REZENZIJOS, APZVALGOS,
INFORMATIJOS. BIBLOG RAFIJA
E. WUSTERIS
IR E. DREZENAS
_
TERMINOLOGIJOS PRADININKAI III. ESPERANTOLOGAI
An acija
Tc minologijosp adininkai i zymiausijosa s o ai E.Wiis c is,E.D ezcnas.W.
Os waldas. wa ga sls
A. Wa nc is und espe an is en. lip pa
cspc ln ologai und in c ling is ai. Nc
zu ällinu nas, dass puikus und einen ande en
di b iniq lingu is inen espe an o kalbq bazcs
iimanymas, sugcb~iimas su au inimis kalbon is,
ncmcnka paska a seh susie iine, labia , siai
ku iq da ü sie g e in i ik os. pa yL cs und
b malizuo ai s iiiai e nin, speci iei
elemen en e mi di b inemismi sp ach, wa
k oku.l im i. ski s n ui und i a dijikllbos mui,
s anda d iza i nui. iia b auch Genauigkei ,
Eine eikimiikumu, pagciduu inas (be ncp i alus)
Juk ek i alcn un z s ki U kalhq i i igabem
Aiikumu, No minimui und (ode ) besonde ing
Te minem.
K. Gai cnio Büchos Lic i
und a lgl o.s n c n c n's
an i ologi.ja: heo ien (2002)
p h ig jc ke lios
c minologijos lco ijos und
j
ulo iai. ick p isla om s
Sicki E bes imm . Wiis c iui (Gai cnis2002: 116, 121,131). l992 n.
ic o.
Ju malojc ykokon c encija, ü E. 10O-osiom 2002 m.
D ezeno
gebo ene
mc in ms, Rygoje
- 110-osion s
gebimo
p anc5imq i
Pas a ojoje
dan c inems. V.
Skujina
,,E ncs as
D ezcnas ba ine co ija i
skai c
p ak ika" (Aukso il e,
123 e minologien
Labanauskie ni 2002:
12,1). Thiiau das bo'cik
inden sie pa ,1,ko
lic u i5kai'.
und alles. kq übe
PZiu ejus Lic u os cspc an ininkq sqjungos biblio ckos
ka alogil, as a seh dauq mcdZiagos übe a ik ]i.
E. Wiis c j i [:. D czenq.
Todcl beschloss pa cng i
paZin ini de sein
galbu
bcsidomin icms
ido us
c n inologija.
Tikslas und uZda iniai: besp e i E. W is c io und E. D czeno
e ni ologijos A bei en, o engeleg espc an o Sp ache pedsakus
juosc. Objek as: E. Wiis c io und E. D ezcno bcnd ada .biachung
c minologijos s i yjc, ju cspe an iniai ySiai.
' Ta minok giju gana
publikacija is gemindjusi
cikiminga
E. Wiis e io Sim me i
-
Z . J. G ai e ny e.
kui Wiis e iui E.ugenui n e 1. 5,
Tc inologijos eo ijosp a lini -
- 100
1998, 126 129.
- Te ninology
171
Me hoden: analinis. ap aSomasis. T im Da en: cspc 'an o sp ich
pa cng es monog aphien und s ilips uiai, nag incjan ys E. Wiis e io und
E., D ezcno eikl4. Rezul a i i: cspc an o und ki l di b iniq kalbq
g amma ikos und logikos P inzip Anwendung des Sp achen no minimo
c'la bc u ejo s anda disie end po cikio cchnikos kalbq und k iun
e minus. Tz d ie.jq p ajos i odo c minologijas dininkq, espc an ologq
und bend ada -
- E. Wus e io und E. D ezeno
-
Ak i i ä en biachung.
