Kai kurių žuvų pavadinimai

IVAIRENYBES Kazimie as GAIVENIS KAI KURIY ZUVU PAVADINIMAI Gal i mes pagausim aukso Zu j Po isy nelaimiy i ka y. A. Bal akis Pasaulio jii ose, upése i eZe uose gy ena apie 21 iks an j asiy Zu y. | ienas jy Zmogus nek eipia jokio démesio, nes jos smulku és (1-2 cm) i neiS aizdzios. Ki y bijo kaip ugnies, Zinodamas, kad jy aS is dan ys mauduolj a Siaip j andenj pa ekusj Zmogy gali mi i- nai suZalo i. T eciy spal a i o ma aukia aki, odél Zmogus jas lai- ko ak a iumuose, g oZisi jomis. Ke i as — kaip ik iSmano gaudo, sudo, Saldo i j kep u es deda. Taigi Zmoniy san ykiai su Zu imis nuo seny seno és ne ienodi. Lie u os géluosiuose andenyse gy ena apie 60 aSiy Zu y, o Bal- ijos jli oje, p ie Lie u os k an y, — da apie 30 iiSiy. Dauguma mi- sy Zu y y a ie inés, kai ku ios a eZ inés, aklima izuo os. Seniausi lie u iSki Zu y pa adinimai y a seni indoeu opie iski Zo- diiai, p z.: e ’ké as, eXe ys, kaiSis, lasisa, lydeka, lynas, ménké, pléksné, ungu ys, égélé i k . Bidingas misy Zu y pa dinimy b uodZas — sino- nimiskumas. Populia iosios Zu ys y a adin os ben keliais a dais, p z.: g uzlys (Gobio gobio) — kilbikas, zablis, gi i é, g amzdé, k iau- nys; k oja (Ru ilus u ilus) — méks as, b uise; plakis (Blicca bjoe - kna) — bé zalapé, plégdzé, yki is; axdé (Sca dinius e y h op halmus) — audonspa né, udakis, Ziezulé i k . Kadangi kai ku ios Zu ys labai panaSios ienos j ki as, ai i jy pa adinimus daug kas painioja. Pa- yzdziui, sélia os (Co egonus albula) labai panaiios j syki s (Co ego- nus la a e us). Be o, pas a oji Zu is labai a maini. Ich iologai sako, kad Lie u os andenyse gy ena ben 4 o my sykai, p z.: Bal ijos sy- kas, eZe inis sykas i k . Didziausias sykas 1985 m. bu o pagau as Tau- 86 agné. Jis s é é 4,2 kg, bu o 76 cm ilgio i 14 m. amZiaus!. L. I inskis syka adino Zodéiu Sal é, o “Daba inés lie u iy kalbos Zodyne” (1993) sakoma, kad Zodziu Sal is ne iksliai adinamos ben 4 Zu ys: upé a- kis, sykas, ki Slys i sala is. Tuo a pu p o . I anauskas Zod/iais sala a, séla a adino s in as. Taigi Zu y pa adinimai ge okai pinkliis. Juos a painio i gali ik specialis ai. Ki a bidinga Zu y pa adinimy ypa ybé y a a, kad mes, lic u iai, iS Zu y pa adinimy esame pasida ¢ a i inkamy eiksmazodziy, eis- kiandiy jy gaudyma, p z.: aukslidu i, l dekdu i, s in iné i, Sapaldu i (Sapaliné i) i . . Kai ku ioms ki oms mums ge iau Zinomoms kal- boms okia da yba nebiidinga. Pa yzdziui, no s angly kalboje kon- e sija labai dazna (plg. he ish “Zu is” i o ish “Z ejo i”), be an- glai nepasaky y o bu bo “ égéliau i”, 0 sako ca ch bu bo s. Ne i miusy kaimynai la iai nemoka saky i “ égéliau i”, 0 sako ke édze- les. Zau iniy lie u isky pa a dziy u ime aip pa palygin i nedaug, p z.: Lydys, Lydeka, Lydekdi is, Lidekduskis, Lideka icius; Véegélé (i Vege- la icius); Ka ésas, Sépalas; Sal is (i Sal is); Kioja. Jdomu, kad né a lie u iskos pa a dés ESe ys (ben jau “Lie u iy pa a dziy Zodyne” jos ne andame), no s Sios Zu ys Lie u oje y a ienos populia iausiy. S in os (Osme us epe lanus L.), p o . V. U buéio Zodziais a ian , Ku Siy ma iy pak an eése kadaise biida o iks anciy Zmoniy, ypaé a gingyjy, pag indinés mai in ojos’. Pa asa j s in y gaudy i cida o isi. Poe as E. Ma uze icius apie s in y aukima aip ago: Toks pap o ys jau - nieko nepakeisi, I nes a bu, a éjas, a lie us: Pa asa j j pi ma Ziikl¢ eisi, Tai biisi s eikas iS isus me us’. 'Vi bickas J. Lie u os Zu ys. V., 1986, P. 34. *U bu is V. Bal y e imologijos e iudai. V., 1991. P. 175. >Ma uze iéius E. Rink iniai ag ai. V., 1987. T. 1. P. 136. 