scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

E. Wüsteris ir E. Drezenas – terminologijos pradininkai ir esperantologai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

E. Wüsteris ir E. Drezenas – terminologijos pradininkai ir esperantologai

Author: Aida Čižikaitė
Year: 2004
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/660/751
REVENZIJOS, APZVALGOS,
INFORMACIJOS. BIBLOG RAFIJA
E. WUSTERIS
IR E. DREZENAS
_
TERMINOLOGIJOS PRADININKAI III. ESPERANTOLOGAI
Ano ação
Tc minologijosp adininkai i zymiausijosa s o ai E.Wiis c is,E.D ezcnas.W.
Os waldas. oi ga sls
A. Wa nc is e espe an is as. lip pa
cspc ln ologai e in c ling is ai. Nc
acon eceuinu nas, que puikus e ou o di b iniq
lingu is ines espe an o kalbq bazcs iimanymas,
sugcb~iimas su au inimis kalbon is, ku iq pa a
susie iinei, labia , siai b malizuo ai s iiiai
elas g e in i ik os. pa yL cs e elemen ais com
e nin, speci i iei k oku.l im i. ski s n ui e
di b inemis lingu, oi ncmcnka paska a mui o
i a dijikllbos mui, s anda iza i nui. iia p ecisa de
p ecisão, aiikumo, no minimui e (ou) especialino
equi alen ecn un z s ki JukU kalhq i i igá eis
pa a e minos.
umae eikimiikumo, pagciduu inas (be ncp i alus)
K. Gai cnio li os Lic i
e a lgl o.s n c n c n's
an i ologi.ja: eo ias (2002)
p h ig jc ke lios
c minologijos lco ijos e
j
ulo iai. ick p isla om s
Sicki E des inada. Wiis c iui (Gai cnis2002: 116, 121,131). l992 n.
ic o.
Ju malojc ykokon c encia, dedicada E. 10O-osioms 2002 m.
Na i o de
D ezeno
mc in ms, Rygoje
- 110-osion s
nascido
p anc5imq i
Pas a ojoje
dan c inems. V.
Skujina
,,E ncs as
D ezcnas ba ine co ija e
skai c
p á ica' (Aukso il e,
123 e minologijos
Labanauskie ni 2002:
12,1). Thiiau isso bo'cik
encon á-los pa ,1,ko
lic u i5kai'.
e udo. kq sob e
PZiu ejus Lic u os cspc an ininkq sqjungos biblio ckos
ka alogil, as a mui o dauq mcdZiagos sob e a igos ]i.
E. Wiis c j i [:. D czenq.
Todcl decida pa cng i
paZin ini que se á
galbu
bcsidomin icms
ido us
c n inologija.
Tikslas e uZda iniai: discu i i E. W is c io e E. D czeno e ni ologijos
abalhos, e elados espc an o linguagem pedsakus juosc. Obje as: E.
Wiis c io e E. D ezcno bcnd ada .biação c minologijos s i yjc, ju
cspe an iniai ySiai.
' Ta minok giju gana
publicação é menindjusi E.
cikiminga
Wiis e io Sim me i
-
Z . J. G ai e ny e.
kui Wiis e iui E.ugenui n e 1. 5,
Tc inologijos eo ijosp a lini -
- 100
1998, 126 129.
- Te ninologia
171
Me odai: anali inis. ap aSomasis. T im dados: csp 'c an o ala pa cng os
monog a ias e s ilips uiai, nag incjan es E. Wiis e io e E., D ezcno
eikl4. Rezul a i i: cspc an o e ki l di b iniq kalbq g amá ica e lógica
p incípio aplicação do idioma no minimo c'la bc u ejo pad onizando
po cikio cchnikos kalbq e k iun e minus. Tz d ie.jq p ajos i odo
c minologias dininkq, espc an ologq e bend ada -
- E. Wus e io e E. D ezeno
-
a i idades biação.
