scieee Open visual document viewer

E. Wüsteris ir E. Drezenas – terminologijos pradininkai ir esperantologai

Aida Čižikaitė

Full text

REVENZIJOS, APZVALGOS, INFORMACIJOS. BIBLOG RAFIJA E. WUSTERIS Y E. DREZENAS _ TERMINOLOGIJOS PRADININKAI III. La Comisión es á obligada a p esen a al Consejo de Adminis ación y al Consejo de Adminis ación una p opues a de Reglamen o que modi ique el Reglamen o (CE) n.o ESPERANTOLOGAI Ano ación Tc minologijosp adininkai i zymiausijosa s o ai E.Wiis c is,E.D ezcnas.W. Os waldas. ue ga sls A. Wa nc is y espe an is as. lip pa cspc ln ologai y in c ling is ai. Nc sucedinu nas, que puikus e o o di b iniq lingu is ines espe an o kalbq bazcs iimanymas, sugcb~iimas su au inimis kalbon is, ku iq pa a ellas g e in i labia , siai b malizuo ai s iiii e nin, speci i iei ik os. pa yL cs y elemen en es con di b inemis k oku.l im i. ski s n ui y i a dijikllbos mui, lenguas, ue ncmcnka paska a muy susie iene, es ánda za i nui. iia necesi a p ecisión, aiikumo, no minimui y (o) especialino unae eikimiikumo, equi alen ecn un z s ki U kalhq i i ulables e minos. pagciduu inas (be ncp i alus) K. Gai cnio lib os Lic i y a lgl o.s n c n c n's an i ologi.ja: eo ías (2002) p h ig jc ke lios c minologijos lco ijos y j ulo iai. ick p isla om s Sicki E des inada. Wiis c iui (Gai cnis2002: 116, 121,131). l992 n. ic o. Ju malojc ykokon c encia, dedicada E. 10O-osioms 2002 m. Nacido de D ezeno mc in ms, Rygoje - 110-osion s nacido p anc5imq i Pas a ojoje dan c inems. V. Skujina ,,E ncs as D ezcnas ba ine co ija i skai c p ác ica" (Aukso il e, 123 e minologías Labanauskie ni 2002: 12,1). Thiiau es o sob e encon a los pa ,1,ko lic u i5kai'. bo'cik y odo. kq PZiu ejus Lic u os cspc an ininkq sqjungos biblio ckos ka alogil, as a muy dauq mcdZiagos sob e a ículos ]i. E. Wiis c j i [:. D czenq. Todcl decidida pa cng i paZin ini quien se á galbu bcsidomin icms ido us c n inologija. Tikslas e uZda iniai: discu i i E. W is c io y E. D czeno e ni ologijos abajos, e elados espc an o lengua pedsakus juosc. Obje as: E. Wiis c io y E. D ezcno bcnd ada .biación c minologijos s i yjc, ju cspe an iniai ySiai. ' Ta minok giju gana publicación es menindjusi E. cikiminga Wiis e io Sim me i - Z . J. G ai e ny e. kui Wiis e iui E.ugenui n e 1. 5, Tc inologijos eo ijosp a lini - - 100 1998, 126 129. - Te ninología 171 Me odai: analinis. ap aSomasis. T imo da os: csp 'c an o habla pa cng os monog a ías y s ilips uiai, nag incjan es E. Wiis e io y E., D ezcno eikl4. Rezul a i i: cspc an o y ki l di b iniq kalbq g amá ica y p incipio de lógica aplicación del lenguaje no minimo c'la bc u ejo es anda izando po cikio cchnikos kalbq y k iun e minus. Tz d ie.jq p ajos i odo c minologías dininkq, espc an ologq y bend ada - - E. Wus e io y E. D ezeno - ac i idades biación. En e cspe a . ologías y c n inologías, que in es iga especializadas