IVAIRENYBES
Kazimie -
as GAIVENIS
KAI
KURIY
ZUVU
PADINIMAI
Gal y
noso os
a ausim
o o Zu j Po
isy nelaimiy
i ka y. A.
Bal akis
Pasaulio
jii ose,
upése
eZe uose
i e sob e
iks an j
asiy
i
21
Zu y.
|
uno
jy
Zmogus no
di igeia
ningúnio
démesio,
po que sus
smulku és
cm)
(1-2
neiS aizdzios.
i
Ki y eme
como
ugnies,
Zinodamas
que aS is
dan ys
jy
mauduolj
a
Siaip
j
andenj
pa ekusj
Zmogy
puede
mo alm-
en e
suZalo i.
T eciy
colo a
i
o ma
aukia
aki, odél
Zmogus las
laiak a iums,
g oZisi en
ko
ellas.
Cua o
—
como an
iSmano
gaudo,
sudo,
Baldo
i
j
kep u es
deda.
Así
Zmoniy
elaciones
su
Zu imis
desde seny
seno és
desiguodi.
Li uanias
géluosiose-
adenyse
i e sob e
aSiy
60
Zu y, del
o
ma
Bál ico,
an e
Lie u os
k an y,
—
más
sob e
30
iiSiy.
La
mayo ía mi-
sy
Zu y son
ie inés,
algunas
a eZ inés,
aclima izuados.
Más iejos
Li u iSki
Zu y nomb ilimai
son an iguos
indoeu opie iski
Zodiiai, ej. :
e ké as,
eXe ys, kaiSis,
lasisa, lydeka,
lynas, ménké,
pléksné,
ungu ys,
égélé k .
i
Bidingas
misy
Zu y
pa dinimy
b uodZas
—
sinonimiskum-
as.
Populia iosas
Zu ys se
ha
llamado al
menos
a ios
nomb es,
ej.:
g uzlys
(Gobio
gobio)
—
kilbikas,
zablis,
gi i é,
g amzdé,
k iaunys;
k oja
(Ru ilus
u ilus)
—
méks as,
b uise;
plakis
(Blicca
bjoe kna)
bé zalapé,
—
plégdzé,
yki is;
axdé
(Sca dinius
e y h op halmus)
—
audonspa né,
udakis, Ziezulé
k .
i
Dado
algunas
Zu ys
muy
semSios
una o a,
j
es
i
jy
nomb amie-
n os
muchos
alguien
con unde.
Pa yzdui,
sélia os
(Co egonus
albula) muy
panaiios
syki s
j
(Co egonus
la a e us).
El nomb e de la especie es Co egonus la a e us.
Be
o,
úl imoji
Zu is
muy
a mainis.
Ich iólog-
os dicen
que
Li uenyse
i e a
o mi
sykai, p z.
4
:
Bal ijos
sykas,
eZe inis
sykas k .
i
Didzónico
sykas
1985
m.
ue
cap u a-
Tau-
86
do agné.
Él weé é
4,2 kg, e a
76 cm de
la go y 14
m.
amZiaus!.
L. I inskis
syka
adino
Zodéiu
Sal é, o
Daba in-
és
lie u iy
kalbos
Zodyne
(1993) se
dice que
Zodziu
Sal is
no iclam-
en e
nomb ad-
as al
menos 4
Zu ys:
upé akis,
sykas,
ki Slys y
sala is.
Mien a-
spu p o .
I anausk-
as
Zod/iais
sala a,
séla a
llamaba
s in as.
Así Zu y
nomb ini-
mas
ge okai
pinkliis.
Las
despañan
puede
solo los
especiali-
s as.
O a
bidinga
Zu y
pa adini-
my
peculia -
ybé es la
que
noso o-
s,
lic u iai,
iS Zu y
pa adini-
my
somos
pasida ¢-
amy
co esp-
ondien e
eiksma-
zodziy,
eiskian-
diy jy
gaudyma,
p z.:
aukslidu-
i,
l dekdu -
i,
s in iné-
i,
Sapaldu i
(Sapaliné-
i) y . .
Algunas
o as
pa a las
cuales
noso os
mejo
Zinomom
lenguas
al
hacienda
no
de iendo-
a.
Pa yzdzi-
ui, aunque
angly
kalboje
kon e si-
ja muy
dazna
(plg. he
ish
Zu is i
o ish
Z ejo i),
pe o
anglai
nepasak-
y y o
bu bo
égéliau-
i, 0
ca ch
dice
bu bo s.
Incluso e
miusy
kaimynai
le iai
noca
deci
égéliau-
i, 0 dice
ke
édzeles.