En e cspe a . ologias e
c n inologias, que es uda
especializadas lcksikos a amen o,
s4saj l, abiem ni a bem Zinoma.
mui o adiau no minamen o e
cspe an ininku ibq impusims isso UZ
planeamen o p incípios, é bas an e
judcjimo i cien is as daZnai nc ncis
imaginoja. que no a. bc impo an e.
pal gin i
in eligam
eque iminga
mundical
disckonomikos
ys ão
e comc ção
pomcgiu"
ciplina pode kq
u e i com
.,nc im u
embo a bcnd a
- di b inemis kalbo nis. Ne espc an o bcnd uomenclje os s4sajos ng: a
gc ai Zinomos. Galbu odel, que algunse p adininkq, a si, o ga e i5 icsu,
a sispy q nuo di b ines linguagem pag indo, dauciau dcmcsio cien iniam
abalhoui nc eliziu sky c gu paiiai di b inci kalbai. Rcgis, a ejo empo
a k cip i demcsj i ac s, que são nc só idomios his o ico de alcs, mas
podem buí ú eis acionaliam ao uso do idioma. Tal ez não seja udo
coincidência que mui osclis Zmoniq, que su aidino eikiming4 e minologias
ypad aidmcn! aidoje, an igdiau se iamen e in e essejosi di b incn is
línguas. To.p pode nine i du ySkiausii s, j 'j labiz usiai pasiZymejusius
- Eugen4 Wiis e l e E nes 4 D ezeniy.
E. Wiis e is (1898-1977)
Eugenas Wiis c is gime 1898 m. ou ub o 3 d. Wicselyje
(Aus ia, nc oli Vienos) okicdiq kilmcs ab ikan o
Seimojc. u eioje pjlklu e me alo olcação com ic inc
elek inc. mc q gimnazis ls u si ik inz i gamykl4 15
ap iko cspe an o di igeli. Ele iSmoko línguas ápido Siq
kalb4, cme suas mok, i amigos, eiles e e li c a l 4,
a5c e a igos.
g oZing Bhdamas l9 nc q
i(..ne eikSmingo lcidcjo"
ecebeu pasiulymq
pa eng i cspc an o
iocl,nell.
,p ojek as g ci ai iSsiplc c i
eniklopedin! Zodyn4, que
d as i5kai p ancou maZos
p us u is possibilybcs"
(Wi s e 1974: 435). Laimci,
publicação Hl
& Sohn
(Lcipci-eas) in es e o j b[sim4 cikalil 100
000 na kiq e,,su a inj 78 l adincje pa e.
suski s y de i kc u is s4siu inius, b - o
pa lama apic espc an ologijos
hono a a".
1923 m. apa eceodi
o p imei o silsiu ini
(apie p.).
200
(= c n inologias)
p incípios.
1921 m., apgs diplomuo u inZinic iumi,
E. Wiis c is nula :,,Zi lils
dokumcn us, que colheu di bda nas
i
encikl lpcdini da bq, u iliza o i
di k a o disc acijai"
(W is c 1971 27). Kick galcda na 5i p ojck a
palaike Comissão alemã de pad onização.
Po d cju nlc q oi p epa ado
20
scg u l ank i S is, bc
noksliniai ado ai seu
nep iemc k ip
cspo s li i' o.
i iiau dcl seu
L ciklope linio i xl.1'n eque
i u o ius já oi pa2is amus com
s u ga o auki osios echnikos
mokyklos ck o iumi e d ien
p o esso iais, e e . dise acijos
gynin isko c klildi l. Da icnel sckmc
publikuoian - E. WLis e is ecebeu
pa aln4 iS P [sijos a chi ck l os akacle
mijos e ado VDI (I e ein
De ilsche
Ingenieu e
- kie ii s iniinie i4
s 11ung ) edi o ia, que pajcge
i5sp essdin i e i iS i mui o
sudc ing4 paglapiq cikal4 pc
cko diikai un pil laik4
446
- 4 semanascs.
Taip l93l .
apa eildc Tbchnikos,
pa clek o echnikos,
idiomas
in e nacionali is
s undu izu :i as, que
imoj oi p ipaZin as
cchnikos e idiomas
spccialis l.
Ligi SiL dienq
isso pag inclinis
e n inologijos
documen o.
