scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Keletas minčių apie terminų standartizaciją

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Keletas minčių apie terminų standartizaciją

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/784/875
TERMINOLOGÍA,
SOCSLO La siguien e es una desc ipción de las ac i idades que se lle an a cabo en el ámbi o de la e minología:
LABRA
IR
DABARTIS
Kazimie -
as GAIV S
KELETAS
MINCIV
APIE
TERMINU
STANDARTIZACIJA,
‘Te miny
s anda dizacija
du an e los
úl imos d eio es
años pa ode que
Sio
abajo
sékmé
depende
p incipal-
men e de
lo que
es ánda y
engejai
en iende
e minos,
cuales
Zodzius
i
jy
compuños
en é minos
de iempo,
como ellos
pa enka,
sis emina,
clasi ica
desc ézia.
i
Be
o, e miny
es ánda y
engéjai
daZnai hacen
da ienq
me oding
e o g,
i
bii en : les
pa ece que en
p epa a
cualquie a del
á ea s anda d,
e minija
iene bi i
nue o
pe s a s oma
pe a koma,
ge-
i$
i
Tus
e minus
keigian
aún
mejo siis.
I§
ik yjy así
hace አያስፈልግ,
po que
e minus
esmés puede
no min i sólo la
is
co espondien-
e comisión de
e minología, y
no
pa ienamen e
e miny
es ánda y en,
ecjai.
Apib ézian
e minus daZ
suelen
escoge se 3
dis inguimieji
ios sq okos
pozymiai,
bii en : 1)
cien í ico
sq okos
pobiidis; 2)
exac amen e
desc éZ a
eiksmé y 3)
sg okos
especialumas.
Ni un Siy
pozymiy más
niS eiskia
Siuolaikinés
concep o del
é mino.
Pa yzdéiui,
nadie no duda
que se puede
habla é i apic
depo e
e minija, pe o
mayo ía Sios
s ies sa oku
né a mokslinés.
Sa okos
especialidad es
su p o esinés
a osenos
pozymis.
Taciau él
ambién
noulemia
ZodZio
pe enecimien-
o e miniei,
po que
p o esingje el
calboje hay no
sólo e miny,
pe o y
p o esionaliz-
my, Za gonybiy
y ki okiy
Zodziy. Así
e minus
desde sency
Zodziy
(ne e miny)
dis inge no uno
quien pozymis,
pe o keliy jy
isuma. El
é mino es no
algún especial
Zodis o Zodziy
compuinys,
pe o Zodis o
zodziy
compuinys,
eniendo
especial
sq okos
j a dijimo, o
nomina y ing,
uncijq. Todél
i muchosybés
comunesineje
kalboje esamy
g ama iniy
sinonimy
e minía hay
que escoge
sólo los más
adecua ús.
Pa yzdziui, se
puede deci
ba y Sepe ys,
Sepe ys
ba ams, ba y
limymo
Sepe s, ba y
alomasis
Sepe ys,
Sepe ys
ba ams limpia
y . . Todos sie
sinónima i8
esmés
nep icS a au-
ja no mas
g ama icas,
pe o e miniei
y e miny
es ánda es
Siuo caso
mejo ís enca
sólo ba y
Sepe ys
paski j
eiSkian is
kilmininkinis
ZodZiy
junginys. Todél
e minologai,
ap obuodami
e miny
es ánda es,
longus y
j ai iais
aleg niais is
necesg us
nomb inimus
daZnai pa iso y
pe a ko.
‘Te minijoje
sudé inés
sq okos
no malmen e
j a dijamos
iaZodziais
e minis.
