scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

E. Wüsteris ir E. Drezenas – terminologijos pradininkai ir esperantologai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

E. Wüsteris ir E. Drezenas – terminologijos pradininkai ir esperantologai

Author: Aida Čižikaitė
Year: 2004
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/660/751
REVENZIJOS, APZVALGOS,
INFORMACIJOS. BIBLOG RAFIJA
E. WUSTERIS Y
E. DREZENAS
_
TERMINOLOGIJOS PRADININKAI III. La Comisión es á obligada a p esen a al Consejo de Adminis ación y al Consejo de Adminis ación una p opues a de Reglamen o que modi ique el Reglamen o (CE) n.o ESPERANTOLOGAI
Ano ación
Tc minologijosp adininkai i zymiausijosa s o ai E.Wiis c is,E.D ezcnas.W.
Os waldas. ue ga sls
A. Wa nc is y espe an is as. lip pa
cspc ln ologai y in c ling is ai. Nc sucedinu nas,
que puikus e o o di b iniq lingu is ines
espe an o kalbq bazcs iimanymas, sugcb~iimas su
au inimis kalbon is, ku iq pa a ellas g e in i
labia , siai b malizuo ai s iiii e nin, speci i iei
ik os. pa yL cs y elemen en es con di b inemis
k oku.l im i. ski s n ui y i a dijikllbos mui,
lenguas, ue ncmcnka paska a muy susie iene,
es ánda za i nui. iia necesi a p ecisión, aiikumo,
no minimui y (o) especialino unae eikimiikumo,
equi alen ecn un z s ki U kalhq i i ulables
e minos.
pagciduu inas (be ncp i alus)
K. Gai cnio lib os Lic i
y a lgl o.s n c n c n's
an i ologi.ja: eo ías (2002)
p h ig jc ke lios
c minologijos lco ijos y
j
ulo iai. ick p isla om s
Sicki E des inada. Wiis c iui (Gai cnis2002: 116, 121,131). l992 n.
ic o.
Ju malojc ykokon c encia, dedicada E. 10O-osioms 2002 m.
Nacido de
D ezeno
mc in ms, Rygoje
- 110-osion s
nacido
p anc5imq i
Pas a ojoje
dan c inems. V.
Skujina
,,E ncs as
D ezcnas ba ine co ija i
skai c
p ác ica" (Aukso il e,
123 e minologías
Labanauskie ni 2002:
12,1). Thiiau es o
sob e encon a los
pa ,1,ko lic u i5kai'.
bo'cik y odo. kq
PZiu ejus Lic u os cspc an ininkq sqjungos biblio ckos
ka alogil, as a muy dauq mcdZiagos sob e a ículos ]i.
E. Wiis c j i [:. D czenq.
Todcl decidida pa cng i
paZin ini quien se á
galbu
bcsidomin icms
ido us
c n inologija.
Tikslas e uZda iniai: discu i i E. W is c io y E. D czeno e ni ologijos
abajos, e elados espc an o lengua pedsakus juosc. Obje as: E.
Wiis c io y E. D ezcno bcnd ada .biación c minologijos s i yjc, ju
cspe an iniai ySiai.
' Ta minok giju gana
publicación es menindjusi E.
cikiminga
Wiis e io Sim me i
-
Z . J. G ai e ny e.
kui Wiis e iui E.ugenui n e 1. 5,
Tc inologijos eo ijosp a lini -
- 100
1998, 126 129.
- Te ninología
171
Me odai: analinis. ap aSomasis. T imo da os: csp 'c an o habla
pa cng os monog a ías y s ilips uiai, nag incjan es E. Wiis e io y E.,
D ezcno eikl4. Rezul a i i: cspc an o y ki l di b iniq kalbq g amá ica y
p incipio de lógica aplicación del lenguaje no minimo c'la bc u ejo
es anda izando po cikio cchnikos kalbq y k iun e minus. Tz
d ie.jq p ajos i odo c minologías dininkq, espc an ologq y bend ada -
- E. Wus e io y E. D ezeno
-
ac i idades biación.
