scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Terminų aiškinimas mokslo populiarinamuosiuose tekstuose

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Terminų aiškinimas mokslo populiarinamuosiuose tekstuose

Author: Ona Petrėnienė
Year: 2003
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/665/756
OnaPETRENIBNE
I i i c L s pe d ago
gi
i s n i e s i e as
TERMTNU
A sX Xn , AS MOKSLO
POPUARINAM-
TEXTUO
UOSIUOSE SE Il es à no e que
La science popula i inamuosies ex es,
dédiéesues pladiajai socié éci , géné alemen
e sup an an ai supaZindinama a ec
ac ualiausia e idomiausia scien i ique
medZiaga: de niè es idées, décou e imais e
pan. Siq eks q onc ion
La plus
impo an e
es ,,paysik i
suje ing
in o ma ions4,
e que Sidi bl q
pa aukli
- e ê able
de idéo e
emcl ion ê emen s-
Liu, . y. ise e e e s,
i aigumo" (Zupe ka 1997: 83)
- g e a p aneSimo e eksp esine e apeliacine. S en unk ionen
éalisée gian is ad essa 4, sudomi i a ec és elle soulemés
p oblèmes, des moyens de langue ends ama u ilise
nes anda iSkai, k[ ybiSkai, pasi elkian quo idiennes
si ua ions. Dalykinis p écisumas, logiSkumas.
acq c édibili é de la science ne sépa é dans
popula i inamuosiux ex es du imag imag
imaginai e, émo ionnel, subjec i d'é alua ion.
Di e emmen negu s yleus ex e, don
l'ad essa o iennomslinio iojasi i oki même
comme il quali ikuo 4 specialis q, geban i
,,m4s y i abs akdiomis
ca égo ioms, sudd ing4
scien i ique in o ma ionsq
syn hin i, k i ybiSkai j4
isimin i" (Bi iniene 1997
: 27),mokslo
populia inamqjq
ex eq
co ec emen
p épa é à
des ina ai e es
pe ce oi in-
p ésen éamq
'Science
populia isa ion
in cnsy i-
Lic u oje emi o meo is XIX a.
au à la in
-
XX u. Siuo p emie s
m kslo populi inamqjq
deiim mei'i: is. pé iode
a iclesniq,
aiSkinamii ai iq
scien i iquesq a ec
,,populia emen basinidas. supaZindinama
lesquels a é é
communjam iSsila inimui eikalingiausiais c minais"
(Palionis 1995: 268), es iSspausdinE A iZonis, J.
Basana idius, J. Adomai is
(Se nas). P. K. B ga, J. Jablonskis, A.
Janulai is, J. SliUpas, P Vilei5is e
beaucoup ki q o me o scien i iqueq. Nc
maZiau dcmcsio la popula isa ion de la
science es consac ée e iiandien
in ellec u i-
- s'e o çan sa is ai e nius socié éis la
populia isa ion de science de ien
impo an esne. A silgian besoins. is
igalimq ad essa o an Ziq, e pa ., science
a iclesnyjc, isan apz clg i daZncsnius
iisila inima populia inamieji ex ai galibl i
e minq aiSkinimo b[dus, cmiamasi ex s,
ac uojami Siame ne ienodai.
des inés à la plaiia audience. DidZiqiE
nag ini q eks q dali suda i sé ie Mokslo
nou elles ousen s.
A)
o macijq.
On s'e o ce de p é oi ous les composan s du
scien i ique dds ymo, ku iq ad essa peu
paaiikin i.
nesup as i, ie5koma bldq eux
Dans Mind u
l'abs ac ion es é i ée
ex es,
- chaqueq eiginj ise pag js i
Zinomais ac s, illus e
konk ediais pa . zdZiais.
Pa iculai e
neinkama
d€n esys
e meses, ju
a ibué ncs
gausa ou
ipe les
a osena ai
possibili és
di icilemen e
ad essa o
dome is
eks 4 su okiamE
naujo dm science is.
Te minais
- la plus impo an e, la plus
in o ma i e pa ie du lexique
du langage scien i ique des
-ami dans ou es le usage scien i ique
a manes de s yle2
(Realisée
s ilis ind
pa icula ybe
- dalykinis jq
p écision),
aiiau dans chaque i5
onc ionne
onc ionne di ingai .
