E. Wüsteris ir E. Drezenas – terminologijos pradininkai ir esperantologai
Full text
REVENZIJOS, APZVALGOS,
INFORMACIJOS. BIBLOG RAFIJA
E. WUSTERIS Y
E. DREZENAS
_
TERMINOLOGIJOS PRADININKAI III. La Comisión es á obligada a p esen a al Consejo de Adminis ación y al Consejo de Adminis ación una p opues a de Reglamen o que modi ique el Reglamen o (CE) n.o ESPERANTOLOGAI
Ano ación
Tc minologijosp adininkai i zymiausijosa s o ai E.Wiis c is,E.D ezcnas.W.
Os waldas. ue ga sls
A. Wa nc is y espe an is as. lip pa
cspc ln ologai y in c ling is ai. Nc sucedinu nas,
que puikus e o o di b iniq lingu is ines
espe an o kalbq bazcs iimanymas, sugcb~iimas su
au inimis kalbon is, ku iq pa a ellas g e in i
labia , siai b malizuo ai s iiii e nin, speci i iei
ik os. pa yL cs y elemen en es con di b inemis
k oku.l im i. ski s n ui y i a dijikllbos mui,
lenguas, ue ncmcnka paska a muy susie iene,
es ánda za i nui. iia necesi a p ecisión, aiikumo,
no minimui y (o) especialino unae eikimiikumo,
equi alen ecn un z s ki U kalhq i i ulables
e minos.
pagciduu inas (be ncp i alus)
K. Gai cnio lib os Lic i
y a lgl o.s n c n c n's
an i ologi.ja: eo ías (2002)
p h ig jc ke lios
c minologijos lco ijos y
j
ulo iai. ick p isla om s
Sicki E des inada. Wiis c iui (Gai cnis2002: 116, 121,131). l992 n.
ic o.
Ju malojc ykokon c encia, dedicada E. 10O-osioms 2002 m.
Nacido de
D ezeno
mc in ms, Rygoje
- 110-osion s
nacido
p anc5imq i
Pas a ojoje
dan c inems. V.
Skujina
,,E ncs as
D ezcnas ba ine co ija i
skai c
p ác ica" (Aukso il e,
123 e minologías
Labanauskie ni 2002:
12,1). Thiiau es o
sob e encon a los
pa ,1,ko lic u i5kai'.
bo'cik y odo. kq
PZiu ejus Lic u os cspc an ininkq sqjungos biblio ckos
ka alogil, as a muy dauq mcdZiagos sob e a ículos ]i.
E. Wiis c j i [:. D czenq.
Todcl decidida pa cng i
paZin ini quien se á
galbu
bcsidomin icms
ido us
c n inologija.
Tikslas e uZda iniai: discu i i E. W is c io y E. D czeno e ni ologijos
abajos, e elados espc an o lengua pedsakus juosc. Obje as: E.
Wiis c io y E. D ezcno bcnd ada .biación c minologijos s i yjc, ju
cspe an iniai ySiai.
' Ta minok giju gana
publicación es menindjusi E.
cikiminga
Wiis e io Sim me i
-
Z . J. G ai e ny e.
kui Wiis e iui E.ugenui n e 1. 5,
Tc inologijos eo ijosp a lini -
- 100
1998, 126 129.
- Te ninología
171
Me odai: analinis. ap aSomasis. T imo da os: csp 'c an o habla
pa cng os monog a ías y s ilips uiai, nag incjan es E. Wiis e io y E.,
D ezcno eikl4. Rezul a i i: cspc an o y ki l di b iniq kalbq g amá ica y
p incipio de lógica aplicación del lenguaje no minimo c'la bc u ejo
es anda izando po cikio cchnikos kalbq y k iun e minus. Tz
d ie.jq p ajos i odo c minologías dininkq, espc an ologq y bend ada -
- E. Wus e io y E. D ezeno
-
ac i idades biación.
