Regina KVASYTE
Sia uli
as
4
i a si e-
LIETUVITJ IR LATVIV I(ALBV) La Commission es in i ée à p ésen e une p oposi ion de décision conce nan la mise en œu e d'un égime d'aide à la pêche à l'in é ieu de l'Union eu opéenne.
EKON ON{IKOS TBRMINUOS ANGL TES
. { adin€s ema ques
Main enan sline la
e minija de la langue,
lexiques de la langue,
comme les na ionales
e lé i i gy cnimo
pokycius, son
o igmes: g e a sa os
socialinio ne icnodos
u ilisée des LodLi l
nemaZa pé iodepi is
c minq, selon lesquels
i ai iais pasiskolin q
les deg és
daZmos son
d'assimila imosi
dis inc s
I anuosius uosius débinius, in e na ionaux ZodZius e
é imybes, ou ba ba isme (Gai enis 2002: -58). Li u iq e
gininingoje lz iu kalboje e me beaucoupiuusia i. p uu iniq
b lna g aikiikos ou la yni5kos kilmds. es i lusiu.
Thiiau
a p aL inilis
nemaZa e ki q
kalb l, en e
langues, iodii l
e anglq
(Jakai iene jq
1980: 60; LK I
-5: 36: Laua 1981 199: 116). Skolinius i5 anglq langues
la iq kalbo.le iSsamiai y inejgs kalbininkas
p ipaZls a, Ju is Baldun ikas que nc e ai
pe ce ien comme in e na ionale jqind leksika, pe
bcnd ing kalb4 e i p o 'esing en géné al, leksik4.
anglybcs odel daus nesip ieSinama pa ekimui e i
Bl cn jq dépendyn zis p ic in e na ionales
- dans
beaucoup
kalbq épandues
- lexiques es un ii
p incipal skolinin osi
moy l.
Ypai cela pasaky ina
didZiL q kalbq
de an adinamqjq su
indépendandias kalbas
lic u iq, - la iq, iekq,
suon iq e pan. Tokiq
ZodZiq pa eki na i mlsq
ka]bas skalina e ce que
ils se e ou en
didZiosiosc langues
okiediu)
( usq, (A 198c): l1). PanaSiai
anglybiq pli imq g indZia e
lie u i : e minologues:
.jos ien
a ec de
ensemble
nou elles
pe cep ions
I iL kalbininkai ne
su a ia dcl pa ics
c mino
- concu e o me angli: l .
(A 1989)
(Skujina
u gli.s -
,Tc mino a ,qlicis is aiclZiq
sa nplaika ga) : nc u i
.s 1993). (p ics -
scman inio k l io, ode l, e
n ian is c minun s
cikala in uis kcliamais
ki akosq kalbq i , pi n cnl'bi
e usun ncmo ) u() ()s
i
n mpe su cikia nu sne i
o n aigli a . ;" (NA 20()2: 113). Il
es à no e que
Lie u iu kalbo y os e minijojc sinonin iikai
a oj Ln i c n inai nglici:n us, ungli nu ,517
l9(){l), aussi bien ungl 'bc 198[i: e ce aines
in e na ionales es i ès pana(ios iinius ZodZius"
(Dn inas
(Gai enis 2002: 58). De niè emen économie de
-50).
31
ma ché e ple ojan comme 4 s4lygomis anglq
langue da an age pe e biasi i les langues
na ionales.
chlybes is
I lie u iu
e i la iq
kalbu
anglybiq
- : p au iniq c clii , o i
neno mine a osen4 e anglq
- pa eko di é en ku e del
p ieZasiiq, odel ski ingq jq
kilmes s e in ybiq lai-
es ima ion ekono likos e
ncgali bl i ienodas. La iq
g e u iniq s iiiq e minijojc
c minologe
Valen ina Skuji4a pab eZi .
que dcl na ional de pa icula i é
skoliniai i5 kilmes la iu pa enka anglq
(ypad
kall.x s anglu e minai) pa oje
ne
I in e nacionalismeq , o i ii au es
konk edios langues skolin q ZodZiq
ca égo ieijq. aussi bien comme skoliniai i5
okiediq au es usq, ou lesquelles
quoi si jq skoline a pa iculiingq
na ionalinds langues. Tokie ZodZiai la iq
supplémen ai eomq p èsZasdiq nimuisi
e kalboje daZ plupa son diami, kokiq
1997:241). On obse e que des langues
(Skujina sis emc' je bes iausiai
p igyja ceux anglq o igmes
in e nau nies ZodZiai, ku iq
a is a iy a mesne os
dis ingue alybai, son ueZ u du
anglybes, ku iq a imas ès jq
aSymo, seulemen s4lygiSkai s
disposi ions alen non seulemen
Lod pe o men
in e na ioniniqLiq unk ions. Sies
bend inds langues leksikai, mais e
e minijai. Anglybiq pli imas e
lie u i l, kalbq économie
e minijoje lyko liau e
ebe yks a assezkamz i spa diai,
pa iculie ce pasaclabz ky ina
skoliniq saky ineje kalboje.
i la iq
au suje
a osen4
2. a djg
Th p au iniai
kalbq
anglq pe
e minai,
Esama casjq, quand
anglq langue es
dall z usi e minq
emp inimosi p ocess
in e mediininke ap ik i
- okiq pa yzdZiq
possible kos
e économiqueip
e minijoje.
i5 P ie anglq langues
anieu
ou esSkai asipasiskolin q,
apusiq e minq e lie u iq, e
miliuo q e in e au iniais
la iq langues
Tb iau
ésend in ai
appelée
ko u mikos en i ij .
