OnaPETRENIBNE
I i i c L s pe d ago
gi
i s n i e s i e as
TERMTNU
A sX Xn , AS MOKSLO
POPUARINAM-
TEXTUO
UOSIUOSE SE Il es à no e que
La science popula i inamuosies ex es,
dédiéesues pladiajai socié éci , géné alemen
e sup an an ai supaZindinama a ec
ac ualiausia e idomiausia scien i ique
medZiaga: de niè es idées, décou e imais e
pan. Siq eks q onc ion
La plus
impo an e
es ,,paysik i
suje ing
in o ma ions4,
e que Sidi bl q
pa aukli
- e ê able
de idéo e
emcl ion ê emen s-
Liu, . y. ise e e e s,
i aigumo" (Zupe ka 1997: 83)
- g e a p aneSimo e eksp esine e apeliacine. S en unk ionen
éalisée gian is ad essa 4, sudomi i a ec és elle soulemés
p oblèmes, des moyens de langue ends ama u ilise
nes anda iSkai, k[ ybiSkai, pasi elkian quo idiennes
si ua ions. Dalykinis p écisumas, logiSkumas.
acq c édibili é de la science ne sépa é dans
popula i inamuosiux ex es du imag imag
imaginai e, émo ionnel, subjec i d'é alua ion.
Di e emmen negu s yleus ex e, don
l'ad essa o iennomslinio iojasi i oki même
comme il quali ikuo 4 specialis q, geban i
,,m4s y i abs akdiomis
ca égo ioms, sudd ing4
scien i ique in o ma ionsq
syn hin i, k i ybiSkai j4
isimin i" (Bi iniene 1997
: 27),mokslo
populia inamqjq
ex eq
co ec emen
p épa é à
des ina ai e es
pe ce oi in-
p ésen éamq
'Science
populia isa ion
in cnsy i-
Lic u oje emi o meo is XIX a.
au à la in
-
XX u. Siuo p emie s
m kslo populi inamqjq
deiim mei'i: is. pé iode
a iclesniq,
aiSkinamii ai iq
scien i iquesq a ec
,,populia emen basinidas. supaZindinama
lesquels a é é
communjam iSsila inimui eikalingiausiais c minais"
(Palionis 1995: 268), es iSspausdinE A iZonis, J.
Basana idius, J. Adomai is
(Se nas). P. K. B ga, J. Jablonskis, A.
Janulai is, J. SliUpas, P Vilei5is e
beaucoup ki q o me o scien i iqueq. Nc
maZiau dcmcsio la popula isa ion de la
science es consac ée e iiandien
in ellec u i-
- s'e o çan sa is ai e nius socié éis la
populia isa ion de science de ien
impo an esne. A silgian besoins. is
igalimq ad essa o an Ziq, e pa ., science
a iclesnyjc, isan apz clg i daZncsnius
iisila inima populia inamieji ex ai galibl i
e minq aiSkinimo b[dus, cmiamasi ex s,
ac uojami Siame ne ienodai.
des inés à la plaiia audience. DidZiqiE
nag ini q eks q dali suda i sé ie Mokslo
nou elles ousen s.
A)
o macijq.
On s'e o ce de p é oi ous les composan s du
scien i ique dds ymo, ku iq ad essa peu
paaiikin i.
nesup as i, ie5koma bldq eux
Dans Mind u
l'abs ac ion es é i ée
ex es,
- chaqueq eiginj ise pag js i
Zinomais ac s, illus e
konk ediais pa . zdZiais.
Pa iculai e
neinkama
d€n esys
e meses, ju
a ibué ncs
gausa ou
ipe les
a osena ai
possibili és
di icilemen e
ad essa o
dome is
eks 4 su okiamE
naujo dm science is.
Te minais
- la plus impo an e, la plus
in o ma i e pa ie du lexique
du langage scien i ique des
-ami dans ou es le usage scien i ique
a manes de s yle2
(Realisée
s ilis ind
pa icula ybe
- dalykinis jq
p écision),
aiiau dans chaque i5
onc ionne
onc ionne di ingai .
