PRAEITIES
AIDAI
S asys
KEINYS
NEUZMIRSTAMASIS
DVASIOS
IR
KUNO
DAKTARAS
Nejsileis i
j
gal q
min ies,
kad
jau
pasiek as
obulumas,
ku io
isai
da
ne u i.
(IS
kun.
J.
Pab éZos
yz y)
Pe
225
me us
p aei yje
pasiliko
a
1771
m.
sausio
15- oji,
kai Jo-
no
i
Rozés
Pab ézy
Seimoje
Ve iy
sodoje,
pala eje,
gimé
sinus,
Lenkimy
pa apijos
knygose
lo yniSkai
j a8y as
a du
Geo gius
(Ze-
mai ikai
ai
bus
Ju gis),
po
46
me y,
kai
js ojo
j
K e ingos
p anci8-
kony
(be na diny)
ienuolyna,
ga es
e o
Amb aziejaus
a da.
Dél
o
ne
ik
daba ,
be
ka ais
i
anuome
sis
Zemaiciy
kunigy
semina i-
jos
aukle inis,
p ie’
ai
po a
me y
g iii an
Didziajai
Lie u os
Kuni-
gaikS ys ei
mokgsis
seniausioje
aukS ojoje
Lie u os
mokykloje,
uo
me u
adin oje
Vy iausiaja
Lie u os
mokykla,
bu o
pa adinamas
i
pa s
ka ais
pasi a’yda o
kunigu
Ju giu
Amb aziejumi
Pab éza.
Siam
Zmogui,
ku is
jau
bemaz
pusan o
sim o
me y
ilsisi
amybéje
(mi é
1849
m.
lapk igio
11
d.),
bu o
lem a
ga bé
pasida y i
NeuZmi s amuo-
ju.
J.
A.
Pab éZa,
be
maZiausiy
abejoniy,
p iklauso
p ie
didziausiy
au os
y y,
p ie
Slo ingiausiy
Zemaiciy.
Vos
uZgesusio
elionio
bi-
Giulis
Zemaiciy
yskupys és
aldy ojas
kapi ulos
ika as
Jonas
K i-
zos omas
Gin ila
(1788
-
1857)
isai
yskupys ei
p anesé:
“A.
a.
Amb-
aziejus
Pab éZa,
pi ma
pasaulinis
kunigas,
daugelj
me y
a na o
Die-
o
Bagny¢iai,
paskui
K e ingos
ienuolyne
& .
P anciSkaus
T eciojo
O deno
jupa
apsi ilkes,
bu o
ki iems
isokiy
do ybiy
pa eikslas.
<...>
Paliko
daugybe
ank aSciy
Zemaiciy
kalba
kaip
d asiSko,
aip
i
pa-
saulinio
u inio”!.
1VaiZgan o
Ra® ai.
K,
1929.
T.
11.
P72.
IS
lo yny
kalbos
3j
yskupys és
ku ijos
p aneSimg
skelbdamas
iS e é
pa s
Vaizgan as.
Kalbos
dalykai
dia
ne aisy i.
79
Tadiau
j e in as
J.
A.
Pab é%a
bu o
i
gy as
ebebiidamas.
1848
m.
ileis oje
“Zemaj iu
Wiskupis eje”
kun.
Mo iejus
Valanéius
(1801
—
1875)
,
da
p ieS
pa apdamas
Zemai iy
yskupu,
sky iuje
“Moky i
lie os
y ai”
po
Pe o
Roizijaus,
Mo iejaus
S ijko skio,
Mikalojaus
Daukéos,
P anciskaus
S ubauskio,
Kons an ino
Si ydo,
Mykolo
Ol-
Se skio,
S anislo o
Ce skio
idéjo
“da
ebgy ojan j
die obaiminga
aS ininka
K.
Ju gj
Emb aziejy
Pab ézq”
(pa a’y a,
kad
gimes Skuo-
do
pa apijoj)
i
jam
pasky é
daugiau
ie os
negu
ku iam
ki am.
Cia
Pab éZa
labai
iSkel as
kaip
pamokslininkas
(“Zmonés
jo
pamoksly
kaipo
kokio
apa¥ alo
su
didziausia
a ida
Klauso
i
nemaz
gauna
pel-
no
iSganingo”’)
i
bo anikas
(“Kunigas
Pab éZa
pazjs a
kozna
Zolele,
miusy
puséj
augancia,
koZnos
Zino
a dg
i
pa a de,
numano
aipogi,
kam
ku i
de an i”’),
suminé as
nemazas
pluoS as
jo
eikaly
i
ki o-
kiy
nuopelny.
