scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Keletas minčių apie terminų standartizaciją

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Keletas minčių apie terminų standartizaciją

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/784/875
TERMINOLOGIA,
SOCSLO
LABRA
IR
DABARTIS
Kazimie -
as GAIV S
KELETAS
MINCIV
APIE
TERMINU
STANDARTIZACIJA,
‘Te miny
s anda dizacija
du an e os úl imos
d eio ês anos
pa ode que
Sio sékmé
de
abalho
depende
p incipal-
men e de
como
pad ãoy
engejai
en endea
e mos,
quais
Zodzius
i
jy
compos os
em e mos
de empo,
como os
selenka,
sis emina,
classi ica
desc ézia.
i
Be
o, e miny
s anda dy
engéjai
daZnai azem
ainda ienq
me oding
klaidg, bii en :
i
lhes pa ece
que na
elabo ação de
qualque á ea
de s anda d,
e minija em
bi i no o
pe s a s oma
pe a koma,
ge-
i$
i
Tus
e minus
keigian
ainda
ge esnias.
I§
ik yjy assim
aze não
p ecisa,
po que
e minus
esmés pode
is
no min i só
pela
co esponden-
e comissão de
e minologia, e
não
pa ienmen e
e miny
s anda y en,
ecjai.
Apib ézian
e minus
daZmais
opcionam 3
dis inguimiais
ios sq okos
pozymiai,
bii en : 1)
cien í ico
sq okos
pobiidis; 2)
p ecisamen e
desc éZ a
eiksmé e 3)
sg okos
especialumas.
Nem um Siy
pozymiy mais
neiS eiskia
Siuolaikinés no
concei o do
e mo.
Pa yzdéiui,
ninguém não
dujoja, que é
possí el
ala é i apic
depo e
e minija, mas
maio ia Sios
s ies sa oku
né a mokslinés.
Sa okos
especialidade é
sua p o esinés
a osenos
pozymis.
Taciau ele
ambém
nãoulemia
ZodZio
pe encimen o
e miniei, pois
p o esingje
alboje es á
não só e my,
mas e
p o esionaliz-
my, Za gonybiy
e ki okiy
Zodziy. En ão
e minus de
simplesy
Zodziy
(ne e miny)
dis inge não um
qual pozymis,
mas keliy jy
isuma. O
e mo é não
algum especial
Zodis ou Zodziy
compoinys,
mas Zodis ou
zodziy
compoinys,
endo uma
especial
sq okos
j a dijimo, ou
nomina y ing,
unkcijq. Todél
i mui osybés
comunsineje
balboje esamy
g ama iniy
sinonimy
e miniei
p ecisa
escolhe -se só
ap op iamsias.
Pa yzdziui,
pode dize
ba y Sepe ys,
Sepe ys
ba ams, ba y
limymo
Sepe s, ba y
alomasis
Sepe ys,
Sepe ys
ba ams la a e
. . Todas sie
sinonimai i8
esmés
nep icS a au-
ja no mas
g ama icas,
mas e minijai
e e miny
pad ões Siuo
caso melho se
encaixa só
ba y Sepe ys
paski j
eiSkian is
kilmininkinis
ZodZiy
junginys. Todél
e minologai,
ap obuodami
e miny
pad ões,
longus e
j ai iais
aleg niais is
necessg us
denominainim-
us daZnai
pa iso e
pe a ko.
‘Te minijoje
sudé inés
sq okos
ge almen e
j a dijamos
iaZodziais
e minais.
Pa yzdui, 1993
m. ap obuo y
desim ies
e my
s anda dy
im yje i o al
e a 908
e minai. IS jy
230
ienazodziy,
468 d izod iai,
150 izodziy,
39
ke u Zodziai,
13
penkiazodziy, 6
Se8iaZodziai e
2sep ynZodzia-
i'. Palyging Sia
im j com 9.016
pad ãoy
e miny im imi
i§ usisky
echnikos
e miny
s anda y*,
pama y íam-
os, que misy
e minai é Sick
ick umpesni.