A siZ eigian i neapib eZ q ad essez 4, science
popula a inamuosiens ex es s'es en iamis e minus, ou ni
seulemen ceux be ku iq neimanoma i5si e s i. P éminybd ou nie dans
le langage déjà i i isiés e mes, am ik q mokslo Sakq engiama
u ilisés dans les ex .s ues popula i inan ues de science peu en ê e
naujq, abejo inq, nelinks ania ku i naujada qa. Tous les e mes
di isés ai5kini-
I supplémen ai eon o mo
ne eikalaujandius
be
ku iq aiSpapildomo kinimo
e minus e e minus,
ad essa ou comp end e
peu ne
pas comp end e
aussemen .
Les ex es de popula isa ion de la
science ne ai5kinen pas à ous les
sciences géné ales égales d'impo ance
ca égo iques (p.x., s4 oces
: A. Bi inicne, a siZ clgdama j,,lichnique s yleus
neling is inius ac eu s, ypad cons an communica ion
ac e, en endamo pa icipan q kin anc*ius plaiiqja sens,
objec i s, ySio spéi uma e caliu ex e unkciona imq
i
ac i i és scien i ique s c ojc" (Bi inieni 1991:27). dis ingue
ois p incipaux mokomqji e me odinl
- héo iques
(spccialqii), -
scien i ique de
s iliaus e
p >s ilius
moksk
populia inam{i
klauso
lequel, y djos eigimu.
p ipos ili,
s iliaus
ue
scien i iq-
pé ic ijai.
A siZ clgdamas
c minq
unkciona imq
cks e i
, V. Lcidikas pa cikia ku iuosc oki
(JIeii. 1990: 82)
eks il.), classi ica ionq: c minq
nou elles héo ies. nou eaux
ku iamicji ( cks ai, ap aomes
ii adimai e a aclimai, k c minq
a dan icji concep ions, (an iniai
in o ii, dokumaciniaicn ai, mokslo
populia inamieji, publicis ikos
eks ai, k .) e c minL Zodynai,
encyclopcdijos, i i inamicji
( e minu
k .) ex ai.
Ic n inolog l selon
(Z .
Ga nisi e 2002:271.
kiek icnas
abejojan del icno
ou d'au e e me
ku i son ikc ina,
que nou eaux ou
naujada il, adiau
e minai science
maZai Zinon i a cisc
cks us n " oc cs
a i olin i niu eks q,
cons i ue ou
sudnisniu moksligali
ku iq bas inda
populia inamuosius
espec i amll
ap obu i e minai.
ins i u ion
s anda dcijq izuo i
+
-1
desnis, hypo heze, n e odas, aida, yiys, sys ème
e k .) ou konk ediq science Sakq e minai, qui
ad essa ui u e q b[ i Zinomi i5 conjoin jo
iSsila inimo. p incipales
Thi i ai iq s idiq
s4 okos, l auk os
ibend ojo ugdymo
Pa yzdLiui, langues
populia inamuosiuop-
og amas.
science se dans les
ex es d'ajou ai5kina ion
inu ile aux e mes,
ei5kian s ga sq (p z.,
oixis YanagMVP 82,
p iebalsls
VanagMVP 82), des daliq (p z.,
daik a a dis KeinTA 69) ou
iodLio daliq (p z., galune
KeinTA 19,p iesaga
VanagMVP 65,iaknis VanagMVP 67) les noms; de
la bo anique dans les ex es
popula ina amuosiens ne a ai5kinami bien
Zinomi augalq (p z., no eli Janke RGA 11
pakalnu i
,
Janke RGA 24),
medLiagq (p z., chlo ophylle)
Janke RGA 9) a
p ocess l
(e.g.,pho osyn hèse
Janke RGA 9) noms e k . Isamiau
neaikin5en aussi ceux e mes don bldne
la p écision séman ique, mo i a ion
aiSkumas, peu en
- assez pas de di icul é à
comp end e ce ains
compose ins ou composu ins
e mes (d[ inius), ku iq
eikSmgZia é él idine p op e
o me e me, exemple.:
mai inamoji e pe RimkSBP 7 ou
Lidel aigapis
S ide skZ ll,ilgaamiiikumas Skliu Kl5 e k . On comp end a, i5lieka
ikimybe, que mine q oujou s e minq ad essa peu neu ok i.
ex es neaiSkinam i maLai papli g, seulemen spéaliojoje
Thdiau bien quelque pi e, quand la science popula i anamuosiens
li I oje u ilisésen des e mes, qui sans supplémen ai e
ai5kinimo des ina ai e en es e neen endus.