lcksikos a amien o, s4saj l, abiem ni a bien Zinoma. mucho adiau no minimo y cspe an ininku ibq impusims es o planeamien o p incipios, es bas an e UZ judcjimo i cien í icos daZnai nc ncisi aizduja. que nue a. bc impo an e. pal gina in eligam eque iminga mundial disckonomikos ys amien o y comc ció pomcgiu" ciplina puede kq u e i con .,nc im u aunque bcnd a - di b inemis kalbo nis. Ne espc an o bcnd uomenclje os s4sajos ng: a gc ai Zinomos. Galbu odel, que cale as p adininkq, a si, o ga y i5 icsu, a sispy q desde di b ines lenguaje pag indo, dauciau dcmcsio cien í ico labui nc eliziu sky c gu paiiai di b inci kalbai. Rcgis, a ejo iempo a k cip i demcsj i hechos, que son nc solo idomios his ó ico de alcs, pe o pueden bu i ú iles acionaliam lenguaje a ojimui. Tal ez nada casualidad que muchosclis Zmoniq, que su aidino eikiming4 e minologías ypad aidmcn! aidoje, emp diau se iamen e in e ejosi di b incn is lenguas. To.p puede nine i du ySkiausii s, j 'j labiz usiai pasiZymejusius - Eugen4 Wiis e l y E nes 4 D ezeniy. E. Wiis e is (1898-1977) Eugenas Wiis c is gime 1898 m. oc ub e 3 d. Wicselyje (Aus ia, nc oli Vienos) okicdiq kilmcs ab ikan o Seimojc. u ejoje pjlklu y me alo alcación con ic inc elek inc. mc q gimnazis ls u si ik inz i manu ac u 4 15 ap iko cspe an o di igeli. Él iSmoko de lengua ápido Siq kalb4, cme sus mok, i amigos, eiles e e li c a l 4, a5c y a ículos. g oZing Bhdamas l9 nc q i(..ne eikSmingo lcidcjo" ecibió pasiulymq pa eng i cspc an o iocl,nell. ,p oyec o. g ci ai iSsiplc c i eniklopedin! Zodyn4, que d ás5kai p ancok maZos imp us u is possibilybcs" (Wi s e 1974: 435). Laimci, edi o ial Hl & Sohn (Lcipci-eas) in es i o j b[sim4 cikalil 100 000 na kiq i,,su a inj 78 l adincje pa e. suski s y de i kc u is s4siu inius, b - o pa lama apic espc an ologías hono a a". 1923 m. apa eodi el p ime silsiu ini (apie p.). 200 (= c n inologías) p incipios. 1921 m., apgs diplomomuo u inZinic iumi, E. Wiis c is nula :,,Zi lils dokumcn us, los cuales ecogiu i di bda nas encikl lpcdini da bq, u iliza o i di k a o disc acijai" (W is c 1971 27). Kick galcda na 5i p ojck a palaike Comisión alemana de es anda zación. Po d cju nlc q ue p epa ado 20 scg u l ank i S is, bc noksliniai ado ai su nep iemc k ip cspo s li i' o. i iiau dcl su L ciklope linio i xl.1'n eque i u o ius ya ue pa2is amus con la S u ga auki osios echnikos mokyklos ck o ium y d ien p o eso iais, e e . dise acijos gynin isko c klildi l. Da icnel sckmc publikuoian - E. WLis e is ecibió pa aln4 iS P [sijos a chi ck l os akacle mijos e encon ó VDI (I e ein De ilsche Ingenieu e - kie ii s iniinie i4 s 11ung ) edi o ial que pajcge i5sp in din i y i iS i muy sudc ing4 paglapiq cikal4 pc cko diikai un pil laik4 446 - 4 semanascs. Taip l93l . apa eildc Tbchnikos, pa clek o echnikos, lengua in e nacionali is s undu izu :i as, que uoj ue p ipaZin as