87 Zodis s in a — ge manizmas, o y ieciy a ojams Zodis s inka - polonizmas. EZe inés s in os, ku ias zoologai adina eZe inémis s in- elémis (Osme us epe lanus m. elic a) pasclusiai skaniai k epia. La- bano o Zmonés sako, kad jy k apas panaSus j 8 ieZiai augin y agu - ky. Siau és jii y dids in és nek epia. Po ka o ku j laika jos bu o adi- namos usiSku (i$ ik yjy — suomisku) ZodZiu moi a. Daba joms pa- adin i suku as e minas s in ené. Didziajame “Lie u iy kalbos Zodyne” p ie Zodzio selia a iS A. Jus- kos Zodyno y a oks sakinys: “Sélia a y a su bal a akim, o smaila -su audona”. Taigi apie kokiq audonakg selia os giminai e kalbéjo A. Juska? IS o pa ies Zodyno ma y i, kad ZodZiu smaila adin os d i Zu ys: aukélé i g uzlys. Deja, nci ienos jy akys ne audonos. Taigi kazin a ik ZodZiu smaila nebu o adin a da i e¢ia Zu is — audeé, a ba ZiezZulé (Sca dinius e y h oph almus L.). Jos akys i8 ik ujy u i audong deme i Su inéje dalyje. Tiesq sakan , audonos da i kuo- ju, a ba mekS y (Ru ilus u ilus L.), akys. Beje, Zodis Ziezulé (:Ziezi “pyk i”) Siai Zu iai pa adin i ik iausiai i gi pa a o as dél jos audo- ny akiy. Pasi aiko a ejy, kad mailius adinamas ki ais ZodZiais negu su- augusios Zu ys. Pa yzdziui, Zodis négé — ge manizmas. P o . V. U - budio ZodZiais a ian , “lie u iai $; pa adinimg eikiau bus ga e - ik iausiai pe ku Sininkus i$ la iy kalbos”*. Sis ema ikos e minijo- je Zodis négé palygin i nesenas. J. Elisonas Sio Zodzio da ne a ojo, kalbama Zu j adino Zodziu sep yn aské ( ies jos gal a y a sep ynios po os Ziauniniy angeliy, panasiy j askus). Bene pi masis Zu y si- s ema ikos e minijai Zodj -négé p i aike p o . T. I anauskas. Uping nége (Lampe a lu ia ilis L.) Zodziu de ynaké adino A. Juska i F. Ku Sai is. Ma y , kad skai¢iaus “de yni” pasi inkimas Siuo a eju y a mo y uo as ik pe kel ine p asme, bii en : de yni - “daug” (plg. paukSéio pa adinimg de ynbalsé — Syl ia). Négiy mailius adinamas Zodziais e auza i ba (g auza i bla), smegzemé i k . Siy sudu iniy Zo- diy mo y acija odo, kad Zu y és mégs a aus is j upés dugng. Zodis ‘U bu is V. Ten pa . P. 153. 88 Vingilis i8 ik yjy eiSkia ne g auza i ba, be me amo ozés nep acju- S| indi ida’, Mazyjy négiy (Lampe a plane i) ingiliai gali ne ne s- li. Visos négés — nesimpa iskos, k auge és Zu ys. S ai ka apie jas aiz- dziai a8é zoologas J. Elisonas: “Min a sep yn aské daZniausiai d é- Seliena a ba, jei pasiseka p ismeg i, ai i gy y Zu y kiinu. Nea sisa- ko i j ai iy andens gy uléliy, p z., ki méliy i k . P ismegusi j ku j No s andeninj gy ulj, sep yn aSké isy pi ma aginiais sa o dan i- mis p ag auzia jo oda, 0 paskum ima, kaip ik as pa azi as siu bli lieZu iu i8 sa o Seimininko isas jo kiino sunkas i mésq. Zu inin- kams sep yn askés p ida o ka ais daug ipesciy, nes, uZpuolusios jy Pas a y us inklus, sugeba iena nak imi sugadin i, ki aip a ian , is- es i pakliu usias j os inklus Zu is”®. Senieji lie u i8ki Zu y pa adinimai - daugiausia ne sudu iniai Z0- dziai. Naujieji pa adinimai ( u bi dél analogijos) jau labai dazZnai da omi su an uoju sandu Su is (-Zu e), p z.: bizonzu e (Ic iobus ap- p inellus), ka Zu e (Ic ala us punc a us), saulazu é (Lencaspius deli- nea us), aukzZu é (Pholis gunellus L.), éjazu é (Belone belone L.), ilkzu é (Ana chichas lupus L.) i k . 