scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Kai kurių žuvų pavadinimai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kai kurių žuvų pavadinimai

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/798/889
IVAIRENYBES
Kazimie -
as GAIVENIS
KAI
KURIY
ZUVU
PADINIMAI
Gal y
noso os
a ausim
o o Zu j Po
isy nelaimiy
i ka y. A.
Bal akis
Pasaulio
jii ose,
upése
eZe uose
i e sob e
iks an j
asiy
i
21
Zu y.
|
uno
jy
Zmogus no
di igeia
ningúnio
démesio,
po que sus
smulku és
cm)
(1-2
neiS aizdzios.
i
Ki y eme
como
ugnies,
Zinodamas
que aS is
dan ys
jy
mauduolj
a
Siaip
j
andenj
pa ekusj
Zmogy
puede
mo alm-
en e
suZalo i.
T eciy
colo a
i
o ma
aukia
aki, odél
Zmogus las
laiak a iums,
g oZisi en
ko
ellas.
Cua o
—
como an
iSmano
gaudo,
sudo,
Baldo
i
j
kep u es
deda.
Así
Zmoniy
elaciones
su
Zu imis
desde seny
seno és
desiguodi.
Li uanias
géluosiose-
adenyse
i e sob e
aSiy
60
Zu y, del
o
ma
Bál ico,
an e
Lie u os
k an y,
—
más
sob e
30
iiSiy.
La
mayo ía mi-
sy
Zu y son
ie inés,
algunas
a eZ inés,
aclima izuados.
Más iejos
Li u iSki
Zu y nomb ilimai
son an iguos
indoeu opie iski
Zodiiai, ej. :
e ké as,
eXe ys, kaiSis,
lasisa, lydeka,
lynas, ménké,
pléksné,
ungu ys,
égélé k .
i
Bidingas
misy
Zu y
pa dinimy
b uodZas
—
sinonimiskum-
as.
Populia iosas
Zu ys se
ha
llamado al
menos
a ios
nomb es,
ej.:
g uzlys
(Gobio
gobio)
—
kilbikas,
zablis,
gi i é,
g amzdé,
k iaunys;
k oja
(Ru ilus
u ilus)
—
méks as,
b uise;
plakis
(Blicca
bjoe kna)
bé zalapé,
—
plégdzé,
yki is;
axdé
(Sca dinius
e y h op halmus)
—
audonspa né,
udakis, Ziezulé
k .
i
Dado
algunas
Zu ys
muy
semSios
una o a,
j
es
i
jy
nomb amie-
n os
muchos
alguien
con unde.
Pa yzdui,
sélia os
(Co egonus
albula) muy
panaiios
syki s
j
(Co egonus
la a e us).
El nomb e de la especie es Co egonus la a e us.
Be
o,
úl imoji
Zu is
muy
a mainis.
Ich iólog-
os dicen
que
Li uenyse
i e a
o mi
sykai, p z.
4
:
Bal ijos
sykas,
eZe inis
sykas k .
i
Didzónico
sykas
1985
m.
ue
cap u a-
Tau-
86
do agné.
Él weé é
4,2 kg, e a
76 cm de
la go y 14
m.
amZiaus!.
L. I inskis
syka
adino
Zodéiu
Sal é, o
Daba in-
és
lie u iy
kalbos
Zodyne
(1993) se
dice que
Zodziu
Sal is
no iclam-
en e
nomb ad-
as al
menos 4
Zu ys:
upé akis,
sykas,
ki Slys y
sala is.
Mien a-
spu p o .
I anausk-
as
Zod/iais
sala a,
séla a
llamaba
s in as.
Así Zu y
nomb ini-
mas
ge okai
pinkliis.
Las
despañan
puede
solo los
especiali-
s as.
O a
bidinga
Zu y
pa adini-
my
peculia -
ybé es la
que
noso o-
s,
lic u iai,
iS Zu y
pa adini-
my
somos
pasida ¢-
amy
co esp-
ondien e
eiksma-
zodziy,
eiskian-
diy jy
gaudyma,
p z.:
aukslidu-
i,
l dekdu -
i,
s in iné-
i,
Sapaldu i
(Sapaliné-
i) y . .
Algunas
o as
pa a las
cuales
noso os
mejo
Zinomom
lenguas
al
hacienda
no
de iendo-
a.
Pa yzdzi-
ui, aunque
angly
kalboje
kon e si-
ja muy
dazna
(plg. he
ish
Zu is i
o ish
Z ejo i),
pe o
anglai
nepasak-
y y o
bu bo
égéliau-
i, 0
ca ch
dice
bu bo s.
