scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Kai kurių žuvų pavadinimai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kai kurių žuvų pavadinimai

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/798/889
IVAIRENYBES
Kazimie -
as GAIVENIS
KAI
KURIY
ZUVU
PAVADINIMAI
Gal und wi
ängusim
Gold des
Zu j Po isy
nelaimiy i
ka i. A.
Bal akis
Pasaulio
jii ose,
upése
eZe uose
leb übe
iks an j
asiy
i
21
Zu y.
|
eine
jy
Zmogus leh
nich keinem
démesio, denn
ih e
smulku és
cm)
neiSwaizdzio-
(1-2
s.
i
Ki y bijo
wie ugnies,
Zinodamas,
dass
aS is
dan ys
jy
mauduolj
a
Siaip
j
andenj
pa ekusj
Zmogy
kann
ödlich
mi Zalo -
i.
T eciy
a a
i
o ma
aukia
aki, odél
Zmogus sie
laiak a ium in,
g oZisi jemi.
ko
Vie elz
—
wie nu
iSmano
gaudo,
sudo,
Saldo
i
j
kep u es
deda.
Dahe
Zmoniy
Beziehungen
su
Zu imis on
seny
seno és
ne ienodi.
Lie u os
géluosiuose
andenyse
leb übe
aSiy
60
Zu y,
o
Bal ijos
jli oje,
bei
Lie u os
k an y,
—
noch
übe
30
iiSiy.
Meh hei
mi-
sy
Zu y sind
ie inés, einige
a eZ inés,
aklima izuo en.
Al igs e
li au iSki
Zu y
Benennungen
sind al e
indoeu opie iski
Zodiiai,
beispielsweise
: e ké as,
eXe ys, kaiSis,
lasisa, lydeka,
lynas, ménké,
pléksné,
ungu ys,
égélé k .
i
Bidingas
misy
Zu y
pa dinimy
b uodZas
—
synonymisku-
mas.
Populia iösen
Zu ys
sind
mindes -
ens
meh e -
en Namen
genann
wo den, z. g uzlys
(Gobio
gobio)
—
Kilbiks,
zablis,
gi i é,
g amzdé,
k iaunys;
k oja
(Ru ilus
u ilus)
—
méks as,
b uise;
plakis
(Blicca
bjoe kna)
bé zalapé,
—
plégdzé,
yki is;
axdé
(Sca dinius
e y h op halmus)
—
audonspa né,
udakis, Ziezulé
k .
i
Weil
einige
Fu ys
seh
ähnSios
eine
j
ande e,
das
i
jy
benennung-
en iel we
e wi .
Pa yzdui,
sélia os
(Co egonus
albula) seh
panaiios
syki s
j
(Co egonus
la a e us).
Be
o,
le za ige
Zu is
seh
e maini.
Ich iolog-
en sagen,
dass
Lie u os
andenyse
leb ben
o mi
4
sykai,
beispielsw-
eise. :
Bal ijos
sykas,
eZe inis
sykas k .
i
Didz igs e
Sykas
1985
m.
wa
ge angen
Tau-
86
agné. E
gewé é
4,2 kg,
wa 76
cm
langom
und 14 m.
amZiaus!.
L. I inskis
syka
adino
Zodéiu
Sal é, o
Daba in-
és
lie u iy
kalbos
Zodyne
(1993)
heiß ,
dass
Zodziu
Sal is
nich iksli-
ge weise
genann
we den
mindes -
ens 4
Zu ys:
upé akis,
sykas,
ki Slys
und
sala is.
Wäh end-
pu p o .
I anausk-
as
Zod/iais
sala a,
séla a
nann e
s in as.
Dahe
Zu y
Namenini-
me
ge okai
pinkliis.
Sie zu
au paini-
e en
kann nu
Spezialis-
. Eine
ande e
bidinga
Zu y
namensi-
nimy
besonde-
ybé is
die, dass
wi ,
lic u iai,
iS Zu y
namensi-
nimy sind
pasida ¢-
amy
en sp e-
ch
eiksma-
zodziy,
eiskian-
diy jy
gaudyma,
beispiels-
weise.:
aukslidu-
i,
l dekdu -
i,
s in iné-
i,
Sapaldu i
(Sapaliné-
i) und
. .
Manchen
ande en
welche
uns
besse
Zinomom
Sp achen
ü
solche
Ta en
nich
beidigen-
d.
Pa yzdui,
obwohl
angly
kalb e
kon e s-
ie seh
dazna
(plg. he
ish
Zu is und
o ish
Z ejo i),
abe engli
nepasak-
y y o
bu bo
égéliau-
i, 0
ca ch
sag
bu bo s.