En e cspe a . ologías y
c n inologías, que in es iga
especializadas lcksikos a amien o,
s4saj l, abiem ni a bien Zinoma.
mucho adiau no minimo y
cspe an ininku ibq impusims es o
planeamien o p incipios, es bas an e
UZ judcjimo i cien í icos daZnai nc
ncisi aizduja. que nue a. bc
impo an e.
pal gina
in eligam
eque iminga
mundial
disckonomikos
ys amien o
y comc ció
pomcgiu"
ciplina puede kq
u e i con
.,nc im u
aunque bcnd a
- di b inemis kalbo nis. Ne espc an o bcnd uomenclje os s4sajos ng: a
gc ai Zinomos. Galbu odel, que cale as p adininkq, a si, o ga y i5 icsu,
a sispy q desde di b ines lenguaje pag indo, dauciau dcmcsio cien í ico
labui nc eliziu sky c gu paiiai di b inci kalbai. Rcgis, a ejo iempo a k cip i
demcsj i hechos, que son nc solo idomios his ó ico de alcs, pe o pueden
bu i ú iles acionaliam lenguaje a ojimui. Tal ez nada casualidad que
muchosclis Zmoniq, que su aidino eikiming4 e minologías ypad aidmcn!
aidoje, emp diau se iamen e in e ejosi di b incn is lenguas. To.p
puede nine i du ySkiausii s, j 'j labiz usiai pasiZymejusius
- Eugen4 Wiis e l y E nes 4 D ezeniy.
E. Wiis e is (1898-1977)
Eugenas Wiis c is gime 1898 m. oc ub e 3 d. Wicselyje
(Aus ia, nc oli Vienos) okicdiq kilmcs ab ikan o
Seimojc. u ejoje pjlklu y me alo alcación con ic inc
elek inc. mc q gimnazis ls u si ik inz i manu ac u 4 15
ap iko cspe an o di igeli. Él iSmoko de lengua ápido Siq
kalb4, cme sus mok, i amigos, eiles e e li c a l 4, a5c
y a ículos.
g oZing Bhdamas l9 nc q
i(..ne eikSmingo lcidcjo"
ecibió pasiulymq
pa eng i cspc an o
iocl,nell.
,p oyec o. g ci ai iSsiplc c i
eniklopedin! Zodyn4, que
d ás5kai p ancok maZos
imp us u is possibilybcs"
(Wi s e 1974: 435). Laimci,
edi o ial Hl
& Sohn
(Lcipci-eas) in es i o j b[sim4 cikalil 100 000
na kiq i,,su a inj 78 l adincje pa e.
suski s y de i kc u is s4siu inius, b - o
pa lama apic espc an ologías
hono a a".
1923 m. apa eodi el
p ime silsiu ini
(apie p.).
200
(= c n inologías)
p incipios.
1921 m., apgs diplomomuo u
inZinic iumi, E. Wiis c is nula :,,Zi lils
dokumcn us, los cuales ecogiu
i
di bda nas encikl lpcdini da bq,
u iliza o i di k a o disc acijai"
(W is c 1971 27). Kick galcda na 5i p ojck a
palaike Comisión alemana de es anda zación.
Po d cju nlc q ue p epa ado
20
scg u l ank i S is, bc
noksliniai ado ai su nep iemc
k ip cspo s li i' o.
i iiau dcl su
L ciklope linio i xl.1'n eque
i u o ius ya ue pa2is amus con la
S u ga auki osios echnikos
mokyklos ck o ium y d ien
p o eso iais, e e . dise acijos
gynin isko c klildi l. Da icnel sckmc
publikuoian - E. WLis e is ecibió pa aln4
iS P [sijos a chi ck l os akacle mijos e
encon ó VDI (I e ein
De ilsche
Ingenieu e
- kie ii s iniinie i4
s 11ung ) edi o ial que pajcge
i5sp in din i y i iS i muy
sudc ing4 paglapiq cikal4 pc
cko diikai un pil laik4
446
- 4 semanascs.
Taip l93l .
apa eildc Tbchnikos,
pa clek o echnikos,
lengua
in e nacionali is
s undu izu :i as, que
uoj ue p ipaZin as
cchnikos y lengua
spccialis l.
