Keletas minčių apie terminų standartizaciją
Full text
TERMINOLOGIA,
SOCSLO
LABRA
IR
DABARTIS
Kazimie -
as GAIV S
KELETAS
MINCIV
APIE
TERMINU
STANDARTIZACIJA,
‘Te miny
s anda dizacija
du an e os úl imos
d eio ês anos
pa ode que
Sio sékmé
de
abalho
depende
p incipal-
men e de
como
pad ãoy
engejai
en endea
e mos,
quais
Zodzius
i
jy
compos os
em e mos
de empo,
como os
selenka,
sis emina,
classi ica
desc ézia.
i
Be
o, e miny
s anda dy
engéjai
daZnai azem
ainda ienq
me oding
klaidg, bii en :
i
lhes pa ece
que na
elabo ação de
qualque á ea
de s anda d,
e minija em
bi i no o
pe s a s oma
pe a koma,
ge-
i$
i
Tus
e minus
keigian
ainda
ge esnias.
I§
ik yjy assim
aze não
p ecisa,
po que
e minus
esmés pode
is
no min i só
pela
co esponden-
e comissão de
e minologia, e
não
pa ienmen e
e miny
s anda y en,
ecjai.
Apib ézian
e minus
daZmais
opcionam 3
dis inguimiais
ios sq okos
pozymiai,
bii en : 1)
cien í ico
sq okos
pobiidis; 2)
p ecisamen e
desc éZ a
eiksmé e 3)
sg okos
especialumas.
Nem um Siy
pozymiy mais
neiS eiskia
Siuolaikinés no
concei o do
e mo.
Pa yzdéiui,
ninguém não
dujoja, que é
possí el
ala é i apic
depo e
e minija, mas
maio ia Sios
s ies sa oku
né a mokslinés.
Sa okos
especialidade é
sua p o esinés
a osenos
pozymis.
Taciau ele
ambém
nãoulemia
ZodZio
pe encimen o
e miniei, pois
p o esingje
alboje es á
não só e my,
mas e
p o esionaliz-
my, Za gonybiy
e ki okiy
Zodziy. En ão
e minus de
simplesy
Zodziy
(ne e miny)
dis inge não um
qual pozymis,
mas keliy jy
isuma. O
e mo é não
algum especial
Zodis ou Zodziy
compoinys,
mas Zodis ou
zodziy
compoinys,
endo uma
especial
sq okos
j a dijimo, ou
nomina y ing,
unkcijq. Todél
i mui osybés
comunsineje
balboje esamy
g ama iniy
sinonimy
e miniei
p ecisa
escolhe -se só
ap op iamsias.
Pa yzdziui,
pode dize
ba y Sepe ys,
Sepe ys
ba ams, ba y
limymo
Sepe s, ba y
alomasis
Sepe ys,
Sepe ys
ba ams la a e
. . Todas sie
sinonimai i8
esmés
nep icS a au-
ja no mas
g ama icas,
mas e minijai
e e miny
pad ões Siuo
caso melho se
encaixa só
ba y Sepe ys
paski j
eiSkian is
kilmininkinis
ZodZiy
junginys. Todél
e minologai,
ap obuodami
e miny
pad ões,
longus e
j ai iais
aleg niais is
necessg us
denominainim-
us daZnai
pa iso e
pe a ko.
‘Te minijoje
sudé inés
sq okos
ge almen e
j a dijamos
iaZodziais
e minais.
Pa yzdui, 1993
m. ap obuo y
desim ies
e my
s anda dy
im yje i o al
e a 908
e minai. IS jy
230
ienazodziy,
468 d izod iai,
150 izodziy,
39
ke u Zodziai,
13
penkiazodziy, 6
Se8iaZodziai e
2sep ynZodzia-
i'. Palyging Sia
im j com 9.016
pad ãoy
e miny im imi
i§ usisky
echnikos
e miny
s anda y*,
pama y íam-
os, que misy
e minai é Sick
ick umpesni.
