scieee Open visual document viewer

Lietuvių ir latvių kalbų ekonomikos terminijos anglybės

Regina Kvašytė

Full text

Regina KVASYTE Sia uli as 4 i a si e- LIETUVITJ IR LATVIV I(ALBV) La Commission es in i ée à p ésen e une p oposi ion de décision conce nan la mise en œu e d'un égime d'aide à la pêche à l'in é ieu de l'Union eu opéenne. EKON ON{IKOS TBRMINUOS ANGL TES . { adin€s ema ques Main enan sline la e minija de la langue, lexiques de la langue, comme les na ionales e lé i i gy cnimo pokycius, son o igmes: g e a sa os socialinio ne icnodos u ilisée des LodLi l nemaZa pé iodepi is c minq, selon lesquels i ai iais pasiskolin q les deg és daZmos son d'assimila imosi dis inc s I anuosius uosius débinius, in e na ionaux ZodZius e é imybes, ou ba ba isme (Gai enis 2002: -58). Li u iq e gininingoje lz iu kalboje e me beaucoupiuusia i. p uu iniq b lna g aikiikos ou la yni5kos kilmds. es i lusiu. Thiiau a p aL inilis nemaZa e ki q kalb l, en e langues, iodii l e anglq (Jakai iene jq 1980: 60; LK I -5: 36: Laua 1981 199: 116). Skolinius i5 anglq langues la iq kalbo.le iSsamiai y inejgs kalbininkas p ipaZls a, Ju is Baldun ikas que nc e ai pe ce ien comme in e na ionale jqind leksika, pe bcnd ing kalb4 e i p o 'esing en géné al, leksik4. anglybcs odel daus nesip ieSinama pa ekimui e i Bl cn jq dépendyn zis p ic in e na ionales - dans beaucoup kalbq épandues - lexiques es un ii p incipal skolinin osi moy l. Ypai cela pasaky ina didZiL q kalbq de an adinamqjq su indépendandias kalbas lic u iq, - la iq, iekq, suon iq e pan. Tokiq ZodZiq pa eki na i mlsq ka]bas skalina e ce que ils se e ou en didZiosiosc langues okiediu) ( usq, (A 198c): l1). PanaSiai anglybiq pli imq g indZia e lie u i : e minologues: .jos ien a ec de ensemble nou elles pe cep ions I iL kalbininkai ne su a ia dcl pa ics c mino - concu e o me angli: l . (A 1989) (Skujina u gli.s - ,Tc mino a ,qlicis is aiclZiq sa nplaika ga) : nc u i .s 1993). (p ics - scman inio k l io, ode l, e n ian is c minun s cikala in uis kcliamais ki akosq kalbq i , pi n cnl'bi e usun ncmo ) u() ()s i n mpe su cikia nu sne i o n aigli a . ;" (NA 20()2: 113). Il es à no e que Lie u iu kalbo y os e minijojc sinonin iikai a oj Ln i c n inai nglici:n us, ungli nu ,517 l9(){l), aussi bien ungl 'bc 198[i: e ce aines in e na ionales es i ès pana(ios iinius ZodZius" (Dn inas (Gai enis 2002: 58). De niè emen économie de -50). 31 ma ché e ple ojan comme 4 s4lygomis anglq langue da an age pe e biasi i les langues na ionales. chlybes is I lie u iu e i la iq kalbu anglybiq - : p au iniq c clii , o i neno mine a osen4 e anglq - pa eko di é en ku e del p ieZasiiq, odel ski ingq jq kilmes s e in ybiq lai- es ima ion ekono likos e ncgali bl i ienodas. La iq g e u iniq s iiiq e minijojc c minologe Valen ina Skuji4a pab eZi . que dcl na ional de pa icula i é skoliniai i5 kilmes la iu pa enka anglq (ypad kall.x s anglu e minai) pa oje ne I in e nacionalismeq , o i ii au es konk edios langues skolin q ZodZiq ca égo ieijq. aussi bien comme skoliniai i5 okiediq au es usq, ou lesquelles quoi si jq skoline a pa iculiingq na ionalinds langues. Tokie ZodZiai la iq supplémen ai eomq p èsZasdiq nimuisi e kalboje daZ plupa son diami, kokiq 1997:241). On obse e que des langues (Skujina sis emc' je bes iausiai p igyja ceux anglq o igmes in e nau nies ZodZiai, ku iq a is a iy a mesne os dis ingue alybai, son ueZ u du anglybes, ku iq a imas ès jq aSymo, seulemen s4lygiSkai s disposi ions alen non seulemen Lod pe o men in e na ioniniqLiq unk ions. Sies bend inds langues leksikai, mais e e minijai. Anglybiq pli imas e lie u i l, kalbq économie e minijoje lyko liau e ebe yks a assezkamz i spa diai, pa iculie ce pasaclabz ky ina skoliniq saky ineje kalboje. i la iq au suje a osen4 2. a djg Th p au iniai kalbq anglq pe e minai, Esama casjq, quand anglq langue es dall z usi e minq emp inimosi p ocess in e mediininke ap ik i - okiq pa yzdZiq possible kos e économiqueip e minijoje. i5 P ie anglq langues anieu ou esSkai asipasiskolin q, apusiq e minq e lie u iq, e