Keletas minčių apie terminų standartizaciją
Full text
TERMINOLOGÍA,
SOCSLO La siguien e es una desc ipción de las ac i idades que se lle an a cabo en el ámbi o de la e minología:
LABRA
IR
DABARTIS
Kazimie -
as GAIV S
KELETAS
MINCIV
APIE
TERMINU
STANDARTIZACIJA,
‘Te miny
s anda dizacija
du an e los
úl imos d eio es
años pa ode que
Sio
abajo
sékmé
depende
p incipal-
men e de
lo que
es ánda y
engejai
en iende
e minos,
cuales
Zodzius
i
jy
compuños
en é minos
de iempo,
como ellos
pa enka,
sis emina,
clasi ica
desc ézia.
i
Be
o, e miny
es ánda y
engéjai
daZnai hacen
da ienq
me oding
e o g,
i
bii en : les
pa ece que en
p epa a
cualquie a del
á ea s anda d,
e minija
iene bi i
nue o
pe s a s oma
pe a koma,
ge-
i$
i
Tus
e minus
keigian
aún
mejo siis.
I§
ik yjy así
hace አያስፈልግ,
po que
e minus
esmés puede
no min i sólo la
is
co espondien-
e comisión de
e minología, y
no
pa ienamen e
e miny
es ánda y en,
ecjai.
Apib ézian
e minus daZ
suelen
escoge se 3
dis inguimieji
ios sq okos
pozymiai,
bii en : 1)
cien í ico
sq okos
pobiidis; 2)
exac amen e
desc éZ a
eiksmé y 3)
sg okos
especialumas.
Ni un Siy
pozymiy más
niS eiskia
Siuolaikinés
concep o del
é mino.
Pa yzdéiui,
nadie no duda
que se puede
habla é i apic
depo e
e minija, pe o
mayo ía Sios
s ies sa oku
né a mokslinés.
Sa okos
especialidad es
su p o esinés
a osenos
pozymis.
Taciau él
ambién
noulemia
ZodZio
pe enecimien-
o e miniei,
po que
p o esingje el
calboje hay no
sólo e miny,
pe o y
p o esionaliz-
my, Za gonybiy
y ki okiy
Zodziy. Así
e minus
desde sency
Zodziy
(ne e miny)
dis inge no uno
quien pozymis,
pe o keliy jy
isuma. El
é mino es no
algún especial
Zodis o Zodziy
compuinys,
pe o Zodis o
zodziy
compuinys,
eniendo
especial
sq okos
j a dijimo, o
nomina y ing,
uncijq. Todél
i muchosybés
comunesineje
kalboje esamy
g ama iniy
sinonimy
e minía hay
que escoge
sólo los más
adecua ús.
Pa yzdziui, se
puede deci
ba y Sepe ys,
Sepe ys
ba ams, ba y
limymo
Sepe s, ba y
alomasis
Sepe ys,
Sepe ys
ba ams limpia
y . . Todos sie
sinónima i8
esmés
nep icS a au-
ja no mas
g ama icas,
pe o e miniei
y e miny
es ánda es
Siuo caso
mejo ís enca
sólo ba y
Sepe ys
paski j
eiSkian is
kilmininkinis
ZodZiy
junginys. Todél
e minologai,
ap obuodami
e miny
es ánda es,
longus y
j ai iais
aleg niais is
necesg us
nomb inimus
daZnai pa iso y
pe a ko.
‘Te minijoje
sudé inés
sq okos
no malmen e
j a dijamos
iaZodziais
e minis.