Soga
und
miusy
kaimynai
la iai
nich
kann
sagen
égéliau-
i, 0 sag
ke
édzeles.
Zau iniy
lie u isky
pa a dziy
wi haben
auch
e gleich
wenig,
beispiels-
weise. :
Lydys,
Lydeka,
Lydekdi i-
s,
Lidekdus-
kis,
Lideka ic-
ius;
Véegélé
(i
Vegela ic-
ius);
Ka ésas,
Sépalas;
Sal is
(und
Sal is);
Kioja.
Jdomu,
dass né a
lie u isk-
os
pa a dés
ESe ys
(ben
schon
Lie u iy
pa a dziy
Zodyne
ih
ne anda-
me),
obwohl
Sios
Zu ys
Li uanien
is eine
populia i-
ausiy.
S in os
(Osme us
epe lanus
L.), p o .
V. U buéio
Zodziais
sagend,
Ku Siy
ma iy
pak an e-
ése
kadaise
biida o
iks anc-
iy Zmoniy,
ypaé
a gingy-
jy,
g undlegi-
nés
mai in o-
jos.
F ühasj-
a j
s in y
gaudi en
cida o
alle.
Poe a E.
Ma uze i-
cius übe
s in y
aukima
so ago:
Toks
geb o ys
schon
nich s
nepakeisi,
I nes
egal, ob
éjas,
ode
lie us:
F ühasj j
pi ma
Ziikl¢ eisi,
Tai biisi
gesund
iS isus
Jah e.
'Vi bickas
J.
Lie u os
Zu ys. V.,
1986, P. 34.
*U bu is
V. Bal y
e imologi-
jos
e iudai. V.,
1991. P.
175.
>Ma uze-
iéius E.
Rink iniai
ag ai. V.,
1987. T 1.
P. 136.
87
Zodis
s in a
ge mani-
zmas,
und
y ieciy
e wend-
am Zodis
s in a
polonizm-
as.
EZe inés
s in os,
die
Zoologen
nennen
eZe iné-
mis
s in elé-
mis
(Osme us
epe lan-
us m.
elic a)
pasclusei
lecke
iepia.
Labano o
Zmonés
sag ,
dass jy
k apas
panaSus
j 8 ieZiai
augin y
agu ky.
Siau és
jii y
dids in -
és
nek epia.
Nach
k ag
ku j zei
wu den
sie
genann
usiSku
(i$
ik yjy
suomisk-
u) ZodZiu
moi a.
Je z um
sie zu
benennen
en wick-
el
wu de
de
Beg i
s in ené.
Didziaja-
me
Lie u iy
kalbos
Zodyne
bei
Zodzio
selia a iS
A. Juskos
Zodyno
is so ein
Sa zys:
Sélia a
is mi
weiß a
Akim, und
smaila -su
audona.
Also übe
kokiq
audona-
kg
selia as
Geninai e
sp aché-
jo A.
Juska? IS
demselb-
en
Zodyno
gesehen,
dass
ZodZiu
smaila
benann -
en zwei
Zu ys:
aukélé
und
g uzlys.
Leide ,
nci eine
jy die
Augen
ne audo-
nos.
Dahe
kazin
ode nu
ZodZiu
smaila
wu de
nich
genann
noch und
eia
Zu is
audeé,
ode
ZiezZulé
(Sca dini-
us
e y h o-
ph almus
L.). Ih e
Augen i8
ik ujy
haben
audong
deme
i Su in-
éje Teil.
Tiesq
sagend,
o onos
da und
kuoju,
ode
mekS y
(Ru ilus
u ilus
L.),
Augen.
Beje,
Zodis
Ziezulé
(:Ziezi
pyk i)
Siai
Zu iai
namensi-
ni
wah sch-
einlich
auch
pa a o-
as dél
ih
audony
akiy.
Passie
älley,
dass
mailius
genann
wi d
ande en
ZodZiais
negu
e wachs-
ene
Zu ys.
Pa yzdzi-
ui, Zodis
négé
ge mani-
zmas.
P o . V.
U budio
ZodZiais
sozusag-
en,
li au iai
$;
namensi-
nimg
eikiau
wi d
ga e
wah sch-
einlich
pe
ku Sinin-
kus i$
la iy
Sp ache-
*.
Sis ema-
ikos
e minij-
oje Zodis
négé
e gleich
nesens. J.
Elisonas
Sio
Zodzio
noch
ne a o-
jo,
gesp oc-
hen Zu j
nann e
Zodziu
sep yn -
aské
(s e s
ih Kop
is
sep yni-
os Paa s
Ziauniniy
angeliy,
panasiy j
askus).
Bene
Zu y
e s e
sys ema-
a ikos
Te minij-
ai Zodj
-négé
p i aike
p o . T.