En e cspe a . ologías y
c n inologías, que in es iga
especializadas lcksikos a amien o,
s4saj l, abiem ni a bien Zinoma.
mucho adiau no minimo y
cspe an ininku ibq impusims es o
planeamien o p incipios, es bas an e
UZ judcjimo i cien í icos daZnai nc
ncisi aizduja. que nue a. bc
impo an e.
pal gina
in eligam
eque iminga
mundial
disckonomikos
ys amien o
y comc ció
pomcgiu"
ciplina puede kq
u e i con
.,nc im u
aunque bcnd a
- di b inemis kalbo nis. Ne espc an o bcnd uomenclje os s4sajos ng: a
gc ai Zinomos. Galbu odel, que cale as p adininkq, a si, o ga y i5 icsu,
a sispy q desde di b ines lenguaje pag indo, dauciau dcmcsio cien í ico
labui nc eliziu sky c gu paiiai di b inci kalbai. Rcgis, a ejo iempo a k cip i
demcsj i hechos, que son nc solo idomios his ó ico de alcs, pe o pueden
bu i ú iles acionaliam lenguaje a ojimui. Tal ez nada casualidad que
muchosclis Zmoniq, que su aidino eikiming4 e minologías ypad aidmcn!
aidoje, emp diau se iamen e in e ejosi di b incn is lenguas. To.p
puede nine i du ySkiausii s, j 'j labiz usiai pasiZymejusius
- Eugen4 Wiis e l y E nes 4 D ezeniy.
E. Wiis e is (1898-1977)
Eugenas Wiis c is gime 1898 m. oc ub e 3 d. Wicselyje
(Aus ia, nc oli Vienos) okicdiq kilmcs ab ikan o
Seimojc. u ejoje pjlklu y me alo alcación con ic inc
elek inc. mc q gimnazis ls u si ik inz i manu ac u 4 15
ap iko cspe an o di igeli. Él iSmoko de lengua ápido Siq
kalb4, cme sus mok, i amigos, eiles e e li c a l 4, a5c
y a ículos.
g oZing Bhdamas l9 nc q
i(..ne eikSmingo lcidcjo"
ecibió pasiulymq
pa eng i cspc an o
iocl,nell.
,p oyec o. g ci ai iSsiplc c i
eniklopedin! Zodyn4, que
d ás5kai p ancok maZos
imp us u is possibilybcs"
(Wi s e 1974: 435). Laimci,
edi o ial Hl
& Sohn
(Lcipci-eas) in es i o j b[sim4 cikalil 100 000
na kiq i,,su a inj 78 l adincje pa e.
suski s y de i kc u is s4siu inius, b - o
pa lama apic espc an ologías
hono a a".
1923 m. apa eodi el
p ime silsiu ini
(apie p.).
200
(= c n inologías)
p incipios.
1921 m., apgs diplomomuo u
inZinic iumi, E. Wiis c is nula :,,Zi lils
dokumcn us, los cuales ecogiu
i
di bda nas encikl lpcdini da bq,
u iliza o i di k a o disc acijai"
(W is c 1971 27). Kick galcda na 5i p ojck a
palaike Comisión alemana de es anda zación.
Po d cju nlc q ue p epa ado
20
scg u l ank i S is, bc
noksliniai ado ai su nep iemc
k ip cspo s li i' o.
i iiau dcl su
L ciklope linio i xl.1'n eque
i u o ius ya ue pa2is amus con la
S u ga auki osios echnikos
mokyklos ck o ium y d ien
p o eso iais, e e . dise acijos
gynin isko c klildi l. Da icnel sckmc
publikuoian - E. WLis e is ecibió pa aln4
iS P [sijos a chi ck l os akacle mijos e
encon ó VDI (I e ein
De ilsche
Ingenieu e
- kie ii s iniinie i4
s 11ung ) edi o ial que pajcge
i5sp in din i y i iS i muy
sudc ing4 paglapiq cikal4 pc
cko diikai un pil laik4
446
- 4 semanascs.
Taip l93l .
apa eildc Tbchnikos,
pa clek o echnikos,
lengua
in e nacionali is
s undu izu :i as, que
uoj ue p ipaZin as
cchnikos y lengua
spccialis l.
Ligi SiL dienq
es o
pag inclinis
e n inologijos documen o.