Pa yzdui, 1993
m. ap obuo y
desim ies
e miny
es ánda y
im yje i iso
ue 908
e mininai. IS
jy 230
ienazodziy,
468 d izod iai,
150 izodziy,
39
ke u Zodziai,
13
penkiazodziy, 6
Se8iaZodziai y
2sep ynZodzia-
i'. Palyging Sia
im j con 9.016
es ánda y
e miny im imi
i§ usisky
echnikos
e miny
s anda y*,
pama y bamo-
s, que misy
e minai es
Sick ick
umpesni. En
usisku
e miny
es ánda es
icnaZodziy
e miny es
10,16% (mUisy
-25,3%),
d iZodziy
36,16% (miisy
51,5%),
izodzZiy
26,99% (musy
16,5%),
ke u zodziy
15,54% (miisy
-4,2%),
penkiazodziy
6,48% (musy
1,4%), § y 2,96%
(miisy 0,6%),
sep ynZiyodziy
0,84% (misy
0,2%). Zinoma,
Sis
compa aciónci-
ón puede bi i
sólo apy ik is,
pues im ys es
6
di e en eño
dydZio. Tadiau
Siaip o así Sio
sug e imien o
e , que miisy
s anda dy
e mininai
b e umu
nea silicka
desde kai ku iy
ki y kalby
e minijos.
P ak inéje
e miny
a kybos
ac i idad
simplemen e
ki iamos d i
sa oky
san ykiy i8ys:
hie a chiniai y
nehie a chiniai
san ykiai.
Dazniaus
hie a chiniai
elaciones son
kinine¢s- iSies
y
isumos-dalies
elaciones. Las
p ime as
elaciones
e minijoje
son keliska
daZnesni negu
las segundas.
Abeji Sie
elaciones
pueden bi i
ilus uojami
laip inémis
diag mami, ej. :
a)
giminés- iiSies
elaciones y b)
elaciones del
odo-dalies: a)
[emis
>)
[a mosTe a]
s a os e a
ozonos e a
la a ae ‘
inch
Adi
es adís ic-
os da os
p opo cion-
uen a asis .
A.
No cikai ei.
.
Bonkosa
UH.
H.
O
xpa kocm
c anmap i3onanno o
Tepau ia
//
Hayu io- ex inueckas
TepMuHosiommsa.
M.,
1989.
4.
C.13. El Consejo de
Los icas
e minin-
ai ienen
jung uki-
niy demeny.
Te miny -
a os
es ánda
en
p oyec -
os
d izodziai
sudé iniai
e minin-
ai, ku iy
p incipal
démeniu
indicado
odouma
maéina,
j enginy-
s,
p ie aisa-
s, a
Salu iniu
jos pa e
(de alé), a
eces
no icsliai
j a dija-
mi
biid a dis
con
p e aga
-inis, -6 +
daik a a-
dzio
a dinink-
as ipo
e minis,
ej.:
pa a inis
> pa
s aig as,
au omobi-
linis >
au omobi-
lio a iklis
y pan.
Tokiy
e miny
démenys
eikS ini
denomina-
muyu al
kilmininku
de la
elación
del odo y
pa e.
RiSiai
des inad-
os miisy al
lenguaje
u ilizadas
algunas
g ama in-
és
p iemoné-
s. Viena jy
bid a dz-
iy i
daly iy
j a dziu-
o inés
o mas.
Sias
o mas
iene no
odas
miisy
a més,
odel
pasi aiko
Zmoniy,
que jy
nep ipaz-
js a i
e minij-
oje. I liesy
daZnai
neleg a
bina
de e min-
a , si
necesi a
al é mino
j a d7iu-
o inés
o ma, o
no
necesi a.
Taciau en
gene al
Sios
o mas
e miniei
eque id-
as. Ella
indica
nuola ing
ing
dis ingua-
maja
especialy-
bg.
Pa yzdzi-
ui, el
habi ado
casa a
cie o
iempo
puede bi i
no enado,
pe o de
odos
modos él
es llamado
g enamu
namuoju.
Ge ia i o
del agua
aho a
puede
nickas
nege i,
pe o él de
odos
modos
se á
po ableis
agua, i.
amce os
kokybés
agua.
Daba in-
és lie u iy
idiomas
g ama ik-
oje (V.,
1994).pazi-
mima que
j a dZiu-
o iniy y
pap as y-
jy
bid a dz-
iy o mas
p ieSp ie-
Sa né a
muy yski
i nuosekli,
danándo-
se
ejem7iy y
i8
e minía-
s, ej.:
saldus y
igs us
leenas,
pe o
duldieji y
ka ieji
pipi ai,
ieji y
bal ieji
se ben ai
y k . (p.
