scieee Open visual document viewer

Terminų aiškinimas mokslo populiarinamuosiuose tekstuose

Ona Petrėnienė

Full text

OnaPETRENIBNE I i i c L s pe d ago gi i s n i e s i e as TERMTNU A sX Xn , AS MOKSLO POPUARINAM- TEXTUO UOSIUOSE SE Il es à no e que La science popula i inamuosies ex es, dédiéesues pladiajai socié éci , géné alemen e sup an an ai supaZindinama a ec ac ualiausia e idomiausia scien i ique medZiaga: de niè es idées, décou e imais e pan. Siq eks q onc ion La plus impo an e es ,,paysik i suje ing in o ma ions4, e que Sidi bl q pa aukli - e ê able de idéo e emcl ion ê emen s- Liu, . y. ise e e e s, i aigumo" (Zupe ka 1997: 83) - g e a p aneSimo e eksp esine e apeliacine. S en unk ionen éalisée gian is ad essa 4, sudomi i a ec és elle soulemés p oblèmes, des moyens de langue ends ama u ilise nes anda iSkai, k[ ybiSkai, pasi elkian quo idiennes si ua ions. Dalykinis p écisumas, logiSkumas. acq c édibili é de la science ne sépa é dans popula i inamuosiux ex es du imag imag imaginai e, émo ionnel, subjec i d'é alua ion. Di e emmen negu s yleus ex e, don l'ad essa o iennomslinio iojasi i oki même comme il quali ikuo 4 specialis q, geban i ,,m4s y i abs akdiomis ca égo ioms, sudd ing4 scien i ique in o ma ionsq syn hin i, k i ybiSkai j4 isimin i" (Bi iniene 1997 : 27),mokslo populia inamqjq ex eq co ec emen p épa é à des ina ai e es pe ce oi in- p ésen éamq 'Science populia isa ion in cnsy i- Lic u oje emi o meo is XIX a. au à la in - XX u. Siuo p emie s m kslo populi inamqjq deiim mei'i: is. pé iode a iclesniq, aiSkinamii ai iq scien i iquesq a ec ,,populia emen basinidas. supaZindinama lesquels a é é communjam iSsila inimui eikalingiausiais c minais" (Palionis 1995: 268), es iSspausdinE A iZonis, J. Basana idius, J. Adomai is (Se nas). P. K. B ga, J. Jablonskis, A. Janulai is, J. SliUpas, P Vilei5is e beaucoup ki q o me o scien i iqueq. Nc maZiau dcmcsio la popula isa ion de la science es consac ée e iiandien in ellec u i- - s'e o çan sa is ai e nius socié éis la populia isa ion de science de ien impo an esne. A silgian besoins. is igalimq ad essa o an Ziq, e pa ., science a iclesnyjc, isan apz clg i daZncsnius iisila inima populia inamieji ex ai galibl i e minq aiSkinimo b[dus, cmiamasi ex s, ac uojami Siame ne ienodai. des inés à la plaiia audience. DidZiqiE nag ini q eks q dali suda i sé ie Mokslo nou elles ousen s. A) o macijq. On s'e o ce de p é oi ous les composan s du scien i ique dds ymo, ku iq ad essa peu paaiikin i. nesup as i, ie5koma bldq eux Dans Mind u l'abs ac ion es é i ée ex es, - chaqueq eiginj ise pag js i Zinomais ac s, illus e konk ediais pa . zdZiais. Pa iculai e neinkama d€n esys e meses, ju a ibué ncs gausa ou ipe les a osena ai possibili és di icilemen e ad essa o dome is eks 4 su okiamE naujo dm science is. Te minais - la plus impo an e, la plus in o ma i e pa ie du lexique du langage scien i ique des -ami dans ou es le usage scien i ique a manes de s yle2 (Realisée s ilis ind pa icula ybe - dalykinis jq p écision), aiiau dans chaque i5 onc ionne onc ionne di ingai . A siZ eigian i neapib eZ q ad essez 4, science popula a