La iu
c ninas o
kalbo y oje
lie u iq kalplac'iai i ien ac:ionalis s.
la ojumas
boje e min i in enncionalinns e inle nacionah'ba
es Li u iikojo u p uu inis iodls sinoni nai
(K' Z 1990). Bcjc, cigiama que lie u iq pa oje e minas
in e na onaliz i.,jau é aien cmgs s um i ip as ini c ninu
a plau uiai iodZiai" p iski ini p incipalemen anglq pe kalbq pa ekE
(Klima idius
2001: 1 1).
la yniSkos ou g eikiSkos o igmes ckonomikos e mes
( iesa, quand Sal iniai ku ie akjuos uoja
comme di ec emen i5 klasikiniq kalbq
pasiskolin us): lie . capi alas
(angl. TZ
cupi al < o . capi alis
,,G ondinis")
2001
-indelis gamyb4,
i
in es issan i
ma é ialqji capi al4,,
(p.ex., imones,
js aigas, j angzl,
i ankius) e
in ellec uinl capi al4
(p.ex., bend qji iSsila inima,
p o essionni p épa im4)
<...>" AIVTZ.2000
[les plus anciens in e na ionauxiniq
ZodZiq Zodynues, pa yzdLiu| SNZZ l90l,
STZZ 1923, indique que c'es la ynq
o igmes Zodis; bejc, ne e ai mine as
e mas aiSkin as lie u i5ku a i ikmeniu
as (L 1915; LL I922)l - la . capi als
( ok. Kapi al, angl. capi al < lo . capi ule
,,nuosalybe"),
o homonime
- b[d a dis capi als
ilo . capi all.s
,,sous-minis'
(SV 1999); il pleu .
expo a ion
(angl. expo < lo . expo 'lo
,,i5 eZu"
) TZZ 2001
-,,p ekiq,
se iceqi pag indiniokapi alopi da imasuZi adinialims<...>..
AIVTZ 2000. Lic u iq pa le Sis
Zodis pa eikian as
i ai iuses
a XX.
P adZios Zodynues, adiau
dans ce ains
lexiquog aphies Sal iniuose
ji
i i inka lie u iSki ediniai
iigabenin us
(L 1915) ou
ii eiin as (SNZZ
1901). Renonce
Sio in e na ional du
ZodZio e e s is ap aomojo
pob[dZio cons uc ions p akiy
ii eiin us i uisieni; i
isieniii eZan osios p ekes
ou gallnes cdiniu ii aiu es
sillgs P anas Ska dZius
QTZA
1913). La iq de langue anglybiq
Zodyne (SV 1999) minima,
jog pi m4 ka 4
e minas la .
expo a ions en eko
I 1891 m. iSleis 4
encyclopedinien
Zodyno sqsiu ini ,
adiau il a o ,
comme mon en
ilius aciniai
p lyzdZiai, beaucoup
anksdiau
(A 1989); plu-.
(angl.
impo es in po
< lo .
in po o,,Lui e")TZZ
2001
-,,p ekiq, paslaugq e le capi al p incipal
ache é uZsienio i5 Saliq
<"'>" AIVTZ 2000. Li u iq
kalboje Sis
in e na ionalinis, beje,
considé é simplemen
la ynq kilmes, Zodis
i auk as déjà i 1907 m.
in e na ionaleiniq
ZodZiq Z-odynili
(SNZZ 1907) e au es ele
sniq mc q Zodynus
(STZZ 1923:TZZ
1936). Vis del o 1938 m.
i5leis ame
I Enciklopcdinis
Zodynas Kon sac'ijus anln ca
commencé laisse sépa és silsiu iniais.
P immasis leidies
- J. D a nicks.
Depuis 1891 jusqu'à 1898 m. Jclga ojc iScjc 27 sqsiu iniai;
depuis m. Zodynas lcidZiamas Rygojc: Kon e sucijas
a dn c 1-99, 1904l()21;
La iei'u kon e sacijas
a dn ca 1-21, l92l-1940.
.-) -)
comme ciaux
- jikeidia
ko espondencijos Zodyne iio e me ne a lie u-
iSkas pa
(PIg 1938). P. Ska dZiaus penseum.
ii ainsi bu q peu
i cii s
pc eik ique sesi
odiiu,junginiaisp eki l
i 'eian osi , s p ckes o
gallnes ediniu imi 'ain l ZA
k ui l, l eiin as ii ki l
1973). La .
po is
(SY 1999), comme e an oniminds cikimds e me
expo s.pa eko la ynq kilmes angl l kalbil i l i9l m.
Zodyn4 (A 1989).
Mine i pa a ejg
a son p op e
is in e au iniai
langue
co espondmcn-
LodLiai e la iq
pa p es:
- iz 'eclunl.s
'ii eZimas-
k. T s in pc ls
- ia 'cd u s
". "i eZimas".
Pe s a ojo de5i n meiio c minq Zodynai
oclo, que la iiki a i ikmcnys u ilisés e
comme e minaux ou comme sudu iniq
e me ddmenys: i e e lum s ms d mui
: e e ln u i a' i eZimo
mui as', i z e du a'i S eZi-
; iz ' e mo d oi s' (ELDO 199-5; ESV 2000). Il es à no e que le ex e de
l'acco d n'es pas modi ié. Thip pa la iq e mes économiques plin a
nou eaux sude iniai e mininai'. ie ed n a māk2oiana j eZimo
limi esin as',ie e l na quo 'i eLimo quo a', ie ecluma l ie ieno as
'
; bas nodoklis iz cd-
"Zi eZimcl p ide ines e es axe". subs dij a'i5 eZimo subsid
uma quo a' li eLimo k o a', L eija', iz e l duma u ie edun a
p ix a iec ba'iS eZimo e i eZimo san ykainq kis' (ESV 2000).
Noujausia ne ai5kinamz jame la iq e me économique Zodyne
même enonce é imos ema e a endance kilmes e n ing:
ekspo Ts L . inedums i in po s L . ie c lums
(ESV 2000).