Nos usisku
e miny
pad ões
icnaZodziy
e miny é
10,16% (mUisy
-25,3%),
d iZodziy
36,16% (miisy
51,5%),
izodzZiy
26,99% (musy
16,5%),
ke u zodziy
15,54% (miisy
-4,2%),
penkiazodziy
6,48% (musy
1,4%), § y 2,96%
(miisy 0,6%),
sep ynZodziy
0,84% (misy
0,2%). Zinoma,
Sis
compa ação
pode bi i só
apy ik is, pois
6
im ys são
di e en e do
dydZio. Tadiau
Siaip ou assim
Sio
sug e imen o
e , que miisy
s anda dy
e minai
cu umu
nea silicka
desde kai ku iy
ki y kalby
e minijos.
P ak inéje
e miny
a kybos
a i idade
simplesmen e
ki iamos d i
sa oky
san ykiy i8ys:
hie a chiniai e
nehie a chiniai
san ykiai.
Dazniaus
hie a chiniai
elações são
kinine¢s- iSies
e
isumos-dalies
elações. As
p imei as
elações
e minijoje
são keliska
daZnesni negu
segundiais.
Abeji Sie
elações
podem bi i
ilus uojami
laip inémis
diag momis,
p z. : a)
giminés- iiSies
elações e b)
elações
odo-pa ies:
(a) [emis
>)
[a mosTe a]
s a os e a
ozonos e a
la a ae ‘
inch
Adi á ios
es a ís ic-
os
o nece am
assis .
A.
No cikai ei.
.
Bonkosa
UH.
H.
O
xpa kocm
c anmap i3onanno o
Tepau ia
//
Hayu io- ex inueckas
TepMuHosiommsa.
M.,
1989.
4.
C.13.
Os icas
e minai
êm
jung uki-
niy demeny.
Te miny -
a os
pad ão
em
p oje os
d izodziai
sudé iniai
e minin-
ai, ku iy
p incipal
démeniu
indicado
odouma
maéina,
j enginy-
s,
p ie aisa-
s, a
Salu iniu
jos pa e
(de alé),
às ezes
nãoiciksli-
ai
j a dija-
mi
biid a dis
com
p e ega
-inis, -6 +
daik a a-
dzio
a dinink-
as ipo
e minis,
например-
.:
pa a inis
> pa
s aig as,
au omobi-
linis >
au omobi-
lio a iklis
e pan.
Tokiy
e miny
démenys
eikS ini
denomina-
mouoju
do odo e
pa e
elação
kilmininku.
RiSiai
des inad-
os miisy
alboje
u ilizadas
algumas
g ama in-
és
p iemoné-
s. Viena jy
bid a dz-
iy e
daly iy
j a dziu-
o inés
o mas.
Sias
o mas
em não
odas
miisy
a més,
odel
pasi aiko
Zmoniy,
que jy
nep ipaz-
js a e
e minij-
oje. I liesy
daZnai
neleg a
bina
de e min-
a , se
p ecisa
ao e mo
j a d7iu-
o inés
o ma, ou
não
p ecisa.
Taciau em
ge al Sios
o mas
e miniei
necessá -
ias. Elas
indicam
nuola ing
ing
dis ingua-
maja
peculia y-
bg.
Pa yzdzi-
ui, a casa
habi á el
a um
ce o
empo
pode bi i
não- ena-
mado, mas
ainda
assim ele
é
chamado
g enamu
namuoju.
Ge ia i o
de água
ago a
pode
nickas
nege i,
mas ele
ainda
assim
se á
bebamas-
is água, i.
am
ce o os
kokybés
água.
Daba in-
és lie u iy
idiomas
g ama ik-
oje (V.,
1994).pazi-
mima, que
j a dZiu-
o iniy e
pap as y-
jy
bid a dz-
iy o my
p ieSp ie-
Sa né a
mui o
yski i
nuosekli,
dando
exemplo7-
iy e i8
e minij-
os,
например-
.: saldus e
igs us
pienas,
mas
doldieji e
ka ieji
pipi ai,
ieji e
bal ieji
se ben ai
e k . (p.