A siZ eigian i neapib eZ q ad essez 4, science
popula a inamuosiens ex es s'es en iamis e minus, ou ni
seulemen ceux be ku iq neimanoma i5si e s i. P éminybd ou nie dans
le langage déjà i i isiés e mes, am ik q mokslo Sakq engiama
u ilisés dans les ex .s ues popula i inan ues de science peu en ê e
naujq, abejo inq, nelinks ania ku i naujada qa. Tous les e mes
di isés ai5kini-
I supplémen ai eon o mo
ne eikalaujandius
be
ku iq aiSpapildomo kinimo
e minus e e minus,
ad essa ou comp end e
peu ne
pas comp end e
aussemen .
Les ex es de popula isa ion de la
science ne ai5kinen pas à ous les
sciences géné ales égales d'impo ance
ca égo iques (p.x., s4 oces
: A. Bi inicne, a siZ clgdama j,,lichnique s yleus
neling is inius ac eu s, ypad cons an communica ion
ac e, en endamo pa icipan q kin anc*ius plaiiqja sens,
objec i s, ySio spéi uma e caliu ex e unkciona imq
i
ac i i és scien i ique s c ojc" (Bi inieni 1991:27). dis ingue
ois p incipaux mokomqji e me odinl
- héo iques
(spccialqii), -
scien i ique de
s iliaus e
p >s ilius
moksk
populia inam{i
klauso
lequel, y djos eigimu.
p ipos ili,
s iliaus
ue
scien i iq-
pé ic ijai.
A siZ clgdamas
c minq
unkciona imq
cks e i
, V. Lcidikas pa cikia ku iuosc oki
(JIeii. 1990: 82)
eks il.), classi ica ionq: c minq
nou elles héo ies. nou eaux
ku iamicji ( cks ai, ap aomes
ii adimai e a aclimai, k c minq
a dan icji concep ions, (an iniai
in o ii, dokumaciniaicn ai, mokslo
populia inamieji, publicis ikos
eks ai, k .) e c minL Zodynai,
encyclopcdijos, i i inamicji
( e minu
k .) ex ai.
Ic n inolog l selon
(Z .
Ga nisi e 2002:271.
kiek icnas
abejojan del icno
ou d'au e e me
ku i son ikc ina,
que nou eaux ou
naujada il, adiau
e minai science
maZai Zinon i a cisc
cks us n " oc cs
a i olin i niu eks q,
cons i ue ou
sudnisniu moksligali
ku iq bas inda
populia inamuosius
espec i amll
ap obu i e minai.
ins i u ion
s anda dcijq izuo i
+
-1
desnis, hypo heze, n e odas, aida, yiys, sys ème
e k .) ou konk ediq science Sakq e minai, qui
ad essa ui u e q b[ i Zinomi i5 conjoin jo
iSsila inimo. p incipales
Thi i ai iq s idiq
s4 okos, l auk os
ibend ojo ugdymo
Pa yzdLiui, langues
populia inamuosiuop-
og amas.
science se dans les
ex es d'ajou ai5kina ion
inu ile aux e mes,
ei5kian s ga sq (p z.,
oixis YanagMVP 82,
p iebalsls
VanagMVP 82), des daliq (p z.,
daik a a dis KeinTA 69) ou
iodLio daliq (p z., galune
KeinTA 19,p iesaga
VanagMVP 65,iaknis VanagMVP 67) les noms; de
la bo anique dans les ex es
popula ina amuosiens ne a ai5kinami bien
Zinomi augalq (p z., no eli Janke RGA 11
pakalnu i
,
Janke RGA 24),
medLiagq (p z., chlo ophylle)
Janke RGA 9) a
p ocess l
(e.g.,pho osyn hèse
Janke RGA 9) noms e k . Isamiau
neaikin5en aussi ceux e mes don bldne
la p écision séman ique, mo i a ion
aiSkumas, peu en
- assez pas de di icul é à
comp end e ce ains
compose ins ou composu ins
e mes (d[ inius), ku iq
eikSmgZia é él idine p op e
o me e me, exemple.:
mai inamoji e pe RimkSBP 7 ou
Lidel aigapis
S ide skZ ll,ilgaamiiikumas Skliu Kl5 e k . On comp end a, i5lieka
ikimybe, que mine q oujou s e minq ad essa peu neu ok i.
ex es neaiSkinam i maLai papli g, seulemen spéaliojoje
Thdiau bien quelque pi e, quand la science popula i anamuosiens
li I oje u ilisésen des e mes, qui sans supplémen ai e
ai5kinimo des ina ai e en es e neen endus.