Lie iu e minijoje
ks a panaS[s p océdai
- g e a e minq expo as,
expo as, g y-nasis
BBBTZZ g'l+; NITZ
in y o os (RETZ 1994;
2002), i npo o
nui as (ETZ 1994),
I in po o k o a, I impn o licencija AIVTZ l0()0, bien beaucoup ediau,
expo lo expo a
u ilisés Li u i5ki co espondmenis l' ciin as, ii eZimas (BBBTZZ
1994). Li u iikos ki1mcs e minq i eiimas e ii eiimas ou
co espondamq eiksmaLodLiq i ei i, ii 'ci i o mq pasi aiko e kai
ku iq is a ymq s4 okq aiikinime
GVSZ 2000).
Th inkes e ec ue
k ie ii klasikiniq kalbpinq
ak ualizuoja aidmeni anglq
kilg e minai. exempleZiui,
lie . audi as
langue e alo s, kai mi kai
(lo .
"
)
audi us,,klausimen TZZ 200l
-,,o icialus indépendan es imonis
buhal e ines e inanincs ii skai omybes
é i ica ion
s
La i l langues e minu paZodiniai
e imai Z mimi icngubomis
--) +
kabu dmis e iS adq me ci. P incipal
objec i de l'audi
* i e i , si inanind
a skai on ybe indique ik 4iq
imonds ac i i és buklg, ou 5i
a skai omypz eng a selon
buhal e incs no ma
alojandius comp ai osi inius
be
ac es. L'audi e ec uz mas
suje de (uZsako o) con enu.
selon audi o imonds e lkio
Les ésul a s de l'audi
appo d'audi , qui
son o més dans un
ou ni aussi ii a ion
su
I'inansines accoun abili és jus eingum:1" AIV T Z
2000, a udi on s., as m u n, u i n i s a u d i qu al i
i kac ij ij i i o i us di nel e d oi g e ec ue
audi E e a aillan audi o imoncje,
j egis uo oje jmoniq cgis e" AIVTZ 2000. Sie
4,
Lie u os Respublikos
ZodZiai XX débu Zioje pasiZmejo
a.
a n ik a Li u iSkq a i ikmenq
i ai o e:nudi - peiiu ejilnas,
pe k a4 nms ok ndLl, a uli
- audi eu , pe iu e ojas
occup ndu L l9l5;
audi eu
1. XVIII a.
,,ligi dans les ibunaux
in du
Li uanie
mili ai es enquê eu e
p ocu eu ";
2.,,senosic. se
écoles dans
.y esnysis
,,kanonq ins ukcinis eisdjas, qui di ige le p ocès
mokinys'; 3. dans deuxième
a dym4, mais lui ne eisia" TZZ 1936. Dans le langage
con empo ain audi buh. - pu ik i igné. e izij , audi as
DALKZ 2000; e minq Zodynuose uudi - e izija ETZ 1994,
aucli as ( . p. comp ai os palik inimas I kon ole)
I é ision) (BBBTZZ l9e4). Dcl po eikio emp un e 5i
e min4 bend os nu )m )nis n'a la iq langues
économiques specialis es - ce ains jq linkg
Lsileis i i sa o kalbzl anglybg, au es leu ueZ u
si ilo u ilise seulemen seniai Zinom4 aussi bien
lo ynq kilmes enninzl c i:ija.
mo i és qu'il s'agi la même éci a ion: audi s sk. e zija; audi o s
sk. e iden s; audi o i n a sk. e ide Jimm ESY 2000. Anglu-la iq
Zodyne 5io
LodLio
co espondances son
(nnCliin , pa ska u)
pa baL de;
c zija'(a siskai ymq,
appo i u) é i ica ion;
é ision'
ALV 1 997.
La ijos
mokslq akade nijos
Te minologijas komisija es
pa eikusi o icialq
3iq e minq ski umq aiSkinin- 4, qui a i me que
e minail"c ,lzija i e ide s la iq kalboje
a ojamiiq adicinc eik5me, o c minai audi s
e a cli o s pasiskolin i i3 anglq langues
XX a. deiim ajan e deiim mc yje l a dy i de audi e a izo ials pou
di é en s, bien i5 pa ies e liés, p ocessus e eikejui: uu li as
- c',p ocessus qui
ini ie ou lizine
compé cn ingil
spccialis a k dl
pe sonne, is aiga,
lmone pak icsdamas
s elly Ll ou
(l di o iq il
).
js aigos. jmonds
d'une pe sonne
physique
Ikine s cylos blklg,
possibles lkumus
e c., e gau q
conseilimq b iklei
amélio e ;
e ec ué, mos
besoinan audi is
in o ma ions ou
enkan i5 dokumcn q
ji1
e pan. ; bu de l'audi
35
- neleis i
is aigai, imonei ou physique
à une pe sonne en ailli e,
ukinei ac i i é paSi es
possible de smuk i, e c.,
audi o ius qui comme ès
compé 4 specialis 4 pa-
emps il is" (TJ 3, 21-22),
o
-une pe sonne, k iedia é i ie l'ac i i é d'un ce ain onc ionnai e4,
Ls aigos ou que dé e mine e q aide i ou é iin q p ochainiens4
La ijos Tc minologijos komisijos
p og amme d'ac i i é4 (Ki i e 1995). Ins i u de l'économie di ek o d,
Economies sous-commission p ésininke e minies Rai a Ka ni e iZ elgia
e ziju'.
anglybes ne eikalingumzl e ses équi alen e iSkum4 au e me
,,ne a base di é emmen à adui e e ai5kin i Siuos e minus,
e zija audi s con enan à un e am padiam p ocey a
synonymima, uneodai sui déc i ldin i <...>. Co espondammen
i
audi o e diami comme e iden s jeb6 audi o s e ce es la
usq langue
pe sonne qui a d oi g e ec ue audi ij4 ou audi 4" (TJ 8, que
20). Pas ebe ina, p emiè e4 ka Sis4 e me ixé aiSkinamaje du XX
a. lexicos Zodyne eikSme,,nep iklausoma imones inansiniq apo q
ekspe izd, ku iq e ec ue quali ie (audi o iai)", eikej4
pa aspecialis ai leu jusquZ u dinan is audi o ius e me déjà
exis an dans d'au es desSim medio usq langues Zodyns (TCP.{
2000). Pe anglq kalb4 comme a pininkg e lie u iq, e la iq langues
économiques appa ado klasikiniq kalbq kilmes e minijoje e minq
- ce ains jq déjà
nusis o djg e del jq nekyla
jokiq dou eoniq, ki q
a osen4 es enco e en é
p écise .