O
baigiama
aip:
“Be
galo
da bus
as
zokaninkas
nie-
kuome
nespéja.
Vos
a kalbéjes
po e ius
i
ki us
spéjes
Zygius,
diena
i8
dienos
aSo.
P a esk,
Die e,
jam
amdiy
i
su eik
u ingg
pona,
ku s
pa agy as
pe
jj
knygas
iSspausdings
Zmonéms
apskelb y!”*
De-
ja,
nei
anuome ,
nei
pe
isus
146
po
J.
A.
Pab éZos
mi ies
p abégu-
sius
me us
okio
pono
nesusi ado.
Tad
maZai
kas
i
epaskelb a
—
isy
pi ma
pa ies
M.
Valandiaus
iipes iu
i8leis a
ikybos
knygele
“Pa -
k a ima
an
sauzines”
(1849
m.,
kon a akcinis
leidinys,
ad
me ai
ne ik i)
i
Ame ikoje
“Di os”
Zu nale
1900
m.
bei
S.Daukan o
li e-
a ios
d augijos
léSomis
a ski u
a spaudu
dalis
bo anikos
eikalo
“Bo anika
a ba
aislius
auguminis”.
Smulkmeny
ispausdin a
j ai-
iuose
leidiniuose.
G adiai
J.
A.
Pab é%q
apibiidino
i
ki as
amZininkas
Liud ikas
Ado-
mas
Juce icius
(1813-1846),
1841
m.
pazymé ame
ank a yje
“Biog-
a inés
i
li e a ii inés
Zinios
apie
moky us
Zemaicius
<...>”
a8yda-
mas:
“Tai
puikus
Zemaiciy
kalbos
i
seno és
Zino as,
be
o,
alen ingas
pamokslininkas,
aciau
ypa ingai
jis
domisi
bo anika
i
jau
y a
pa a-
Ses
lie u iy
kalba
o
dalyko
knygq
pap as iems
Zmonéms
naudo is”’.
>Valanéius
M.
RaS ai.
V.:
Vaga,
1972.
T.
2.
P.
274.
>
Ten
pa .
P.
275.
*
Ten
pa .
;
5Juce icéius
L.
Moky i
Zemaiciai
/
Reng.
M.
LukSiené,
V.
Raudeli inas.
V.:
Vaga,
1975.
P.
112.
80
Visus
da bus,
isas
pa eigas
kun.
J.
A.
Pab éZa
bus
a likinéjes
sa-
Ziningai,
a sidéjgs
i ,
galima
neabejo i,
ku
eikéjo,
kii ybiskai.
Tai
odo
ank aSiy
gausis
i
didelé
Zmoniy
meilé
bei
paga ba.
Pab éza
di bo
a p
Zmoniy,
su
Zmonémis
i
Zmonéms,
ad
jiems
bu o
labai
eikalingas
bei
b angus
Zmogus
i
d asininkas.
Tai
liudija,
be
abejo,
nep amany os
eilés
p ie
klausyklos,
gausiis,
ne
iS
olimesniy
pa api-
jy
suplaukda e
pamoksly
klausy ojai
(o
i jis
pa s
pamokslaudamas
pla okai
kelia o
pe
baZnyéias),
ne
ma%esnés
ligoniy
a
ik
sunegala-
usiyjy
eilés
jo
laukiamajame.
Rim a
po‘i i j
j
da ba,
a sakomybe
j ikinamai
odo
as,
kad
kiek ienam
da bui
jo
a sidéjus
bu o
engia-
masi.
Kiek ienas
pamokslas
bu o
ge ai
apgal ojamas,
pasi asomas
i
daug
kas
a min inai
ismoks ama.
P adéjes
moky ojo
da ba
K e in-
gos
ienuolyno
mokykloje,
engé
mokiniams
mokomasias
p iemo-
nes
i
pa apo
bene
pi muoju
lie u isko
geog a ijos
ado élio
a’y o-
ju.
Rapindamasis
Zmoniy
kino
s eika a
s udija o
bo anikos,
medi-
cinos
li e a ii a,
y é
augalus.