inamuosiens ex es s'es en iamis e minus, ou ni seulemen ceux be ku iq neimanoma i5si e s i. P éminybd ou nie dans le langage déjà i i isiés e mes, am ik q mokslo Sakq engiama u ilisés dans les ex .s ues popula i inan ues de science peu en ê e naujq, abejo inq, nelinks ania ku i naujada qa. Tous les e mes di isés ai5kini- I supplémen ai eon o mo ne eikalaujandius be ku iq aiSpapildomo kinimo e minus e e minus, ad essa ou comp end e peu ne pas comp end e aussemen . Les ex es de popula isa ion de la science ne ai5kinen pas à ous les sciences géné ales égales d'impo ance ca égo iques (p.x., s4 oces : A. Bi inicne, a siZ clgdama j,,lichnique s yleus neling is inius ac eu s, ypad cons an communica ion ac e, en endamo pa icipan q kin anc*ius plaiiqja sens, objec i s, ySio spéi uma e caliu ex e unkciona imq i ac i i és scien i ique s c ojc" (Bi inieni 1991:27). dis ingue ois p incipaux mokomqji e me odinl - héo iques (spccialqii), - scien i ique de s iliaus e p >s ilius moksk populia inam{i klauso lequel, y djos eigimu. p ipos ili, s iliaus ue scien i iq- pé ic ijai. A siZ clgdamas c minq unkciona imq cks e i , V. Lcidikas pa cikia ku iuosc oki (JIeii. 1990: 82) eks il.), classi ica ionq: c minq nou elles héo ies. nou eaux ku iamicji ( cks ai, ap aomes ii adimai e a aclimai, k c minq a dan icji concep ions, (an iniai in o ii, dokumaciniaicn ai, mokslo populia inamieji, publicis ikos eks ai, k .) e c minL Zodynai, encyclopcdijos, i i inamicji ( e minu k .) ex ai. Ic n inolog l selon (Z . Ga nisi e 2002:271. kiek icnas abejojan del icno ou d'au e e me ku i son ikc ina, que nou eaux ou naujada il, adiau e minai science maZai Zinon i a cisc cks us n " oc cs a i olin i niu eks q, cons i ue ou sudnisniu moksligali ku iq bas inda populia inamuosius espec i amll ap obu i e minai. ins i u ion s anda dcijq izuo i + -1 desnis, hypo heze, n e odas, aida, yiys, sys ème e k .) ou konk ediq science Sakq e minai, qui ad essa ui u e q b[ i Zinomi i5 conjoin jo iSsila inimo. p incipales Thi i ai iq s idiq s4 okos, l auk os ibend ojo ugdymo Pa yzdLiui, langues populia inamuosiuop- og amas. science se dans les ex es d'ajou ai5kina ion inu ile aux e mes, ei5kian s ga sq (p z., oixis YanagMVP 82, p iebalsls VanagMVP 82), des daliq (p z., daik a a dis KeinTA 69) ou iodLio daliq (p z., galune KeinTA 19,p iesaga VanagMVP 65,iaknis VanagMVP 67) les noms; de la bo anique dans les ex es popula ina amuosiens ne a ai5kinami bien Zinomi augalq (p z., no eli Janke RGA 11 pakalnu i , Janke RGA 24), medLiagq (p z., chlo ophylle) Janke RGA 9) a p ocess l (e.g.,pho osyn hèse Janke RGA 9) noms e k . Isamiau neaikin5en aussi ceux e mes don bldne la p écision séman ique, mo i a ion aiSkumas, peu en - assez pas de di icul é à comp end e ce ains compose ins ou composu ins e mes (d[ inius), ku iq eikSmgZia é él idine p op e o me e me, exemple.: mai inamoji e pe RimkSBP 7 ou Lidel aigapis S ide skZ ll,ilgaamiiikumas Skliu Kl5 e k . On comp end a, i5lieka ikimybe, que mine q oujou s e minq ad essa peu neu ok i. ex es neaiSkinam i maLai papli g, seulemen spéaliojoje Thdiau bien quelque pi e, quand la science popula