3. Anglq kilm6s Les e mes in e médiai es
Dalis Zinomq e a ojamq in e au inées ekopladiai p ipaZis amq
kalbq no mes: lie .
nomikos pasiskolin i i5 anglq langues e sulie u e minq es
di ec emen in i ou sula in i, . y. co espond lie u iq ou la iq
b o iko as b
o1, c o )
(angl.
- ZZ 2001
-,, isijkas ou pa iel économiniq appo sq a ec
o ganisa ion, asmeniu) pa ne iu ( als ybe,
p ekiq e a aille a ec am ce aine a jo
i ma, cessa ion, e us de ache e am ik q
" La iq pa iq leb
oujou s join ia
seulemen l gia e dius
ZodZius, . y. absoliuiiuosius
sinonin us.
36
p oduc ion,
pa icipe aux
é énemen s, communique " AIVTZ 2000
(ap ik e
SNZ 1901;
STZZ 1923;
SNZ 1924;TZZ 1936)
- la . boiko s SY
1999 iksuo i s 1904
m. la iq
encyclopediniame
Zodyne, e ex es
SioZio
déjà
XIX a.
ediniaipabaigo-
iek s cheque, check)TZZ200l
je (A 1989): lie . (angl.
-,,mone inis documen , selon
où! la banque a iSduo ipinigus
ii cou an amosios pe so
s4cai os, e eçu,
con i man .
que clien ga ():a os les
a siskai ymq, que les
ap) e imokq /. k cdi o.
éclam imai cekiu
i ip pa nepinieiniq
abipusiai l'liquiden e
son liquidés, documen
<...>" AIVTZ 2000 (plg. i.,,é ablissemen des
o n os aiy inis isakimas bankui iSduo i ou
I ki 4 s4skai q ans é i ce ain4 pinigq
sum4 i5 déclusio pasi aii en amosios 2.
s4skai os';
,,casas eçue ou
alon
uZ
con enan les p okes
casai payée
ZZZ lOy. Dans plus
anciens mon an '
Sal inai es
5 ZodioZio b ma é ai
i as.,bankos iSduo as
aS elis, a ec lequel
2mogus.gali i5 au es
bankos a gen , a siim i
inei us pi mojon bankon"
SNZ 1907 ou iekas SNZZ 1924, o
iekis
- L 191,s, TZZ 1936,PKZ
1938
- la . ieks (SV 1999).
J. Baldundiko cons a ée, que
pi mqja eikSme e mas
la iq in e na ionaleiniq
Sis déjà 18,36 m., e la seconde ixée
Lodii 4 Zodyne es
en 1934 (A 1989); damping. il pleu
(angl.
dumping,,nume i-
nas'
)' ZZ ZOO I -,, a p au i niuses p ekiq
mainues, isan igy i ge esnius ma chés,
Sansus ki q Saliq uZsienyje endus aux
ma chandises ixé Zemesnd p ix que en les
d audZiama" AIVTZ2000.Lie . dumping es
endan Salyje, poli ique e es
u ilisé enco e e eik5me a e ybiniq
papie iq ea-
no s okia kainq
,, aluu os liza imas Zemesniu
pap as aisiekian negu cou s du
- la . dumpingings - seulemen
ma ché, numuS i kainq" TZZ 2001
p ékiq en e au déc [di i
(SV 1999;
A 1989). Kai ku ios senosios anglybes e la iq lie u iq
dis ingue jq gimine: lie . banknolas (angl.
kalboje es ski ingq g ama iniq ka ego ijq, pa yzdLiul
bonk-no e)
ZZ ZOOL
-Salies de la banque na ionale
d'émission
(cen ale) i5leis c édi ines
moniginie Zenklai,
ep ésen an an s mé alis
money comme ci cula ions e
moyens de paiemen " A VTZ
2000
- la . bankno e
(angl.
bank no e) SY 1999.
Lie u iq kalba
Sis e mas
ixsuo as
XX a. p adZios Zodyn . ose
- STZZ
1923,TZZ 1936, adiau son bn a e eme i5kosios génines
o mes ba kno a L 1915. LL 1922. La iq in e na ionaleiniq
2od2 Zodyne
-
Sis
Zodis pi m4 ka q
ixé 1850 m. (A 1989).
déjà exis gs depuis 1878 ,
37
I lie u iq, e la iq kalbq
e minologie économique esama
i5 anglq pasiskolin u ealiju
kalbos iesiogiai
pa adinimq, déjà il y a apusiq
sudedamqja leksikos a dalimi
sula in i i placiai
- c'sulie u in i ami
consomm
i
e min
in e na ionaux a
i. n ys
nc u i sa langue con o mémen mcnu.
4.q Angl kilmds e pe anglq
kalb4 a djusios s e imybds
Anglq LodLiu
kilmes e la iu
lie u iu
ekonomikas ypad
e minijojc,
naujq e ealijq
pa adinimq,
de niè emen
daugeja emps.