Del Sio cikalo
singula idad
inZinic ius E. Wiis c is
ya su iSleidi lo mc ais
ue in i ada i
in e nacionalini
ling is ; ko g csa
Zcne oj,-'.
Desde 1932 n . él
pa icipó cngianl.
Tu p ou ini clck o c<:l niko.s
zod 'nq e bcnd colabia o
Th p au incje nacionalinio
es anda izaciones
l ganizacijq eden cijojc
(lSA - In e na ional
Fcde a io o he No ionul
S onda dizi g.Associa io s).
193-1 m.
él c'liau pusillc s cig i
cuyo ciklai él mismo y di igía.
c minol gijos kon i c q,
Ii.eikia paZl,me i da
kclc 4 su i ai iaiakiq
abajo i Suniq: m.
ECE (Econo ic
19-50
C c i. sio li E n pc)
pask i ji aclo au i in e nacional
del sq okq
Zodyno The 4achine Z . o1
kl in o d b i. Sis
pa yzdinis c minologijos
cikalas apa ece ode i96ii m.
1971 m. lkn i IIIFOTERI I 1 (l en alio al In onna i Cc i e.l'o
Tc mi olog - Th p au inis c n inolog,ijos inJ'o maciios
cen u s).
1912
m. ga cl Vicnos
uni c si c o
ga hes
p o eso iaus
su cikian a d4,
lcksikologij4,
i eisg des y i
lcksikog a ijq,
le minologijq
ypac y de
no minimq.
lengua
E.,
Wiis e is es
in e nacionalmen e el
p isaZin as
gijos p aclininkas.
c minolobcnd osic s
119
E. D ezenas (1892-1937)
E, ncs as Vilhelu as
D czcnas gimc 1 i92 n .
lapk idio 14 d. Licpojojc
(La ija).
Pi n oji
Rubc niu-
kal a
ko na oji
la iu. la
l u o okiciiu.
segunda
sq habla
iq él
scp ne -
i( noko nic u.
Scp yniolikos
- ido ( icnas i5 espc an o
kalhos p ancuz -1 y anglu
k l), espL l'iln o, ue
in2inic i s. ca inie .
kalbas. Él lobulini o p oje
es a al
a nacsu ojas.
1921 m. E. l) czcnas ue icnas
s cigian Resii inicia o i "l
So ic q publikq cspc an ininku
sqjung4
(SEU
* So c 'espubliko
Espe a is a
U uigo), se
con i ió
pos e quedó
esponsinguc'-
has a pa
ju
g enía y
sck e o iumi
iiame su mo inal.
E. D czenas conside ado
in c ling is ikos
m. mul i udybg a ículo y 15
p aclininso ic inis ku. 1921-1932
monog a ij pic él paskclbc
comunicaciones in e nacionalinc
his o ijq i apic
habla eo ía di b iniq kalbu
(ypai
espe an-
1924-1933
Li5kai).
- l3 knyg l o ganiza ima. 1934-1936
n . y
apic cien í icos
b o5i[ q abajo
m. apa eode 4 lcidiniai sob e
moks au ini l kalb lo y
in e p au inimzl y no minimE,
cchnikos e minLl
en e W sjq usiSkas e io
Mask ojc.
E.
clisc acijos i5[cis as 193,5 m.
a ian e, TLo iempo E. D czcnas ya e a So ic u
Szjungos cien í icq akaclc nijos bchnikos y
e n inologijos comisiones miemb o 99I:.27).
193-1 m.
(Kuzncco le gus c u uZd - o is c ea ciencia y écnicas
c min l y posakiu n minin o komisijn p ic V ls ybinio
komi e o y ella di igi .
no inimo i937m. baland2io 14 d. E. D czcnas ue a c5 uado jun o con
bend ada biq g upc. SEL ccn inian e komi c c. Ti paiiq me q oc ub e
27 d. nu cis as mo i i y suSaudy as. Po 2() me -1 (1957 11d.)
eabili uo as,,dil m. ucguZes odosiko deli o sudi ics ncbu imo" 1992:
(S cpano
9).