Te min paiia son ansa a doi
,,jau jus" (Keinys
co ec emen o ien e les consomma eu s-
1980:
32), adau pa ois idine o me e me ad essa 4
peu ompe i i.
En de els cas ad essan non seulemen essaie iSkel i poZymius, qui
peu en es e impe cep ibles, mais e s'e o ce de p é oi des
e eu s de pe cep ion du e me e nonikslums.
P z.: P i i
- Valkinink4 depuis s e asa q ne suis di icil d'appo e aus ais
iupi7 puiy
Ziedais iydiniiq g azdikini l ieimos uii - lie u inq nak iZiedq. Nedaug es
uii4, don monde bo anikams (juk loQn4 langue es a p au ine
science langue e kiek iena plan e4 uiis a la yniikq a dq) emena
Lie u q. E nebu inai iios uiys doi ê e iipli uses seulemen en
Li uanie. Pakako, que les pi mqka ap aie bo anikai, di bg Li uanie e
q a dq pasiulq. Li uini nak iiiede g andi seulemen Pie ll en Li uanie,
Bal a usie, Polonie, en Uk aine Janke RGA 29-30. Sakalas passage is.
Sakala passagis ne oyage pas du ou ; jis seslus pauki is. Délice
paukiii l même es e à ié e là où il déménage, e iisk idusieji
géné alemen g iZ a i senq lizdq Bala5e RK 52. C aignan que
44
l'ad essa puisse sa aip in e p é e donnés aies jq
moy a e minus, aiSkinama cija, s'e o ce le plus dé ail é élé ik z
q eikimg.
La plupa du d6mesio science skipopulia inamuosiux ex es
iama spéci iques Siekian , konk ediq niokslo 5akq e minams.
susipa Zin i, ie5koma budq, comme pap asdiau e comp an amiau
que ou nie in o ma ion b[ q accessible à chaque no indiam a ec
Siuos e minus Un paai5kin is. i5 e minq aiSkinimo budq,
populia inamuosiues se, ei5kinio ou yksmo, - daik o, qui e mes
daZêmemen a ojamq mokslo eks uoski ingq k ypdiq
apib eZimas.
ja
4 mi, O ien uojamasi i dalinl apib eZim4: ne s'e o ce
iS a dy i isq e me i e diam de l'obje
pa iculiybiq, ddmesys su elkiam i poZymi, qui dans
conc iiame es le plus impo an 6. P z. : Piliakalniai
c'es o eo is, des inées des en i ons g en oj y
Gimbu BPL116. Chogynybai les e inas L a medZiaga,
bu inai nécessai e au no mal g l binei ac i i é
supp ime Skliu Kl 28. Pa i apib eZimo ai5ka e
au eokia: possible jungianiioji iS ai5ka7 peu bI i
-
ei5kiama ZodZiais appelasi ou appelée, ols ama du
g ieZ os apib eZimo s uc u es l os
(ai5kinim
essemble plus
acjim4).
champignon se
P z. : Dainai
dé eloppen e
ensemble bac é ies.
sn
ou i kiiiai. Tbks sa i a pio
communica ion es appelé
syne gisme Lu-
5
Te minq ai5kinimo bldus gana i5samiaiy a ap a g ki q Saliq kalbininkai -
L. Ba a5io a 1985), I. K i ko (Knu xo 1976), E. Laza e id 1978), (Ba a ueea
(, lasapenn
E. Niki inas
(H . n uH ki q.
1970) e
Lic u oje 5i
beaucoup s i is
enco e maZai y inLi a.
6
Compa ons:. Th in e na ionalemen iodii y io lyne
e me e/ekl oli as es aplb elié comme
,,MedZiaga, don moleculds,
iS i pin os ou sulydy ol
susl yla ugiijonus
(d uskq, iiq e baziq
i palai, soluci és des
saluskes, e . .)' (TZZ
Physiques
1969: 205). de la science
popula i ina-
aiikinimE:
majame oki
ex e andame sio
e me
,.elek oli ai
- ce ug5iiq, baziq
con en ou d uskq
pe neSdjq" jud iq
jonq - elck os
i palai, son s o es
(Da ida GJP
20). Siame cks e
pa le de e
elck ochemines
cigiam4
éac ions e négam4
sang i u iniius
oddl, meinu, jonus skyla
an. ik a medZiaga
ad essan o ou
n'impo e, comme i jonus,
- dilpinan ou ondan e pan.