miliuo q e in e au iniais la iq langues Tb iau ésend in ai appelée ko u mikos en i ij . La iu c ninas o kalbo y oje lie u iq kalplac'iai i ien ac:ionalis s. la ojumas boje e min i in enncionalinns e inle nacionah'ba es Li u iikojo u p uu inis iodls sinoni nai (K' Z 1990). Bcjc, cigiama que lie u iq pa oje e minas in e na onaliz i.,jau é aien cmgs s um i ip as ini c ninu a plau uiai iodZiai" p iski ini p incipalemen anglq pe kalbq pa ekE (Klima idius 2001: 1 1). la yniSkos ou g eikiSkos o igmes ckonomikos e mes ( iesa, quand Sal iniai ku ie akjuos uoja comme di ec emen i5 klasikiniq kalbq pasiskolin us): lie . capi alas (angl. TZ cupi al < o . capi alis ,,G ondinis") 2001 -indelis gamyb4, i in es issan i ma é ialqji capi al4,, (p.ex., imones, js aigas, j angzl, i ankius) e in ellec uinl capi al4 (p.ex., bend qji iSsila inima, p o essionni p épa im4) <...>" AIVTZ.2000 [les plus anciens in e na ionauxiniq ZodZiq Zodynues, pa yzdLiu| SNZZ l90l, STZZ 1923, indique que c'es la ynq o igmes Zodis; bejc, ne e ai mine as e mas aiSkin as lie u i5ku a i ikmeniu as (L 1915; LL I922)l - la . capi als ( ok. Kapi al, angl. capi al < lo . capi ule ,,nuosalybe"), o homonime - b[d a dis capi als ilo . capi all.s ,,sous-minis' (SV 1999); il pleu . expo a ion (angl. expo < lo . expo 'lo ,,i5 eZu" ) TZZ 2001 -,,p ekiq, se iceqi pag indiniokapi alopi da imasuZi adinialims<...>.. AIVTZ 2000. Lic u iq pa le Sis Zodis pa eikian as i ai iuses a XX. P adZios Zodynues, adiau dans ce ains lexiquog aphies Sal iniuose ji i i inka lie u iSki ediniai iigabenin us (L 1915) ou ii eiin as (SNZZ 1901). Renonce Sio in e na ional du ZodZio e e s is ap aomojo pob[dZio cons uc ions p akiy ii eiin us i uisieni; i isieniii eZan osios p ekes ou gallnes cdiniu ii aiu es sillgs P anas Ska dZius QTZA 1913). La iq de langue anglybiq Zodyne (SV 1999) minima, jog pi m4 ka 4 e minas la . expo a ions en eko I 1891 m. iSleis 4 encyclopedinien Zodyno sqsiu ini , adiau il a o , comme mon en ilius aciniai p lyzdZiai, beaucoup anksdiau (A 1989); plu-. (angl. impo es in po < lo . in po o,,Lui e")TZZ 2001 -,,p ekiq, paslaugq e le capi al p incipal ache é uZsienio i5 Saliq <"'>" AIVTZ 2000. Li u iq kalboje Sis in e na ionalinis, beje, considé é simplemen la ynq kilmes, Zodis i auk as déjà i 1907 m. in e na ionaleiniq ZodZiq Z-odynili (SNZZ 1907) e au es ele sniq mc q Zodynus (STZZ 1923:TZZ 1936). Vis del o 1938 m. i5leis ame I Enciklopcdinis Zodynas Kon sac'ijus anln ca commencé laisse sépa és silsiu iniais. P immasis leidies - J. D a nicks. Depuis 1891 jusqu'à 1898 m. Jclga ojc iScjc 27 sqsiu iniai; depuis m. Zodynas lcidZiamas Rygojc: Kon e sucijas a dn c 1-99, 1904l()21; La iei'u kon e sacijas a dn ca 1-21, l92l-1940. .-) -) comme ciaux - jikeidia ko espondencijos Zodyne iio e me ne a lie u- iSkas pa (PIg 1938). P. Ska dZiaus penseum. ii ainsi bu q peu i cii s pc eik ique sesi odiiu,junginiaisp eki l i 'eian osi , s p ckes o gallnes ediniu imi 'ain l ZA k ui l, l eiin as ii ki l 1973). La . po is (SY 1999), comme e an oniminds cikimds e me expo s.pa eko la ynq kilmes angl l kalbil i l i9l m. Zodyn4 (A 1989). Mine i pa a ejg a son p op e is in e au iniai langue co espondmcn- LodLiai e la iq pa p es: - iz 'eclunl.s 'ii eZimas- k. T s in pc ls - ia 'cd u s ". "i eZimas". Pe s a ojo de5i n meiio c minq Zodynai oclo, que la iiki a i ikmcnys u ilisés e comme e minaux ou comme sudu iniq e me ddmenys: i e e lum s ms d mui : e e ln u i a' i eZimo mui as', i z e du a'i S eZi- ; iz ' e mo d oi s' (ELDO 199-5; ESV 2000). Il es à no e que le ex e de l'acco d n'es pas modi ié. Thip pa la iq e mes économiques plin a nou eaux sude iniai e mininai'. ie ed n a māk2oiana j eZimo limi esin as',ie e l na quo 'i eLimo quo a', ie ecluma l ie ieno as ' ; bas nodoklis iz cd- "Zi eZimcl p ide ines e es axe". subs dij a'i5 eZimo subsid uma quo a' li eLimo k o a', L eija', iz e l duma u ie edun a p ix a iec ba'iS eZimo e i eZimo san ykainq kis' (ESV 2000). Noujausia ne ai5kinamz jame la iq e me économique Zodyne même enonce é imos ema e a