Ligi SiL dienq
es o
pag inclinis
e n inologijos documen o.
Del Sio cikalo
singula idad
inZinic ius E. Wiis c is
ya su iSleidi lo mc ais
ue in i ada i
in e nacionalini
ling is ; ko g csa
Zcne oj,-'.
Desde 1932 n . él
pa icipó cngianl.
Tu p ou ini clck o c<:l niko.s
zod 'nq e bcnd colabia o
Th p au incje nacionalinio
es anda izaciones
l ganizacijq eden cijojc
(lSA - In e na ional
Fcde a io o he No ionul
S onda dizi g.Associa io s).
193-1 m.
él c'liau pusillc s cig i
cuyo ciklai él mismo y di igía.
c minol gijos kon i c q,
Ii.eikia paZl,me i da
kclc 4 su i ai iaiakiq
abajo i Suniq: m.
ECE (Econo ic
19-50
C c i. sio li E n pc)
pask i ji aclo au i in e nacional
del sq okq
Zodyno The 4achine Z . o1
kl in o d b i. Sis
pa yzdinis c minologijos
cikalas apa ece ode i96ii m.
1971 m. lkn i IIIFOTERI I 1 (l en alio al In onna i Cc i e.l'o
Tc mi olog - Th p au inis c n inolog,ijos inJ'o maciios
cen u s).
1912
m. ga cl Vicnos
uni c si c o
ga hes
p o eso iaus
su cikian a d4,
lcksikologij4,
i eisg des y i
lcksikog a ijq,
le minologijq
ypac y de
no minimq.
lengua
E.,
Wiis e is es
in e nacionalmen e el
p isaZin as
gijos p aclininkas.
c minolobcnd osic s
119
E. D ezenas (1892-1937)
E, ncs as Vilhelu as
D czcnas gimc 1 i92 n .
lapk idio 14 d. Licpojojc
(La ija).
Pi n oji
Rubc niu-
kal a
ko na oji
la iu. la
l u o okiciiu.
segunda
sq habla
iq él
scp ne -
i( noko nic u.
Scp yniolikos
- ido ( icnas i5 espc an o
kalhos p ancuz -1 y anglu
k l), espL l'iln o, ue
in2inic i s. ca inie .
kalbas. Él lobulini o p oje
es a al
a nacsu ojas.
1921 m. E. l) czcnas ue icnas
s cigian Resii inicia o i "l
So ic q publikq cspc an ininku
sqjung4
(SEU
* So c 'espubliko
Espe a is a
U uigo), se
con i ió
pos e quedó
esponsinguc'-
has a pa
ju
g enía y
sck e o iumi
iiame su mo inal.
E. D czenas conside ado
in c ling is ikos
m. mul i udybg a ículo y 15
p aclininso ic inis ku. 1921-1932
monog a ij pic él paskclbc
comunicaciones in e nacionalinc
his o ijq i apic
habla eo ía di b iniq kalbu
(ypai
espe an-
1924-1933
Li5kai).
- l3 knyg l o ganiza ima. 1934-1936
n . y
apic cien í icos
b o5i[ q abajo
m. apa eode 4 lcidiniai sob e
moks au ini l kalb lo y
in e p au inimzl y no minimE,
cchnikos e minLl
en e W sjq usiSkas e io
Mask ojc.
E.
clisc acijos i5[cis as 193,5 m.
a ian e, TLo iempo E. D czcnas ya e a So ic u
Szjungos cien í icq akaclc nijos bchnikos y
e n inologijos comisiones miemb o 99I:.27).
193-1 m.
(Kuzncco le gus c u uZd - o is c ea ciencia y écnicas
c min l y posakiu n minin o komisijn p ic V ls ybinio
komi e o y ella di igi .
no inimo i937m. baland2io 14 d. E. D czcnas ue a c5 uado jun o con
bend ada biq g upc. SEL ccn inian e komi c c. Ti paiiq me q oc ub e
27 d. nu cis as mo i i y suSaudy as. Po 2() me -1 (1957 11d.)
eabili uo as,,dil m. ucguZes odosiko deli o sudi ics ncbu imo" 1992:
(S cpano
9).
