Neužmirštamasis dvasios ir kūno daktaras

PRAEITIES AIDAI S asys KEINYS NEUZMIRSTAMASIS DVASIOS IR KUNO DAKTARAS Nejsileis i j gal q min ies, kad jau pasiek as obulumas, ku io isai da ne u i. (IS kun. J. Pab éZos yz y) Pe 225 me us p aei yje pasiliko a 1771 m. sausio 15- oji, kai Jo- no i Rozés Pab ézy Seimoje Ve iy sodoje, pala eje, gimé sinus, Lenkimy pa apijos knygose lo yniSkai j a8y as a du Geo gius (Ze- mai ikai ai bus Ju gis), po 46 me y, kai js ojo j K e ingos p anci8- kony (be na diny) ienuolyna, ga es e o Amb aziejaus a da. Dél o ne ik daba , be ka ais i anuome sis Zemaiciy kunigy semina i- jos aukle inis, p ie’ ai po a me y g iii an Didziajai Lie u os Kuni- gaikS ys ei mokgsis seniausioje aukS ojoje Lie u os mokykloje, uo me u adin oje Vy iausiaja Lie u os mokykla, bu o pa adinamas i pa s ka ais pasi a’yda o kunigu Ju giu Amb aziejumi Pab éza. Siam Zmogui, ku is jau bemaz pusan o sim o me y ilsisi amybéje (mi é 1849 m. lapk igio 11 d.), bu o lem a ga bé pasida y i NeuZmi s amuo- ju. J. A. Pab éZa, be maZiausiy abejoniy, p iklauso p ie didziausiy au os y y, p ie Slo ingiausiy Zemaiciy. Vos uZgesusio elionio bi- Giulis Zemaiciy yskupys és aldy ojas kapi ulos ika as Jonas K i- zos omas Gin ila (1788 - 1857) isai yskupys ei p anesé: “A. a. Amb- aziejus Pab éZa, pi ma pasaulinis kunigas, daugelj me y a na o Die- o Bagny¢iai, paskui K e ingos ienuolyne & . P anciSkaus T eciojo O deno jupa apsi ilkes, bu o ki iems isokiy do ybiy pa eikslas. <...> Paliko daugybe ank aSciy Zemaiciy kalba kaip d asiSko, aip i pa- saulinio u inio”!. 1VaiZgan o Ra® ai. K, 1929. T. 11. P72. IS lo yny kalbos 3j yskupys és ku ijos p aneSimg skelbdamas iS e é pa s Vaizgan as. Kalbos dalykai dia ne aisy i. 79 Tadiau j e in as J. A. Pab é%a bu o i gy as ebebiidamas. 1848 m. ileis oje “Zemaj iu Wiskupis eje” kun. Mo iejus Valanéius (1801 — 1875) , da p ieS pa apdamas Zemai iy yskupu, sky iuje “Moky i lie os y ai” po Pe o Roizijaus, Mo iejaus S ijko skio, Mikalojaus Daukéos, P anciskaus S ubauskio, Kons an ino Si ydo, Mykolo Ol- Se skio, S anislo o Ce skio idéjo “da ebgy ojan j die obaiminga aS ininka K. Ju gj Emb aziejy Pab ézq” (pa a’y a, kad gimes Skuo- do pa apijoj) i jam pasky é daugiau ie os negu ku iam ki am. Cia Pab éZa labai iSkel as kaip pamokslininkas (“Zmonés jo pamoksly kaipo kokio apa¥ alo su didziausia a ida Klauso i nemaz gauna pel- no iSganingo”’) i bo anikas (“Kunigas Pab éZa pazjs a kozna Zolele, miusy puséj augancia, koZnos Zino a dg i pa a de, numano aipogi, kam ku i de an i”’), suminé as nemazas pluoS as jo eikaly i ki o- kiy nuopelny. O baigiama aip: “Be galo da bus as zokaninkas nie- kuome nespéja. Vos a kalbéjes po e ius i ki us spéjes Zygius, diena i8 dienos aSo. P a esk, Die e, jam amdiy i su eik u ingg pona, ku s pa agy as pe jj knygas iSspausdings Zmonéms apskelb y!”