Naujas sa okas
ei5kiniq
l a cliiandios
anglyb0s, ce
n'in e nau iniai
ZodZiai, si e
lie u iq.
a s giai.
e n inijoje
nou eicji e
p ipaZis ami i5
l iq c inln os
esmis
Kai pu adinimai
s e imybemis
(poZiD is i é imybes
dans les deux langues ne
di è e pas), ieSkoma
inkamq a i ik nenq
joms
-
p incipalemen
i a leksikojc.
nou eau
pa ce pas
sa langue
p ê iniu
oujou s
dijamas suje
- pa ois lui appele nou eau ZodZio.,,Nep iklausom bes deiim nediu
ni ujiesiems in e na ionaux ZodZia ns
es i5 ies nou eau nep equia
- éels, daZniau p é endusims -
Sioki ainsiZka d4 pada e
Vals ybine lie u iq kalbos
komisija Nu a imu N . 42 ne-
,,Del a o inq
s e in ybiq naujqjq
j bend 4 DidZiqjq
sa aSo, iliau j auk o
langues klaidq s4 aS4
(LKKN 1998: 130-132); palymi, inas un
spécialus a ail ainsi
e minog aphija, - VKNS 1998, pa
pla i gausIs a icles" 2001: l6).
(Klin a icius À p opos
de ce ains einecins,
abis les pa en és
con acq languesclse
pada i iais, ai a
liées à la langue
déjà ô ia
(K a5y e
1996).
NemaZai anglybiu.
pakai ai, y' a auxqu
lie u iu ou la i l
siulomi eikejq
Thiiau ne galin a
dénomina ions. ous
giamai. An ai lie .
les mi5kai ni e )
é alue iena eik(-
b oke isT a n g1.
(
b u k ZZ ZO l
-..pe sonne. n'ayan d oi p op ié ai eu. Joine p incipale unkcija
p ekes a su es i pi kejq e pa di eja. aidijems à négocie " AIVTZ
2{X} ). plg.
,,Zoos in e médiai e
in e médiai eguan
(agen ), da ejo,
en e le pi kejo e pa -
d auclZian ojo
(d auclejo)
e assu iko,
du p op ié ai e
lai ,s e ach-
I Kad bil q lcng iau
o ie n uo is kalbq
anglybcs. o
emplai ai e
i p i ia ni
38
lic u iq e la iq p: yzdZi .u se, p incipalemen i
pa cikiamas
uo ojo" T7.Z2001. Na émen comme anglybes
lcks c.
co espond ence men ionnis skolinys okiediq i5
i ojin o
langues nmkle is
i iun i j11
( ok. B oke ; SE eZ
1991,,,bi Zos a nau ojas
sando i ] in e minable" MTZ
- bi Zos g eidiau
2002. Zodi b oka is
considé e débiniu,
pas nou eau il es ixé
ncs b i q possible
bc en ei i daug
suak ualin u, e non
ial esnius es
ial iniuose, dé inién
comme
-i | ;,,, kos, nukle is TZZ 1936. Kai ku iuclse ial iniuose
b oke is g e inamas s ZodZiu ag(' l os. o
dé ini ionc yse di , ce i Zos que daly-
.,p ekiu is, en e ende€j<- e pi kijo.
in e médiai egaujan uZmezgan
kon ak 4
Di e emmen uo agen o, n b oke is
comme ciales du ables dans les
n'in e iennen pas a des ela ions
comme ceuosc a ec des achkeys e
pa cla eys e a aillen selon lsip
obliga ionsin us" RETZ 1994 cou es.
Taip
z iSkinamz e
ac uelles Li u iq
langues Zodyne:
a pib oke is,.bi Zos
a nau ojas e
- pi kejo ninkas",
enddjo
mokleis -,,bi Zos
sando iq in e pininkas"
DZ 2000. Vis del o
j ai iuses
e minog aphies
Dans les
kalbamq eikejq pa adinimq
salines es
ne pas se PZ le consécu: h c ke is
-,,bi Zos
u ilisé 2lgen as'. o ld .
N4 papie biniLl
I on l4 I capi al4 bi ios b oke is L .. 'inans uis
m kle is; cou ie
- b oke
(bi Zos) JAY1' deale ; inek. jobbe ; bi ios
cou le is
- s ock jobhe (pp . e ec uan
opé a ions son isque): linansi is
n ukle is n uklc is
- s ock(-)b "okc ;
sales
- loo a lc BBBTZZ 1994.
E dans d'au es Zodyns le
ke , e , exempleLiui, jobbe
e me co espondan ne
ETZ 1994.
b[na b on akle is oujou s
No e qu'il es déjà i915 m.
Zodyne
comme
b oke
co espond-
mekle ius; o ak c, ius.
ance mine i
jobbe mckle is:
-
l e pi klis L 1915.
La . b oke s p emie
LodLio men ionnemen
exemple m. Sal inio, e
- i5 1908 il iksuo ls (A l9l{9). api-
économie e minll Zodyne
197.5 m. Pagi l isla ymes u ilisé
le e me b eZ !, c'es -,,licencé
e ec ue de l'in e média ion
une pe sonne physique, qui
LTV 1999. Tadiau l: iq
in e p ybiniq papie iq ma ché
sando ius" discou s dans SV
1999.
égalemen Zinomas e me makle is
Fo ma makle s la iq pa oje ixée déjà
Geo go Mancelio 1789 m. Zodyne, n .
comme e minq Zodyne e me B oke
1935
okieiiq du co espondmen es nnkle s,
s a y nieks' a pininkas' VLTT 1935. a ec
e l 4akle - nu1kle s,
paZyma kap. ( . i.,,susijgs
Zodis makle s su kapi alis ine san a ka,
kapi alis ine isuomene") es p ésen é e
bend ines la iq langues Zodyne
eiklme,,p ekybos sando iq in e pininkas" e
bi Zos
LieLaIZ 1995. Nou eaux
Zodynues apposée nemaZai
sude iniq e minq, ku iq
p incipal dimuo es mine a
anglybe: apd oiinuiaiki pa e
ikala imo' ESV 2000; plg.
39
piel as jL nm
kon s'pa equalisa i-
on s4cai a (banke)'
ELDO 1995.