Jq coope ación
P imasis abicjq
susi ikim s inZinie iq, i 'yko
in c ling is q, e minolog l
Be lync kai E., Wiis c is ue
k4 ik ga gs
1928 m., imp eso jo en
Al cdu Schlomannu, ZodZiu s i-
ins ucciones colabo a con
,, echnikos ics Su
iniciado ku"
ecolleimien os E.
(Wiis e [)14: 134).
Wiis e is apic
5i mee ingim4
aSo: iempo
,,Tuo gana ikjaunas, us usas o igmes, con kcpu e con
algunas manc aplankyda o
snapeliu, bu qs ca o ka ininkas, Pabal ijo como cliau
suZinojau. D czcnas, i en e-
Es o ue
E nes as eliau
isi aukgs au ini
e minijos
es ánda za imE"
( cn pa , 436).
1E0
193
1 m., uoj po E. Wijs e io kchnikos kulbos s andu i; i. 'l io apa ición,
u plu i io
E. D czenas pasi lpino, que So ic q Sqjungos moksl l akade nija
a lik l Sio eikalo ckspe izg. Ren ian e su muy posi i a i5 ada,5
asmcnu g upc, uZduo i di igida E. D czcno, ecibió pe Zi uc i y
iS c s i eikal4. Siek ick kupiu uo as Teclmiko.s lenguaje
a p uu i is s anda iza inns us l habla iilcis as 193-5 m. al inal. m.
1936 p adZiojc odos
3 00i) egzcmplioliq ue endido.
E.,
W ls e is y E. D czcnas comunica on has a pa E.
suimimo. Thi
D czeno es imonija uno in e lingjq lai5kai. que
i ineó Zy niausiq iiuolaikiniq is q D. Blanke, E.
Wiis c io colega y amigo.
ISA - 1928 n. 17 nacionaliniq
es anda izaciones o ganizacijq
iku a edc acia. Ji [pinosi isq lSiq
mundiiniq medida de ienc q y
echniniq pa amc l su ienodinimu,
has a An asis mundial wa as
in e aukc sus cikla.
l ai iu Saku specialis as sp encic su p oblcmas Tcchnikos komi e ios,
sunumc uo uosc desde 1 has a 3 . los comi és cada ez más pina on
Sie diu s iiiu e minijos en endim, p oblemomis. di iguda ñes
conc e -
que cchnikos objck u es anda izacion decia obje i o
g ieZ ai a si ibojusios, eikejo cng i kick galimi pladiau
i a diji 4. Dado sepa i as ciencia Sakos nickada ncb na
sL p an amus p incipales p incipios p ici ieiko i idiomas
m lniu p leng c' 1 odosos s ilims. a pus kudl io
sup l imas y in e nacionalinis bcnd colabo acion.
en 1934, en p epa ación pa a su con e encia S ockholmc, que u cjo
1936
e, yk i m., 1Sl ecibió so ic ines dclcgacijos Rapo q, pasi a5y 4 E.
D czcno (Ape:eu 1936). Ya 1935 m. A. Samojlenko, E. Wiis e io bcnd colabio,
espc a i5kas Rapo o e imas iSspausdin as Mask ojc y
A ns c damc (D ezen 1935). Veliau pc sp in ed en 1983 con A. Wa nc io
inales
ZodZiu,
se llama
,, e minologías
clásica" 1983:
(Wa nc
donde 5i lib o
84).
Rapo us e mina po dos
komi c q y is cig i c ea
pasOlymas: Te minologijos
in e nacionalini c minijos kodq.