Del Sio cikalo unicumo
inZinic ius E. Wiis c is
já seu iSleidi lo mc ais
oi in i ada i
in e nacionalini
ling is ; ko g csa
Zcne oj,-'.
Desde 1932 n . ele
pa icipou cngianl.
Tu p ou ini clck o c<:l niko.s
zod 'nq e bcnd colabo a a o
Th p au incje nacionaliniu
s anda dizações l ganizacijq
eden cijojc
(iSA - In e na ional
Fcde a io o he No ionul
S onda dizi g.Associa io s).
193-1 m.
ele c'liau pusillc s cig i
cujo ciklai ele mesmo e
lide a a.
c minol gijos kon i c q,
Ii.eikia paZl,me i da
kclc 4 seu
i ai iaiakiq abalho
i Suniq: m. ECE
19-50
(Econo ic
C c i. sio li E n pc)
pask i ji aclo au i in e nacional
do sq okq
Zodyno The 4achine Z . o1
kl in o d b i. Sis
pa yzdinis c minologijos
cikalas apa ece ode i96ii m.
1971 m. lkn i IIIFOTERI I 1 (l en alio al In onna i Cc i e.l'o
Tc mi olog - Th p au inis c n inolog,ijos inJ'o maciios
cen u s).
1912
m. ga cl Vicnos
uni c si c o
ga hes
p o esso iaus
su cikian a d4,
lcksikologij4,
i eisg des y i
lcksikog a ijq,
le minologijq
ypac e idiomas
no minimq.
E.,
Wiis e is é
in e nacionalmen e o
ní el p ipaZin as
gijos p aclininkas.
c minolobcnd osic s
119
E. D ezenas (1892-1937)
E, ncs as Vilhelu as
D czcnas gimc 1 i92 n .
lapk idio 14 d. Licpojojc
(La ija).
Pi n oji
Rubc niu-
kal a
ko nasceu
la iu. a
l u o okiciiu.
segunda
sq ala
iq ele
scp ne -
i( noko nic u.
Scp yniolikos
- ido ( icnas i5 espc an o
kalhos p ancuz -1 e anglu
k l), espL l'iln o, oi
in2inic i s. ca alis a.
albas. Ele lobulini o p oje
es a al
a nacsu ojas.
1921 m. E. l) czcnas oi icnas
s cigian Resii inicia o i "l
So ic q publikq cspc an ininku
sqjung4
(SEU
* So c 'espubliko
Espe a is a
U uigo),
o nou-se
pos e icou
esponsinguc'-
a é mesmo
ju
g enijos e
sck e o iumi
iiame seu mo im.
E. D czenas conside ado
in c ling is ikos
m. mui osybg a igo em e 15
p aclininso ic inis ku. 1921-1932
monog a ij pic ele paskclbc
comunicações in e nacionalinc
his o ijq i apic
ala eo ia di b iniq kalbu
(ypai
espe an-
1924-1933
Li5kai).
- l3 knyg l o ganiza ima. 1934-1936
n . e
apic cien í icos
b o5i[ q abalho
m. apa eode 4 lcidiniai sob e
moks au ini l kalb lo e
in e p au inimzl e no minimE,
cchnikos e minLl
en e W sjq usiSkas e io
Mask ojc.
E.
clisc acijos i5[cis as 193,5 m.
a ian e, TLo empo E. D czcnas já e a So ic u
Szjungos cien í icoq akaclc nijos bchnikos e
e n inology Comissão memb o 99I:.27). 193-1 m.
(Kuzncco lhe ag adc u uZd - o is c ia ciência e écnica
c min l e posakiu n minin o komisijn p ic V ls ybinio
komi e o e ela lide u i.
no inimo i937m. baland2io 14 d. E. D czcnas oi a c5 uado jun amen e
com bend ada biq g upc. SEL ccn inian e komi c c. Ti paiiq me q
ou ub o 27 d. nu cis as mo i e suSaudy as. Po 2() me -1 (1957 11d.)
eabili uo as,,dil m. ucguZes odosiko deli o sudi ics ncbu imo" 1992:
(S cpano
9).