O
ku
da
gausios
pa apijos
kunigo
a
eliau
ienuolio
pa eigos...
O,
kaip
e a
okiy
Zmoniy
i
kaip
jy
iks a
Lie u ai!
P aei y
amZiy
Neuzmi s amuosius
Siandieninis
Zmogus
ne e ai
jsi-
aizduoja
kaip
s a ulas,
uzkel as
an
pos amen y
a
al o iy.
Tai
lyg
zmonés
be
kasdieninio
gy enimo,
jo
pa eigy
bei
ipesciy,
be
Zemés
no y,
o’kimy
bei
nuodémiy.
I
ne gi
be
jausmy
bei
gy ybés.
Visy
jy
gy enimas
panaius
—
gimé,
mokési,
di bo,
aé
i
pagaliau
iSéjo
j
amZinybg.
O
kokie
ai
bu o
Zmonés?
Gal
no s
upinélj
o
dalyko
bi y
galima
pama y i
a
ben
apéiuop i
a idziai
skai an
i
i ian
jy
da bus.
Be
y iné i
enka
kiek ienam
paciam
-
pa a’y y
okio
pobii-
dzio
y inéjimy,
ku iuose
bii y
s engiamasi
i§
ki iniy,
eks y
susek i
au o iaus
biido
i
jo
psichologijos
ap aikas,
kaip
i
né a.
Pagaliau
a
iska
i8
y
eks y
bii y
galima
isskai y i?
Koks
bu o
Ju gis
Amb aziejus
Pab éza?
“Ugio
bu es
neauks o,
juodb ii is
(=juodb u ys),
isados
labai
linksmas,
mégda es
dainas”,
—
ai
VaiZgan o
liudijimas®.
I
da :
“S en adieniais
sakyda es
be
galo
g azius
pamokslus”’.
I
iena,
i
ki a
u bii
bus
Zmoniy
a siminimai,
‘VaiZgan o
Rai ai.
T.
11.
P69.
1
Ten
pa .
81
nes juk
pa s
aSy ojas
Pab ézos
nema é,
negi déjo
i
negaléjo
ma y i,
gi de i.
Pagaliau
g azus
aizdelis
—
aiky
bi elio
apsup as
jis
aikS o
po
laukus,
miskus,
paupiais,
inkdamas
augalus.
Cia
jau
mokslo
Zmo-
gaus
i
Zmoniy
dak a o
iipes iai.
O
ka
odo
gana
gausiis
islike
jo
“ yZ ai”?
A
kad
jis
Salinda osi
pa apijieciy,
gy eno
uzZda a
gy eni-
ma,
paskendgs
apmas ymuose,
ymojimuose
(plg.:
“Ne aik8dio i
pas
pa apijiecius
i
ne ie¥é i
pas
juos”®,
“Su
kiek ienu
iek
ekalbé i,
kiek
bi inai
eikalinga”®,
“Veng i
pasaulio”"”,
“Numi i
pasauliui,
nicki-
nan
isas
jo
u ybes,
pasilinksminimus
i
nepas o umus”"’
i
k .)?
O
gal,
bidamas
linksmo
biido
i
mégs an is
bei
mylin is
Zmones,
jau-
nas
kunigas
yZda osi
ik
ibo i
uos
susi ikimus,
kad
daugiau
laiko
lik y
pasi eng i
didiesiems
kunigo
i
mokslo
Zmogaus
paSaukimo
da -
bams
bei
jiems
a lik i?
Juk
i§
y
paciy
yZ y
ma y i
i
nuola inis
ipi-
nimasis
Zmonémis,
paga ba
jiems:
“Neniekink
ki y,
0
ypa ingai
a gsy
i
a ny
<...>”!,
“Pamoksluose
eng i
Siu kS umy””?,
“Klausykloje
nemu meé i
i
Zmoniy
nepe spe i”™,
“Tu i
kunigas
bi i
neblausus,
isuome
amiu
eidu,
malonus
san ykiuose
su
Zmonémis.
<...>
Bii-
i
isiems
bend ai
i
kiek ienam
a ski ai
ge iausiu
é u
i
b oliu”.
Zmoniy
gy enima
J.
A.
Pab éZa
pazino
ge ai.
Jo
pamoksluose
gausu
ne
Zmoniy
elgsenos,
engimosi
de aliy.