Abu pasillymai ue on p ii n i
ienbalsiai (ya 19 au iniq
So ie q Sqjunga
s anda d izacijos o ganizacijq). (E. D e-
zeno ecibió
c ea
pasillymas
Konk c us si
kodq.
z du) uZduo i
i ISA Baselje a cjo 1935 m. bi Zclio 7 d. S4 aSq p incipalmen e suda i
cspe an o mo cmos. m. a inales de e ano 1936 budape5 e i yko p ime a
del nue o Tc mino ogijos comi é
ISA 31 con e encia, que u ejo e psisp gs i del siulomo
codo. Bi Zelio al inal yko in e nacional p epa a o io
Vienoje posidis. Gausiai pa icipó
( icna i5 e a siun c muchosybg laiikq
okciden alio
181

a i icialiniu lengbu, Edga o De
Wahlio 1922 n. ku inys)
ep esen an es. Ellos
a gumcn a o p icS espe an o e
más y. aho a a okalbq uZ
na u alis incs, .
kalbq ja q
in e nacional
sukcbend a in ui
adap ado o mas de
Tai lc sqmyii. E., nc
código.
obs an e dideliq
D czcnas, io), ncgalcjo
pas angq ( ambién y
E. Wiis e-
pa icipa en deba es ni
Vicnoje, nci Budapc5 e. Juosc
occiden alio ep esen an es
pa a gun cnla o an muy uZ
sa > na l alis ing di b ing
kalbq.
Sp cndimo m. Pa yZiuje dalydcl codo
spccialis ai p icme que hay que c ea
ha nias codo ZodZiq da ybos esoliucij4:
ncbu o acep a . 1937 imanoma kas y il ue
a idc as. Sólo 1933 n . Be lyne i ai i l s iii l
,,Manoma,
eglas.
<..'> Sios eglas b[1q pa e
c minijos
ak o ya cgzis uojan icms
e ninams. Ellos no ienen
ni maiSy i lengua, ni
1974:
z p au iniams o a a
de o ma in e nacionales"
LodLiq, ku iq
be cik ya
o mas son
(Wiis e
425). conc e o
Ti igi el p ime pasill o
código ncbu o
minologías E. D ezeno,
acep ado. Aunque e -
193 i m. ISA komi c o
o acep a, E., W is e is
nickada P ie5ingai sus
nebukodo idea, pz siuly a
nea sisake.
- posibilidadybe in e nacionaliniq |c dLi l
Saknq (ypad la yni5kos kilmcs) pag adu c ea
iden iSkus e minus en eusai ai ios idiomas
y así alen in i cien ini y echnini io
sup a im4, dijl is i( nue o uZbu da o.
E. Wiis e is dejó p epa 4
dZiu cs
Rudica iun *A ku ium. y
hand a5 !
que aho a puede gauapim ies
i 1! INFOTERMo como
mic o ilmq. Tiejus años ISA 37
(1936-1939) los p incipales bu skaiiiui inkandius aplicy inus c n inology
enge kuo didcsniam kal-
p incipios, ciencia i ai ios y cchnikos campos. Komi e as (Felbe 1991: 44)
ISA Zodynq pa enge engimo nulodymus, jq engimo pe spck y as,
Sakiniq Zodynq odykles. Apa e mine ini in e nacionales l a dijimo,
in e nacionalincs in e nacionaliniq c minq eglacs, bibliog a ines
sE okq y c minq icnodinimo p incipios.
Después de la
gue a nue aja
(ln e na ional
is eig ame 1SO O ganiza ion. o
S anda i-
za io
- Th p au inA s unda ización o ga ización/
Tc minologías komi c e, pa adin amc ISOITC 37
( e minology-p inciplcs and co-o dina ion) p ic jq ncbu o g lL a.
1932 m. Pa ísZiuje
celeb ó el Mundial
Cong eso
elck o echnikos. E.
Wiis e is, cuyo lib o
idiomas
sob e s anda iza im4
,,ypad sólo ue
elck o echnikoje" kq
muy
a o ablemen e
cua e in o me5imE.
acep ada, Vyko ka 5 a discusiia.