Apib €Zi-
seuleme-
me
n laissée
pa lamqlq
aide à
ce qui
pe ce oi si uacijq.
7
On dis ingue ois
desc ip dZimE composan des pa ies:
,,apib iZiamoji i5 aiika
(de iniendum), dé iniliandioji
(deJ'iniens) e
jungiandioji
( e a, c'es -à-di e, eiikia).
iS aiSka iSkiama
iS aiSka iodZiais
Apib dZimas es
desc ip dZiamosios e
apib eZianiiosios daliq egale' (VLE
200i: 6a5).
45
gauskB 6. S u q,je peu bil i numo y' o, que nepasi u iiuses
als ynbcs à elle peu ejoind e eliau. Tbks adhésion ,appelai
akcesia ou adhe encia
LydekPPKS 138.
Apib eZimas, comme e me eikSmis aiSkinimo
b[das, u ilisé dans ous niokslinio daZnai cela
e mis ilia . s pos iliues
(bien
- nou eq nq i edimo
adiau science
es ues il peu balbai
eksp ienione),
nebldingais é alua ion
popula a inamuosien-
bI i supplémen ai e
aux élémen ine suje .
P z. :
- c'es bal as, in is
gels q a spal i
Nikelis n e alas.
Il es du , bien polimojasi. Gan iniai, ecou e s blizganiiu ou
mu i iu poli uo nickeliu, l bai g aiiai a o lo Da ida GJP 34. Ii
oki4 pa cldim4 lig4 gali u pamme i p o inio a silikin o
e ilke onu ijq. Thiu, qui es main enan sikn ingai g doma
co espondan e dic' a SinkGLZ 5. Isamiau déc inan ap aomqji
obje 4, s anda d iquume e scien i ique g ieZ ume neli es e
- o iciali communiccij si u
pe eina i in ymesni pokalbi.
Gana daZnai e minai
aiSkinami é élZian
O igmes mon ymas
nujq kilmg.
pe ce oi e me
leidZia paZ elg i ijo
aide a osen4,
p igim i.
A siZ elgian
obje 4, I e me
deux o igmes
l a dijam4 possibles
aiSkinimo b dai:
p ésen ée مثلاً.
:XX p adiioje bal us
1)
his oi e du e me
appa i ion, .
p ade a aisii l
his o iqueiko
a lu. Sis ii
appele nom é ai 'o p isom as
o nin4
Thci o, kuio eikalc
"Ge many" (98 m.) minimi Aes i,
gen es
Acs io unu imones, gnenan ys dans le y iniame Bul ijos ju os
pak aiq je (pasak Thci o,,,deiiniajame S eb l ju os k an e").
Bal l langues pa laniius 2mones u bu jus igieu b 1 1 appele
ais iais, que d'un a i iciinu bal 4 nom, aiau neaiiku, si Ti ci as le
appelai ous bal es, ou pnls s, ou seulemen ceux qui gnm au ou
Ais es Gimbu BPL 12. Ii p ieiis o ini y me al4
- ala o i i ino - 1839 m.
pin cg dans le monde ka q iilydy as
son a adejo iniinieia s Babi o).
an i i'ikcinis lydinys babi as (nommé de
Sis alliinium es
u ilisé pou
ab ique des bains
de glissemen JanulMM 11;
2) indique, i5 laquelle e me du
langage kilgs e quelle que ce
nous a ons déjà sin e ini l
e me mo i acija8. Main enan
inhibi o i4, adinam l
P z. '.
8
Dans la li é a u e linguis e6je el e minq
aiSkinimo bldas n'es sou en appelé en'nino
e imologija (Z . Ky, nxona, Ca, u aHa 2002: 149).
46
e u d( n eis
(a gl.
,, e u d'
- s li i i, n kdy i). Thi. iziologiikai akn' ios me liiagos,
aussi églemen uojan{ios aug ly augimq. Elles le ina
s ieb4 augimq, ai i ukq pho osynczei, mcdiiagl apykai ai,
plan e4 h'dejim d e ki ien s augi no lo sis p ocessan
SimkKPAA 15. gnLpc an c ikic i4 scien i ique p pi n q
ka q ii ipina o lap7 i 1911isky i 'i aminq Bo, aussi
adinun q oli c ilgi imi (lo ., " oliun " - lapas). Il
gan inanms seulemen a gal4 dans les euilles
SimkKPAA 19.