I8
ku
jis
jas
galéjo
suZino i?
Be
o,
kas
Salinasi
Zmoniy,
o
i
Zmonés
engia.
Pas Pab é-
za
i
p ie
Pab éZos
jie
pliis e
plisda o.
Ma y ,
jis
jy
neap ilda o.
Bend au i
bus
méges.
Tai
odo
i
pla oki
ySiai
su
ano
me o
Zemai¢iy
i
ne
ik
jy
S iesuomene,
d augi8ki
san ykiai
su
aukS esng
ie g
u in-
Giais
Zmonémis.
An aip
a gi
bi y
kad
i
p ie aSq
miné am
J.
K.
Gin-
ilai
a8es
okiu
juokaujamu
s iliumi:
“Béwa
p i
muus6
hoc
anno
No-
8
Kun.
J.
Pab éZos
dieno a ké
i
yZ ai
Raudénuose
//
GidZi inas
V.
Ju gis
Amb aziejus
Pab éZa
(1771
—
1849).
Roma
—
Vilnius,
1994.
P.
233.
9
Ry ai,
da y i
1800
m.
gale
//
Ten
pa .
P.
237.
©
Ry ai,
da y i
T e uose
1801
m.
//
Ten
pa .
P.
239.
4
Ryz ai,
pada y i
Ka enoje
1809
m.
//
Ten
pa .
P.
243.
2
Ki i
yZ ai,
da y i
1800
m.
//
Ten
pa .
P.
236.
3
Ryz ai,
da y i
T e uose
1801
m.
//
Ten
pa .
P.
238.
4
Ryz ai,
pada y i
Plungéje
1802 m.
//
Ten
pa .
P.
239.
15
Ryd ai,
pada y i
Plungéje
1806
m.
//
Ten
pa .
P.
242.
82
bilis
Ju enis
wadyynams
Jomiiles a
Pons
Syméns
Dawka s:
hic
a sy-
oolindams
a
nobis
ku
S.
Pie e s
Bu g
mnogo
spopondi ,
u
p imum
hanc
u bem
ad enie ,
sieyczas
pas
mus
pa aszik.
—
Be ,
si
non
labo-
a
aliquo
mo bo,
el
in
ia
kas
Jo
ne
nookawa,
a ba
jec
kokio
in
szwa ckame a
niezasiad
ekollekcyi,
0?
quam
alde
h eszny.
Bo
jau
ke wy s
am
i a
mensis,
a
On
ani
pisnal
o
swojem
pobyciu.
Quid
hic
de
hocce
Ju ene
duma e?
O?
pe
mul um
mendax?
Kad
bu u
gale-
ma
apee
Ji
dasyZyna e,
sp asi bym
Was
IIlum
de
c imine
hoc
pessi-
mo
admone e,
e
bene
Jemu
nakiwa e”®.
Tu bi
ne
Siaip
sau
Cia
as
ijy
kalby
miSinys.
Tai
gali
bi i
ano
me o
moky y
Zmoniy,
aip
pa
i
d asininky,
Za gono
paSiepimas.
Be
koks
g azus
Zaismingas
s ilius!
S ilis as
kun.
J.
A.
Pab éZa
bu o
didelis.
Jo
pamokslai
ik ai
nuo-
s abis
i
Siandien
skai y i.
Juose
alsuoja
gy oji
XVIII
sim mecio
ga-
lo
i
pi mosios
XIX
Sim mecio
pusés
pajii io
Zemai iy
kalba.
Nebe-
galima
Zais i
su
likimu.
Tuos
i8likusius
p ieS
150
- 200
me y
a’y us
pamokslus
(Sieme
sueina
lygiai
200
me y,
kai
J.
Pab éZa
Va niuose
bu o
pai en in as
kunigu)
kaip
ieng
didZiausiy
Zemai iy
kalbos
pa-
minkly,
kaip
e ingiausiq
ano
me o
Zmoniy
gy enimo,
pap odiy
Sal-
inj
bii ina
pagaliau
su ink i
j
kupe a
i
iSspausdin i.
Tuoj
Pab éza
pasida y y
ne
menkesnis
misy
kul ii ai
uz
senyjy
pamokslyny
(po-
s iliy)
au o ius
a
engéjus.
Bidamas
moky oju,
gydydamas
Zmones,
inkdamas,
i damas
i
ap a’ydamas
augalus,
J.