Te min paiia son ansa a doi
,,jau jus" (Keinys
co ec emen o ien e les consomma eu s-
1980:
32), adau pa ois idine o me e me ad essa 4
peu ompe i i.
En de els cas ad essan non seulemen essaie iSkel i poZymius, qui
peu en es e impe cep ibles, mais e s'e o ce de p é oi des
e eu s de pe cep ion du e me e nonikslums.
P z.: P i i
- Valkinink4 depuis s e asa q ne suis di icil d'appo e aus ais
iupi7 puiy
Ziedais iydiniiq g azdikini l ieimos uii - lie u inq nak iZiedq. Nedaug es
uii4, don monde bo anikams (juk loQn4 langue es a p au ine
science langue e kiek iena plan e4 uiis a la yniikq a dq) emena
Lie u q. E nebu inai iios uiys doi ê e iipli uses seulemen en
Li uanie. Pakako, que les pi mqka ap aie bo anikai, di bg Li uanie e
q a dq pasiulq. Li uini nak iiiede g andi seulemen Pie ll en Li uanie,
Bal a usie, Polonie, en Uk aine Janke RGA 29-30. Sakalas passage is.
Sakala passagis ne oyage pas du ou ; jis seslus pauki is. Délice
paukiii l même es e à ié e là où il déménage, e iisk idusieji
géné alemen g iZ a i senq lizdq Bala5e RK 52. C aignan que
44
l'ad essa puisse sa aip in e p é e donnés aies jq
moy a e minus, aiSkinama cija, s'e o ce le plus dé ail é élé ik z
q eikimg.
La plupa du d6mesio science skipopulia inamuosiux ex es
iama spéci iques Siekian , konk ediq niokslo 5akq e minams.
susipa Zin i, ie5koma budq, comme pap asdiau e comp an amiau
que ou nie in o ma ion b[ q accessible à chaque no indiam a ec
Siuos e minus Un paai5kin is. i5 e minq aiSkinimo budq,
populia inamuosiues se, ei5kinio ou yksmo, - daik o, qui e mes
daZêmemen a ojamq mokslo eks uoski ingq k ypdiq
apib eZimas.
ja
4 mi, O ien uojamasi i dalinl apib eZim4: ne s'e o ce
iS a dy i isq e me i e diam de l'obje
pa iculiybiq, ddmesys su elkiam i poZymi, qui dans
conc iiame es le plus impo an 6. P z. : Piliakalniai
c'es o eo is, des inées des en i ons g en oj y
Gimbu BPL116. Chogynybai les e inas L a medZiaga,
bu inai nécessai e au no mal g l binei ac i i é
supp ime Skliu Kl 28. Pa i apib eZimo ai5ka e
au eokia: possible jungianiioji iS ai5ka7 peu bI i
-
ei5kiama ZodZiais appelasi ou appelée, ols ama du
g ieZ os apib eZimo s uc u es l os
(ai5kinim
essemble plus
acjim4).
champignon se
P z. : Dainai
dé eloppen e
ensemble bac é ies.
sn
ou i kiiiai. Tbks sa i a pio
communica ion es appelé
syne gisme Lu-
5
Te minq ai5kinimo bldus gana i5samiaiy a ap a g ki q Saliq kalbininkai -
L. Ba a5io a 1985), I. K i ko (Knu xo 1976), E. Laza e id 1978), (Ba a ueea
(, lasapenn
E. Niki inas
(H . n uH ki q.
1970) e
Lic u oje 5i
beaucoup s i is
enco e maZai y inLi a.
6
Compa ons:. Th in e na ionalemen iodii y io lyne
e me e/ekl oli as es aplb elié comme
,,MedZiaga, don moleculds,
iS i pin os ou sulydy ol
susl yla ugiijonus
(d uskq, iiq e baziq
i palai, soluci és des
saluskes, e . .)' (TZZ
Physiques
1969: 205). de la science
popula i ina-
aiikinimE:
majame oki
ex e andame sio
e me
,.elek oli ai
- ce ug5iiq, baziq
con en ou d uskq
pe neSdjq" jud iq
jonq - elck os
i palai, son s o es
(Da ida GJP
20). Siame cks e
pa le de e
elck ochemines
cigiam4
éac ions e négam4
sang i u iniius
oddl, meinu, jonus skyla
an. ik a medZiaga
ad essan o ou
n'impo e, comme i jonus,
- dilpinan ou ondan e pan.