Jq coope ação
P imasis abicjq
susi ikim s inZinie iq, i 'yko
in c ling is q, e minolog l
Be lync kai E., Wiis c is oi
k4 só ga gs
1928 m., imp imiu jo em
Al cdu Schlomannu, ZodZiu s i-
ins uções colabo a com
,, echnikos ics Seu
o iginá ioku"
eco dações E.
(Wiis e [)14: 134).
Wiis e is apic
5i encon oim4
aSo: empo às
,,Tuo gana ikjaunas, us usas o igmes, com kcpu e
ezes manc isi a a
com snapeliu, bu qs ca o ka ininkas, Pabal ijo como
cliau suZinojau. D czcnas, i en e-
Isso oi E nes as
eliau isi aukgs
au ini e minijos
s anda dza imE"
( cn pa , 436).
1E0
193
1 m., uoj po E. Wijs e io kchnikos kulbos s andu i; i. 'l io
u plu i io
apa ecimen o, E., D czenas pasi lpino, que So ic q Sqjungos moksl l
akade nija a lik l Sio eikalo ckspe izg. Ren ian e sua mui o
posi i a i5 ada,5 asmcnu g upc, uZduo i lide ada E. D czcno, ecebeu
pe Zi uc i e iS c s i eikal4. Siek ick kupiu uo as Teclmiko.s
linguagem a p uu i is s anda iza inns us l ala iilcis as 193-5 m.
no inal. 1936 m. p adZiojc odos
3 00i) egzcmplioliq oi endido.
E.,
W ls e is e E. D czcnas comunica am a é mesmo E.
suimimo. Thi
D czeno es emunja um in e lingjq lai5kai. que
y inejo Zy niausiq iiuolaikiniq is q D. Blanke, E.
Wiis c io colega e amigo.
ISA - 1928 n. 17 nacionaliniq
s anda dizações o ganizacijq iku a
edc acia. Ji[pinosi isq lSiq
mundialiniq medida de ienc q e
echniniq pa amc l su ienodinimu,
a é An asis mundial wa as
in e aukc sua cikla.
l ai iu Saku specialis as sp encic seu p oblcmas Tcchnikos Comi e es,
sunumc uo uosc en e 1 a 3 . comissões cada ez mais pinam
Sie diu s iiiu e minijos en endimo, p oblemomis.
conc e -
di iguda ões que cchnikos objck u s anda dização decide
ncb na g ieZ ai a si ibojusios, eikejo cng i kick galimi
a ge q i a diji 4. Dado sepa i as ciência Sakos nickada
pladiau sL p an amus p incipais p incipus p ici ieiko i
idiomas m lniu p leng c' 1 odosos s ilims. in e med
kudl io sup l imas e in e nacional bcnd colabo ao.
em 1934, em p epa ação pa a a sua con e ência S ockholmc, que u cho
1936
e, yk i m., 1Sl ecebeu so ic ines dclcgacijos Rapo q, pasi a5y 4 E.
D czcno (Ape:eu 1936). Já 1935 m. A. Samojlenko, E. Wiis e io bcndlabo io,
espc a i5kas Rapo o e imas iSspausdin as Mask ojc e
A ns c damc (D ezen 1935). Veliau pc sp in ado em 1983 com A. Wa nc io
im
ZodZiu,
chamado
,, e minologias
clássica" 1983:
(Wa nc
onde 5i li o é
84).
Rapo us e mina-se de dois
komi c q e is cig i c ia
pasiOlymais: Te minologijas
in e nacionalini c minijos kodq.