A.
Pab éZa
ka u
di bo
i
didelj
kalbos
da -
ba.
Jis
bu o
didis
sa o
gim ojo
k a8 o
mylé ojas.
Tad
k uopS¢iai
s u-
dijuodamas
isa,
ka
ik
p i¢jo,
naujausia,
jis
s engési
ai
ka u
su
sa o
pas ebéjimais
bei
y imy
i8 adomis
pa eik i
gim aja
kalba.
Tuo
ei-
kalu
susida é
Zemai iy
p ozodijg
iS eiSkiancia
a’yba'’.
Gindamas
sa o
ku iamus
augaly
a dus,
sa o
a’yba
i
eis¢
bei
eikalinguma
ai
sa a ankiSkai
da y i,
ki ame
laiske
J.
K.
Gin ilai
(1835
m.
ko o
20
6
J.
A.
Pab éZos
laiskai
kun.
J.
K.
Gin ilai
//
Ten
pa .
P.
263.
7
1834
m.
spalio
19
d.
laiske
J.
K.
Gin ilai
apie
ai
Pab éza
a¥é:
“<...>
en
zmudzki
Pé g owek
p zyja
do
swojey
Pisowni
podwéyne
samog oski,
a
o
dla
po-
kazania
w
wy azach
zmudzkich
p ozodyi ego
jezyka
nie
ylko
dla
cédzoziemcéw
niezbednie
po zebney,
lecz
i
dla
samych
odakéw
wielce
pozy eczney
<...>”
(Ten
pa .
P.
263).
83

d.)
su3uko:
“Niech
sobie
G ecy
beda
ze
swojemi
li e ami
i
ich
b zmie-
niem
G ekami:
a
Zmudéini
Zmudzinami”
(Tegu
g aikai
su
sa o
ai-
démis
i
jy
a imu
bina
g aikai,
0
Zemai¢iai
—
Zemai¢iai)'*.
O
po
ejy
me y,
1838
m.
spalio
9
d.,
am
paciam
ad esa ui
a8é,
jog
Lie u-
ai
a imy
Zemai iy
yskupys és
dekana y
kunigai
mana,
kad
lie u-
iskai
ne
ik
aSy i,
kalbé i,
be
i
alsuo i
Zemai¢iai
u j
i
uoj
p ide-
da:
“Niech
bedzie
Li wa
Li wa:
miesza icy
miesza icami:
a
Zmudzini
Zmudzinami”
(Lie u a
ebiinie
Lie u a,
mi8 inai
-
miS inais,
o
Ze-
maiciai
-
Zemai iais)".
J.
A.
Pab éza
isa
sa o
gy enimg
di bo
a p
Zemaiciy,
su
Zemaiciais
i
Zemaiciams.
Didelio
Zmogaus
ai
bil a,
ik-
o
Zemai iy
did y io,
ieno
didziyjy
os
Zemés
pa io y.
J.
A.
Pab éZa
labai
daug
i
nuoSi dziai
di bo
kaip
kunigas,
kaip
ienuolis,
kaip
mokslo
Zmogus.
“Zemai iskai
jis
p i asé
daugiau,
ne-
gu
isi
ki i
XIX
amZiaus
pi mos
pusés
a8y ojai
ka u
—
gal
ik
ieng
S.
Daukan a
iisky us”,
—
3i
jo
biog a o
V.
Gidziiino
min is™,
be
abe-
jo,
bus
pe dé a.
Be
ik a
y a
ai,
kad
i
daba , jau
ge okai
pe
laika
apipesio as,
apnykes,
Pab ézos
ank aSciy
palikimas
ebé a
jspidin-
gas.
1939
m.,
de yniasdeSim
me y
p aéjus
po
jo
mi ies,
bu o
aSo-
ma:
“Misy
mokslininkai
galé y
is
jo
pasimoky i
planingumo,
k uop8-
umo
i
da bo
meilés,
kalbininkg
i
li e a a
pa auk y
jo
susisieloji-
mas
i
uipes¢iai
Zemaiciy
kalba
i
a’yba,
o
d asininkai,
pe skai ¢
ben
ieng
jo
pamoksla,
u é y
aus i
dél
daba iniy
pamoksly
us u-
mo
i
neak ualumo””.
Nijolés
Kigiinienés
suda y oje
J.
A.
