scieee Open visual document viewer

E. Wüsteris ir E. Drezenas – terminologijos pradininkai ir esperantologai

Aida Čižikaitė

Full text

REZENZIJOS, APZVALGOS, INFORMATIJOS. BIBLOG RAFIJA E. WUSTERIS IR E. DREZENAS _ TERMINOLOGIJOS PRADININKAI III. ESPERANTOLOGAI An acija Tc minologijosp adininkai i zymiausijosa s o ai E.Wiis c is,E.D ezcnas.W. Os waldas. wa ga sls A. Wa nc is und espe an is en. lip pa cspc ln ologai und in c ling is ai. Nc zu ällinu nas, dass puikus und einen ande en di b iniq lingu is inen espe an o kalbq bazcs iimanymas, sugcb~iimas su au inimis kalbon is, ncmcnka paska a seh susie iine, labia , siai ku iq da ü sie g e in i ik os. pa yL cs und b malizuo ai s iiiai e nin, speci iei elemen en e mi di b inemismi sp ach, wa k oku.l im i. ski s n ui und i a dijikllbos mui, s anda d iza i nui. iia b auch Genauigkei , Eine eikimiikumu, pagciduu inas (be ncp i alus) Juk ek i alcn un z s ki U kalhq i i igabem Aiikumu, No minimui und (ode ) besonde ing Te minem. K. Gai cnio Büchos Lic i und a lgl o.s n c n c n's an i ologi.ja: heo ien (2002) p h ig jc ke lios c minologijos lco ijos und j ulo iai. ick p isla om s Sicki E bes imm . Wiis c iui (Gai cnis2002: 116, 121,131). l992 n. ic o. Ju malojc ykokon c encija, ü E. 10O-osiom 2002 m. D ezeno gebo ene mc in ms, Rygoje - 110-osion s gebimo p anc5imq i Pas a ojoje dan c inems. V. Skujina ,,E ncs as D ezcnas ba ine co ija i skai c p ak ika" (Aukso il e, 123 e minologien Labanauskie ni 2002: 12,1). Thiiau das bo'cik inden sie pa ,1,ko lic u i5kai'. und alles. kq übe PZiu ejus Lic u os cspc an ininkq sqjungos biblio ckos ka alogil, as a seh dauq mcdZiagos übe a ik ]i. E. Wiis c j i [:. D czenq. Todcl beschloss pa cng i paZin ini de sein galbu bcsidomin icms ido us c n inologija. Tikslas und uZda iniai: besp e i E. W is c io und E. D czeno e ni ologijos A bei en, o engeleg espc an o Sp ache pedsakus juosc. Objek as: E. Wiis c io und E. D ezcno bcnd ada .biachung c minologijos s i yjc, ju cspe an iniai ySiai. ' Ta minok giju gana publikacija is gemindjusi cikiminga E. Wiis e io Sim me i - Z . J. G ai e ny e. kui Wiis e iui E.ugenui n e 1. 5, Tc inologijos eo ijosp a lini - - 100 1998, 126 129. - Te ninology 171 Me hoden: analinis. ap aSomasis. T im Da en: cspc 'an o sp ich pa cng es monog aphien und s ilips uiai, nag incjan ys E. Wiis e io und E., D ezcno eikl4. Rezul a i i: cspc an o und ki l di b iniq kalbq g amma ikos und logikos P inzip Anwendung des Sp achen no minimo c'la bc u ejo s anda disie end po cikio cchnikos kalbq und k iun e minus. Tz d ie.jq p ajos i odo c minologijas dininkq, espc an ologq und bend ada - - E. Wus e io und E. D ezeno - Ak i i ä en biachung. Zwischen cspe a . ologien und c n inologien, die un e scheid besonde e lcksikos Ve wal ung, iel ni a gu Zinoma. cspe an ininku ibq adiau no minimo und Planungs impusims das UZ judcjimo