scieee Open visual document viewer

Keletas minčių apie terminų standartizaciją

Kazimieras Gaivenis

Full text

TERMINOLOGÍA, SOCSLO La siguien e es una desc ipción de las ac i idades que se lle an a cabo en el ámbi o de la e minología: LABRA IR DABARTIS Kazimie - as GAIV S KELETAS MINCIV APIE TERMINU STANDARTIZACIJA, ‘Te miny s anda dizacija du an e los úl imos d eio es años pa ode que Sio abajo sékmé depende p incipal- men e de lo que es ánda y engejai en iende e minos, cuales Zodzius i jy compuños en é minos de iempo, como ellos pa enka, sis emina, clasi ica desc ézia. i Be o, e miny es ánda y engéjai daZnai hacen da ienq me oding e o g, i bii en : les pa ece que en p epa a cualquie a del á ea s anda d, e minija iene bi i nue o pe s a s oma pe a koma, ge- i$ i Tus e minus keigian aún mejo siis. I§ ik yjy así hace አያስፈልግ, po que e minus esmés puede no min i sólo la is co espondien- e comisión de e minología, y no pa ienamen e e miny es ánda y en, ecjai. Apib ézian e minus daZ suelen escoge se 3 dis inguimieji ios sq okos pozymiai, bii en : 1) cien í ico sq okos pobiidis; 2) exac amen e desc éZ a eiksmé y 3) sg okos especialumas. Ni un Siy pozymiy más niS eiskia Siuolaikinés concep o del é mino. Pa yzdéiui, nadie no duda que se puede habla é i apic depo e e minija, pe o mayo ía Sios s ies sa oku né a mokslinés. Sa okos especialidad es su p o esinés a osenos pozymis. Taciau él ambién noulemia ZodZio pe enecimien- o e miniei, po que p o esingje el calboje hay no sólo e miny, pe o y p o esionaliz- my, Za gonybiy y ki okiy Zodziy. Así e minus desde sency Zodziy (ne e miny) dis inge no uno quien pozymis, pe o keliy jy isuma. El é mino es no algún especial Zodis o Zodziy compuinys, pe o Zodis o zodziy compuinys, eniendo especial sq okos j a dijimo, o nomina y ing, uncijq. Todél i muchosybés comunesineje kalboje esamy g ama iniy sinonimy e minía hay que escoge sólo los más adecua ús. Pa yzdziui, se puede deci ba y Sepe ys, Sepe ys ba ams, ba y limymo Sepe s, ba y alomasis Sepe ys, Sepe ys ba ams limpia y . . Todos sie sinónima i8 esmés nep icS a au- ja no mas g ama icas, pe o e miniei y e miny es ánda es Siuo caso mejo ís enca sólo ba y Sepe ys paski j eiSkian is kilmininkinis ZodZiy junginys. Todél e minologai, ap obuodami e miny es ánda es, longus y j ai iais aleg niais is necesg us nomb inimus daZnai pa iso y pe a ko. ‘Te minijoje sudé inés sq okos no malmen e j a dijamos iaZodziais e minis. Pa yzdui, 1993 m. ap obuo y desim ies e miny es ánda y im yje i iso ue 908 e mininai. IS jy 230 ienazodziy, 468 d izod iai, 150 izodziy, 39 ke u Zodziai, 13 penkiazodziy, 6 Se8iaZodziai y 2sep ynZodzia- i'. Palyging Sia im j con 9.016 es ánda y e miny im imi i§ usisky echnikos e miny s anda y*, pama y bamo- s, que misy e minai es Sick ick umpesni. En usisku e miny es ánda es icnaZodziy e miny es 10,16% (mUisy -25,3%), d iZodziy 36,16% (miisy 51,5%), izodzZiy 26,99% (musy 16,5%), ke u zodziy 15,54% (miisy -4,2%), penkiazodziy 6,48% (musy 1,4%), § y 2,96% (miisy 0,6%), sep ynZiyodziy 0,84% (misy 0,2%). Zinoma, Sis compa aciónci- ón puede bi i sólo apy ik is, pues im ys es 6 di e en eño dydZio. Tadiau Siaip o así Sio sug e imien o e , que miisy s anda dy e mininai b e umu nea silicka desde kai ku iy ki y kalby e minijos. P ak inéje e miny a kybos ac i idad simplemen e ki iamos d i sa oky san ykiy i8ys: hie a chiniai y nehie a chiniai san ykiai. Dazniaus hie a chiniai elaciones son kinine¢s- iSies y isumos-dalies elaciones. Las p ime as elaciones e minijoje son keliska daZnesni negu las segundas. Abeji Sie elaciones pueden bi i ilus uojami laip inémis diag mami, ej. : a) giminés- iiSies elaciones y b) elaciones del odo-dalies: a) [emis >) [a mosTe a] s a os e a ozonos e a la a ae ‘ inch Adi es adís ic- os da os p opo cion- uen a asis . A. No cikai ei. . Bonkosa UH. H. O xpa kocm c anmap i3onanno o Tepau ia // Hayu io- ex inueckas TepMuHosiommsa. M., 1989. 