Nos usisku
e miny
pad ões
icnaZodziy
e miny é
10,16% (mUisy
-25,3%),
d iZodziy
36,16% (miisy
51,5%),
izodzZiy
26,99% (musy
16,5%),
ke u zodziy
15,54% (miisy
-4,2%),
penkiazodziy
6,48% (musy
1,4%), § y 2,96%
(miisy 0,6%),
sep ynZodziy
0,84% (misy
0,2%). Zinoma,
Sis
compa ação
pode bi i só
apy ik is, pois
6
im ys são
di e en e do
dydZio. Tadiau
Siaip ou assim
Sio
sug e imen o
e , que miisy
s anda dy
e minai
cu umu
nea silicka
desde kai ku iy
ki y kalby
e minijos.
P ak inéje
e miny
a kybos
a i idade
simplesmen e
ki iamos d i
sa oky
san ykiy i8ys:
hie a chiniai e
nehie a chiniai
san ykiai.
Dazniaus
hie a chiniai
elações são
kinine¢s- iSies
e
isumos-dalies
elações. As
p imei as
elações
e minijoje
são keliska
daZnesni negu
segundiais.
Abeji Sie
elações
podem bi i
ilus uojami
laip inémis
diag momis,
p z. : a)
giminés- iiSies
elações e b)
elações
odo-pa ies:
(a) [emis
>)
[a mosTe a]
s a os e a
ozonos e a
la a ae ‘
inch
Adi á ios
es a ís ic-
os
o nece am
assis .
A.
No cikai ei.
.
Bonkosa
UH.
H.
O
xpa kocm
c anmap i3onanno o
Tepau ia
//
Hayu io- ex inueckas
TepMuHosiommsa.
M.,
1989.
4.
C.13.
Os icas
e minai
êm
jung uki-
niy demeny.
Te miny -
a os
pad ão
em
p oje os
d izodziai
sudé iniai
e minin-
ai, ku iy
p incipal
démeniu
indicado
odouma
maéina,
j enginy-
s,
p ie aisa-
s, a
Salu iniu
jos pa e
(de alé),
às ezes
nãoiciksli-
ai
j a dija-
mi
biid a dis
com
p e ega
-inis, -6 +
daik a a-
dzio
a dinink-
as ipo
e minis,
например-
.:
pa a inis
> pa
s aig as,
au omobi-
linis >
au omobi-
lio a iklis
e pan.
Tokiy
e miny
démenys
eikS ini
denomina-
mouoju
do odo e
pa e
elação
kilmininku.
RiSiai
des inad-
os miisy
alboje
u ilizadas
algumas
g ama in-
és
p iemoné-
s. Viena jy
bid a dz-
iy e
daly iy
j a dziu-
o inés
o mas.
Sias
o mas
em não
odas
miisy
a més,
odel
pasi aiko
Zmoniy,
que jy
nep ipaz-
js a e
e minij-
oje. I liesy
daZnai
neleg a
bina
de e min-
a , se
p ecisa
ao e mo
j a d7iu-
o inés
o ma, ou
não
p ecisa.
Taciau em
ge al Sios
o mas
e miniei
necessá -
ias. Elas
indicam
nuola ing
ing
dis ingua-
maja
peculia y-
bg.
Pa yzdzi-
ui, a casa
habi á el
a um
ce o
empo
pode bi i
não- ena-
mado, mas
ainda
assim ele
é
chamado
g enamu
namuoju.
Ge ia i o
de água
ago a
pode
nickas
nege i,
mas ele
ainda
assim
se á
bebamas-
is água, i.
am
ce o os
kokybés
água.
Daba in-
és lie u iy
idiomas
g ama ik-
oje (V.,
1994).pazi-
mima, que
j a dZiu-
o iniy e
pap as y-
jy
bid a dz-
iy o my
p ieSp ie-
Sa né a
mui o
yski i
nuosekli,
dando
exemplo7-
iy e i8
e minij-
os,
например-
.: saldus e
igs us
pienas,
mas
doldieji e
ka ieji
pipi ai,
ieji e
bal ieji
se ben ai
e k . (p.