Pa yzdui, 1993
m. ap obuo y
desim ies
e miny
es ánda y
im yje i iso
ue 908
e mininai. IS
jy 230
ienazodziy,
468 d izod iai,
150 izodziy,
39
ke u Zodziai,
13
penkiazodziy, 6
Se8iaZodziai y
2sep ynZodzia-
i'. Palyging Sia
im j con 9.016
es ánda y
e miny im imi
i§ usisky
echnikos
e miny
s anda y*,
pama y bamo-
s, que misy
e minai es
Sick ick
umpesni. En
usisku
e miny
es ánda es
icnaZodziy
e miny es
10,16% (mUisy
-25,3%),
d iZodziy
36,16% (miisy
51,5%),
izodzZiy
26,99% (musy
16,5%),
ke u zodziy
15,54% (miisy
-4,2%),
penkiazodziy
6,48% (musy
1,4%), § y 2,96%
(miisy 0,6%),
sep ynZiyodziy
0,84% (misy
0,2%). Zinoma,
Sis
compa aciónci-
ón puede bi i
sólo apy ik is,
pues im ys es
6
di e en eño
dydZio. Tadiau
Siaip o así Sio
sug e imien o
e , que miisy
s anda dy
e mininai
b e umu
nea silicka
desde kai ku iy
ki y kalby
e minijos.
P ak inéje
e miny
a kybos
ac i idad
simplemen e
ki iamos d i
sa oky
san ykiy i8ys:
hie a chiniai y
nehie a chiniai
san ykiai.
Dazniaus
hie a chiniai
elaciones son
kinine¢s- iSies
y
isumos-dalies
elaciones. Las
p ime as
elaciones
e minijoje
son keliska
daZnesni negu
las segundas.
Abeji Sie
elaciones
pueden bi i
ilus uojami
laip inémis
diag mami, ej. :
a)
giminés- iiSies
elaciones y b)
elaciones del
odo-dalies: a)
[emis
>)
[a mosTe a]
s a os e a
ozonos e a
la a ae ‘
inch
Adi
es adís ic-
os da os
p opo cion-
uen a asis .
A.
No cikai ei.
.
Bonkosa
UH.
H.
O
xpa kocm
c anmap i3onanno o
Tepau ia
//
Hayu io- ex inueckas
TepMuHosiommsa.
M.,
1989.
4.
C.13. El Consejo de
Los icas
e minin-
ai ienen
jung uki-
niy demeny.
Te miny -
a os
es ánda
en
p oyec -
os
d izodziai
sudé iniai
e minin-
ai, ku iy
p incipal
démeniu
indicado
odouma
maéina,
j enginy-
s,
p ie aisa-
s, a
Salu iniu
jos pa e
(de alé), a
eces
no icsliai
j a dija-
mi
biid a dis
con
p e aga
-inis, -6 +
daik a a-
dzio
a dinink-
as ipo
e minis,
ej.:
pa a inis
> pa
s aig as,
au omobi-
linis >
au omobi-
lio a iklis
y pan.
Tokiy
e miny
démenys
eikS ini
denomina-
muyu al
kilmininku
de la
elación
del odo y
pa e.
RiSiai
des inad-
os miisy al
lenguaje
u ilizadas
algunas
g ama in-
és
p iemoné-
s. Viena jy
bid a dz-
iy i
daly iy
j a dziu-
o inés
o mas.
Sias
o mas
iene no
odas
miisy
a més,
odel
pasi aiko
Zmoniy,
que jy
nep ipaz-
js a i
e minij-
oje. I liesy
daZnai
neleg a
bina
de e min-
a , si
necesi a
al é mino
j a d7iu-
o inés
o ma, o
no
necesi a.
Taciau en
gene al
Sios
o mas
e miniei
eque id-
as. Ella
indica
nuola ing
ing
dis ingua-
maja
especialy-
bg.
Pa yzdzi-
ui, el
habi ado
casa a
cie o
iempo
puede bi i
no enado,
pe o de
odos
modos él
es llamado
g enamu
namuoju.
Ge ia i o
del agua
aho a
puede
nickas
nege i,
pe o él de
odos
modos
se á
po ableis
agua, i.
amce os
kokybés
agua.
Daba in-
és lie u iy
idiomas
g ama ik-
oje (V.,
1994).pazi-
mima que
j a dZiu-
o iniy y
pap as y-
jy
bid a dz-
iy o mas
p ieSp ie-
Sa né a
muy yski
i nuosekli,
danándo-
se
ejem7iy y
i8
e minía-
s, ej.:
saldus y
igs us
leenas,
pe o
duldieji y
ka ieji
pipi ai,
ieji y
bal ieji
se ben ai
y k . (p.