cchnikos y lengua spccialis l. Ligi SiL dienq es o pag inclinis e n inologijos documen o. Del Sio cikalo singula idad inZinic ius E. Wiis c is ya su iSleidi lo mc ais ue in i ada i in e nacionalini ling is ; ko g csa Zcne oj,-'. Desde 1932 n . él pa icipó cngianl. Tu p ou ini clck o c<:l niko.s zod 'nq e bcnd colabia o Th p au incje nacionalinio es anda izaciones l ganizacijq eden cijojc (lSA - In e na ional Fcde a io o he No ionul S onda dizi g.Associa io s). 193-1 m. él c'liau pusillc s cig i cuyo ciklai él mismo y di igía. c minol gijos kon i c q, Ii.eikia paZl,me i da kclc 4 su i ai iaiakiq abajo i Suniq: m. ECE (Econo ic 19-50 C c i. sio li E n pc) pask i ji aclo au i in e nacional del sq okq Zodyno The 4achine Z . o1 kl in o d b i. Sis pa yzdinis c minologijos cikalas apa ece ode i96ii m. 1971 m. lkn i IIIFOTERI I 1 (l en alio al In onna i Cc i e.l'o Tc mi olog - Th p au inis c n inolog,ijos inJ'o maciios cen u s). 1912 m. ga cl Vicnos uni c si c o ga hes p o eso iaus su cikian a d4, lcksikologij4, i eisg des y i lcksikog a ijq, le minologijq ypac y de no minimq. lengua E., Wiis e is es in e nacionalmen e el p isaZin as gijos p aclininkas. c minolobcnd osic s 119 E. D ezenas (1892-1937) E, ncs as Vilhelu as D czcnas gimc 1 i92 n . lapk idio 14 d. Licpojojc (La ija). Pi n oji Rubc niu- kal a ko na oji la iu. la l u o okiciiu. segunda sq habla iq él scp ne - i( noko nic u. Scp yniolikos - ido ( icnas i5 espc an o kalhos p ancuz -1 y anglu k l), espL l'iln o, ue in2inic i s. ca inie . kalbas. Él lobulini o p oje es a al a nacsu ojas. 1921 m. E. l) czcnas ue icnas s cigian Resii inicia o i "l So ic q publikq cspc an ininku sqjung4 (SEU * So c 'espubliko Espe a is a U uigo), se con i ió pos e quedó esponsinguc'- has a pa ju g enía y sck e o iumi iiame su mo inal. E. D czenas conside ado in c ling is ikos m. mul i udybg a ículo y 15 p aclininso ic inis ku. 1921-1932 monog a ij pic él paskclbc comunicaciones in e nacionalinc his o ijq i apic habla eo ía di b iniq kalbu (ypai espe an- 1924-1933 Li5kai). - l3 knyg l o ganiza ima. 1934-1936 n . y apic cien í icos b o5i[ q abajo m. apa eode 4 lcidiniai sob e moks au ini l kalb lo y in e p au inimzl y no minimE, cchnikos e minLl en e W sjq usiSkas e io Mask ojc. E. clisc acijos i5[cis as 193,5 m. a ian e, TLo iempo E. D czcnas ya e a So ic u Szjungos cien í icq akaclc nijos bchnikos y e n inologijos comisiones miemb o 99I:.27). 193-1 m. (Kuzncco le gus c u uZd - o is c ea ciencia y écnicas c min l y posakiu n minin o komisijn p ic V ls ybinio komi e o y ella di igi . no inimo i937m. baland2io 14 d. E. D czcnas ue a c5 uado jun o con bend ada biq g upc. SEL ccn inian e komi c c. Ti paiiq me q oc ub e 27 d. nu cis as mo i i y suSaudy as. Po 2() me -1 (1957 11d.) eabili uo as,,dil m. ucguZes odosiko deli o sudi ics ncbu imo" 1992: (S cpano 9). Jq coope ación P imasis