endance kilmes e n ing: ekspo Ts L . inedums i in po s L . ie c lums (ESV 2000). Lie iu e minijoje ks a panaS[s p océdai - g e a e minq expo as, expo as, g y-nasis BBBTZZ g'l+; NITZ in y o os (RETZ 1994; 2002), i npo o nui as (ETZ 1994), I in po o k o a, I impn o licencija AIVTZ l0()0, bien beaucoup ediau, expo lo expo a u ilisés Li u i5ki co espondmenis l' ciin as, ii eZimas (BBBTZZ 1994). Li u iikos ki1mcs e minq i eiimas e ii eiimas ou co espondamq eiksmaLodLiq i ei i, ii 'ci i o mq pasi aiko e kai ku iq is a ymq s4 okq aiikinime GVSZ 2000). Th inkes e ec ue k ie ii klasikiniq kalbpinq ak ualizuoja aidmeni anglq kilg e minai. exempleZiui, lie . audi as langue e alo s, kai mi kai (lo . " ) audi us,,klausimen TZZ 200l -,,o icialus indépendan es imonis buhal e ines e inanincs ii skai omybes é i ica ion s La i l langues e minu paZodiniai e imai Z mimi icngubomis --) + kabu dmis e iS adq me ci. P incipal objec i de l'audi * i e i , si inanind a skai on ybe indique ik 4iq imonds ac i i és buklg, ou 5i a skai omypz eng a selon buhal e incs no ma alojandius comp ai osi inius be ac es. L'audi e ec uz mas suje de (uZsako o) con enu. selon audi o imonds e lkio Les ésul a s de l'audi appo d'audi , qui son o més dans un ou ni aussi ii a ion su I'inansines accoun abili és jus eingum:1" AIV T Z 2000, a udi on s., as m u n, u i n i s a u d i qu al i i kac ij ij i i o i us di nel e d oi g e ec ue audi E e a aillan audi o imoncje, j egis uo oje jmoniq cgis e" AIVTZ 2000. Sie 4, Lie u os Respublikos ZodZiai XX débu Zioje pasiZmejo a. a n ik a Li u iSkq a i ikmenq i ai o e:nudi - peiiu ejilnas, pe k a4 nms ok ndLl, a uli - audi eu , pe iu e ojas occup ndu L l9l5; audi eu 1. XVIII a. ,,ligi dans les ibunaux in du Li uanie mili ai es enquê eu e p ocu eu "; 2.,,senosic. se écoles dans .y esnysis ,,kanonq ins ukcinis eisdjas, qui di ige le p ocès mokinys'; 3. dans deuxième a dym4, mais lui ne eisia" TZZ 1936. Dans le langage con empo ain audi buh. - pu ik i igné. e izij , audi as DALKZ 2000; e minq Zodynuose uudi - e izija ETZ 1994, aucli as ( . p. comp ai os palik inimas I kon ole) I é ision) (BBBTZZ l9e4). Dcl po eikio emp un e 5i e min4 bend os nu )m )nis n'a la iq langues économiques specialis es - ce ains jq linkg Lsileis i i sa o kalbzl anglybg, au es leu ueZ u si ilo u ilise seulemen seniai Zinom4 aussi bien lo ynq kilmes enninzl c i:ija. mo i és qu'il s'agi la même éci a ion: audi s sk. e zija; audi o s sk. e iden s; audi o i n a sk. e ide Jimm ESY 2000. Anglu-la iq Zodyne 5io LodLio co espondances son (nnCliin , pa ska u) pa baL de; c zija'(a siskai ymq, appo i u) é i ica ion; é ision' ALV 1 997. La ijos mokslq akade nijos Te minologijas komisija es pa eikusi o icialq 3iq e minq ski umq aiSkinin- 4, qui a i me que e minail"c ,lzija i e ide s la iq kalboje a ojamiiq adicinc eik5me, o c minai audi s e a cli o s pasiskolin i i3 anglq langues XX a. deiim ajan e deiim mc yje l a dy i de audi e a izo ials pou di é en s, bien i5 pa ies e liés, p ocessus e eikejui: uu li as - c',p ocessus qui ini ie ou lizine compé cn ingil spccialis a k dl pe sonne, is aiga, lmone pak icsdamas s elly Ll ou (l di o iq il ). js aigos. jmonds d'une pe sonne physique Ikine s cylos blklg, possibles lkumus e c., e gau q conseilimq b iklei amélio e ; e ec ué, mos besoinan audi is in o ma ions ou enkan i5 dokumcn q ji1 e pan. ; bu de l'audi 35 - neleis i is aigai, imonei ou physique à une pe sonne en ailli e, ukinei ac i i é paSi es possible de smuk i, e c., audi o ius qui comme ès compé 4 specialis 4 pa- emps il is" (TJ 3, 21-22), o -une pe sonne, k iedia é i ie l'ac i i é d'un ce ain onc ionnai e4, Ls aigos ou que dé e mine e q aide i ou é iin q p ochainiens4 La ijos Tc minologijos komisijos p og amme d'ac i i é4 (Ki i e 1995). Ins i u de l'économie di ek o d, Economies sous-commission p ésininke e minies Rai a Ka ni e iZ elgia e ziju'. anglybes ne eikalingumzl e ses équi alen e iSkum4 au e me ,,ne a base di é emmen à adui e e ai5kin i Siuos e minus, e zija audi s con enan à un e am padiam p ocey a synonymima, uneodai sui déc i ldin i <...