175). I8
ik ujy y
S ieziam,
y
igSciam
lecheui
nomb a
ne cikia
j a dZiu-
o ines
biid a dz-
io o mas,
po que
j a dija-
ma laikina
sqa okos
pa icula-
ybé.
Además,
e minij-
oje
asines
p ieSp ic-
Sos puede
bi i
eiskiam-
as no solo
an onima-
is, sino
ambién
po o os
i8iniais
e minis,
ej.:
bal oji
n ks uké
(Z aigzdé)
juodoji
n ks uké
(2 aigzdé);
los
neg os
me ales
spal o ie-
ji
me ales,
juodoji
inka,
balsuodzi-
ai,
bal osios
eilés
iSiniy
p ieSp ie-
Sy iS is
né a.
| a dziuo-
iniy
o me
e minij-
oje no
necesi a
sólo
en onces,
cuando
iSinis
pazymin-
ys iene
aún su
p e eiks-
minj
pazZymin-
j, ej.:
lig asis
ho monas
( ok.
Leich be-
on, ang.
ligh -wei-
gh
conc e e-
), pe o
pa icula-
men e
lig as
ho monas
( ok.
besonde-
s
leich es
Be on,
angl. e y
ligh
conc e e-
). En
gene al
e miny
es ánda-
y
p oyec -
os en
j a dZiu-
o iniai
bid a dZi-
ai y
pa icipa-
n es se
u ilizan
apino ma-
lmen e,
pe o
ocu en
casos,
cuando jy
iks a y
cuando se
u iliza
demasiad-
o.
Algunos
e miny
es ánda y
engéjai
iks am-
us
lie u iskus
e minus
e dia i8
ki y kalby
y opino que
e miny
e imas
es
ki akalbiy
a i ikmeny
y p asmés,
y o ma
pe eikim.
I8 ik yjy
8
e miny
e imas
es sólo
p asmés
( e minolo-
ginés
eiksmés)
ansmisi-
cim, 0
e miny
o ma
coincidenc-
ia ó no
coincidima
depende de
kalby
giminisku-
mo.
Pa yzdziui,
el nomb e
del
es ánda
angliSko es
Asphal
Conc e e
Mix u es
and
Asphal
Conc e e
o Road
Cons uc-
ion. Jj
e cian
bi ina
consumi
no angliska
kons uk-
cijg
ka ojan-
j
nomb ini-
ma
As al be -
onio
miSiniai i
as al be -
onis
au omobil-
iy keliams,
pe o
o iginaly
lie u iska
Zodziy
junginj
(Au omobil-
iy keliy
as al be -
onis i his
miSiniai).
Según la
no ma de
la
República
de Li uania
P incipios
y mé odos
de
Te minolo-
gía
(Lie u os
RST
1115-90)
e minolo-
gías
sa oky
apib éZimo
obje i os
son a ios:
1) sa okos
desc ipcio-
namien o a
un cie o
ni el de
abs acc-
ción; 2) la
sepa ación
de ese
sa oky del
g e imy
sa oky; 3)
sa okos
elacióniy
con o as
sg okes,
sic بغية
indica sus
luga q en
el sis ema;
4) sa okos
i&sky ima-
s, con
obje o de
no min i
é minos.
P akUnia-
me en el
abajo de
e minolo-
gía daZ
suelen
u iliza se
in ensiniai
y
eks encini-
ai
desc ézim-
ai. P ime a
desc i é-
zimes se
indica más
ce cano
pa ininé
sq oka,
que ya
es á
desc i é-
% a o a
odos
Zinoma,
i
pozymiai,
apibidinan es
sa okg como
os giminés
ij
(a)
O aisiais
desc ip ézim-
os
i8 a dijamos
a un ni el de
abs acción
pe enecien-
eCios
iSinés
sa okos (b).
Ejem.:
bibliog a inis
a)
j aSas
es ablecido
—
o den
p esen a
bibliog a ina-
men e o os
i
da os sob e
el documen o
(jo pa j
g upo
a
documen os)
según los
cuales él
de pZs sej y
ieSkomas
ca aloge'; b)
Zemés
me ales Al,
Sc, Y, La.