Jq coope ación
P imasis abicjq
susi ikim s inZinie iq, i 'yko
in c ling is q, e minolog l
Be lync kai E., Wiis c is ue
k4 ik ga gs
1928 m., imp eso jo en
Al cdu Schlomannu, ZodZiu s i-
ins ucciones colabo a con
,, echnikos ics Su
iniciado ku"
ecolleimien os E.
(Wiis e [)14: 134).
Wiis e is apic
5i mee ingim4
aSo: iempo
,,Tuo gana ikjaunas, us usas o igmes, con kcpu e con
algunas manc aplankyda o
snapeliu, bu qs ca o ka ininkas, Pabal ijo como cliau
suZinojau. D czcnas, i en e-
Es o ue
E nes as eliau
isi aukgs au ini
e minijos
es ánda za imE"
( cn pa , 436).
1E0
193
1 m., uoj po E. Wijs e io kchnikos kulbos s andu i; i. 'l io apa ición,
u plu i io
E. D czenas pasi lpino, que So ic q Sqjungos moksl l akade nija
a lik l Sio eikalo ckspe izg. Ren ian e su muy posi i a i5 ada,5
asmcnu g upc, uZduo i di igida E. D czcno, ecibió pe Zi uc i y
iS c s i eikal4. Siek ick kupiu uo as Teclmiko.s lenguaje
a p uu i is s anda iza inns us l habla iilcis as 193-5 m. al inal. m.
1936 p adZiojc odos
3 00i) egzcmplioliq ue endido.
E.,
W ls e is y E. D czcnas comunica on has a pa E.
suimimo. Thi
D czeno es imonija uno in e lingjq lai5kai. que
i ineó Zy niausiq iiuolaikiniq is q D. Blanke, E.
Wiis c io colega y amigo.
ISA - 1928 n. 17 nacionaliniq
es anda izaciones o ganizacijq
iku a edc acia. Ji [pinosi isq lSiq
mundiiniq medida de ienc q y
echniniq pa amc l su ienodinimu,
has a An asis mundial wa as
in e aukc sus cikla.
l ai iu Saku specialis as sp encic su p oblcmas Tcchnikos komi e ios,
sunumc uo uosc desde 1 has a 3 . los comi és cada ez más pina on
Sie diu s iiiu e minijos en endim, p oblemomis. di iguda ñes
conc e -
que cchnikos objck u es anda izacion decia obje i o
g ieZ ai a si ibojusios, eikejo cng i kick galimi pladiau
i a diji 4. Dado sepa i as ciencia Sakos nickada ncb na
sL p an amus p incipales p incipios p ici ieiko i idiomas
m lniu p leng c' 1 odosos s ilims. a pus kudl io
sup l imas y in e nacionalinis bcnd colabo acion.
en 1934, en p epa ación pa a su con e encia S ockholmc, que u cjo
1936
e, yk i m., 1Sl ecibió so ic ines dclcgacijos Rapo q, pasi a5y 4 E.
D czcno (Ape:eu 1936). Ya 1935 m. A. Samojlenko, E. Wiis e io bcnd colabio,
espc a i5kas Rapo o e imas iSspausdin as Mask ojc y
A ns c damc (D ezen 1935). Veliau pc sp in ed en 1983 con A. Wa nc io
inales
ZodZiu,
se llama
,, e minologías
clásica" 1983:
(Wa nc
donde 5i lib o
84).
Rapo us e mina po dos
komi c q y is cig i c ea
pasOlymas: Te minologijos
in e nacionalini c minijos kodq.
Abu pasillymai ue on p ii n i
ienbalsiai (ya 19 au iniq
So ie q Sqjunga
s anda d izacijos o ganizacijq). (E. D e-
zeno ecibió
c ea
pasillymas
Konk c us si
kodq.