>. Co espondammen i audi o e diami comme e iden s jeb6 audi o s e ce es la usq langue pe sonne qui a d oi g e ec ue audi ij4 ou audi 4" (TJ 8, que 20). Pas ebe ina, p emiè e4 ka Sis4 e me ixé aiSkinamaje du XX a. lexicos Zodyne eikSme,,nep iklausoma imones inansiniq apo q ekspe izd, ku iq e ec ue quali ie (audi o iai)", eikej4 pa aspecialis ai leu jusquZ u dinan is audi o ius e me déjà exis an dans d'au es desSim medio usq langues Zodyns (TCP.{ 2000). Pe anglq kalb4 comme a pininkg e lie u iq, e la iq langues économiques appa ado klasikiniq kalbq kilmes e minijoje e minq - ce ains jq déjà nusis o djg e del jq nekyla jokiq dou eoniq, ki q a osen4 es enco e en é p écise . 3. Anglq kilm6s Les e mes in e médiai es Dalis Zinomq e a ojamq in e au inées ekopladiai p ipaZis amq kalbq no mes: lie . nomikos pasiskolin i i5 anglq langues e sulie u e minq es di ec emen in i ou sula in i, . y. co espond lie u iq ou la iq b o iko as b o1, c o ) (angl. - ZZ 2001 -,, isijkas ou pa iel économiniq appo sq a ec o ganisa ion, asmeniu) pa ne iu ( als ybe, p ekiq e a aille a ec am ce aine a jo i ma, cessa ion, e us de ache e am ik q " La iq pa iq leb oujou s join ia seulemen l gia e dius ZodZius, . y. absoliuiiuosius sinonin us. 36 p oduc ion, pa icipe aux é énemen s, communique " AIVTZ 2000 (ap ik e SNZ 1901; STZZ 1923; SNZ 1924;TZZ 1936) - la . boiko s SY 1999 iksuo i s 1904 m. la iq encyclopediniame Zodyne, e ex es SioZio déjà XIX a. ediniaipabaigo- iek s cheque, check)TZZ200l je (A 1989): lie . (angl. -,,mone inis documen , selon où! la banque a iSduo ipinigus ii cou an amosios pe so s4cai os, e eçu, con i man . que clien ga ():a os les a siskai ymq, que les ap) e imokq /. k cdi o. éclam imai cekiu i ip pa nepinieiniq abipusiai l'liquiden e son liquidés, documen <...>" AIVTZ 2000 (plg. i.,,é ablissemen des o n os aiy inis isakimas bankui iSduo i ou I ki 4 s4skai q ans é i ce ain4 pinigq sum4 i5 déclusio pasi aii en amosios 2. s4skai os'; ,,casas eçue ou alon uZ con enan les p okes casai payée ZZZ lOy. Dans plus anciens mon an ' Sal inai es 5 ZodioZio b ma é ai i as.,bankos iSduo as aS elis, a ec lequel 2mogus.gali i5 au es bankos a gen , a siim i inei us pi mojon bankon" SNZ 1907 ou iekas SNZZ 1924, o iekis - L 191,s, TZZ 1936,PKZ 1938 - la . ieks (SV 1999). J. Baldundiko cons a ée, que pi mqja eikSme e mas la iq in e na ionaleiniq Sis déjà 18,36 m., e la seconde ixée Lodii 4 Zodyne es en 1934 (A 1989); damping. il pleu (angl. dumping,,nume i- nas' )' ZZ ZOO I -,, a p au i niuses p ekiq mainues, isan igy i ge esnius ma chés, Sansus ki q Saliq uZsienyje endus aux ma chandises ixé Zemesnd p ix que en les d audZiama" AIVTZ2000.Lie . dumping es endan Salyje, poli ique e es u ilisé enco e e eik5me a e ybiniq papie iq ea- no s okia kainq ,, aluu os liza imas Zemesniu pap as aisiekian negu cou s du - la . dumpingings - seulemen ma ché, numuS i kainq" TZZ 2001 p ékiq en e au déc [di i (SV 1999; A 1989). Kai ku ios senosios anglybes e la iq lie u iq dis ingue jq gimine: lie . banknolas (angl. kalboje es ski ingq g ama iniq ka ego ijq, pa yzdLiul bonk-no e) ZZ ZOOL -Salies de la banque na ionale d'émission (cen ale) i5leis c édi ines moniginie Zenklai, ep ésen an an s mé alis money comme ci cula ions e moyens de paiemen " A VTZ 2000 - la . bankno e (angl. bank no e) SY 1999. Lie u iq kalba Sis e mas ixsuo as XX a. p adZios Zodyn . ose - STZZ 1923,TZZ 1936, adiau son bn a e eme i5kosios génines o mes ba kno a L 1915. LL 1922. La iq in e na ionaleiniq 2od2 Zodyne - Sis Zodis pi m4 ka q ixé 1850 m. (A 1989). déjà exis gs depuis 1878 , 37 I lie u iq, e la iq kalbq e minologie économique esama i5 anglq pasiskolin u ealiju kalbos iesiogiai pa adinimq, déjà il y a apusiq sudedamqja leksikos a dalimi sula in i i placiai - c'sulie u in i ami consomm i e min in e na ionaux a i. n ys nc u i sa langue con o mémen mcnu. 4.q Angl kilmds e pe anglq kalb4 a djusios s e imybds Anglq LodLiu kilmes e la iu lie u iu ekonomikas ypad e minijojc, naujq e ealijq pa