* De- ja, nei anuome , nei pe isus 146 po J. A. Pab éZos mi ies p abégu- sius me us okio pono nesusi ado. Tad maZai kas i epaskelb a — isy pi ma pa ies M. Valandiaus iipes iu i8leis a ikybos knygele “Pa - k a ima an sauzines” (1849 m., kon a akcinis leidinys, ad me ai ne ik i) i Ame ikoje “Di os” Zu nale 1900 m. bei S.Daukan o li e- a ios d augijos léSomis a ski u a spaudu dalis bo anikos eikalo “Bo anika a ba aislius auguminis”. Smulkmeny ispausdin a j ai- iuose leidiniuose. G adiai J. A. Pab é%q apibiidino i ki as amZininkas Liud ikas Ado- mas Juce icius (1813-1846), 1841 m. pazymé ame ank a yje “Biog- a inés i li e a ii inés Zinios apie moky us Zemaicius <...>” a8yda- mas: “Tai puikus Zemaiciy kalbos i seno és Zino as, be o, alen ingas pamokslininkas, aciau ypa ingai jis domisi bo anika i jau y a pa a- Ses lie u iy kalba o dalyko knygq pap as iems Zmonéms naudo is”’. >Valanéius M. RaS ai. V.: Vaga, 1972. T. 2. P. 274. > Ten pa . P. 275. * Ten pa . ; 5Juce icéius L. Moky i Zemaiciai / Reng. M. LukSiené, V. Raudeli inas. V.: Vaga, 1975. P. 112. 80 Visus da bus, isas pa eigas kun. J. A. Pab éZa bus a likinéjes sa- Ziningai, a sidéjgs i , galima neabejo i, ku eikéjo, kii ybiskai. Tai odo ank aSiy gausis i didelé Zmoniy meilé bei paga ba. Pab éza di bo a p Zmoniy, su Zmonémis i Zmonéms, ad jiems bu o labai eikalingas bei b angus Zmogus i d asininkas. Tai liudija, be abejo, nep amany os eilés p ie klausyklos, gausiis, ne iS olimesniy pa api- jy suplaukda e pamoksly klausy ojai (o i jis pa s pamokslaudamas pla okai kelia o pe baZnyéias), ne ma%esnés ligoniy a ik sunegala- usiyjy eilés jo laukiamajame. Rim a po‘i i j j da ba, a sakomybe j ikinamai odo as, kad kiek ienam da bui jo a sidéjus bu o engia- masi. Kiek ienas pamokslas bu o ge ai apgal ojamas, pasi asomas i daug kas a min inai ismoks ama. P adéjes moky ojo da ba K e in- gos ienuolyno mokykloje, engé mokiniams mokomasias p iemo- nes i pa apo bene pi muoju lie u isko geog a ijos ado élio a’y o- ju. Rapindamasis Zmoniy kino s eika a s udija o bo anikos, medi- cinos li e a ii a, y é augalus. O ku da gausios pa apijos kunigo a eliau ienuolio pa eigos... O, kaip e a okiy Zmoniy i kaip jy iks a Lie u ai! P aei y amZiy Neuzmi s amuosius Siandieninis Zmogus ne e ai jsi- aizduoja kaip s a ulas, uzkel as an pos amen y a al o iy. Tai lyg zmonés be kasdieninio gy enimo, jo pa eigy bei ipesciy, be Zemés no y, o’kimy bei nuodémiy. I ne gi be jausmy bei gy ybés. Visy jy gy enimas panaius — gimé, mokési, di bo, aé i pagaliau iSéjo j amZinybg. O kokie ai bu o Zmonés? Gal no s upinélj o dalyko bi y galima pama y i a ben apéiuop i a idziai skai an i i ian jy da bus. Be y iné i enka kiek ienam paciam - pa a’y y okio pobii- dzio y inéjimy, ku iuose bii y s engiamasi i§ ki iniy, eks y susek i au o iaus biido i jo psichologijos ap aikas, kaip i né a. Pagaliau a iska i8 y eks y bii y galima isskai y i? Koks bu o Ju gis Amb aziejus Pab éza? “Ugio bu es neauks o, juodb ii is (=juodb u ys), isados labai linksmas, mégda es dainas”, — ai VaiZgan o liudijimas®. I da : “S en adieniais sakyda es be galo g azius pamokslus”’. I iena, i ki a u bii bus Zmoniy a siminimai, ‘VaiZgan o Rai ai. T. 11. P69. 1 Ten pa . 81 nes juk pa s aSy ojas Pab ézos nema é, negi déjo i negaléjo ma y i, gi de i. Pagaliau g azus aizdelis — aiky bi elio apsup as jis aikS o po laukus, miskus, paupiais, inkdamas augalus. Cia jau mokslo Zmo- gaus i Zmoniy dak a o iipes iai. O ka odo gana gausiis islike jo “ yZ ai”? A kad jis Salinda osi pa apijieciy, gy eno uzZda a gy eni- ma, paskendgs apmas ymuose, ymojimuose (plg.: “Ne aik8dio i pas pa apijiecius i ne ie¥é i pas juos”®, “Su kiek ienu iek ekalbé i, kiek bi inai eikalinga”®, “Veng i pasaulio”"”, “Numi i pasauliui, nicki- nan isas jo u ybes, pasilinksminimus i nepas o umus”"’ i k .)? O gal, bidamas linksmo biido i mégs an is bei mylin is Zmones, jau- nas kunigas yZda osi ik ibo i uos susi ikimus, kad daugiau laiko lik y pasi eng i didiesiems kunigo i mokslo Zmogaus paSaukimo da - bams bei jiems a lik i? Juk i§ y paciy yZ y ma y i i nuola inis ipi- nimasis Zmonémis, paga ba jiems: “Neniekink ki y, 0 ypa ingai a gsy i a ny <...>”!, “Pamoksluose eng i Siu kS umy””?, “Klausykloje nemu meé i i Zmoniy nepe spe i”™, “Tu i kunigas bi i neblausus, isuome amiu eidu, malonus san ykiuose su Zmonémis. <...> Bii- i isiems bend ai i kiek ienam a ski ai ge iausiu é u i b oliu”. Zmoniy gy enima J. A. Pab éZa pazino ge ai. Jo pamoksluose gausu ne Zmoniy elgsenos, engimosi de aliy. I8 ku jis jas galéjo suZino i? Be o, kas Salinasi Zmoniy, o i Zmonés engia. Pas Pab é- za i p ie Pab éZos jie pliis e plisda o. Ma y , jis jy neap ilda o. Bend au i bus méges. Tai odo i pla oki ySiai su ano me o Zemai¢iy i ne ik jy S iesuomene, d augi8ki san ykiai su aukS esng ie g u in- Giais Zmonémis. An aip a gi bi y kad i p ie aSq miné am J. K. Gin- ilai a8es okiu juokaujamu s iliumi: “Béwa p i muus6 hoc anno No- 8 Kun. J. Pab éZos dieno a ké i yZ ai Raudénuose // GidZi inas V. Ju gis Amb aziejus Pab éZa (1771 — 1849). Roma — Vilnius, 1994. P. 233. 9 Ry ai, da y i 1800 m. gale // Ten pa . P. 237. © Ry ai, da y i T e uose 1801 m. // Ten pa . P. 239. 4 Ryz ai, pada y i Ka enoje 1809 m. // Ten pa . P. 243. 2 Ki i yZ ai, da y i 1800 m. // Ten pa . P. 236. 3 Ryz ai, da y i T e uose 1801 m. // Ten pa . P. 238. 4 Ryz ai, pada y i Plungéje 1802 m. // Ten pa . P. 239. 15 Ryd ai, pada y i Plungéje 1806 m. // Ten pa . P. 242. 