abicjq susi ikim s inZinie iq, i 'yko in c ling is q, e minolog l Be lync kai E., Wiis c is ue k4 ik ga gs 1928 m., imp eso jo en Al cdu Schlomannu, ZodZiu s i- ins ucciones colabo a con ,, echnikos ics Su iniciado ku" ecolleimien os E. (Wiis e [)14: 134). Wiis e is apic 5i mee ingim4 aSo: iempo ,,Tuo gana ikjaunas, us usas o igmes, con kcpu e con algunas manc aplankyda o snapeliu, bu qs ca o ka ininkas, Pabal ijo como cliau suZinojau. D czcnas, i en e- Es o ue E nes as eliau isi aukgs au ini e minijos es ánda za imE" ( cn pa , 436). 1E0 193 1 m., uoj po E. Wijs e io kchnikos kulbos s andu i; i. 'l io apa ición, u plu i io E. D czenas pasi lpino, que So ic q Sqjungos moksl l akade nija a lik l Sio eikalo ckspe izg. Ren ian e su muy posi i a i5 ada,5 asmcnu g upc, uZduo i di igida E. D czcno, ecibió pe Zi uc i y iS c s i eikal4. Siek ick kupiu uo as Teclmiko.s lenguaje a p uu i is s anda iza inns us l habla iilcis as 193-5 m. al inal. m. 1936 p adZiojc odos 3 00i) egzcmplioliq ue endido. E., W ls e is y E. D czcnas comunica on has a pa E. suimimo. Thi D czeno es imonija uno in e lingjq lai5kai. que i ineó Zy niausiq iiuolaikiniq is q D. Blanke, E. Wiis c io colega y amigo. ISA - 1928 n. 17 nacionaliniq es anda izaciones o ganizacijq iku a edc acia. Ji [pinosi isq lSiq mundiiniq medida de ienc q y echniniq pa amc l su ienodinimu, has a An asis mundial wa as in e aukc sus cikla. l ai iu Saku specialis as sp encic su p oblcmas Tcchnikos komi e ios, sunumc uo uosc desde 1 has a 3 . los comi és cada ez más pina on Sie diu s iiiu e minijos en endim, p oblemomis. di iguda ñes conc e - que cchnikos objck u es anda izacion decia obje i o g ieZ ai a si ibojusios, eikejo cng i kick galimi pladiau i a diji 4. Dado sepa i as ciencia Sakos nickada ncb na sL p an amus p incipales p incipios p ici ieiko i idiomas m lniu p leng c' 1 odosos s ilims. a pus kudl io sup l imas y in e nacionalinis bcnd colabo acion. en 1934, en p epa ación pa a su con e encia S ockholmc, que u cjo 1936 e, yk i m., 1Sl ecibió so ic ines dclcgacijos Rapo q, pasi a5y 4 E. D czcno (Ape:eu 1936). Ya 1935 m. A. Samojlenko, E. Wiis e io bcnd colabio, espc a i5kas Rapo o e imas iSspausdin as Mask ojc y A ns c damc (D ezen 1935). Veliau pc sp in ed en 1983 con A. Wa nc io inales ZodZiu, se llama ,, e minologías clásica" 1983: (Wa nc donde 5i lib o 84). Rapo us e mina po dos komi c q y is cig i c ea pasOlymas: Te minologijos in e nacionalini c minijos kodq. Abu pasillymai ue on p ii n i ienbalsiai (ya 19 au iniq So ie q Sqjunga s anda d izacijos o ganizacijq). (E. D e- zeno ecibió c ea pasillymas Konk c us si kodq. z du) uZduo i i ISA Baselje a cjo 1935 m. bi Zclio 7 d. S4 aSq p incipalmen e suda i cspe an o mo cmos. m. a inales de e ano 1936 budape5 e i yko p ime a del nue o Tc mino ogijos comi é ISA 31 con e encia, que u ejo e psisp gs i del siulomo