adinimq, de niè emen daugeja emps. Naujas sa okas ei5kiniq l a cliiandios anglyb0s, ce n'in e nau iniai ZodZiai, si e lie u iq. a s giai. e n inijoje nou eicji e p ipaZis ami i5 l iq c inln os esmis Kai pu adinimai s e imybemis (poZiD is i é imybes dans les deux langues ne di è e pas), ieSkoma inkamq a i ik nenq joms - p incipalemen i a leksikojc. nou eau pa ce pas sa langue p ê iniu oujou s dijamas suje - pa ois lui appele nou eau ZodZio.,,Nep iklausom bes deiim nediu ni ujiesiems in e na ionaux ZodZia ns es i5 ies nou eau nep equia - éels, daZniau p é endusims - Sioki ainsiZka d4 pada e Vals ybine lie u iq kalbos komisija Nu a imu N . 42 ne- ,,Del a o inq s e in ybiq naujqjq j bend 4 DidZiqjq sa aSo, iliau j auk o langues klaidq s4 aS4 (LKKN 1998: 130-132); palymi, inas un spécialus a ail ainsi e minog aphija, - VKNS 1998, pa pla i gausIs a icles" 2001: l6). (Klin a icius À p opos de ce ains einecins, abis les pa en és con acq languesclse pada i iais, ai a liées à la langue déjà ô ia (K a5y e 1996). NemaZai anglybiu. pakai ai, y' a auxqu lie u iu ou la i l siulomi eikejq Thiiau ne galin a dénomina ions. ous giamai. An ai lie . les mi5kai ni e ) é alue iena eik(- b oke isT a n g1. ( b u k ZZ ZO l -..pe sonne. n'ayan d oi p op ié ai eu. Joine p incipale unkcija p ekes a su es i pi kejq e pa di eja. aidijems à négocie " AIVTZ 2{X} ). plg. ,,Zoos in e médiai e in e médiai eguan (agen ), da ejo, en e le pi kejo e pa - d auclZian ojo (d auclejo) e assu iko, du p op ié ai e lai ,s e ach- I Kad bil q lcng iau o ie n uo is kalbq anglybcs. o emplai ai e i p i ia ni 38 lic u iq e la iq p: yzdZi .u se, p incipalemen i pa cikiamas uo ojo" T7.Z2001. Na émen comme anglybes lcks c. co espond ence men ionnis skolinys okiediq i5 i ojin o langues nmkle is i iun i j11 ( ok. B oke ; SE eZ 1991,,,bi Zos a nau ojas sando i ] in e minable" MTZ - bi Zos g eidiau 2002. Zodi b oka is considé e débiniu, pas nou eau il es ixé ncs b i q possible bc en ei i daug suak ualin u, e non ial esnius es ial iniuose, dé inién comme -i | ;,,, kos, nukle is TZZ 1936. Kai ku iuclse ial iniuose b oke is g e inamas s ZodZiu ag(' l os. o dé ini ionc yse di , ce i Zos que daly- .,p ekiu is, en e ende€j<- e pi kijo. in e médiai egaujan uZmezgan kon ak 4 Di e emmen uo agen o, n b oke is comme ciales du ables dans les n'in e iennen pas a des ela ions comme ceuosc a ec des achkeys e pa cla eys e a aillen selon lsip obliga ionsin us" RETZ 1994 cou es. Taip z iSkinamz e ac uelles Li u iq langues Zodyne: a pib oke is,.bi Zos a nau ojas e - pi kejo ninkas", enddjo mokleis -,,bi Zos sando iq in e pininkas" DZ 2000. Vis del o j ai iuses e minog aphies Dans les kalbamq eikejq pa adinimq salines es ne pas se PZ le consécu: h c ke is -,,bi Zos u ilisé 2lgen as'. o ld . N4 papie biniLl I on l4 I capi al4 bi ios b oke is L .. 'inans uis m kle is; cou ie - b oke (bi Zos) JAY1' deale ; inek. jobbe ; bi ios cou le is - s ock jobhe (pp . e ec uan opé a ions son isque): linansi is n ukle is n uklc is - s ock(-)b "okc ; sales - loo a lc BBBTZZ 1994. E dans d'au es Zodyns le ke , e , exempleLiui, jobbe e me co espondan ne ETZ 1994. b[na b on akle is oujou s No e qu'il es déjà i915 m. Zodyne comme b oke co espond- mekle ius; o ak c, ius. ance mine i jobbe mckle is: - l e pi klis L 1915. La . b oke s p emie LodLio men ionnemen exemple m. Sal inio, e - i5 1908 il iksuo ls (A l9l{9). api- économie e minll Zodyne 197.5 m. Pagi l isla ymes u ilisé le e me b eZ !, c'es -,,licencé e ec ue de l'in e média ion une pe sonne physique, qui LTV 1999. Tadiau l: iq in e p ybiniq papie iq ma ché sando ius" discou s dans SV 1999. égalemen Zinomas e me makle is Fo ma makle s la iq pa oje ixée déjà Geo go Mancelio 1789 m. Zodyne, n . comme e minq Zodyne e me B oke 1935 okieiiq du co espondmen es nnkle s, s a y nieks' a pininkas' VLTT 1935. a ec e l 4akle - nu1kle s, paZyma kap. ( . i.,,susijgs Zodis makle s su kapi alis ine san a ka, kapi alis ine isuomene") es p ésen é e bend ines la iq langues Zodyne eiklme,,p ekybos sando iq in e pininkas" e bi