Fue silly a acep a cspe an o kalb4, cngian In e nacionalini elek o ecl nikos
io$ nq. Thi icnas más impo an esq, ukusiq la goiau ncgu 20 mc q IEC
(ln ema 82 io nl Elcc o ech ical Co nn ission - Ta p uu i i clek o echnikos
komisija) da b l. ep esen an e, eike okiediq kalE., Wiis e is ue pe manen e
de Aus ia bos consul as. Thdiau, koljis ue iS ink as di b iniq lpin is kalbq
c minais, ue mucho ki i iq. Espe an o kalbai palaiky i
30 elck o echnikos
specialis q
(no solo iS Vakn q Eu opa) ao bend q laiSki1, o i5 So ic q
S4jungos a cinzi pacios d iejq os c ip ics o ganizacijq
nome nkla io icialiq os empleju aS as. Uno m. apa eode jq
e a E.,
D czeno. 1938 Kai el p ime IEV ([n en acia Elek o ec:lmika l/o an -
Ti] p ou inis alek o cch ikos ic dl, us), de idiomas p ancuzq y anglq, bc ,
Salia okie diupag i di es ue, ue y en espe an o.
i alu i ispanq, lygia eise
A spindZiai Siandien
Zll in c ospek i amen e, odos
emp csni es udios y o ganizacin s
es ue zos pueden pa engiamicji
e ninologías medZio aisiui
icnam a ody i sólo como
expe imen amien os b i ndZiam
- maSininiq i ankiq basiniam
e minynui.
19-50
m. ECE (Economic
J'o
Con mission Eu ope)
- Eu opea de economía co nisia
nosp ende al Unido Thu 1)
muchosakalbiq pa engiamqji
pa cng i iodynq - es q como
p ojck 4.
e minynq
aplicación Fue
seleccionada sa ea
- maininiai
i ankíes.
jq gene ales
p incipales
sq okos.
Cómo los obje i os
p incipales ue on eponde ados:
1) p ác icas bene icio indus iaci y
come ciobai, 2) pa eng q aplicación
lexicog a ías abajos.
p incipiL pa , yzdinis e minologías y
Pc' ilgo n pcs ingo
i inejimo 11
gobie noybi l suda i abajo e upg.
Fundamen incms di ec i om
es ablece ue asignado el
e minologas ckspe as e maiininiq
i ankiq spccialis as E. Wiis e is.
1968 m. apa ece el p incipal
omas (iS planio q okicciq,
ispanq, usq y k . kalbq
om l icnais mc ais el
p incipal anksdiau ncgu
1401 s l ok4 con
apa ec oki5kasis). Él aba ca
apib eZ imis angl l y
p anc[zq lenguas.
Según galu ing ISOITC
374 in o me es uc u a l a es és a:
1) clásini
co esponde
(s . a ky-
Zodyn4
as según
s i is.
guía ujan e de-
Ialia UDK nume acia cada
s4 ocai).
2) s4 okos
son,,i5dalijamos
i ko eles"
[daugiakalbiq
Zodynu iSdalijimas i s i is, i5ki pus iS lib os y suklija us an
ko eliq, y a lq,mas según i ai ius c i e iijus pi mq ka 4 ue
pa a o o A. Achloma no su ili s uo L ose echnikos m. es muy
megs amas e minologq iodynuche
18-l
(ITW) n desde 1906
- no min ojq (ISOIDIN y k .)] has a la de ini i a a ian e
elec ónica, 3) lengua su ikiuo as e icalmen e, 4)
cuan o imanoma mayo p ecisión e minijos sickiama:
- según ealimebes
es anda izo os de inicZ imis, -
Zodyno sanda os su nd kymu, -
e e encias
I giminincs sE okas, en
compa ación con
ski in_eomis au iniq
kalbq s4 okqcm
sis emas. e e encias
I nacionales no n inin o
ins i u os
(p ic suno min q sq okq),
- ilius acij l sis emomis
(ilus aciones ambién daZnai p e e idau inos, bc sus
ncgali pc eik i abs akdiq sq okq, odel negalimq
ilius p ie uo i sq okq pa eik os galimq s4 okq
e e cncijos, exemplZiui, si1s okos,,iegimas"
neimanoma, ilius a se odel p esen anami j ai iq
s iegiq pieSiniai), - seman ine odykliq es uc u a.
Ticslus abajo n e odu ap alimas a si hace eikz l4 c minologías
ya 1923 m. a si a ski q Enciklopedinio iodyno dali jo enasis E. Wiis e is
manualeliu en e Sios s ies clásico eikalq. NeZinia, o casualinumas, que
paske be kuklq. pe o kompak i5k4 e minq Zodyneli Ma-in aka Espe an o-
Vo a o p ielemen a <"' >
espe an o-ge mna kaj
ge mana-espe an a kun
omb o a. e nco1, que y Siandien
hace ispudi del p es iZinio
p oyec o in e nacional.