i P inzipien, is ziemlich s4saj l, abiem Wissenscha le daZnai nc ncisi aizduoja. dass neue. bc wich ig. pal gin i in elligen am e o de iminga wel liche disckonomikos ys ung und komc cijai pomcgiu" ciplina kann kq u e i mi .,nc im u obwohl bcnd a - di b inemis kalbo nis. Ne espc an o bcnd uomenclje os s4sajos ng: a gc ai Zinomos. Galbu odel, dass eine as p adininkq, a si, o ga und i5 icsu, a sispy q on di b ines sp ach g undindo, dauciau dcmcsio wissenscha lichem a beui nc eliziu sky c gu paiiai di b inci kalbai. Rcgis, e jo Zei a k cip i demcsj i Fak us, die sind nc nu idomios his o ische de alcs, abe können nü zlich bei iam a ionaliam sp ach a ojimui. Vielleich ganz nich Zu all, dass ieleclis Zmoniq, die su aidino eikiming4 e minologies ypad aidmcn! aidoje, ühdiau e ns lich in e essejosi di b incn is sp aumen. To.p kann nine i du ySkiausii s, j 'j labiz usiai pasiZymejusius - Eugen4 Wiis e l und E nes 4 D ezeniy. E. Wiis e is (1898-1977) Eugenas Wiis c is gime 1898 m. Ok obe 3 d. Wicselyje (Aus ia, nc oli Wienos) okicdiq kilmcs ab ikan o Seimojc. u ejusie pjlklu und Me allowalca ung mi ic inc elek inc. mc q gimnazis ls u si ik inz i gamykl4 15 ap iko cspe an o Füh ungeli. E iSmoko Sp achen schnell Siq kalb4, cme ih mok, i F eundus, eiles e e li c a l 4, a5c und A ikel. g oZing Bhdamas l9 nc q i(..ne eikSmingo lcidcjo" e hiel pasiulymq pa eng i cspc an o iocl,nell. ,p ojek as g ci ai iSsiplc c i eniklopedin! Zodyn4, de d as i5kai p ahoko maZos d uus u is möglichybcs" (Wi s e 1974: 435). Laimci, Ve lag Hl & Sohn (Lcipci-eas) in es o j b[sim4 cikalil 100 000 na kiq i ,,su a inj 78 l adincje Teil. suski s y de i kc u is s4siu inius, b - o sp achama apic espc an ologijos hono a a". 1923 m. e scheodi de e s e silsiu inis (apie p.). 200 c n inologijas) P inzipus. 1921 m., apgs diplomuo u inZinic iumi, E. Wiis c is nula :,,Zi lils dokumcn us, welche gesammel u i a beida nas encikl lpcdini da bq, e wende o i di k a o disc acijai" (W is c 1971 27). Kick galcda na 5i p ojck a palaike Deu sch s anda disa ionskommission. Po d cju nlc q wu de 20 be ei as scg u l ank i S is, bc noksliniai ado ai sein nep iemc k ip cspo s li i' o. i iiau dcl sein L ciklope linio i xl.1'n e o de i u o ius schon wa pa2is amus mi S u ga o höi osios echnikos skolees ck o ium und d ien p o esso iais, und e . dise acijos gynin isko c klildi l. Da icnel sckmc publikuoian - E. WLis e is e hiel pa aln4 iS P [sijos a chi ck l os akacle mijos und and VDI (I e ein De ilsche Ingenieu e - kie ii s iniinie i4 s 11ung ) Ve lag, die pajcge i5sp essdin i und i iS i seh sudc ing4 blappq cikal4 pc cko diikai un pil zei 4 446 - 4 Wochencs. Taip l93l . e scheildc Tbchnikos, pa clek o echnikos, Sp achen in e na ionaleni is s undu izu :i as, de uoj wa p ipaZin as cchnikos und Sp achen spccialis l. Ligi SiL dienq das pag inclinis e n inologijos dokumen . Del Sio cikalo einziga umus inZinic ius E. Wiis c is schon sein iSleidi lo mc ais wu de eingeladen i in e na ionalen ling is ; ko g csa Zcne oj,-'. Von 1932 n . e be eilig e cngianl. Tu p ou ini clck o c<:l niko.s zod 'nq und bcndewe kia o Th p au incje na ionalen s anda disia ions l ganizacijq eden cijojc (iSA - In e na ional Fcde a io o he No ionul S onda dizi g.Associa io s). 