La iq anglybiq Zodyno les
données con i men que ce n'es
pas un nou eau Zodis
- onkolkon s
"onkoline saskai a
(banke)', c *ol ekins
sqskai a
"onkoline
(dok - men as)'y a.ja -
1911
m.
in e na i-
"Liqzod
onal au Zodyne
(A 1989), aussi bien
e ninq e
de l'économie
d'au es Zodynus
(ET 1975; PV i99-5;
SV 1999).
PoZih is i
économie
domaine
plin aniias
anglq kilmes
s e imybes
e lie u iq,
e la iq
langues
son panaius
- joms s'e o cen ou e
dans le langage déjà
jsi i inusiq pakai q ou sonos
moyens de dou es de leu langue
pasidemis naujada q.
Sis
p ocessus b is a
cons ammen .
D'ailleu s.
ku ie
kai si llymai,
empsui
ge esniais,
began ,
keiiiami si
ainsi
appa aî .
5. e
Séman iqu-
s ylis ines anglybiq
es ski umai
Tminai daZc plupa bIna
s ylis iikai neu alIs,
s ylis iniai nuances
neb[dingi e in e na ionaux
ZodZiams.
O dans quelque économie domaine
a ojamas angl bis,
p e enduojandios j
in e p au ini l e minq s a us4,
pasiZ complymion a is
eksp essi iais componen s,
pa yzdZiui, Lodis biznes.s a
Snekamosios kalbos a spal i e
la iq kalbos iis
2odyne es
p ésen é a ec la
é é ence
(Snekamoji sa .
co espondan e
(Laua pa le)]
1981: 118). lbkie ski umai lemia e
insu iciemmen iksliq d'une au e a osenq.
a
chlybes
Comme la iq
paZymi
e ninologe
V. Skujina,,,dezo ien uojan ys
eks 4 ansi ionses b[na
in e nacionalizmq séman iques
ski u nai l ai ies langues, qui, es
deja, assez épli gs ei5kinys,
exemple., anghlbusincs. uZsiemimas,
p o 'esija; a ai e; 3) comme ce,
comme cia, biznis; imone, i ma de
Son ouZ u la iq pa lan Zodis
en e; 5) obliga ion, seconde e k .
bizness a eik5mg
- 1)
2)
4)
,.pelningas
sando is"
(I-LVV 2), quand
be-
lesquels
p iemonemis
ise le p o i .
A i inka nai anglq
e la iq LodLio
(busi css)
- bizness) sa okq
nesode inamumas iSk eipia
e imo u inj, si anglq
business pe isada ou nieama
la iSkai biznes.s,
i .,uZsiemimas", e ,,sando is",
en géné al,, i ma" e k .
eikimes. Bu en del
.
y.
Siq p ieZasdiq skolinz n is
angli5kq e minq sé ie ai au
piim4s y i su skolinimosi
mo i acij4, ypad sen an iniu
aspec .
que del anglybes
consomma ion nepakis q
con enu" (Skujin a
1997:241-242).
Toki4
co espond4
disposi ions e
lie u iq leksikologes
E aldos
Jakai ienes opinion
del ela i aus
in e na ionaleiniq
Zo-
46
dZiq
séman ique
1 60). As biznis es un
communisme (Jakai iene 980:
e me édi ié de sa
p op e langue
da iniu business.
o homme d'a ai es
-en ep eneu
ETZ
1994. Jq apib eZ ys
co espond seulemen
icn4 i5 anglq lodLio
eikimiq:,,s o e, liée à la
p oduc ion de p ekiq,
comme ce e ou ni u e
de se ices, a in de
ob eni p o i ", e
eikej4 nomininandiu
e me i a dijab
.,pe sonne qui o ganise des ac i i és d'a ai es (gaminanii4
p oduc ioncij4 ou ou nanciil se ices) de ses lc5mis e isan à
ob eni du p o i " AIVTZ 2000.
Sis débinys e ! DKKS
1991J, bien D22000 be
supplémen ai eomq
i auk as jokiq
commen aq ixsuo i
abu ZodZiai: biznis
p o i no ac i i és,
e -
,,duodan i slas" e
biznic i s..cas bizni ai .
c ci a". Il au pense . DZ2O0O
ils comp ennen en pas comme
e mesina.
e les o dinai es ZodZiai, la gebe de ce, nio negu
iiandiena a osens du emps. Bandymq aiSkin i ou
anksdiau, exemple.: business
keis i angliSkos kilmes Zodl b[ a déjà Zymiai
5i
- uisiemi nas; la bas; mé ie ; e elg s e;
L suje 1915; biznis
,,gud us ans imasis quelque
chose, en able uZsiemimas"
SNZZ 1924,p elgba, businesslas
TZ 1936. La . bizness e
businessn enis son aussi échangés
panais nécessmes da iniais
- du iniu uzq Em€jda bDa
" e slininkys e" e ediniu
L z yEmejs" e slininkas"
ESV 2000, bien la iq e minq Zodynues ixsuc os e b mos
bizness, businessmenis BTV 1999, ETVU 1997. PaZd ina, que dans le
in o ma ionc bulle innée donnée plus con o mémen Ll, a o inq
au lieu angliSkos s e imybd,s: business
-
comme da b ba'kome cine ac i i és'
; Em€j da b l; a' e sl ininkys d'
cla j umda b , ba 'sando iq
;
ac i i és uzn'; da jumi'sando iai', o
b sinessman
- comme an s
TJ 2,24. Noujausiame
usq bend ines langues
Zodyne iodis 1uzuecueu
paZyme as comme g lZ an is i
ac i s4 a osen4, u in is d i
eikSmes, seconde jq - b i en
Snekamosios kalbos
,, sukapiediq", e la p emiè e
neu ales
eik5mes,,o ganisa eu de
l'en ep ise; en ep eneu ,
comme çan '
TCP, 2000. Dans ce ains cas
en e anglq langue e i5 sa
pasiskolinusiq kalbq LodLi 4 on
peu ema que am ik q
seman iniq e (a ) s ilis iniq
ski umq
- c'es un ac eu
supplémen ai e,
dé e minan sa
p op e ou é angè e o igines
LodL (aussi bien e no miniq e minq) choixim4.