175). I8
ik ujy y
S ieziam,
y
igSciam
lecheui
nomb a
ne cikia
j a dZiu-
o ines
biid a dz-
io o mas,
po que
j a dija-
ma laikina
sqa okos
pa icula-
ybé.
Además,
e minij-
oje
asines
p ieSp ic-
Sos puede
bi i
eiskiam-
as no solo
an onima-
is, sino
ambién
po o os
i8iniais
e minis,
ej.:
bal oji
n ks uké
(Z aigzdé)
juodoji
n ks uké
(2 aigzdé);
los
neg os
me ales
spal o ie-
ji
me ales,
juodoji
inka,
balsuodzi-
ai,
bal osios
eilés
iSiniy
p ieSp ie-
Sy iS is
né a.
| a dziuo-
iniy
o me
e minij-
oje no
necesi a
sólo
en onces,
cuando
iSinis
pazymin-
ys iene
aún su
p e eiks-
minj
pazZymin-
j, ej.:
lig asis
ho monas
( ok.
Leich be-
on, ang.
ligh -wei-
gh
conc e e-
), pe o
pa icula-
men e
lig as
ho monas
( ok.
besonde-
s
leich es
Be on,
angl. e y
ligh
conc e e-
). En
gene al
e miny
es ánda-
y
p oyec -
os en
j a dZiu-
o iniai
bid a dZi-
ai y
pa icipa-
n es se
u ilizan
apino ma-
lmen e,
pe o
ocu en
casos,
cuando jy
iks a y
cuando se
u iliza
demasiad-
o.
Algunos
e miny
es ánda y
engéjai
iks am-
us
lie u iskus
e minus
e dia i8
ki y kalby
y opino que
e miny
e imas
es
ki akalbiy
a i ikmeny
y p asmés,
y o ma
pe eikim.
I8 ik yjy
8
e miny
e imas
es sólo
p asmés
( e minolo-
ginés
eiksmés)
ansmisi-
cim, 0
e miny
o ma
coincidenc-
ia ó no
coincidima
depende de
kalby
giminisku-
mo.
Pa yzdziui,
el nomb e
del
es ánda
angliSko es
Asphal
Conc e e
Mix u es
and
Asphal
Conc e e
o Road
Cons uc-
ion. Jj
e cian
bi ina
consumi
no angliska
kons uk-
cijg
ka ojan-
j
nomb ini-
ma
As al be -
onio
miSiniai i
as al be -
onis
au omobil-
iy keliams,
pe o
o iginaly
lie u iska
Zodziy
junginj
(Au omobil-
iy keliy
as al be -
onis i his
miSiniai).
Según la
no ma de
la
República
de Li uania
P incipios
y mé odos
de
Te minolo-
gía
(Lie u os
RST
1115-90)
e minolo-
gías
sa oky
apib éZimo
obje i os
son a ios:
1) sa okos
desc ipcio-
namien o a
un cie o
ni el de
abs acc-
ción; 2) la
sepa ación
de ese
sa oky del
g e imy
sa oky; 3)
sa okos
elacióniy
con o as
sg okes,
sic بغية
indica sus
luga q en
el sis ema;
4) sa okos
i&sky ima-
s, con
obje o de
no min i
é minos.
P akUnia-
me en el
abajo de
e minolo-
gía daZ
suelen
u iliza se
in ensiniai
y
eks encini-
ai
desc ézim-
ai. P ime a
desc i é-
zimes se
indica más
ce cano
pa ininé
sq oka,
que ya
es á
desc i é-
% a o a
odos
Zinoma,
i
pozymiai,
apibidinan es
sa okg como
os giminés
ij
(a)
O aisiais
desc ip ézim-
os
i8 a dijamos
a un ni el de
abs acción
pe enecien-
eCios
iSinés
sa okos (b).
Ejem.:
bibliog a inis
a)
j aSas
es ablecido
—
o den
p esen a
bibliog a ina-
men e o os
i
da os sob e
el documen o
(jo pa j
g upo
a
documen os)
según los
cuales él
de pZs sej y
ieSkomas
ca aloge'; b)
Zemés
me ales Al,
Sc, Y, La.