18 “Namy kio enciklopedijos” (V., 1987) galima bii y da p idé i juodzu e (didele Zu j, ka ais s e- ianciq iki 10 kg i pagaunamag Siau inése Tolimyjy Ry y ji ose), Se - nazu e (nedidele, be skaniq Zu ele, Z ejojama p ie Ha ajy saly) i papiigzu e (labai skaniq Zu j, gaudoma p ie Kubos k an y). Visi o- kie pa adinimai jmanomi, be io da ybos bio ne eiké y labai plés- i. Sis ema ikos a 2 ilgiu isi Sie pa adinimai p as i, nes p icS a auja a p au iniy nomenkla i os kodeksy eikala imams. Be o, ku ian naujada us, eiké y eng i p imi y iy e iniy, p z.: lydekiné bal a- k aujé (Champsocephalus esox), plg Tusy W464 be oKpoeKa. Ja ei- keé y adin i kaip no s ki aip (p z., pap as oji lédZu é). P as okas i pa adinimas didziagal é (Pe co us glehni), plg. usy eoaogewxa. Jai pa adin i galima bii y p i aiky i aukSliag ybiy klasés pelésinio g ybo (Aspe gillus) pa adinima, .y. gal éné. Taigi iSies pa adinimas ga- *U bu is V. Ten pa . P 153. ‘Elisonas J. Zoologijos ado élis aukS esniosioms mokykloms. K., 1925. P. 386. 89 le y bi i pap as dji gal éne. Labai da2nai j ai uoja kai ku iy Zu y pa adinimy agyba. Ne gi labai g aziai iSleis ose knygose ka ais a8oma klaidingai, p z.: ske - snukis (=ske ssnukis), s imélé (=s imelé)’ i k . “Namy kio encik- lopedijoje” (1987) ap inkame ki okiy ne ikusiy pa adinimy, p z.: Ca- i a (=Ramiojo andenyno lasisa), saida (=ledjii io menké), obla (=Kaspijos kuoja) i k . Baisiausia i8 isy egzo iskyjy Zu y u bi pi anija (Rooso el iella na e e i). Zoologai jq daZnai adina i ame ikiniu laSiska piu. Salia Zodzio pi anija ka ais pasi aiko da i neno miné o ma pi aja. Sios zZu ys gy ena Amazonés baseine. Jy pléS umas esas neapsakomas. Vienas Z ejys aip asé: “Ka a, keldamiesi al imi pe upg, nuSo e- me Se na, ku is g e a miisy i gi plauké ske sai upés. Indénas, sédéjes p ie ai inio i klo, p i i8o Se na p ie al ies i mes empéme jj j k an- q, ke indami i8kel i sau puo a. Be miisy s ajonéms nebu o lem a issipildy i: didelis pulkas pi ajy (=pi anijy - K.G.), paju usios k au- jq, ué uojau apspi o Se na i puolé p ie jo. Akimi ksniu anduo su- kunkulia o nuo s aigiy si y elni ksciy, gabalis d askanciy Se nieng, judesiy. Kai pasiekéme ki a k an a, i8 Se no mazai kas bu o like”®. Zodis pi anija pe po ugaly kalba a éjes iS upiy (B azilijos indény) kalbos. P o . T. I anauskas, ap a’ydamas ekspedicija j B azilija, a- 8é, kad pi anijas jie gaudg eZe e Pi i-Pi i, ku is ie inés indény gen- ies kalba eiSkia “Zu is, Zu is”®. Taigi gali bi i, kad ZodzZio pi anija Saknis i eiSkia Zu j. Idomios i g aZios ak a iumy Zu y és: isomis ai o yk8 és spal- omis ZaiZa uojan ys gipiai, legma i8ki gu dmiai, Z alios i ik ios pecilijos, didziaakiai sidab iniy ka osy pusb oliai eleskdpai, aus ie}ji ka dudciai, isais dugna Ciupinejan ys Samikai, spal ingieji pes ukai~ gaidéliai, juodukés g akS iosios molinézijos, plok8 ieji skalid ai i k . Be eik isy Siy Zu yciy pa adinimai — nelie u iSki. Pasi aiko i ne ai- syklingy. Pa yzdziui, ka duocius (Hiphopho us) ak a iumininkai daz- ’Vi bickas J. Ten pa . P 19,57. * Po Zemynus i Salis. K., 1979. P. 17-18. *I anauskas T. T ys ménesiai B azilijoje. V., 1960. P. 112. 90 niau adina Ka donesiais, nes Siy Zu y pa inéliai u i uode gos iSauga, Panasia j ka dq. Pas a asis Zodis y a e inys iS lo yny kalbos. | Zodj ka donesis panaSius e inius augaly sis ema ikos e minijai kadaise mégino ku i J. Pab éZa, be éliau jie isi bu o pakeis i ki ais e mi- nais. Kai ku ioms Sil ujy k aS y andeny Zu eléms, auginamoms aip pa ak a iumuose, ka u su specialis ais esame suki g i kele lie- u isky pa adinimy, p z.: pilkasis lydekénas (C enolucius huje a ins- culpa us), Zaliasis e ps énis (Labeo ena us), pap as 6ji ask iné (Chi- lodus punc a us) i k . Tagiau ai ik da bo p adzia. Daugelis ak a- iumy Zu yéiy da ne u i inkamy lic u i8ky pa adinimy. Be o, a - ky ini da i ja y Zu y pa adinimai. 91