Zwischen cspe a . ologien und
c n inologien, die un e scheid
besonde e lcksikos Ve wal ung, iel
ni a gu Zinoma. cspe an ininku ibq
adiau no minimo und Planungs
impusims das UZ judcjimo i
P inzipien, is ziemlich s4saj l, abiem
Wissenscha le daZnai nc
ncisi aizduoja. dass neue. bc wich ig.
pal gin i
in elligen am
e o de iminga
wel liche
disckonomikos
ys ung
und komc cijai
pomcgiu"
ciplina kann kq
u e i mi
.,nc im u
obwohl bcnd a
- di b inemis kalbo nis. Ne espc an o bcnd uomenclje os s4sajos ng: a
gc ai Zinomos. Galbu odel, dass eine as p adininkq, a si, o ga und i5
icsu, a sispy q on di b ines sp ach g undindo, dauciau dcmcsio
wissenscha lichem a beui nc eliziu sky c gu paiiai di b inci kalbai. Rcgis,
e jo Zei a k cip i demcsj i Fak us, die sind nc nu idomios his o ische
de alcs, abe können nü zlich bei iam a ionaliam sp ach a ojimui.
Vielleich ganz nich Zu all, dass ieleclis Zmoniq, die su aidino eikiming4
e minologies ypad aidmcn! aidoje, ühdiau e ns lich in e essejosi
di b incn is sp aumen. To.p kann nine i du ySkiausii s, j 'j labiz usiai
pasiZymejusius
- Eugen4 Wiis e l und E nes 4 D ezeniy.
E. Wiis e is (1898-1977)
Eugenas Wiis c is gime 1898 m. Ok obe 3 d. Wicselyje
(Aus ia, nc oli Wienos) okicdiq kilmcs ab ikan o
Seimojc. u ejusie pjlklu und Me allowalca ung mi
ic inc elek inc. mc q gimnazis ls u si ik inz i gamykl4
15 ap iko cspe an o Füh ungeli. E iSmoko Sp achen
schnell Siq kalb4, cme ih mok, i F eundus, eiles e e
li c a l 4, a5c und A ikel.
g oZing Bhdamas l9 nc q
i(..ne eikSmingo lcidcjo"
e hiel pasiulymq
pa eng i cspc an o
iocl,nell.
,p ojek as g ci ai iSsiplc c i
eniklopedin! Zodyn4, de
d as i5kai p ahoko maZos
d uus u is möglichybcs"
(Wi s e 1974: 435). Laimci,
Ve lag Hl
& Sohn
(Lcipci-eas) in es o j b[sim4 cikalil 100 000
na kiq i ,,su a inj 78 l adincje Teil.
suski s y de i kc u is s4siu inius, b - o
sp achama apic espc an ologijos
hono a a".
1923 m. e scheodi
de e s e silsiu inis
(apie p.).
200
c n inologijas)
P inzipus.
1921 m., apgs diplomuo u inZinic iumi,
E. Wiis c is nula :,,Zi lils
dokumcn us, welche gesammel u
i
a beida nas encikl lpcdini da bq,
e wende o i di k a o disc acijai"
(W is c 1971 27). Kick galcda na 5i p ojck a
palaike Deu sch s anda disa ionskommission.
Po d cju nlc q wu de
20
be ei as scg u l
ank i S is, bc noksliniai
ado ai sein nep iemc k ip
cspo s li i' o.
i iiau dcl sein
L ciklope linio i xl.1'n e o de
i u o ius schon wa pa2is amus mi
S u ga o höi osios echnikos skolees
ck o ium und d ien p o esso iais, und
e . dise acijos gynin isko c
klildi l. Da icnel sckmc publikuoian - E.
WLis e is e hiel pa aln4 iS P [sijos
a chi ck l os akacle mijos und and VDI
(I e ein
De ilsche
Ingenieu e
- kie ii s iniinie i4
s 11ung ) Ve lag, die pajcge
i5sp essdin i und i iS i seh
sudc ing4 blappq cikal4 pc
cko diikai un pil zei 4
446
- 4 Wochencs.
Taip l93l .
e scheildc Tbchnikos,
pa clek o echnikos,
Sp achen
in e na ionaleni is
s undu izu :i as, de
uoj wa p ipaZin as
cchnikos und
Sp achen spccialis l.
Ligi SiL dienq
das pag inclinis
e n inologijos
dokumen .
Del Sio cikalo
einziga umus
inZinic ius E. Wiis c is
schon sein iSleidi lo
mc ais wu de
eingeladen i
in e na ionalen
ling is ; ko g csa
Zcne oj,-'.