‘Te miny
es ánda es
bidingesni del
p ime ipo
desc éZimai,
del segundo
ipo
desc ézimy
pasi o solo
e miny
Zodynuose.
In ensiniai
dazniausiai
son clásicos
0
desc i ézi-
mai de ini io
pe genum
p oximum
di e en iam
speci icam.
e
Siues
desc ip ézme-
nes iSiniu
di e umu
puede ci i uno,
pe o a ios
ne
pozymias.
Así es odél
que a eces
nejmano as i
del único
poZymio, que
desc éZiama-
ma
jj obje q
ski y desde
isy ki y
obje oy
i
i$
esmés a skleis y
u inj. Te miny
jo
desc ézimy
e o es en
es ánda es dag
menudo su ge
ilegingo
desc éZiamosios
desc éZiandiosi-
i§
os sqa oky
elacióniy su o- '
LST 1350: 1994
i
p oyec oas.
>
Dauk§as
K.
Químicas
Zodynas.
V,,
1960,
kimo.
Pa yzd7iui,
op ikos
é mino
legis no
puede
desc ibi -
se así:
Le-
Sis
—
p ic aisos
óp icos,
limi ado a
dos
Silas
pa i sials" (en inglés)
.
Cia
selecciona-
do el
dis inguido
pozymis
du i8kili
pa o siai
biidingas
sólo deliai
lesiy.
Jy
pa i siy es
isokiy:
ambos
iSkili,
ambos
igaub i, uno
plokS¢cias,
o o
iskilas, uno
jgaub s,
o o iskilas
.
i
Así
exaclesnis
lesio
desc éZim-
as galé y
bu i es: es
óp icos
“L
apa a os
d iem
su
8os ayulius
de luz
lauZiandiais
pa o siais.
Ydingasis
desc éZimy
ueda se
p oduce
cuando el
obje o
desc é-
Ziamas sq oka,
que ella misma
pasida o aiSki
sólo
desc éZiamosi-
os sa okos.
i8
Pa yzdziui,
e my
na ko ikai
(a)
i
na kozé
(b) no
debe
apib eéz-
as así:
a)
ais inés
meziagos,
sukeliancios
na koze, si
b)
og anismo biisena,
ku ig causa
na có icos.
‘Te miny no puede
desc éz i
ski ingy
ca ego íaijy o
nesude i namy
p asmiy
Zodziais,
ejemplo. :
alkinumas
-
a ejis,
cuando
du e asis
kanas
plas iskai
de o muojasi
desde
la gaikés
sob eca ga o
j empimy.
Te minas
alksnumas
indica
nuola ing
medZiagos
peculia ybg,
Zodis
a pa adina
0
sólo pa ienj
sepa adoi g
j ykj.
i
Así ok]
desc ézimg
necesi a
co egi ,
ej.:
alksnumas
kic ojo
—
kino sa ybé
plas i$kai
de o muo-
1ikés
apk o os o
j empimy.
s
a i mase
que ydingi
los llamados
nega i os
desc ézima-
i.
au
e minología
ne
siemp e ellos
son e óneos.
Negiamieji
desc éZimai
a olini ais
ejais, kai
é mino con inio
(sq okos) esm¢
o ma nega i os
pozymis, ej.:
nepa aisomojiyda
yda, cuya écniki
pa aisi i
imposible,
—
ekonomiSkai
ne ikslinga.
e miny
es ánda y
desc ip ézimien -
os ne a o ini
o
pains sudc iniai
—
sakiniai, ambién
j ai iis modaliniai
ZodZiai e
o os
j e pinías,
po
ejemplo.:
no malmen-
e,
iSim inai,
undamen-
inai,
compa a ,
i
isy p ime o k .
Bajian no é ysi
pab éz i, que
miisy e miny
es anda izacio-
nes pali is aún
nedidelé.
Nos aún
an
mokomés
Sio
jdomaus
i
pe spec i-
aus
e miny
a kybos
abajo.
Todél
Se icio Li uano
de
es anda ización
u é y
Ieis i más
empo iny
e miny
s anda y,
e miny
o
s anda y
engéjai
u é y
más
domée is
aniai
abajo
di banciy
$j
Saliy
paui umi.