i anamuosiens li I oje u ilisésen des e mes, qui sans supplémen ai e ai5kinimo des ina ai e en es e neen endus. Te min paiia son ansa a doi ,,jau jus" (Keinys co ec emen o ien e les consomma eu s- 1980: 32), adau pa ois idine o me e me ad essa 4 peu ompe i i. En de els cas ad essan non seulemen essaie iSkel i poZymius, qui peu en es e impe cep ibles, mais e s'e o ce de p é oi des e eu s de pe cep ion du e me e nonikslums. P z.: P i i - Valkinink4 depuis s e asa q ne suis di icil d'appo e aus ais iupi7 puiy Ziedais iydiniiq g azdikini l ieimos uii - lie u inq nak iZiedq. Nedaug es uii4, don monde bo anikams (juk loQn4 langue es a p au ine science langue e kiek iena plan e4 uiis a la yniikq a dq) emena Lie u q. E nebu inai iios uiys doi ê e iipli uses seulemen en Li uanie. Pakako, que les pi mqka ap aie bo anikai, di bg Li uanie e q a dq pasiulq. Li uini nak iiiede g andi seulemen Pie ll en Li uanie, Bal a usie, Polonie, en Uk aine Janke RGA 29-30. Sakalas passage is. Sakala passagis ne oyage pas du ou ; jis seslus pauki is. Délice paukiii l même es e à ié e là où il déménage, e iisk idusieji géné alemen g iZ a i senq lizdq Bala5e RK 52. C aignan que 44 l'ad essa puisse sa aip in e p é e donnés aies jq moy a e minus, aiSkinama cija, s'e o ce le plus dé ail é élé ik z q eikimg. La plupa du d6mesio science skipopulia inamuosiux ex es iama spéci iques Siekian , konk ediq niokslo 5akq e minams. susipa Zin i, ie5koma budq, comme pap asdiau e comp an amiau que ou nie in o ma ion b[ q accessible à chaque no indiam a ec Siuos e minus Un paai5kin is. i5 e minq aiSkinimo budq, populia inamuosiues se, ei5kinio ou yksmo, - daik o, qui e mes daZêmemen a ojamq mokslo eks uoski ingq k ypdiq apib eZimas. ja 4 mi, O ien uojamasi i dalinl apib eZim4: ne s'e o ce iS a dy i isq e me i e diam de l'obje pa iculiybiq, ddmesys su elkiam i poZymi, qui dans conc iiame es le plus impo an 6. P z. : Piliakalniai c'es o eo is, des inées des en i ons g en oj y Gimbu BPL116. Chogynybai les e inas L a medZiaga, bu inai nécessai e au no mal g l binei ac i i é supp ime Skliu Kl 28. Pa i apib eZimo ai5ka e au eokia: possible jungianiioji iS ai5ka7 peu bI i - ei5kiama ZodZiais appelasi ou appelée, ols ama du g ieZ os apib eZimo s uc u es l os (ai5kinim essemble plus acjim4). champignon se P z. : Dainai dé eloppen e ensemble bac é ies. sn ou i kiiiai. Tbks sa i a pio communica ion es appelé syne gisme Lu- 5 Te minq ai5kinimo bldus gana i5samiaiy a ap a g ki q Saliq kalbininkai - L. Ba a5io a 1985), I. K i ko (Knu xo 1976), E. Laza e id 1978), (Ba a ueea (, lasapenn E. Niki inas (H . n uH ki q. 1970) e Lic u oje 5i beaucoup s i is enco e maZai y inLi a. 6 Compa ons:. Th in e na ionalemen iodii y io lyne e me e/ekl oli as es aplb elié comme ,,MedZiaga, don moleculds, iS i pin os ou sulydy ol susl yla ugiijonus (d uskq, iiq e baziq i palai, soluci és des saluskes, e . .)' (TZZ Physiques 1969: 205). de la science popula i ina- aiikinimE: majame oki ex e andame sio e me ,.elek oli ai - ce ug5iiq, baziq con en ou d uskq pe neSdjq" jud iq jonq - elck os i palai, son s o es (Da ida GJP 20). Siame cks e pa le de e elck ochemines cigiam4 éac ions e négam4 sang i u iniius oddl, meinu, jonus skyla an. ik a medZiaga ad essan o ou n'impo e, comme i jonus, - dilpinan ou ondan e pan. Apib €Zi- seuleme- me n laissée pa lamqlq aide à ce qui pe ce oi si uacijq. 