Pab éZos
bibliog a ijoje”
su-
ink i
isi
ilike
i
i
ku
no s
Zinomi,
kieno
no s
miné i
io
Zmogaus
da bai.
Cia
su a’y i
107
Pab ézos
pa aéy i
dalykai,
i
jy
8
paskelb i
( ik
ke u i
eilé aS¢iai
p ie
gy os
gal os!).
Rank a8 iai
apima
geog a-
ija
(1),
bo anika
(19)
i
medicinos
(17)
bei
ikybos
(18)
s i is.
“Lie-
18
Ten
pa .
P.
265.
19
Ten
pa .
P.
270.
»
Ten
pa .
P.
214.
2
Po ilonis
J.
K.
Amb aziejaus
Pab éZos
pamoksly
s ilius
//
Dieno idis.
1939,
N .
3.
P.
122.
2K
isiniené
N.
J.
Pab ézos
bibliog a ija
//
Ju gis
Pab éza
(1771
-
1849).
V.:
Min is,
1972.
P.
95
-
107.
84
u iy
enciklopedijoje”
a’oma,
kad
Pab éZa
paliko
250
pamoksly
eks-
y,
suda andiy
3104
puslapius.
Like
44
ank a8diy
palikimo
dalykai
(107-8-55)
—
ai
j ai iais
eikalais
a8y i
aS ai,
iS aSai,
ank aS iy
nuo upos
i
lai’kai
(nemazai
kas
dia
aXy a
lenki’kai).
Deja,
nema-
Za
Pab ézos
ank asiy
dalis
y a
dingusi,
gal
ne
Zu usi
amZinai.
Li-
kimas
i
Zmonés
Sio
da bs aus
Zemai io
palikimui
bu o
i
ebé a
la-
bai
negailes ingi.
Ne
ge esnis
likimas
i
J.
A.
Pab éZos
sulasio o
i
su a ky o
he -
ba o,
ku io
gal
ik
Se8 oji
dalis
(apie
150
lapy)
pasieké
Lie u oje
miisy
dienas.
Tai
odo
R.
Janke i ienés
i
Z.
Lazdauskai és
paskelb-
i
duomenys™.
Nea sakingai
daly a,
eZio a
i
neg azin a
didziausia
8io
nepaka ojamo
pi mosios
p abégusio
Sim mecio
pusés
augalyno
dalis
y a
palaido a.
Du
Sim ai
d ideSim
penk asias
J.
A.
Pab é%os
gimimo
me ines
gim asis
k a¥ as
su iko
pagaliau
sulaukes
jam
ski os
monog a ijos
—
Vik o o
GidZi ino
knygos
“Ju gis
Amb aziejus
Pab éZa
(1771
-
1849)”,
iSleis os
Lie u iy
ka aliky
mokslo
akademijos
ipesciu
1993
m.
Ro-
moje®.
Sim as
os
knygos
puslapiy
ski as
Pab éZos
gy enimui
(pi -
moji
dalis
“Pab éZos
asmuo
i
jo
apaS ala imas”),
ki as
Sim as
jo
pa-
mokslams
nag iné i
(an oji
dalis
“Zemaiciy
pap ociai
Pab ézos
pa-
moksluose”).
Labai
e ingi
os
knygos
p iedai,
ku iuose
paskelb i
ienas
pamokslas,
kunigo
yZ ai,
po a
eilé aS¢iy,
es amen ai,
pluo’-
elis
laisky,
pamoksly
sq aSas
i
da
ienas
ki as
dokumen as.
Deja,
i
él
misy
didziajam
NeuZmi S amajam
nepa yko
—
iek
esuspéjo
pada y i
pa s
knygos
au o ius.
Keliolika
eciosios
dalies
(“Pab éza
—
mokslininkas,
gydy ojas
i
pilie is”)
i
V.
GidZi ino su ink os
me-
dziagos,
uZ asy
bei
apma y
I.
Vais ilai és
su asy y
puslapiy
é a
ne-
d asus
akies
mes eléjimas
j
eikS’mingiausiq
Lie u os
mokslo
is o i-
jai
Pab éZos
eiklos
ba a
i
jo
palikimo
dalj.
Tiesa,
as
ba as
g aziai
pa y iné as
ge okai
anksciau
—
Bo anikos
ins i u o
1972
m.
iSleis oje
knygoje
“Ju gis
Pab éZa
(1771
-
1849)”.