4. C.13. El Consejo de Los icas e minin- ai ienen jung uki- niy demeny. Te miny - a os es ánda en p oyec - os d izodziai sudé iniai e minin- ai, ku iy p incipal démeniu indicado odouma maéina, j enginy- s, p ie aisa- s, a Salu iniu jos pa e (de alé), a eces no icsliai j a dija- mi biid a dis con p e aga -inis, -6 + daik a a- dzio a dinink- as ipo e minis, ej.: pa a inis > pa s aig as, au omobi- linis > au omobi- lio a iklis y pan. Tokiy e miny démenys eikS ini denomina- muyu al kilmininku de la elación del odo y pa e. RiSiai des inad- os miisy al lenguaje u ilizadas algunas g ama in- és p iemoné- s. Viena jy bid a dz- iy i daly iy j a dziu- o inés o mas. Sias o mas iene no odas miisy a més, odel pasi aiko Zmoniy, que jy nep ipaz- js a i e minij- oje. I liesy daZnai neleg a bina de e min- a , si necesi a al é mino j a d7iu- o inés o ma, o no necesi a. Taciau en gene al Sios o mas e miniei eque id- as. Ella indica nuola ing ing dis ingua- maja especialy- bg. Pa yzdzi- ui, el habi ado casa a cie o iempo puede bi i no enado, pe o de odos modos él es llamado g enamu namuoju. Ge ia i o del agua aho a puede nickas nege i, pe o él de odos modos se á po ableis agua, i. amce os kokybés agua. Daba in- és lie u iy idiomas g ama ik- oje (V., 1994).pazi- mima que j a dZiu- o iniy y pap as y- jy bid a dz- iy o mas p ieSp ie- Sa né a muy yski i nuosekli, danándo- se ejem7iy y i8 e minía- s, ej.: saldus y igs us leenas, pe o duldieji y ka ieji pipi ai, ieji y bal ieji se ben ai y k . (p. 175). I8 ik ujy y S ieziam, y igSciam lecheui nomb a ne cikia j a dZiu- o ines biid a dz- io o mas, po que j a dija- ma laikina sqa okos pa icula- ybé. Además, e minij- oje asines p ieSp ic- Sos puede bi i eiskiam- as no solo an onima- is, sino ambién po o os i8iniais e minis, ej.: bal oji n ks uké (Z aigzdé) juodoji n ks uké (2 aigzdé); los neg os me ales spal o ie- ji me ales, juodoji inka, balsuodzi- ai, bal osios eilés iSiniy p ieSp ie- Sy iS is né a. | a dziuo- iniy o me e minij- oje no necesi a sólo en onces, cuando iSinis pazymin- ys iene aún su p e eiks- minj pazZymin- j, ej.: lig asis ho monas ( ok. Leich be- on, ang. ligh -wei- gh conc e e- ), pe o pa icula- men e lig as ho monas ( ok. besonde- s leich es Be on, angl. e y ligh conc e e- ). En gene al e miny es ánda- y p oyec - os en j a dZiu- o iniai bid a dZi- ai y pa icipa- n es se u ilizan apino ma- lmen e, pe o ocu en casos, cuando jy iks a y cuando se u iliza demasiad- o. Algunos e miny es ánda y engéjai iks am- us lie u iskus e minus e dia i8 ki y kalby y opino que e miny e imas es ki akalbiy a i ikmeny y p asmés, y o ma pe eikim. I8 ik yjy 8 e miny e imas es sólo p asmés ( e minolo- ginés eiksmés) ansmisi- cim, 0 e miny o ma coincidenc- ia ó no coincidima depende de kalby giminisku- mo. Pa yzdziui, el nomb e del es ánda angliSko es Asphal Conc e e Mix u es and Asphal Conc e e o Road Cons uc- ion. Jj e cian bi ina consumi no angliska kons uk- cijg ka ojan- j nomb ini- ma As al be - onio miSiniai i as al be - onis au omobil- iy keliams, pe o o iginaly lie u iska Zodziy junginj (Au omobil- iy keliy as al be - onis i his miSiniai). Según la no ma de la República de Li uania P incipios y mé odos de Te minolo- gía (Lie u os RST 1115-90) e minolo- gías sa oky apib