z du) uZduo i
i ISA Baselje a cjo 1935 m. bi Zclio 7 d. S4 aSq p incipalmen e suda i
cspe an o mo cmos. m. a inales de e ano 1936 budape5 e i yko p ime a
del nue o Tc mino ogijos comi é
ISA 31 con e encia, que u ejo e psisp gs i del siulomo
codo. Bi Zelio al inal yko in e nacional p epa a o io
Vienoje posidis. Gausiai pa icipó
( icna i5 e a siun c muchosybg laiikq
okciden alio
181
a i icialiniu lengbu, Edga o De
Wahlio 1922 n. ku inys)
ep esen an es. Ellos
a gumcn a o p icS espe an o e
más y. aho a a okalbq uZ
na u alis incs, .
kalbq ja q
in e nacional
sukcbend a in ui
adap ado o mas de
Tai lc sqmyii. E., nc
código.
obs an e dideliq
D czcnas, io), ncgalcjo
pas angq ( ambién y
E. Wiis e-
pa icipa en deba es ni
Vicnoje, nci Budapc5 e. Juosc
occiden alio ep esen an es
pa a gun cnla o an muy uZ
sa > na l alis ing di b ing
kalbq.
Sp cndimo m. Pa yZiuje dalydcl codo
spccialis ai p icme que hay que c ea
ha nias codo ZodZiq da ybos esoliucij4:
ncbu o acep a . 1937 imanoma kas y il ue
a idc as. Sólo 1933 n . Be lyne i ai i l s iii l
,,Manoma,
eglas.
<..'> Sios eglas b[1q pa e
c minijos
ak o ya cgzis uojan icms
e ninams. Ellos no ienen
ni maiSy i lengua, ni
1974:
z p au iniams o a a
de o ma in e nacionales"
LodLiq, ku iq
be cik ya
o mas son
(Wiis e
425). conc e o
Ti igi el p ime pasill o
código ncbu o
minologías E. D ezeno,
acep ado. Aunque e -
193 i m. ISA komi c o
o acep a, E., W is e is
nickada P ie5ingai sus
nebukodo idea, pz siuly a
nea sisake.
- posibilidadybe in e nacionaliniq |c dLi l
Saknq (ypad la yni5kos kilmcs) pag adu c ea
iden iSkus e minus en eusai ai ios idiomas
y así alen in i cien ini y echnini io
sup a im4, dijl is i( nue o uZbu da o.
E. Wiis e is dejó p epa 4
dZiu cs
Rudica iun *A ku ium. y
hand a5 !
que aho a puede gauapim ies
i 1! INFOTERMo como
mic o ilmq. Tiejus años ISA 37
(1936-1939) los p incipales bu skaiiiui inkandius aplicy inus c n inology
enge kuo didcsniam kal-
p incipios, ciencia i ai ios y cchnikos campos. Komi e as (Felbe 1991: 44)
ISA Zodynq pa enge engimo nulodymus, jq engimo pe spck y as,
Sakiniq Zodynq odykles. Apa e mine ini in e nacionales l a dijimo,
in e nacionalincs in e nacionaliniq c minq eglacs, bibliog a ines
sE okq y c minq icnodinimo p incipios.
Después de la
gue a nue aja
(ln e na ional
is eig ame 1SO O ganiza ion. o
S anda i-
za io
- Th p au inA s unda ización o ga ización/
Tc minologías komi c e, pa adin amc ISOITC 37
( e minology-p inciplcs and co-o dina ion) p ic jq ncbu o g lL a.
1932 m. Pa ísZiuje
celeb ó el Mundial
Cong eso
elck o echnikos. E.
Wiis e is, cuyo lib o
idiomas
sob e s anda iza im4
,,ypad sólo ue
elck o echnikoje" kq
muy
a o ablemen e
cua e in o me5imE.
acep ada, Vyko ka 5 a discusiia.