175). I8
ik ujy e
S ieziam,
e
igSciam
lei e pa a
nomea
ne cikia
j a dZiu-
o ines
biid a dz-
io o mas,
po que
j a dija-
ma
empo i-
na
sqa okos
peculia y-
bé. Além
disso,
e minij-
oje
aines
p ieSp ic-
Sos pode
bi i
eiskiad-
as não só
an onima-
is, mas
ambém
po
ou os
i8iniais
e mos,
ex.:
bal oji
n ks uké
(Z aigzdé)
juodoji
n ks uké
(2 aigzdé);
os p e os
me ais
spal o ie-
ji me alai,
buodoji
inka,
balsuodzi-
ai,
bal osios
eilés
iSiniy
p ieSp ie-
Sy iS is
né a.
| a dziuo-
iniy
o mas
e minij-
oje não
p ecisa
só en ão,
quando
iSinis
pazymin-
ys em
ainda seu
p é eiks-
minj
pazZymin-
j,
exemplo.:
le eis
be ão
( ok.
Leich be-
on, ang.
ligh -wei-
gh
conc e e-
), mas
pa icula-
men e
le e
be on
( ok.
besonde-
s
leich es
Be on,
angl. e y
ligh
conc e e-
). Em ge al
e miny
pad ãoy
p oje os
em
j a dZiu-
o iniai
bid a dZi-
ai e
pa icipa-
n es são
usados
apino ma-
lmen e,
mas
oco em
casos,
quando jy
iks a e
quando é
usada
demais.
Alguns
e miny
pad ãoy
engéjai
iks am-
us
lie u iskus
e minus
e dia i8
ki y kalby
e
conside a
que
e miny
e imas é
ki akalbiy
a i ikmeny
e semmés,
e o ma
pe eikim-
8
en o. I8
ik yjy
e miny
e imas é
só
p asmés
( e minolo-
ginés
eiksmés)
ans e i-
kção, 0
e miny
o ma
coincidênc-
ia ou não
coincidênc-
ia depende
do kalby
giminisku-
mo. Po
exemplo, o
nome do
pad ão
angliSko é
Asphal
Conc e e
Mix u es
and
Asphal
Conc e e
o Road
Cons uc-
ion. Jj
e cian
bi ina usa
ne angliska
kons uk-
cijg
ka ojan-
j
denominai-
nima
As al be -
onio
miSiniai i
as al be -
onis
au omobil-
iy keliams,
mas
o iginaly
lie u iska
Zodziy
junginj
(Au omobil-
iy keliy
as al be -
onis i
jego
miSiniai).
De aco do
com a
no ma da
República
da Li uânia
P incípios
e mé odos
de
Te minolo-
gia
(Li u os
RST
1115-90)
e minolo-
gijas
sa oky
apib éZimo
obje i os
são á ios:
1) sa okos
desc ição
a um ce o
ní el de
abs aca-
ção; 2)
sepa ação
daqu
sa okos de
g e imy
sa oky; 3)
sel okos
elaçãoiy
com
ou os
sg okes,
sic بغية
indica sua
locq no
sis ema; 4)
sa okos
i&sky ima-
s, com
obje i o
no min i
e mos. Na
p akUnia-
me de
e minolo-
gia
abalha
daZmais
u ilizados
in ensiniai
e
eks encini-
ai
desc izem-
ai.
P imei o
desc i é-
zimais
indica-se
mais
p óximo
pa ininé
sq oka,
que já é
desc i é-
% a ou a
odos
Zinoma,
i
pozymiai,
apibidinan es
sa okg como
os giminés
ij
(a).
Seg aisiais
desc iézimais
i8 a dia-se
um ní el de
abs acção
pe encCios
iSinés
sa okos (b).
E.g.:
bibliog a inis
j aSas
es abelec
a)
o dem
ap esen a
—
bibliog a ica-
men e ou os
dados sob e o
documen o
i
(jo pa j
g upo
a
documen os)
segundo os
quais ele
epeZis á-se
e ieSkomas
ca aloge'; b)
Zemés
me ais Al, Sc,
Y, La.