Zau iniy
lie u isky
pa a dziy
enemos
ambién
compa a
nedaug,
p z. :
Lydys,
Lydeka,
Lydekdi i-
s,
Lidekdus-
kis,
Lideka ic-
ius;
Véegélé
(i
Vegela ic-
ius);
Ka ésas,
Sépalas;
Sal is (y
Sal is);
Kioja.
Jdomo,
que né a
lie u isk-
os
pa a dés
ESe ys
(ben ya
Lie u iy
pa a dziy
Zodyne su
ne anda-
me),
aunque
Sios
Zu ys en
Li uania
es una
populia i-
ausiy.
S in os
(Osme us
epe lanus
L.), p o .
V. U buéio
Zodziais
diciendo,
Ku Siy
ma iy
pak an e-
ése
kadaise
biida o
iks anc-
iy Zmoniy,
ypaé
a gingy-
jy,
undame-
n inés
mai in o-
jos.
P imasa-
j s in y
caudi i
cida o
odos.
Poe a E.
Ma uze i-
cius
sob e
s in y
aukima
así ago:
Toks
cos o -
ys ya
nada
nepakeisi,
I no
impo a,
o éjas, o
lluus:
P imasa-
j j
pi ma
Ziikl¢ eisi,
Tai biisi
sano
iS isus
me us.
'Vi bickas
J.
Lie u os
Zu ys. V.,
1986, P. 34.
*U bu is
V. Bal y
e imologi-
jos
e iudai. V.,
1991. P.
175.
>Ma uze-
iéius E.
Rink iniai
ag ai. V.,
1987. T 1.
P. 136.
87
Zodis
s in a
ge mani-
smo, y
y ieciy
u ilizad-
os Zodis
s in a
polonism-
o.
EZe inés
s in os, a
las que
los
zoólogos
llaman
eZe iné-
mis
s in elé-
mis
(Osme us
epe lan-
us m.
elic a)
pasclusi-
ai
deliciosa-
men e
puepia.
Labano o
Zmonés
dice que
jy olapas
panaSus
j 8 ieZiai
augin y
agu ky.
Siau és
jii y
dids in -
és
nek epia.
Después
de
gue a
ku j
iempo
ellas e an
llamadas
usiSku
(i$
ik yjy
suomisk-
u) ZodZiu
moi a.
Aho a se
les
nomb a
ha
c eado el
é mino
s in ené.
Didziaja-
me
Lie u iy
kalbos
Zodyne
an e
Zodzio
selia a iS
A. Juskos
Zodyno
es al
ase:
Sélia a
es con
blanca
akim, y
smaila -su
audona.
Así
sob e
kokiq
audona-
kg
selia as
giminai e
kalbéjo
A. Juska?
IS al
mismo
Zodyno
e , que
ZodZiu
smaila
llamadas
dos
Zu ys:
aukélé y
g uzlys.
Desa o -
unadam-
en e, nci
unas jy
los ojos
ne audo-
nos. Así
kazin o
sólo
ZodZiu
smaila no
ue
llamada
aún y
eia
Zu is
audeé, ó
ZiezZulé
(Sca dini-
us
e y h o-
ph almus
L.). Sus
ojos i8
ik ujy
ienen
audong
deme
i Su in-
éje en
pa e.
Tiesq
sakando,
ojonos
da y
kuoju, o
mekS y
(Ru ilus
u ilus
L.), ojos.
Po beje,
Zodis
Ziezulé
(:Ziezi
pyk i)
Siai
Zu iai
nomb ini
segu am-
en e
ambién
pa a o-
as dél su
ojony
akiy.
Pasan a
eces,
que
mailius
llamado
o os
ZodZiais
negu
adul a
Zu ys.
Pa yzdzi-
ui, Zodis
négé
ge mani-
zmas.
P o . V.
U budio
ZodZiais
diciendo,
li au iai
$;
i ulinimg
más bien
se á
ga e
p obable-
men e
pe
ku Sinin-
kus i$
la iy
idiomas*.
Sis ema-
ikos
e minij-
oje Zodis
négé
compa -
a
nesens. J.
Elisonas
Sio
Zodzio
aún
ne a o-
jo,
hablada
Zu j
llamado
Zodziu
sep yn -
aské
(es o su
cabeza
es
sep yni-
os pa es
Ziauniniy
angeliy,
panasiy j
askus).
Bene
Zu y ue
el
p ime o
en aplica
el
e minol-
ogía
sis emá-
ica Zodj
-négé a
p o . T.
I anausk-
as. Uping
nége
(Lampe -
a
lu ia ilis
L.) Zodziu
de ynaké
adino A.