codo. Bi Zelio al inal yko in e nacional p epa a o io Vienoje posidis. Gausiai pa icipó ( icna i5 e a siun c muchosybg laiikq okciden alio 181 a i icialiniu lengbu, Edga o De Wahlio 1922 n. ku inys) ep esen an es. Ellos a gumcn a o p icS espe an o e más y. aho a a okalbq uZ na u alis incs, . kalbq ja q in e nacional sukcbend a in ui adap ado o mas de Tai lc sqmyii. E., nc código. obs an e dideliq D czcnas, io), ncgalcjo pas angq ( ambién y E. Wiis e- pa icipa en deba es ni Vicnoje, nci Budapc5 e. Juosc occiden alio ep esen an es pa a gun cnla o an muy uZ sa > na l alis ing di b ing kalbq. Sp cndimo m. Pa yZiuje dalydcl codo spccialis ai p icme que hay que c ea ha nias codo ZodZiq da ybos esoliucij4: ncbu o acep a . 1937 imanoma kas y il ue a idc as. Sólo 1933 n . Be lyne i ai i l s iii l ,,Manoma, eglas. <..'> Sios eglas b[1q pa e c minijos ak o ya cgzis uojan icms e ninams. Ellos no ienen ni maiSy i lengua, ni 1974: z p au iniams o a a de o ma in e nacionales" LodLiq, ku iq be cik ya o mas son (Wiis e 425). conc e o Ti igi el p ime pasill o código ncbu o minologías E. D ezeno, acep ado. Aunque e - 193 i m. ISA komi c o o acep a, E., W is e is nickada P ie5ingai sus nebukodo idea, pz siuly a nea sisake. - posibilidadybe in e nacionaliniq |c dLi l Saknq (ypad la yni5kos kilmcs) pag adu c ea iden iSkus e minus en eusai ai ios idiomas y así alen in i cien ini y echnini io sup a im4, dijl is i( nue o uZbu da o. E. Wiis e is dejó p epa 4 dZiu cs Rudica iun *A ku ium. y hand a5 ! que aho a puede gauapim ies i 1! INFOTERMo como mic o ilmq. Tiejus años ISA 37 (1936-1939) los p incipales bu skaiiiui inkandius aplicy inus c n inology enge kuo didcsniam kal- p incipios, ciencia i ai ios y cchnikos campos. Komi e as (Felbe 1991: 44) ISA Zodynq pa enge engimo nulodymus, jq engimo pe spck y as, Sakiniq Zodynq odykles. Apa e mine ini in e nacionales l a dijimo, in e nacionalincs in e nacionaliniq c minq eglacs, bibliog a ines sE okq y c minq icnodinimo p incipios. Después de la gue a nue aja (ln e na ional is eig ame 1SO O ganiza ion. o S anda i- za io - Th p au inA s unda ización o ga ización/ Tc minologías komi c e, pa adin amc ISOITC 37 ( e minology-p inciplcs and co-o dina ion) p ic jq ncbu o g lL a. 1932 m. Pa ísZiuje celeb ó el Mundial Cong eso elck o echnikos. E. Wiis e is, cuyo lib o idiomas sob e s anda iza im4 ,,ypad sólo ue elck o echnikoje" kq muy a o ablemen e cua e in o me5imE. acep ada, Vyko ka 5 a discusiia. Fue silly a acep a cspe an o kalb4, cngian In e nacionalini elek o ecl nikos io$ nq. Thi icnas más impo an esq, ukusiq la goiau ncgu 20 mc q IEC (ln ema 82 io nl Elcc o ech ical Co nn ission - Ta p uu i i clek o echnikos komisija) da b l. ep esen an e, eike okiediq kalE., Wiis e is ue pe manen e de Aus ia bos consul as. Thdiau, koljis ue iS ink as di b iniq lpin is kalbq c minais, ue mucho ki i iq. Espe an o kalbai palaiky i 30 elck o echnikos specialis q (no solo iS Vakn q Eu opa) ao bend q laiSki1, o i5 So ic q S4jungos a cinzi pacios d iejq os c ip ics o ganizacijq nome nkla io icialiq os empleju aS as. Uno m. apa eode jq e a E., D czeno. 