%
Lie u iy
enciklopedija.
[Bos onas,
1960].
T.
21.
P.
303
—
304.
4
Janke igiené
R,
Lazdauskai é
Z.
BlikesJ.
Pab éZos
aukS esniyjy
augaly
he ba as
//
Ju gis
Pab éZa
(1771
-
1849).
P.
26
-
27.
%
Deja,
Sioje
jdomioje
knygoje
gausoka
j ai iy
kalbos
nege o iy.
85
Knygoje
J.
A.
Pab éZa
placiai
pa ody as
kaip
Zmogus
i
ypa¢
kaip
kunigas
bei
ienuolis.
Tai
bii a
labai
do o,
saZiningo
i
pa eigingo
Zmogaus.
Jo
ipin asi
ne
sa imi,
ne
aukS esnémis
ic omis
a
ge es-
niu
sa o
pa ies
gy enimu,
be
ios
Zemés
p aci iy,
su
ku iais
jam
bu o
ski a
ka u
aikSGio i
gy enimo
akais,
d asios
i
kiino
s eika-
a.
Visa
sa o
gy enima,
isa
sa e
jis
a ida é
ki iems.
Po
okio
p is a-
ymo
nes ebina
pa ies
kalbamos
knygos
au o iaus
V.
GidZi ino
a’y-
mas
“Lie u iy
enciklopedijoje”,
kad
J.
A.
Pab éza
“ u i
isas
as
sa-
ybes,
ku iy
BaZny¢ia
eikalauja
skelbdama
palaimin aisiais”™.
Labai
labai
gaila,
kad
is
da nea si anda
Zmogaus,
ku is
im ysi
nuodugniai
i8 i i
i
ap aSy i
J.
A.
Pab éza
kaip
mokslininka,
kaip
lie u iy
mokslo
kalbos
ki éjq
i
kaip
Zmoniy
gydy oja.
I
daba ,
kaip
i
p ieS
keliolika
a
keliasdeSim
me y,
galima
d asiai
paka o i,
kad
jo
da bai
ebé a
s a bus
mokslo,
e minologijos
i
apsk i ai
kalbos
Sal inis,
nes
jis
bu o
pi masis
samoningai
i
sis emingai
lie u iSkai
ki gs
e minus
i
pa s
ai
su ok¢s.
Jis
pi mas
o mula o
lie u iy
moks-
lo
e minijos
suda ymo
p incipus
i
ypa¢
am
eikalui
i8kélé
gy osios
kalbos
s a bq.
Pagaliau
jis
pi mas
émé
a¥y i
lie u ikus
e miny
Z0-
dynus.
Tiesa,
pa s
Pab éza
isa
ai
da é
Zemai iskai,
sa o
Zemai ybe
aiSkiai
su okdamas
i
pab é%damas.
“Pas abose
dél
ik os
Zemaiciy
lo os
suda ymo”
(“Uwagi
yezace
sig
u ozenia
doskona ey
Flo y
Zmudzkiey.
Mi osnikom
Flo y
Zmudzkiey
i
znawcom
jezyka
zmudz-
kiego,
poswiecone”)
jis
nuodugniai
aigkino,
kad
ik as
Zemai¢iy
bo-
anikas
u i
pa s
ink i
augaly
a dus,
ypa¢
i$
seny
mo e y,
Zolinin-
kiy, ink i
ne
ien
sa o
pa apijoje
a
apylinkéje,
be
isuose
Zemai-
Giuose
i
isoje
Lie u oje,
iSsiaiSkin i,
kokie
augalai
ku
ku iuo
a du
adinami
i
nuodugniais
y imais
emdamasis
pa ink i
inkamiau-
sius
a dus”’.
%
Lie u iy
enciklopedija.
T.
21.
P.
304.
Beje,
min is
im i
iipin is,
kad
Pab éza
bi y
p ipazin as
palaimin uoju,
V.
Bi ziskos
Zodziais,
bu usi
kilusi
p ieS’
An ajj
pasaulinj
ka g
(Z :
Bi Zi’ka_V.
Aleksand ynas.
Cikaga,
1963.
T.
2
P.
311).
Be ,
ma y ,
ikima
a
no ima
suda y i
bei
palaiky i
jsi ikinima,
kad
i
p ie
Die o
kojy
ie q
leng iau
gauna
kilmingieji,
aukS esnieji
d asininkai
negu
eiliniai
kunigai
a
juolab
iSpazinéjai.