‘Te miny
es ánda es
bidingesni del
p ime ipo
desc éZimai,
del segundo
ipo
desc ézimy
pasi o solo
e miny
Zodynuose.
In ensiniai
dazniausiai
son clásicos
0
desc i ézi-
mai de ini io
pe genum
p oximum
di e en iam
speci icam.
e
Siues
desc ip ézme-
nes iSiniu
di e umu
puede ci i uno,
pe o a ios
ne
pozymias.
Así es odél
que a eces
nejmano as i
del único
poZymio, que
desc éZiama-
ma
jj obje q
ski y desde
isy ki y
obje oy
i
i$
esmés a skleis y
u inj. Te miny
jo
desc ézimy
e o es en
es ánda es dag
menudo su ge
ilegingo
desc éZiamosios
desc éZiandiosi-
i§
os sqa oky
elacióniy su o- '
LST 1350: 1994
i
p oyec oas.
>
Dauk§as
K.
Químicas
Zodynas.
V,,
1960,
kimo.
Pa yzd7iui,
op ikos
é mino
legis no
puede
desc ibi -
se así:
Le-
Sis
—
p ic aisos
óp icos,
limi ado a
dos
Silas
pa i sials" (en inglés)
.
Cia
selecciona-
do el
dis inguido
pozymis
du i8kili
pa o siai
biidingas
sólo deliai
lesiy.
Jy
pa i siy es
isokiy:
ambos
iSkili,
ambos
igaub i, uno
plokS¢cias,
o o
iskilas, uno
jgaub s,
o o iskilas
.
i
Así
exaclesnis
lesio
desc éZim-
as galé y
bu i es: es
óp icos
“L
apa a os
d iem
su
8os ayulius
de luz
lauZiandiais
pa o siais.
Ydingasis
desc éZimy
ueda se
p oduce
cuando el
obje o
desc é-
Ziamas sq oka,
que ella misma
pasida o aiSki
sólo
desc éZiamosi-
os sa okos.
i8
Pa yzdziui,
e my
na ko ikai
(a)
i
na kozé
(b) no
debe
apib eéz-
as así:
a)
ais inés
meziagos,
sukeliancios
na koze, si
b)
og anismo biisena,
ku ig causa
na có icos.
‘Te miny no puede
desc éz i
ski ingy
ca ego íaijy o
nesude i namy
p asmiy
Zodziais,
ejemplo. :
alkinumas
-
a ejis,
cuando
du e asis
kanas
plas iskai
de o muojasi
desde
la gaikés
sob eca ga o
j empimy.
Te minas
alksnumas
indica
nuola ing
medZiagos
peculia ybg,
Zodis
a pa adina
0
sólo pa ienj
sepa adoi g
j ykj.
i
Así ok]
desc ézimg
necesi a
co egi ,
ej.:
alksnumas
kic ojo
—
kino sa ybé
plas i$kai
de o muo-
1ikés
apk o os o
j empimy.
s
a i mase
que ydingi
los llamados
nega i os
desc ézima-
i.
au
e minología
ne
siemp e ellos
son e óneos.
Negiamieji
desc éZimai
a olini ais
ejais, kai
é mino con inio
(sq okos) esm¢
o ma nega i os
pozymis, ej.:
nepa aisomojiyda
yda, cuya écniki
pa aisi i
imposible,
—
ekonomiSkai
ne ikslinga.
e miny
es ánda y
desc ip ézimien -
os ne a o ini
o
pains sudc iniai
—
sakiniai, ambién
j ai iis modaliniai
ZodZiai e
o os
j e pinías,
po
ejemplo.:
no malmen-
e,
iSim inai,
undamen-
inai,
compa a ,
i
isy p ime o k .
Bajian no é ysi
pab éz i, que
miisy e miny
es anda izacio-
nes pali is aún
nedidelé.
Nos aún
an
mokomés
Sio
jdomaus
i
pe spec i-
aus
e miny
a kybos
abajo.
Todél
Se icio Li uano
de
es anda ización
u é y
Ieis i más
empo iny
e miny
s anda y,
e miny
o
s anda y
engéjai
u é y
más
domée is
aniai
abajo
di banciy
$j
Saliy
paui umi.