne.
mui o
da2nai
j ai uoja
kai ku iy
Zu y
pa adinimy
agyba.
Mesmo
mui o
g azia
iSleis os
li os às
ezes
a8oma
engadingai,
exemplo:
ske snukis
(=ske ssn-
ukis),
s imélé
(=s imelé)
e k . Namy
kio
encyclope-
dijoje
(1987)
ap in ame
ki okiy
ne ikusiy
pa adinim-
y,
например. :
Ca i a
(=Ramiojo
andenyno
lasisa),
saida
(=ledjii io
menké),
obla
(=Kaspijos
kuoja) e
k . Paisia
mais i8 isy
egzo isky-
jy Zu y
u bi
pi anija
(Rooso el -
iella
na e e i).
Zoologai jq
daZnai
chamam e
ame iciniu
laSiska pi-
u. Salia
Zodzio
pi anija às
ezes
oco a
ainda e
neno miné
o ma
pi aja.
Sios
zZu ys
i e
Amazonés
bacia. Jy
pléS umas
esas não
se diz. Um
Z ejys
assim
asé:
Ka a,
keldamiesi
al imi pe
upg,
nuSo eme
Se na, que
g e a
miisy
ambém
plauké
ske sai
upés.
Indénas,
sédéjes
an e
ai inio
i klo,
p i i8o
Se na an e
bal ies e
nós
empéme
jj j
k an q,
in en inda-
mi i8kel i si
puo a. Mas
miisy
s ajonéms
não oi
lem a
issipildy i:
g ande
pulkas
pi ajy
(=pi anijy
-K.G.),
paju usios
k aujq,
ué uojau
apspi o
Se na e
puolé pa a
ele.
Akimi ksn-
iu águau
sukunkulia-
o desde
s aigiy si y
elni ksci-
y, gabalis
d askanciy
Se nieng,
judesiy.
Quando
a ingemos
ou a
cis a, i8
Se no
mazai o que
e a like®.
Zodis
pi anija
pe
po ugaly
língua
a éjes iS
upiy
(B azilijos
indény)
idiomas.
P o . T.
I anauska-
s,
ap aydam-
as
expedição
j B azilija,
a8é, que
pi anijas
eles gaudg
eZe e
Pi i-Pi i,
que
ie inés
indény
gen ies
ala
eiSkia
Zu is,
Zu is®.
Assim pode
bi i, que
ZodzZio
pi anija
Saknis e
eiSkia
Zu j.
Idomios e
g aZios
aqua iumy
Zu y és:
em odas
as
ai o yk8-
és co es
ZaiZa uoj-
an ys
gipiai,
legma i8ki
gu dmiai,
Z alios e
ik ios
pecilijos,
didziaakiai
sidab iniy
ka osy
pusb oliai
eleskopd-
ai,
aus ie}ji
ka dudciai,
isais
dugnaupin-
ejan ys
Samukai,
colo ing
gaidieji
pes éz~
Ciéliai,
juodukés
g akS iosi-
os
molinijos,
plok8 ieji
skalid ai e
k . Be eik
isy Siy
Zu yciy
apelidimai
nelie u iS-
ki.
Acon eceu
e
ne aisykli-
ngy.
Pa yzdziui,
ka duocius
(Hiphopho -
us)
aqua iumi-
ninkai daz-
Vi bickas
J. Ten pa .
P 19,57. * Po
Zemynus e
Salis. K.,
1979. P.
17-18.
*I anausk-
as T. T ys
ménesiai
B azilijoj-
e. V., 1960.
P. 112.
90

niau
chama
Ka donesiais,
nes
Siy
Zu y
ma inéliai
em uode
gos
iSauga,
Panasia
ka dq.
j
Las a asis
Zodis é
e inys
la yny do
iS
idioma.
|
Zodj
ka donesis
panaSius
e inius
plan asy
sis ema ikos
e minijai
kadaise
mégino ku i
J.
Pab éZa,
mas
éliau
eles
odos
o am
subs i u-
ídos po
ou os
e minais.
Algumas
Sil ujy k aS y
andeny
Zu eléms,
cul i ados
ambém em
aquá ios,
jun amen e
especialis as-
is somos
suki g kele
su
lie u isky
pa adinimy,
например.:
i
g kasis
lydekénas
(C enolucius
huje a
insculpa us),
Zaliasis
e ps énis
(Labeo
ena us),
simples
ask iné
(Chilodus
punc a us k .
i
Tagiau isso
só abalho
p adzia.
Daugelis
ak a iumy
Zu yéiy
ainda não
em
inkamy
lic u i8ky
pa adinimy.
Be
o,
maneky -
ini da
ja y
i
Zu y nomes.
91