175). I8
ik ujy e
S ieziam,
e
igSciam
lei e pa a
nomea
ne cikia
j a dZiu-
o ines
biid a dz-
io o mas,
po que
j a dija-
ma
empo i-
na
sqa okos
peculia y-
bé. Além
disso,
e minij-
oje
aines
p ieSp ic-
Sos pode
bi i
eiskiad-
as não só
an onima-
is, mas
ambém
po
ou os
i8iniais
e mos,
ex.:
bal oji
n ks uké
(Z aigzdé)
juodoji
n ks uké
(2 aigzdé);
os p e os
me ais
spal o ie-
ji me alai,
buodoji
inka,
balsuodzi-
ai,
bal osios
eilés
iSiniy
p ieSp ie-
Sy iS is
né a.
| a dziuo-
iniy
o mas
e minij-
oje não
p ecisa
só en ão,
quando
iSinis
pazymin-
ys em
ainda seu
p é eiks-
minj
pazZymin-
j,
exemplo.:
le eis
be ão
( ok.
Leich be-
on, ang.
ligh -wei-
gh
conc e e-
), mas
pa icula-
men e
le e
be on
( ok.
besonde-
s
leich es
Be on,
angl. e y
ligh
conc e e-
). Em ge al
e miny
pad ãoy
p oje os
em
j a dZiu-
o iniai
bid a dZi-
ai e
pa icipa-
n es são
usados
apino ma-
lmen e,
mas
oco em
casos,
quando jy
iks a e
quando é
usada
demais.
Alguns
e miny
pad ãoy
engéjai
iks am-
us
lie u iskus
e minus
e dia i8
ki y kalby
e
conside a
que
e miny
e imas é
ki akalbiy
a i ikmeny
e semmés,
e o ma
pe eikim-
8
en o. I8
ik yjy
e miny
e imas é
só
p asmés
( e minolo-
ginés
eiksmés)
ans e i-
kção, 0
e miny
o ma
coincidênc-
ia ou não
coincidênc-
ia depende
do kalby
giminisku-
mo. Po
exemplo, o
nome do
pad ão
angliSko é
Asphal
Conc e e
Mix u es
and
Asphal
Conc e e
o Road
Cons uc-
ion. Jj
e cian
bi ina usa
ne angliska
kons uk-
cijg
ka ojan-
j
denominai-
nima
As al be -
onio
miSiniai i
as al be -
onis
au omobil-
iy keliams,
mas
o iginaly
lie u iska
Zodziy
junginj
(Au omobil-
iy keliy
as al be -
onis i
jego
miSiniai).
De aco do
com a
no ma da
República
da Li uânia
P incípios
e mé odos
de
Te minolo-
gia
(Li u os
RST
1115-90)
e minolo-
gijas
sa oky
apib éZimo
obje i os
são á ios:
1) sa okos
desc ição
a um ce o
ní el de
abs aca-
ção; 2)
sepa ação
daqu
sa okos de
g e imy
sa oky; 3)
sel okos
elaçãoiy
com
ou os
sg okes,
sic بغية
indica sua
locq no
sis ema; 4)
sa okos
i&sky ima-
s, com
obje i o
no min i
e mos. Na
p akUnia-
me de
e minolo-
gia
abalha
daZmais
u ilizados
in ensiniai
e
eks encini-
ai
desc izem-
ai.
P imei o
desc i é-
zimais
indica-se
mais
p óximo
pa ininé
sq oka,
que já é
desc i é-
% a ou a
odos
Zinoma,
i
pozymiai,
apibidinan es
sa okg como
os giminés
ij
(a).
Seg aisiais
desc iézimais
i8 a dia-se
um ní el de
abs acção
pe encCios
iSinés
sa okos (b).
E.g.:
bibliog a inis
j aSas
es abelec
a)
o dem
ap esen a
—
bibliog a ica-
men e ou os
dados sob e o
documen o
i
(jo pa j
g upo
a
documen os)
segundo os
quais ele
epeZis á-se
e ieSkomas
ca aloge'; b)
Zemés
me ais Al, Sc,
Y, La.