82 bilis Ju enis wadyynams Jomiiles a Pons Syméns Dawka s: hic a sy- oolindams a nobis ku S. Pie e s Bu g mnogo spopondi , u p imum hanc u bem ad enie , sieyczas pas mus pa aszik. — Be , si non labo- a aliquo mo bo, el in ia kas Jo ne nookawa, a ba jec kokio in szwa ckame a niezasiad ekollekcyi, 0? quam alde h eszny. Bo jau ke wy s am i a mensis, a On ani pisnal o swojem pobyciu. Quid hic de hocce Ju ene duma e? O? pe mul um mendax? Kad bu u gale- ma apee Ji dasyZyna e, sp asi bym Was IIlum de c imine hoc pessi- mo admone e, e bene Jemu nakiwa e”®. Tu bi ne Siaip sau Cia as ijy kalby miSinys. Tai gali bi i ano me o moky y Zmoniy, aip pa i d asininky, Za gono paSiepimas. Be koks g azus Zaismingas s ilius! S ilis as kun. J. A. Pab éZa bu o didelis. Jo pamokslai ik ai nuo- s abis i Siandien skai y i. Juose alsuoja gy oji XVIII sim mecio ga- lo i pi mosios XIX Sim mecio pusés pajii io Zemai iy kalba. Nebe- galima Zais i su likimu. Tuos i8likusius p ieS 150 - 200 me y a’y us pamokslus (Sieme sueina lygiai 200 me y, kai J. Pab éZa Va niuose bu o pai en in as kunigu) kaip ieng didZiausiy Zemai iy kalbos pa- minkly, kaip e ingiausiq ano me o Zmoniy gy enimo, pap odiy Sal- inj bii ina pagaliau su ink i j kupe a i iSspausdin i. Tuoj Pab éza pasida y y ne menkesnis misy kul ii ai uz senyjy pamokslyny (po- s iliy) au o ius a engéjus. Bidamas moky oju, gydydamas Zmones, inkdamas, i damas i ap a’ydamas augalus, J. A. Pab éZa ka u di bo i didelj kalbos da - ba. Jis bu o didis sa o gim ojo k a8 o mylé ojas. Tad k uopS¢iai s u- dijuodamas isa, ka ik p i¢jo, naujausia, jis s engési ai ka u su sa o pas ebéjimais bei y imy i8 adomis pa eik i gim aja kalba. Tuo ei- kalu susida é Zemai iy p ozodijg iS eiSkiancia a’yba'’. Gindamas sa o ku iamus augaly a dus, sa o a’yba i eis¢ bei eikalinguma ai sa a ankiSkai da y i, ki ame laiske J. K. Gin ilai (1835 m. ko o 20 6 J. A. Pab éZos laiskai kun. J. K. Gin ilai // Ten pa . P. 263. 7 1834 m. spalio 19 d. laiske J. K. Gin ilai apie ai Pab éza a¥é: “<...> en zmudzki Pé g owek p zyja do swojey Pisowni podwéyne samog oski, a o dla po- kazania w wy azach zmudzkich p ozodyi ego jezyka nie ylko dla cédzoziemcéw niezbednie po zebney, lecz i dla samych odakéw wielce pozy eczney <...>” (Ten pa . P. 263). 83 d.) su3uko: “Niech sobie G ecy beda ze swojemi li e ami i ich b zmie- niem G ekami: a Zmudéini Zmudzinami” (Tegu g aikai su sa o ai- démis i jy a imu bina g aikai, 0 Zemai¢iai — Zemai¢iai)'*. O po ejy me y, 1838 m. spalio 9 d., am paciam ad esa ui a8é, jog Lie u- ai a imy Zemai iy yskupys és dekana y kunigai mana, kad lie u- iskai ne ik aSy i, kalbé i, be i alsuo i Zemai¢iai u j i uoj p ide- da: “Niech bedzie Li wa Li wa: miesza icy miesza icami: a Zmudzini Zmudzinami” (Lie u a ebiinie Lie u