Fue silly a acep a cspe an o kalb4, cngian In e nacionalini elek o ecl nikos
io$ nq. Thi icnas más impo an esq, ukusiq la goiau ncgu 20 mc q IEC
(ln ema 82 io nl Elcc o ech ical Co nn ission - Ta p uu i i clek o echnikos
komisija) da b l. ep esen an e, eike okiediq kalE., Wiis e is ue pe manen e
de Aus ia bos consul as. Thdiau, koljis ue iS ink as di b iniq lpin is kalbq
c minais, ue mucho ki i iq. Espe an o kalbai palaiky i
30 elck o echnikos
specialis q
(no solo iS Vakn q Eu opa) ao bend q laiSki1, o i5 So ic q
S4jungos a cinzi pacios d iejq os c ip ics o ganizacijq
nome nkla io icialiq os empleju aS as. Uno m. apa eode jq
e a E.,
D czeno. 1938 Kai el p ime IEV ([n en acia Elek o ec:lmika l/o an -
Ti] p ou inis alek o cch ikos ic dl, us), de idiomas p ancuzq y anglq, bc ,
Salia okie diupag i di es ue, ue y en espe an o.
i alu i ispanq, lygia eise
A spindZiai Siandien
Zll in c ospek i amen e, odos
emp csni es udios y o ganizacin s
es ue zos pueden pa engiamicji
e ninologías medZio aisiui
icnam a ody i sólo como
expe imen amien os b i ndZiam
- maSininiq i ankiq basiniam
e minynui.
19-50
m. ECE (Economic
J'o
Con mission Eu ope)
- Eu opea de economía co nisia
nosp ende al Unido Thu 1)
muchosakalbiq pa engiamqji
pa cng i iodynq - es q como
p ojck 4.
e minynq
aplicación Fue
seleccionada sa ea
- maininiai
i ankíes.
jq gene ales
p incipales
sq okos.
Cómo los obje i os
p incipales ue on eponde ados:
1) p ác icas bene icio indus iaci y
come ciobai, 2) pa eng q aplicación
lexicog a ías abajos.
p incipiL pa , yzdinis e minologías y
Pc' ilgo n pcs ingo
i inejimo 11
gobie noybi l suda i abajo e upg.
Fundamen incms di ec i om
es ablece ue asignado el
e minologas ckspe as e maiininiq
i ankiq spccialis as E. Wiis e is.
1968 m. apa ece el p incipal
omas (iS planio q okicciq,
ispanq, usq y k . kalbq
om l icnais mc ais el
p incipal anksdiau ncgu
1401 s l ok4 con
apa ec oki5kasis). Él aba ca
apib eZ imis angl l y
p anc[zq lenguas.
Según galu ing ISOITC
374 in o me es uc u a l a es és a:
1) clásini
co esponde
(s . a ky-
Zodyn4
as según
s i is.
guía ujan e de-
Ialia UDK nume acia cada
s4 ocai).
2) s4 okos
son,,i5dalijamos
i ko eles"
[daugiakalbiq
Zodynu iSdalijimas i s i is, i5ki pus iS lib os y suklija us an
ko eliq, y a lq,mas según i ai ius c i e iijus pi mq ka 4 ue
pa a o o A. Achloma no su ili s uo L ose echnikos m. es muy
megs amas e minologq iodynuche
18-l
(ITW) n desde 1906
- no min ojq (ISOIDIN y k .)] has a la de ini i a a ian e
elec ónica, 3) lengua su ikiuo as e icalmen e, 4)
cuan o imanoma mayo p ecisión e minijos sickiama:
- según ealimebes
es anda izo os de inicZ imis, -
Zodyno sanda os su nd kymu, -
e e encias
I giminincs sE okas, en
compa ación con
ski in_eomis au iniq
kalbq s4 okqcm
sis emas. e e encias
I nacionales no n inin o
ins i u os
(p ic suno min q sq okq),
- ilius acij l sis emomis
(ilus aciones ambién daZnai p e e idau inos, bc sus
ncgali pc eik i abs akdiq sq okq, odel negalimq
ilius p ie uo i sq okq pa eik os galimq s4 okq
e e cncijos, exemplZiui, si1s okos,,iegimas"
neimanoma, ilius a se odel p esen anami j ai iq
s iegiq pieSiniai), - seman ine odykliq es uc u a.
Ticslus abajo n e odu ap alimas a si hace eikz l4 c minologías
ya 1923 m. a si a ski q Enciklopedinio iodyno dali jo enasis E. Wiis e is
manualeliu en e Sios s ies clásico eikalq. NeZinia, o casualinumas, que
paske be kuklq. pe o kompak i5k4 e minq Zodyneli Ma-in aka Espe an o-
Vo a o p ielemen a <"' >
espe an o-ge mna kaj
ge mana-espe an a kun
omb o a. e nco1, que y Siandien
hace ispudi del p es iZinio
p oyec o in e nacional.