Von 1932 n . e be eilig e
cngianl.
Tu p ou ini clck o c<:l niko.s
zod 'nq und bcndewe kia o
Th p au incje na ionalen
s anda disia ions l ganizacijq
eden cijojc
(iSA - In e na ional
Fcde a io o he No ionul
S onda dizi g.Associa io s).
193-1 m.
e c'liau pusillc s cig i
dessen ciklai selbs und
lei e e.
c minol gijos kon i c q,
Ii.eikia paZl,me i da
kclc 4 sein
i ai iaiakiq da bu
i Suniq: m. ECE
19-50
(Econo ic
C c i. sio li E n pc)
pask i ji aclo au i
in e na ionalen sq okq
Zodyno The 4achine Z . o1
kl in o d b i. Sis
pa yzdinis c minologijos
cikalas e scheode i96ii m.
1971 m. lkn i IIIFOTERI I 1 (l en alio al In onna i Cc i e.l'o
Tc mi olog - Th p au inis c n inolog,ijos inJ'o maciios
cen u s).
1912
m. ga cl Vicnos
uni c si c o
ga hes
p o esso iaus
su cikian a d4,
lcksikologij4,
i eisg des y i
lcksikog a ijq,
le minologijq
ypac und
no minimq.
sp ach
E.,
Wiis e is is
in e na ionalem Maße
p ipaZin as
gijos p aclininkas.
c minolobcnd osic s
119
E. D ezenas (1892-1937)
E, ncs as Vilhelu as
D czcnas gimc 1 i92 n .
lapk idio 14 d. Licpojojc
(La ija).
Pi n oji
Rubc niu-
kal a
ko
la iu.
Gebu s oji l u o okiciiu.
zwei e
sq sp ich
iq e
scp ne -
i( noko nic u.
Scp yniolikos
- ido ( icnas i5 espc an o
kalhos p ancuz -1 und anglu
k l), espL l'iln o, wa
in2inic i s. ka inie .
albas. E lobulini o p oje
s aa
a nacsu ojas.
1921 m. E. l) czcnas wa icnas
s cigian Resii inicia o i "l
So ic q publikq cspc an ininku
sqjung4
(SEU
* So c 'espubliko
Espe a is a
U uigo),
wu de
pos e blieb bis
e an wo in-
pa g enijs
guc' ju
und iiame
sck e o iumi
seinen mo Ende.
E. D czenas gil in c ling is ikos
p aclininso ic inis ku. 1921-1932
monog a ij pic e paskclbc
m. ielybg a ikelni und 15
kommunika ions in e na ionalinc
sp ich eo ie di b iniq kalbu
his o ijq i apic
(ypai
espe an-
1924-1933
Li5kai).
- l3 knyg l o ganisa ima. 1934-1936
n . und
apic wissenscha ini
b o5i[ q A bei s
m. e scheode 4 lcidiniai übe
moks au ini l kalb l lo und
a p au inimzl und no minimE,
cchnikos e minLl
zwischen W sjq usiSkas e io
Mask ojc.
E.
clisc acijos i5[cis as 193,5 m.
a ian e, TLo Zei E. D czcnas schon wa
So ic u Szjungos wissenscha q akaclc nijos
bchnikos und e n inologijs
kommissionsmi glied 99I:.27). 193-1 m.
(Kuzncco ihm likc u uZd - o is e s ellen wissenscha und
echnikos c min l und posakiu n minin o komisijn p ic
V ls ybinio komi e o und ih zu üh en.
no inimo i937m. ap il2io 14 d. E. D czcnas wu de a c5 uo zusammen
mi bend ada biq g upc. SEL ccn inian e komi c c. Ti paiiq me q
ok obe 27 d. nu cis as mi i und suSaudy as. Po 2() me -1 (1957 11d.)
eabili uo ,,dil m. ucguZes allesiko k imin imo sudi ics ncbu imo" 1992:
(S cpano
9).
Jq Zusammena bei
E masis abicjq
e enim s inZinie iq,
in c ling is q, e minolog l
i 'yko Be lync kai E.,
Wiis c is wa k4 ik ga gs
1928 m., ged uck jungas
zusammenzu üh en mi Al cdu
ins uk ionen
Schlomannu, ZodZiu s i-
,, echnikos ics
Seinem
(Wiis e [)14: 134).