Zos LieLaIZ 1995. Nou eaux Zodynues apposée nemaZai sude iniq e minq, ku iq p incipal dimuo es mine a anglybe: apd oiinuiaiki pa e ikala imo' ESV 2000; plg. 39 piel as jL nm kon s'pa equalisa i- on s4cai a (banke)' ELDO 1995. La iq anglybiq Zodyno les données con i men que ce n'es pas un nou eau Zodis - onkolkon s "onkoline saskai a (banke)', c *ol ekins sqskai a "onkoline (dok - men as)'y a.ja - 1911 m. in e na i- "Liqzod onal au Zodyne (A 1989), aussi bien e ninq e de l'économie d'au es Zodynus (ET 1975; PV i99-5; SV 1999). PoZih is i économie domaine plin aniias anglq kilmes s e imybes e lie u iq, e la iq langues son panaius - joms s'e o cen ou e dans le langage déjà jsi i inusiq pakai q ou sonos moyens de dou es de leu langue pasidemis naujada q. Sis p ocessus b is a cons ammen . D'ailleu s. ku ie kai si llymai, empsui ge esniais, began , keiiiami si ainsi appa aî . 5. e Séman iqu- s ylis ines anglybiq es ski umai Tminai daZc plupa bIna s ylis iikai neu alIs, s ylis iniai nuances neb[dingi e in e na ionaux ZodZiams. O dans quelque économie domaine a ojamas angl bis, p e enduojandios j in e p au ini l e minq s a us4, pasiZ complymion a is eksp essi iais componen s, pa yzdZiui, Lodis biznes.s a Snekamosios kalbos a spal i e la iq kalbos iis 2odyne es p ésen é a ec la é é ence (Snekamoji sa . co espondan e (Laua pa le)] 1981: 118). lbkie ski umai lemia e insu iciemmen iksliq d'une au e a osenq. a chlybes Comme la iq paZymi e ninologe V. Skujina,,,dezo ien uojan ys eks 4 ansi ionses b[na in e nacionalizmq séman iques ski u nai l ai ies langues, qui, es deja, assez épli gs ei5kinys, exemple., anghlbusincs. uZsiemimas, p o 'esija; a ai e; 3) comme ce, comme cia, biznis; imone, i ma de Son ouZ u la iq pa lan Zodis en e; 5) obliga ion, seconde e k . bizness a eik5mg - 1) 2) 4) ,.pelningas sando is" (I-LVV 2), quand be- lesquels p iemonemis ise le p o i . A i inka nai anglq e la iq LodLio (busi css) - bizness) sa okq nesode inamumas iSk eipia e imo u inj, si anglq business pe isada ou nieama la iSkai biznes.s, i .,uZsiemimas", e ,,sando is", en géné al,, i ma" e k . eikimes. Bu en del . y. Siq p ieZasdiq skolinz n is angli5kq e minq sé ie ai au piim4s y i su skolinimosi mo i acij4, ypad sen an iniu aspec . que del anglybes consomma ion nepakis q con enu" (Skujin a 1997:241-242). Toki4 co espond4 disposi ions e lie u iq leksikologes E aldos Jakai ienes opinion del ela i aus in e na ionaleiniq Zo- 46 dZiq séman ique 1 60). As biznis es un communisme (Jakai iene 980: e me édi ié de sa p op e langue da iniu business. o homme d'a ai es -en ep eneu ETZ 1994. Jq apib eZ ys co espond seulemen icn4 i5 anglq lodLio eikimiq:,,s o e, liée à la p oduc ion de p ekiq, comme ce e ou ni u e de se ices, a in de ob eni p o i ", e eikej4 nomininandiu e me i a dijab .,pe sonne qui o ganise des ac i i és d'a ai es (gaminanii4 p oduc ioncij4 ou ou nanciil se ices) de ses lc5mis e isan à ob eni du p o i " AIVTZ 2000. Sis débinys e ! DKKS 1991J, bien D22000 be supplémen ai eomq i auk as jokiq commen aq ixsuo i abu ZodZiai: biznis p o i no ac i i és, e - ,,duodan i slas" e biznic i s..cas bizni ai . c ci a". Il au pense . DZ2O0O ils comp ennen en pas comme e mesina. e les o dinai es ZodZiai, la gebe de ce, nio negu iiandiena a osens du emps. Bandymq aiSkin i ou anksdiau, exemple.: business keis i angliSkos kilmes Zodl b[ a déjà Zymiai 5i - uisiemi nas; la bas; mé ie ; e elg s e; L suje 1915; biznis ,,gud us ans imasis quelque chose, en able uZsiemimas" SNZZ 1924,p elgba, businesslas TZ 1936. La . bizness e businessn enis son aussi échangés panais nécessmes da iniais - du iniu uzq Em€jda bDa " e slininkys e" e ediniu L z yEmejs" e slininkas" ESV 2000, bien la iq e minq Zodynues ixsuc os e b mos bizness, businessmenis BTV 1999, ETVU 1997. PaZd ina, que dans le in o ma ionc bulle innée donnée plus con o mémen Ll, a o inq au lieu angliSkos s e imybd,s: business - comme da b ba'kome cine ac i i és' ; Em€j da b l; a' e sl ininkys d' cla j umda b , ba 'sando iq ; ac i i és uzn'; da jumi'sando iai', o b sinessman - comme an s TJ 2,24. Noujausiame usq bend ines langues Zodyne iodis 1uzuecueu paZyme as comme g lZ an is i ac i s4 a osen4, u in is d i eikSmes, seconde jq - b i en Snekamosios kalbos ,, sukapiediq", e la p emiè e neu ales eik5mes,,o ganisa eu de l'en ep ise; en ep eneu , comme çan ' TCP, 2000. Dans ce ains cas en e anglq langue e i5 sa pasiskolinusiq kalbq LodLi 4 on peu ema que am ik q seman iniq e (a ) s ilis iniq ski umq - c'es un ac eu supplémen ai e, dé e minan sa p op e ou é angè e o igines LodL (aussi bien e no miniq e minq) choixim4. 