Incluso e
miusy
kaimynai
le iai
noca
deci
égéliau-
i, 0 dice
ke
édzeles.
Zau iniy
lie u isky
pa a dziy
enemos
ambién
compa a
nedaug,
p z. :
Lydys,
Lydeka,
Lydekdi i-
s,
Lidekdus-
kis,
Lideka ic-
ius;
Véegélé
(i
Vegela ic-
ius);
Ka ésas,
Sépalas;
Sal is (y
Sal is);
Kioja.
Jdomo,
que né a
lie u isk-
os
pa a dés
ESe ys
(ben ya
Lie u iy
pa a dziy
Zodyne su
ne anda-
me),
aunque
Sios
Zu ys en
Li uania
es una
populia i-
ausiy.
S in os
(Osme us
epe lanus
L.), p o .
V. U buéio
Zodziais
diciendo,
Ku Siy
ma iy
pak an e-
ése
kadaise
biida o
iks anc-
iy Zmoniy,
ypaé
a gingy-
jy,
undame-
n inés
mai in o-
jos.
P imasa-
j s in y
caudi i
cida o
odos.
Poe a E.
Ma uze i-
cius
sob e
s in y
aukima
así ago:
Toks
cos o -
ys ya
nada
nepakeisi,
I no
impo a,
o éjas, o
lluus:
P imasa-
j j
pi ma
Ziikl¢ eisi,
Tai biisi
sano
iS isus
me us.
'Vi bickas
J.
Lie u os
Zu ys. V.,
1986, P. 34.
*U bu is
V. Bal y
e imologi-
jos
e iudai. V.,
1991. P.
175.
>Ma uze-
iéius E.
Rink iniai
ag ai. V.,
1987. T 1.
P. 136.
87
Zodis
s in a
ge mani-
smo, y
y ieciy
u ilizad-
os Zodis
s in a
polonism-
o.
EZe inés
s in os, a
las que
los
zoólogos
llaman
eZe iné-
mis
s in elé-
mis
(Osme us
epe lan-
us m.
elic a)
pasclusi-
ai
deliciosa-
men e
puepia.
Labano o
Zmonés
dice que
jy olapas
panaSus
j 8 ieZiai
augin y
agu ky.
Siau és
jii y
dids in -
és
nek epia.
Después
de
gue a
ku j
iempo
ellas e an
llamadas
usiSku
(i$
ik yjy
suomisk-
u) ZodZiu
moi a.
Aho a se
les
nomb a
ha
c eado el
é mino
s in ené.
Didziaja-
me
Lie u iy
kalbos
Zodyne
an e
Zodzio
selia a iS
A. Juskos
Zodyno
es al
ase:
Sélia a
es con
blanca
akim, y
smaila -su
audona.
Así
sob e
kokiq
audona-
kg
selia as
giminai e
kalbéjo
A. Juska?
IS al
mismo
Zodyno
e , que
ZodZiu
smaila
llamadas
dos
Zu ys:
aukélé y
g uzlys.
Desa o -
unadam-
en e, nci
unas jy
los ojos
ne audo-
nos. Así
kazin o
sólo
ZodZiu
smaila no
ue
llamada
aún y
eia
Zu is
audeé, ó
ZiezZulé
(Sca dini-
us
e y h o-
ph almus
L.). Sus
ojos i8
ik ujy
ienen
audong
deme
i Su in-
éje en
pa e.
Tiesq
sakando,
ojonos
da y
kuoju, o
mekS y
(Ru ilus
u ilus
L.), ojos.
Po beje,
Zodis
Ziezulé
(:Ziezi
pyk i)
Siai
Zu iai
nomb ini
segu am-
en e
ambién
pa a o-
as dél su
ojony
akiy.
Pasan a
eces,
que
mailius
llamado
o os
ZodZiais
negu
adul a
Zu ys.
Pa yzdzi-
ui, Zodis
négé
ge mani-
zmas.
P o . V.
U budio
ZodZiais
diciendo,
li au iai
$;
i ulinimg
más bien
se á
ga e
p obable-
men e
pe
ku Sinin-
kus i$
la iy
idiomas*.
Sis ema-
ikos
e minij-
oje Zodis
négé
compa -
a
nesens. J.
Elisonas
Sio
Zodzio
aún
ne a o-
jo,
hablada
Zu j
llamado
Zodziu
sep yn -
aské
(es o su
cabeza
es
sep yni-
os pa es
Ziauniniy
angeliy,
panasiy j
askus).
Bene
Zu y ue
el
p ime o
en aplica
el
e minol-
ogía
sis emá-
ica Zodj
-négé a
p o . T.