Ii ados
1998 m. e en os y publicaciones, dedicadas a E.
Wiis e io 100-meiiui, a k eipc demesi i e 4 sa
gua da y con inua y ine i e minologías
basmdejo legikima, neuZmi 5 an e su
in e ling is iniq da bq. DidZiulis E. Wiis e io
a chi o, aho a exis en e
INFOTERMe y p iZil imas Uni e sidad de Viena,
equie en de alaus i inejimo,
p e e idau inas ank a5b[ q y nujai as q diq
skclbimas.
Pionic i5kas E. D ezeno So ie q Sqlunda bas,
susido ojimo, kai kune Malg a iq pas angq, ne a
lide ando gos c minologans, 1931 m. nu lkgs del
su icien emen e Zinomas i i c in as.
La idea del código e minologías oda ía es á i a. Sios uZduo ies
u gencia ue pab eZ as Rygoje ykusioje kon 'e encijojc,
des ina e E. D ezeno 10O-meciui, po que es o es la lla e
,ypad impo an eam pa a e minologías i inejim y
aplicacion" (Felbe 1994:
46). An e
184
5io b[ ino palaiky i oikimo gali na p idu i: ike ina, que se á en as a, koki
impo anciaq aidmc i cspc an o e o as di b incs de idiomas su aidino
c n inologijas iS akose.
LITER{T. RA
Au k s i I c A., La
S.2002:
b a n a u o k ie n i
s
1i: minologija
i e imu
cchnologija
mul iiakalbcje
isuon e
nijc 9, 122I 28.
in o macincjc
.
, c minología
D czcn E. 1935: P i p oblemo de in en aciigo dc
science- ek ika c n inu o.
(Ella usa ad. A.
Samojlenko), (=
ep eso D czen 198.i).
Ams e dam Moscú
D ezen E. l!183:
= cp cso de D czen 1915. Kun
pos pa olo de Al ed Wa nc ,
Saa b i cken.
D ezen E. K. l99l: His o io de la
mondali g o 4. Plila -igi a eld.,
e izii a kaj komen i a de S.
Kuzneco . Mosk a.
D czen E., K.1992: His o iaj
S udoj, Jcka c inbu g.
F I e b e H.
Eas -Wcs
1994:
Coopc a ion in
In c na ional Ti: ninology
Wo k in hc
1930s: D ezen and W is e .
- TL mNe Ncns. Eds.
J. D askau, H. Pich .
Gai cnis K.2002:Lie u i4 c ninologiju:Ieo ijosi u kybosmu c j.s,Vilnius.
Kuzncco S. N. 1991:
D czen, lia c ko,
lia epoko.
- I) c:c
E. 199i,3-40.
S cpi no N.l99 : E nes D ezcn-his o iis odcE,spe an o.-l) azenE.1992,
5-9.
Wa ne A.1983:
Lain c naciaasi niladodcscicncc- cknika e minologio.-D ze . 1983, 82-90.
W ii s e E. 1974: Tl c Roud o InJo cnn. T o cpo ' s p cg cd bchal o UNESCO.
In en on' oJ'Sou ces oJ,lcicn i ic an l Tccl nical Tb minok g'. ,4 Plan o E. ablisI ing
u d In ann io al I o nu i Cen c (Clea ighu sc) Jo T n inolc gl.,l{i nchcn.
,[p e e H E. K. 1936'.
oyl Ho-m '^HuL (cK.
Iumepual4uo o. ' u3l lu l mL'l)J u Ho oa u.
I4c nopL 4 coBpc) e HHoc noloJ ceHue
u nepcneKnu6al, Mocxsa-,qc i paa.
Aida CIZIKAITE
Vilniaus
Uni e sidad
Kauno acul ada
humani a io'
Mui incs g. 8, UI-44280 Kaunas
E.
pai as aidu e( -''mail.l
Recibió
2004-10-0,1 85