7 On dis ingue ois desc ip dZimE composan des pa ies: ,,apib iZiamoji i5 aiika (de iniendum), dé iniliandioji (deJ'iniens) e jungiandioji ( e a, c'es -à-di e, eiikia). iS aiSka iSkiama iS aiSka iodZiais Apib dZimas es desc ip dZiamosios e apib eZianiiosios daliq egale' (VLE 200i: 6a5). 45 gauskB 6. S u q,je peu bil i numo y' o, que nepasi u iiuses als ynbcs à elle peu ejoind e eliau. Tbks adhésion ,appelai akcesia ou adhe encia LydekPPKS 138. Apib eZimas, comme e me eikSmis aiSkinimo b[das, u ilisé dans ous niokslinio daZnai cela e mis ilia . s pos iliues (bien - nou eq nq i edimo adiau science es ues il peu balbai eksp ienione), nebldingais é alua ion popula a inamuosien- bI i supplémen ai e aux élémen ine suje . P z. : - c'es bal as, in is gels q a spal i Nikelis n e alas. Il es du , bien polimojasi. Gan iniai, ecou e s blizganiiu ou mu i iu poli uo nickeliu, l bai g aiiai a o lo Da ida GJP 34. Ii oki4 pa cldim4 lig4 gali u pamme i p o inio a silikin o e ilke onu ijq. Thiu, qui es main enan sikn ingai g doma co espondan e dic' a SinkGLZ 5. Isamiau déc inan ap aomqji obje 4, s anda d iquume e scien i ique g ieZ ume neli es e - o iciali communiccij si u pe eina i in ymesni pokalbi. Gana daZnai e minai aiSkinami é élZian O igmes mon ymas nujq kilmg. pe ce oi e me leidZia paZ elg i ijo aide a osen4, p igim i. A siZ elgian obje 4, I e me deux o igmes l a dijam4 possibles aiSkinimo b dai: p ésen ée مثلاً. :XX p adiioje bal us 1) his oi e du e me appa i ion, . p ade a aisii l his o iqueiko a lu. Sis ii appele nom é ai 'o p isom as o nin4 Thci o, kuio eikalc "Ge many" (98 m.) minimi Aes i, gen es Acs io unu imones, gnenan ys dans le y iniame Bul ijos ju os pak aiq je (pasak Thci o,,,deiiniajame S eb l ju os k an e"). Bal l langues pa laniius 2mones u bu jus igieu b 1 1 appele ais iais, que d'un a i iciinu bal 4 nom, aiau neaiiku, si Ti ci as le appelai ous bal es, ou pnls s, ou seulemen ceux qui gnm au ou Ais es Gimbu BPL 12. Ii p ieiis o ini y me al4 - ala o i i ino - 1839 m. pin cg dans le monde ka q iilydy as son a adejo iniinieia s Babi o). an i i'ikcinis lydinys babi as (nommé de Sis alliinium es u ilisé pou ab ique des bains de glissemen JanulMM 11; 2) indique, i5 laquelle e me du langage kilgs e quelle que ce nous a ons déjà sin e ini l e me mo i acija8. Main enan inhibi o i4, adinam l P z. '. 8 Dans la li é a u e linguis e6je el e minq aiSkinimo bldas n'es sou en appelé en'nino e imologija (Z . Ky, nxona, Ca, u aHa 2002: 149). 