6. Apibend inamosios iS ados
S aipsnyje pa ie
apZ elg a e la iq
impo an e lie u iq
kalbq e minijos
ekonomikos anglybiq
- jq pli imas, o mq kai a,
leksikologq e e sulie u in i
a e sula in i plaiiai son
A1
minologq poZi0 is
I anglybes.
On oi que ypai ces de nie s emps
aimen abuse dans abieies langues,
jq
e poZil is i anglybes e lie u i l, e
la iq langues i5 esmes p esque ne
dis inguen pas. Pe anglq kalbq
comme a pininkg économie
e minijoje es appa u e
classiquemen kalbq kilmes e minq.
Ce ains déjà nusis o ejg e del jq
nekylau jokiu dou eoniq, ki q
ii osen4 is bandon a enco e
p écisin i, exempleLiui,la iq langues
e min4 audi s. Thip pa dans les
deux langues esama i5 anglq
pasiskolin q s4 okq A i inkamai
pa adinimq.
kalbos iesiogiai
u ilisés des e mes
p op e o igmes a i ikn enq,
in e nau ions. nin ys a oi sa
apq déjà long emps
sudedamqja pa ie de la langue
(boiko as, iekis, ba kno as).
Anglq o igmes é imybems e
lie u iq, e la iq langues se
sen iamasi ou e kalboje
pakai q ou leu s déjà
p iemonemis pasida y i naujq
lsi i inusiq langues da ybos
e minq. Cela peu b[ i aiei
da ybiniai naujada ai
( ediniai, d[ iniai -
uneZodZiai e minai),
bien des ois
junginiai
(sude iniai
e minai).
Sis se
p ocessus
passe
- kai sillymai keidiami
éguliè emen lesquels
ge esniais, si okiq
appa aî . Quel cas
en e anglu langues e i5
pasiskolinusiq auxquels
séman iu e (o )
ses kalbq peu
s ilis iniq ski umq,
ema que am ik q
exempleLiui, angl.
business lie . biznis llaI
/. bizness consumimas,
ypai saky ineje
kalboje.
A 1989 Bal
AIVTZ 2000
ALV 1997 Anglu
BBB- zz 9e4 sTV
AgamclZano a V.,
1999
DALKZ 2OOO
DKKS I998
200 )
48
SALTINIAI lan'ieiu
dundi ks J.
Anglicisn i
alo la, R ga.
Ma inkus 8., Nc e auskas B.. Saka as A.,
Venskus R., Zilinskas V. Ailkinama.sis
inonas adyl os a ni u iodynas, Kaunas.
laniei A dn c:a,
Riga.
Bu adas A.. S ecc idius B. Lie iu-angl4-lie u i4
biz io, bankq, biios e nin4 lo l nas-ii y:na. .
Vilnius
Lau cno iia E,.,
Ke iia I., K aZe S.. Pa lo ska A.
Anglu-lu 'iciu-k ic ,u hizncsa c n i u u
l c a, P.lg .
n
Piesa skas B. Didysis
angl7-lie u i4 kalb4 iodynas, Vilnius.
Dcl didZiqjq des langues klaidq
s 1 a5o. - Lia u i l langues
konisijas u u i nui
1977-1998, Vilnius. 124-116.
Daba
iodynas lie. Vy . ed. S.
Dzi cs u i7 kalho,s
Keinys, Vilnius.
ELDO 199-5
o gunizi ijas anni i
ojoii lun'i.ski.
ETVU 1997 E
E- L 1991
IVSZ 2000
anu! JTVU 1997
a l c L l9l-5
iod. ' us. Su aisi A.
Boja c A., Suba nieLL
LLW 1972 199(
LTV 1999 : z 1973 k a d Z
i u s P l.ic lij ki
MTz 2002
2002 NA K um i4a V, Skujin'. Y.
id ojo.ia l d n cu, Rlga. PKZ IgJS
k cspondcncijos
1995 PV
RETZ 1994 Rinkos ckono nikos
SNZ I9O7
NZZ e21 No kus J.
iody ; Ii , Kaunas.
1999
Se ez AuS c jiius P,
qq
TZ ()36
TZ 2oo1 un
Eko onikas
lu l>o iu,
lia cd bus
k ic ' ,
Skujina u
unglu , icu
alo lu).
Sas . V
(au .
jusqu. adi-
ilja).
Riga.
(lu iaESV 20 )0
i d :u
Eko n ik .s.skaid-
Jiunciski,
k ic iski.
Au . jusqu. ,ad. R. G C ina, Riga.
u gliski, lciski, I T
i
197 E ko o ka s .5
e n in i,
R1gn.
ko u n i.; ko
d
c n i n u u
:
u j da b bu
i (lu h'ic iu-a n gl
).
Sas . da bi g . ad. N. G os ina un A. Puclula, Riga.
Pasas K., Louzas B.. Dci is L. Ekonon ikos c n i l7
iod ,na .
Vilnius.
Mock e idiu s R. Lic u . s
Rcsp hlikos s 1
ls a y'n uosc a oj-
ok .1 io ly nus, Vilni
us.
Ju idisko en i u
z . In ij la b bal.
Sas . V. Skuja,
Rigu.
Lic iiko:; e
angli.ikos kulb l
cago.
Lalis, Chi -icLaKZ
Bal . odc kas V. L ell 'i4-la i k lbu.
l9c)-5 Balkc iiius J., L.,
'o 1lacs, Riga.
1922 Lenk4 e lie u i y
Su engc
des io ly ms. A. Lalis,
Vilnius.
La ici li a u as
akilas u d cu
l- i. Riga.
Liku nu e min unln cu, RIgu.
S i dii l
u y u i iu
u i ik nc - -
,s, Chicago.