6. Apibend inamosios iS ados S aipsnyje pa ie apZ elg a e la iq impo an e lie u iq kalbq e minijos ekonomikos anglybiq - jq pli imas, o mq kai a, leksikologq e e sulie u in i a e sula in i plaiiai son A1 minologq poZi0 is I anglybes. On oi que ypai ces de nie s emps aimen abuse dans abieies langues, jq e poZil is i anglybes e lie u i l, e la iq langues i5 esmes p esque ne dis inguen pas. Pe anglq kalbq comme a pininkg économie e minijoje es appa u e classiquemen kalbq kilmes e minq. Ce ains déjà nusis o ejg e del jq nekylau jokiu dou eoniq, ki q ii osen4 is bandon a enco e p écisin i, exempleLiui,la iq langues e min4 audi s. Thip pa dans les deux langues esama i5 anglq pasiskolin q s4 okq A i inkamai pa adinimq. kalbos iesiogiai u ilisés des e mes p op e o igmes a i ikn enq, in e nau ions. nin ys a oi sa apq déjà long emps sudedamqja pa ie de la langue (boiko as, iekis, ba kno as). Anglq o igmes é imybems e lie u iq, e la iq langues se sen iamasi ou e kalboje pakai q ou leu s déjà p iemonemis pasida y i naujq lsi i inusiq langues da ybos e minq. Cela peu b[ i aiei da ybiniai naujada ai ( ediniai, d[ iniai - uneZodZiai e minai), bien des ois junginiai (sude iniai e minai). Sis se p ocessus passe - kai sillymai keidiami éguliè emen lesquels ge esniais, si okiq appa aî . Quel cas en e anglu langues e i5 pasiskolinusiq auxquels séman iu e (o ) ses kalbq peu s ilis iniq ski umq, ema que am ik q exempleLiui, angl. business lie . biznis llaI /. bizness consumimas, ypai saky ineje kalboje. A 1989 Bal AIVTZ 2000 ALV 1997 Anglu BBB- zz 9e4 sTV AgamclZano a V., 1999 DALKZ 2OOO DKKS I998 200 ) 48 SALTINIAI lan'ieiu dundi ks J. Anglicisn i alo la, R ga. Ma inkus 8., Nc e auskas B.. Saka as A., Venskus R., Zilinskas V. Ailkinama.sis inonas adyl os a ni u iodynas, Kaunas. laniei A dn c:a, Riga. Bu adas A.. S ecc idius B. Lie iu-angl4-lie u i4 biz io, bankq, biios e nin4 lo l nas-ii y:na. . Vilnius Lau cno iia E,., Ke iia I., K aZe S.. Pa lo ska A. Anglu-lu 'iciu-k ic ,u hizncsa c n i u u l c a, P.lg . n Piesa skas B. Didysis angl7-lie u i4 kalb4 iodynas, Vilnius. Dcl didZiqjq des langues klaidq s 1 a5o. - Lia u i l langues konisijas u u i nui 1977-1998, Vilnius. 124-116. Daba iodynas lie. Vy . ed. S. Dzi cs u i7 kalho,s Keinys, Vilnius. ELDO 199-5 o gunizi ijas anni i ojoii lun'i.ski. ETVU 1997 E E- L 1991 IVSZ 2000 anu! JTVU 1997 a l c L l9l-5 iod. ' us. Su aisi A. Boja c A., Suba nieLL LLW 1972 199( LTV 1999 : z 1973 k a d Z i u s P l.ic lij ki MTz 2002 2002 NA K um i4a V, Skujin'. Y. id ojo.ia l d n cu, Rlga. PKZ IgJS k cspondcncijos 1995 PV RETZ 1994 Rinkos ckono nikos SNZ I9O7 NZZ e21 No kus J. iody ; Ii , Kaunas. 1999 Se ez AuS c jiius P, qq TZ ()36 TZ 2oo1 un Eko onikas lu l>o iu, lia cd bus k ic ' , Skujina u unglu , icu alo lu). Sas . V (au . jusqu. adi- ilja). Riga. (lu iaESV 20 )0 i d :u Eko n ik .s.skaid- Jiunciski, k ic iski. Au . jusqu. ,ad. R. G C ina, Riga. u gliski, lciski, I T i 197 E ko o ka s .5 e n in i, R1gn. ko u n i.; ko d c n i n u u : u j da b bu i (lu h'ic iu-a n gl ). Sas . da bi g . ad. N. G os ina un A. Puclula, Riga. Pasas K., Louzas B.. Dci is L. Ekonon ikos c n i l7 iod ,na . Vilnius. Mock e idiu s R. Lic u . s Rcsp hlikos s 1 ls a y'n uosc a oj- ok .1 io ly nus, Vilni us. Ju idisko en i u z . In ij la b bal. Sas . V. Skuja, Rigu. Lic iiko:; e angli.ikos kulb l cago. Lalis, Chi -icLaKZ Bal . odc kas V. L ell 'i4-la i k lbu. l9c)-5 Balkc iiius J., L., 'o 1lacs, Riga. 1922 Lenk4 e lie