Js
Pab éZos
nespausdin y
bo anikos
a8 y
//
Kosmos.
K.,
1923.
Sas.
2.
P.
183
—
184.
86
K uop8 iy
bei
nuodugniy
s udijy
e a
i
pa ies
J.
A.
Pab ézos
kalba,
u in i
isai
neblogai
a spindé i
gy ajq
XVIII
a.
galo
i
pi mo-
sios
XIX
a.
pusés
pajii io
Zemai iy
Sneka,
be
ka u
ipes ingai
i8-
dailin a,
g aké i,
da niai
i mingai
ilnijan i
kaip
ne oliese
ai
amiai
o¥ian i,
ai
siau ulingai
sniokS¢ian i
Zemaiciy
ji a.
Pab éZos
pamoks-
lai
-
ai
nuos abus
ixkalbos
meno
i
gy os
kalbos
lydinys,
ik o
Zodzio
meis o
ka iniai.
Puiki
i
ki y
jo
a’iniy
kalba.
Gy ajg
kalbos
ekme
Pab éZa
no éjo
pe eik i
i
sa o
a8yba.
LaiSkuose
J.
K.
Gin ilai
jis
ne
ka a
ap a inéjo
j ai ius
sa o
a’ybos
iipescius,
pab éZdamas,
kad
“ge iausia
a’y i
aip,
kaip
kalbame”*.
Sa o
podi i iu
j
a’omajq
kalba
J.
A.
Pab éZa
sma kiai
bus
sky ¢-
sis
nuo
sa o
jaunesniojo
bidiulio
S.
Daukan o.
Pas a asis,
laikui
bé-
gan ,
émé
aiky is
p ie isy
lie u iy,
galbii
ka ais
no édamas,
kad
jo
pajii io
Zemaidiy
a mei
bii y
leng iau
jsigalé i
kaip
bend inei
lie u-
iy
kalbai,
be
gal
g ei¢iau
nusileisdamas
ki y
a miy
pama u
eng y
as y
adicijai.
O
Pab éZa
sa o
gausiuose
aS uose
bus
siekgs
i8lai-
ky i
kuo
ik esng
sa o
y
paciy
pajii io
Zemai¢iy
kalba
(abudu
juodu
su
Daukan u
bu o
kilusiu
iS
os
pacios
Lenkimy
pa apijos).
Tuo,
kaip
pa ikimas
ano
me o
kalbos
paminklas,
Pab éZos
aS ai
y a
be
galo
b angiis,
deja,
kol
kas
neb angin i
i
inkamai
nej e in i.
Be
abejo,
gy ajai
gim ajai
a mei
iSsaugo i
J.
A.
Pab éZa
u éjo
ku
kas
ge esnes
salygas
negu
S.
Daukan as.
Juk
be eik
isa
gy eni-
ma
jis
p aleido
Zemai iuose
(i&sky us
po g
mokslo
me y
Vilniuje)
i
didZiausia
jo
dalj
gim osios
a més
aplinkoje,
j ai iausiomis
aplinky-
bémis
nuola
bend audamas
su
Zmonémis,
ki aip
kalbé i
né
nemo-
kéjusiais.
Be
juk
salygas
Zmonés
pap as ai
pa ys
susida o.Pab éza
aip
su a ké
sa o
gy enima,
kad
nuola
bi y
a p
zemai iy
i
ne
kaip
koks
pa eigiinas
a
a i iikes
nuo
Zmoniy
asmuo,
o
kaip
pap as-
as,
Si dingas
i
iipes ingas
jy
d asios
i
kiiny
dak a as.
Jis
sup a o
Zmones
i
Zmonés
sup a o
jj.
Zmonés
sup a o
Ju gi
Amb aziejy
Pab éza
i
jo
neuzmi go.
Ne-
ys a
geliy
Ziedai
i
neuZZelia
akas
p ie
jo
kapo.
Zmonés
ne
keliais
eing
aplink
q
kapq,
melsdami
pagelbos
sa o
ligose
i
Zemés
iipes-
%8
J.
A.
Pab éZos
laiskai
kun.
J.
K.
Gin ilai
//
GidZiiinas
V.
Min.
eik.
P
264.
87