éZimo obje i os son a ios: 1) sa okos desc ipcio- namien o a un cie o ni el de abs acc- ción; 2) la sepa ación de ese sa oky del g e imy sa oky; 3) sa okos elacióniy con o as sg okes, sic بغية indica sus luga q en el sis ema; 4) sa okos i&sky ima- s, con obje o de no min i é minos. P akUnia- me en el abajo de e minolo- gía daZ suelen u iliza se in ensiniai y eks encini- ai desc ézim- ai. P ime a desc i é- zimes se indica más ce cano pa ininé sq oka, que ya es á desc i é- % a o a odos Zinoma, i pozymiai, apibidinan es sa okg como os giminés ij (a) O aisiais desc ip ézim- os i8 a dijamos a un ni el de abs acción pe enecien- eCios iSinés sa okos (b). Ejem.: bibliog a inis a) j aSas es ablecido — o den p esen a bibliog a ina- men e o os i da os sob e el documen o (jo pa j g upo a documen os) según los cuales él de pZs sej y ieSkomas ca aloge'; b) Zemés me ales Al, Sc, Y, La. ‘Te miny es ánda es bidingesni del p ime ipo desc éZimai, del segundo ipo desc ézimy pasi o solo e miny Zodynuose. In ensiniai dazniausiai son clásicos 0 desc i ézi- mai de ini io pe genum p oximum di e en iam speci icam. e Siues desc ip ézme- nes iSiniu di e umu puede ci i uno, pe o a ios ne pozymias. Así es odél que a eces nejmano as i del único poZymio, que desc éZiama- ma jj obje q ski y desde isy ki y obje oy i i$ esmés a skleis y u inj. Te miny jo desc ézimy e o es en es ánda es dag menudo su ge ilegingo desc éZiamosios desc éZiandiosi- i§ os sqa oky elacióniy su o- ' LST 1350: 1994 i p oyec oas. > Dauk§as K. Químicas Zodynas. V,, 1960, kimo. Pa yzd7iui, op ikos é mino legis no puede desc ibi - se así: Le- Sis — p ic aisos óp icos, limi ado a dos Silas pa i sials" (en inglés) . Cia selecciona- do el dis inguido pozymis du i8kili pa o siai biidingas sólo deliai lesiy. Jy pa i siy es isokiy: ambos iSkili, ambos igaub i, uno plokS¢cias, o o iskilas, uno jgaub s, o o iskilas . i Así exaclesnis lesio desc éZim- as galé y bu i es: es óp icos “L apa a os d iem su 8os ayulius de luz lauZiandiais pa o siais. Ydingasis desc éZimy ueda se p oduce cuando el obje o desc é- Ziamas sq oka, que ella misma pasida o aiSki sólo desc éZiamosi- os sa okos. i8 Pa yzdziui, e my na ko ikai (a) i na kozé (b) no debe apib eéz- as así: a) ais inés meziagos, sukeliancios na koze, si b) og anismo biisena, ku ig causa na có icos. ‘Te miny no puede desc éz i ski ingy ca ego íaijy o nesude i namy p asmiy Zodziais, ejemplo. : alkinumas - a ejis, cuando du e asis kanas plas iskai de o muojasi desde la gaikés sob eca ga o j empimy. Te minas alksnumas indica nuola ing medZiagos peculia ybg, Zodis a pa adina 0 sólo pa ienj sepa adoi g j ykj. i Así ok] desc ézimg necesi a co egi , ej.: alksnumas kic ojo — kino sa ybé plas i$kai de o muo- 1ikés apk o os o j empimy. s a i mase que ydingi los llamados nega i os desc ézima- i. au e minología ne siemp e ellos son e óneos. Negiamieji desc éZimai a olini ais ejais, kai é mino con inio (sq okos) esm¢ o ma nega i os pozymis, ej.: nepa aisomojiyda yda, cuya écniki pa aisi i imposible, — ekonomiSkai ne ikslinga. e miny es ánda y desc ip ézimien - os ne a o ini o pains sudc iniai — sakiniai, ambién j ai iis modaliniai ZodZiai e o os j e pinías, po ejemplo.: no malmen- e, iSim inai, undamen- inai, compa a , i isy p ime o k . Bajian no é ysi pab éz i, que miisy e miny es anda izacio- nes pali is aún nedidelé. Nos aún an mokomés Sio jdomaus i pe spec i- aus e miny a kybos abajo. Todél Se icio Li uano de es anda ización u é y Ieis i más empo iny e miny s anda y, e miny o s anda y engéjai u é y más domée is aniai abajo di banciy $j Saliy paui umi.