1938 Kai el p ime IEV ([n en acia Elek o ec:lmika l/o an - Ti] p ou inis alek o cch ikos ic dl, us), de idiomas p ancuzq y anglq, bc , Salia okie diupag i di es ue, ue y en espe an o. i alu i ispanq, lygia eise A spindZiai Siandien Zll in c ospek i amen e, odos emp csni es udios y o ganizacin s es ue zos pueden pa engiamicji e ninologías medZio aisiui icnam a ody i sólo como expe imen amien os b i ndZiam - maSininiq i ankiq basiniam e minynui. 19-50 m. ECE (Economic J'o Con mission Eu ope) - Eu opea de economía co nisia nosp ende al Unido Thu 1) muchosakalbiq pa engiamqji pa cng i iodynq - es q como p ojck 4. e minynq aplicación Fue seleccionada sa ea - maininiai i ankíes. jq gene ales p incipales sq okos. Cómo los obje i os p incipales ue on eponde ados: 1) p ác icas bene icio indus iaci y come ciobai, 2) pa eng q aplicación lexicog a ías abajos. p incipiL pa , yzdinis e minologías y Pc' ilgo n pcs ingo i inejimo 11 gobie noybi l suda i abajo e upg. Fundamen incms di ec i om es ablece ue asignado el e minologas ckspe as e maiininiq i ankiq spccialis as E. Wiis e is. 1968 m. apa ece el p incipal omas (iS planio q okicciq, ispanq, usq y k . kalbq om l icnais mc ais el p incipal anksdiau ncgu 1401 s l ok4 con apa ec oki5kasis). Él aba ca apib eZ imis angl l y p anc[zq lenguas. Según galu ing ISOITC 374 in o me es uc u a l a es és a: 1) clásini co esponde (s . a ky- Zodyn4 as según s i is. guía ujan e de- Ialia UDK nume acia cada s4 ocai). 2) s4 okos son,,i5dalijamos i ko eles" [daugiakalbiq Zodynu iSdalijimas i s i is, i5ki pus iS lib os y suklija us an ko eliq, y a lq,mas según i ai ius c i e iijus pi mq ka 4 ue pa a o o A. Achloma no su ili s uo L ose echnikos m. es muy megs amas e minologq iodynuche 18-l (ITW) n desde 1906 - no min ojq (ISOIDIN y k .)] has a la de ini i a a ian e elec ónica, 3) lengua su ikiuo as e icalmen e, 4) cuan o imanoma mayo p ecisión e minijos sickiama: - según ealimebes es anda izo os de inicZ imis, - Zodyno sanda os su nd kymu, - e e encias I giminincs sE okas, en compa ación con ski in_eomis au iniq kalbq s4 okqcm sis emas. e e encias I nacionales no n inin o ins i u os (p ic suno min q sq okq), - ilius acij l sis emomis (ilus aciones ambién daZnai p e e idau inos, bc sus ncgali pc eik i abs akdiq sq okq, odel negalimq ilius p ie uo i sq okq pa eik os galimq s4 okq e e cncijos, exemplZiui, si1s okos,,iegimas" neimanoma, ilius a se odel p esen anami j ai iq s iegiq pieSiniai), - seman ine odykliq es uc u a. Ticslus abajo n e odu ap alimas a si hace eikz l4 c minologías ya 1923 m. a si a ski q Enciklopedinio iodyno dali jo enasis E. Wiis e