Mo i a ion é élleisan
papi mykS g eik5mg, indique
des ina ai e non seulemen
nécessimes e aide
eiSkinj, donusi e ninu i an g.
sude inges e mino cla umq, mais
Vis del o el e minq aiSkinimo
lsimin i ni e minal. Tou le emps
budas ne a ypad sdkmingas
ép ou amasipapasdi e i su
e min4, - his oi e du e me
appa idimo oujou s paai5kina elle
be de ce, nemokan indiquée
langues, peu b i i di icile jsimin i
iZ elgiam4 Galbu Sios mo i acija.
del e me daZnai e a p ieZas ies
in o ma ion Salia ge okai
ne
skliaus elies plus la ge aiSkinimo.
o igme supplémen ai e ou nie
sil okos
Les ex es de science e n ino
sen inie. Ne e ai oki4 a osenq
ai5populia inamuosiues les deux
lemia ad essan o siekis sinonimiSkus
o igmes kinimo bldai peu en bn i
e mipaai5 nuskin i. Comme déjà
u ilisés g e a - dans un même
é ai mine a, unoki ou un au e e me
o igmes aiSkinimag lemia P z. : Au
analogique maiak aupa s
i a dijamasis obje .
jys es o me, pa laquelle n lia inines
jon oses malga leiin ys milijo 1
imoni4, es K ilio n aiak aujys e
g - l ojo alascmija
(paudi e
pa a de)
ou
(nou g eikiikq
- ju a, o duniio, que se gama
iodii4,, halassa" pa-
k an esc, e ,,hoima"
- sangs) SinkGLZ 40.
O ien a ionis kilmg bLING e spécialisés i e me son scien i iques
nesen engiama iSlaiky i - ai is 5kinimas peu b i esiamas
app omiés adiau science e ex es, popula a inamuosiues nuo oclq
quo idiiniq si uacijq P.:l me al yz zcliais. Pl 's c p asn c
ial ini, dalykiSko pa beji ex ues, pa eikus i kilmes mo ono
i ai iausi changi imai, p o oque iio i cs apli kos, adinani
n e l l co ozija. Lui e kilmcs e eiikia me al l
apsi aukia ne s :on is o ial.s u apna ildimi.s, iu. Pu ion is
l di minas,,co ozija" a lon,ni(kos nio e mé aline li binium i imq,
p uion is sidub i cs nonc os e silab iniui
ildijin q. Kn oduoju même ya iniai bci iah,a iniai laik oi. Ils
J aside yiu
loik ai, cs
sidab as 'u iu.
e géné alemen
,- a l1-domus s i ino di bi iai aussi bien co oduoja.
U| enka aliumini ai e puode ui aug i agu kus ou quelques
Aliuninium, zinc
A1
jou s palaiky i ugiiius kopus us i i ns indas pamaiu
p akiu a. Thigi mé al a dideli ukumq - il co odue
Da ida GJP 5-6. Ad essan o ou ad essa o ép oimas (p.ex.,
p a ique mine asis ou kopls q auginimas puode) peu
bu i agu kq aluminium i aukiamas comme
supplémen ai e, ès i aigi medZiaga. Science dans les
ex es popula i amusi dailyinds si ua ions ai5kin i
pa e minams si elkiamos P z.: XX amiiaus gana daZnai.
pasi inko aisinq
p adZioje jaL nas an c ikieiiq scien i ique Mo ganas
T
géné iques.
N imoms
n uselq
- d ozo ilq. Siq muselq chacun sommes ma q: sandeliukues e usi oses
su nuskin us aisius, . nq, gs aniias uogienes sklando maiydi 4
museli y bu iaL Thi e es ga sioji d ozo ila, don les y imams i s 1 e
nim a i e n e (ks li gn' q p
: pasky e
) l ks an iai mo nink l Sink GLZ i1. La
combinaison du s yle académique e
domes ique componen s é Zia science
sa i um4.
populaa inamq-
jq ex eq
Mokslo peu imal
ex eses e min l
aiSkinimas ki q ipq
popula i inamuosies
ex es.
en se se an synonymuse, us ojamus
Synonymes daZ plupa
isan à p ai5igne
in e na ionaux
u ilisés des e mes
- Salia jq es
p ésen éami kalboje
P z.: plaiiau papli g
a ian es.