193-1 m. e c'liau pusillc s cig i dessen ciklai selbs und lei e e. c minol gijos kon i c q, Ii.eikia paZl,me i da kclc 4 sein i ai iaiakiq da bu i Suniq: m. ECE 19-50 (Econo ic C c i. sio li E n pc) pask i ji aclo au i in e na ionalen sq okq Zodyno The 4achine Z . o1 kl in o d b i. Sis pa yzdinis c minologijos cikalas e scheode i96ii m. 1971 m. lkn i IIIFOTERI I 1 (l en alio al In onna i Cc i e.l'o Tc mi olog - Th p au inis c n inolog,ijos inJ'o maciios cen u s). 1912 m. ga cl Vicnos uni c si c o ga hes p o esso iaus su cikian a d4, lcksikologij4, i eisg des y i lcksikog a ijq, le minologijq ypac und no minimq. sp ach E., Wiis e is is in e na ionalem Maße p ipaZin as gijos p aclininkas. c minolobcnd osic s 119 E. D ezenas (1892-1937) E, ncs as Vilhelu as D czcnas gimc 1 i92 n . lapk idio 14 d. Licpojojc (La ija). Pi n oji Rubc niu- kal a ko la iu. Gebu s oji l u o okiciiu. zwei e sq sp ich iq e scp ne - i( noko nic u. Scp yniolikos - ido ( icnas i5 espc an o kalhos p ancuz -1 und anglu k l), espL l'iln o, wa in2inic i s. ka inie . albas. E lobulini o p oje s aa a nacsu ojas. 1921 m. E. l) czcnas wa icnas s cigian Resii inicia o i "l So ic q publikq cspc an ininku sqjung4 (SEU * So c 'espubliko Espe a is a U uigo), wu de pos e blieb bis e an wo in- pa g enijs guc' ju und iiame sck e o iumi seinen mo Ende. E. D czenas gil in c ling is ikos p aclininso ic inis ku. 1921-1932 monog a ij pic e paskclbc m. ielybg a ikelni und 15 kommunika ions in e na ionalinc sp ich eo ie di b iniq kalbu his o ijq i apic (ypai espe an- 1924-1933 Li5kai). - l3 knyg l o ganisa ima. 1934-1936 n . und apic wissenscha ini b o5i[ q A bei s m. e scheode 4 lcidiniai übe moks au ini l kalb l lo und a p au inimzl und no minimE, cchnikos e minLl zwischen W sjq usiSkas e io Mask ojc. E. clisc acijos i5[cis as 193,5 m. a ian e, TLo Zei E. D czcnas schon wa So ic u Szjungos wissenscha q akaclc nijos bchnikos und e n inologijs kommissionsmi glied 99I:.27). 193-1 m. (Kuzncco ihm likc u uZd - o is e s ellen wissenscha und echnikos c min l und posakiu n minin o komisijn p ic V ls ybinio komi e o und ih zu üh en. no inimo i937m. ap il2io 14 d. E. D czcnas wu de a c5 uo zusammen mi bend ada biq g upc. SEL ccn inian e komi c c. Ti paiiq me q ok obe 27 d. nu cis as mi i und suSaudy as. Po 2() me -1 (1957 11d.) eabili uo ,,dil m. ucguZes allesiko k imin imo sudi ics ncbu imo" 1992: (S cpano 9). Jq Zusammena bei E masis abicjq e enim s inZinie iq, in c ling is q, e minolog l i 'yko