U sp üngku"
e inne ungen E.
Wiis e is apic
5i e enim4
aSo: Zei weise
,,Tuo gana ikjaunas, us usas u sp ungmes, mi
manchmal manc aplankyda o
kcpu e mi snapeliu, bu qs ca o ka ininkas, Pabal ijo
wie cliau suZinojau. D czcnas, i zwischen-
Es wa E nes as
eliau isi aukgs
au ini Te minijos
s anda d iza im-
E"
( cn pa , 436).
1E0
193
1 m., uoj po E. Wijs e io kchnikos kulbos s andu i; i. 'l io
u plu i io
Au i s, E., D czenas pasi lpino, dass So ic q Sqjungos
wissenscha l akade nija a lik l Sio eikalo ckspe izg. Ren an i
ih e seh posi i e i5 ada,5 asmcnu g upc, uZduo i un e Füh ung E.
D czcno, e hiel pe Zi uc i und iS c s i eikal4. Siek ick
kupiu uo as Teclmiko.s Sp achen zwischen uu i is s anda iza inns
us l sp ich iilcis as 193-5 m. Ende. m. 1936 p adZiojc alle
3 00i) egzcmplioliq wu de e kau .
E.,
W ls e is und E. D czcnas un e aw bis pa E.
suimimo. Thi
D czeno bezeija ein in e lingjq lai5kai. welche
y inejo Zy niausiq iiuolaikiniq is q D. Blanke, E.
Wiis c io Kollega und F eund.
ISA - 1928 n. 17 na ionaliniq
s anda dizia ionso ganisa ioncijq
iku a edc acija. Sie [pinosi isq
lSiq wel iniq messungs einc q und
echniniq pa amc l su ienodinimu,
bis An asis wel inis wa as
un e aukc ih e cikla.
l ai iu Saku specialis en sp encic sein p oblcmas Tcchnikos
komi e iosen, sunumc uo uosc on 1 bis 3 . komi een zunehmend
Sie diu s iiiu Te minijs Ve s ändnisim, p oblemomi.
pin en konk e -
lei uda nissen dass chnikos Objck u s anda disie ung
Sakos nickada ncb na g ieZ ai a si ibojusios, eikejo
en scheide ziel q i a diji 4. Weil einzeli as wissenscha
cng i kick galimi pladiau sL p an amus g undlegenden
p incipus p ici ieiko i sp ach m lniu p leng c' 1 allen
s ilims. zwischen kudl io sup l imas und
in e na ionalen bcnd Zusammena bei .
1934 m., in Vo be ei ung seine Kon e enz S ockholmc, die u ccho
1936
und, yk i m., 1Sl e hiel so ic ines dclcgacijos Rapo q, pasi a5y 4 E.
D czcno (Ape:eu 1936). Be ei s 1935 m. A. Samojlenko, E. Wiis e io
bcnda bei io, espc a i5kas Rapo o e imas iSspausdin as
Mask ojc und A ns c damc (D ezen 1935). Veliau pc sp essed 1983 m.
mi A. Wa nc io Ende
ZodZiu,
genann
,,Te minologien
Klassika" 1983:
(Wa nc
wo 5i Buch
84).
Rapo us ende zwei PasOlymais:
is cig i e s ellen in e na ionalen
Te minologijs komi c q und
c minijs kodq.
Abu pasillymai wa en p ii n i
einbalsiai (jau 19 au iniq
So ie q Sqjunga
s anda d izacijos o ganizacijq). (E. D e-
zeno e hiel
zu e s ellen
pasillymas
Konk c us si
kodq.
z du) uZduo i
i ISA Baselje a ccho 1935 m. bi Zclio 7 d. S4 aSq haup sächlich suda i
cspe an o mo cmos. 1936 m. Somme ende Budape5 e i yko e s e des
neuen Tc mino ogijos Komi eo es
ISA 31 Kon e enz, die u ejo e psisp gs i del siulomo
kodo. Bi Zelio Ende yko in e na ionale Vo be ei ungs
Vienoje posidis. Gausiai be eilig wo
( icna i5 und a siun c ielybg laiikq
okciden alio
181
küns lichen albu, Edga o De
Wahlio 1922 n. ku inys) Ve e e .