a, mi8 inai - miS inais, o Ze- maiciai - Zemai iais)". J. A. Pab éza isa sa o gy enimg di bo a p Zemaiciy, su Zemaiciais i Zemaiciams. Didelio Zmogaus ai bil a, ik- o Zemai iy did y io, ieno didziyjy os Zemés pa io y. J. A. Pab éZa labai daug i nuoSi dziai di bo kaip kunigas, kaip ienuolis, kaip mokslo Zmogus. “Zemai iskai jis p i asé daugiau, ne- gu isi ki i XIX amZiaus pi mos pusés a8y ojai ka u — gal ik ieng S. Daukan a iisky us”, — 3i jo biog a o V. Gidziiino min is™, be abe- jo, bus pe dé a. Be ik a y a ai, kad i daba , jau ge okai pe laika apipesio as, apnykes, Pab ézos ank aSciy palikimas ebé a jspidin- gas. 1939 m., de yniasdeSim me y p aéjus po jo mi ies, bu o aSo- ma: “Misy mokslininkai galé y is jo pasimoky i planingumo, k uop8- umo i da bo meilés, kalbininkg i li e a a pa auk y jo susisieloji- mas i uipes¢iai Zemaiciy kalba i a’yba, o d asininkai, pe skai ¢ ben ieng jo pamoksla, u é y aus i dél daba iniy pamoksly us u- mo i neak ualumo””. Nijolés Kigiinienés suda y oje J. A. Pab éZos bibliog a ijoje” su- ink i isi ilike i i ku no s Zinomi, kieno no s miné i io Zmogaus da bai. Cia su a’y i 107 Pab ézos pa aéy i dalykai, i jy 8 paskelb i ( ik ke u i eilé aS¢iai p ie gy os gal os!). Rank a8 iai apima geog a- ija (1), bo anika (19) i medicinos (17) bei ikybos (18) s i is. “Lie- 18 Ten pa . P. 265. 19 Ten pa . P. 270. » Ten pa . P. 214. 2 Po ilonis J. K. Amb aziejaus Pab éZos pamoksly s ilius // Dieno idis. 1939, N . 3. P. 122. 2K isiniené N. J. Pab ézos bibliog a ija // Ju gis Pab éza (1771 - 1849). V.: Min is, 1972. P. 95 - 107. 84 u iy enciklopedijoje” a’oma, kad Pab éZa paliko 250 pamoksly eks- y, suda andiy 3104 puslapius. Like 44 ank a8diy palikimo dalykai (107-8-55) — ai j ai iais eikalais a8y i aS ai, iS aSai, ank aS iy nuo upos i lai’kai (nemazai kas dia aXy a lenki’kai). Deja, nema- Za Pab ézos ank asiy dalis y a dingusi, gal ne Zu usi amZinai. Li- kimas i Zmonés Sio da bs aus Zemai io palikimui bu o i ebé a la- bai negailes ingi. Ne ge esnis likimas i J. A. Pab éZos sulasio o i su a ky o he - ba o, ku io gal ik Se8 oji dalis (apie 150 lapy) pasieké Lie u oje miisy dienas. Tai odo R. Janke i ienés i Z. Lazdauskai és paskelb- i duomenys™. Nea sakingai daly a, eZio a i neg azin a didziausia 8io nepaka ojamo pi mosios p abégusio Sim mecio pusés augalyno dalis y a palaido a. Du Sim ai d ideSim penk asias J. A. Pab é%os gimimo me ines gim asis k a¥ as su iko pagaliau sulaukes jam ski os monog a ijos — Vik o o GidZi ino knygos “Ju gis Amb aziejus Pab éZa (1771 - 1849)”, iSleis os Lie u iy ka aliky mokslo akademijos ipesciu 1993 m. Ro- moje®. Sim as os knygos puslapiy ski as Pab éZos gy enimui (pi - moji dalis “Pab éZos asmuo i jo apaS ala imas”), ki as Sim as jo pa- mokslams nag iné i (an