I anausk-
as. Uping
nége
(Lampe -
a
lu ia ilis
L.) Zodziu
de ynaké
adino A.
Juska y
F.
Ku Sai i-
s.
E iden e-
men e,
que el
nomb e
delde in
en es e
caso
es á
mo i ado
solo
pe kel i-
ne
sen ido,
bii en :
de yni
-daug
(plg.
paukSéio
pa adini-
mg
de ynbal-
sé
Syl ia).
Négiy
mailius
llamado
Zodziais
e auza i-
ba
(g auza -
i bla),
smegze-
mé y k .
Siy
sudu in-
iy Zodiy
mo y ac-
ija indica
que
Zu y és
mégs a
aus is j
upés
dugng.
Zodis
‘U bu is
V. Ten id.
P. 153.
88
Vingilis ik yjy
i8
eiSkia
ne
g auza i ba,
pe o
me amo ozés
nep acjuindi i-
S|
da, Mazyjy
négiy
(Lampe a
plane i)
ingiliai
puede
incluso
ne sli.
Todas négés
nesimpa iskos,
—
k auge és
Zu ys.
S ai
ka
sob e
ellas
imágene-
siai a8é
zoologas
J.
Elisonas:
Min a
sep yn aské
daZ mayo ía
d éSeliena ó,
si se las
a egla
p ismeg i, es
i i
i
Zu y
kiinu.
Nea sisa-
ko
i
j ai iy
agua
gy uléliy,
p z.,
ki méliy
i
k .
P ismegusi
j
ku j
No s
andeninj
gy ulj,
sep yn aSké
isy p ime a
aginiais sus
dan imis
p ag auzia
oda, paskum
ima, como
e dade o
jo
pa zi as
0
siu bli
lieZu iu su
i8
Seimininko
odo kiino
jo
di ícilas
mésq.
i
Zu ininkam
sep yn askés
p ida o
algunas eces
mucho
ipesciy, nes,
uZpuolusios
jy
Cons ui y-
us edes,
capaz de
una noche
daña , en
o a
palab a,
eses i
succliu us
os edes
j
Zu is®.
Senieji
lie u i8ki
Zu y
denominaci-
-
ones
ne
p incipalmen e sudu iniai
Z0dziai.
Los nue os
nomb es
( u bi dél
analogijos)
ya muy
dazZnai
da omi
segundo
sandu
su
Su is
(-Zu e), ej. :
bisonzu e
(Ic iobus
app inellus),
ka Zu e
(Ic ala us
punc a us),
saulazu é
(Lencaspius
delinea us),
aukzZu é
(Pholis
gunellus
L
éjazu é.),
(Belone
belone
L
ilkzu é.),
(Ana chichas
lupus
L.)
i
k .
18
Namy kio
enciklopedías
(V.,
1987)
posible
bii y da
p idé i
juodzu e
(g ande
Zu j, a
eces
s e ianc-
iq has a
10
kg
i
pagaunamag
Siau inése
Tolimyjy
Ry y
ji ose),
Se nazu-
e
(nedidele,
pe o
skaniq
Zu ele,
Z ejojama
an e
Ha ajy
saly)
i
papiigzu e
(labai
skaniq
Zu j,
caudoma
an e
Kubos
k an y).
Todos ales
nomb inim-
as
jmanomi,
pe o
da ybos bio
io
ne eiké y
muy plés i.
Sis ema ikos
a 2 ilgiu
odos
Sie
denominainim-
as p as i, nes
p icS a auja
in e p au iniy
nomenkla i os
kodeksy
equisi os.
Be
o, desa ollando
nue osada us,
eiké y eng i
p imi y iy
e iniy, ej.:
lydekiné
bal ak aujé
(Champsocephalus
esox), plg
Tusy
W464
be oKpoeKa.
Ja
eikeé y
llama i
como sea
o a
(p.ej., simple
lédZu é).
P as okas
nomb e
i
didziagal é
(Pe co us
glehni), plg.
usy
eoaogewxa.
Jai nomb i i
puede bii y
p i aiky i
aukSliag ybiy
klasés
pelésinio
g ibo
(Aspe gillus)
nomb inima,
.y.
gal éné.
Así iSies
nomb e ga-
*U bu is V.
Ten pa . P
153. El
‘Elisonas
J.
Zoologías
guíaélis
aukS esniosiom
escuelas.
K.,
1925.
P.
386.
89
le y bi i
sencdji
gal éne.
da2nai
j ai uoja
kai ku iy
Zu y
pa adinimy
agyba.