Apib €Zi-
seuleme-
me
n laissée
pa lamqlq
aide à
ce qui
pe ce oi si uacijq.
7
On dis ingue ois
desc ip dZimE composan des pa ies:
,,apib iZiamoji i5 aiika
(de iniendum), dé iniliandioji
(deJ'iniens) e
jungiandioji
( e a, c'es -à-di e, eiikia).
iS aiSka iSkiama
iS aiSka iodZiais
Apib dZimas es
desc ip dZiamosios e
apib eZianiiosios daliq egale' (VLE
200i: 6a5).
45
gauskB 6. S u q,je peu bil i numo y' o, que nepasi u iiuses
als ynbcs à elle peu ejoind e eliau. Tbks adhésion ,appelai
akcesia ou adhe encia
LydekPPKS 138.
Apib eZimas, comme e me eikSmis aiSkinimo
b[das, u ilisé dans ous niokslinio daZnai cela
e mis ilia . s pos iliues
(bien
- nou eq nq i edimo
adiau science
es ues il peu balbai
eksp ienione),
nebldingais é alua ion
popula a inamuosien-
bI i supplémen ai e
aux élémen ine suje .
P z. :
- c'es bal as, in is
gels q a spal i
Nikelis n e alas.
Il es du , bien polimojasi. Gan iniai, ecou e s blizganiiu ou
mu i iu poli uo nickeliu, l bai g aiiai a o lo Da ida GJP 34. Ii
oki4 pa cldim4 lig4 gali u pamme i p o inio a silikin o
e ilke onu ijq. Thiu, qui es main enan sikn ingai g doma
co espondan e dic' a SinkGLZ 5. Isamiau déc inan ap aomqji
obje 4, s anda d iquume e scien i ique g ieZ ume neli es e
- o iciali communiccij si u
pe eina i in ymesni pokalbi.
Gana daZnai e minai
aiSkinami é élZian
O igmes mon ymas
nujq kilmg.
pe ce oi e me
leidZia paZ elg i ijo
aide a osen4,
p igim i.
A siZ elgian
obje 4, I e me
deux o igmes
l a dijam4 possibles
aiSkinimo b dai:
p ésen ée مثلاً.
:XX p adiioje bal us
1)
his oi e du e me
appa i ion, .
p ade a aisii l
his o iqueiko
a lu. Sis ii
appele nom é ai 'o p isom as
o nin4
Thci o, kuio eikalc
"Ge many" (98 m.) minimi Aes i,
gen es
Acs io unu imones, gnenan ys dans le y iniame Bul ijos ju os
pak aiq je (pasak Thci o,,,deiiniajame S eb l ju os k an e").
Bal l langues pa laniius 2mones u bu jus igieu b 1 1 appele
ais iais, que d'un a i iciinu bal 4 nom, aiau neaiiku, si Ti ci as le
appelai ous bal es, ou pnls s, ou seulemen ceux qui gnm au ou
Ais es Gimbu BPL 12. Ii p ieiis o ini y me al4
- ala o i i ino - 1839 m.
pin cg dans le monde ka q iilydy as
son a adejo iniinieia s Babi o).
an i i'ikcinis lydinys babi as (nommé de
Sis alliinium es
u ilisé pou
ab ique des bains
de glissemen JanulMM 11;
2) indique, i5 laquelle e me du
langage kilgs e quelle que ce
nous a ons déjà sin e ini l
e me mo i acija8. Main enan
inhibi o i4, adinam l
P z. '.
8
Dans la li é a u e linguis e6je el e minq
aiSkinimo bldas n'es sou en appelé en'nino
e imologija (Z . Ky, nxona, Ca, u aHa 2002: 149).
46

e u d( n eis
(a gl.
,, e u d'
- s li i i, n kdy i). Thi. iziologiikai akn' ios me liiagos,
aussi églemen uojan{ios aug ly augimq. Elles le ina
s ieb4 augimq, ai i ukq pho osynczei, mcdiiagl apykai ai,
plan e4 h'dejim d e ki ien s augi no lo sis p ocessan
SimkKPAA 15. gnLpc an c ikic i4 scien i ique p pi n q
ka q ii ipina o lap7 i 1911isky i 'i aminq Bo, aussi
adinun q oli c ilgi imi (lo ., " oliun " - lapas). Il
gan inanms seulemen a gal4 dans les euilles
SimkKPAA 19.