is manualeliu en e Sios s ies clásico eikalq. NeZinia, o casualinumas, que paske be kuklq. pe o kompak i5k4 e minq Zodyneli Ma-in aka Espe an o- Vo a o p ielemen a <"' > espe an o-ge mna kaj ge mana-espe an a kun omb o a. e nco1, que y Siandien hace ispudi del p es iZinio p oyec o in e nacional. Ii ados 1998 m. e en os y publicaciones, dedicadas a E. Wiis e io 100-meiiui, a k eipc demesi i e 4 sa gua da y con inua y ine i e minologías basmdejo legikima, neuZmi 5 an e su in e ling is iniq da bq. DidZiulis E. Wiis e io a chi o, aho a exis en e INFOTERMe y p iZil imas Uni e sidad de Viena, equie en de alaus i inejimo, p e e idau inas ank a5b[ q y nujai as q diq skclbimas. Pionic i5kas E. D ezeno So ie q Sqlunda bas, susido ojimo, kai kune Malg a iq pas angq, ne a lide ando gos c minologans, 1931 m. nu lkgs del su icien emen e Zinomas i i c in as. La idea del código e minologías oda ía es á i a. Sios uZduo ies u gencia ue pab eZ as Rygoje ykusioje kon 'e encijojc, des ina e E. D ezeno 10O-meciui, po que es o es la lla e ,ypad impo an eam pa a e minologías i inejim y aplicacion" (Felbe 1994: 46). An e 184 5io b[ ino palaiky i oikimo gali na p idu i: ike ina, que se á en as a, koki impo anciaq aidmc i cspc an o e o as di b incs de idiomas su aidino c n inologijas iS akose. LITER{T. RA Au k s i I c A., La S.2002: b a n a u o k ie n i s 1i: minologija i e imu cchnologija mul iiakalbcje isuon e nijc 9, 122I 28. in o macincjc . , c minología D czcn E. 1935: P i p oblemo de in en aciigo dc science- ek ika c n inu o. (Ella usa ad. A. Samojlenko), (= ep eso D czen 198.i). Ams e dam Moscú D ezen E. l!183: = cp cso de D czen 1915. Kun pos pa olo de Al ed Wa nc , Saa b i cken. D ezen E. K. l99l: His o io de la mondali g o 4. Plila -igi a eld., e izii a kaj komen i a de S. Kuzneco . Mosk a. D czen E., K.1992: His o iaj S udoj, Jcka c inbu g. F I e b e H. Eas -Wcs 1994: Coopc a ion in In c na ional Ti: ninology Wo k in hc 1930s: D ezen and W is e . - TL mNe Ncns. Eds. J. D askau, H. Pich . Gai cnis K.2002:Lie u i4 c ninologiju:Ieo ijosi u kybosmu c j.s,Vilnius. Kuzncco S. N. 1991: D czen, lia c ko, lia epoko. - I) c:c E. 199i,3-40. S cpi no N.l99 : E nes D ezcn-his o iis odcE,spe an o.-l) azenE.1992, 5-9. Wa ne A.1983: Lain c naciaasi niladodcscicncc- cknika e minologio.-D ze . 1983, 82-90. W ii s e E. 1974: Tl c Roud o InJo cnn. T o cpo ' s p cg cd bchal o UNESCO. In en on' oJ'Sou ces oJ,lcicn i ic an l Tccl nical Tb minok g'. ,4 Plan o E. ablisI ing u d In ann io al I o nu i Cen c (Clea ighu sc) Jo T n inolc gl.,l{i nchcn. ,[p e e H E. K. 1936'. oyl Ho-m '^HuL (cK. Iumepual4uo o. ' u3l lu l mL'l)J u Ho oa u. I4c nopL 4 coBpc) e HHoc noloJ ceHue u nepcneKnu6al, Mocxsa-,qc i paa. Aida CIZIKAITE Vilniaus Uni e sidad Kauno acul ada humani a io' Mui incs g. 8, UI-44280 Kaunas E. pai as aidu e( -''mail.l Recibió 2004-10-0,1 85