Juska y
F.
Ku Sai i-
s.
E iden e-
men e,
que el
nomb e
delde in
en es e
caso
es á
mo i ado
solo
pe kel i-
ne
sen ido,
bii en :
de yni
-daug
(plg.
paukSéio
pa adini-
mg
de ynbal-
sé
Syl ia).
Négiy
mailius
llamado
Zodziais
e auza i-
ba
(g auza -
i bla),
smegze-
mé y k .
Siy
sudu in-
iy Zodiy
mo y ac-
ija indica
que
Zu y és
mégs a
aus is j
upés
dugng.
Zodis
‘U bu is
V. Ten id.
P. 153.
88
Vingilis ik yjy
i8
eiSkia
ne
g auza i ba,
pe o
me amo ozés
nep acjuindi i-
S|
da, Mazyjy
négiy
(Lampe a
plane i)
ingiliai
puede
incluso
ne sli.
Todas négés
nesimpa iskos,
—
k auge és
Zu ys.
S ai
ka
sob e
ellas
imágene-
siai a8é
zoologas
J.
Elisonas:
Min a
sep yn aské
daZ mayo ía
d éSeliena ó,
si se las
a egla
p ismeg i, es
i i
i
Zu y
kiinu.
Nea sisa-
ko
i
j ai iy
agua
gy uléliy,
p z.,
ki méliy
i
k .
P ismegusi
j
ku j
No s
andeninj
gy ulj,
sep yn aSké
isy p ime a
aginiais sus
dan imis
p ag auzia
oda, paskum
ima, como
e dade o
jo
pa zi as
0
siu bli
lieZu iu su
i8
Seimininko
odo kiino
jo
di ícilas
mésq.
i
Zu ininkam
sep yn askés
p ida o
algunas eces
mucho
ipesciy, nes,
uZpuolusios
jy
Cons ui y-
us edes,
capaz de
una noche
daña , en
o a
palab a,
eses i
succliu us
os edes
j
Zu is®.
Senieji
lie u i8ki
Zu y
denominaci-
-
ones
ne
p incipalmen e sudu iniai
Z0dziai.
Los nue os
nomb es
( u bi dél
analogijos)
ya muy
dazZnai
da omi
segundo
sandu
su
Su is
(-Zu e), ej. :
bisonzu e
(Ic iobus
app inellus),
ka Zu e
(Ic ala us
punc a us),
saulazu é
(Lencaspius
delinea us),
aukzZu é
(Pholis
gunellus
L
éjazu é.),
(Belone
belone
L
ilkzu é.),
(Ana chichas
lupus
L.)
i
k .
18
Namy kio
enciklopedías
(V.,
1987)
posible
bii y da
p idé i
juodzu e
(g ande
Zu j, a
eces
s e ianc-
iq has a
10
kg
i
pagaunamag
Siau inése
Tolimyjy
Ry y
ji ose),
Se nazu-
e
(nedidele,
pe o
skaniq
Zu ele,
Z ejojama
an e
Ha ajy
saly)
i
papiigzu e
(labai
skaniq
Zu j,
caudoma
an e
Kubos
k an y).
Todos ales
nomb inim-
as
jmanomi,
pe o
da ybos bio
io
ne eiké y
muy plés i.
Sis ema ikos
a 2 ilgiu
odos
Sie
denominainim-
as p as i, nes
p icS a auja
in e p au iniy
nomenkla i os
kodeksy
equisi os.
Be
o, desa ollando
nue osada us,
eiké y eng i
p imi y iy
e iniy, ej.:
lydekiné
bal ak aujé
(Champsocephalus
esox), plg
Tusy
W464
be oKpoeKa.
Ja
eikeé y
llama i
como sea
o a
(p.ej., simple
lédZu é).
P as okas
nomb e
i
didziagal é
(Pe co us
glehni), plg.
usy
eoaogewxa.
Jai nomb i i
puede bii y
p i aiky i
aukSliag ybiy
klasés
pelésinio
g ibo
(Aspe gillus)
nomb inima,
.y.
gal éné.
Así iSies
nomb e ga-
*U bu is V.
Ten pa . P
153. El
‘Elisonas
J.
Zoologías
guíaélis
aukS esniosiom
escuelas.
K.,
1925.
P.
386.
89
le y bi i
sencdji
gal éne.
da2nai
j ai uoja
kai ku iy
Zu y
pa adinimy
agyba.