mc Sisdiiag4 apykai os plus
niekuoypa ingu nepasi eiike,
migdomieji ais ai on é é
de ek as kol 1903 années comme
p ade i na do i ba bi u a ai:
ba bi alis, peu bu mieux
enoba bi alis (skai . ojams
. a linomi e o nlio, liuminalio
dénominemen s) e k . SinkGLZ 42. Vicnin ele
chemini mediiaga, galin i ou ni ene gijq,
iioje sys èmeje es andenilis. Jo élec -
')
Pa"yzdingai es
c minijoje synonymie
su a ll' oje
maximalemen
es ein e
- ise, chaque
s4 oka bu q
seulemen un
Zymima que
e me. Thiiau
sinonimiSkq
e minq Jq
iSsan iausiai S .
1980).
(Keinys gausu.
appa idimo
p ieZas is es
ap a Es Kcinys
Son sinonimq dil
sa i e minai
ne
eigimu,
su ienodin os
e minologies,
appa aanda
suda inejami
ki q au o iq
a ojamq
c minq
neZinojimo.
jq nonikimo
a
nepa ikimo del
- ou cela lemia sinoniminiq e
in e na ionaliniq, e pu nai lie u iSkq
sinoniminiq e me se o me, quand Salia
liaudies ou li I ines langues
e minq a si adimq. De plus,,,Siek iek
su e minin q ZodZiq naujada q a
c iniq" ou,,5alia da p ida oma
d iZodliq be keliaZodZiq sudd iniq dans
des cas isolés son cons i uesni plus,
nc e ai uneZo e minq dZiai e mes'; e
oui. sinoniminiq e minq appa aî
,,il a i e que icSkan
ègingesnes i5 ai5kos" (Keinys
1980: 100, 101).
48
nus biologiques ko aliza c iai,
a bu e ideguonies en u i,
To laik a aip
n olepen cia kulq Jasai GE, 9; pa
- e Li u iSki co espondmenys, exemple: pio
campemen s an lama iebe kl l, iu '4 kaul y, ieiu y
aga 4 ke a14, ( andens ieiu Q l ki q, papa iio iakn4,
paukiii l kaulq e k . Gimbu BPL 28. C'es g ibes
éne gie e sa enou ellemen de l'essence
2enklai, niai n o e iikoje
ch onineje e luna ineje
symbol4 Thip e minai
(iemes) (menulio ciklo)
ai5kinami sis e u ye
Gimbu BPL 33.
pa iculiè ei-
ju nepab dZian .
Au e synonymis e minq ai5kinimo bldas, quand
Salia lie u i5ko es p ésen é e minns 0,
da an age in e na ional o ien é j nag inejamas
science Sakos specialis 4
- quali iéo E ad essa q: daZû
Li u i5kas Zodis, comme e me,
neu , odel indiqué e
u ilisé, mais nepapli gs
spécialaliojoje es li e a l oje
in e na ional co espondme.
pladiau
On peu ai e
p ésupposid4 que au
aiSkina ion
non spécialis e el
es du didac ique
- icke ina, que susipaZings plus acile j su oks e
au eme n- oksliniame ex e. P z. : Noin mieux
pobIdZio a ec e me des ina ai e
comp end e, kodil ainsi lomimasi mu acijus
causelianiiais ac eu s, enka uisimi m il io (spon a
n i su ga ninio
) o ga nizmu n u abili é p ieZas is e u mpam Ko ozijas pe sikel i
p ocei olimq p aei i Leke EG 14. sas sl s ip eja, pas d'une, mais kelil
-
nlii4 mic oo gajei pa 'i ii y ujes osi nizma i, pa l-zdiini, ba k eij os e
mik os kopiniai g ybai (mik omic e ai
)
LugauskB
6. No e que les synonymes géné alemen son
p ésen és emenan déjà Zinom4, anksdiau ex e
ai5kin 4 e min4, ou quand le e me es u ilisé
epizodiSkai.