Be lync kai E., Wiis c is wa k4 ik ga gs 1928 m., ged uck jungas zusammenzu üh en mi Al cdu ins uk ionen Schlomannu, ZodZiu s i- ,, echnikos ics Seinem (Wiis e [)14: 134). U sp üngku" e inne ungen E. Wiis e is apic 5i e enim4 aSo: Zei weise ,,Tuo gana ikjaunas, us usas u sp ungmes, mi manchmal manc aplankyda o kcpu e mi snapeliu, bu qs ca o ka ininkas, Pabal ijo wie cliau suZinojau. D czcnas, i zwischen- Es wa E nes as eliau isi aukgs au ini Te minijos s anda d iza im- E" ( cn pa , 436). 1E0 193 1 m., uoj po E. Wijs e io kchnikos kulbos s andu i; i. 'l io u plu i io Au i s, E., D czenas pasi lpino, dass So ic q Sqjungos wissenscha l akade nija a lik l Sio eikalo ckspe izg. Ren an i ih e seh posi i e i5 ada,5 asmcnu g upc, uZduo i un e Füh ung E. D czcno, e hiel pe Zi uc i und iS c s i eikal4. Siek ick kupiu uo as Teclmiko.s Sp achen zwischen uu i is s anda iza inns us l sp ich iilcis as 193-5 m. Ende. m. 1936 p adZiojc alle 3 00i) egzcmplioliq wu de e kau . E., W ls e is und E. D czcnas un e aw bis pa E. suimimo. Thi D czeno bezeija ein in e lingjq lai5kai. welche y inejo Zy niausiq iiuolaikiniq is q D. Blanke, E. Wiis c io Kollega und F eund. ISA - 1928 n. 17 na ionaliniq s anda dizia ionso ganisa ioncijq iku a edc acija. Sie [pinosi isq lSiq wel iniq messungs einc q und echniniq pa amc l su ienodinimu, bis An asis wel inis wa as un e aukc ih e cikla. l ai iu Saku specialis en sp encic sein p oblcmas Tcchnikos komi e iosen, sunumc uo uosc on 1 bis 3 . komi een zunehmend Sie diu s iiiu Te minijs Ve s ändnisim, p oblemomi. pin en konk e - lei uda nissen dass chnikos Objck u s anda disie ung Sakos nickada ncb na g ieZ ai a si ibojusios, eikejo en scheide ziel q i a diji 4. Weil einzeli as wissenscha cng i kick galimi pladiau sL p an amus g undlegenden p incipus p ici ieiko i sp ach m lniu p leng c' 1 allen s ilims. zwischen kudl io sup l imas und in e na ionalen bcnd Zusammena bei . 1934 m., in Vo be ei ung seine Kon e enz S ockholmc, die u ccho 1936 und, yk i m., 1Sl e hiel so ic ines dclcgacijos Rapo q, pasi a5y 4 E. D czcno (Ape:eu 1936). Be ei s 1935 m. A. Samojlenko, E. Wiis e io bcnda bei io, espc a i5kas Rapo o e imas iSspausdin as Mask ojc und A ns c damc (D ezen 1935). Veliau pc sp essed 1983 m. mi A. Wa nc io Ende ZodZiu, genann ,,Te minologien Klassika" 1983: (Wa nc wo 5i Buch 84). Rapo us ende zwei PasOlymais: is cig i e s ellen in e na ionalen Te minologijs komi c q und c minijs kodq. Abu pasillymai wa en p ii n i einbalsiai (jau 19 au iniq So ie q Sqjunga s anda d izacijos o ganizacijq). (E. D e- zeno e hiel zu e s ellen pasillymas Konk c us si kodq. z du) uZduo i i ISA Baselje a ccho 1935 m. bi Zclio 7 d. S4 aSq haup sächlich suda i cspe an o mo cmos. 1936 m. Somme ende Budape5 e i yko e s e des neuen Tc mino ogijos Komi eo es ISA 31 Kon e enz, die u ejo e psisp gs i del siulomo kodo. Bi