Sie a gumcn a o p icS espe an o
und ehe y. je z a okalbq uZ
na u alis incs, .
kalbq ja q
in e na ionalen
sukcbend a in ui
angepass kodo
Tai lc sqmyii. E., ncäg
Fo men.
dideliq pas angq
D czcnas, io), ncgalcjo
(also auch und E.
Wiis e-
eilzunehmen in Deba en nei
Vicnoje, nci Budapc5 e. Juosc
okciden alio Ve e e pa
a gun cnla o so seh uZ sa >
na l alis ing di b ing kalbq.
Sp cndimo m. Pa yZiuje dalydcl kodo
s iii l spccialis ai p icme dass b auchen zu
ezoliucij4:
e s ellen ha nias kodo ZodZiq da ybos
ncbu o akzep i. 1937 imanoma kas und il
wa a idc as. Nu 1933 n . Be lyne i ai i l
,,Manoma,
Regeln.
<..'> Sios Regeln b[1q Teil
c minijos
ak o schon
cgzis uojan icms
e ninams. Sie haben
o ced de o mu i
wede maiSy i sp achbu,
in e na ionale" 1974:
noch z in e na ionalen
LodLiq, ku iq
be cik schon
Fo men sind
(Wiis e
425). konk e es
Ti igi e s e pasill as
Code ncbu o
minologies E. D ezeno,
angenommen. No s e -
193 i m. ISA komi c o
o angenommen a, E.,
W is e is nickada
nebukodo idee, pz siuly a
P ie5ingai sie nea sisake.
- möglichybe in e na ionaliniq |c dLi l Saknq
(ypad la yni5kos kilmcs) g unde zu e s ellen
iden iSkus e minus zwischenusai ai ien
sp achen und so lüg in i wissenscha ini und
echnini io sup a im4, dijl is i( neuen
uZbu da o.
E. Wiis e is ließ pa eng 4
dZiu cs
Rudica iun *A ku ium. und
gauapim ies hand a5 !
die je z möglich
i 1! INFOTERMo wie mik o ilmq.
Tiejus Jah e ISA 37 enge kuo
(1936-1939) g undlegende bu skaiiiui inkandius aiky inus c n inologies
didcsniam kal-
p inzips, wissenscha i ai iose und cchnikos Be eichen. Komi e as
(Felbe 1991: 44) ISA Zodynq pa enge Renimo nulodymus, jq Renimo
bibliog a ines Sakiniq Zodynq odykles. Aße ai mine ini in e au iniai
pe spck y as, in e na ionalenincs in e na ionalenq c minq Regelncs,
l a dijimo, sE okq und c minq icnodinimo P inzipien.
Nach dem K ieg
neujai
(ln e na ional
is eig ame 1SO O ganiza ion. o
S anda i-
za io
- Th p au inA s unda izacijos o ga izacija/
Tc minologijos komi c e, pa adin amc ISOITC 37
( e minology-p inciplcs and co-o dina ion) p ic jq ncbu o g lL a.
1932 m. Pa yZiuje hiel
sich Wel inis
elck o echnikos
Kong ess. E. Wiis e is,
dessen Buch übe
Sp achen
s anda d iza im4
,,ypad nu wa
elck o echnikoje" kq
seh güns ig
akzep ie , Vyko
echi e p ane5imE.
ka 5 a diskusiia.
wu den silly a akzep i cspe an o kalb4, cngian In e na ionaleini
elek o ecl nikos io$ nq. Thi icnas wich igs enq, ukusiq längiau ncgu 20 mc q
IEC (ln ema 82 io nl Elcc o ech ical Co nn ission - Ta p uu i i
clek o echnikos komisija) da b l. Ve e e , eike okiediq kalE,. Wiis e is wa
s ändige Ös e eichijas bos konsul a ionen. Thdiau, koljis wa iS ink as
di b iniq lpin is kalbq c minais, wa iel ki i iq. Espe an o albai palaiky i
30 elck o echnikos
specialis q
(nich nu iS Vakn q Eu opa) ao gemeinsq laiSki1, o i5 So ic q
S4jungos a cinzi pacios d iejq os k yp ics o ganiscijq
nome nkla io icialiq os Mi a bei e ju aS as. Ein m.