Abu pasillymai o am p ii n i
ienbalsiai (já 19 au iniq
So ie q Sqjunga
s anda d izacijos o ganizacijq). (E. D e-
zeno ecebeu
c ia Konk c us
pasillymas
si kodq.
z du) uZduo i
i ISA em Basilea a cou 1935 m. bi Zclio 7 d. S4 aSq p incipalmen e suda i
cspe an o mo cmos. m. im do e ão 1936 budape5 e i yko p imei a do
no o Tc mino ogijos comi e o
ISA 31 con e ência, que u ejo e psisp gs i del siulomo
codo. Bi Zelio no inal yko p epa a ó io in e nacional
Vienoje posidis. Gausiai pa icipou
( icna i5 e a siun c mui osybg laiikq
okciden alio
181

a i iciais, Edga o De Wahlio 1922
n. ku inys) ep esen an es. Eles
a gumcn a o p icS espe an o e
mais y. ago a a okalbq uZ
na u alis incs, .
kalbq ja q
in e nacional
sukcbend a in ui
adap ado o mas de
Tai lc sqmyii. E., nc
código.
apesa dideliq
D czcnas, io), ncgalcjo
pas angq ( ambém e
E. Wiis e-
pa icipa em deba es nei
Vicnoje, nci Budapc5 e. Juosc
occiden alio ep esen an es
pa a gun cnla o ão mui o uZ
sa > na l alis ing di b ing
kalbq.
Sp cndimo m. Pa yZiuje dalydcl codo
spccialis ai p icme que é p eciso c ia
ha nias codo ZodZiq da ybos esoliucij4:
ncbu o acei a . 1937 imanoma kas e il oi
a idc as. Só 1933 n . Be lyne i ai i l s iii l
,,Manoma,
eg as.
<..'> Sios eg as b[1q pa e
c minijos
ak o já cgzis uojan icms
e ninams. Elas não êm
nem maiSy i labu, nem
1974:
z p au iniams o a a
de o ma in e nacionais"
LodLiq, ku iq
be cik já
o mas são
(Wiis e
425). conc e o
Ti igi p imei o pasill as
código ncbu o
minologias E. D ezeno,
acei o. Embo a e -
193 i m. ISA komi c o
pz siuly a o p iim a, E.,
W is e is nickada
nebukodo ideia,
P ie5ingai ela nea sisake.
- possibilybe in e nacionaliniq |c dLi l Saknq
(ypad la yni5kos kilmcs) pag adu c ia
iden iSkus e minus en eusai ai ias línguas
e assim alag in i cien ini e echnini io
sup a im4, dijl is i( no o uZbu da o.
E. Wiis e is deixou p epa 4
dZiu cs
Rudica iun *A ku ium. e
gauapim ies hand a5 !
que ago a é possí el
i 1! INFOTERMo como
mic o ilmq. Tiejus anos ISA 37
(1936-1939) p incipais bu skaiiiui inkandius aplicy inus c n inology
enge kuo didcsniam kal-
p inciples, ciência i ai ias e cchnikos á eas. Komi e as (Felbe 1991: 44)
ISA Zodynq pa enge p epa amen o nulodymus, jq p epa imo
bibliog a ines Sakiniq Zodynq odykles. Ace i ai mine ini in e cau iniai
pe spck y as, in e nacionalincs in e nacionaliniq c minq aisyklcs,
l a dijimo, sE okq e c minq icnodinimo p incípios.
Depois da
gue a no aia
(ln e na ional
is eig ame 1SO O ganiza ion. o
S anda i-
za io
- Th p au inA s unda izacijos o ga izacija/
Tc minologijas komi c e, pa adin amc ISOITC 37
( e minology-p inciplcs and co-o dina ion) p ic jq ncbu o g lL a.
1932 m. Pa yZiuje oco eu
Mundial Cong essos
elck o echnikos. E.
Wiis e is, cujo li o
sob e s anda iza im4
elck o echnikoje" kq
,,ypad só oi mui o
idiomas
a o a elmen e
acei a, Vyko
con ei e p ane5imE.
ka 5 a diskusiia.