Incluso
muy
g azía
iSleis ose
lib os a
eces
a8oma
e ingai,
ej.:
ske snukis
(=ske ssn-
ukis),
s imélé
(=s imelé)
y k . Namy
kio
encyclope-
dijoje
(1987)
ap in ame
ki okiy
ne ikusiy
pa adinim-
y, ej. :
Ca i a
(=Ramiojo
andenyno
lasisa),
saida
(=ledjii io
menké),
obla
(=Kaspijos
kuoja) y
k . Paisia i8
isy
egzo isky-
jy Zu y
u bi
pi anija
(Rooso el -
iella
na e e i).
Zoologai jq
daZnai
llama y
ame iciniu
laSiska pi-
u. Salia
Zodzio
pi anija
algunas
eces
pasabaiko
da y
neno miné
o ma
pi aja.
Sios
zZu ys
i e
Amazonés
cuenca. Jy
pléS umas
esas no se
dice. Uno
Z ejys así
asé:
Ka a,
keldamiesi
al imi pe
upg,
nuSo eme
Se na,
quien
g e a
miisy
ambién
plauké
ske sai
upés.
Indénas,
sédéjes
an e
ai inio
i klo,
p i i8o
Se na an e
al ies y
mes
empéme
jj j
k an q,
in en inda-
mi i8kel i
sí puo a.
Pe o miisy
s ajonéms
no ue
lem a
issipildy i:
un g ande
pulkas
pi ajy
(=pi anijy
-K.G.),
paju usios
k aujq,
ué uojau
apspi o
Se na y
puolé an e
él.
Akimi ksn-
iu aguao
sukunkulia-
o desde
s aigiy si y
elni ksci-
y, gabalis
d askanciy
Se nieng,
judesiy.
Cuando
alcanéme
o a o illa,
i8 Se no
mazai qué
e a like®.
Zodis
pi anija
pe
po ugaly
habla
a éjes iS
upiy
(B azilijos
indény) de
los idiomas.
P o . T.
I anauska-
s,
ap aydam-
as
expedición
j B azilija,
a8é, que
pi anijas
ellos gaudg
eZe e
Pi i-Pi i,
que
ie inés
indény
gen ies
habla
eiSkia
Zu is,
Zu is®. Así
puede bi i,
que
ZodzZio
pi anija
Saknis e
eiSkia
Zu j.
Idomios y
g aZios
aqua iumy
Zu y és:
en odos
los
ai o yk8-
és
colo es
ZaiZa uoj-
an ys
gipiai,
legma i8ki
gu dmiai,
Z alios y
ik ios
pecilijos,
didziaakiai
sidab iniy
ka osy
pusb oliai
eleskd,
aus ie}ji
ka dudciai,
isais
dugnaupin-
ejan ys
Samukai,
colo ing
gaidieji
pes éz~
Ciéliai,
juodukés
g akS iosi-
os
molinijos,
plok8 ieji
skalid ai y
k . Bequí
isy Siy
Zu yciy
nomb inim-
ai
nelie u iS-
ki. Pasó y
ne aisykli-
ngy.
Pa yzdziui,
ka duocius
(Hiphopho -
us)
acua iumi-
ninkai daz-
Vi bickas
J. Ten pa .
P 19,57. La
Comisión
conside a
que las
medidas
adop adas
po el
Es ado
miemb o
no
cons i uy-
en ayuda
es a al en
el sen ido
del
a ículo
107,
apa ado 1,
del
T a ado. *
Po
Zemynus i
Salis. K.,
1979. P.
17-18.
*I anausk-
as T. T ys
ménesiai
B azilijoj-
e. V., 1960.
P. 112.
90
niau
adina
Ka donesiais,
nes
Siy
Zu y
ma inéliai
iene
uode gos
iSauga,
Panasia
ka dq.
j
Las a asis
Zodis es
e inys
la yny del
iS
lenguaje.
|
Zodj
ka donesis
panaSius
alo es
ege y
sis ema ikos
e minijai
kadaise
mégino ku i
J.
Pab éZa,
pe o
éliau
ellos
odos
ue on
eempla-
zados
po
o os e minos.
Algunas
Sil ujy k aS y
andeny
Zu eléms,
cul i ados
ambién en
acua ios,
jun o
especialis ais
somos suki g
kele
su
lie u isky
pa adinimy,
ej.: g kasis
i
lydekénas
(C enolucius
huje a
insculpa us),
Zaliasis
e ps énis
(Labeo
ena us),
senc6ji
ask iné
(Chilodus
punc a us k .
i
Tagiau es o
sólo
abajo
p adzia.
Muchos
ak a iumy
Zu yéiy aún
no ienen
inkamy
lic u i8ky
pa adinimy.
Be
o,
ges iona-
ini da
ja y
i
Zu y
nomb es.
91