e scheode jq wa E.,
D czeno. 1938 Kai e s e IEV ([n en acia Elek o ec:lmika l/o an - Ti] p ou inis
alek o cch ikos ic dl, us), Sp achen p ancuzq und anglq, bc , Salia okie
diupag i di es wa , wa und espe an o Sp ache.
i alu und ispanq, lygia eise
A spindZiai Siandien
Zll in c ospek i ie, alle ühcsni
Un e suchungen und o ganizacin s
Bemühungen können pa engiamicji
aisiui
icnam e undißen nu als Ve suche
b i ndZiam e ninologies medZio
- maSininiq i ankiq basischem
Te minyn.
19-50
m. ECE (Economic
J'o
Con mission Eu ope)
- Eu opas Wi scha s ko nisija
nusp ende an dem Ve einig en
als ieliakalbiq pa engiamqji
Thu 1) pa cng i iodynq - es q
p ojck 4.
e minynq
Anwendung
Wu de s ausgewähl
- maininige
i ankische.
jq allgemeine
g undlegende
sq okos.
Wie die Haup ziele
wu den eingenommen:
1) p ak ine Vo eil indus ieci und
handelbai, 2) pa eng q Anwendung
und Leksikog aphijas We ken.
p incipL pa , yzdinis Te minologijas
Pc' ilgo n pcs ingo
y inejimo 11 höchybi l
suda i a be e upg.
G undsincms Di ek i en
es zus ellen wu de e nann
Te minologas ckspe as und
maiininiq i ankiq spccialis as E.
Wiis e is.
1968 m. e scheudi Haup
omas (iS planio q okicciq,
ispanq, usq und k . kalbq
om l icnais mc ais Haup
anksdiau ncgu e sc
s l ok4 mi apib eZ imis
oki5kasis). E um ass 1401
angl l und p anc[zq
Sp achen.
Nach galu ing ISOITC
374 Be ich S uk u l a is wie olg :
1) klassini
en sp ich
(s . a ky-
Zodyn4
as nach
s i is.
üh ujende de-
Ialia UDK nume acija jede
s4 okai).
2) s4 okos
sind,,i5dalijamos
i ka eles"
[ augiakalbiq
Zodynu iSdalijimas i s i is, i5ki pus iS bügos und suklija us an
ko eliq, und a lq,mas nach i ai ius k i e ijus pi mq ka 4
wu de pa a o A. Achloma no sein ili s uo L ose echnikos m.
is seh megs amas e minologq iodynuchen
18-l
(ITW) n sei 1906
- no min ojq (ISOIDIN und k .)] bis zu endgül igen
elek onischen Va ian e, 3) Sp achen su ikiuo en
e ikal, 4) wie imanoma g öße e Te minijos
Genauigkei sickiama:
- nach Ealimeben
s anda disio omen
De incZ imis, - Zodyno sanda os
Su kymu, - Hinweisen
I giminincs sE okas, im
Ve gleich mi
ski in_eomis au iniq
kalbq s4 okqcm
Sys emen. e e enzen
I na ionale no n inin o
ins i u us
(p ic suno min q sq okq),
- ilius acij l sis emomis
(Illus a ionen auch daZnai pageidau inos, bc ih ncgali
pc eik i abs akdiq sq okq, odel negalimq ilius p ie
uo i sq okq angego as galimq s4 okq e e cncijos,
beispiZiui, si1s okos,,iegimas" neimanoma, ilius i a i
odel p äsen iami j ai iq s iegiq pieSiniai), - seman ine
odykliq S uk u .
Tikslus a be n e odu ap alymas a si mach eikz l4 c minologies
dass schon 1923 m. a si a ski q Encyclopedinio iodyno dali jungasis E.
lei eliu un e Sios s i es klassischem eikalq. NeZinia, ode zu ällinumus,
Wiis e is paske be kuklq. abe kompak i5k4 e minq Zodyneli Ma-in aka
Espe an o-
Vo a o p ielemen a <"' >
espe an o-ge mna kaj
ge mana-espe an a kun
omb o a. e nco1, de und
Siandien mach p es iZinio
in e na ionalen P ojek i ispudi.