Zelio Ende yko in e na ionale Vo be ei ungs Vienoje posidis. Gausiai be eilig wo ( icna i5 und a siun c ielybg laiikq okciden alio 181 küns lichen albu, Edga o De Wahlio 1922 n. ku inys) Ve e e . Sie a gumcn a o p icS espe an o und ehe y. je z a okalbq uZ na u alis incs, . kalbq ja q in e na ionalen sukcbend a in ui angepass kodo Tai lc sqmyii. E., ncäg Fo men. dideliq pas angq D czcnas, io), ncgalcjo (also auch und E. Wiis e- eilzunehmen in Deba en nei Vicnoje, nci Budapc5 e. Juosc okciden alio Ve e e pa a gun cnla o so seh uZ sa > na l alis ing di b ing kalbq. Sp cndimo m. Pa yZiuje dalydcl kodo s iii l spccialis ai p icme dass b auchen zu ezoliucij4: e s ellen ha nias kodo ZodZiq da ybos ncbu o akzep i. 1937 imanoma kas und il wa a idc as. Nu 1933 n . Be lyne i ai i l ,,Manoma, Regeln. <..'> Sios Regeln b[1q Teil c minijos ak o schon cgzis uojan icms e ninams. Sie haben o ced de o mu i wede maiSy i sp achbu, in e na ionale" 1974: noch z in e na ionalen LodLiq, ku iq be cik schon Fo men sind (Wiis e 425). konk e es Ti igi e s e pasill as Code ncbu o minologies E. D ezeno, angenommen. No s e - 193 i m. ISA komi c o o angenommen a, E., W is e is nickada nebukodo idee, pz siuly a P ie5ingai sie nea sisake. - möglichybe in e na ionaliniq |c dLi l Saknq (ypad la yni5kos kilmcs) g unde zu e s ellen iden iSkus e minus zwischenusai ai ien sp achen und so lüg in i wissenscha ini und echnini io sup a im4, dijl is i( neuen uZbu da o. E. Wiis e is ließ pa eng 4 dZiu cs Rudica iun *A ku ium. und gauapim ies hand a5 ! die je z möglich i 1! INFOTERMo wie mik o ilmq. Tiejus Jah e ISA 37 enge kuo (1936-1939) g undlegende bu skaiiiui inkandius aiky inus c n inologies didcsniam kal- p inzips, wissenscha i ai iose und cchnikos Be eichen. Komi e as (Felbe 1991: 44) ISA Zodynq pa enge Renimo nulodymus, jq Renimo bibliog a ines Sakiniq Zodynq odykles. Aße ai mine ini in e au iniai pe spck y as, in e na ionalenincs in e na ionalenq c minq Regelncs, l a dijimo, sE okq und c minq icnodinimo P inzipien. Nach dem K ieg neujai (ln e na ional is eig ame 1SO O ganiza ion. o S anda i- za io - Th p au inA s unda izacijos o ga izacija/ Tc minologijos komi c e, pa adin amc ISOITC 37 ( e minology-p inciplcs and co-o dina ion) p ic jq ncbu o g lL a. 1932 m. Pa yZiuje hiel sich Wel inis elck o echnikos Kong ess. E. Wiis e is, dessen Buch übe Sp achen s anda d iza im4 ,,ypad nu wa elck o echnikoje" kq seh güns ig akzep ie , Vyko echi e p ane5imE. ka 5 a diskusiia. wu den silly a akzep i cspe an o kalb4, cngian In e na ionaleini elek o ecl nikos io$ nq. Thi icnas wich igs enq, ukusiq längiau ncgu 20 mc q IEC (ln ema 82 io nl Elcc o ech ical Co nn ission - Ta p uu i i clek o echnikos komisija) da b l. Ve e e , eike okiediq kalE,. Wiis e is wa s ändige Ös e eichijas bos konsul a ionen. Thdiau, koljis wa iS ink as di b iniq lpin is kalbq c minais, wa iel ki i iq. Espe an o albai palaiky i 30 elck o echnikos specialis q (nich nu iS Vakn q Eu opa) ao gemeinsq laiSki1, o i5 So ic q S4jungos a cinzi pacios d iejq os k yp ics o ganiscijq nome nkla io icialiq os Mi a bei e ju aS as. Ein m. e scheode jq wa E., D czeno. 