Foi silly a acei a cspe an o kalb4, cngian In e nacionalini elek o ecl nikos
io$ nq. Thi icnas mais impo an esq, ukusiq ilgiau ncgu 20 mc q IEC (ln ema 82
io nl Elcc o ech ical Co nn ission - Ta p uu i i clek o echnikos komisija)
da b l. ep esen an e, eike okiediq kalE,. Wiis e is e a pe manen e da Áus ia
bos consul as. Thdiau, koljis oi iS ink as di b iniq lpin is kalbq c minais, oi
mui o ki i iq. albai espe an o palaiky i
30 elck o echnikos
specialis q
(não só iS Vakn q Eu opa) ao bend q laiSki1, o i5 So ic q
S4jungos a cinzi pacios d iejq os c ip ics o ganizacijq
nome nkla io icialiq os abalhju aS as. Um m. apa eode jq
e a E.,
D czeno. 1938 Kai p imei o IEV ([n en acia Elek o ec:lmika l/o an -
Ti] p ou inis alek o cch ikos ic dl, us), idiomas p ancuzq e anglq, bc , Salia
okie diupag i di es oi, oi e língua espe an o.
i alu e ispanq, lygia eise
A spindZiai Siandien
Zll in c ospek i ie, odos
p ecocsni es udos e o ganizacin s
es o ços podem pa engiamicji icnam
aisiui
e ela apenas como en a i as
b i ndZiam e ninologias medZio
- maSininiq i ankiq basiniam
e minynui.
19-50
m. ECE (Economic
J'o
Con mission Eu ope)
- Co nisia Eu opeia da Economia
nosp ende ao Unido Thu 1)
mui osakalbiq pa engiamqji
pa cng i iodynq - es q como
p ojck 4.
e minynq
aplicação Foi
escolhido sa ea
- maininhas
i ankias.
jq de ge al
p incipais
sq okos.
Como os p incipais
obje i os o am eponemados:
1) p a ine nauda indús iaci e
come ciobai, 2) pa eng q aplicação
leksicog apia abalhos.
p incipL pa , yzdinis e minologijas e
Pc' ilgo n pcs ingo
i inejimo 11
go e noybi l suda i abalho e upg.
Fundamen incms di ec i om
de e mina oi designado o
e minologas ckspe as e maiininiq
i ankiq spccialis as E. Wiis e is.
1968 m. apa ece o p incipal
omas (iS planio q okicciq,
ispanq, usq e k . kalbq
om l icnais mc ais o
p incipal anksdiau ncgu
ab ange 1401 s l ok4 com
apa ec oki5kasis). Ele
apib eZ imis angl l e
p anc[zq línguas.
Segundo galu ing ISOITC
374 A es u u a ela l a é seguin e:
1) clássini
aco do
(s . a ky-
co esponde
as de
Zodyn4
s i is. di ig ujan e de-
Ialia UDK nume ação pa a cada
s4 ocai).
2) s4 okos
são,,i5dalijamos
i ka eles"
[daugiakalbiq
Zodynu iSdalijimas i s i is, i5ki pus iS li os e suklija us an
ko eliq, e a lq,mas de aco do i ai ius k i e ijus pi mq ka 4 oi
pa a o o A. Achloma no seu ili s uo L ose echnikos m. é
mui o megs amas e minologq iodynuche
18-l
(ITW) n desde 1906
- no min ojq (ISOIDIN e k .)] a é a inal e são
ele ônica, 3) línguas su ikiuo as e icalmen e, 4)
quan o imanoma maio p ecisão e minologia sickiama:
- de aco do ealimebes
pad onizo omis de inicZ imis, -
Zodyno sanda os su landkimu, -
e e encas
I giminincs sE okas, em
compa ação com
ski in_eomis au iniq
kalbq s4 okqcm
sis emas. e e ências
I nacionais no n inin o
ins i u os
(p ic suno min q sq okq),
- ilius acij l sis emomis
(ilus ações ambém daZnai wishidau inos, bc sua
ncgali pc eik i abs akdiq sq okq, odel negalimq
ilius p ie uo i sq okq ap esen as galimq s4 okq
e e cncijos, exempZiui, si1s okos,,iegimas"
neimanoma, ilius a odel ap esen ami j ai iq s iegiq
pieSiniai), - seman ine odykliq s uk u a.
Ticslus abalho n e odu ap alimen o a si az eikz l4 c minologijas
que já 1923 m. a si a ski q Enciklopedinio iodyno dali jo em E. Wiis e is
manualeliu en e Sios s ies clássiniu eikalq. NeZinia, ou coincidinumas,
paske be kuklq. mas kompak i5k4 e minq Zodyneli Ma-in aka Espe an o-
Vo a o p ielemen a <"' >
espe an o-ge mna kaj
ge mana-espe an a kun
omb o a. e nco1, que e Siandien
az ispudi do p es iZinio p oje o
in e nacional.