I anausk-
as. Uping
nége
(Lampe -
a
lu ia ilis
L.) Zodziu
de ynaké
adino A.
Juska
und F.
Ku Sai i-
s. Sieh
sich, dass
Zahliaus
de inni
Wahl Siuo
Fall is
mo i ie-
nu
pe kel i-
ne Sinn,
bii en :
de yni
-daug
(plg.
paukSéio
pa adini-
mg
de ynbal-
sé
Syl ia).
Négiy
mailius
heiß
Zodziais
e auza i-
ba
(g auza -
i bla),
smegze-
mé und
k . Siy
sudu in-
iy Zodiy
mo i aci-
ja zeig ,
dass
Zu y és
mégs a
aus is j
upés
dugng.
Zodis
‘U bu is
V. Den
pa . P.
153.
88
Vingilis ik yjy
i8
eiSkia
ne
g auza i ba,
abe
me amo ozés
nep acjuindi i-
S|
da, Mazyjy
négiy
(Lampe a
plane i)
ingiliai
kann
soga
ne sli.
Alle négés
nesimpa iskos,
—
k auge és
Zu ys.
S ai übe
ka
sie
bilddziai
a8é
zoologas
J.
Elisonas:
Min a
sep yn aské
daZmeis
d éSeliena
ode , wenn
sich geling
p ismeg i,
das lebend
i
Zu y
kiinu.
Nea sisa-
ko
i
j ai iy
Wasse s
gy uléliy,
beispiels-
weise.,
i
ki méliy k .
P ismegusi
j
ku j
No s
andeninj
gy ulj,
sep yn aSké
isy pi ma
aginiais
sa o
den imis
p ag auzia
oda, paskum
ima, wie wah
jo
pa zi as
0
siu bli
lieZu iu sa o
i8
Seimnike-
ns alles
jo
kiino
schwe as
i
mésq.
Zu ininken
sep yn askés
p ida o
manchmal iel
ipesciy, nes,
uZpuolusios
jy
Geba y us
ne klus,
ähig eine
nach übe
Nach zu
kapu mac-
hen, ande s
gesag ,
ises ie
un e liu u-
se os
j
ne klus
Zu is®.
Senieji
lie u i8ki
Zu y
benennung-
-
en
ne
haup sächlich sudu ische
Z0dziai.
Nauje e
benennung-
en ( u bi
dél
analogijas)
schon seh
dazZnai
da omi
an endem
su
sandu
Su is
(-Zu e),
beispielswe-
ise :
Bizonzu e
(Ic iobus
app inellus),
ka Zu e
(Ic ala us
punc a us),
saulazu é
(Lencaspius
delinea us),
aukzZu é
(Pholis
gunellus
L
éjazu é.),
(Belone
belone
L
ilkzu é.),
(Ana chichas
lupus
L.)
i
k .
18
Nami kio
Enzyklopädien
(V.,
1987)
möglich
bii y da
p idé i
juodzu e
(g oße
Zu j,
manchm-
al
s e ianc-
iq bis
10
kg
i
pagaunamag
Siau inése
Tolimyjy
Ry y
ji ose),
Se nazu-
e
(nedidele,
abe
skaniq
Zu ele,
Z ejojama
bei
Ha ajy
saly)
i
papiigzu e
(labai
skaniq
Zu j,
ge audo-
ma bei
Kubos
k an y).
Alle solche
Benennung-
en
jmanomi,
abe
da ybos bio
io
ne eiké y
seh plés i.
Sys a ikos
a 2 ilgiu alle
Sie beninimai
p as i, nes
p icS a auja
in e p au iniy
nomenkla i os
kodeksy
An o de unge-
n.
Be
o, bei de
En wicklung
neue ada us,
eiké y eng i
p imi y iy
e iniy,
beispielsweise:
lydekiné
bal ak aujé
(Champsocephalus
esox), plg
Tusy
W464
be oKpoeKa.
Ja
eikeé y
nennen
zu wie
i gend
ande s
(z. B.
ein ache
lédZu é).
P as okas
i
Benennung
didziagal é
(Pe co us
glehni), plg.
usy
eoaogewxa.
Jai
namensin i
kann bii y
p i aiky i
aukSliag ybiy
klasés
pelésinio
g ybo
(Aspe gillus)
namensinim-
a, .y.
gal éné.
Taigi iSies
Benennung
ga- *U bu is
V. Ten pa . P
153.
‘Elisonas
J.
Zoologijas
ado élis
aukS esniosiem
Schulem.
K.,
1925.
P.
386.
89
le y bi i
ein achdji
gal éne.
seh da2nai
j ai uoja
kai ku iy
Zu y
namensini-
my agyba.