1938 Kai e s e IEV ([n en acia Elek o ec:lmika l/o an - Ti] p ou inis alek o cch ikos ic dl, us), Sp achen p ancuzq und anglq, bc , Salia okie diupag i di es wa , wa und espe an o Sp ache. i alu und ispanq, lygia eise A spindZiai Siandien Zll in c ospek i ie, alle ühcsni Un e suchungen und o ganizacin s Bemühungen können pa engiamicji aisiui icnam e undißen nu als Ve suche b i ndZiam e ninologies medZio - maSininiq i ankiq basischem Te minyn. 19-50 m. ECE (Economic J'o Con mission Eu ope) - Eu opas Wi scha s ko nisija nusp ende an dem Ve einig en als ieliakalbiq pa engiamqji Thu 1) pa cng i iodynq - es q p ojck 4. e minynq Anwendung Wu de s ausgewähl - maininige i ankische. jq allgemeine g undlegende sq okos. Wie die Haup ziele wu den eingenommen: 1) p ak ine Vo eil indus ieci und handelbai, 2) pa eng q Anwendung und Leksikog aphijas We ken. p incipL pa , yzdinis Te minologijas Pc' ilgo n pcs ingo y inejimo 11 höchybi l suda i a be e upg. G undsincms Di ek i en es zus ellen wu de e nann Te minologas ckspe as und maiininiq i ankiq spccialis as E. Wiis e is. 1968 m. e scheudi Haup omas (iS planio q okicciq, ispanq, usq und k . kalbq om l icnais mc ais Haup anksdiau ncgu e sc s l ok4 mi apib eZ imis oki5kasis). E um ass 1401 angl l und p anc[zq Sp achen. Nach galu ing ISOITC 374 Be ich S uk u l a is wie olg : 1) klassini en sp ich (s . a ky- Zodyn4 as nach s i is. üh ujende de- Ialia UDK nume acija jede s4 okai). 2) s4 okos sind,,i5dalijamos i ka eles" [ augiakalbiq Zodynu iSdalijimas i s i is, i5ki pus iS bügos und suklija us an ko eliq, und a lq,mas nach i ai ius k i e ijus pi mq ka 4 wu de pa a o A. Achloma no sein ili s uo L ose echnikos m. is seh megs amas e minologq iodynuchen 18-l (ITW) n sei 1906 - no min ojq (ISOIDIN und k .)] bis zu endgül igen elek onischen Va ian e, 3) Sp achen su ikiuo en e ikal, 4) wie imanoma g öße e Te minijos Genauigkei sickiama: - nach Ealimeben s anda disio omen De incZ imis, - Zodyno sanda os Su kymu, - Hinweisen I giminincs sE okas, im Ve gleich mi ski in_eomis au iniq kalbq s4 okqcm Sys emen. e e enzen I na ionale no n inin o ins i u us (p ic suno min q sq okq), - ilius acij l sis emomis (Illus a ionen auch daZnai pageidau inos, bc ih ncgali pc eik i abs akdiq sq okq, odel negalimq ilius p ie uo i sq okq angego as galimq s4 okq e e cncijos, beispiZiui, si1s okos,,iegimas" neimanoma, ilius i a i odel p äsen iami j ai iq s iegiq pieSiniai), - seman ine odykliq S uk u . Tikslus a be n e odu ap alymas a si mach eikz l4 c minologies dass schon 1923 m. a si a ski q Encyclopedinio iodyno dali jungasis E. lei