oji dalis “Zemaiciy pap ociai Pab ézos pa- moksluose”). Labai e ingi os knygos p iedai, ku iuose paskelb i ienas pamokslas, kunigo yZ ai, po a eilé aS¢iy, es amen ai, pluo’- elis laisky, pamoksly sq aSas i da ienas ki as dokumen as. Deja, i él misy didziajam NeuZmi S amajam nepa yko — iek esuspéjo pada y i pa s knygos au o ius. Keliolika eciosios dalies (“Pab éza — mokslininkas, gydy ojas i pilie is”) i V. GidZi ino su ink os me- dziagos, uZ asy bei apma y I. Vais ilai és su asy y puslapiy é a ne- d asus akies mes eléjimas j eikS’mingiausiq Lie u os mokslo is o i- jai Pab éZos eiklos ba a i jo palikimo dalj. Tiesa, as ba as g aziai pa y iné as ge okai anksciau — Bo anikos ins i u o 1972 m. iSleis oje knygoje “Ju gis Pab éZa (1771 - 1849)”. % Lie u iy enciklopedija. [Bos onas, 1960]. T. 21. P. 303 — 304. 4 Janke igiené R, Lazdauskai é Z. BlikesJ. Pab éZos aukS esniyjy augaly he ba as // Ju gis Pab éZa (1771 - 1849). P. 26 - 27. % Deja, Sioje jdomioje knygoje gausoka j ai iy kalbos nege o iy. 85 Knygoje J. A. Pab éZa placiai pa ody as kaip Zmogus i ypa¢ kaip kunigas bei ienuolis. Tai bii a labai do o, saZiningo i pa eigingo Zmogaus. Jo ipin asi ne sa imi, ne aukS esnémis ic omis a ge es- niu sa o pa ies gy enimu, be ios Zemés p aci iy, su ku iais jam bu o ski a ka u aikSGio i gy enimo akais, d asios i kiino s eika- a. Visa sa o gy enima, isa sa e jis a ida é ki iems. Po okio p is a- ymo nes ebina pa ies kalbamos knygos au o iaus V. GidZi ino a’y- mas “Lie u iy enciklopedijoje”, kad J. A. Pab éza “ u i isas as sa- ybes, ku iy BaZny¢ia eikalauja skelbdama palaimin aisiais”™. Labai labai gaila, kad is da nea si anda Zmogaus, ku is im ysi nuodugniai i8 i i i ap aSy i J. A. Pab éza kaip mokslininka, kaip lie u iy mokslo kalbos ki éjq i kaip Zmoniy gydy oja. I daba , kaip i p ieS keliolika a keliasdeSim me y, galima d asiai paka o i, kad jo da bai ebé a s a bus mokslo, e minologijos i apsk i ai kalbos Sal inis, nes jis bu o pi masis samoningai i sis emingai lie u iSkai ki gs e minus i pa s ai su ok¢s. Jis pi mas o mula o lie u iy moks- lo e minijos suda ymo p incipus i ypa¢ am eikalui i8kélé gy osios kalbos s a bq. Pagaliau jis pi mas émé a¥y i lie u ikus e miny Z0- dynus. Tiesa, pa s Pab éza isa ai da é Zemai iskai, sa o Zemai ybe aiSkiai su okdamas i pab é%damas. “Pas abose dél ik os Zemaiciy lo os suda ymo” (“Uwagi yezace sig u ozenia doskona ey Flo y Zmudzkiey. Mi osnikom Flo y Zmudzkiey i znawcom jezyka zmudz- kiego, poswiecone”) jis nuodugniai aigkino, kad ik as Zemai¢iy bo- anikas u i pa s ink i augaly a dus, ypa¢ i$ seny mo e y, Zolinin- kiy, ink i ne ien sa o pa apijoje a apylinkéje, be isuose Zemai- Giuose i isoje Lie u oje, iSsiaiSkin i, kokie augalai ku ku iuo a du adinami i nuodugniais y imais