‘Te miny
pad ões
bidingesni do
p imei o ipo
desc iZimai,
do segundo
ipo
desc iZzimy
oco io só
e miny
Zodynacos.
In ensiniai
dazniausiai
são clássicos
0
desc i ézi-
mai de ini io
pe genum
p oximum
di e en iam
speci icam.
e
Sixes
desc izimen -
os iSiniu
di e ençaum
pode ci i um,
mas á ios
ne
pozymias.
Assim é odél
que às ezes
nejmano as i
do único
poZymio, que
desc éZiama-
ma
jj objecq
ski y do isy
ki y objecy
i
i$
esmés a skleis y
u inj. Te miny
jo
desc izimy e os
nos pad ões
dago men e
su ge ilegingo
desc i éZiamosi-
os
desc i éZiandios-
i§
ios sqa oky
ela ioniy su o- '
LST 1350: 1994
i
p oje o.
>
Dauk§as
K.
Químicas
Zodynas.
V,,
1960,
kimo.
Po
exemplo7i,
op ikos
e mo
legis não
pode se
desc i o assim:
Le-
Sis
—
p ic ais
op ikos,
limi ado a
dois
Silas
pa i sials'
.
Cia
escolhido o
dis inguido
pozymis
du i8kili
pa o siai
biidingas
só daliai
lesiy.
Jy
pa i siy é
isokiy:
ambos
iSkili,
ambos
igaub i, um
plokS¢cias,
ou o
iskilas, um
jgaub as,
ou o
iskilas .
i
En ão
p ecislesnis
lesio
desc i éZi-
mas galé y
bu i é: é
óp icas
“L
apa elhisas
d iem
su
8os
spindulius
lauZiandiais
pa o siais.
Ydingasis
desc e éZi-
my oda
oco e
quando um
obje o
desc e é-
Ziamas sq oka,
que mesma
pasida o aiSki só
desc éZiamosi-
os sa okos.
i8
Pa yzdziui,
e my
na ko ikai
(a)
i
na kozé
(b) não
de e
apib eéz-
za
assim:
a)
ais inés
meziagos,
sukeliancios
na koze, se
b)
og anismo biisena,
ku ig causa
na có icos.
‘Te miny não pode
desc ez i
ski ingy
ka ego ijy ou
nesude i namy
p asmiy
Zodziais,
p z. :
alkinumas
-
a ejis,
quando
du e asis
kanas
plas iskai
de o muojasi
do longaikés
sob eca ga
ou j empimy.
Te minas
alksnumas
indica
nuola ing
medZiagos
peculia ybg,
Zodis
a pa adina só
pa ienj
0
a ski g j ykj.
i
En ão ok]
desc izimg
p ecisa
co igi ,
ex.:
alksnumas
kic ojo
—
cinema
sa ybé
plas i$kai
de o muo-
1ikés
apk o os
ou
j empimy.
s
a i ma-se
que ydingi
os
chamados
nega i os
desc i imai.
au
na e minologia
ne
semp e eles são
e ados.
Nega iamieji
desc e éZimai
a olini ais
ejais, kai
e mo con inio
(sq okos) esm¢
o ma nega i am
pozymis, exemplo.:
nepa aisomojiyda
yda, cuja éckai
pa aisi i
impossí el,
—
ekonomiSkai
ne ikslinga.
e miny pad ãoy
desc i ézimen os
ne a o ini pains
sudc iniai sakiniai,
o
ambém j ai iis
—
modaliniai
ZodZiai e
ou os
j e pinhos,
po
exemplo:
simplesme-
n e,
iSim inai,
undamen-
inai,
compa a ,
i
isy p imei o k .
Baigian no é ysi
pab éz i, que
miisy e miny
s anda dizações
pali is ainda
nedidelé.
Nós ainda
só
mokomés
Sio
jdomaus
i
pe spec i-
aus
e miny
a kybos
abalho.
Todél
Se iço
Li uanização
u é y
Ieis i mais
empo iny
e miny
s anda y,
e miny
o
s anda y
engéjai
u é y
mais
domée is
longiai
abalho
di banciy
$j
Saliy
paui umi.