Soga seh
g aziai
iSleis o e
Büche n
manchmal
a8oma
klaidingai,
z. B.:
ske snukis
(=ske ssn-
ukis),
s imélé
(=s imelé)
und k .
Namy kio
eniklopedi-
joje (1987)
be indame
ki okiy
ne ikusiy
pa adinim-
y, z. :
Ca i a
(=Ramiojo
andenyno
lasisa),
saida
(=ledjii io
menké),
obla
(=Kaspijos
kuoja) und
k .
Faisiaus e
i8 isy
egzo isky-
jy Zu y
u bi
pi anija
(Rooso el -
iella
na e e i).
Zoologai jq
daZnai
nenn auch
ame ikiniu
laSiska pi-
u. Salia
Zodzio
pi anija
manchmal
pass noch
und
neno miné
Fo m
pi aja.
Sios
zZu ys
leb
Amazonés
bassine. Jy
pléS umas
esas
neapsako-
mas. Ein
Z ejys so
asé:
Ka a,
keldamiesi
al imi pe
upg,
nuSo eme
Se na, de
g e a
miisy i gi
plauké
ske sai
upés.
Indénas,
sédéjes
bei ai inio
i klo,
p i i8o
Se na bei
al ies und
wi
empéme
jj j
k an q,
in indami
i8kel i sich
puo a.
Abe miisy
s ajonéms
wa lem a
issipildy i:
g oße
pulkas
pi ajy
(=pi anijy
-K.G.),
paju usios
k aujq,
ué uojau
apspi o
Se na und
puolé zu
ihm.
Akimi ksn-
iu Wasse
sukunkulia-
o on
s aigiy si y
elni ksci-
y, gabalis
d askanciy
Se nieng,
judesiy.
Als
e eich e-
éme
ande e
kan e, i8
Se no
mazai was
wa like®.
Zodis
pi anija
pe
po ugaly
Sp ache
a éjes iS
upiy
(B azilijos
indény)
Sp achen.
P o . T.
I anauska-
s,
ap aydam-
as
ekspedi ic-
ija j
B azilija,
a8é, dass
pi anijas
sie gaudg
eZe e
Pi i-Pi i,
de
ie inés
indény
gen ies
sp ich
eiSkia
Zu is,
Zu is®.
Also kann
bi i, dass
ZodzZio
pi anija
Saknis und
eiSkia
Zu j.
Idomios
und
g aZios
aqua iumy
Zu y és:
allomen
ai o yk8-
és a ben
ZaiZa uoj-
an ys
gipiai,
legma i8ki
gu dmiai,
Z alios und
ik ios
pecilijos,
didziaakiai
sidab iniy
ka osy
pusb oliai
eleskd,
aus ie}ji
ka dudciai,
isais
dugnaupin-
ejan ys
Samukai,
a ing
gaidieji
pes éz~
Ciéliai,
juodukés
g akS iosi-
os
molinijas,
plok8 ieji
skalid ai
und k .
Be ehl isy
Siy Zu yciy
Nameninim-
ai
nelie u iS-
ki. Pass
und
ne aisykli-
ngy.
Pa yzdui,
ka duocius
(Hiphopho -
us)
ak a iumi-
ninkai daz-
Vi bickas
J. Ten pa .
P 19,57. * Po
Zemynus
und Salis.
K., 1979. P.
17-18.
*I anausk-
as T. T ys
ménesiai
B azilijoj-
e. V., 1960.
P. 112.
90

niau
adina
Ka donesiais,
nes
Siy
Zu y
pa inéliai
ha uode
gos
iSauga,
Panasia
ka dq.
j
Las a asis
Zodis is
e inys
la ynisc-
iS
he
Sp ache.
|
Zodj
ka donesis
panaSius
we inius
P lanzeny
sys ema a i-
kos
e minijai
kadaise
mégino ku i
J.
Pab éZa,
abe
éliau sie
alle
wu den
e se z
ande en
Te mine-
n.
Einige denen
Sil ujy k aS y
andeny
Zu eléms,
gezüch e en
auch in
Aqua ien,
zusammen
Specialis ais
sind suki g
kele
su
lie u isky
namensinimy,
beispielsweise:
i
g kasis
lydekénas
(C enolucius
huje a
insculpa us),
Zaliasis
e ps énis
(Labeo
ena us),
ein a6ji
ask iné
(Chilodus
punc a us k .
i
Tagiau das
nu a be
p adzia.
Viele
ak a iumy
Zu yéiy ha
noch nich
inkamy
lic u i8ky
pa adinimy.
Be
o,
handky i-
ni da
ja y
i
Zu y
Namenin.
91