46 e u d( n eis (a gl. ,, e u d' - s li i i, n kdy i). Thi. iziologiikai akn' ios me liiagos, aussi églemen uojan{ios aug ly augimq. Elles le ina s ieb4 augimq, ai i ukq pho osynczei, mcdiiagl apykai ai, plan e4 h'dejim d e ki ien s augi no lo sis p ocessan SimkKPAA 15. gnLpc an c ikic i4 scien i ique p pi n q ka q ii ipina o lap7 i 1911isky i 'i aminq Bo, aussi adinun q oli c ilgi imi (lo ., " oliun " - lapas). Il gan inanms seulemen a gal4 dans les euilles SimkKPAA 19. Mo i a ion é élleisan papi mykS g eik5mg, indique des ina ai e non seulemen nécessimes e aide eiSkinj, donusi e ninu i an g. sude inges e mino cla umq, mais Vis del o el e minq aiSkinimo lsimin i ni e minal. Tou le emps budas ne a ypad sdkmingas ép ou amasipapasdi e i su e min4, - his oi e du e me appa idimo oujou s paai5kina elle be de ce, nemokan indiquée langues, peu b i i di icile jsimin i iZ elgiam4 Galbu Sios mo i acija. del e me daZnai e a p ieZas ies in o ma ion Salia ge okai ne skliaus elies plus la ge aiSkinimo. o igme supplémen ai e ou nie sil okos Les ex es de science e n ino sen inie. Ne e ai oki4 a osenq ai5populia inamuosiues les deux lemia ad essan o siekis sinonimiSkus o igmes kinimo bldai peu en bn i e mipaai5 nuskin i. Comme déjà u ilisés g e a - dans un même é ai mine a, unoki ou un au e e me o igmes aiSkinimag lemia P z. : Au analogique maiak aupa s i a dijamasis obje . jys es o me, pa laquelle n lia inines jon oses malga leiin ys milijo 1 imoni4, es K ilio n aiak aujys e g - l ojo alascmija (paudi e pa a de) ou (nou g eikiikq - ju a, o duniio, que se gama iodii4,, halassa" pa- k an esc, e ,,hoima" - sangs) SinkGLZ 40. O ien a ionis kilmg bLING e spécialisés i e me son scien i iques nesen engiama iSlaiky i - ai is 5kinimas peu b i esiamas app omiés adiau science e ex es, popula a inamuosiues nuo oclq quo idiiniq si uacijq P.:l me al yz zcliais. Pl 's c p asn c ial ini, dalykiSko pa beji ex ues, pa eikus i kilmes mo ono i ai iausi changi imai, p o oque iio i cs apli kos, adinani n e l l co ozija. Lui e kilmcs e eiikia me al l apsi aukia ne s :on is o ial.s u apna ildimi.s, iu. Pu ion is l di minas,,co ozija" a lon,ni(kos nio e mé aline li binium i imq, p uion is sidub i cs nonc os e silab iniui ildijin q. Kn oduoju même ya iniai bci iah,a iniai laik oi. Ils J aside yiu loik ai, cs sidab as 'u iu. e géné alemen ,- a l1-domus s i ino di bi iai aussi bien co oduoja. U| enka aliumini ai e puode ui aug i agu kus ou quelques Aliuninium, zinc A1 jou s palaiky i ugiiius kopus us i i ns indas pamaiu p akiu a. Thigi mé al a dideli ukumq - il co odue Da ida GJP 5-6. Ad essan o ou ad essa o ép oimas (p.ex., p a ique mine asis ou kopls q auginimas puode) peu bu i agu kq aluminium i aukiamas comme supplémen ai e, ès i aigi medZiaga. Science dans les ex es popula i amusi dailyinds si ua ions ai5kin i pa e minams si elkiamos P z.: XX amiiaus gana daZnai. pasi inko aisinq p adZioje jaL nas an c ikieiiq scien i ique Mo ganas T géné iques. N imoms n uselq - d ozo ilq. Siq muselq chacun sommes ma q: sandeliukues e usi oses su nuskin us aisius, . nq, gs aniias uogienes sklando maiydi 4 museli y bu iaL Thi e es ga sioji d ozo ila, don les y imams i s 1 e nim a i e n e (ks li gn' q p : pasky e ) l ks an iai mo nink l Sink GLZ i1. La combinaison du s yle académique e domes ique componen s é Zia science sa i um4. populaa inamq- jq ex eq Mokslo peu imal ex eses e min l aiSkinimas ki q ipq popula i inamuosies ex es. en se se an synonymuse, us ojamus Synonymes daZ plupa isan à p ai5igne in