eliu un e Sios s i es klassischem eikalq. NeZinia, ode zu ällinumus, Wiis e is paske be kuklq. abe kompak i5k4 e minq Zodyneli Ma-in aka Espe an o- Vo a o p ielemen a <"' > espe an o-ge mna kaj ge mana-espe an a kun omb o a. e nco1, de und Siandien mach p es iZinio in e na ionalen P ojek i ispudi. Ii ados 1998 m. Ve ans al ungen und Publika ionen, gewidme en E. Wiis e io 100-meiiui, a k eipc demesi i e 4 zu bewah en und wei e y ine i Te minologijos g undsedejo belikima, neuZmi 5 an und sein in e ling is iniq da bq. DidZiulis E. Wiis e io A chi , je z o handen INFOTERMe und p iZil imas Wienas Uni e si ä , e langen de alaus Ty inejimo, p e e idau inas ank a5b[ q und neujai as q diq skclbimas. Pionic i5kas E. D ezeno So ie q Sqlunda bas, un e susido ojimo, kai kunepaisan iq pas angq, ne a Füh ung gos c minologans, 1931 m. nu lkgs del genug Zinomas und i c in as. Te minologijas Kodo Idee noch imme lebend. Sios uZduo ies D ummhei wa pab eZ as Rygoje ykusioje kon 'e encijojc, zu e e E. D ezeno 10O-meciui, denn das is de Schlüssel .ypad wich igem ü Te minologied injim und Anwendung" (Felbe 1994: 46). Bei 184 5io b[ ino palaiky i oikimo gali na p idu i: icke ina, dass wi d e as a, koki wich igq aidmc i cspc an o und ande e di b incs Sp achen su aidino c n inologijas iS akose. LITER{T. RA Au k s i I c A., La S.2002: b a n a u o k ie n i s 1i: minologija i e imu cchnologija daugiakalbcje isuon e nijc 9, 122I 28. in o macincjc . , k minologie D czcn E. 1935: P i p oblemo de in en aciigo dc science- ek ika c n inu o. (Ella usa ans. A. Samojlenko), (= ep eso D czen 198.i). Ams e dam Moskau D ezen E. l!183: = cp cso de D czen 1915. Kun pos pa olo de Al ed Wa nc , Saa b i cken. D ezen E. K. l99l: His o io de la mondali g o 4. Plila -igi a eld., e izii a kaj komen i a de S. Kuzneco . Mosk a. D czen E., K.1992: His o iaj S udoj, Jcka c inbu g. F I e b e H. Eas -Wcs 1994: Coopc a ion in In c na ional Ti: ninology Wo k in hc 1930s: D ezen and W is e . - TL mNe Ncns. Eds. J. D askau, H. Pich . Gai cnis K.2002:Lie u i4 c ninologiju:Ieo ijosi u kybosmu c j.s,Vilnius. Kuzncco S. N. 1991: D czen, lia c ko, lia epoko. - I) c:c E. 199i,3-40. S cpi no N.l99 : E nes D ezcn-his o iis odcE,spe an o.-l) azenE.1992, 5-9. Wa ne A.1983: Lain c naciaasi niladodcscicncc- cknika e minologio.-D ze . 1983, 82-90. W ii s e E. 1974: Tl c Roud o InJo cnn. T o cpo ' s p cg cd bchal o UNESCO. In en on' oJ'Sou ces oJ,lcicn i ic an l Tccl nical Tb minok g'. ,4 Plan o E. ablisI ing u d In ann io al I o nu i Cen c (Clea ighu sc) Jo T n inolc gl.,l{i nchcn. ,[p e e H E. K. 1936'. oyl Ho-m '^HuL (cK. Iumepual4uo o. ' u3l lu l mL'l)J u Ho oa u. I4c nopL 4 coBpc) e HHoc noloJ ceHue u nepcneKnu6al, Mocxsa-,qc i paa. Aida CIZIKAITE Vilniaus Uni e si ä s Kauno Humani ies Fakul e e' Mui incs g. 8, UI-44280 Kaunas E. pai as aidu e( -''mail.l Gau e 2004-10-0,1 85