Ii ados
1998 m. e en os y publicaciones, dedicadas a E.
Wiis e io 100-meiiui, a k eipc demesi i e 4 sa
gua da y con inua y ine i e minologías
basmdejo legikima, neuZmi 5 an e su
in e ling is iniq da bq. DidZiulis E. Wiis e io
a chi o, aho a exis en e
INFOTERMe y p iZil imas Uni e sidad de Viena,
equie en de alaus i inejimo,
p e e idau inas ank a5b[ q y nujai as q diq
skclbimas.
Pionic i5kas E. D ezeno So ie q Sqlunda bas,
susido ojimo, kai kune Malg a iq pas angq, ne a
lide ando gos c minologans, 1931 m. nu lkgs del
su icien emen e Zinomas i i c in as.
La idea del código e minologías oda ía es á i a. Sios uZduo ies
u gencia ue pab eZ as Rygoje ykusioje kon 'e encijojc,
des ina e E. D ezeno 10O-meciui, po que es o es la lla e
,ypad impo an eam pa a e minologías i inejim y
aplicacion" (Felbe 1994:
46). An e
184
5io b[ ino palaiky i oikimo gali na p idu i: ike ina, que se á en as a, koki
impo anciaq aidmc i cspc an o e o as di b incs de idiomas su aidino
c n inologijas iS akose.
LITER{T. RA
Au k s i I c A., La
S.2002:
b a n a u o k ie n i
s
1i: minologija
i e imu
cchnologija
mul iiakalbcje
isuon e
nijc 9, 122I 28.
in o macincjc
.
, c minología
D czcn E. 1935: P i p oblemo de in en aciigo dc
science- ek ika c n inu o.
(Ella usa ad. A.
Samojlenko), (=
ep eso D czen 198.i).
Ams e dam Moscú
D ezen E. l!183:
= cp cso de D czen 1915. Kun
pos pa olo de Al ed Wa nc ,
Saa b i cken.
D ezen E. K. l99l: His o io de la
mondali g o 4. Plila -igi a eld.,
e izii a kaj komen i a de S.
Kuzneco . Mosk a.
D czen E., K.1992: His o iaj
S udoj, Jcka c inbu g.
F I e b e H.
Eas -Wcs
1994:
Coopc a ion in
In c na ional Ti: ninology
Wo k in hc
1930s: D ezen and W is e .
- TL mNe Ncns. Eds.
J. D askau, H. Pich .
Gai cnis K.2002:Lie u i4 c ninologiju:Ieo ijosi u kybosmu c j.s,Vilnius.
Kuzncco S. N. 1991:
D czen, lia c ko,
lia epoko.
- I) c:c
E. 199i,3-40.
S cpi no N.l99 : E nes D ezcn-his o iis odcE,spe an o.-l) azenE.1992,
5-9.
Wa ne A.1983:
Lain c naciaasi niladodcscicncc- cknika e minologio.-D ze . 1983, 82-90.
W ii s e E. 1974: Tl c Roud o InJo cnn. T o cpo ' s p cg cd bchal o UNESCO.
In en on' oJ'Sou ces oJ,lcicn i ic an l Tccl nical Tb minok g'. ,4 Plan o E. ablisI ing
u d In ann io al I o nu i Cen c (Clea ighu sc) Jo T n inolc gl.,l{i nchcn.
,[p e e H E. K. 1936'.
oyl Ho-m '^HuL (cK.
Iumepual4uo o. ' u3l lu l mL'l)J u Ho oa u.
I4c nopL 4 coBpc) e HHoc noloJ ceHue
u nepcneKnu6al, Mocxsa-,qc i paa.
Aida CIZIKAITE
Vilniaus
Uni e sidad
Kauno acul ada
humani a io'
Mui incs g. 8, UI-44280 Kaunas
E.
pai as aidu e( -''mail.l
Recibió
2004-10-0,1 85