e na ionaux u ilisés des e mes - Salia jq es p ésen éami kalboje P z.: plaiiau papli g a ian es. mc Sisdiiag4 apykai os plus niekuoypa ingu nepasi eiike, migdomieji ais ai on é é de ek as kol 1903 années comme p ade i na do i ba bi u a ai: ba bi alis, peu bu mieux enoba bi alis (skai . ojams . a linomi e o nlio, liuminalio dénominemen s) e k . SinkGLZ 42. Vicnin ele chemini mediiaga, galin i ou ni ene gijq, iioje sys èmeje es andenilis. Jo élec - ') Pa"yzdingai es c minijoje synonymie su a ll' oje maximalemen es ein e - ise, chaque s4 oka bu q seulemen un Zymima que e me. Thiiau sinonimiSkq e minq Jq iSsan iausiai S . 1980). (Keinys gausu. appa idimo p ieZas is es ap a Es Kcinys Son sinonimq dil sa i e minai ne eigimu, su ienodin os e minologies, appa aanda suda inejami ki q au o iq a ojamq c minq neZinojimo. jq nonikimo a nepa ikimo del - ou cela lemia sinoniminiq e in e na ionaliniq, e pu nai lie u iSkq sinoniminiq e me se o me, quand Salia liaudies ou li I ines langues e minq a si adimq. De plus,,,Siek iek su e minin q ZodZiq naujada q a c iniq" ou,,5alia da p ida oma d iZodliq be keliaZodZiq sudd iniq dans des cas isolés son cons i uesni plus, nc e ai uneZo e minq dZiai e mes'; e oui. sinoniminiq e minq appa aî ,,il a i e que icSkan ègingesnes i5 ai5kos" (Keinys 1980: 100, 101). 48 nus biologiques ko aliza c iai, a bu e ideguonies en u i, To laik a aip n olepen cia kulq Jasai GE, 9; pa - e Li u iSki co espondmenys, exemple: pio campemen s an lama iebe kl l, iu '4 kaul y, ieiu y aga 4 ke a14, ( andens ieiu Q l ki q, papa iio iakn4, paukiii l kaulq e k . Gimbu BPL 28. C'es g ibes éne gie e sa enou ellemen de l'essence 2enklai, niai n o e iikoje ch onineje e luna ineje symbol4 Thip e minai (iemes) (menulio ciklo) ai5kinami sis e u ye Gimbu BPL 33. pa iculiè ei- ju nepab dZian . Au e synonymis e minq ai5kinimo bldas, quand Salia lie u i5ko es p ésen é e minns 0, da an age in e na ional o ien é j nag inejamas science Sakos specialis 4 - quali iéo E ad essa q: daZû Li u i5kas Zodis, comme e me, neu , odel indiqué e u ilisé, mais nepapli gs spécialaliojoje es li e a l oje in e na ional co espondme. pladiau On peu ai e p ésupposid4 que au aiSkina ion non spécialis e el es du didac ique - icke ina, que susipaZings plus acile j su oks e au eme n- oksliniame ex e. P z. : Noin mieux pobIdZio a ec e me des ina ai e comp end e, kodil ainsi lomimasi mu acijus causelianiiais ac eu s, enka uisimi m il io (spon a n i su ga ninio ) o ga nizmu n u abili é p ieZas is e u mpam Ko ozijas pe sikel i p ocei olimq p aei i Leke EG 14. sas sl s ip eja, pas d'une, mais kelil - nlii4 mic oo gajei pa 'i ii y ujes osi nizma i, pa l-zdiini, ba k eij os e mik os kopiniai g ybai (mik omic e ai ) LugauskB 6. No e que les synonymes géné alemen son p ésen és emenan déjà Zinom4, anksdiau ex e ai5kin 4 e min4, ou quand le e me es u ilisé epizodiSkai. Vaizdingai e l aigiai e mininai ai5kinomis mé apho es e compa aismes. Les mé apho es u ilisées comme synonymes aussi b i i peu en aussi ê e -,,iSski iama sema, a ojamq mé aphE à pladiai synonimq app ochinan 0 Kai ku iq (p z., e k .) pa oie daZni e la