‘Te miny
pad ões
bidingesni do
p imei o ipo
desc iZimai,
do segundo
ipo
desc iZzimy
oco io só
e miny
Zodynacos.
In ensiniai
dazniausiai
são clássicos
0
desc i ézi-
mai de ini io
pe genum
p oximum
di e en iam
speci icam.
e
Sixes
desc izimen -
os iSiniu
di e ençaum
pode ci i um,
mas á ios
ne
pozymias.
Assim é odél
que às ezes
nejmano as i
do único
poZymio, que
desc éZiama-
ma
jj objecq
ski y do isy
ki y objecy
i
i$
esmés a skleis y
u inj. Te miny
jo
desc izimy e os
nos pad ões
dago men e
su ge ilegingo
desc i éZiamosi-
os
desc i éZiandios-
i§
ios sqa oky
ela ioniy su o- '
LST 1350: 1994
i
p oje o.
>
Dauk§as
K.
Químicas
Zodynas.
V,,
1960,
kimo.
Po
exemplo7i,
op ikos
e mo
legis não
pode se
desc i o assim:
Le-
Sis
—
p ic ais
op ikos,
limi ado a
dois
Silas
pa i sials'
.
Cia
escolhido o
dis inguido
pozymis
du i8kili
pa o siai
biidingas
só daliai
lesiy.
Jy
pa i siy é
isokiy:
ambos
iSkili,
ambos
igaub i, um
plokS¢cias,
ou o
iskilas, um
jgaub as,
ou o
iskilas .
i
En ão
p ecislesnis
lesio
desc i éZi-
mas galé y
bu i é: é
óp icas
“L
apa elhisas
d iem
su
8os
spindulius
lauZiandiais
pa o siais.
Ydingasis
desc e éZi-
my oda
oco e
quando um
obje o
desc e é-
Ziamas sq oka,
que mesma
pasida o aiSki só
desc éZiamosi-
os sa okos.
i8
Pa yzdziui,
e my
na ko ikai
(a)
i
na kozé
(b) não
de e
apib eéz-
za
assim:
a)
ais inés
meziagos,
sukeliancios
na koze, se
b)
og anismo biisena,
ku ig causa
na có icos.
‘Te miny não pode
desc ez i
ski ingy
ka ego ijy ou
nesude i namy
p asmiy
Zodziais,
p z. :
alkinumas
-
a ejis,
quando
du e asis
kanas
plas iskai
de o muojasi
do longaikés
sob eca ga
ou j empimy.
Te minas
alksnumas
indica
nuola ing
medZiagos
peculia ybg,
Zodis
a pa adina só
pa ienj
0
a ski g j ykj.
i
En ão ok]
desc izimg
p ecisa
co igi ,
ex.:
alksnumas
kic ojo
—
cinema
sa ybé
plas i$kai
de o muo-
1ikés
apk o os
ou
j empimy.
s
a i ma-se
que ydingi
os
chamados
nega i os
desc i imai.
au
na e minologia
ne
semp e eles são
e ados.
Nega iamieji
desc e éZimai
a olini ais
ejais, kai
e mo con inio
(sq okos) esm¢
o ma nega i am
pozymis, exemplo.:
nepa aisomojiyda
yda, cuja éckai
pa aisi i
impossí el,
—
ekonomiSkai
ne ikslinga.
e miny pad ãoy
desc i ézimen os
ne a o ini pains
sudc iniai sakiniai,
o
ambém j ai iis
—
modaliniai
ZodZiai e
ou os
j e pinhos,
po
exemplo:
simplesme-
n e,
iSim inai,
undamen-
inai,
compa a ,
i
isy p imei o k .
Baigian no é ysi
pab éz i, que
miisy e miny
s anda dizações
pali is ainda
nedidelé.
Nós ainda
só
mokomés
Sio
jdomaus
i
pe spec i-
aus
e miny
a kybos
abalho.
Todél
Se iço
Li uanização
u é y
Ieis i mais
empo iny
e miny
s anda y,
e miny
o
s anda y
engéjai
u é y
mais
domée is
longiai
abalho
di banciy
$j
Saliy
paui umi.