Mo i a ion é élleisan
papi mykS g eik5mg, indique
des ina ai e non seulemen
nécessimes e aide
eiSkinj, donusi e ninu i an g.
sude inges e mino cla umq, mais
Vis del o el e minq aiSkinimo
lsimin i ni e minal. Tou le emps
budas ne a ypad sdkmingas
ép ou amasipapasdi e i su
e min4, - his oi e du e me
appa idimo oujou s paai5kina elle
be de ce, nemokan indiquée
langues, peu b i i di icile jsimin i
iZ elgiam4 Galbu Sios mo i acija.
del e me daZnai e a p ieZas ies
in o ma ion Salia ge okai
ne
skliaus elies plus la ge aiSkinimo.
o igme supplémen ai e ou nie
sil okos
Les ex es de science e n ino
sen inie. Ne e ai oki4 a osenq
ai5populia inamuosiues les deux
lemia ad essan o siekis sinonimiSkus
o igmes kinimo bldai peu en bn i
e mipaai5 nuskin i. Comme déjà
u ilisés g e a - dans un même
é ai mine a, unoki ou un au e e me
o igmes aiSkinimag lemia P z. : Au
analogique maiak aupa s
i a dijamasis obje .
jys es o me, pa laquelle n lia inines
jon oses malga leiin ys milijo 1
imoni4, es K ilio n aiak aujys e
g - l ojo alascmija
(paudi e
pa a de)
ou
(nou g eikiikq
- ju a, o duniio, que se gama
iodii4,, halassa" pa-
k an esc, e ,,hoima"
- sangs) SinkGLZ 40.
O ien a ionis kilmg bLING e spécialisés i e me son scien i iques
nesen engiama iSlaiky i - ai is 5kinimas peu b i esiamas
app omiés adiau science e ex es, popula a inamuosiues nuo oclq
quo idiiniq si uacijq P.:l me al yz zcliais. Pl 's c p asn c
ial ini, dalykiSko pa beji ex ues, pa eikus i kilmes mo ono
i ai iausi changi imai, p o oque iio i cs apli kos, adinani
n e l l co ozija. Lui e kilmcs e eiikia me al l
apsi aukia ne s :on is o ial.s u apna ildimi.s, iu. Pu ion is
l di minas,,co ozija" a lon,ni(kos nio e mé aline li binium i imq,
p uion is sidub i cs nonc os e silab iniui
ildijin q. Kn oduoju même ya iniai bci iah,a iniai laik oi. Ils
J aside yiu
loik ai, cs
sidab as 'u iu.
e géné alemen
,- a l1-domus s i ino di bi iai aussi bien co oduoja.
U| enka aliumini ai e puode ui aug i agu kus ou quelques
Aliuninium, zinc
A1
jou s palaiky i ugiiius kopus us i i ns indas pamaiu
p akiu a. Thigi mé al a dideli ukumq - il co odue
Da ida GJP 5-6. Ad essan o ou ad essa o ép oimas (p.ex.,
p a ique mine asis ou kopls q auginimas puode) peu
bu i agu kq aluminium i aukiamas comme
supplémen ai e, ès i aigi medZiaga. Science dans les
ex es popula i amusi dailyinds si ua ions ai5kin i
pa e minams si elkiamos P z.: XX amiiaus gana daZnai.
pasi inko aisinq
p adZioje jaL nas an c ikieiiq scien i ique Mo ganas
T
géné iques.
N imoms
n uselq
- d ozo ilq. Siq muselq chacun sommes ma q: sandeliukues e usi oses
su nuskin us aisius, . nq, gs aniias uogienes sklando maiydi 4
museli y bu iaL Thi e es ga sioji d ozo ila, don les y imams i s 1 e
nim a i e n e (ks li gn' q p
: pasky e
) l ks an iai mo nink l Sink GLZ i1. La
combinaison du s yle académique e
domes ique componen s é Zia science
sa i um4.
populaa inamq-
jq ex eq
Mokslo peu imal
ex eses e min l
aiSkinimas ki q ipq
popula i inamuosies
ex es.
en se se an synonymuse, us ojamus
Synonymes daZ plupa
isan à p ai5igne
in e na ionaux
u ilisés des e mes
- Salia jq es
p ésen éami kalboje
P z.: plaiiau papli g
a ian es.