Ta n u lc i
i Muili s
d u s J.
L'n in l
ii nas,Vilnius.
Nonnu y'o ak izs A les NL i993
V i' c i 5 E. Na la Lic u s. Sku
okasg - i al i.
R ga.
SllysA., Da gis L. P ek incs
2ocl1'ni:- Iis. S a I y s A. Ilui ui l. R n a, I 979,
4-5-5 481. pu ci: aks ibus u pa ci:n nus
,dnl cu.
La yieiu y'aloda.s
Riga.
( nin4 xl ' ali. . Pa cngi A. No ku icnc.
5[lulllu.
S c in (
e nesup a n u n u iodiiq i ily Iis. Skoib lojon |
pu|cng i in . . J. Sl pe lis. Tilzi'.
Sud i
S c in
1xlii 1 e S.
i cu p unIu l
s ZZ 1e2.3 N{. iolli
S in u e
a p n iik
i.o h,nalls, Siauliai.
S 'ai dnlu s
yu l cu.
J. Balcluni'ika ccl.. Riga. S i
Pupkc idius D.. T cigicnc D.
c ki n i4 c i Ll e nc' i klc c
liulbo i.s, Vilnius. Sud. K.
! i ni s l il lu i ku n i
Bo u a, P . ecpcnas, A.
Si u y c-Ccpicni.
ko s n n p a s l i L iLl
gl l ,okic i n s !
-
Tu p au i i l.iodii l iod. ' u.i.
Kaunas.
Ta p uu ini l iodi.i4 iod na. . A s. ed. A. Kindc ys, Vilnius.
,1 0
VKNS 199E Rudai ie nc V.
Wka 4kalb4na jieji skoVLTT
To, xoeaui cL L 6 pb x. Jb Ku
Vi kauskas Y.
inlai, Vilnius.
I935 D a u-luh'iciu i lziccisk i
n i c k s E. L/ac
c ninologija, R1ga. l'cP.q 1000
u u 4u XX ac cu. . l:o xoeo c
pl{{'Ko?o
L . Hc HL , CaH - Ic cp6yp .
I,ITERATURA Il es
D o inas V. l9 l8: Dcl
lcksikns
skolin incs sq okq e c minq.
- Des kul il u
54.
48 56.
Gi i cnis K.2( 02: Lic .l'iL1 e ninologiju: co ijos i a lqbos n c manys, Vilnius.
Gai eny c J. l9! 3: Kelc as mlsq économie e minijai ne eikalingq angliik l skoliniq.
- Les langues kul il a 65,4344.
Jakai icni E.1980: Lie u i4 kal u s laksikologiju, Vilnius.
Kcinys S. 1999: Bcnd inas lie u 'i l kalhos ioclii l l yln,
Si uliai.
Ki i e M. 1995:
Jaunakuis
e minologiji .
- Lub .07.02. 1995.
K I m a Kuo p asikal o i d i
i ko la a'! Gin oji
u s J. I 996: kalbininkai" e
,,musq
kulba 8.5-8.
Klima idius J.2001:
Kq Jablonskis e
poda e géog aphie
ce a ec cela ai .
-
k n inology 8, 1-27.
KTZ 1990: Gai enis K., Kcinys S. Kulbo l,* os e ni u io l, nas,
Kaunas.
K aSy c R. 1996:
kul i lic u iq
S c imybcsla iq
Kalbos u 68,66-70.
dalykinejckalboje.
L a u a A. 7981: La ieiu leksikologija, R ga. LK 11995:
Ba auskai i J., Ccpai icnc G., Mikulcnicnc D., Pab cZa J.,
Pe kc idicnc R. Lie u i lkalbu l, Vilnius.
S
k u j in a V. 1993: La ieiu e n inologijas
izs adcs p inc pi, R ga.
S
u k in a V. 1997: Te minu
ciclo5anas p incipi ulko5anas
aspck a.
- Ling is i u
La ica 1.236-245. Elle es la plus g ande socié é de élécommunica ions du monde.
- TI k ninologijas la u uni 1-9,2002-2004. Il
es à no e que le ANGLICISMS IN LITHUAN. IAN AND LATVIAN
ECONOMIC TERMINOLOGY Il es à no e que le e me "économie" ne désigne pas uniquemen l'économie, mais aussi l'économie.
Summu y
As business inc easingly in cg a cs in o hc wo ld cconomy, in Li huanian ancl
La ian e minology hc En-elish he e he o languagc gains sup emacy, o e
majo i y cconomic e ms a e bo owcd om English. In his a iclc. economic
e ms o bo h hc cogna c languages
- Li huanian and l.,a ian - a c
compa cd as o hci o igin.
o m and mcanings.
Te ms bo owed om hc English languagc ca lic , i. e. ully
assimila ecl c ns whosc o igin o bo owing is La in o
G eek and he sou ce o ak. :po us, i po u. a c
50
b on'ing is English such as kupi ala.s.
anal scd as u'ell as c ms bo owed om English di cc ly,
c.g.l oiko a ;, lc npingas,bunk,ldd -.
Alongsidc wi h cs ablishcd
and ccog izcd c- ms in
he conlcn po a*-
Li huanian and La ian
econon ic c minok gy
many o cign wo ds a c
bcing d.
In use s anda d e minology
has been p oposed o epl;
i
cc hcm by analog . cs
al eady known ea lic . e.g.
b c ke is
- n uklc is as ell
as ne ologisms
(n u kc ingas
- incolu u). *e e hcle
ss in hc p ac ical usagc
c hc
Li huanian and La ian languagcs
anglicisms qui c a e o e n
ancl he c o c hc a e
pe cei cd as in c na ional lcxis
acceo ablu.
Regina KVASYTE
Siauliq
uni e si c as
Viiinskio g.
38, L176352 Siauliai
E. pai as ek a(q akas.l
Gau a 20()4-10-2-5
,51