yni5ki ZodZiai ou Lodli l junginiai. mokslq Pyz. : Su le polyé hylène c oissen e se dé eloppen mic oscopiques champignons, ypai pelejun4 (Penicillium) e gal eni4 bo anikos, médec gana (Aspe gillus) gen4,s LugauskB 14. Pa yzdliui, hen olizi is s ep okokas Il es à no e que le (S ep ococc s haemoly icus) ne con ien iiuieli4, qui4 ce aines bac é ies peu en empo ai emen nelell l RimkSBP 12. La in5cas co espondance de la science popula i anamuosie s géné alemen ex es es p ésen é sie aiSkinin o si ues lailq i e minq b du kian p écision. ki4 a osenil pladiajai au publicomenei science popula a inamuosiuses ex es nd a bu . 49 eilu es" (Ea au dna 198-5: 142). P z. : Ilgiau s abidani dang4, ii ,),sile ,,k in anii4 i aigidii l" - me eo Ll, ie n be i en i aigidiiq one skiejanii4 di b ini4 Zen es palydo 4, ou peu ê e ispildingq ials ai aus ,uis a spal iuis il<nijun iq iiau is pai ai.s j's ide skZ 19. Commen mou i . me e o a s e me synonyme u ilise mé apho is ginys,,k in an i am as jun L aigide", con enan ealizuo q sem4 e p écisé pazyminium ,, yks eld i" ,,k in an i", es ous5kai possible e me eik5mes aiSkinimas' . Ou: Pas an oju gibe clin4 dougiau comme 10 emps isslée @ upe augimq s imulaniiLl ho mone4; ii j4 le mieux ii i a e ac i euse ) a g,ibe elino ugi is) - - de la c oissance du ige de la plan e ,,kon olie i l' Simk PeA 14. Saules gel ncs es l 'lii iikas b anduoliniu écij l chailas, qui consommeja undcnili ab ac e el1 popula a inamuosies JuMZS ll.Sk. Des ex es de science mé apho e, e ec ue e au e comme ai5kinimo peu onc ioncijE ei5kinio ou addi ionnel élémen , p o- - pade i é élés e me i a dy o ceso o ien acija me a o izacijq ibui inio eikSmg. Aki aizdi s iliaus - ,,jun ame app oximumq pa lamajam daik u, di ec ini pa le ojo s4ly i juo" (Zupe ka 1997: 62). P z. : déjà iio iim meiio p adiioje scien ininka ns é ai Linon a enco e une a gal4 su mediiaga, nL o ,,megs ama" laquelle mangean " nediiagos ge eja j4,,ape i as azo q. Sios - i amine 8,, (pi idoxine) - iiaiikinimui les ondemen s padeo l'amé icai A. Mais e is SimkKPAu{sud KPAu} 18-19. Tokia que a osena aide pa ce que l'in o ma ion pane a elle assez comp end e, ou nie isp idi, ce sudd ing, que acile di ec emen e simplemen . De l'accessibili é peu b[ i éalisés ex es science daZ su ou se base p incipe e compa aissons, qui dans les gepopulia inamuosiues ai Zinomais obje s Racliacinq mu age czq e populia inamuosiues cks ues eiSkiniais. P z.: galiI' Mokslo mc a o os ou nela o iniai junginiai daZnai iiski iami kabu dmis. Ce ains ou a oja sakomybes uZ e s ylis iikai ne 1988: 23; ne iksli4 mo y uo 4 au eu s kabu es seekan ii eng i mé apho isa ion ( laxy"n. H plg. Aba a i ius 2002: populai inamuosiennes 210-2lI), aiau daZ su ou de science e ks uosc mé apho as ,,au eu ines sug c inijoms i5dis inguées - nou eaux, nc ike i sil okq mai" (Ma cinke idienc 1991: 19). Ne a dou es que el a ojipe dd as mas kabu iu ics mé apho e i5dildo yciingas:iu o ine -,,kahu ds gai ume" daljjos Za esio, asocii ciju es (Ma cinke iiicnd 20). 1991: Dans de nomb eux a ejq popula i amusiuo- science se ex e kabu cs eikoscc- q u ilise saikingiau e apdai iau. 50