mc Sisdiiag4 apykai os plus
niekuoypa ingu nepasi eiike,
migdomieji ais ai on é é
de ek as kol 1903 années comme
p ade i na do i ba bi u a ai:
ba bi alis, peu bu mieux
enoba bi alis (skai . ojams
. a linomi e o nlio, liuminalio
dénominemen s) e k . SinkGLZ 42. Vicnin ele
chemini mediiaga, galin i ou ni ene gijq,
iioje sys èmeje es andenilis. Jo élec -
')
Pa"yzdingai es
c minijoje synonymie
su a ll' oje
maximalemen
es ein e
- ise, chaque
s4 oka bu q
seulemen un
Zymima que
e me. Thiiau
sinonimiSkq
e minq Jq
iSsan iausiai S .
1980).
(Keinys gausu.
appa idimo
p ieZas is es
ap a Es Kcinys
Son sinonimq dil
sa i e minai
ne
eigimu,
su ienodin os
e minologies,
appa aanda
suda inejami
ki q au o iq
a ojamq
c minq
neZinojimo.
jq nonikimo
a
nepa ikimo del
- ou cela lemia sinoniminiq e
in e na ionaliniq, e pu nai lie u iSkq
sinoniminiq e me se o me, quand Salia
liaudies ou li I ines langues
e minq a si adimq. De plus,,,Siek iek
su e minin q ZodZiq naujada q a
c iniq" ou,,5alia da p ida oma
d iZodliq be keliaZodZiq sudd iniq dans
des cas isolés son cons i uesni plus,
nc e ai uneZo e minq dZiai e mes'; e
oui. sinoniminiq e minq appa aî
,,il a i e que icSkan
ègingesnes i5 ai5kos" (Keinys
1980: 100, 101).
48
nus biologiques ko aliza c iai,
a bu e ideguonies en u i,
To laik a aip
n olepen cia kulq Jasai GE, 9; pa
- e Li u iSki co espondmenys, exemple: pio
campemen s an lama iebe kl l, iu '4 kaul y, ieiu y
aga 4 ke a14, ( andens ieiu Q l ki q, papa iio iakn4,
paukiii l kaulq e k . Gimbu BPL 28. C'es g ibes
éne gie e sa enou ellemen de l'essence
2enklai, niai n o e iikoje
ch onineje e luna ineje
symbol4 Thip e minai
(iemes) (menulio ciklo)
ai5kinami sis e u ye
Gimbu BPL 33.
pa iculiè ei-
ju nepab dZian .
Au e synonymis e minq ai5kinimo bldas, quand
Salia lie u i5ko es p ésen é e minns 0,
da an age in e na ional o ien é j nag inejamas
science Sakos specialis 4
- quali iéo E ad essa q: daZû
Li u i5kas Zodis, comme e me,
neu , odel indiqué e
u ilisé, mais nepapli gs
spécialaliojoje es li e a l oje
in e na ional co espondme.
pladiau
On peu ai e
p ésupposid4 que au
aiSkina ion
non spécialis e el
es du didac ique
- icke ina, que susipaZings plus acile j su oks e
au eme n- oksliniame ex e. P z. : Noin mieux
pobIdZio a ec e me des ina ai e
comp end e, kodil ainsi lomimasi mu acijus
causelianiiais ac eu s, enka uisimi m il io (spon a
n i su ga ninio
) o ga nizmu n u abili é p ieZas is e u mpam Ko ozijas pe sikel i
p ocei olimq p aei i Leke EG 14. sas sl s ip eja, pas d'une, mais kelil
-
nlii4 mic oo gajei pa 'i ii y ujes osi nizma i, pa l-zdiini, ba k eij os e
mik os kopiniai g ybai (mik omic e ai
)
LugauskB
6. No e que les synonymes géné alemen son
p ésen és emenan déjà Zinom4, anksdiau ex e
ai5kin 4 e min4, ou quand le e me es u ilisé
epizodiSkai.