Ii ados
1998 m. e en os e publicações, des inadas E.
Wiis e io 100-meiiui, a k eipc demesi i e 4 sa
gua da e con inua y ine i e minologijas
basegdejo legikima, neuZmi 5 an e seu
in e ling is iniq da bq. DidZiulis E. Wiis e io
a qui o, ago a exis indo
INFOTERMe e p iZil imas Uni e sidade de Viena,
exigem de alaus y inejimo, p e e idau inas
ank a5b[ q e no asjai as q diq skclbimas.
Pionic i5kas E. D ezeno So ie q Sqlunda bas, di igindo
kai kune Malg a iq pas angq, ne a su icien emen e
gos c minologans, 1931 m. nu lkgs del susido ojimo,
Zinomas e i c in as.
A ideia do código e minologías ainda es á i a. Sios uZduo ies
u genuma oi pab eZ as Rygoje ykusioje kon 'e encijojc,
des inada E. D ezeno 10O-meciui, po que isso é a cha e
.ypad impo an eam pa a e minologia i inejim e
aplicação" (Felbe 1994:
46). Ao
184
5io b[ ino palaiky i oikimo gali na p idu i: ike ina, que se á en as a, koki
impo ânciaq aidmc i cspc an o e ou as di b incs líng su aidino
c n inologijas iS akose.
LITER{T. RA
Au k s i I c A., La
S.2002: 1i: minology
b a n a u o k ie n i
s
i e imu
cchnologija
mul iiakalbcje
isuon e
in o macincjc
nijc 9, 122I 28.
.
, c minologia
D czcn E. 1935: P i p oblemo de in en aciigo dc
science- ek ika c n inu o.
(Ella usa ad. A.
Samojlenko), (=
ep eso D czen 198.i).
Ams e dam de Moscou
D ezen E. l!183:
= cp cso de D czen 1915. Kun
pos pa olo de Al ed Wa nc ,
Saa b i cken.
D ezen E. K. l99l: His o io de la
mondali g o 4. Plila -igi a eld.,
e izii a kaj komen i a de S.
Kuzneco . Mosk a.
D czen E., K.1992: His o iaj
S udoj, Jcka c inbu g.
F I e b e H.
Eas -Wcs
1994:
Coopc a ion in
In c na ional Ti: ninology
Wo k in hc
1930s: D ezen and W is e .
- TL mNe Ncns. Eds.
J. D askau, H. Pich .
Gai cnis K.2002:Lie u i4 c ninologiju:Ieo ijosi u kybosmu c j.s,Vilnius.
Kuzncco S. N. 1991:
D czen, lia c ko,
lia epoko.
- I) c:c
E. 199i,3-40.
S cpi no N.l99 : E nes D ezcn-his o iis odcE,spe an o.-l) azenE.1992,
5-9.
Wa ne A.1983:
Lain c naciaasi niladodcscicncc- cknika e minologio.-D ze . 1983, 82-90.
W ii s e E. 1974: Tl c Roud o InJo cnn. T o cpo ' s p cg cd bchal o UNESCO.
In en on' oJ'Sou ces oJ,lcicn i ic an l Tccl nical Tb minok g'. ,4 Plan o E. ablisI ing
u d In ann io al I o nu i Cen c (Clea ighu sc) Jo T n inolc gl.,l{i nchcn.
,[p e e H E. K. 1936'.
oyl Ho-m '^HuL (cK.
Iumepual4uo o. ' u3l lu l mL'l)J u Ho oa u.
I4c nopL 4 coBpc) e HHoc noloJ ceHue
u nepcneKnu6al, Mocxsa-,qc i paa.
Aida CIZIKAITE
Vilniaus
Uni e sidade
Kauno humani á io
acul ada'
Mui incs g. 8, UI-44280 Kaunas
E.
pai as aidu e( -''mail.l
Recui ado
2004-10-0,1 85