emdamasis pa ink i inkamiau- sius a dus”’. % Lie u iy enciklopedija. T. 21. P. 304. Beje, min is im i iipin is, kad Pab éza bi y p ipazin as palaimin uoju, V. Bi ziskos Zodziais, bu usi kilusi p ieS’ An ajj pasaulinj ka g (Z : Bi Zi’ka_V. Aleksand ynas. Cikaga, 1963. T. 2 P. 311). Be , ma y , ikima a no ima suda y i bei palaiky i jsi ikinima, kad i p ie Die o kojy ie q leng iau gauna kilmingieji, aukS esnieji d asininkai negu eiliniai kunigai a juolab iSpazinéjai. Js Pab éZos nespausdin y bo anikos a8 y // Kosmos. K., 1923. Sas. 2. P. 183 — 184. 86 K uop8 iy bei nuodugniy s udijy e a i pa ies J. A. Pab ézos kalba, u in i isai neblogai a spindé i gy ajq XVIII a. galo i pi mo- sios XIX a. pusés pajii io Zemai iy Sneka, be ka u ipes ingai i8- dailin a, g aké i, da niai i mingai ilnijan i kaip ne oliese ai amiai o¥ian i, ai siau ulingai sniokS¢ian i Zemaiciy ji a. Pab éZos pamoks- lai - ai nuos abus ixkalbos meno i gy os kalbos lydinys, ik o Zodzio meis o ka iniai. Puiki i ki y jo a’iniy kalba. Gy ajg kalbos ekme Pab éZa no éjo pe eik i i sa o a8yba. LaiSkuose J. K. Gin ilai jis ne ka a ap a inéjo j ai ius sa o a’ybos iipescius, pab éZdamas, kad “ge iausia a’y i aip, kaip kalbame”*. Sa o podi i iu j a’omajq kalba J. A. Pab éZa sma kiai bus sky ¢- sis nuo sa o jaunesniojo bidiulio S. Daukan o. Pas a asis, laikui bé- gan , émé aiky is p ie isy lie u iy, galbii ka ais no édamas, kad jo pajii io Zemaidiy a mei bii y leng iau jsigalé i kaip bend inei lie u- iy kalbai, be gal g ei¢iau nusileisdamas ki y a miy pama u eng y as y adicijai. O Pab éZa sa o gausiuose aS uose bus siekgs i8lai- ky i kuo ik esng sa o y paciy pajii io Zemai¢iy kalba (abudu juodu su Daukan u bu o kilusiu iS os pacios Lenkimy pa apijos). Tuo, kaip pa ikimas ano me o kalbos paminklas, Pab éZos aS ai y a be galo b angiis, deja, kol kas neb angin i i inkamai nej e in i. Be abejo, gy ajai gim ajai a mei iSsaugo i J. A. Pab éZa u éjo ku kas ge esnes salygas negu S. Daukan as. Juk be eik isa gy eni- ma jis p aleido Zemai iuose (i&sky us po g mokslo me y Vilniuje) i didZiausia jo dalj gim osios a més aplinkoje, j ai iausiomis aplinky- bémis nuola bend audamas su Zmonémis, ki aip kalbé i né nemo- kéjusiais. Be juk salygas Zmonés pap as ai pa ys susida o.Pab éza aip su a ké sa o gy enima, kad nuola bi y a p zemai iy i ne kaip koks pa eigiinas a a i iikes nuo Zmoniy asmuo, o kaip pap as- as, Si dingas i iipes ingas jy d asios i kiiny dak a as. Jis sup a o Zmones i Zmonés sup a o jj. Zmonés sup a o Ju gi Amb aziejy Pab éza i jo neuzmi go. Ne- ys a geliy Ziedai i neuZZelia akas p ie jo kapo. Zmonés ne keliais eing aplink q kapq, melsdami pagelbos sa o ligose i Zemés iipes- %8 J. A. Pab éZos laiskai kun. J. K. Gin ilai // GidZiiinas V. Min. eik. P 264. 87