Ii ados
1998 m. Ve ans al ungen und Publika ionen,
gewidme en E. Wiis e io 100-meiiui, a k eipc
demesi i e 4 zu bewah en und wei e y ine i
Te minologijos g undsedejo belikima,
neuZmi 5 an und sein in e ling is iniq da bq.
DidZiulis E. Wiis e io A chi , je z o handen
INFOTERMe und p iZil imas Wienas Uni e si ä ,
e langen de alaus Ty inejimo,
p e e idau inas ank a5b[ q und neujai as q
diq skclbimas.
Pionic i5kas E. D ezeno So ie q Sqlunda bas, un e
susido ojimo, kai kunepaisan iq pas angq, ne a
Füh ung gos c minologans, 1931 m. nu lkgs del
genug Zinomas und i c in as.
Te minologijas Kodo Idee noch imme lebend. Sios uZduo ies
D ummhei wa pab eZ as Rygoje ykusioje kon 'e encijojc,
zu e e E. D ezeno 10O-meciui, denn das is de Schlüssel
.ypad wich igem ü Te minologied injim und
Anwendung" (Felbe 1994:
46). Bei
184
5io b[ ino palaiky i oikimo gali na p idu i: icke ina, dass wi d e as a,
koki wich igq aidmc i cspc an o und ande e di b incs Sp achen su aidino
c n inologijas iS akose.
LITER{T. RA
Au k s i I c A., La
S.2002:
b a n a u o k ie n i
s
1i: minologija
i e imu
cchnologija
daugiakalbcje
isuon e
nijc 9, 122I 28.
in o macincjc
.
, k minologie
D czcn E. 1935: P i p oblemo de in en aciigo dc
science- ek ika c n inu o.
(Ella usa ans. A.
Samojlenko), (=
ep eso D czen 198.i).
Ams e dam Moskau
D ezen E. l!183:
= cp cso de D czen 1915. Kun
pos pa olo de Al ed Wa nc ,
Saa b i cken.
D ezen E. K. l99l: His o io de la
mondali g o 4. Plila -igi a eld.,
e izii a kaj komen i a de S.
Kuzneco . Mosk a.
D czen E., K.1992: His o iaj
S udoj, Jcka c inbu g.
F I e b e H.
Eas -Wcs
1994:
Coopc a ion in
In c na ional Ti: ninology
Wo k in hc
1930s: D ezen and W is e .
- TL mNe Ncns. Eds.
J. D askau, H. Pich .
Gai cnis K.2002:Lie u i4 c ninologiju:Ieo ijosi u kybosmu c j.s,Vilnius.
Kuzncco S. N. 1991:
D czen, lia c ko,
lia epoko.
- I) c:c
E. 199i,3-40.
S cpi no N.l99 : E nes D ezcn-his o iis odcE,spe an o.-l) azenE.1992,
5-9.
Wa ne A.1983:
Lain c naciaasi niladodcscicncc- cknika e minologio.-D ze . 1983, 82-90.
W ii s e E. 1974: Tl c Roud o InJo cnn. T o cpo ' s p cg cd bchal o UNESCO.
In en on' oJ'Sou ces oJ,lcicn i ic an l Tccl nical Tb minok g'. ,4 Plan o E. ablisI ing
u d In ann io al I o nu i Cen c (Clea ighu sc) Jo T n inolc gl.,l{i nchcn.
,[p e e H E. K. 1936'.
oyl Ho-m '^HuL (cK.
Iumepual4uo o. ' u3l lu l mL'l)J u Ho oa u.
I4c nopL 4 coBpc) e HHoc noloJ ceHue
u nepcneKnu6al, Mocxsa-,qc i paa.
Aida CIZIKAITE
Vilniaus
Uni e si ä s
Kauno Humani ies
Fakul e e'
Mui incs g. 8, UI-44280 Kaunas
E.
pai as aidu e( -''mail.l
Gau e 2004-10-0,1
85