Vaizdingai e l aigiai e mininai
ai5kinomis mé apho es e
compa aismes. Les mé apho es
u ilisées comme synonymes
aussi b i i peu en aussi ê e
-,,iSski iama
sema, a ojamq
mé aphE à pladiai
synonimq
app ochinan
0
Kai ku iq
(p z., e k .) pa oie daZni e la yni5ki ZodZiai ou Lodli l junginiai.
mokslq
Pyz. : Su le polyé hylène c oissen e se dé eloppen
mic oscopiques champignons, ypai pelejun4 (Penicillium) e gal eni4
bo anikos, médec gana
(Aspe gillus) gen4,s LugauskB 14. Pa yzdliui, hen olizi is
s ep okokas Il es à no e que le
(S ep ococc s haemoly icus) ne
con ien iiuieli4, qui4 ce aines bac é ies
peu en empo ai emen nelell l
RimkSBP 12. La in5cas co espondance de
la science popula i anamuosie s
géné alemen ex es es p ésen é sie
aiSkinin o si ues lailq i e minq b du
kian p écision. ki4 a osenil
pladiajai au publicomenei science
popula a inamuosiuses ex es nd a bu .
49
eilu es"
(Ea au dna 198-5:
142). P z. : Ilgiau
s abidani dang4, ii ,),sile
,,k in anii4 i aigidii l" - me eo Ll,
ie
n be i en i aigidiiq one skiejanii4
di b ini4 Zen es palydo 4, ou
peu ê e ispildingq ials ai
aus ,uis a spal iuis il<nijun iq
iiau is pai ai.s j's ide skZ 19.
Commen mou i . me e o a s
e me synonyme u ilise
mé apho is ginys,,k in an i am
as jun
L aigide", con enan
ealizuo q sem4 e
p écisé pazyminium
,, yks eld i"
,,k in an i", es ous5kai
possible e me eik5mes
aiSkinimas' .
Ou:
Pas an oju
gibe clin4 dougiau comme 10
emps isslée
@ upe augimq s imulaniiLl
ho mone4; ii j4 le mieux ii i a e
ac i euse
) a g,ibe elino ugi is) - - de la
c oissance du ige de la plan e
,,kon olie i l'
Simk PeA 14.
Saules gel ncs es l 'lii iikas b anduoliniu écij l chailas,
qui consommeja undcnili ab ac e el1
popula a inamuosies
JuMZS ll.Sk. Des ex es de
science mé apho e,
e ec ue e au e
comme ai5kinimo peu
onc ioncijE ei5kinio ou
addi ionnel élémen ,
p o- - pade i é élés
e me i a dy o ceso
o ien acija
me a o izacijq ibui inio
eikSmg. Aki aizdi
s iliaus
-
,,jun ame app oximumq pa lamajam daik u, di ec ini
pa le ojo s4ly i juo" (Zupe ka 1997: 62). P z. : déjà iio iim meiio
p adiioje scien ininka ns é ai Linon a enco e une a gal4
su
mediiaga, nL o
,,megs ama"
laquelle mangean "
nediiagos ge eja
j4,,ape i as
azo q. Sios
- i amine 8,, (pi idoxine) - iiaiikinimui
les ondemen s padeo l'amé icai
A. Mais e is SimkKPAu{sud KPAu}
18-19. Tokia que a osena aide
pa ce que l'in o ma ion pane a
elle assez comp end e, ou nie
isp idi, ce sudd ing, que acile
di ec emen e simplemen .
De l'accessibili é peu b[ i éalisés
ex es science daZ su ou se base
p incipe e compa aissons, qui dans les
gepopulia inamuosiues ai Zinomais
obje s Racliacinq mu age czq e
populia inamuosiues cks ues
eiSkiniais. P z.: galiI' Mokslo
mc a o os ou nela o iniai junginiai
daZnai iiski iami kabu dmis. Ce ains
ou a oja sakomybes uZ e s ylis iikai
ne 1988: 23; ne iksli4 mo y uo 4
au eu s kabu es seekan ii eng i
mé apho isa ion ( laxy"n. H plg.
Aba a i ius 2002:
populai inamuosiennes
210-2lI), aiau daZ su ou de
science e ks uosc mé apho as
,,au eu ines
sug c inijoms i5dis inguées
- nou eaux, nc ike i
sil okq mai"
(Ma cinke idienc 1991:
19). Ne a dou es que el
a ojipe dd as mas
kabu iu
ics mé apho e i5dildo
yciingas:iu o ine
-,,kahu ds gai ume"
daljjos Za esio,
asocii ciju es
(Ma cinke iiicnd 20).
1991:
Dans de nomb eux
a ejq
popula i amusiuo-
science se
ex e
kabu cs
eikoscc-
q u ilise
saikingiau e apdai iau.
50