Incluso
muy
g azía
iSleis ose
lib os a
eces
a8oma
e ingai,
ej.:
ske snukis
(=ske ssn-
ukis),
s imélé
(=s imelé)
y k . Namy
kio
encyclope-
dijoje
(1987)
ap in ame
ki okiy
ne ikusiy
pa adinim-
y, ej. :
Ca i a
(=Ramiojo
andenyno
lasisa),
saida
(=ledjii io
menké),
obla
(=Kaspijos
kuoja) y
k . Paisia i8
isy
egzo isky-
jy Zu y
u bi
pi anija
(Rooso el -
iella
na e e i).
Zoologai jq
daZnai
llama y
ame iciniu
laSiska pi-
u. Salia
Zodzio
pi anija
algunas
eces
pasabaiko
da y
neno miné
o ma
pi aja.
Sios
zZu ys
i e
Amazonés
cuenca. Jy
pléS umas
esas no se
dice. Uno
Z ejys así
asé:
Ka a,
keldamiesi
al imi pe
upg,
nuSo eme
Se na,
quien
g e a
miisy
ambién
plauké
ske sai
upés.
Indénas,
sédéjes
an e
ai inio
i klo,
p i i8o
Se na an e
al ies y
mes
empéme
jj j
k an q,
in en inda-
mi i8kel i
sí puo a.
Pe o miisy
s ajonéms
no ue
lem a
issipildy i:
un g ande
pulkas
pi ajy
(=pi anijy
-K.G.),
paju usios
k aujq,
ué uojau
apspi o
Se na y
puolé an e
él.
Akimi ksn-
iu aguao
sukunkulia-
o desde
s aigiy si y
elni ksci-
y, gabalis
d askanciy
Se nieng,
judesiy.
Cuando
alcanéme
o a o illa,
i8 Se no
mazai qué
e a like®.
Zodis
pi anija
pe
po ugaly
habla
a éjes iS
upiy
(B azilijos
indény) de
los idiomas.
P o . T.
I anauska-
s,
ap aydam-
as
expedición
j B azilija,
a8é, que
pi anijas
ellos gaudg
eZe e
Pi i-Pi i,
que
ie inés
indény
gen ies
habla
eiSkia
Zu is,
Zu is®. Así
puede bi i,
que
ZodzZio
pi anija
Saknis e
eiSkia
Zu j.
Idomios y
g aZios
aqua iumy
Zu y és:
en odos
los
ai o yk8-
és
colo es
ZaiZa uoj-
an ys
gipiai,
legma i8ki
gu dmiai,
Z alios y
ik ios
pecilijos,
didziaakiai
sidab iniy
ka osy
pusb oliai
eleskd,
aus ie}ji
ka dudciai,
isais
dugnaupin-
ejan ys
Samukai,
colo ing
gaidieji
pes éz~
Ciéliai,
juodukés
g akS iosi-
os
molinijos,
plok8 ieji
skalid ai y
k . Bequí
isy Siy
Zu yciy
nomb inim-
ai
nelie u iS-
ki. Pasó y
ne aisykli-
ngy.
Pa yzdziui,
ka duocius
(Hiphopho -
us)
acua iumi-
ninkai daz-
Vi bickas
J. Ten pa .
P 19,57. La
Comisión
conside a
que las
medidas
adop adas
po el
Es ado
miemb o
no
cons i uy-
en ayuda
es a al en
el sen ido
del
a ículo
107,
apa ado 1,
del
T a ado. *
Po
Zemynus i
Salis. K.,
1979. P.
17-18.
*I anausk-
as T. T ys
ménesiai
B azilijoj-
e. V., 1960.
P. 112.
90

niau
adina
Ka donesiais,
nes
Siy
Zu y
ma inéliai
iene
uode gos
iSauga,
Panasia
ka dq.
j
Las a asis
Zodis es
e inys
la yny del
iS
lenguaje.
|
Zodj
ka donesis
panaSius
alo es
ege y
sis ema ikos
e minijai
kadaise
mégino ku i
J.
Pab éZa,
pe o
éliau
ellos
odos
ue on
eempla-
zados
po
o os e minos.
Algunas
Sil ujy k aS y
andeny
Zu eléms,
cul i ados
ambién en
acua ios,
jun o
especialis ais
somos suki g
kele
su
lie u isky
pa adinimy,
ej.: g kasis
i
lydekénas
(C enolucius
huje a
insculpa us),
Zaliasis
e ps énis
(Labeo
ena us),
senc6ji
ask iné
(Chilodus
punc a us k .
i
Tagiau es o
sólo
abajo
p adzia.
Muchos
ak a iumy
Zu yéiy aún
no ienen
inkamy
lic u i8ky
pa adinimy.
Be
o,
ges iona-
ini da
ja y
i
Zu y
nomb es.
91