Vaizdingai e l aigiai e mininai
ai5kinomis mé apho es e
compa aismes. Les mé apho es
u ilisées comme synonymes
aussi b i i peu en aussi ê e
-,,iSski iama
sema, a ojamq
mé aphE à pladiai
synonimq
app ochinan
0
Kai ku iq
(p z., e k .) pa oie daZni e la yni5ki ZodZiai ou Lodli l junginiai.
mokslq
Pyz. : Su le polyé hylène c oissen e se dé eloppen
mic oscopiques champignons, ypai pelejun4 (Penicillium) e gal eni4
bo anikos, médec gana
(Aspe gillus) gen4,s LugauskB 14. Pa yzdliui, hen olizi is
s ep okokas Il es à no e que le
(S ep ococc s haemoly icus) ne
con ien iiuieli4, qui4 ce aines bac é ies
peu en empo ai emen nelell l
RimkSBP 12. La in5cas co espondance de
la science popula i anamuosie s
géné alemen ex es es p ésen é sie
aiSkinin o si ues lailq i e minq b du
kian p écision. ki4 a osenil
pladiajai au publicomenei science
popula a inamuosiuses ex es nd a bu .
49
eilu es"
(Ea au dna 198-5:
142). P z. : Ilgiau
s abidani dang4, ii ,),sile
,,k in anii4 i aigidii l" - me eo Ll,
ie
n be i en i aigidiiq one skiejanii4
di b ini4 Zen es palydo 4, ou
peu ê e ispildingq ials ai
aus ,uis a spal iuis il<nijun iq
iiau is pai ai.s j's ide skZ 19.
Commen mou i . me e o a s
e me synonyme u ilise
mé apho is ginys,,k in an i am
as jun
L aigide", con enan
ealizuo q sem4 e
p écisé pazyminium
,, yks eld i"
,,k in an i", es ous5kai
possible e me eik5mes
aiSkinimas' .
Ou:
Pas an oju
gibe clin4 dougiau comme 10
emps isslée
@ upe augimq s imulaniiLl
ho mone4; ii j4 le mieux ii i a e
ac i euse
) a g,ibe elino ugi is) - - de la
c oissance du ige de la plan e
,,kon olie i l'
Simk PeA 14.
Saules gel ncs es l 'lii iikas b anduoliniu écij l chailas,
qui consommeja undcnili ab ac e el1
popula a inamuosies
JuMZS ll.Sk. Des ex es de
science mé apho e,
e ec ue e au e
comme ai5kinimo peu
onc ioncijE ei5kinio ou
addi ionnel élémen ,
p o- - pade i é élés
e me i a dy o ceso
o ien acija
me a o izacijq ibui inio
eikSmg. Aki aizdi
s iliaus
-
,,jun ame app oximumq pa lamajam daik u, di ec ini
pa le ojo s4ly i juo" (Zupe ka 1997: 62). P z. : déjà iio iim meiio
p adiioje scien ininka ns é ai Linon a enco e une a gal4
su
mediiaga, nL o
,,megs ama"
laquelle mangean "
nediiagos ge eja
j4,,ape i as
azo q. Sios
- i amine 8,, (pi idoxine) - iiaiikinimui
les ondemen s padeo l'amé icai
A. Mais e is SimkKPAu{sud KPAu}
18-19. Tokia que a osena aide
pa ce que l'in o ma ion pane a
elle assez comp end e, ou nie
isp idi, ce sudd ing, que acile
di ec emen e simplemen .
De l'accessibili é peu b[ i éalisés
ex es science daZ su ou se base
p incipe e compa aissons, qui dans les
gepopulia inamuosiues ai Zinomais
obje s Racliacinq mu age czq e
populia inamuosiues cks ues
eiSkiniais. P z.: galiI' Mokslo
mc a o os ou nela o iniai junginiai
daZnai iiski iami kabu dmis. Ce ains
ou a oja sakomybes uZ e s ylis iikai
ne 1988: 23; ne iksli4 mo y uo 4
au eu s kabu es seekan ii eng i
mé apho isa ion ( laxy"n. H plg.
Aba a i ius 2002:
populai inamuosiennes
210-2lI), aiau daZ su ou de
science e ks uosc mé apho as
,,au eu ines
sug c inijoms i5dis inguées
- nou eaux, nc ike i
sil okq mai"
(Ma cinke idienc 1991:
19). Ne a dou es que el
a ojipe dd as mas
kabu iu
ics mé apho e i5dildo
yciingas:iu o ine
-,,kahu ds gai ume"
daljjos Za esio,
asocii ciju es
(Ma cinke iiicnd 20).
1991:
Dans de nomb eux
a ejq
popula i amusiuo-
science se
ex e
kabu cs
eikoscc-
q u ilise
saikingiau e apdai iau.
50