u i y Su engc des io ly ms. A. Lalis, Vilnius. La ici li a u as akilas u d cu l- i. Riga. Liku nu e min unln cu, RIgu. S i dii l u y u i iu u i ik nc - - ,s, Chicago. Ta n u lc i i Muili s d u s J. L'n in l ii nas,Vilnius. Nonnu y'o ak izs A les NL i993 V i' c i 5 E. Na la Lic u s. Sku okasg - i al i. R ga. SllysA., Da gis L. P ek incs 2ocl1'ni:- Iis. S a I y s A. Ilui ui l. R n a, I 979, 4-5-5 481. pu ci: aks ibus u pa ci:n nus ,dnl cu. La yieiu y'aloda.s Riga. ( nin4 xl ' ali. . Pa cngi A. No ku icnc. 5[lulllu. S c in ( e nesup a n u n u iodiiq i ily Iis. Skoib lojon | pu|cng i in . . J. Sl pe lis. Tilzi'. Sud i S c in 1xlii 1 e S. i cu p unIu l s ZZ 1e2.3 N{. iolli S in u e a p n iik i.o h,nalls, Siauliai. S 'ai dnlu s yu l cu. J. Balcluni'ika ccl.. Riga. S i Pupkc idius D.. T cigicnc D. c ki n i4 c i Ll e nc' i klc c liulbo i.s, Vilnius. Sud. K. ! i ni s l il lu i ku n i Bo u a, P . ecpcnas, A. Si u y c-Ccpicni. ko s n n p a s l i L iLl gl l ,okic i n s ! - Tu p au i i l.iodii l iod. ' u.i. Kaunas. Ta p uu ini l iodi.i4 iod na. . A s. ed. A. Kindc ys, Vilnius. ,1 0 VKNS 199E Rudai ie nc V. Wka 4kalb4na jieji skoVLTT To, xoeaui cL L 6 pb x. Jb Ku Vi kauskas Y. inlai, Vilnius. I935 D a u-luh'iciu i lziccisk i n i c k s E. L/ac c ninologija, R1ga. l'cP.q 1000 u u 4u XX ac cu. . l:o xoeo c pl{{'Ko?o L . Hc HL , CaH - Ic cp6yp . I,ITERATURA Il es D o inas V. l9 l8: Dcl lcksikns skolin incs sq okq e c minq. - Des kul il u 54. 48 56. Gi i cnis K.2( 02: Lic .l'iL1 e ninologiju: co ijos i a lqbos n c manys, Vilnius. Gai eny c J. l9! 3: Kelc as mlsq économie e minijai ne eikalingq angliik l skoliniq. - Les langues kul il a 65,4344. Jakai icni E.1980: Lie u i4 kal u s laksikologiju, Vilnius. Kcinys S. 1999: Bcnd inas lie u 'i l kalhos ioclii l l yln, Si uliai. Ki i e M. 1995: Jaunakuis e minologiji . - Lub .07.02. 1995. K I m a Kuo p asikal o i d i i ko la a'! Gin oji u s J. I 996: kalbininkai" e ,,musq kulba 8.5-8. Klima idius J.2001: Kq Jablonskis e poda e géog aphie ce a ec cela ai . - k n inology 8, 1-27. KTZ 1990: Gai enis K., Kcinys S. Kulbo l,* os e ni u io l, nas, Kaunas. K aSy c R. 1996: kul i lic u iq S c imybcsla iq Kalbos u 68,66-70. dalykinejckalboje. L a u a A. 7981: La ieiu leksikologija, R ga. LK 11995: Ba auskai i J., Ccpai icnc G., Mikulcnicnc D., Pab cZa J., Pe kc idicnc R. Lie u i lkalbu l, Vilnius. S k u j in a V. 1993: La ieiu e n inologijas izs adcs p inc pi, R ga. S u k in a V. 1997: Te minu ciclo5anas p incipi ulko5anas aspck a. - Ling is i u La ica 1.236-245. Elle es la plus g ande socié é de élécommunica ions du monde. - TI k ninologijas la u uni 1-9,2002-2004. Il es à no e que le ANGLICISMS IN LITHUAN. IAN AND LATVIAN ECONOMIC TERMINOLOGY Il es à no e que le e me "économie" ne désigne pas uniquemen l'économie, mais aussi l'économie. Summu y As business inc easingly in cg a cs in o hc wo ld cconomy, in Li huanian ancl La ian e minology hc En-elish he e he o languagc gains sup emacy, o e majo i y cconomic e ms a e bo owcd om English. In his a iclc. economic e ms o bo h hc cogna c languages - Li huanian and l.,a ian - a c compa cd as o hci o igin. o m and mcanings. Te ms bo owed om hc English languagc ca lic , i. e. ully assimila ecl c ns whosc o igin o bo owing is La in o G eek and he sou ce o ak. :po us, i po u. a c 50 b on'ing is English such as kupi ala.s. anal scd as u'ell as c ms bo owed om English di cc ly, c.g.l oiko a ;, lc npingas,bunk,ldd -. Alongsidc wi h cs ablishcd and ccog izcd c- ms in he conlcn po a*- Li huanian and La ian econon ic c minok gy many o cign wo ds a c bcing d. In use s anda d e minology has been p oposed o epl; i cc hcm by analog . cs al eady known ea lic . e.g. b c ke is - n uklc is as ell as ne ologisms (n u kc ingas - incolu u). *e e hcle ss in hc p ac ical usagc c hc Li huanian and La ian languagcs anglicisms qui c a e o e n ancl he c o c hc a e pe cei cd as in c na ional lcxis acceo ablu. Regina KVASYTE Siauliq uni e si c as Viiinskio g. 38, L176352 Siauliai E. pai as ek a(q akas.l Gau a 20()4-10-2-5 ,51